„Po kibernetinės atakos nuolat vyko intensyvus informacinių sistemų ir juose esančių duomenų atkūrimas. Prioritetas buvo kuo greičiau pradėti mokėti socialines išmokas, tarp jų – vaiko pinigus. Šiandien didžiąją vaiko pinigų mokėjimų dalį pavyko atstatyti. Pinigai pervedami į bankus daugiau kaip 20 tūkst. gavėjų. Pervedama suma siekia daugiau nei 2 mln. Eur“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislav Kondratovič.

Savivaldybė atskirai informuos ir apie tai, kada vaiko pinigų bei kitų socialinių išmokų mokėjimas bus pradėtas vykdyti per Lietuvos paštą.

Artimiausiomis dienomis savivaldybė numato į gyventojų sąskaitas bankuose pervesti tikslines kompensacijas už priežiūrą ir slaugą.

Vilniaus rajono savivaldybė atsiprašo gyventojų, jiems patiriant nepatogumus, ir prašo supratingumo dėl apribotos įprastos veiklos, kurią sukėlė minėta ataka.

„Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką, kai 2018 metais seime buvo balsavimas ir šitie pinigai buvo panaikinti ir įvesti vaiko pinigai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

„Dabar ši mainų idėja pamiršta, praėjo penkeri metai ir norima turėti abu. Nežinau, ar tai labai gerai. Šiaip papildomas NPD vaikams yra geras instrumentas ir skatinantis vaikus turėti ir darbo rinkoje dalyvauti, tai labai logiška. Jei mes vaiko pinigus, kažkokiu būdu tą sistemą sulietume su šita, tada palaikyčiau, dabar suprantu, kad yra abu variantai atidaryti, tai kažkur reikia sustoti ir kitus dalykus reikia spręsti“, – pridūrė jis.

Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką.

G. Nausėda pirmadienį Seimui pateikė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą NPD už vaikus. Jis siektų 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką.

Teigiama, jog taip siekiama padėti vaikus auginančioms šeimoms, taip pat spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms trūkumą.

Bendrai prezidento siūloma lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad toks siūlymas yra populizmas, ji siejo tai su artėjančiais rinkimais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad tai būtų „gręžiojimasis atgal“ ir tai nebūtų prasminga, be to, brangiai kainuotų. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, kad norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

Ministrė priminė, kad tokios lengvatos atsisakyta dar praėjusioje kadencijoje, kuomet Sauliaus Skvernelio Vyriausybė vietoje PNPD už vaikus pasiūlė mokėti vaiko pinigus.

„Ta sistema yra išlikusi, kasmet vaiko pinigai yra indeksuojami. 2024 metų biudžete numatyta per 600 milijonų eurų vaikų pinigams mokėti. Man atrodo, valstybė gali pasirinkti arba vieną, arba kitą priemonę, tačiau mokėti ir viena, ir kita nėra finansinių galimybių. Jeigu yra tokios iniciatyvos ir rūpestis iš tiesų yra nuoširdus, reikėtų pasiūlyti ir pajamų šaltinius“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė G. Skaistė.

2024 metų biudžete numatyta per 600 milijonų eurų vaikų pinigams mokėti.

Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Gitanas Nausėda Seimui teikia Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus.

Pasak Prezidentūros, NPD galėtų siekti 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką.

Teigiama, jog taip siekiama padėti vaikus auginančioms šeimoms, taip pat spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms trūkumą.

Pasak Prezidentūros, papildomą NPD už vaiką prisitaikytų tiek pagal darbo sutartis, tiek ir pagal individualią veiklą dirbantys tėvai. Paramą tėvai galėtų gauti kartą per metus, teikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas.

Bendrai prezidento siūloma lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad toks siūlymas yra populizmas, ji siejo tai su artėjančiais rinkimais.

G. Nausėda savo ruožtu TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ pabrėžė, kad jo teikiamas pataisas būtina sieti ir su Seime svarstomu nauju nekilnojamojo turto mokesčio modeliu.

„Šitoje vietoje tai mes arba dar mėginame derinti šį (NT – BNS) mokestį su tam tikrais socialiniais pasiūlymais, kaip antai PNPD pateiktu siūlymu (...), manau, jei mes nepajėgiame šio įstatymo sieti su kitais įstatymais, kurie palengvina šeimų, socialiai pažeidžiamų žmonių finansinę padėtį, geriau tada jo nepriimti“, – kalbėjo prezidentas.

„Praeitoje („valstiečių“ – BNS) kadencijoje buvo atsisakyta papildomo NPD dydžio (vaikus auginantiems dirbantiems tėvams – BNS), pasirinktas vaiko pinigų modelis, kuomet ir nedirbančios šeimos taip pat gauna pinigus vietoje papildomo NPD. Man atrodo, jeigu pasirinkome vieną modelį, tai prie jo reikėtų ir laikytis“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcijos nariais teigė G. Skaistė.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė ministrės prašė įvertinti Prezidentūros siūlymą didinti NPD šeimoms, auginančioms vaikus.

G. Skaistės teigimu, geresnis kelias būtų NPD priartinti prie minimalios algos (MMA) visiems dirbantiems gyventojams.

„Turbūt valstybė nėra tokia pajėgi, kad galėtų ir vieną, ir kitą turėti, o siaurinti ano modelio (vaiko pinigų – BNS) turbūt nėra didelės politinės valios. Galų gale ir pati reforma buvo pakankamai nesena, turbūt reikia leisti jai duoti savo efektą. Man atrodo, geriau sistemiškai bandyti NPD priartinti iki MMA visiems dirbantiesiems ir taip mažinti darbo santykių apmokestinimą mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė G. Skaistė.

Man atrodo, geriau sistemiškai bandyti NPD priartinti iki MMA visiems dirbantiesiems ir taip mažinti darbo santykių apmokestinimą mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Ministrė kartojo, kad kitais metais NPD augs, jeigu Seime sėkmingai irsis mokesčių pertvarka, o pakeitimai leis į biudžetą surinkti daugiau pajamų.

„Klausimas, kokia apimtimi NPD bus galima didinti, turbūt priklausys ir nuo sprendimų šios reformos apimtyje. Jeigu tų papildomų pajamų į biudžetą bus ir papildomos galimybės (didinti NPD – BNS) bus, tos erdvės (NPD didinti – BNS) daugiau irgi bus. Daugelis tų klausimų susiję ir matysime, kokie sprendimai gaunasi po šių pakeitimų, jeigu tuos pakeitimus pavyks priimti ir tos erdvės bus šiek tiek daugiau“, – frakcijoje teigė ministrė.

„Mūsų tikslas yra artinti NPD prie MMA“, – pabrėžė ji.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė anksčiau yra sakiusi, kad šeimų, auginančių vaikus, NPD galėtų būti prilygintas MMA jau nuo kitų metų. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad toks siūlymas neatsižvelgia į valstybės biudžeto galimybes, o premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad MMA ir NDP dydžiai priklausys nuo valstybės ekonomikos augimo.

Nuo šių metų NPD Lietuvoje siekia 625 eurus, MMA – 840 eurų. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai. Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo metų pradžios didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje jos bus didesnės beveik ketvirtadaliu (23  proc.).

„Tikiuosi, kad nuo ateinančių metų pradžios didesni vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos, iki 625 eurų augantis neapmokestinamas pajamų dydis padidins šeimų, auginančių vaikus, pajamas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tikiuosi, kad nuo ateinančių metų pradžios didesni vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos, iki 625 eurų augantis neapmokestinamas pajamų dydis padidins šeimų, auginančių vaikus, pajamas

Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis bus 49 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 157 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgyja teisę gauti valstybės paramą.

Nuo sausio 1 d. padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, didesnio dydžio socialinės išmokos vaikus auginančias šeimas pasieks vasario mėnesį, nes išmokos mokamos už praėjusį mėnesį.

Vienkartinė išmoka vaikui. Kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui mokama vienkartinė išmoka didėja 33 eurais, iki 539 eurų.

Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Ši išmoka priklauso ir įvaikinus vaiką, neatsižvelgiant į tai, ar ji jau buvo išmokėta vaikui gimus. Taip pat ši išmoka skiriama, kai vaikui nustatoma globa šeimoje ar šeimynoje iki jam sukanka pusantrų metų ir išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai. Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, todėl negali pretenduoti į motinystės išmoką iš „Sodros“, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, bus mokama vienkartinė 315 eurų dydžio išmoka, kuri nuo sausio 1 d. padidėja apie  20 eurų.

Vaiko pinigai ir papildomai skiriama išmoka vaikui. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, vadinama vaiko pinigais, sieks 85,75 euro. Papildomai skiriama išmoka vaikui prie vaiko pinigų, mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią, sieks 50,47 euro.  Išmoka vaikui priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, vienam iš tėvų kas mėnesį mokama išmoka  gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui iki vaikams sukanka dveji metai. Kai gimsta dvynukai, per mėnesį išmoka sieks 196 eurus, jeigu trynukai – 392 eurus, jei ketvertukas – 588 eurus, t. y., išmoka didinama 196 eurais už kiekvieną atžalą.

Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Jeigu vaiko tėtis, mama, įtėvis ar įmotė yra pašaukti arba savanoriškai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, tokio kario ar karės vaikui kas mėnesį bus mokama 73,50 eurų dydžio išmoka.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Kai vaikas auginamas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris dėl mokymosi ar studijų neturi sukaupęs socialinio draudimo stažo vaiko priežiūros išmokai iš „Sodros“ gauti, tuomet jam kas mėnesį iki vaikui sueina dveji metai skiriama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Nuo sausio pradžios ši išmoka sieks 294 eurus.

Mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turės teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį bus mažesnės nei 235,5 euro. Su šia pajamų riba taip pat skiriamas nemokamas maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 98 eurų dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Prezidentūros nuomone, vaiko pinigus turi gauti visi, net ir turtingi žmonės.

Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės, G. Nausėda mano, kad dabartinis vaiko pinigų dydis neatitinka infliacijos augimo. Prezidentas yra įsitikinęs, kad  vaiko pinigus privaloma didinti mažiausiai iki 90 eurų.

„Taip pat atitinkamai  didinti papildomą dalį ir nepasiturinčioms, auginančioms vaikus su negalia ir daugiavaikėms šeimoms. Tai tikrai yra tos šeimos, kurios patiria tikrai labai didelius iššūkius infliacijos kontekste“, – teigė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja priminė, kad dabartinis vaiko pinigų dydis yra paskaičiuotas prie dabartinės dešimties procentų infliacijos. 

Tačiau, kaip žinoma, einamoji infliacija yra daugiau nei 20 proc. Tad prognozės yra ne ypač mažėjančios.

Jeigu pažiūrėtume į maisto kainas, ta jos augo virš 30 procentų.

„Jeigu pažiūrėtume į maisto kainas, tai jos augo virš 30 proc. Ir maistas tikrai yra tos būtiniausios prekės. Tačiau lygiai taip pat brango ir kitos būtinosios prekės“, – dalinosi I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja priminė, kad Lietuva yra sau pasižadėjusi, kad mažins vaikų skurdo riziką ir užtikrins, kad vaikai nepultų atgal į didelį skurdo rizikos lygį, nes vaiko išmokos vaikų skurdo rodiklius  sumažina net keturis kartus.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis vaikų atžvilgiu yra sumažėjęs nuo 16 ir daugiau proc. iki 4 proc.

Tai reiškia, kad išmokos turi sekti iš paskos augančiai infliacijai ir užkardyti vaikams patirti skurdo riziką.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vaikai yra pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė ir be jokios abejonės jais turime pasirūpinti pirmiausiai.

„Vaikai yra pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė ir, be jokios abejonės, jais turime pasirūpinti pirmiausiai“, – tikino prezidento patarėja.

Pasak I. Segalovičienės, Lietuva yra apsisprendusi, kad vaiko pinigų klausimu eis universalių išmokų principu, panaikinant papildomą neapmokestinamą pajamų dydį.

„Moksliniai tyrimai parodė, kad universalios išmokos padeda universaliai. Turint omenyje, kad Lietuvoje išmokos yra suskirstytos į universalią dalį, kai visi gauna ženkliai mažesnę sumą ir didesnę sumą būtent taikliai toms, kurioms reikia labiau. Taigi, dabartinės sistemos keisti tikrai nereikėtų. Reikėtų stengtis orientuotis į adekvatumą, nes turėkime omenyje, kad šiandien problema  jau yra tai, kad sunkumus patiria ne tik pažeidžiamos šeimos, bet ir vidurinės klasės šeimos, kurios turi vidutines pajamas, tad ta vaikų  pinigų dalis, padeda būtent toms šeimoms“, – dalinosi prezidento patarėja.

Anot I. Segalovičienės, dabartinis vaiko pinigų santykis yra paskaičiuotas atsižvelgiant į Lietuvos šeimų ekonominius ir socialinius skirtumus. Ir tie skirtumai turi likti.

„Ir ta pagalba, tiek universali išmoka, tiek papildoma pažeidžiamiausioms šeimoms turi keliauti kartu su infliacija, tam, kad padėtų užkardinti skurdą. Ir palaikyti žmonių perkamąją galią, ypač dabar, kai ateina žiemos laikotarpis, vaikai grįžta į mokyklas ir tikrai turi daug įvairiausių poreikių“, – teigė I. Segalovičienė. 

Anot prezidento padėjėjos, prelimenariai vertinant vaiko pinigų didinimui iki 90 eurų reikėtų maždaug 80–90 mln. eurų.

„Tačiau kiekvienas euras mums yra labai svarbus, tad pirmiausia vertiname kaštus ir naudą, tai yra, kokią vertę ir kokią naudą mums sukuria pinigai. Ir kiekvieną eurą reikia vertinti, tačiau rūpintis šeimomis valstybei tikrai apsimoka, ir ypač užkardyti socialinę atskirtį ir skurdą, nes ilgalaikei perspektyvoje tie dalykai konvertuojasi į ženkliai didesnes problemas, kurios valstybei kainuoja ženkliai daugiau“, –  pasakojo I. Segalovičienė.

„Vaikų pinigai yra pagrindinis instrumentas padėti šeimoms, kurios augina vaikus. Mes manome, kad turi padidėti vaikų pinigai. Mažiausiai iki 90 eurų nuo dabartinių 80 eurų per mėnesį“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė vyriausioji prezidento patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Anot jos, šios išmokos svarbios pažeidžiamoms visuomenės grupėms – daugiavaikėms šeimoms, vaikus su negalia auginantiems tėvams.

„Čia reikėtų nepamiršti ir vienišų tėvų, kur skurdo rizika yra apie 40 procentų“, – sakė I. Segalovičienė.

Dabar vadinamoji vaiko išmoka siekia 80,5 euro per mėnesį. Daugiavaikių, nepasiturinčių, vaiką su negalia auginančių šeimų vaikams mokama po 127,5 eurų per mėnesį.

Patarėjos teigimu, sparčiai kylant kainoms, prezidentas laikosi pozicijos, kad neapmokestinamas pajamų dydis turėtų kilti 100 eurų, taip pat reikėtų laikytis sutarto algoritmo dėl minimalios mėnesio algos didinimo.

I. Segalovičienė priminė, kad rudenį žadėta peržiūrėti priemones švelninti infliacijos padarinius gyventojams.

„Labai svarbu, kad Seimo nariai rudenį tikrai grįžtų (prie šio klausimo – BNS), nes turime PVM lengvatos šildymui klausimą. Ta lengvata galiojo praėjusiam šildymo sezonui. Tikrai reikia peržiūrėti priemones ir jas pakoreguoti, jeigu toks poreikis yra. Taigi laukiame to plano“, – kalbėjo patarėja.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas linkęs nekeisti dabartinės tvarkos – trečiadienį jis nepritarė „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės siūlymui, kad vaiko priežiūros išmoką gautų tas iš tėvų, kuris faktiškai namuose augina vaiką.

Trys komiteto nariai griežtesnei vaiko priežiūros išmokos skyrimo tvarkai pritarė, o šeši susilaikė.

Teigiama, kad pakeitus tvarką institucijos turėtų aiškintis, kuris – mama ar tėtis – realiai prižiūri vaiką, o tai būtų papildoma administracinė našta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, įspėja, kad taip būtų kišamasi į šeimos gyvenimą.  

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sutinka, kad esama vaiko priežiūros iki dvejų metų pasidalinimo problemos.

„Antraisiais metais perrašomos būna tos atostogos, kaip taisyklė, tada tėčiai ir išmoką, ir atlygį gauna, o mamos tuo metu faktiškai prižiūri vaikus“, – komitete teigė jis.    

„Sodros“ duomenimis, 2020 metais 40 proc. išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais buvo vyrai ir beveik visi jie – 90 proc., arba 7,5 tūkst. – dirbo, o vaiku tuo metu rūpinosi mama.

Pasak M. Lingės, mokslininkai irgi pastebi, kad labai sudėtinga būtų sukontroliuoti ir administruoti naują tvarką: „Tokį sakinį įrašius vien to nepakaktų, pati sistema nuo to nepasikeistų“.

Vėliau BNS jis aiškino, kad nustatyti, kuris iš tėvų nuolat su vaiku būna namuose, būtų keblu, jeigu vienas iš tėvų yra, pavyzdžiui, bedarbis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės atstovė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė parlamentarams teigė, kad dar labiau sugriežtinus išmokos skyrimą procesą reikėtų kontroliuoti. 

„Jeigu pritartume tam, turėtų atsirasti kontrolės mechanizmas, kas ir kaip tikrintų, kas prižiūri vaiką ir ar tikrai tas asmuo, kas prižiūri vaiką, gauna išmoką. Atsirastų papildoma administracinė našta. Be to, būtų kišamasi į šeimos gyvenimą, nes reikėtų tikrinti tą faktą“, – aiškino ministerijos atstovė. 

Dabar tėvai gali spręsti, kuris iš jų prižiūrės vaiką, o kuris darbuosis. Antraisiais vaiko auginimo metais egzistuoja galimybė ir dirbti, ir gauti visą išmoką. Tokia sistema lemia, kad antraisiais metais išmoka dažnai skiriama tėčiui, kuris neprižiūri vaiko, nes lieka dirbti, o mažyliu toliau rūpinasi išmokos nebegaunanti mama, kuri tik yra „Sodros“ draudžiama.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų šią tvarką šiek tiek sugriežtinti – antrais vaiko metais jo priežiūros atostogų einančiam šeimos nariui jam paskirtos išmokos ir gaunamo atlyginimo suma negalėtų viršyti jo buvusio atlyginimo.  

Seimas dėl naujos tvarkos turėjo apsispręsti šią savaitę, bet balsavimas atidėtas vėlesniam laikui. 

„Išmokos tikrai didinamos, nes turėsime papildomą poreikį – 31 mln. eurų“, – BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.

Anot jos, tėvų atstovų išsakyti priekaištai „kiek užaštrinti ir neįsigilinta į visą sistemą“.

Pasak patarėjos, pokytį paskatino Europos Sąjungos direktyva dėl tėvų ir prižiūrimų asmenų asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

„Turėjome įvesti neperleidžiamus mėnesius tėčiui ir mamai, kuriais nepasinaudojus jie pradingsta. Tyrimai rodo, kad didžiausia paskata pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais yra didesnis tų mėnesių apmokėjimas“, – sakė D. Telišauskaitė-Čekanavičė.

Seimui įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis.

Pasak jos, skatinant pasinaudoti, tėvai už šiuos du mėnesius į rankas gaus išmoką, kuri atitinka šimtą procentų atlyginimo. Be to, šį laikotarpį galima skaidyti dalimis po savaitę ir pan.

„Dėl šios priežasties reikėjo peržiūrėti ir kitų mėnesių išmokas, kad neišdidintume Sodros biudžeto, kitaip lėšų poreikis būtų siekęs 50 mln. eurų“, – teigė patarėja.

Anot atstovės, pagal dabar galiojančią išmokų sistemą, pirmus metus kūdikį prižiūrintis asmuo gauna 70 proc. buvusio atlygio, o antrus – 40 proc.

„Dabar iki aštuoniolikos mėnesių, išskyrus neperleidžiamus mėnesius, gaus daugiau nei 77 procentus“, – sakė patarėja.

Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje tėvų atstovai teigė, jog Seimui ketvirtadienį patvirtinus įstatymo pakeitimus, išmokos mažės, nors sprendimas „gražiai suvyniotas į popierėlį ir plika akimi ne taip paprasta pamatyti sumažėjimą“.

Tėvus atstovaujančių organizacijų teigimu, jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės, tai yra, už minėtus du mėnesius nebus mokama.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.