Vyriausybė pritaria siekiui išplėsti darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ir mokama  išmoka, ratą, tačiau projektus siūlo tobulinti. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui.

Vyriausybė siūlo patikslinti projektą ir numatyti, kad atostogos vaikui prižiūrėti ir išmoka iki jam sukaks treji metai suteikiamos buvusiam vienam globėjui, išskyrus atvejus, jei jis buvo teismo nušalintas nuo globėjo pareigų.

Seimo narės Guoda Burokienė ir Aušrinė Norkienė siūlo, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2024 metų sausio 1 dienos, tačiau Vyriausybė siūlo nukelti iki 2025-ųjų, kad būtų spėta pasiruošti pokyčiams.

Dabar Darbo kodekse numatyta, kad motinai, tėvui, seneliams arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat vaiko globėjui suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sukanka treji metai.

Seimo narių teigimu, pasitaiko atvejų, kai gimusio vaiko tėvai turėjo tik globėjus, ir jiems pagal Darbo kodeksą negali būti suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. Esant tokiems atvejams, vaiko tėvai negali anksčiau grįžti į darbo rinką.

Pernai vaiko priežiūros išmoką per mėnesį gavo vidutiniškai 38,4 tūkst. asmenų, tarp jų senelių – 1246.

Rusijos mieste Tuloje už prekybą narkotikais policijos pareigūnai sulaikė 27-erių metų anglų kalbos mokytoją. Jis dirbo viename miesto licėjuje.

Apie tai birželio 16 dieną savo „Telegram“ kanale pranešė „Baza“.

Apžiūrėdami pedagogo automobilį policijos pareigūnai aptiko 1,5 gramo mefedrono.

Peržiūrėję vyro telefoną, pareigūnai išsiaiškino kitų slėptuvių koordinates. Slėptuvės buvo įrengtos įvairiuose regionuose.

Pasirodo, vienoje jų mokytojas laikė pusę kilogramo hašišo, o kitoje slėptuvėje buvo kilogramas sintetinių narkotikų. Kitas galimas slėptuves pareigūnams dar reikės patikrinti.

Paaiškėjo, kad pedagogas nusprendė prekiauti narkotikais tuo metu, kai išėjo vaiko priežiūros atostogų.

Mokytojui iškelta baudžiamoji byla.

Tuo metu iniciatyvai nepritariančiųjų teigimu, sutrumpinus šį laiką vaikų nebus kam prižiūrėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS sako, kad trumpinti vaiko priežiūros atostogų nereikia.

Diskusija dėl apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmės kilo šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant pataisas, kuriomis siūlomos palankesnės sąlygos tėvams auginti vaikus ir tuo pačiu metu dirbti. 

„Turime ilgiausias vaiko priežiūros atostogas Europoje. Tai kam tokios atostogos reikalingos, jeigu leidžiame „prisidirbti“ iki 5 VDU (vidutinių darbo užmokesčių  – BNS). Kas žiūrės tuos vaikus? Esminis dalykas – apsispręskime: arba tėvai prižiūri vaikus, arba eina dirbti“, – komitete svarstė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Esminis dalykas – apsispręskime: arba tėvai prižiūri vaikus, arba eina dirbti.

„Jeigu skatiname dirbti, trumpinkime apmokamą priežiūros laikotarpį – darykime europinį standartą 12 mėnesių, o ne 18 ar 24 mėnesius“, – siūlė A. Sysas.

„Tai politinio lygmens klausimas ir šiaip pagrįstas, sakyčiau“, – tvirtino komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis mano, kad leidimas tėvams dirbti mažintų vaiko priežiūros kokybę.

„Teisingas tas kampas paimtas, ar mes skatiname tėvus per vaiko priežiūros atostogas dirbti, ar kad pilnai skirtų tą laiką vaikų priežiūrai. (...) Jeigu lengviname arba geriname sąlygas gauti darbo pajamas papildomas prie vaiko priežiūros išmokų, jos tą kokybę galimą vaiko atžvilgiu mažina“, –  kalbėjo L. Kukuraitis. 

Jo teigimu, tokios iniciatyvos atsiranda dėl per mažų vaiko priežiūros išmokų dydžio: „Jeigu jis būtų adekvatus, šeimos neprarastų tiek pinigų, kaip esame skaičiavę, – nuo 30 iki 80 proc. pajamų, turėtų iki vaiko priežiūros“.

„Vaiką auginti ir dirbti yra du etatai“, – tvirtino L. Kukuraitis.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad Europos Sąjungoje linkstama kuo labiau balansuoti tarp karjeros ir asmeninio gyvenimo.

„Tiek Direktyva, tiek mes einame tuo keliu, kad būtų derinamas šeimos ir darbo balansas, kad žmonės turėdami vaikų dar galėtų ir dirbti“, – komitete sakė viceministras.

M. Navickienė sako, jog jei vaikus auginantys žmonės nori bent šiek tiek dirbti ir užsidirbti, valstybė neturi tam trukdyti.

„Gal žmogus nenori prarasti profesinės kvalifikacijos, o jo darbdaviui tinka dalinis įsitraukimas į darbą. Jei asmuo nenori dirbti, nesvarbu, kiek laiko, valstybė gerbia jo apsisprendimą, bet kartu užtikrina jam būtinas socialines garantijas. Todėl neturime tikslo trumpinti vaiko priežiūros atostogų, bet norime, kad esamos sąlygos sukurtų prielaidas šeimoms sprendimus priimti pačioms“, – BNS sakė ministrė.

Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka sako abejojantis, ar sudarius geresnes sąlygas dirbti reikėtų apmokėti vaiko priežiūros atostogas: „Jeigu norime leisti vis daugiau dirbti, reiškia, kad reikia keisti išmokos prigimtį“.

R. Lazutka, be kita ko, sako, kad valstybė galėtų keisti požiūrį vaiko priežiūros atostogas – neriboti, kada tėvai galėtų jas pasiimti.

„Logiška yra neriboti – tegu jas pasiims, kai vaikas kad ir pradės lankyti mokyklą. O koks skirtumas valstybei? Gal mama po pusmečio nori grįžti darbą, neprarasti kompetencijų, ji turi močiutę ir ji pabus su tuo vaiku, o abu tėvai gali eiti dirbti, bet kai vaikas pradeda lankyti ikimokyklinį ugdymą, tada reikia jį palydėti į pamokėles, jos baigiasi nuo pietų, vaiko nėra kur dėti. Gal tada šeimai svarbiau gauti apmokamas atostogas. Skirkime pinigų sumą ir leiskime šeimai juos pasiimti išsidėsčius, kada jai patogiau, kada reikia – ar pirmus dvejus metus, ar kai vaikui sukanka treji ar šešeri, iki mokyklos lankymo“, – BNS teigė R. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo minimalią vaiko priežiūros išmoką gaunantiems tėvams sudaryti galimybę dirbti pirmaisiais kūdikio metais išmokos nemažinant, o dideles pajamas gaunantiems – padidinti galimybę dirbti. Šiems tėvams vaiko priežiūros išmoka ir atlyginimas negalėtų viršyti penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių vietoj dabar numatytų dviejų.

„Manau, labai geras dalykas. Jeigu reikėtų, mesčiau darbus dviem mėnesiams“, – sakė užkalbintas jaunas vyras.

„Mano vaikai jau suaugę, nežinau. Nesąmonė priversti eiti vaiko priežiūros atostogų. Nors pats dvi dukras užauginau, jei reikėtų, susitvarkyčiau tuos mėnesius. Gal ir sąmonė“, – svarstė pašnekovas.

„Visai pritariu, kad abu tėvai turėtų teisę į vaiko priežiūros atostogas. Nors vaiko priežiūros nepavadinsi atostogomis, man patiktų. Aš studijuoju psichologiją, o iš vaikų visada galima ko nors pasimokyti“,  – savo nuomonę dėstė studentas.

„Kodėl gi ne? Aš visai suprantu, jeigu reikėjo vaikų, tai ir vienam, ir kitam reikėjo. Ir tėtis gali būti mama puikiausiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žurnalistė pakalbino ir Valstybinės darbo inspekcijos kanclerį Šarūną Orlavičių. 

– Ar pats eitumėte vaiko priežiūros atostogų?

– Žinoma, eičiau. Tik nelabai tai vadinasi atostogomis, tai yra darbas. Tai vertinčiau kaip teigiamą pokytį. Stereotipiškai tėčiai šiek tiek mažiau laiko praleidžia su atžala, tad tai yra puiki paskata praleisti daugiau laiko su savo vaiku.

– Skaičiau Darbo kodekso pakeitimus, ten nėra to žodžio „privalomos“. Ten  parašyta , kad tėtis turėtų, galėtų, bet ar privalėtų eiti vaiko priežiūros atostogų?

Tikrai prievolės nėra. Sakyčiau, turėtų tiek mama, tiek tėtis pasiimti tas neperleidžiamas dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas.

 

– Tikrai prievolės nėra. Sakyčiau, turėtų tiek mama, tiek tėtis pasiimti tas neperleidžiamas dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas. Sakau „turėtų“, nes tų atostogų teikimas susijęs su išmokų mokėjimu. Keičiasi ne tik išmokų mokėjimas, bet ir laikotarpis. Tai dabar bus arba iki kol vaikui sukanka 18 mėn. arba 24 mėn. Tuo atveju, jei vienas iš tėvų nepasiima tų neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų, už tuos du mėnesius negauna iš „Sodros“ išmokų. t. y. jos sumažėja. Kitaip tariant, jei vienas iš tėvų nepasinaudos tomis atostogomis vaikui prižiūrėti, kitas gaus išmoką nebe už 18 mėn., o  už 16 mėn., arba ne už 24, o už – 22 mėn.

– Jeigu tėtis neima tų atostogų, mama už tėtį, vadinasi, negali gauti išmokos?

– Ne, negali, nes tos atostogos neperleidžiamos. Tai reiškia, kad bent po du mėnesius abu tėvai turi pasiimti vaiko priežiūros atostogų.

– Statistika byloja, kad tėvų, kurie renkasi vaiko priežiūros atostogas, daugėja. Tarkim, prieš dešimtmetį 10 mamų tekdavo tik 5 tėčiai, kurie pasiimdavo šias atostogas. Dabar tėčių skaičius išaugo iki 7. Visa tai yra tik statistiniai duomenys. Kiek realiai tėčiai būna su vaikais tuos du mėnesius, tikrai nežinoma. Didžioji dalis eina formalių atostogų, jas pasiima, kai vaikui jau antri metai eina, ir toliau dirba… Taigi koks būtų formalus skaičius?

– Šiuo klausimu reikėtų labiau su „Sodra“ kalbėti, kiek būtent tėvų pasinaudoja tomis atostogomis. Statistiškai, kaip jūs sakote, vyrai tam tikrose srityse uždirba daugiau nei moterys, ir kad pasikeistų išmokos dydis, pasikeisdavo išmokų gavėjai. Bet ir savo aplinkoje pastebiu, kad nebėra jau to formalumo. Kad vis dėlto tėveliams tampa prioritetu ryšys su vaiku. Einama ta teigiama linkme, kad išties tėčiai realiai eina tų atostogų.

– Kas patikrins, ar iš tikrųjų tėtis pasiėmęs tuos du mėnesius vaiko priežiūros atostogų?

– Niekas netikrina, kaip ir netikrina, ar iš tikrųjų žmogus išėjo kad ir kasmetinių atostogų tam, kad pailsėtų, o iš tiesų važiuoja dirbti, stato, kala – ir visa kita. Kad galbūt tas atostogas ne pagal paskirtį naudojame. Kita vertus,  tai nereiškia, kad tėtis visas 24 valandas turi sėdėti su vaiku. Gal kelioms valandoms, kol, tarkim, pirks maistą ar batus vaikui, jis paliks jį pas senelius. Manau, ir nereikia tikrinti, nes tai turi kilti iš paties žmogaus vidinio poreikio būti su savo vaiku.

– Žinant daugelio šeimų pavyzdžius, ar per tuos mėnesius mama grįš į darbą, ar realu?

– Manau, tai labai individualu, nes priklauso nuo mamos darbo specifikos. Bet nebūtinai kažkur viduryje imti, galima pasinaudoti tomis atostogomis pabaigoje, po 16 mėnesių, kai eis 17–18 mėnuo. Arba po 22 mėnesių, kai eis 23–24 mėnuo. Kai vienas iš tėvų jau gali grįžti į darbo rinką.

– Daugelis tėvų pergyvena, kad priėmus šių dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų įstatymą, sumažėjo šios išmokos. Kad jos bus mažesnės nei dabar tėvai gauna.

– Negalėčiau plačiau komentuoti, nes tai nebe mūsų kompetencija, o „Sodros“.

Tokius duomenis rodo šių metų gegužę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Su teiginiu, kad vyrui normalu imti vaiko priežiūros atostogas, sutiko 75 proc. apklaustųjų, tuo tarpu prieš dvejus metus šis rodiklis buvo 71 procentas. Nesutinkančių šiemet fiksuoti 7 proc., tuo tarpu 2020 metų analogiškoje apklausoje taip mane 12 proc. respondentų.

70 proc. apklaustųjų šiemet sutiko su teiginiu, kad tėtis gali pasirūpinti mažais vaikais taip pat gerai kaip ir mama, o prieš dvejus metus taip manančių buvo 65 procentai. Atitinkamai nesutinkančių su tokiu teiginiu sumažėjo nuo 18 proc. iki 11 procentų.

Apklausos duomenis paskelbusi tarnyba pastebi, kad nesutinkančių, jog vyrui daryti karjerą turėtų būti svarbiau nei pasirūpinti vaikais, padaugėjo nuo 24 proc. iki 33 proc., keičiasi ir požiūris į mamos vaidmenį.

2020 metais 22 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, jog normalu, jei moteris grįžta į darbą po pusės metų vaiko priežiūros atostogų, o šių metų gegužę taip manančių jau buvo 39 procentai.

Pokytis – vyrų atsakymuose

Kaip nurodoma pranešime, didžiausias pokytis matomas vyrų atsakymuose: šiemet daugiau vyrų (2022 metais – 74 proc., 2020 metais – 61 proc.) sutiko su teiginiu, kad normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas.

Pakartotinėje apklausoje ankstesniam moterų grįžimui į darbą po vaiko priežiūros atostogų pritarusių vyrų skaičius išaugo net 23 procentiniais punktais (nuo 18 proc. 2020 metais iki 41 proc. 2022 metais).

Tai, kad lyčių vaidmenys šeimose tampa vis lankstesni ir pamažu įsitvirtina idėjos apie rūpestingus vyrus, rodo, jog socialinės kampanijos bei kita švietėjiška veikla duoda rezultatų.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai apskritai norėtų labiau įsitraukti į ankstyvąjį vaikų ugdymą ir skirti šeimai daugiau kokybiško laiko. Pusė apklaustų vyrų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu, kad jiems patiktų nedirbti, kol vaikas yra mažas, ir beveik pusė (47 proc.) pritarė, kad auginti vaikus ir rūpintis šeima jiems svarbiau nei darbas ar karjera.

Taip pat 6 iš 10 respondentų atsakė, kad negalėdami suderinti šeimos ir asmeninio gyvenimo su darbu, svarstytų keisti darbą. Prieš dvejus metus tokios pat nuomonės laikėsi 36 proc. apklaustųjų.

Problema – ilgos darbo valandos

Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos pranešime neraminančia įvardijama padidinto darbo krūvio situacija – nemaža dalis žmonių teigia dirbantys viršvalandžius, dėl kurių sudėtinga rasti laiko asmeniniams poreikiams patenkinti.

Šiemet 27 proc. visų apklaustų asmenų pažymėjo, kad ilgos darbo valandos arba viršvalandžiai trukdo jiems keliauti ir būti gamtoje, dėl profesinių įsipareigojimų yra sunkiau rūpintis savo sveikata (26 proc.), leisti laiką su sutuoktiniu ar kitais artimaisiais (25 proc.), dalyvauti vaikų ugdyme (21 proc.).

34 proc. gyventojų nurodė, kad jų situaciją palengvinti galėtų prieinamos vaiko priežiūros paslaugos (lopšeliai, darželiai, dienos centrai), dauguma atsakė, kad tai padaryti padėtų lankstus darbo grafikas (74 proc.) ir galimybė dirbti nuotoliniu būdu (60 proc.).

Apžvelgdama tyrimo rezultatus, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad įprastai elgesys keičiasi lėčiau nei pažiūros, tačiau pažiūroms taip pat didelę įtaką turi ir galimybės darbo rinkoje arba negalėjimas pakeisti situacijos dėl valstybės ar savivaldybių paslaugų trūkumo.

„Pakitusios nuostatos iškart neatsispindės elgesyje, bet vis labiau stiprėjančios į vaiko gerovę nukreiptos vertybės yra tikrai pozityvus pokytis. Tai, kad lyčių vaidmenys šeimose tampa vis lankstesni ir pamažu įsitvirtina idėjos apie rūpestingus vyrus, rodo, jog socialinės kampanijos bei kita švietėjiška veikla duoda rezultatų, o nauja kultūra formuojasi“, – sako kontrolierė.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ apklausą atliko gegužės mėnesį, apklausta 1012 respondentų, paklaida siekia 3,1 procento. Pirmoji apklausa buvo atlikta 2020 metais.

Neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius tėčiai ir mamos turės ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie tai, kaip keisis vaiko priežiūros atostogų trukmė ir išmokų dydžiai.

„Pokyčiai dėl vaiko priežiūros atostogų inicijuoti, nes Europos Sąjunga priėmė direktyvą, kuri numato pareigą visoms valstybėms numatyti tiek tėčiui, tiek mamai būtinus vaiko priežiūros mėnesius. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po du mėnesius turėtų prižiūrėti savo mažylį ir nedirbti, o likusį laiką bus galima dalintis pagal šeimos poreikį. Šiais siūlymais siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą, moterų išlaikymo darbo rinkoje“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyresnioji patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.

Vaiko priežiūros atostogų trukmė

Tėvams bus sudaryta galimybė pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių (dabar dvylika mėnesių), ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po du neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Jeigu kuris nors iš tėvų nepasinaudos būtinaisiais vaiko priežiūros mėnesiais, o, pavyzdžiui, liks dirbti, tuomet apmokamų atostogų sumažės dviejais mėnesiais.

Tvarka dėl trečiųjų vaiko priežiūros metų nesikeičia – jie ir toliau liks neapmokami, tačiau vienas iš tėvų, prižiūrintis vaiką, bus draudžiamas valstybės lėšomis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, nedarbo socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu.

Vaiko priežiūros atostogų išmokų dydžiai

Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka, „į rankas“ išmoka siektų 100,54 proc. Tokiu būdu tėvai bus skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nes vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirs nuo gauto darbo užmokesčio. Tiesa, gaunantys didelį darbo užmokestį turi žinoti, kad vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei du vidutiniai darbo užmokesčiai (šiuo metu 3333,8 EUR „popieriuje“. Šis dydis keičiasi kiekvieną ketvirtį).

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius dvylika kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio. „Į rankas“ vaiko priežiūros atostogų išmoka būtų 77,34 proc.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis dvylika mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, tai atitinka 58 proc. „į rankas“, o nuo dvylikos mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai išmokos dydis siektų 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, „į rankas“ vienas iš tėvų gautų 38,67 proc.

SADM maketas

Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų ir, susumavus vaiko priežiūros išmokas už visus metus, gautų tokio pat dydžio ar net didesnes vaiko priežiūros išmokas, nei gauna šiuo metu.

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, t. y. keturis mėnesius gaus po 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką, jei „Sodros“ teritorinis skyrius nustatys, kad vaiką augina vienas tėvų (įtėvių) ar globėjų.

Jeigu gimė du ir daugiau vaikų ar asmuo įvaikino, arba globoja du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negalės būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Jei asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka.

SADM maketas

Tėvystės išmoka

Tėčiai ne tik turės teisę į du neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogų mėnesius, jie ir toliau galės pasinaudoti tėvystės atostogomis iki vaikui sueis dvylika mėn. Mažėja reikalavimai šiai išmokai gauti: jei šiuo metu būtina turėti dvylika mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, tai siūloma nustatyti šešių mėn. motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimą per pastaruosius metus. Tėvystės išmoka yra skirta tėvui, mokama 30 kalendorinių dienų, kurios dydis yra 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, „į rankas“ tai atitinka 100 proc.

Platesnės galimybės dirbti ir užsidirbti

Siekiant paskatinti vaiko priežiūros išmokų gavėjus užsiimti darbine veikla vaiko auginimo metu, patikslintos nuostatos dėl vaiko priežiūros išmokų dydžio tais atvejais, kai mama ar tėtis gauna ir darbinės veiklos pajamų.

Mėnesiais, kurie skiriami mamai ir tėčiui bei kurių negalima niekam perleisti, egzistuos galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažins vaiko priežiūros išmoką. t. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, asmeniui mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų skirtumas, o jeigu jų dydis yra didesnis už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį ar jam lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.

Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų ir jis gauna vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bei turi papildomų pajamų, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas papildomas pajamas.

Būdami vaiko priežiūros atostogose tėvai gali užsiimti savarankiška veikla. Tuo laikotarpiu jiems yra mokama visa vaiko priežiūros išmoka, o uždirbamos pajamos iš savarankiškai vykdomos veiklos neribojamos.

Seimui pritarus, vaiko priežiūros atostogų pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad įteisinus naują vaiko priežiūros atostogų modelį, palyginti su dabartine tvarka „finansinės šeimų perspektyvos neblogėja“.  

„Jis (naujas modelis – red. past.) dar palankesnis“, – Seimo posėdyje teigė ji. 

Ši išmoka ateityje būtų mokama kitaip negu dabar – tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc. (iki mokesčių).

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo.   

Seimui siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės.

Tokias atostogas tėvai galėtų pasiimti bet kokiu metu praėjus dviem mėnesiams nuo vaiko gimimo iki jam sukaks dveji metai.

Šiuo laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka bus šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis, o tai reiškia, kad renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms finansiškai šeimoms būtų palankiau negu dabar. 

Tais atvejais, kai vaiką augintų tik vienas iš tėvų, jis galės gauti išmoką ir už papildomą dviejų mėnesių atostogų dalį.

Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio. 

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo (po mokesčių arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus, pirmaisiais metais – 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.   

Siūloma šią išmoką ateityje mokėti kitaip negu dabar – tėvai galės pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo ikimokestinio atlyginimo, antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 25 proc.

Tačiau pastarąjį dydį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pasiūlė padidinti iki 30 proc., tam neprieštaravo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Ministrės Monikos Navickienės teigimu, pirmas vaiko priežiūros etapas iki aštuoniolikos mėnesių nuo dabartinių dvylikos ilginamas, nes trūksta darželių, todėl per 18 mėnesių tėvai galėtų susirasti, kas prižiūrėtų jau ūgtelėjus vaikus. 

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo. Be to, vietoj šiuo metu reikalaujamo dvylikos mėnesių per paskutinius dvejus metus socialinio draudimo stažo tėvystės išmokai gauti siūlomas pusmečio stažas. 

„Kad galėtume duoti ženklą šeimoms, kad (...) šeimos, kurios augina vaikus, iš pataisų pajustų finansinę naudą – būtų gaunamos ženklesnės pajamos“, – trečiadienį Seimo komitete sakė ministrė Monika Navickienė.

Tokios galimybės, pasak jos, „Sodros“ biudžete yra: „Galime tokį kompromisą daryti.

Seimo komitetas trečiadienį pritarė įstatymų paketo pataisoms, keičiančioms vaiko priežiūros reguliavimą. Jeigu Seimas tam pritartų, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.   

Tačiau Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros vedėja Daiva Skučienė įsitikinusi, kad naujas vaiko priežiūros išmokų modelis nenaudingas mamoms.   

„Atostogų pratęsimas iki aštuoniolikos mėnesių sumažintų moterų galimybes grįžti į darbo rinką“, – komitete teigė ji. 

D. Skučienė siūlo palikti dabartinę tvarką ir 77,58 proc. tarifą (nuo ikimokestinio darbo užmokesčio – BNS) bei valstybės lygiu spręsti klausimą, kur į darbą norintiems išeiti tėvams palikti vaikus antrais metais.

„Vaiko lankymas darželyje būtų labai geras dalykas, nes yra tam tikri pasiekimai dėl (vaiko  – BNS) kalbos vystymosi, santykių su svetimais suaugusiaisiais“, – kalbėjo mokslininkė.

„Galėtų būti vienodo dydžio išmoka, kuri kompensuotų paslaugų kainą rinkoje“, – tvirtino D. Skučienė.

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo po mokesčių (arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus – pirmaisiais metais – atitinkamai 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.  

„Vaiko priežiūros metu dalis tėvų vykdo savarankišką veiklą, pavyzdžiui, užsiima namudine veikla, kuri lengviau suderinama su vaiko priežiūra, ir taip užsidirba papildomų pajamų. Džiaugiamės tokiu šalies gyventojų veiklumu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

2020 metais vaiko priežiūros išmoką gavo ir pajamas iš savarankiškos veiklos deklaravo kas šeštas šalies gyventojas, pasirinkęs vienerių metų trukmės vaiko priežiūros atostogas. Vienerių metų trukmės vaiko priežiūros atostogas rinkosi 1,2 tūkst. mamų ar tėčių.

Beveik 18 tūkst. tėvų rinkosi dviejų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais vaiko priežiūrą ir darbą derino apie 1,3 tūkst., antraisiais – kas dešimta mama ar tėtis. Jie gavo ir vaiko priežiūros išmoką, ir pajamų iš savarankiškos veiklos.

Kam priklauso vaiko priežiūros išmoka?

Vaiko priežiūros išmoka iki vaikui sukanka vieneri ar dveji metai gali būti mokama vaiką prižiūrinčiam vienam iš tėvų, įtėvių, globėjų ar dirbusių senelių. Senelis ar senelė pretenduoti į vaiko priežiūros išmoką gali tik tuo atveju, jeigu teisę gauti šią išmoką už tą patį vaiką turi bent vienas iš vaiko tėvų ar įtėvių.

Ši išmoka gali būti skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei gimus vaikui pasirenka jį prižiūrėti iki vaikui sueis vieneri arba dveji metai.

Tėvai, įtėviai, globėjai ar seneliai gali dalintis vaiko priežiūra iki vaikui sueina vieneri ar dveji metai. Pavyzdžiui, jeigu pasirenkama vaiko priežiūros atostogų išeiti iki vaikui sukanka metai, pusę metų vaiką gali prižiūrėti ir išmokas gauti mama, likusius pusę metų – tėtis. Vaiko priežiūrą suaugusieji gali dalintis savo nuožiūra, pasiskirstydami priežiūros mėnesius.

Jeigu vaiką prižiūrintis asmuo reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks dveji metai. Taigi, vaiko priežiūros išmoka vis tiek priklausys.

Tikimasi, kad siūlomos įstatymo pataisos leistų tėvams lengviau suderinti profesinį, asmeninį ir šeimos gyvenimą, taip pat užtikrintų nenutrūkstamą dalyvavimą darbo rinkoje, neprarandant profesinių įgūdžių. Pasak I. Kačinskaitės-Urbonienės, toks įstatymo pataisų projektas prisidėtų ir prie vadinamojo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuoto šeimoms skirto įstatymų pataisų paketo padėti auginti vaikus ir kartu siekti karjeros.

Po motinystės atostogų grįžusi į darbą moteris, dažnai susiduria su darbdavių neigiamu požiūriu ir diskriminacija, profesinių įgūdžių silpnėjimu, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, todėl tikimasi, kad šios pataisos prisidėtų prie moterų padėties gerinimo tiek asmeninėje, tiek darbo srityje.

Projekto autoriai sako, kad Europos Sąjungos valstybių narių patirtis rodo, kad pajamų dydis vaiko priežiūros atostogų metu yra vienas svarbiausių veiksnių, kurie turi įtakos tėvams, o ypač vyrams, apsisprendžiant eiti vaiko priežiūros atostogų. Atsižvelgiant į augančią darbo jėgos įvairovę, šis projektas, anot jų, paskatintų daugiau tėvų vyrų eiti vaiko priežiūros atostogų, išlaikant moterų ir vyrų lygybę.

Seimo "darbiečiai" apgailestauja, kad  vis dar labai trūksta lankstumo derinant darbą ir vaikų priežiūrą. Pasigendama tiek darbdavių, tiek pačios valstybės palankios šeimai politikos, kuri padėtų sumažinti atskirtį motinystės laikotarpiu, padėtų spręsti užimtumo problemą ir didėjančią darbuotojų paklausą.

Manoma, kad siūlomos pataisos kartu skatintų pozityvią šeimos politiką ir būtų teigiamas atsakas į demografinį šalies senėjimą. Pasak Seimo "darbiečių", senėjanti visuomenė ir sparčiai mažėjantis gimstamumas išlieka viena skaudžiausių dvidešimt pirmojo amžiaus krizių Lietuvoje.

"Jei paskutinius dvejus metus gyventojų skaičius ir nemažėjo, tačiau pandemija smogė iš peties, vien mirtingumas išaugo daugiau nei 17 procentų. Ne geresnė padėtis ir darbo rinkoje, kur vyrauja ryškus darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas, o bedarbių skaičius jau perkopė 195 tūkstančių ribą", - sako įstatymo pataisų autoriai.

Projektą inicijavo Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė kartu su Darbo partijos frakcijos kolegomis: Viktoru Fiodorovu, Vaida Giraityte-Juškevičiene, Andriumi Mazuroniu, Valentinu Bukausku, Vytautu Gapšiu, Aidu Gedvilu, Artūru Skardžiumi.