N. Vaitkutei, komisijos sprendimu, šių metų premija skiriama už subtilų ir išmoningą tikrovės perteikimą vaizdžia ir turtinga kalba apysakose „Neišduosiu tavęs“ ir „Klampynių kronikos“. Realistinėje apysakoje „Neišduosiu tavęs“ vaizduodama vienuolikmetę Augustę, ieškančią išmesto vaikystės žaislo, autorė sugeba skaitytojams pristatyti ir skaudžias suaugusiųjų gyvenimo problemas. Novelių apysakoje „Klampynių kronikos“ kūrybingai panaudojami tautosakos žanrai. Literatūros kritikai vieningai gėrisi sodria, gyva šios rašytojos knygų kalba.

Programą „Vaikų žemė“ 2016 m. įsteigė nevyriausybinė organizacija „Mokyklų tobulinimo centras“. Jos tikslas – ieškoti inovatyvių, kūrybinius ir interaktyvius metodus pasitelkiančių būdų pažindinti vaikus ir paauglius su literatūra ir jos kūrėjais. Programoje dirba Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus narys Justinas Vancevičius, rašytoja ir dailininkė Kotryna Zylė, kūrybinio rašymo dėstytoja Eglė Ramoškaitė, aktorė Sigita Pikturnaitė, knygų iliustruotoja Greta Alice, režisierė Eglė Kižaitė ir daugelis kitų.

„Vaikų žemės“ organizatoriai, kaip sakoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime, parengė daugybę vaikams ir jaunimui skirtų literatūrinių renginių ir programų. Vienas iš jų – kūrybiniai literatūros tekstų skaitymo ir aktualizavimo užsiėmimai 1-7 klasių mokiniams, literatūros stovyklos, ir ne tik Lietuvoje, – pernai surengta stovykla užsienio lietuvių vaikams Liuksemburge. „Vaikų žemė“ taip pat rengia vaikų ir paauglių literatūros festivalius Vilniaus mokytojų namuose ir Anykščių Dainuvos slėnyje. Jų sumanymas – ir projektas „Lietuvių literatūra virtualioje realybėje“, tai kelių minučių animuotos istorijos pagal Jono Biliūno „Laimės žiburį“, Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ ir Kristijono Donelaičio „Metus“. Vienas iš naujesnių projektų – neseniai Anykščių Okuličiūtės dvare įsteigtame „Istorijų dvarelyje“ kartu su Anykščių biblioteka įkurta interaktyvi istorinė-literatūrinė ekspozicija, parengtas edukacinių užsiėmimų vaikams paketas.

„Sveikinu premijos laureatus, kartu dėkoju visiems šalies rašytojams, prasmingų iniciatyvų vykdytojams, sudarantiems galimybę vaikams pažinti, suprasti, pajausti mūsų autorių kūrybą. Tai yra didžiulė Jūsų dovana augančiai kartai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Vaikų literatūros premiją 2004 metais įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija, tuo metu jai taip pat vadovavo ministras A. Monkevičius. Šia premija, kaip teigiama ministerijos pranešime, norima paskatinti, kad Lietuvos rašytojai kurtų knygas vaikams. Taip pat siekiama įvertinti švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų bei asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą, ugdant estetines, bendras žmogiškąsias ir pilietines vertybes, skleidžiant originalias kūrybos iniciatyvas.

Dviejų dalių premija skiriama už nuopelnus vaikų literatūros srityje ir už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo srityje. Premija teikiama kasmet, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną. Laikantis karantino sąlygų, iškilmingas premijos įteikimas šiemet nebus rengiamas.

Laureatais yra tapę šie rašytojai: Vytautas V. Landsbergis, Vytautė Žilinskaitė, Ramutė Skučaitė, Kęstutis Kasparavičius, Vytautas Račickas, Violeta Palčinskaitė, Vilė Vėl, Lina Žutautė, Daina Opolskaitė, Ilona Ežerinytė. Už sklaidą premijuotas žurnalas „Rubinaitis“, viešoji įstaiga Rašytojų klubas, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos biblioteka ir kt. Pernai premija įteikta rašytojai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Kazimierai Kazijevaitei ir skaitymo skatinimo projektų organizatoriui, dainuojamosios poezijos festivalių „Tai – aš“ ir „Purpurinis vakaras“ sumanytojui Juozui Žitkauskui.

Apie literatūros svarbą vaiko raidai kalbamės su psichologu Vyčiu Valantinu.

– Kaip šiame skaitmeniniame amžiuje sudominti vaiką skaitymu?

– Visų pirma reikia leisti laiką su vaiku nuo mažens ir paskaityti jam, kol dar pats nemoka to daryti. Labai svarbu, kad skaitymo procesas abiem būtų malonus ir jaukus. Nors gyvename apsupti naujųjų technologijų, vaikas negali laimingai užaugti be žmogaus, kuriam patinka tiesiog būti kartu su juo.

Vaikui reikia mamos, tėčio artumo: rankų, kvapo, prisilietimo, kalbinimo. Skaitant mažam vaikui svarbesnis nei knyga yra buvimas su rūpestingu suaugusiuoju. Mažyliui nieko nėra puikiau už tokį praleistą laiką. Antras svarbus momentas – vaikui reikia skaityti tik gerą vaikų literatūrą.

– Knygynai šiandien tiesiog užversti įvairiausių knygų, lengva pasiklysti...

– Tėvai turi domėtis šiuolaikine vaikų literatūra ir padėti atrasti pačias geriausias knygas. Kaip gali sudominti vaiką skaitymu, jei nieko apie tai nežinai, jei vaikų knygos tau pačiam menkai įdomios? Tėvai turi tapti vedliais mažųjų literatūros pasaulyje.

Jei norite nuvesti vaiką į gražias vietas gamtoje – turite žinoti, kur jos yra. Jei norite išmokyti plaukti – turite žinoti apie plaukimą ne iš pasakojimų. Taip ir su gerų knygų pasirinkimu – turite patys pradėti domėtis vaikų literatūra.

Renkantis knygas geriausia remtis specialistų, paskyrusių šiai sričiai visą gyvenimą, išmanymu ir rekomendacijomis. Vaikų literatūra – nepaprastai įdomus reiškinys, kuris šiandien tiesiog akyse keičiasi, skleidžiasi. Kviečiu tėvus susirasti ir skaityti Lietuvoje leidžiamą žurnalą apie vaikų knygas, recenzijas, straipsnius, literatūros profesionalų rekomendacijas kultūros savaitraščiuose. Taip pat pasidomėti tarptautinės organizacijos IBBY, besirūpinančios vaikų literatūros puoselėjimu pasaulyje, veikla Lietuvoje.

Galima pasitarti ir su bibliotekininkais, daugelis jų kasdien kalbina mažus skaitytojus ir žino, kuriomis knygomis labiausiai džiaugiasi įvairių amžiaus tarpsnių vaikai. Naujų galimybių suteikia internetas: tėvai gali neišeidami iš namų stebėti, kas vyksta šiuolaikinės vaikų literatūros scenoje.

– Matyt, bene labiausiai meilę knygai skiepija skaitančių tėvų pavyzdys?

– Jis labai svarbus. Tačiau tėvai, kurie patys nepradėjo skaityti vaikystėje ir jaunystėje, vargiai gali tuo pavyzdžiu tapti. Šiandien jie sako, kad neturi laiko skaityti. Ir aš jais tikiu. Danielis Pennacas yra rašęs, kad niekas neturi laiko skaityti. Nes skaitymo laikas visada yra vogtas laikas.

Daug skaitantys tėvai jau jaunystėje rado būdą profesionaliai „vogti“ laiką skaitymui, jų vaikai auga pilnuose knygų namuose. Šie vaikai laimingi: jie patirs galią, kurią turi vaizduotė, – gydančią, auginančią, puoselėjančią.

Skaitymas turi teikti džiaugsmą. Tik svarbu suvokti, jog tam, kad jūsų vaikas išmoktų jį patirti, neužteks išleisti atžalos į mokyklą. Liūdna, bet šiandien joje toli gražu nekuriamos sąlygos išmokti mėgautis skaitymu, patirti tą džiaugsmą, kurį pasaulio vaikams šiandien dovanoja knygos. Deja, patys literatūros mokytojai ne visada domisi vaikų literatūra. Neturi laiko. Nelieka vietos privalomose programose, o kur dar popieriai visokie...

– Kokių skaitymo skatinimo „metodų“ tėveliams nereikėtų taikyti?

– Visų pirma negalima versti skaityti ar klausytis skaitymo, kai vaikui to nesinori. Taip pat – bausti vaiką privalomais skaitymo „pratimais“. Juk suaugusieji patys yra linkę užversti knygą, kai ji ima nervinti ar tiesiog nebelieka jėgų. Tai yra normalu. Laikas, kada vaikas norės kartu skaityti, tikrai ateis. Tereikia nepražiopsoti šio momento. Retas kuris vaikas nenori sėdėti kartu prieblandoje ir klausytis istorijų.

Antras daug abejonių keliantis „metodas“ – įpareigoti mažą vaiką pačiam išsirinkti knygą dideliame knygyne. Vaikas paprastai renkasi pagal knygos viršelį arba pavadinimą ir kartais pataiko, bet dažniau – suklysta. Knygynuose daug metų pastebiu, jog retai tėvai pataria vaikams, kurias knygas išties būtų verta pasirinkti. Dažnai jie prieina prie lentynos neturėdami visiškai jokio supratimo, kurias knygas verta vaikui paduoti apžiūrėti.

Svarbu

Pasak psichologo, negalima rinktis menkaverčių knygų, kurių autoriai patys nėra susipažinę nei su vaikų literatūros klasika, nei su paskutinių dešimtmečių vaikų literatūros įvykiais ir posūkiais, todėl galvoja, kad seklios jų sukurptos istorijos „vaikams tiks“.

Tokiose knygose nėra jokios paslapties, sąmojo ar netikėto sumanymo, vien žaidimas prastais pokštais.

Paskui vaikai sako, kad skaityti – nuobodu ir neįdomu. Ir turint galvoje tai, ko prisiskaitė, – jie yra teisūs. 

Seimo narė liberalė Dalia Teišerskytė siūlo skatinti vaikų literatūros leidybą, sumažinant pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir taip atpiginant vaikiškas knygas.

Vaikų literatūrai taikomą PVM ji siūlo sumažinti nuo 9 proc. iki 5 proc. Atitinkamą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą parlamentarė įregistravo Seime.

„Skaitymo pagrindai įgaunami vaikystėje, ir jeigu vaikams neskaitoma, iš kur jie žinos, kad reikia skaityti... O vaikiškos  knygos dabar yra ypač brangios“, - BNS teigė parlamentarė.

Paklausta, ar 4 punktais sumažintas PVM jas atpigins tiek, kad jų perkamumas išaugtų, D.Teišerskytė teigė, kad kainų mažėjimą ir vaikiškų knygų leidybos apimčių didėjimą dar labiau paskatintų 2016 metų paskelbimas Bibliotekų metais.

„Kai buvo paskelbti Skaitymo metai, skaitomumas išaugo 7-8 proc. ir daugiau knygų buvo išleista“ - teigė ji.

Pasak D.Teišerskytės lietuviškų vaikiškų knygų yra labai mažai, knygynuose dominuoja užsienio autorių knygos.

PVM lengvatos dabar taikomos kompensuojamiems vaistams (5 proc. neribotą laiką), keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (po 9 proc.). Viešbučiams 9 proc. PVM bus taikomas nuo 2015 metų sausio, o centralizuotam šildymui toks pat tarifas galioja iki šių metų pabaigos, jį siūloma pratęsti ir kitiems metams.

Įprastas PVM  tarifas yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.