Kaip ketvirtadienį informavo Generalinė prokuratūra, teismas balandžio 11 dieną atmetė 36-erių metų biržiečio V. P. skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Anot teismo, priteisiama minėto dydžio turtinė žala yra pagrįsta, turėtos išlaidos atstatant įrangą į iki incidento buvusią būklę buvo būtinos, toks žalos atstatymo būdas – racionaliausias, o įrenginys buvo sugadintas dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl jam pagal Civilinį kodeksą kyla prievolė visiškai atlyginti policijos patirtą žalą.

Panevėžio apylinkės teismas pernai gruodį V. P. pripažino kaltu dėl Policijos departamentui priklausančio greičio matuoklio sugadinimo ir skyrė 2 tūkst. 550 eurų baudą.

Teismas tenkino ir Policijos departamento bei draudimo bendrovės, kurioje prietaisas buvo apdraustas, ieškinius dėl žalos bei bylinėjimosi išlaidų – daugiau kaip 37,8 tūkst. eurų – atlyginimo.

Anot prokuratūros, šį sprendimą Panevėžio apygardos teismui skundęs kaltinamasis abejojo, ar gedimas įvyko dėl jo veiksmų, ginčijo matuoklio remonto išlaidas, kadangi jos viršijo prietaiso vertę.

Incidentas įvyko 2022 metais Biržų rajone. Prie kelio Biržai-Pandėlys-Rokiškis pavakarę buvo pastatytas mobilus greičio matavimo įrenginys, vadinamasis trikojis. Prie matuoklio sustojus lengvajam automobiliui, iš jo išlipęs keleivis prisiartino prie prietaiso ir jį nuvertė, tuomet grįžo į automobilį ir nuvažiavo.

Netrukus šis automobilis buvo surastas degalinėje, pareigūnas atpažino greičio matuoklį nuvertusį vyrą – jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas sunkus 2,7 prom. girtumo laipsnis.

Nuverstas greičio matavimo prietaisas ėmė strigti, todėl buvo išsiųstas gamintojams į Vokietiją. Jo remontas, sugadintų detalių keitimas, matuoklio kalibravimas kainavo daugiau nei 37 tūkst. eurų.

Dėl svetimo turto sugadinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo teisme metu V. P. teigė, kad taip pasielgė būdamas neblaivus, tačiau matuoklį ne nuvertė, o atsargiai paguldė, todėl prietaisas dėl jo veiksmų negalėjo sugesti.

Pasak Šiaulių apskrities policijos, pranešimą apie Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, apvirtusį vilkiką su puspriekabe ir iš jų išbyrėjusį metalo laužą, policijos pareigūnai gavo antradienį, apie 17.30 val.

Transporto priemonė priklausė Raseinių rajone registruotai krovinių pervežimo įmonei.

Vilkiko vairuotojas buvo gavęs užduotį nuvykti į Panevėžį, pasikrauti metalo laužo krovinį ir jį nugabenti į Klaipėdą. Žinios apie įvykusią nelaimę įmonės savininkas sulaukė iš paties vairuotojo.

Atvykęs į įvykio vietą, įmonės vadovas rado apvirtusį vilkiką, tačiau vairuotojo čia nebuvo. Pastarojo ieškojo ir policijos pareigūnai ir jo įmonės vadovas. Netrukus raseiniškis buvo surastas.

Suradus vairuotoją, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinę alkoholio matuokliu, Radviliškio rajono policijos pareigūnai jam nustatė 2,29 prom. girtumą. Vyras aiškino, kad jis alkoholį vartojo po eismo įvykio, nes buvo labai susinervinęs, o kabinoje turėjo brendžio butelį.

Raseiniškiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikštas įtarimas dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamasis kodeksas už tai numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų ir dar uždraudžia naudotis specialiąja teise, t.y., teise vairuoti transporto priemones.

Įtariamajam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras vakar paskyrė kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, kuriuo uždrausta vairuoti transporto priemones.

Kaip pranešė policija, trečiadienį, apie 14 val., Bliūkiškių kaime, traktorių ,,Belarus 52“ vairavo neblaivus 25 metų vyras.

Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,07 promilės alkoholio.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš vairuotojo gali būti konfiskuotas traktorius bei laikinai atimta teisė vairuoti.

Pasiteisinimas – su karo tėvynėje aidu

Kaip jau rašyta, Panemunės tiltas buvo apgadintas spalio 18-osios vakare – apie 22.30 val. Vos užvažiavusi ant jo nuo Šančių pusės visureigiu „Land Rover Range Rover Sport“, minėta Ukrainos pilietė nulėkė nuo važiuojamosios kelio dalies, kliudė keturis betoninius stulpelius, nušlavė dėžę su smėliu, trenkėsi į metalinius atitvarus bei troleibusų kontaktinio tinklo stulpą ir pakibo ant vieno rato ties pačia tilto atbraila.

Netrukus paaiškėjo ir, kas jai pakišo pagalvę, išgelbėjusią nuo nugarmėjimo į Nemuną. Pirmuoju bandymu į policijos alkoholio matuoklį visureigio vairuotoja pripūtė 1,85 promiles alkoholio. O po penkiolikos minučių – jau 2 promiles. Šių didėjimas reiškė, kad alkoholis buvo vartotas ne per seniausiai.

Būtent taip, iškviesta apklausai į policiją, buvo linkusi teigti ir įtariamoji, vairavus transporto priemonę, būdama girtesnė negu 1,5 prom. alkoholio. Ji pasakojo, kad padarė inkriminuojamą nusikaltimą po to, kai tą spalio 18-osios vakarą – apie 20 val., būdama namuose, sulaukė taip pat Lietuvoje besiglaudžiančių savo tautiečių skambučio ir sužinojo, kad žuvo Ukrainoje su okupantais kovęsis jos draugas. Šios netikėtos žinios sukeltą skausmą ji nusprendė malšinti alkoholiu. 0,33 l talpos brendžio butelį nusipirko vadinamajame mažajame A. Juozapavičiaus prospekto „Šile“. Ir išgėrė jo turinį viena – įsėdus į visureigį, pasistatytą prie šios parduotuvės. Kadangi po to jautėsi gerai, nusprendė grįžti į namus Vaidoto gatvėje, nors ir suprato, kad daro nusikaltimą. O visureigio ant Panemunės tilto, t. y. sėkmingai įveikus beveik du trečdalius A. Juozapavičiaus prospekto, ji nesuvaldė todėl, kad tuo metu lijo ir dėl šlapios kelio dangos automobilį sumėtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Liudytojų pasakojimas šokiravo

Tai, kad alkoholis galimai vartotas prieš pat eismo įvykį, patvirtino ir sudaužytame visureigyje rastas įkaltis – tuščias minėtos talpos brendžio butelis.

Tačiau automobilio, prieš kurį Katerynos Y. „Land Rover“ įsuko į A. Juozapavičiaus prospektą iš aikštelės ties minėtu „Šiliuku“, ekipažas linkęs dėti kiek kitokius akcentus, kodėl visureigis patyrė avariją. Minėta liudytojų pora pasakojo, kad jų automobiliui susilyginus su visureigiu, šio vairuotoja demonstratyviai ėmė „spausti gazą“, norėdama įrodyti, kad jos transporto priemonė – pranašesnė. Ir po mesto iššūkio pabandyti su ja palenktyniauti nurūko Panemunės tilto link labai dideliu greičiu. Beje, pati visureigio vairuotoja savo pasakojime apie avarijos aplinkybes apie tuo metu išvystytą greitį užsiminti nelinkusi.

Minėto jos šou pagrindinėje Šančių gatvėje liudytojai teigia visureigio vairuotojos provokacijai nepasidavę. O po kurio laiko privažiavę Panemunės tiltą, pirmiausiai pamatė dūmus, o šiems išsisklaidžius – ir sudaužytą bei vos per plauką Nemune neatsidūrusį tą patį visureigį.

Netrukus pastarojo vairuotoja buvo išvežta greitosios medikų į Kauno klinikas, nes išsiskleidusi oro pagalvė sužalojo jai veidą. Tačiau ilgai minėtoje gydymo įstaigoje Kateryna Y. neužsibuvo, nes rimtesnių sužalojimų nepatyrė.

Nepaisant to, jos nusisamdytas advokatas dar bandė savo ginamosios pabuvojimą Klinikose išnaudoti. Jis pareikalavo, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų baigtas, kol Klinikos neatsiųs Katerynos Y. kraujo tyrimo rezultatų. O gal ten alkoholio kraujyje rasta mažiau ir šis kiekis jau nenumato baudžiamosios atsakomybės?

Iš Klinikų gautas atsakymas, kad šios pacientės kraujyje aptiktos 1,87 promilės alkoholio, Katerynos Y. nuo baudžiamosios atsakomybės neišgelbėjo.

Teks susipažinti su Lietuvos įstatymais

Už transporto priemonės vairavimą, esant girtesniam negu 1,5 promilės alkoholio, Lietuvos įstatymai grasina bauda arba areštu, arba net laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal maksimalią bausmę tai laikoma nesunkiu nusikaltimu.

Beje, Ukrainoje, kaip Rusijoje ir Baltarusijoje, mūsų teisėsaugininkų duomenimis, už vairavimą neblaiviam numatyta tik administracinė atsakomybė. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už vairavimą, esant girtesniam negu 1,5 promilės alkoholio, taip pat įsigaliojo tik prieš puspenktų metų – nuo 2019-ųjų balandžio 1-osios.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės pareiškime Kauno apylinkės teismui baigti Katerynos Y. bylą baudžiamuoju įsakymu, atsižvelgus į tai, kad ji pripažįsta savo kaltę ir gailisi, be to, yra neteista, siūloma skirti šiai nuo karo tėvynėje su dviem vaikais pabėgusiai ukrainietei švelniausią bausmę – baudą ir beveik minimalų – 2550 eurų šios dydį. Tačiau dėl jau minėto prisipažinimo ir šią baudą dar siūloma mažinti trečdaliu, dėl ko galutinis siūlomos bausmės dydis – 1700 eurų bauda.

Kartu su šia bauda siūloma ir dvejiems metams atimti iš Katerynos Y. teisę vairuoti (grėsė tokios teisės praradimas nuo vienerių iki penkerių metų) bei konfiskuoti nusikaltimo įrankiu tapusį „Land Rover“. Tiksliau – tai, kas iš jo liko.

Kateryna Y. su siūloma bausme sutiko, nes, priešingu atveju, bylos nebūtų galima baigti baudžiamuoju įsakymu.

Kauno apylinkės teismas turi priimti sprendimą per septynias dienas nuo bylos gavimo. Ir Katerynos Y. atsakomybės klausimas bus sprendžiamas, jai nedalyvaujant. Tačiau po teismo, kuris dar gali padidinti arba sumažinti prokurorės siūlomą bausmę, sprendimo kaltinamoji turi teisę sutikti su jai skirta bausme arba nesutikti. Pastaruoju atveju jau būtų rengiamas bylos nagrinėjimo posėdis, kuriame ji dalyvauti privalėtų. Tokiam apsisprendimui yra skirta jau keturiolika dienų.

Svarbiausi klausimai – be atsakymų

Kaip jau rašyta, kyla klausimas, iš kokių lėšų 36-erių Kateryna Y. gyvena Lietuvoje su dviem mažamečiais vaikais. Ji buvo apie pusmetį registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau oficialiai dirbti taip ir nepradėjo. Nors yra apsistojusi viename privačiame Vaidoto gatvės dviaukštyje.

Be to, minėtas 2007 m. laidos visureigis – su lietuviškais numeriais ir registruotas jos vardu. Ir per tuos trylika mėnesių, kai gyveno Lietuvoje iki garsiai nuskambėjusio Panemunės tilto taranavimo, šio „Land Rover“ savininkė padarė tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad šiems išvardyti prireikė 20 lapų.

Šie pažeidimai fiksuoti ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Daugiausiai – Klaipėdos krašte. Dominuoja – greičio viršijimas bei važinėjimas be techninės apžiūros dokumento. O prieš pusantro mėnesio iki Panemunės tilto taranavimo pasibaigė ir visureigio draudimas.

Šio tilto apgadinimo padariniai nelikviduoti iki šiol, nors įvairios tarnybos dirbo įvykio vietoje ne vieną dieną.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas padengs padarytus nuostolius, neaišku. Kaip jau užsiminta, visureigio draudimas jau buvo pasibaigęs, nors dėl girtumo Kateryna Y. vis tiek negalėtų į jį pretenduoti.

Lietuvoje ši Ukrainos pilietė be sudaužyto visureigio daugiau neturi jokio turto.

Tuo tarpu Kauno policijos atstovė linkusi teigti, kad administracinė teisena Katerynos Y. atžvilgiu iki šiol nepradėta, nes laukiama teismo sprendimo. Tokia policijos pozicija motyvuojama tuo, kad du kartus bausti už tą patį negalima.

Tiesa, iš pradžių Kauno policijos atstovė teigė, kad administracinė teisena Katerynos Y. atžvilgiu nepradėta, nes dar reikia sulaukti, kol visi nukentėjusieji suskaičiuos jiems padarytą žalą bei bus peržiūrėti ties įvykio vieta įrengtų vaizdo kamerų įrašai.

Antradienį Vilniaus oro uoste pasieniečiai tikrino reisu į Egipto kurortą, Šarm El Šeichą, vykstančių keleivių dokumentus.

Pasienio kontrolės metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai nustatė, kad vienos iš keleivių, 31-erių vilnietės, paiešką teismo prašymu šių metų vasarį paskelbė sostinės policija. Moteris du kartus neatvyko į teismo posėdį, todėl nebuvo galimybės pradėti nagrinėti jai iškeltos baudžiamosios bylos.

Vilnietė kaltinama pernai rugpjūtį sostinėje vairavusi automobilį, būdama sunkiai apsvaigusi nuo alkoholio (3,31 prom.).

Kaip pranešė VSAT, pasieniečiai moterį sulaikė ir pristatė į Vilniaus oro uosto užkardos patalpas. Tą pačią dieną sulaikytoji perduota atvykusiems policijos pareigūnams.

Šiemet VSAT pareigūnai sulaikė 967 asmenis, kurių dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos. Didžioji jų dalis, 764, pasieniečiams įkliuvo Lietuvos oro uostuose.

Įtariamosios versija

Kaip jau rašyta, Panemunės tiltas buvo apgadintas spalio 18-osios vakare – apie 22.30 val.

Vos užvažiavusi ant jo nuo Šančių pusės visureigiu „Land Rover Range Rover Sport“, 35-erių metų Ukrainos pilietė Kateryna Y. nulėkė nuo važiuojamosios kelio dalies, kliudė keturis betoninius stulpelius, nušlavė dėžę su smėliu, trenkėsi į metalinius atitvarus bei troleibusų kontaktinio tinklo stulpą ir pakibo ant vieno rato ties pačia tilto atbraila.

Netrukus paaiškėjo ir, kas jai pakišo pagalvę, išgelbėjusią nuo nugarmėjimo į Nemuną. Patikslintais duomenimis, pirmuoju bandymu į policijos alkoholio matuoklį visureigio vairuotoja pripūtė 1,85 promiles. O po penkiolikos minučių – dar daugiau. Jau 2 promiles. Šių didėjimas reiškė, kad alkoholis buvo vartotas ne per seniausiai.

Taip, iškviesta praėjusią darbo savaitę apklausai į policiją, buvo linkusi teigti ir įtariamoji, vairavus transporto priemonę, būdama girtesne negu 1,5 prom. alkoholio, dėl ko po šio garsiai nuskambėjusio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už šį nusikaltimą Lietuvos įstatymai grasina bauda arba areštu, arba net laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal maksimalią bausmę tai laikoma nesunkiu nusikaltimu.

Apklausta įtariamoji dėl minėto nusikaltimo Kateryna Y. teigė, kad jį padarė po to, kai tą spalio 18-osios vakarą – apie 20 val., būdama namuose, sulaukė taip pat Lietuvoje besiglaudžiančių savo tautiečių skambučio ir sužinojo, jog žuvo Ukrainos karo frontuose kovęsis jos draugas. Šios netikėtos žinios sukeltą skausmą ji nusprendė malšinti alkoholiu. Šio teko važiuoti į parduotuvę. 0,33 l talpos brendžio butelį ji tą vakarą nusipirko vadinamajame mažajame A. Juozapavičiaus prospekto „Šile“. Ir išgėrė jo turinį viena – įsėdus į visureigį, pasistatytą prie šios parduotuvės. Kadangi po to jautėsi gerai, nusprendė grįžti į namus Vaidoto gatvėje, nors ir suprato, kad daro nusikaltimą. O visureigio ant Panemunės tilto, t. y. sėkmingai įveikus beveik du trečdalius A. Juozapavičiaus prospekto, ji nesuvaldė todėl, kad tuo metu lijo ir dėl kelio šlapios dangos automobilį sumėtė.

O per tuos trylika mėnesių, kai Kateryna Y. gyvena Lietuvoje, ji padarė tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad šiems išvardyti prireikė apie 20 lapų.

Liudytojų pasakojimas

Tai, kad alkoholis galimai vartotas prieš pat eismo įvykį, patvirtina ir sudaužytame visureigyje rastas įkaltis – tuščias minėtos talpos brendžio butelis.

Tačiau automobilio, prieš kurį Katerynos Y. „Land Rover“ įsuko į A. Juozapavičiaus prospektą iš aikštelės ties minėtu „Šiliuku“, ekipažas linkęs dėti kiek kitokius akcentus, kodėl taranuotas Panemunės tiltas. Minėta liudytojų pora pasakojo, kad jų automobiliui susilyginus su visureigiu, šio vairuotoja demonstratyviai ėmė „spausti gazą“, norėdama įrodyti, kad jos transporto priemonė – pranašesnė. Ir po mesto iššūkio pabandyti su ja palenktyniauti nurūko Panemunės tilto link labai dideliu greičiu. Beje, pati visureigio vairuotoja, pasakodama apie avarijos aplinkybes, apie tai, kokiu greičiu tuo metu lėkė jos „Land Rover“, nutyli.

Minėto jos šou pagrindinėje Šančių gatvėje liudytojai teigė visureigio vairuotojos provokacijai nepasidavę. O po kurio laiko privažiavę Panemunės tiltą, išsisklaidžius jį gaubiantiems dūmams, pamatė sudaužytą ir vos per plauką Nemune neatsidūrusį tą patį visureigį.

Kaip jau rašyta, jo vairuotoja tą vėlų vakarą atsidūrė Kauno klinikose, į kurias buvo nuvežta greitosios medikų, nes išsiskleidusi oro pagalvė sužalojo jai veidą. Tačiau ilgai minėtoje gydymo įstaigoje Kateryna Y. neužsibuvo, nes rimtesnių sužalojimų nepatyrė.

Visgi panašu, kad jos nusisamdytas advokatas bando savo ginamosios pabuvojimą Klinikose išnaudoti. Jis pareikalavo, kad šis ikiteisminis tyrimas nebūtų baigtas, kol Klinikos neatsiųs jo ginamosios kraujo tyrimo rezultatų. O gal ten alkoholio kraujyje rasta mažiau ir šis kiekis jau nenumato baudžiamosios atsakomybės? Nors, kaip jau užsiminta, pūtimai į alkoholio matuoklį įvykio vietoje rodo, kad turėtų būti atvirkščiai. Tiesa, laukiamas atsakymas priklauso ir nuo to, kada Klinikose buvo paimta iš Katerynos Y. kraujo.

Nuostoliai dar skaičiuojami

Teisėsaugininkai nusiteikę perduoti šią bylą teismui artimiausiu metu.

Tačiau kol kas dar neapsisprendė, ar prašyti ją užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ar perduoti teismui su kaltinamuoju aktu.

Pirmuoju atveju teismas spręstų Katerynos Y. atsakomybės klausimą, jai nedalyvaujant. Tačiau ji turėtų iš anksto sutikti su siūloma bausme, kurią teismas dar gali padidinti arba sumažinti.

Kaip jau rašyta, įvairios su šiuo įvykiu susijusios aplinkybės kelia klausimą, iš kokių lėšų ši Ukrainos pilietė gyvena Lietuvoje su dviem mažamečiais vaikais. Ji buvo apie pusmetį registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau oficialiai dirbti taip ir nepradėjo. Nors yra apsistojusi privačiame Vaidoto gatvės dviejų aukštų name. Be to, minėtas 2007 m. laidos visureigis, iš kurio praktiškai nieko neliko, – su lietuviškais numeriais ir registruotas jos vardu. O per tuos trylika mėnesių, kai Kateryna Y. gyvena Lietuvoje, kaip jau užsiminta, ji padarė tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad šiems išvardyti prireikė apie 20 lapų. Ir jie fiksuoti ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Daugiausiai – Klaipėdos krašte. Dominuoja – greičio viršijimas bei važinėjimas be techninės apžiūros dokumento. O prieš pusantro mėnesio iki Panemunės tilto taranavimo pasibaigė ir visureigio draudimas.

Tiesa, daugumos už minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus skirtų baudų Kateryna Y. nėra sumokėjusi.

Artimiausiu metu jos atžvilgiu planuojama pradėti ir administracinę teiseną. Pagal kurį tiksliai Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, anot Kauno policijos atstovės, paaiškės, peržiūrėjus ties įvykio vieta įrengtų vaizdo kamerų įrašus bei sulaukus visų nukentėjusiųjų suskaičiuotų jiems padarytų žalų. O įvairios tarnybos, likviduodamos šio eismo įvykio padarinius, darbavosi jo vietoje ne vieną dieną.

Plačiau papasakojo advokatas Arnas Paliukėnas.

– Toks teismo nuosprendis pagal galiojančią praktiką yra griežtas ar tinkamas?

– Turbūt ta suma visus nustebino. Bet iš tiesų tai yra nuosekli praktika. Baudžiamosiose bylose bausmė yra atskiras institutas, o baudžiamojo poveikio priemonė yra atskiras institutas. Šiuo atveju, tai nėra bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas bei automobilio konfiskavimas gali būti traktuojamas kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas, jei asmuo nėra savininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nebandoma simuliuoti ir taip išsisukti nuo atsakomybės? Ar nebuvo tokios nuostatos, kad automobilis konfiskuojamas bet kokiu atveju, nežiūrint, kas yra jo tikrasis savininkas?

– Negaliu niekaip sutikti iš teisinės pusės, kad būtų galima konfiskuoti bet kokiu atveju. Negalima taip daryti. Imkime transporto bendrovę kaip pavyzdį, imkime vilkikus. Įsivaizduokite, kiek šimtų tūkstančių tas darbdavys yra užsilizingavęs arba savais pinigais sumokėjęs. Atmeskime išvadą, kad darbdavys nieko nekontroliuoja. Darbdavys gali kontroliuoti. Bet jei darbdavys yra Vilniuje, automobilis važiuoja į pasienio pusę, kažkur pakeliui stabteli į kokią nors parduotuvę ir išgeria alaus. Vėliau būna sustabdytas policijos. Ar transporto priemonės konfiskavimas tokiu atveju būtų sąžiningas? Taikyti konfiskavimą bet kokiu atveju, neatsižvelgiant į nuosavybės priklausomumą, tikrai negalima. O kad nebūtų išvengta atsakomybės, yra verčiama į piniginę vertę ir konfiskuojama vertė. Tarp kitko, šioje byloje buvo pirmos instancijos tesimo sprendimas, kad būtų konfiskuojama tik dalis vertės. Jei šiuo atveju vertė buvo apie 50 tūkst. eurų, tai pirmoje instancijoje buvo konfiskuota tik 25 tūkst. eurų. Turtinė žmogaus padėtis gali turėti įtakos.

– Ar tokie atvejai, kai sučiupti girti prie vairo, asmenys moka baudas užuot konfiskavus jų automobilį, yra dažni ar reti?

– Tai nėra bauda, tai yra turto konfiskavimas. Tiesiog vietoje transporto konfiskavimo, mokama piniginė išraiška. Taip, tokių atvejų daug. Kadangi, jei asmuo yra ne savininkas, kaip ir minėjau, negalima konfiskuoti transporto priemonės.

– Kokios dažniausiai baudos yra skiriamos ir kaip dažnai imamasi automobilio konfiskavimo?

– Jei kalbame apie bausmę, asmuo gavo 90 parų arešto. Tai yra bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė buvo vairuotojo pažymėjimo atėmimas bei piniginės vertės lygios transporto vertei konfiskavimas. Kadangi buvo dvi veikos, teismas atsižvelgė į tai. Už dvi veikas – dvi bausmės. Galbūt visuomenėje susidaro vaizdas, kad mes sekame Suomijos pavyzdžiu, kad už eismo pažeidimus baudos nėra kažkokios fiksuotos, o pagal pajamas. Tai čia ne tas atvejis.

– Nenumaldomas lietuvio noras išgėrus sėsti prie vairo. Kur mes judame šiuo klausimu? Kaip Lietuva atrodo Europos Sąjungos kontekste?

– Lietuva atrodo labai griežta, viską draudžianti. Bet ar tikslai pasiekiami? Aš turiu labai rimtų abejonių. Neturiu statistikos, bet akivaizdu, kad esame apsiraizgę įvairiais griežtumais. Pas mus kuro kolonėlėse negalima pirkiti alkoholio, o Latvijoje ir Lenkijoje viskas laisva. Mes ribojame alkoholio pirkimo valandas, pas mūsų kaimynus to nėra. Mes labai daug ką draudžiame ir bandome bausti. Manau, kad politikai neturėtų mūsų stebinti. Dabar susilaukėme vienos daugumos. Jie žino, kad atėjo tik ketveriems metams ir bando mus nustebinti visaip, kažką griežtindami. Tas stebinimas į vieną pusę, į kitą pusę niekur neveda ir nieko neišsprendžia. Ar mažėja problemos? Ar tikrai neblefuoja politikai sakydami, kad mažėja? Ar tikrai jie pateikia realią statistiką?

Pėstieji net pavojingesni

Lietuviai moka dirbti, tačiau geba ir linksmintis. Bėda ta, kad toli gražu ne visi žino ribas. Viena tokių raudonų linijų, kurių nevalia peržengti, – neblaiviems sėsti prie vairo. Deja, statistika liudija, kad ne visi eismo dalyviai paklūsta kelių eismo taisyklių reikalavimams ir sveiko proto balsui.

Šią savaitę Kaune užfiksuotas skausmingas eismo įvykis, kurį sukėlė neblaivus pėsčiasis. Pirminiais duomenimis, pirmadienio pavakare per pėsčiųjų perėją, degant raudonam šviesoforo signalui, traukė 63-ejų metų vyras. Jam vėliau nustatytas sunkus 2,98 promilės girtumas. Tuo metu pirmąja eismo juosta motociklu važiavo 50-metis, kuriam degė žalias šviesoforo signalas. Išvydęs kliūtį ir bandydamas išvengti susidūrimo, motociklininkas griuvo ir susižalojo. Atsižvelgdami į visas aplinkybes ir sužalojimų sunkumą, pareigūnai spręs, ar dėl šio incidento vykdyti ikiteisminį tyrimą, ar tik administracinę teiseną.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, pernai 8 proc. dėl vairuotojų kaltės įvykusių eismo įvykių sukėlė neblaivūs vairuotojai. Pėsčiųjų statistika gerokai liūdnesnė – net 18 proc. dėl pėsčiųjų kaltės įvykusių eismo įvykių sukėlė neblaivūs pėstieji.

Skaičiai nedžiugina

Mūsų kalbinti policijos pareigūnai ir bendrovės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (LAKD) specialistai dar kartą priminė apie alkoholio keliamus pavojus eismo dalyviams. Jų teigimu, alkoholis sutrikdo gebėjimą numatyti galimas rizikas ir į jas reaguoti. Tad apsvaigus tikimybė patekti į eismo įvykį ar jį sukelti – kur kas didesnė.

Tai aktualu tiek vairuotojams, tiek ir pėstiesiems. LKPT duomenimis, per penkis šių metų mėnesius dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 51 eismo įvykis, kurių metu keturi žmonės žuvo ir 64 buvo sužaloti. Pernai per tą pati laikotarpį neblaivūs vairuotojai sukėlė 85 eismo įvykius, kurių metu žuvo septyni žmonės, o 106 buvo sužaloti.

„Pastaraisiais metais tikrai nemažai jėgų ir dėmesio skiriama neblaivaus vairavimo prevencijai. Vykdomos edukacinės ir komunikacinės programos. Mes, pareigūnai, nuolat atliekame reidus, vykdomos kitos priemonės. Tačiau žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo. Įvykių su neblaiviais eismo dalyviais skaičiai nedžiugina“, – komentavo Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.

Priklausomai nuo aplinkybių skiriama santykinai nedidelė 10–230 eurų bauda, tačiau kur kas daugiau kainuoja civiliniai ieškiniai.

Neadekvatus vertinimas

Specialistų žodžiais, alkoholis neigimai veikia smegenis – žmogui tampa sunkiau susikaupti, priimti racionaliausią sprendimą, sutrinka suvokimas, mažėja dėmesio koncentracija.

Apsvaigusiam asmeniui sudėtingiau atpažinti objektus, suvokti detales, kelio ženklus. Veikiamas alkoholio vairuotojas klaidingai vertina atstumą ir greitį: objektus mato toliau, nei yra iš tikrųjų, greitis atrodo mažesnis. Apsvaigimas gali sukelti ir pernelyg didelį ir nepagrįstą pasitikėjimą savo jėgomis, o tai lemia klaidingą situacijų kelyje vertinimą.

Dėl alkoholio poveikio sumažėja regėjimo laukas, kol galiausiai lieka tik vadinamasis tunelinis matymas. Tuo metu vairuotojas mato tik tai, kas vyksta tiesiai prieš jį, ir visiškai nemato, kas yra šone (pavyzdžiui, į perėją įžengiančių pėsčiųjų, iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiuojančio automobilio, šalia važiuojančio dviratininko ir pan.).

Mažėja ir regos aštrumas, tampa sunkiau atpažinti smulkius objektus, sulėtėja akies prisitaikymas prie tamsos ir atvažiuojančių automobilių žibintų.

V. Lukošiaus teigimu, lygiai tie patys dėsniai galioja ir neblaiviems pėstiesiems. Jie adekvačiai neįvertina situacijos, elgiasi rizikingiau nei derėtų ir sukelia avarines situacijas arba nukenčia patys.

„Pavyzdžiui, dažnas blaivus pėsčiasis žengia į perėją neįsitikinęs, kad yra praleidžiamas atvažiuojančių automobilių. O ką kalbėti apie girtus piliečius. Gerai, jei jie apskritai eina per perėją. Dažnam girtam jūra atrodo iki kelių ir jis gatvę kerta ten, kur jam patogiau. Apie padarinius jie tuo metu negalvoja“, – sakė policijos pareigūnas.

Gresia ne tik baudos

Anot V. Lukošiaus, yra buvę liūdnų atvejų, kai neblaivus pėsčiasis neišlaiko pusiausvyros ir nugriūna į automobilių eismo juostą. Pareigūnas minėjo ir dar baisesnių padarinių, kai nuo alkoholio „pavargęs“ pilietis prigula ant važiuojamosios dalies, o vairuotojas tamsoje to nepastebi ir pervažiuoja nelaimėlį.

Atvejais, panašiais į minėtą šios savaitės įvykį Kaune, kur nuo pėsčiojo nukentėjo ratuotas eismo dalyvis, kaltininkui gresia rimti finansiniai padariniai. Priklausomai nuo aplinkybių skiriama santykinai nedidelė 10–230 eurų bauda, tačiau kur kas daugiau kainuoja civiliniai ieškiniai. Jų dydis, priklausomai nuo nuostolių ir sužalojimų, gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.

Pastaruoju metu vyraujantys karščiai didina nuovargį, o jei žmogus išgėręs alkoholio, nuovargis jaučiamas dar stipriau. Apsvaigusio asmens judesiai yra lėtesni, mažiau tikslūs. Tyrimai rodo, kad tikimybė užmigti prie vairo padidėja jau esant

0,1 promilės alkoholio koncentracijai kraujyje. Kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia apie 0,5 promilės, jis ima migdyti, o nuo 0,8 promilės alkoholis aktyviai slopina pojūčius, atmintį, sąmonę.

Alkoholis mažina ir vairuotojo reakcijos laiką. Vidutinis vairuotojo reakcijos laikas yra viena sekundė – laikas per kurį vairuotojas sureaguoja į pavojingą situaciją. Nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje šį reakcijos laiką pailgina maždaug 0,5 sekundės, todėl pailgėja stabdymo kelias. Važiuojant 50 km/val. greičiu per vieną sekundę nuvažiuojama beveik 14 metrų, puse sekundės sulėtėjusi reakcija pailgintų atstumą maždaug 7 metrais. Kuo alkoholio koncentracija kraujyje didesnė, tuo vairuotojo reakcijos laikas ilgesnis.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, joje kaltinimai vairavus apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, pareikšti 42 metų Nigerijos piliečiui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, balandžio 13-osios vakarą Vilniuje, Ozo gatvėje, buvo pastebėtas skiriamojoje juostoje stovintis automobilis „Renault“, apgadintas sankryžoje esantis grindinys bei metalinis stulpelis.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai vairuotojo iškvėptame ore nustatė 2,19 promilės alkoholio koncentraciją.

Vyras teigė, kad alkoholio gėrė prie vieno sostinės prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o išvažiuojant iš jos ir sukant į kairę, jį apakino kito automobilio šviesos, todėl, nesuvaldęs automobilio, jis apgadino sankryžoje esantį grindinį bei metalinį stulpelį.

Automobilio vairuotojas pripažino, kad elgėsi neatsakingai ir nuoširdžiai gailėjosi tokio savo poelgio.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kuris vairavo neblaivus, kai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šiemet Lietuvos keliuose per pirmus tris mėnesius žuvo jau daugiau nei 30 žmonių. O tai – beveik 40 proc. daugiau nei pernai. Ar tokie skaičiai gali rodyti, kad kai kuriems vairuotojams nė motais bet kokios bausmės?

Nuo girto vairuotojo prieš beveik šešerius metus nukentėjo ir I. Saldytė, kurios atvejis iki šiol plačiai aptariamas žiniasklaidoje.

„Mano eismo įvykis, matyt, Lietuvoje buvo rezonansinis. Jis išsiskyrė tuo, kad miestelio teritorijoje į mane atsitrenkė girti policijos pareigūnai. Likau gyva, tačiau patyriau daugybę sužalojimų. Tiesa, pagal mūsų įstatymus buvo nustatyta, kad tai – lengvi kūno sužalojimai, nors per dvi savaites man buvo atliktos penkios operacijos. Pagal mano supratimą, tai yra sunkus kūno sužalojimas, nes, kaip tai man atsilieps ateityje, niekas negali pasakyti. Bet, vis tik, jei nelikai invalidas arba neturi neįgalumo, tai laikoma lengvu kūno sužalojimu“, – pasakojo moteris.

Džiaugiuosi, kad man pavyko įrodyti savo nekaltumą, nes taip ir buvo.

Siekiant įrodyti pareigūnų kaltę, Indrės byla teisme buvo nagrinėjama net penkerius metus. „Tokiais atvejais visuomet vengiama pripažinti kaltę, stengiamasi ją nuslėpti, išsisukti. Per šiuos penkerius metus buvo visko, bet džiaugiuosi, kad man pavyko įrodyti savo nekaltumą, nes taip ir buvo. Džiaugiuosi, kad mano šeima mane palaikė, ir aš, tuos penkerius metus, turėjau gerą, stiprią teisininkų komandą, atvedusią mane į pergalę“, –  atviravo I. Saldytė.

R. Požėla neslėpė – policijos pareigūnai taip pat yra mūsų visuomenės nariai, ir, deja, kartais serga tokiomis pat ligomis, kaip ir kiti.

Mūsų politika dėl girtų pareigūnų, kurie vairuoja būdami neblaivūs, yra aiški – su jais iškart atsisveikinama.

„Kalbant apie skaičius, tai yra nelygintina situacija, kas buvo anksčiau, ir kas yra dabar. Kiekvienas toks atvejis smogia per policijos institucijos prestižą. Tačiau mūsų politika dėl girtų pareigūnų, kurie vairuoja būdami neblaivūs, yra aiški – su jais iškart atsisveikinama“, – tvirtino R. Požėla.

Tiesa, anot jo, policijos pareigūnai stengiasi daryti viską, kad girtų vairuotojų kelyje liktų kuo mažiau.

„Kartais tenka apgailestauti, kad dėl policijos priemonių – reidų – žmonės patiria tam tikrų nepatogumų. Tačiau taip, matyt, mes visi mokame kainą už visų mūsų galimybę dalyvauti saugesniame eisme. Štai ir dabar keletą dienų vyks priemonės, nukreiptos prieš mobilių įrenginių naudojimą vairuojant transporto priemones. Policija dirba savo darbą, o iliustruojant skaičiais, praėjusiais metais mes išaiškinome apie 11 tūkst. neblaivių vairuotojų. Žiūrint į tai, kaip mums sekasi šį ketvirtį, panašu, kad panašius skaičius – 11 tūkst. girtų vairuotojų – turėsime ir šiemet“, – sakė R. Požėla.

Kaip tikino Policijos generalinis komisaras, tokie vairuotojai nėra vien neatsakingi – didelis jų skaičius apskritai apie pasekmes negalvoja, arba gyvena tik šia diena.

„Skaudūs, tragiški įvykiai, yra tokio elgesio palydovai. Kodėl tai vyksta? Šioje vietoje norėčiau nebylų priekaištą pasakyti ir visai mūsų visuomenei. Situacija gerėja, bet turime konkrečių ikiteisminių tyrimų, kai asmuo iš kažkokio vakarėlio visų akivaizdoje paėmė raktelius ir išvažiavo, ir po to mes turime pasekmes. Kartais tokius žmones sustabdo kiti, kartais – stulpas ar kitos kliūtys, tačiau, jei visuomenė tokiems atvejams būtų principingesnė, situacija būtų dar geresnė“, – įsitikinęs jis.

Ir nors, anot R. Požėlos, bausmės neblaiviems vairuotojams griežtėja, nuo girto vairuotojo nukentėjusi Indrė tikino, kad to negana.

Akivaizdu, kad šiandien dienos bausmės vis dar leidžia vairuoti išgėrus. 

„Ką, vairuodama išgėrusi, aš galėčiau prarasti šiandien? Geriausiu atveju, prarasiu teises ir gausiu lygtinumą, o jei nesu bausta, galbūt nekonfiskuos ir automobilio. Tos bausmės, kurias mes turime, yra ženkliai per mažos. Jei mūsų bausmės būtų žymiai griežtesnės – ne tik pinigais – galbūt žmogus bijotų vartoti alkoholį ir sėsti už vairo. Akivaizdu, kad šiandien dienos bausmės vis dar leidžia vairuoti išgėrus. Kodėl? Nes, jei pagaus, gal visai lengvai pavyks išsukti. O ką rodo visuomenė? Kuo labiau didiname bausmes, tuo labiau įvykių mažėja“, – tikino moteris.

Visa diskusija – jau šio vakaro laidoje „Karštai su tv3.lt“ – pirmadienį, 20 val., per TV3.