Pasak gydytojo urologo Ruslano Baltrimavičiaus, neigiamą įtaką vyro vaisingumui gali turėti bendra sveikatos būklė, genetinės mutacijos, reprodukcinės sistemos sutrikimai, vyrų vidinių lytinių organų uždegiminės ir gretutinės ligos, gyvenimo būdas, aplinka. Nuolatinis stresas, miego trūkumas ir emocinė įtampa gali sukelti hormoninio fono sutrikimų. Vaisingumo blogėjimo priežastis tyrę mokslininkai iškėlė hipotezę, kad vyrų vaisingumui didelę įtaką turi buitinių cheminių medžiagų, veikiančių panašiai kaip hormonai, daugėjimas aplinkoje. Įvairios medžiagos ir procesai, su kuriais susiduriame kasdien – tabakas, alkoholis, buitinė chemija, radiacija (nešiojamasis kompiuteris, televizorius, UV), pesticidai, sunkieji metalai, ozonas ir kt. – lemia padidėjusį laisvųjų radikalų kiekį organizme, tai turi įtakos pablogėjusiam vyrų vaisingumui. Vis dažniau kalbama, kad spermos kokybės pablogėjimui gali turėti ir netinkamas sauskelnių naudojimas berniukams kūdikystėje.

„Dar viena problema, kad poros nori susilaukti vaikų vis vyresnio amžiaus. Tačiau nuo 35 metų spermos ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų kinta tipinė spermatozoidų morfologija, nuo 55 metų daugėja DNR struktūrinių pokyčių ir anomalinių spermatozoidų, o nuo 60 metų spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę. Vyro amžius taip pat didina genetiškai perduodamų ligų riziką“, – įspėja R. Baltrimavičius.

Kalbėdama apie vaisingumo išsaugojimo svarbą jauniems žmonėms, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė pabrėžia, kad neretai žmonės, neturintys galimybės susilaukti vaikų, patiria didelį stresą, stiprų emocinį sukrėtimą. „Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, nebegalintys susilaukti vaikų, tai įvertina kaip didžiausią gyvenimo krizę. Tačiau medicinos pažanga eina į priekį, todėl atsiranda naujų metodų, galinčių padėti išsaugoti vaisingumą“, – pabrėžia gydytoja akušerė ginekologė.

– Kodėl reikia kalbėti apie vaisingumo išsaugojimą?

Dažniausiai juos nulemia onkologinių, reumatologinių ar autoimuninių ligų agresyvus gydymas, kuris gali sutrikdyti lytinių ląstelių gamybą kiaušidėse ir sėklidėse.

– Vaisingumo sutrikimai sukelia didelį psichologinį diskomfortą. Dažniausiai juos nulemia onkologinių, reumatologinių ar autoimuninių ligų agresyvus gydymas, kuris gali sutrikdyti lytinių ląstelių gamybą kiaušidėse ir sėklidėse (reprodukciniuose organuose). Šiuo metu klastingas ligas galima diagnozuoti anksčiau, o gydant pasiekiama gerų rezultatų, bet dažnai pritaikytas agresyvus gydymas pažeidžia reprodukcinių audinių funkciją. Pacientai įveikia šias ligas, tačiau, jiems pasveikus, turime pasirūpinti jų gyvenimo kokybe, o vaisingumas yra vienas jos rodiklių. Kalbėti apie vaisingumo išsaugojimą reikia, nes vis sparčiau tobulėja jo išsaugojimo paslaugos, procedūros ar chirurginės intervencijos, kurios padeda funkcionuoti reprodukciniams audiniams arba leidžia panaudoti lytines ląsteles.

– Kokioms visuomenės grupėms aktualu išsaugoti vaisingumą?

– Gebėjimas susilaukti vaikų aktualiausias jauniems reprodukcinio amžiaus žmonėms. Tačiau reikėtų nepamiršti vaikų ir paauglių. Nors jie ir negali nuspręsti, ar planuos ir norės susilaukti vaikų ateityje, bet jie taip pat serga sunkiomis ligomis, kurios gydomos cheminiais vaistais, spinduliuote ar panašiais metodais. Jie paveikia reprodukcinę sistemą vaikystėje ir bręstant, todėl apie vaisingumo išsaugojimą vaikams ir paaugliams taip pat reikėtų pagalvoti.

Doc. Eglė Drejerienė./ Kauno klinikų nuotr.  

Reprodukcinę sistemą gali paveikti ne tik onkologinės, bet ir autoimuninės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, kuri gydoma agresyviais vaistais, trikdančiais vaisingumo funkciją. Taip pat kraujo ligos, gydomos kaulų čiulpų transplantacija, prieš kurią skiriama chemoterapija. Vaisingumui įtakos turi ginekologinės ligos, pavyzdžiui, endometriozė, abipusiai kiaušidžių augliai. Su šiomis problemomis susiduria ir pacientės, kurioms gresia priešlaikinis kiaušidžių išsekimas.

Vaisingumo išsaugojimu domisi ir moterys, neplanuojančios gimdyti jauno amžiaus dėl karjeros, mokslo ar kitų socialinių veiksnių. Jos gali savo lytines ląsteles užšaldyti ir panaudoti vėliau, pavyzdžiui, sulaukusios 40, 42 ar 45 metų.

– Kur reikėtų kreiptis, norint pasirūpinti vaisingumo išsaugojimu?

– Pirmiausia apie vaisingumo išsaugojimą reikėtų pasitarti su pagrindinę ligą gydančiu gydytoju arba šeimos gydytoju, o vėliau kreiptis į centrus, kurie teikia lytinių ląstelių bankų paslaugas. Technologijos, naudojamos lytinėms ląstelėms ar reprodukciniams audiniams saugoti ir pagalbiniam apvaisinimui atlikti, labai panašios. Tokias paslaugas dažnai teikia pagalbinį apvaisinimą atliekančios įstaigos.

– Koks vaisingumo išsaugojimo kelias?

– Vaisingumo išsaugojimo būdai vyrams ir moterims yra skirtingi. Norint išsaugoti moterų vaisingumą, gali būti naudojamos medikamentinės priemonės, slopinančios kiaušidžių veiklą gydymo metu. Taip pat chirurginės intervencijos, kai kiaušidės mažajame dubenyje yra pakeliamos ir taip išvengiama žalojančio spinduliuotės poveikio. Per pastarąjį dešimtmetį ištobulintas ne tik moteriškųjų lytinių ląstelių, bet ir kiaušidžių audinio šaldymas. Atšildžius lytinių ląstelių banke saugomas kiaušialąstes, jos gali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui. Užšaldžius kiaušidės audinį ir vėliau po atšildymo jį transplantavus, išlieka savaiminio (natūralaus) pastojimo galimybė. Pasaulyje po kiaušidžių audinio autotransplantacijos jau gimė daugiau nei 200 vaikų. Prieš paimant moteriškąsias lytines ląsteles turi būti skiriamas gydymas vaistais, o norint užšaldyti kiaušidžių audinį reikalinga chirurginė intervencija. Pats seniausias vaisingumo išsaugojimo būdas – kurti ir saugoti embrionus. Nors jis geriausiai ištyrinėtas mokslininkų, tačiau šis būdas turi daugiausia prieštaringų nuomonių visuomenėje, atsižvelgiant į etinius klausimus.

Siekiant išsaugoti vyriškas lytines ląsteles, jos užšaldomos ir laikomos lytinių ląstelių banke, kol prireiks. Tačiau, vyrai, kurių  lytinės ląstelės užšaldomos, turi būti lytiškai brandūs.

Sudėtingesnė situacija dėl berniukų, kurie dar lytiškai nesubrendę. Dėl nebrandumo negalima užšaldyti ejakuliato, todėl yra taikoma eksperimentinė metodika – paimamas sėklidžių audinys, jis užšaldomas ir saugomas. Tobulėjant kamieninių ląstelių medicinai, artimiausiu metu būtent šioje svarbioje srityje tikimasi ryškaus proveržio.

Šiuo metu vaisingumo išsaugojimo paslaugos nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Kalbėdama apie vaisingumo išsaugojimo svarbą jauniems žmonėms, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė Eglė Drejerienė pabrėžia, kad neretai žmonės, neturintys galimybės susilaukti vaikų, patiria didelį stresą ir tai yra stiprus emocinis sukrėtimas. „Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, nebegalintys susilaukti vaikų, tai įvertina kaip didžiausią gyvenimo krizę. Tačiau medicinos pažanga eina į priekį, todėl atsiranda naujų metodų, galinčių padėti išsaugoti vaisingumą“, – pabrėžia gydytoja akušerė ginekologė.

– Docente, kodėl reikia kalbėti apie vaisingumo išsaugojimą?

– Vaisingumo sutrikimai sukelia didelį psichologinį diskomfortą. Dažniausiai juos nulemia onkologinių, reumatologinių ar autoimuninių ligų agresyvus gydymas, kuris gali sutrikdyti lytinių ląstelių gamybą kiaušidėse ir sėklidėse (reprodukciniuose organuose). Šiuo metu klastingas ligas galima diagnozuoti anksčiau, o gydant pasiekiama gerų rezultatų, bet dažnai pritaikytas agresyvus gydymas pažeidžia reprodukcinių audinių funkciją. Pacientai įveikia šias ligas, tačiau jiems pasveikus, turime pasirūpinti jų gyvenimo kokybe, o vaisingumas yra vienas iš jos rodiklių. Kalbėti apie vaisingumo išsaugojimą reikia, nes vis sparčiau tobulėja jo išsaugojimo paslaugos, procedūros ar chirurginės intervencijos, kurios įgalina funkcionuoti reprodukcinius audinius arba panaudoti lytines ląsteles.

– Kokioms visuomenės grupėms aktualus vaisingumo išsaugojimas?

– Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, gebėjimas susilaukti vaikų aktualiausias jauniems reprodukcinio amžiaus žmonėms. Tačiau reikėtų nepamiršti ir vaikų bei paauglių. Nors jie ir negali nuspręsti, ar planuos bei norės susilaukti vaikų ateityje, bet jie taip pat serga sunkiomis ligomis, kurios gydomos cheminiais vaistais, spinduliuote ar panašiais metodais. Jie paveikia reprodukcinę sistemą vaikystėje bei bręstant, todėl apie vaisingumo išsaugojimą vaikams ir paaugliams taip pat reikėtų pagalvoti.

Reprodukcinę sistemą gali paveikti ne tik onkologinės, bet ir autoimuninės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, kuri gydoma agresyviais vaistais, trikdančiais vaisingumo funkciją. Taip pat kraujo ligos, gydomos kaulų čiulpų transplantacija, prieš kurią skiriama chemoterapija. Vaisingumui įtakos turi ginekologinės ligos, pavyzdžiui, endometriozė, abipusiai kiaušidžių augliai. Su šiomis problemomis susiduria ir pacientės, kurioms gresia priešlaikinis kiaušidžių išsekimas.

Vaisingumo išsaugojimu domisi ir moterys, neplanuojančios gimdyti jauname amžiuje dėl karjeros, mokslo ar kitų socialinių veiksnių. Jos gali savo lytines ląsteles užšaldyti ir panaudoti vėlesniame amžiuje, pavyzdžiui 40, 42 ar 45 metų.

Doc. Eglė Drejerienė. Kauno klinikų nuotr.

– Kur reikėtų kreiptis, norint pasirūpinti vaisingumo išsaugojimu?

– Pirmiausia apie vaisingumo išsaugojimą reikėtų pasitarti su pagrindinę ligą gydančiu gydytoju arba šeimos gydytoju, o vėliau kreiptis į centrus, kurie teikia lytinių ląstelių bankų paslaugas. Technologijos, naudojamos saugoti lytinėms ląstelėms ar reprodukciniams audiniams ir atlikti pagalbinį apvaisinimą, labai panašios. Tokias paslaugas dažnai teikia pagalbinį apvaisinimą atliekančios įstaigos.

– Koks vaisingumo išsaugojimo kelias?

– Vaisingumo išsaugojimo būdai vyrams ir moterims yra skirtingi. Norint išsaugoti moterų vaisingumą, gali būti naudojamos medikamentinės priemonės, slopinančios kiaušidžių veiklą gydymo metu. Taip pat chirurginės intervencijos, kai kiaušidės mažajame dubenyje yra pakeliamos ir taip išvengiama žalojančio spinduliuotės poveikio. Per pastarąjį dešimtmetį ištobulintas ne tik moteriškųjų lytinių ląstelių, bet ir kiaušidžių audinio šaldymas. Atšildžius lytinių ląstelių banke saugomas kiaušialąstes jos gali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui. Tuo tarpu užšaldžius kiaušidės audinį ir vėliau po atšildymo jį transplantavus išlieka savaiminio (natūralaus) pastojimo galimybė. Pasaulyje po kiaušidžių audinio autotransplantacijos jau gimė daugiau nei 200 vaikų. Prieš moteriškųjų lytinių ląstelių paėmimą turi būti skiriamas gydymas vaistais, o norint užšaldyti kiaušidžių audinį reikalinga chirurginė intervencija. Pats seniausias vaisingumo išsaugojimo būdas – embrionų kūrimas ir saugojimas. Nors jis geriausiai ištyrinėtas mokslininkų, tačiau šis būdas turi daugiausiai prieštaringų nuomonių visuomenėje, atsižvelgiant į etinius klausimus.

Siekiant išsaugoti vyriškas lytines ląsteles, atliekamas jų užšaldymas ir jos laikomos lytinių ląstelių banke, kol prireiks. Tačiau, vyrai, kuriems atliekamas lytinių ląstelių užšaldymas, turi būti lytiškai brandūs.

Sudėtingesnė situacija dėl berniukų, kurie dar nėra lytiškai subrendę. Dėl nebrandumo negalima užšaldyti ejakuliato, todėl yra taikoma eksperimentinė metodika – sėklidžių audinio paėmimas, užšaldymas ir saugojimas. Tobulėjant kamieninių ląstelių medicinai, artimiausiu metu būtent šioje svarbioje srityje tikimasi ryškaus proveržio.

Docentė priduria, kad šiai dienai vaisingumo išsaugojimo paslaugos yra nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Kaip praneša Kauno klinikos, prieš dvejus metus Raimondai diagnozuota klastinga onkologinė liga – kryžkaulio gigantinių ląstelių navikas. Pasak Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojo akušerio ginekologo, chirurgo prof. Sauliaus Paškausko, tai – sunkiai prognozuojamas navikas, kuris iš pradžių pacientei gydytas taikant įvairius moderniausius gydymo metodus, bet pastaruoju metu navikas pradėjo didėti. „Pacientė skundėsi stipriu skausmu juosmens srityje. Atlikus radiologinius tyrimus, daugiadalykė gydytojų komanda nusprendė taikyti dubens spindulinę terapiją“, – aiškina profesorius.

Paskyrus tolesnį gydymą, mergina iš karto nukreipta gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai. „Gydytojai pasakė, kad taikant spindulinę terapiją į dubenį, vaisingumo išsaugoti nepavyks. Jaučiausi pasimetusi, svarsčiau, ar noriu, kad man būtų atlikta nauja, Lietuvoje dar niekada nedaryta operacija, galinti išsaugoti vaisingumą. Galiausiai supratau, kad sutikusi nieko neprarasiu“, – pasakoja Raimonda.

Ne visada reikia rinktis lengviausią kelią. Kartais mes gauname tokius išbandymus, kuriuos galime atlaikyti.

Spindulinės terapijos metu dėl kiaušidžių apšvitinimo sutrinka jų hormoninė funkcija, atsiranda įvairaus sunkumo menopauzės požymių ar jos padarinių. Prof. S. Paškauskas sako, kad dėl gimdos ir kiaušidžių apšvitinimo nukenčia vaisingumas, didžioji dauguma pacienčių po dubens spindulinio gydymo lieka nevaisingos. „Kauno klinikose atlikta unikali operacija – tai chirurginė galimybė išsaugoti vaisingumą reprodukcinio amžiaus moterims, kai planuojama dubens spindulinė terapija“, – pažymi profesorius.

Sudėtinga ir kompleksinė operacija, kurios metu perkelta gimda kartu su kiaušidėmis ir kiaušintakiu, truko daugiau nei tris valandas. Perkėlimas atliktas per nedidelį pjūvį žemiau bambos. Profesorius priduria, kad praėjus šešiems mėnesiams po pritaikyto spindulinio gydymo, planuojamas antrasis operacijos etapas – gimdos ir reprodukcinių organų grąžinimas į dubenį – įprastą jų buvimo vietą.

Sudėtingai operacijai Akušerijos ir ginekologijos klinikos medikai ruošėsi net keletą metų. „Analizavome užsienio specialistų atliktų operacijų aprašus, vaizdo įrašus, rezultatus. Dėl to šiais metais atsiradus pacientei, kuriai suplanuota dubens spindulinė terapija, mes buvome pasiruošę atlikti šią operaciją, – teigia prof. S. Paškauskas. – Operacija, nors ir pirmoji Lietuvoje, pavyko sklandžiai, pooperacinis laikotarpis nekomplikuotas, mergina greitai išvyko į namus.“

Raimonda tikina, kad po procedūros greitai atsigavo. „Dabar jaučiuosi puikiai, ilsiuosi namuose, atvykstu į Kauno klinikas spindulinės terapijos gydymui ir su nekantrumu laukiu antrojo operacijos etapo, – šypsosi mergina. – Esu dėkinga visai medikų komandai už atliktą sudėtingą operaciją ir toliau taikomą gydymą.“

Šiandien mergina kiekvienam iš pacientų linki neprarasti stiprybės. „Ne visada reikia rinktis lengviausią kelią. Kartais mes gauname tokius išbandymus, kuriuos galime atlaikyti“, – sako Raimonda.

Pasaulyje gimdos ir kiaušidžių su kiaušintakiais perkėlimo operacijos atliekamos nuo 2017 metų. Šios operacijos atlikimo galimybės turėtų būti apsvarstytos prieš numatomą dubens spindulinį gydymą mergaitėms iki lytinės brandos bei reprodukcinio amžiaus moterims, siekiančioms išsaugoti vaisingumą, gydant onkologinę ligą.

Projektu siūloma suteikti teisę vaisingumo išsaugojimo paslaugas gauti asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, jeigu esama sveikatos būklė, galimi sveikatos sutrikimai, paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl asmens reprodukcinės sveikatos ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.

„Šiuo metu Lietuvoje jaunesniems nei 14 metų vaikams ir paaugliams, sergantiems onkologinėmis ar kitomis vaisingumą žalojančiomis sunkiomis ligomis ir būklėmis, vaisingumo išsaugojimo procedūros nėra teikiamos“, – nurodoma projekte.

Taip pat projektu siūloma numatyti embrionų laikymo terminą ir finansavimo galimybes. Embrionai sutuoktinių ar partnerių lėšomis galėtų būti saugomi nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent asmenys yra pareiškę valią ilgesniam embrionų saugojimo terminui.

Pasibaigus laikymo terminui, mirties atveju ar pasibaigus santuokai, embrionų laikymas gali būti tęsiamas valstybės lėšomis, jei asmenys yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos pradžios.

„Šiuo metu embrionai neterminuotai saugomi lytinių ląstelių banke už sutuoktinių, kurių pagalbiniam apvaisinimui jie buvo sukurti, lėšas. Embrionų atsisakyti jie gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui praėjus ne mažiau kaip 24 mėn. po embrionų sukūrimo“, – teigiama projekte.

Be to, siūloma nustatyti embrionų sunaikinimo galimybes: besivystantis embrionas gali būti sunaikinamas tuo atveju, kai pasibaigia embrionų laikymo terminas, mirties ir pasibaigusios santuokos ar partnerystės atvejais. Visgi, jei asmenys įstatymo nustatyta tvarka pareikštų sutikimą dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei, embrionai naikinami nebūtų.

Projektu siūloma išplėsti kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų mastą. Siūloma finansuoti asmens sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas, ištyrimą, gydymą ir atitinkamų medicinos technologijų taikymą, lytinių ląstelių, embrionų ir reprodukcinių audinių paruošimo, laikymo, įsigijimo ir paskirstymo, embrionų, kuriems įstatymu tęsiamas saugojimą bei laikymo išlaidas. Siūloma kompensuoti iš PSDF arba valstybės biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Šiuo metu Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis pagal numatytus kriterijus atitinkančioms poroms yra kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, tačiau dalis susijusių paslaugų vis dar lieka nekompensuojamos.

Projektą ketinama pateikti Seimui pavasario sesijoje.

Kaip teigia VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja dr. Rugilė Pilvinienė, visos Europos Sąjungoje registruotos vakcinos nuo COVID-19 ligos yra ištirtos ikiklinikiniais  ir klinikiniais  tyrimais.  Tiek šių vakcinų, tiek bet kokio kito vaisto toksiškumas vertinamas ikiklinikinių tyrimų (t. y., tyrimų, atliekamų su gyvūnais)  metu.

„Kuriant vakcinas nuo COVID-19 ligos, be bendrojo toksiškumo tyrimų buvo atlikti poveikio reprodukcijai (t. y., dauginimuisi) ir vystymuisi tyrimai. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė.  Vakcinų sudėtyje esančios medžiagos nesąveikauja su žmogaus DNR ir nesukelia genetinių pokyčių, nes nepatenka į ląstelės branduolį, kuriame yra DNR. Kitaip tariant, nėra biologinio mechanizmo, dėl kurio galėtų pasireikšti DNR pažaida ar kokios nors mutacijos. Tai yra labai svarbus argumentas, kuris turėtų nuraminti jaunus žmones, besibaiminančius dėl savo reprodukcinės funkcijos ateityje“, – tvirtina dr. R. Pilvinienė.

VVKT taip pat primena, kad sprendimas dėl vakcinos naudojimo nėščiosioms ir žindyvėms turėtų būti priimtas tik pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu ir įvertinus skiepijimosi naudą bei riziką.

„Nėštumo metu dėl fiziologinių pokyčių moterims pasunkėja kvėpavimo funkcija, o susirgus COVID-19 liga kvėpavimo sistema dar labiau apsunkinama, todėl gali kilti sunkių komplikacijų. Taip pat užsikrėtus šia infekcija padidėja persileidimo tikimybė, – sako profesorė. – Siekiant apsaugoti nėščiąsias, jos neturėtų būti atskirtos nuo vakcinavimo procesų.“

– Ar rekomenduojama skiepytis nėštumą planuojančioms moterims?

– Papildomų šalutinių reakcijų nėštumą planuojančioms moterims nėra. Įvairios tarptautinės sveikatos organizacijos ir Lietuvos akušerių ginekologų draugija rekomenduoja COVID-19 vakcina skiepytis moterims, planuojančioms pastoti. Šių moterų skiepijimas neturėtų skirtis nuo bendros populiacijos skiepijimo.

– Ar COVID-19 vakcina gali sukelti nevaisingumą?

– Tai, kad COVID-19 vakcina gali sukelti nevaisingumą yra mitas. Skiepytis šia vakcina yra saugu ir rekomenduojama visiems. Remiantis moksliniais duomenimis, saugu skiepytis ir poroms, pradėjusioms pagalbinio apvaisinimo procedūras. Pasireiškus šalutiniams COVID-19 reiškiniams, tokiems kaip karščiavimas, kaulų laužymas ar raumenų skausmai, šioms poroms galima kelias dienas atidėti pakartotinas pagalbinio apvaisinimo procedūras.

– Kada galima skiepytis nėščiosioms?

– Kol kas nėra aiškių nurodymų, kada nėščiosioms galima skiepytis. Kiekviena moteris tai turėtų aptarti su jos nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Rekomenduojama atsižvelgti į infekcijos plitimą bendruomenėje, į tai ar moteris darbe susiduria su padidėjusia rizika užsikrėsti COVID-19 liga. Taip pat svarbu atsižvelgti į nėščiosios gretutinius susirgimus, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, antsvorį, širdies ir kraujagyslių ligas, hipertenziją. Sergantiesiems šiomis ligomis padidėja rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.

Kontraindikacijų, dėl kurių skiepytis nėščiosioms negalima, nėra. Manoma, kad ateityje COVID-19 vakcina moterys bus skiepijamos taip pat, kaip ir gripo vakcina, kuri šiuo metu rekomenduojama viso nėštumo metu. Taip pat nėščiąsias reikėtų skiepyti pagal vakcinų gamintojo nurodytą tvarką ir intervalus.

– Kurią nėštumo savaitę rekomenduojama skiepytis nėščiosioms?

– Aiškių rekomendacijų, kurią nėštumo savaitę reikėtų skiepytis, nėra. Pasaulinė akušerių ir ginekologų organizacija rekomenduoja skiepytis visoms nėščioms moterims. Remiantis tyrimų duomenimis, paskiepytoms nėščioms moterims didesnių komplikacijų nebuvo, o persileidimų neužfiksuota daugiau nei bendroje populiacijoje.

– Ar rekomenduojama COVID-19 vakcina skiepytis žindančioms moterims?

– COVID-19 vakcina rekomenduojama skiepytis žindančioms moterims. Ši vakcina apsaugos ne tik mamą, bet ir naujagimį, kurio imuninė sistema dar ne tokia stipri. Antikūnai į jo organizmą pateks su motinos pienu.

– Ar nėščiosioms gali pasireikšti sunkesni šalutiniai COVID-19 vakcinų reiškiniai?

– Visos šalutinės reakcijos, kurios gali pasireikšti nėščioms moterims, yra tokios pačios kaip ir kitiems paskiepytiems žmonėms. Pati sunkiausia šalutinė reakcija, tačiau itin reta – krešulių susidarymas, tačiau tarp nėščiųjų (nors joms padidėjęs kraujo krešėjimas pasireiškia dažniau), tokių komplikacijų pastebėta nebuvo.

– Ką daryti, jei pasireiškė COVID-19 vakcinos šalutiniai reiškiniai nėščiajai ar žindančioms moterims?

– Pasireiškus šalutiniams reiškiniams – karščiavimui, raumenų skausmams ar kitiems galima išgerti vaistų, mažinančių šiuos simptomus. Taip pat rekomenduojama gerti daug skysčių, įvairių arbatų. Dažniausiai šalutiniai COVID-19 vakcinų reiškiniai praeina labai greitai. Žindančioms moterims, pasireiškus šalutiniams reiškiniams po vakcinos, žindymo nutraukti nereikia.

– Ar rekomenduojama skiepytis žindyvėms, jei vaikas alergiškas tam tikriems maisto produktams?

– Šalutinių reakcijų ir komplikacijų dėl to pasireikšti neturėtų. Kiekvieną kartą, kilus abejonėms, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Daugėja nevaisingų porų

Su nevaisingumo problema Lietuvoje ir pasaulyje susiduria viena iš septynių porų. Per pastaruosius penkerius metus mūsų šalyje nevaisingumo atvejų tarp moterų padaugėjo beveik 1,5 karto, o tarp vyrų – 2,5 karto.

„Su sunkumais susilaukti vaikų susiduria bet kokio amžiaus poros. Kuo vyresnis amžius, tuo galimybė pastoti mažėja. Gal didėjančią nevaisingumo statistiką lemia tai, kad daugiau porų kreipiasi dėl nevaisingumo ištyrimo, pagalbinio apvaisinimo procedūra kompensuojama iš PSDF biudžeto, gerėja diagnostinės ir gydymo galimybės, paslaugos prieinamumas?“ – spėjo gydytoja R. Dargienė.

T. Lūža antrino, kad pagalbos dėl nevaisingumo kreipiasi labai įvairaus amžiaus poros. Dažniausiai kreipiasi moterys nuo 30 iki 35 metų.

Nevaisingumas gali būti pirminis, kai sunku susilaukti pirmojo vaiko, ir antrinis, kai pora jau turi vaikų, tačiau vėliau kyla sunkumų dėl pastojimo. 1/3 priežasčių gali būti bendros – dėl abiejų partnerių tam tikrų sutrikimų , 1/3 įtaką turi moters ir dar tiek pat – vyro nevaisingumas.

„Kartais moters ar vyro sveikatos pakitimai būna tokie nedideli, kad juos pakoregavus galima susilaukti vaikelio. Svarbiausia neatidėlioti ir laiku kreiptis pagalbos“, – tikina abu pašnekovai.

Pastebi informacijos trūkumą

Nemažai klausimų dėl nevaisingumo gydytojas T. Lūža sulaukia ir savo asmeninėje Facebook paskyroje. Dažniausiai užduodami klausimai: kada pradėti tirtis, kokių reikia tyrimų, kokius maisto papildus rekomenduojama vartoti.

Kartais moterys jau būna pasidariusios gana daug tyrimų, tad prašo pakonsultuoti arba nukreipti tinkama linkme. Nemažai klausimų sulaukiama apie pagalbinį apvaisinimą, šių procedūrų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

T. Lūža pastebi, kad daugumai moterų trūksta informacijos apie nevaisingumo gydymą, nors dalies žinių bagažas – gana didelis. Pastarosios būna susirinkusios informaciją net apie tuos metodus, tyrimus ar technologijas, kurie pasaulyje pradėti taikyti neseniai ir dar ne itin plačiai naudojami.

Nevaisingumas nėra nuolatinė būsena, ir tai tikrai nereiškia, kad niekada nesusilauksite vaiko.

Ginekologas apgailestauja, kad dalis moterų atsiduria mitų bei pseudoteorijų burbule. Kai kurios moterys įsitikinusios, kad šeimos planavimas turi būti tik natūralus. Specialistui teko susidurti su atvejais, kai pacientės tam tikrose klinikose buvo gydomos žoliniais preparatais ir tik po kelerių bevaisių gydymo metų nusprendė kreiptis į nevaisingumo srities ekspertus.

„Echoskopijos tyrimo metu pamatome, kad nevaisingumo priežastis akivaizdi – pakenkti kiaušintakiai ir neįmanoma pastoti natūraliai. Deja, prarasta nemažai laiko ir pinigų. Kartais nesėkmingai bandoma sureguliuoti mėnesinių ciklą žoliniais preparatais, nors pakaktų pastimuliuoti kiaušides bei ovuliaciją tam tikrais medikamentais, kad moteris pastotų“, – pasakojo T. Lūža.

Prireikia kantrybės

Iš planuojančių nėštumą moterų ginekologas sulaukia prašymų rekomenduoti vitaminus ar maisto papildus. Deja, gydytojas turi nuvilti – stebuklingų piliulių nėra, nors tam tikrais atvejais skiriami specialūs preparatai, papildomai gydant nevaisingumą bei siekiant geresnių rezultatų.

Nevaisingumo gydymas pareikalauja iš poros kantrybės ir nuoseklumo. Ne visos jos išlaiko išbandymus, kartais nuleidžia rankas anksčiau laiko arba nusprendžia keisti specialistą, manydami, kad taip greičiau pasieks rezultatą.

„Nevaisingumo gydymas – gana ilgas procesas. Šioje situacijoje nėra kaltų, bet pasitikėjimas gydytoju yra labai svarbus. Rezultato reikia siekti bendradarbiaujant porai ir gydytojui. Kai pacientams pritrūksta kantrybės ir nuėjus pas kitą specialistą, vėl viskas pradedama iš naujo – prarandamas brangus laikas“, – apgailestauja T. Lūža.

Dažni – ovuliacijos sutrikimai

Pasak R. Dargienės, dažniausia nevaisingumo priežastis tarp moterų – ovuliacijos sutrikimai. Tokie atvejai sudaro apie 25 proc. nevaisingumo gydymo atvejų.

Kita iš dažnai pasitaikančių priežasčių – endometriozė, nulemianti apie 15 proc. nevaisingumo atvejų. Trečioje vietoje – endokrininės sistemos pakitimai. Pastoti taip pat gali trukdyti sąaugos pilvo ertmėje, kiaušintakių pakitimai ar kiaušintakių nepratekamumas. 10 proc. atvejų sudaro neaiškios kilmės nevaisingumas.

„Lengviausia pagelbėti, kai nustatomi ovuliacijos sutrikimai. Pakoregavus ciklą galima gana greitai pastoti. Kiek sunkiau, kai aptinkama pažengusi endometriozė, kai būna atlikta ne viena, galbūt net kelios operacijos pilvo ertmėje. Tokiais atvejais neretai susilaukti vaikelio padeda pagalbinis apvaisinimas“, – aiškino ginekologė.

Sunkiau pastoti moterims, kurioms dėl onkologinės ligos buvo taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nes būna išeikvotas kiaušidžių rezervas – tokiais atvejais padėti gali donorinė kiaušialąstė. Tad prieš pradedant gydymą (spindulinį ar chemoterapiją) dėl kokios nors sudėtingos ligos, labai svarbu pagalvoti apie kiaušialąsčių išsaugojimą, patarė gydytoja.

Dėmesys gyvenimo būdui

R. Dargienė atkreipia dėmesį, kad planuojant šeimos pagausėjimą labai svarbus yra gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, pernelyg didelis ar per mažas fizinis aktyvumas gali sutrikdyti endokrininę sistemą bei apsunkinti galimybę pastoti, tad planuojant vaikus labai svarbu išlaikyti normalų kūno masės indeksą.

Kartais net rekomenduojama priaugti svorio, kad susireguliuotų ovuliacijos ciklas. Toms, kurių kūno masės indeksas yra didesnis nei 30, rekomenduojama koreguoti svorį, kad susireguliuotų ovuliacijos ciklas arba kad organizmas reaguotų į medikamentinę stimuliaciją.

Neretai poroms, planuojančioms vaikus tenka priminti apie rūkymo atsisakymą, taip pat sumažinti alkoholio ir kofeino vartojimą: moterims ne daugiau dviejų vienetų alkoholio per savaitę ir ne daugiau 5 puodelių kavos (500 mg kofeino mažina galimybę pastoti) per dieną.

T. Lūža pridūrė, kad pastoti gali trukdyti ir pernelyg intensyvios treniruotės, dietų laikymasis – tokiais atvejais organizmas gali užslopinti ovuliaciją.

Priežastys – individualios

„Kuri iš nevaisingumo priežasčių lengviausiai pasiduoda gydymui? Prognozės palankiausios, kai nustatoma kiaušintakių patologija – taikant pagalbinį apvaisinimą gana greitai pastojama, jei nėra kitų sveikatos problemų. Medikamentiniam gydymui lengviausiai pasiduoda nereguliarios mėnesinės, policistinis kiaušidžių sindromas. Tada natūralaus pastojimo šansai, jeigu nėra kitų kliūčių, būna gerokai didesni“, – paaiškino T. Lūža.

Nustačius polipą, auglį ar miomą gimdoje ir pašalinus šias priežastis, taip pat galima gana greitai pastoti. Nevaisingumo ekspertas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai būna kelios priežastys, kodėl pora negali susilaukti vaikų.

Pagalba: pasak R. Dargienės, kiekvienos poros ištyrimas ir gydymo paskyrimas yra individualus. / „Northway“ nuotr.

Pasak ginekologų, nevaisingumo priežastys būna labai individualios ir skirtumai tarp porų gali būti labai maži, bet labai reikšmingi. Būtent dėl šios priežasties nerekomenduojama pasikliauti draugių ar kaimynių patirtimi.

„Laiku pradėjus tirtis bei gydytis pasiekiama greitesnių ir geresnių rezultatų. Kaip greitai sulaukiama gandrų, priklauso nuo nevaisingumo priežasčių. Pagal „Northway“ Vaisingumo centro statistiką po pagalbinio apvaisinimo pastoja daugiau nei pusė porų iš pirmo karto“, – sakė T. Lūža.

Tikslo siekimui – visos sąlygos

Kolegė R. Dargienė antrino, kad dažnai net neprireikia pagalbinio apvaisinimo, jei poros vizitas prasideda nuo pirminio ištyrimo.

„Mažais žingsneliais žingsniuojame tirdami kiaušidžių funkciją, vertindami kiaušintakius, gimdą. Nuo tyrimų rezultatų priklauso, ką porai siūlome toliau. Kartais pakanka pakeisti tik gyvenimo būdą. Jei matome, kad porai tikrai reikės pagalbinio apvaisinimo, siūlome, taupydami laiką. Kiekvienos poros ištyrimas ir gydymo paskyrimas yra individualus. Joms siūlome tai, kas geriausia ir moksliškai pagrįsta.

Šiandien Vaisingumo centre Klaipėdoje turime visas galimybes padėti poroms susilaukti vaikų: naujausią A lygio embriologijos laboratoriją, visa reikalingiausia aparatūra aprūpintas naujas bei erdves operacines, kur atliekame visas diagnostines ir chirurgines operacijas“, – pasidžiaugė R. Dargienė.

Kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo rekomenduojama, kai pora, turėdama reguliarius lytinius santykius ir nesisaugodama, nepastoja per 12 mėnesių. Greičiau ieškoti pagalbos rekomenduojama vyresnėms nei 35 metų poroms arba jei moteris turėjo tam tikrų pilvo ertmės operacijų, negimdinį nėštumą, jei diagnozuota endometriozė mėnesinės būna nereguliarios.

„Nevaisingumas nėra nuolatinė būsena, ir tai tikrai nereiškia, kad niekada nesusilauksite vaiko. Reikia kreiptis į vaisingumo specialistus, nes turime dideles galimybes padėti“, – tikino R. Dargienė.