Taip ji kalbėjo šeštadienį partijos tarybos posėdyje, kritikuodama dabartinės valdančiosios daugumos sprendimus.

„Lietuvos žmonėms kaip niekada reikia atidžios kasdienėms problemoms, pagarbios ir socialiai teisingos politikos. Nelygios galimybės, atskirtis ir socialinis neteisingumas mūsų šalyje išlieka tiesiog kraujuojančia žaizda“, – teigė LSDP lyderė.

„Daugelis Lietuvos žmonių pagrįstai priekaištauja, kad šalies ekonominio augimo vaisiai jų paprasčiausiai nepasiekia“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Europos Parlamente dirbanti politikė abejojo valdančiosios daugumos vienybe.

„Mums akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos tiesiog nebėra. Jie patys, matyt, to nesupranta. Jos pasirašyta bendra Vyriausybės programa taip ir liko tuščiu vekseliu – nepagrįstu nei finansais, nei pakankamu įsipareigojimų vykdymu, – tvirtino politikė. – Pagaliau, ir biudžetas – svarbiausias kasmet tvirtinamas įstatymas – kaip Kristijono Donelaičio sakyta, vos vos sunkiai braškėdamas priimtas. Ir tai – po virtinės koalicijos partnerių nesutarimų.“

Mums akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos tiesiog nebėra.

Už biudžetą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai, vienas politikas susilaikė. Dokumentą palaikė visi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos ir Laisvės frakcijos nariai bei 11 iš 12 Liberalų sąjūdžio atstovų.

Vienintelis iš opozicijos už biudžetą balsavo „valstietis“ Antanas Vinkus.

„Kelių greičių Lietuva“

V. Blinkevičiūtė akcentavo, kad skurdo riziką patiria maždaug kas penktas žmogus.

„Daugiausia tarp jų – mūsų senjorai ir vieniši žmonės, ir žmonės su negalia. Ir situacija blogėja. Premjerės (Ingridos) Šimonytės mėgstamos šaltų skaičių lentelės, kur vedami visokie vidurkiai, paprasčiausiai to dažnai neparodo“, – sakė ji.

Politikė tvirtino, kad dėl augančių kainų į pagalbą maistu gyventojams teikiančias nevyriausybines organizacijas kreipiasi ir dirbantys žmonės.

„Kaip galima to nematyti ir sakyti, kad viskas gerai“ – teigė LSDP lyderė.

Pasak politikės, „kuriama kelių greičių Lietuva“.

„Sėkmingų žmonių ir tų, kurie palikti vieni. Ir kuo silpnesnė valdžia, tuo didesnė jos arogancija. Tuo didesnė panieka kitai nuomonei“, – sakė socdemų vadovė.

Ji teigė, kad jau kita Vyriausybė turės imtis pagarbaus dialogo su visuomene atkūrimo, socialinio dialogo atnaujinimo, taip pat „neatidėliotinų veiksmų gelbėjant mūsų viešąjį sektorių“.

„Mūsų braškančias per siūles sveikatos ir švietimo sistemas. Kad mūsų Lietuvos žmonės ir jų vaikai laiku gautų tiek sveikatos, tiek švietimo paslaugas. Jau kelinti metai iš eilės švietimo srities tyrimai rodo, jog didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargingųjų šeimų vaikų, menksta lygios galimybės mokytis“, – kalbėjo politikė.

„Tad realybė tokia: sveikatos ir švietimo sektoriai skendi nesibaigiančiose reformose, kurių nauda yra labai abejotina“, – pridūrė ji.

Tarybos posėdyje taip pat priimtas LSDP pareiškimas dėl regioninės politikos stiprinimo, kuriuo valdantieji raginami jai skirti prioritetinį dėmesį ir „ją finansuoti ne vien tik ES lėšomis, bet ir kitais finansiniais šaltiniais“.

„Man kelia nerimą, kad vis daugiau viešųjų paslaugų tiesiog privatizuojama. Nori gydytis – pirk. Nori mokytis – pirk“, – sakė partijos vadovė.

Alytaus miesto meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis savo ruožtu stebėjosi, kad jo kolegos taip aštriai kritikuoja valdžioje esančius konservatorius, bet retas siūlo, ką reikėtų daryti kitaip, o dėl regioninės politikos, anot jo, atsakomybę turėtų prisiimti ir LSDP.

„Kas yra regioninė politika? Regioninė politika esame mes. Mes, merai, kurie dirbame ir vadovaujame tai politikai, kai kada ir ne vienus metus. Ir mes skundžiamės, kad kažkas yra blogai. Bet ar mes darome ką nors kitaip?“ – klausė jis.

„Šiandien skundžiamės, kad neįsisaviname lėšų, prieš savaitę šioje salėje atsiėmėme iš ministerijos apdovanojimą už geriausiai įgyvendintus projektus, ir buvo pasakyta: 67 projektai neįgyvendinti, net neįgyvendino regionai. Mes patys neįgyvendiname projektų, negalime uždaryti finansavimo laikotarpio ir sakome, kokia bloga yra valdžia. Juk mes ir esame ta valdžia“, – tvirtino Alytaus meras.

„Šiandien mums reikia kalbėti, ką mes kitaip padarysime“, – pabrėžė jis.

N. Cesiulis tvirtino, kad prieš tris savaites Marijampolėje susirinkę merai svarstė, ar Seimo rinkimus laimėjus socialdemokratams padėtis šalyje pagerės.

„Žinote, prieš tris savaites buvo susirinkę regionų merai į Marijampolę. Iš 18 merų buvo gal 15, ir, nepatikėsite, jie klausė, ar bus geriau, kai laimės socialdemokratai“, – teigė jis.

„Aš, kaip socialdemokratas meras, Seimo narių savo kabinete mačiau gal du, tačiau kai kuriuos ministrus iš šios daugumos mačiau 20 kartų“, – tvirtino N. Cesiulis.

Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis.

G. Landsbergį lygino su obuoliu

V. Blinkevičiūtė taip pat sukritikavo konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pastaruoju metu akcentuojantį, kad Lietuva turi ruoštis scenarijui, jog Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis. Jo teigimu, Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.

„Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kas atsitiko, kad būtent dabar reikia sėti paniką? Rinkimai prasidėjo?“ – sakė ji.

Kalbėdama apie saugumo iššūkius po Rusijos invazijos į Ukrainą, LSDP lyderė teigė, kad „grėsmės akivaizdoje susitelkėme“, tačiau dabar „patys konservatorių lyderiai faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų.  Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.

„Matydami nepaaiškinamą biudžeto gynybai stabdymą, kuris įšaldo reikalingus ginkluotės įsigijimus, divizijos kūrimą, ir nukelia mūsų pajėgumų suformavimą, pasiūlėme papildomus finansinius lėšų gynybai didinimo instrumentus. Pavyzdžiui, gynybos obligacijas“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

„Konservatorių lyderiams toks siūlymas netinka, nes pasiūlė socialdemokratai“, – sakė ji.

Valdančiųjų lyderiai sako, kad tvarus gynybos finansavimas galimas tik iš vieno šaltinio – mokesčių, tačiau dėl konkrečių priemonių turėtų būti siekiama platesnio sutarimo tarp partijų.

Inicijuos parlamentinį tyrimą dėl situacijos energetikoje

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad frakcijos nariai Seime inicijuos parlamentinį tyrimą dėl situacijos šalies energetikos sektoriuje.

Be to, ji energetikos ministrą Dainių Kreivį kaltina nevaldant situacijos ir mano, kad turėjo atsistatydinti jau anksčiau.

„Mes socialdemokratai inicijuojame parlamentinį tyrimą, nes klausimų dėl padėties energetikos sektoriuje iš tikrųjų yra labai daug“, – spaudos konferencijoje po šeštadienį Vilniuje vykusio LSDP tarybos posėdžio žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Mūsų tikrai gana vieninga nuomonė, kad ministras Dainius Kreivys jau seniai turėjo atsistatydinti, nes seniai nevaldo situacijos arba šalinasi nuo sprendimų energetikos sektoriuje“, – pridūrė ji.

Pasak V. Blinkevičiūtės, bus siūloma, kad parlamentinio tyrimo komisija, kurios steigimo projektas turėtų būti užregistruotas kitą savaitę, atliktų visuotinį šalies energetikos sektoriaus tyrimą – jis apimtų tiek „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skolą vartotojams, tiek elektros rinkos liberalizaciją.

„Susidaro įspūdis, kad „Ignitis“ ar ESO tarytum būtų valstybė valstybėje. Ši 160 mln. eurų skola, kuri buvo paimta iš žmonių ir dabar sakoma, kad kažkada tai grąžins, iš tikrųjų nieko netenkina“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Kita vertus, reikia įvertinti ar pasiteisino elektros energetikos tiekėjų rinkos liberalizavimas dėl tų pačių elektros kainų“, – kalbėjo socialdemokratų pirmininkė.

Taip ji kalbėjo po to, kai elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Savo ruožtu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiuoja, kad vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai po 30 eurų.

Jos teigimu, atsakomybę dėl susidariusios situacijos turėtų prisiimti ir elektros rinkos reguliuotojas –VERT.

„VERT lygiai taip pat turėtų prisiimti didesnę atsakomybę, vykdyti didesnę priežiūrą kiekvienų konkrečiu atveju dėl energetikos įmonių priimamų sprendimų“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Iki šiol permoką planuota grąžinti per 15 metų, tačiau dabar svarstoma, kad ji buitinius vartotojus turėtų pasiekti per pustrečių, o įmones – per pusaštuntų metų.

„Iš to turėtų plaukti politinė atsakomybė ir tai yra parlamentinės kontrolės klausimas“, – šeštadienį partijos tarybos posėdyje sakė socdemų lyderė.

„Todėl kreipiuosi į Seimo Socialdemokratų frakciją ir raginu inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl padėties energetikos sektoriuje. Privalome išsiaiškinti, kas iš tikrųjų dedasi energetikos sektoriuje. To laukia ir Lietuvos žmonės“, – pridūrė ji.

LSPD frakcijos Seime narys, buvęs šios partijos vadovas Gintautas Paluckas per tarybos posėdį pareiškė, kad vieną kartą permokėję 160 mln. eurų vartotojai už juos sumokės dar kartą.

„Kalbant apie ESO ir 160 mln. eurų, duok Dieve, kad jie būtų pavogti, tada galėtumei ieškoti, susigrąžinti, kaltus surasti. Problema yra gilesnė, tai yra sąmoningas veikimas, kaip tuos pinigus iš energetikos įmonių ištraukti, išmelžti ir panaudoti bendrosioms reikmėms“, – tvirtino parlamentaras.

„Kai mes šnekame, per kiek laiko mums ESO grąžins tuos 160 mln. eurų, iš tiesų mes patys sau grąžinsime. Jie kitų pinigų neturi. Bet kokius terminus, bet kokias palūkanas, bet kokias paskolintas sumas mes trauksime į tarifą ir iš to tarifo patys sau mokėsime“, – sakė jis.

G. Palucko teigimu, anksčiau sumokėtų pinigų tiesiog nebėra.

„O pinigai yra pravalgyti, jie nuėjo dividendų pavidalu į bendrąsias biudžeto išlaidas, žinoma, pakeliui visi gavo premijas už gerus rezultatus, už dividendus, už puikią įmonės veiklą“, – sakė jis.

Anot V. Blinkevičiūtės, susidariusi situacija rodo, kad „energetikos sektoriuje per pastaruosius trejus metus įsivyravo visiškas chaosas“.

„Valstybės valdoma bendrovė pelnėsi iš žmonių permokų, dėl to didėjo ir įmonės dividendai, ir priemokos prie algų „Ignitis“ vadovams“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

Pasak jos, dėl susiklosčiusios situacijos energetikos ministras Dainius Kreivys turėjo atsistatydinti.

„Tačiau (Ingridos) Šimonytės Ministrų kabinete niekas nenori prisiimti atsakomybės. Konservatorius Kreivys atsakomybę permeta finansų ministrei, kurios ministerija neva valdo „Ignitis grupės” akcijas, o ši atsakomybę permeta jam atgal“, – sakė politikė.

„Tikras vaikų darželis – niekam neaišku, kas turėtų valdyti energetikos sritį“, – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė: teisėsaugos įtarimai Jonavos merui nėra nuosprendis

Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad teisėsaugos įtarimai narystę partijoje sustabdžiusiam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičius nėra nuosprendis.

Pasak jos, politikas pasielgė taip, kaip numato Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) statutas.

„Įtarimai dar nėra nuosprendis. Mindaugas ir visi mes visi norime kuo greitesnio situacijos išaiškinimo. Mindaugas visokeriopai ir nuoširdžiai bendradarbiauja su teisėsauga, ir mes visi tikrai viliamės, kad šis procesas kaip galima greičiau pasibaigs ir nesitęs metų metais“, – šeštadienį per LSDP tarybos posėdį teigė V. Blinkevičiūtė.

Įtarimai dar nėra nuosprendis.

Taip partijos lyderė kalbėjo prokuratūrai šią savaitę pareiškus įtarimus M. Sinkevičiui dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų.

Po pateiktų įtarimų politikas sustabdė narystę LSDP. Jis taip pat yra pateikęs prašymą Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) laikinai stabdyti vadovo pareigas.

V. Blinkevičiūtė vėliau žurnalistams sakė, kad įtarimai vienam iš buvusių jos pavaduotojų nekeičia planų dėl ateinančių prezidento, Seimo ar Europos Parlamento rinkimuose. Viešojoje erdvėje anksčiau svarstyta, kad M. Sinkevičius galėtų vesti socialdemokratų sąrašą Seimo rinkimuose.

„Tai niekaip nekeičia partijos planų. Tai niekaip negali keisti ir niekaip nekeičia. Mūsų partija, kaip atsakinga, partija, nebėganti nuo jokių sprendimų priėmimų“, – V. Blinkevičiūtė.

Ji taip pat teigė nematanti poreikio M. Sinkevičiui trauktis iš Jonavos mero pareigų.

„Jonavos rajono meru jį išrinko žmonės ir jis turi pilną teisę tęsti darbą“, – sakė LSDP lyderė.

Paklausta, ar nemano, jog sau ir kitiems politikams taiko dvigubus standartus, nes po vadinamojo čekiukų skandalo iš pareigų ragino trauktis tuometę švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę, ji teigė, kad „absoliučiai čia nėra jokių dvigubų standartų“.

„Ėjo kalba ne apie išrinktą narį, o apie Vyriausybės narį. Kada mes kalbame apie ministrus, yra taikomi patys aukščiausi standartai, ministrai yra paskiriami į tas pareigas“, – kalbėjo politikė.

Dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes Specialiųjų tyrimų tarnyba iš viso atlieka 16 ikiteisminių tyrimų.

Teisėsaugos duomenimis, M. Sinkevičius yra trečias asmuo, kuriam pateikti įtarimai tokio pobūdžio ikiteisminiame tyrime.

V. Blinkevičiūtė: esant dabartiniam finansavimui, visuotinio šaukimo idėja – tušti žodžiai

Daliai valdančiųjų konservatorių bei prezidentui Gitanui Nausėdai raginant atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, jog nesant pakankamo finansavimo ši idėja lieka „tuščiais žodžiais“.

„Norint, kad visuotinis šaukimas vyktų, tam turi būti paruošta infrastruktūrą, jūs puikiai suprantate, tam turi būti pasiruošta. Ir tam gali prireikti ne vienų metų ir gal iš tikrųjų reikėjo pradėti tą daryti su biudžetu, didesniu finansavimu mūsų krašto apsaugai, gynybai ir saugumui nuo ateinančių metų“, – spaudos konferencijoje po šeštadienį Vilniuje vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdžio žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kitaip sakant, tai lieka tušti žodžiai, dėl kurių visą laiką iššoka ir diskutuoja konservatoriai su Gabrieliumi Landsbergiu priešaky, tačiau nesiimama jokių veiksmų. Dabartinis finansavimas neleistų to padaryti“, – pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė teigė, jog būdami valdžioje socialdemokratai „priimtų sprendimus“, tačiau jų nedetalizavo.

Politikė taip pat neatskleidė, ar socialdemokratų frakcija Seime palaikytų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą šaukimo į kariuomenę reformą, taip pat ar pritartų visuotiniam šaukimui.

Dėl šauktinių reformos kitą savaitę planuoja apsispręsti Vyriausybė. Jai pritarus, dokumentas keliautų į Seimą.

„Dokumentas pateiktas, mes jį apsvarstysime, mūsų partija nėra vieno asmens partija ir mes iš tikrųjų pasitelksime visus geriausius saugumo srities ekspertus ir bus priimti mūsų sprendimai, kurių labiausiai reikia Lietuvos žmonėms įvertinant esamą situaciją“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

„Įvertinsime ir priimsime sprendimus“, – pridūrė ji.

Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad naujoji tvarka sukurtų teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.

Pasak jo, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Naujoji tvarka numato, kad aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Ši tarnyba galės vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Pokyčiai taip pat numato įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turės galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18–21 metus vietoje dabartinių 18–23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.

Visgi, nepaisant į viešąją erdvę vis iškylančių apsižodžiavimų, šalies vadovas pažymi – su šalies diplomatijos vadovu dėl daugelio užsienio politikos klausimų sutariama.

„Šiuo metu mes neturėtume spinduliuoti vienas kitam pasitikėjimo ar nepasitikėjimo. Aš esu pasirengęs dirbti su valdančiąja koalicija ir ypač saugumo, užsienio politikos klausimais“, – LRT televizijai trečiadienį sakė prezidentas, pažymėdamas, kad būtent užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais esminių nesutarimų su dešiniųjų valdžia nėra.

„Aš matau, kad tikrai kai kuriais, sakyčiau, net ne kai kuriais, o beveik visais užsienio politikos kertiniais klausimais mes sutariame: ir dėl paramos Ukrainai, ir dėl Kinijos, ir tas pastaruoju metu visiškai akivaizdu darosi, ir dėl Rusijos karo Ukrainoje grėsmės, ir dėl NATO. Dėl visų šitų dalykų mes esame visiškai vienodo požiūrio“, – tikino G. Nausėda.

Kita vertus, leido suprasti šalies vadovas, tam tikro nenuoseklumo užsienio reikalų ministro G. Landsbergio retorikoje yra. Tai šalies vadovas leidžia suprasti komentuodamas G. Landsbergio sprendimą nesusitikti su Lietuvoje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu.

„Nuo to laiko, kai atidaryta Taivano atstovybė Lietuvoje, iki dabartinės dienos „vienos Kinijos“ principas buvo Lietuvos užsienio politikos principas. Tačiau prieš kurį laiką apie tai iš ministro retorikos nebuvo galima išskaityti, dominavo visai kiti naratyvai“, – teigė prezidentas, veikiausiai turėdamas galvoje G. Landsbergio viešai išsakytus argumentus, kodėl reikėjo Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę.

„Ir staiga nuo tų ankstesnių naratyvų peršokama į „vienos Kinijos“ principo akcentavimą, atsisakoma susitikti su Taipėjaus užsienio reikalų ministru ir tokiu atveju susidaro klausimas publikai: ar keičiasi Lietuvos užsienio politikos kryptis? Mano atsakymas, kad ne, ji nesikeičia, nes ji buvo pagrįsta tuo pačiu principu“, – teigė G. Nausėda,

„Pastarieji signalai, kurie pasigirsta iš ministro, yra visiškai atitinkantys Europos Sąjungos (ES) strateginę liniją Taivano klausimu“, – sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad pasikeitusią nuomonę galėtų paaiškinti pats ministras G. Landsbergis.

„Kodėl staiga pastaruoju metu norima pabrėžti, kad ministras laikosi ES strateginės linijos, tą akcentuoja – čia jau galėtų atsakyti apie savo motyvus pats ministras“, – pažymėjo G. Nausėda.

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl diskutuota dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Šiaulių meras Artūras Visockas teigia, jog priverstinis jungimasis prie daugumos ar mažumos neduoda jokios naudos, o savivaldybės politikai geba dirbti kaip viena komanda.

Dėl oficialiai neįregistruotos daugumos ir mažumos savivaldybė sulaukė rašto iš Vyriausybės atstovo apskrityje.

Tokius raštus, Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityje Rimvydo Pilibaičio teigimu, gavo ir daugiau savivaldybių, nes po pastarųjų rinkimų tokių „piktnaudžiautojų“ esama ir daugiau, tačiau savivaldybių neįvardija.

Raštuose užsimenama, kad nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo, nesant oficialiai įregistruotos mažumos ir daugumos bei laikantis įstatymo raidės proporcingumo principu sudarytų tam tikrų komitetų, savivaldybėje gali būti įvestas tiesioginis valdymas.

R. Pilibaitis tvirtina, kad tiesioginiu valdymu savivaldybė nėra gąsdinama, bet tokia galimybė išlieka.

Dirba kaip viena komanda

Šiaulių meras A. Visockas teigia, jog šio miesto taryba yra pavyzdys, kad gali dirbti kaip viena komanda nepriklausomai, ar esi opozicijoje, ar pozicijoje, balsuoti taip, kaip nori kiekvienas politikas.

„Vyriausybės atstovas parašė, kad kreipsis į VRM, žodžiu, apie tiesioginį valdymą. Esmė ta, kad kvestionuojama tarybos nario būtinybė prisijungti prie vienos ar kitos grupės – pozicija, opozicija – o aš traktuoju, kad tarybos nario mandatas laisvas, niekaip negaliu jo versti per prievartą prisijungti prie grupės. Traktuoju, kad teoriškai 31 tarybos narys gali būti laisvas, nesijungti prie jokios grupės“, – BNS sakė Šiaulių meras A. Visockas.

Meras įsitikinęs, kad iki šiol vykdoma politika, kad vieni spaudžia vienus mygtukus, kiti kitus vien dėl to, kad priklauso pozicijai ar opozicijai, niekur neveda.

„Juk tarybos tikslas priimti sprendimus ir, kad savivaldybėje būtų stabili padėtis, kad miestas vystytųsi, jei tai galima pasiekti sklandžiai, kodėl tokį dalyką reikia daužyti? – kalbėjo A. Visockas. – Šis klausimas nekeliamas, keliamas klausimas, kad turi būti įregistruota oficiali dauguma, o jei jos nėra – įstatymo pažeidimas. Na, su logika prasilenkia, nes išeina, kad meras turi priversti tarybos narius, o aš nesu tarybos narys, būtinai registruoti tą darinį, kitaip bus visi paleisti? Kas čia per gąsdinimas?“.

A. Visocko komitetas „Dirbame miestui“ Šiaulių miesto taryboje per savivaldos rinkimus pelnė 18 vietų. Kaip BNS sakė meras, trys komiteto nariai nusprendė dirbti kaip laisvi politikai, tad sudaryti daugumos vien iš bendraminčių galimybės neliko.

Opozicijoje dirba aštuoni politikai – du „Šiaulių labui“ atstovai, du Lietuvos socialdemokratų partijos politikai bei keturi konservatoriai. Opozicijos lyderiu paskelbtas TS-LKD atstovas Jonas Bartkus.

Kitos politinės jėgos nepranešė, ar rinksis darbą su mero komitetu, ar opoziciją.

Kaip BNS sakė meras, tiek Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai nėra pasiskelbę nei pozicija, nei opozicija. Kai kurie politikai, anot mero, dirba „patys sau“.

A. Visocko teigimu, komitetai bei komisijos formuotos laikantis proporcingumo principų, tad pažeidimų savivaldybė nepadarė.

Laukia savivaldybių paaiškinimų

Tuo metu Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityje Rimvydo Pilibaičio teigimu, tarybai nepaskelbus, kas yra dauguma, neaišku, kas lieka dirbti mažumoje.

„Tuomet kyla kitos problemos, kad nėra aišku, kaip formuoti Etikos, Antikorupcijos komisijas, atsižvelgiant į proporcingumą daugumos ir mažumos narių. Dėl opozicijos vieningos klausimas kyla, nes turi būti opozicinių frakcijų visuma, o ne kelios“, – sakė R. Pilibaitis.

Anot jo, savivaldybės paprašyta iki rugpjūčio vidurio pateikti informaciją dėl daugumos bei mažumos, komisijų ir komitetų sudarymo, pirmininkų paskyrimo.

Tokius raštus, atstovo teigimu, gavo ne tik Šiaulių savivaldybė.

Anot R. Pilibaičio, dėl tiesioginio valdymo įvedimo konkrečioje savivaldybėje Seimui siūlymą teikia Vyriausybė, tačiau kol kas apie tai nekalbama ir kelias patvirtinti tokį valdymą ilgas, tačiau tokia teorinė prielaida yra.

„Gąsdinti ar gąsdintis nereikia, renkama informacija, o ar bus veiksmai, sprendimai – matysime vėliau“, – sakė atstovas.

Anot jo, iki šiol tiesioginio valdymo savivaldybėse įvesti nereikėdavo, nes problemas jos išspręsdavo.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, jog nėra gavusi „jokios oficialios informacijos dėl galimo tiesioginio valdymo įvedimo Šiaulių miesto savivaldybėje“.

„Atskirų vietos politikų pasisakymų socialiniuose tinkluose ministerija nekomentuoja“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.

Nusivylė ministrais

Dabartinė valdžia pasiekė savo valdymo pusiaukelę: lapkričio 13-ąją prieš dvejus metus įvyko pirmasis šios kadencijos Seimo posėdis. Tačiau nelabai yra pagrindo sukakties proga valdantiesiems dovanoti gėlių.

Net 90 proc. žmonių mano, kad viskas eina blogyn, rodo „Baltijos tyrimų“ / LRT rugsėjo pabaigoje atlikta apklausa. Taip blogai padėtis Lietuvoje vertinta tik per 2009-ųjų krizę (tuomet blogas tendencijas įžvelgė 94 proc.). Dar niekada taip prastai žmonės nevertino ir ministrų darbo.

Vis dėlto palyginus, kaip buvo vertinta ankstesnių kadencijų Vyriausybė ir Seimas, gal dabartiniai vertinimai ir ne tokie tragiški, išskyrus kelis parametrus. Reikėtų turėti omenyje ir tai, kad tiek daug, tokių sudėtingų krizių ir dar vienu metu lig šiol nebuvo užgriuvę. Kaip sakoma, ramioje jūroje lengviau būti laivo kapitonu.

„Palyginus, kiek ministrų keturių pastarųjų kadencijų viduryje buvo vertinami teigiamai, kiek neigiamai, šiai Vyriausybei riesta su ministrais, gerų ji akivaizdžiai turi mažiausiai“, – lygina Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys.

„Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje spalį daugiau teigiamai nei neigiamai buvo vertinami vos du iš keturiolikos ministrų: krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas ir socialinės apsaugos ir darbo – Monika Navickienė. Kadencijos viduryje Sauliaus Skvernelio ministrų kabinete tokių buvo septyni, Algirdo Butkevičiaus – šeši, panašumų galima ieškoti tik su Andriaus Kubiliaus Vyriausybe – 2010-ųjų spalį joje tokių buvo trys.

Teigiamai vertinančiųjų dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę (29 proc.) žymiai mažiau nei tokių kadencijos viduryje turėjo S.Skvernelis (47 proc.) ir A.Butkevičius (55 proc.), bet iki A.Kubiliaus antirekordo – 11 proc. teigiamų ir 73 proc. neigiamų vertinimų toli ir I.Šimonytei. Neigiamai ją vertina 54 proc., S.Skvernelį kadencijos pusiaukelėje taip vertino 29 proc., o A.Butkevičių – 18 proc.

Visą Vyriausybę teigiamai vertinančiųjų pastarąsias tris kadencijas buvo panašiai (21–22 proc.), bet A.Kubiliaus ministrų kabinetą palankiai vertino vos 10 proc., o neigiamai – net 60 proc. Antra pagal blogus vertinimus – dabartinė Vyriausybė (43 proc.), S.Skvernelio ir A.Butkevičiaus laikais tokių vertinimų buvo atitinkamai 36 ir 33 proc.

Seimo vertinimas dabar panašus kaip ir dvi ankstesnes kadencijas (teigiamų vertinimų – po 10 proc., neigiamų – dabar 53, praėjusią kadenciją net 58, o užpraėjusią 54 proc.). Blogiausiai vertintas 2008–2012 m. parlamentas (teigiamai 4 proc., neigiamai 75 proc.), nors jo pirmininkės Irenos Degutienės reitingas kadencijos viduryje buvo geriausias tarp keturių jos kolegų (teigiamai vertino net 64 proc.). Loreta Graužinienė teigiamų vertinimų sulaukė mažiau nei dabar V.Čmilytė-Nielsen (atitinkamai 29 ir 35 proc.), o Viktoras Pranckietis – 46 proc.

Su krizių ženklu

V.Gaidys primena, kad Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) vis tenka vadovauti per krizes: 2008–2012 m. kadenciją visą pasaulį buvo apėmusi ekonomikos ir finansų krizė, dabar – ir COVID-19 pandemija, nelegalių migrantų krizė, karas Ukrainoje.

Pasak sociologo, per visus 32 metus nebuvo, kad Lietuva kam nors tiektų ginkluotę, ekonomikos srityje – kad su Kinija būtų nutraukti ryšiai, o baltarusiai nevežtų geležinkeliais per Lietuvą prekių, nors tranzitas buvo didelis pajamų šaltinis mūsų šaliai.

„Vis dėlto dabartiniai valdantieji su krizėmis kovoja neblogai. Ir kažkokių kompromituojančių dalykų – korupcijos, kad ką pavogtų, iššvaistytų, irgi nenutiko. Agnės Bilotaitės skandalai dėl vieno generolo atleidimo – duok Dieve, kad tik tokių problemų“, – mano V.Gaidys.

Agnės Bilotaitės skandalai dėl vieno generolo atleidimo – duok Dieve, kad tik tokių problemų.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės vertina politikus pagal konkretų tuometį kontekstą, o jį lyginti sunku – šiai valdančiajai daugumai ir jos Vyriausybei teko tikras sudėtingų problemų kokteilis. Taip, I.Šimonytės Vyriausybės reitingai nėra geri, bet ir nėra kažko šokiruojančio – prieš pandemiją S.Skvernelio ministrų kabinetą apklausose teigiamai vertino panaši dalis, tiesa, neigiamai vertinančiųjų dabar daugiau.

M.Baltrukevičiaus vertinimu, palyginti su kitomis šalimis pagal pandemijos valdymo priemones, nesame išskirtiniai, bet rezultatas nedžiuginantis, buvo galima geriau susitvarkyti. Užplūdus nelegalių migrantų srautui prie Baltarusijos sienos iš pradžių buvo nesuvokimo, kaip tvarkytis, ypač šlubavo komunikacinė pusė. Galiausiai tvora po truputį dygsta, dabar situacija kontroliuojama. Negalima sakyti, kad blogai susitvarkėme su karo pabėgėlių srautu, bet čia nuopelnai ne tik Vyriausybei – labai aktyvūs buvo ir visuomenininkai.

„Kovos su energijos kainomis rezultatai išryškės netrukus. Tačiau matyti, kad praleistos progos parodyti socialinį jautrumą. Mūsų visa socialinė sistema orientuota taip, kad žmogus turi žemintis, rašyti prašymus reikalaudamas to, kas jam priklauso, nors valstybė turi visus duomenis ir be papildomų prašymų galėtų skirti pagalbą“, – neabejoja M.Baltrukevičius.

Kovojant su infliacija, nors Lietuvoje ji viena didžiausių tarp ES šalių, daugiau svertų turi Europos centrinis bankas, šalių vyriausybėms belieka bandymai suminkštinti padarinius, o jos priežastims mūsų Vyriausybė negalėjo turėti didelės įtakos, aiškina M.Baltrukevičius.

„Visas šias krizes vienija tai, kad labai trūko geresnės komunikacijos“, – vertina politologas.

Panašu: pasak M.Baltrukevičiaus, lyginti vyriausybes sunku, nes skiriasi kontekstas. Dabartinei teko tikras problemų kokteilis. Jos reitingai nėra geri, bet prieš pandemiją S.Skvernelio ministrų kabinetą teigiamai vertino panaši dalis. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

Pažadus tesėti vėluoja

Vis dėlto, ar kovodami su krizėmis valdantieji neužmiršo savo deklaruotų prioritetų – žaliojo kurso, skaitmenizacijos, švietimo, ar vykdo savo programą? Galima pagirti, kad pavyko padaryti tai, ko nepavyko pirmtakams, – pasirašytas politinių partijų susitarimas dėl švietimo, pradėti kai kurie žadėti šios srities pokyčiai.

Socialinės apsaugos srityje, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos vertinimu, ši valdančioji dauguma, kaip ir ankstesnė, kylant ekonomikai, augant algoms didino įvairias išmokas, minimalią algą, tiesa, kainų augimas jau aplenkė jų augimo tempą.

Kritika: R.Lazutka kritikuoja, kad mokesčių srityje tebėra „gyvulių ūkis“. Buvo žadėta tvarkyti mokesčių sistemą, suteikta daug vilčių, sudaryta darbo grupė, deja, rezultato nėra. (V. Balkūno/BNS nuotr.)

R.Lazutka teigiamai vertina, kad pagaliau įvesta vienišo asmens išmoka. Nors buvo ir kritikos, jo manymu, teisinga, kad pradėta mokėti bazinė pensija neturintiesiems pakankamo stažo: dabar į pensiją išeina žmonės, kurių nemažai neteko darbų, kai griuvo sovietinė ekonomika, tad tai ne visada buvo jų kaltė, kad negalėjo dirbti, ir dabar juos laikyti pusbadžiu neteisinga.

Tačiau, kritikuoja R.Lazutka, mokesčių srityje tebėra „gyvulių ūkis“: „Apie tai kalbama dešimtmečius. Buvo įsipareigota tvarkyti mokesčių sistemą, Gintarė Skaistė buvo pirma finansų ministrė tai pažadėjusi. Suteikta daug vilčių, sudaryta darbo grupė, deja, rezultato nėra. Norint gerinti socialinę padėtį valstybei reikia pinigų.“

Pasak Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, šią Vyriausybę sunku vertinti pagal tuos pačius kriterijus, pagal kuriuos vertindavome ankstesnes, nes ji susidūrė su skirtingomis, kompleksiškomis krizėmis – pandemija, Rusijos karu Ukrainoje, energijos kainų šoku. „Šalia viso to reikia dirbti ir kitus darbus, įgyvendinti Lietuvai svarbias reformas. Būtent dėl gaisrų gesinimo nepavyksta įgyvendinti Vyriausybės programos taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – sako R.Skyrienė.

Krizės: pasak R.Skyrienės, dėl krizių, su kuriomis tenka kovoti šiai valdančiajai daugumai, dėl gaisrų gesinimo nepavyksta įgyvendinti Vyriausybės programos taip sparčiai, kaip norėtųsi. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Vis dėlto investuotojai Vyriausybės darbą vertina ganėtinai pozityviai. Paskutinį ketvirtį vertinimas pagerėjo 5 proc. punktų – 61 proc. apklaustų verslo atstovų Vyriausybės darbą vertina pozityviai.

Beje, kur kas prasčiau investuotojai vertina Seimo darbą: teigiamai – 45 proc. Pasak R.Skyrienės, verslas mato nemažai teigiamų pavyzdžių, kai svarbūs verslui klausimai Seime buvo sprendžiami efektyviai. Pavyzdžiui, Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė darbo rinkos problemoms spręsti kvietė investuotojus pateikti įžvalgas, išsakyti savo nuomonę, Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas reikalingų skrydžių krypčių verslui klausimą, taip pat atsižvelgė į investuotojų komentarus.

Tačiau pasitaiko ir ne tokių teigiamų pavyzdžių. R.Skyrienė pasakoja, kad Sveikatos reikalų komitetas pritarė taikyti įvairaus masto poveikio priemones vaistinėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, neįsiklausydamas į rinkos dalyvių pastabas, kad tai neigiamai paveiktų ne tik sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines, bet ir pacientus, gali neigiamai atsiliepti visai sistemos reformai.

Perkrauti ar neperkrauti?

Kai visuomenė tokia nepatenkinta Vyriausybe, ypač kai kuriais ministrais, gal vertėtų Vyriausybę perkrauti? Pasak M.Baltrukevičiaus, pakeisti ministrus savaime nėra nei gerai, nei blogai. Šios Vyriausybės išskirtinumas – neįtikėtinas stabilumas: lig šiol nebuvo nė vienos, kuri pirmųjų metinių sulauktų tos pačios sudėties, o dabartinė greičiausiai ir dvejų metų sukakties sulauks be pokyčių.

A.Kubiliaus ir A.Butkevičiaus vyriausybės iki kadencijos vidurio jau buvo praradusios po šešis ministrus iš keturiolikos, o S.Skvernelio – du, ir premjeras jau buvo paskelbęs apie dar trijų pakeitimą. Tačiau, kaip rodo istorija, toli gražu ne visada ministrų pakeitimas buvo į naudą.

Dabar dažniausiai minimos keturių ministrų pavardės. Pasak M.Baltrukevičiaus, nieko keisto, kad tarp jų – energetikos ministras D.Kreivys, nes energijos kainos kyla, ir čia veikia ne vien karas Ukrainoje, bet ir elektros rinkos liberalizacija, kur buvo daug chaoso, o komunikacija, ypač iš pradžių, buvo prasta. „Atrodo, už dabartinę padėtį ministras atsakomybės truputį kratosi. Jo situacija panaši kaip sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio prieš dvejus metus – dabar tai mažiausiai trokštamos pareigos Lietuvoje“, – primena politologas.

A.Dulkys kritikos krūvį velka nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Dalis žmonių supranta, kad ribojimai buvo reikalingi, kiti mano, kad jie buvo pertekliniai, ir negali šiai Vyriausybei už tai atleisti. Pandemija atslūgo, vis mažiau viešumoje matomas ir sveikatos apsaugos ministras.

Politologo manymu, kiti du dažniausiai minimi tarp keistinų ministrų: užsienio reikalų – G.Landsbergis, ekonomikos ir inovacijų – A.Armonaitė gal net labiau vertinami ne kaip ministrai, o kaip partijų primininkai.

Tarp siūlomų pakeisti vis patenka ir vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė. M.Baltrukevičiaus vertinimu, ji – ne pati stipriausia ministrė. Per migrantų krizę atrodė, kad premjerei būtų logiškiausia ją pakeisti, bet pasirinkta sustiprinti jos komandą, ir situaciją pavyko kiek stabilizuoti. Dabar ministrė vėl pateko į iš abiejų pusių dviprasmišką istoriją dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus atleidimo, kurioje, pasak politologo, iš abiejų pusių daug emocijų ir mažai įrodymų. Vėl grįžta prie dar vieno išskirtinio šios kadencijos įvykio – riaušių prie Seimo – malšinimo klausimo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat vis įsipainioja į rimtus skandalus, bet, pastebi M.Baltrukevičius, kažkaip gana lengvai iš jų išsipainioja. Gal todėl, kad jie nemažos dalies visuomenės nelaikomi aktualiais.

Beje, stabilumu išsiskiria ne tik Vyriausybė, bet ir Seimo valdančioji koalicija, nors jai teko atlaikyti ir tokį išskirtinį atvejį, kai opozicija pasitraukė dirbti į kitą salę, o didžiausioje TS-LKD frakcijoje vis kyla kokių vidinių šaršalų.

2008–2012 m. kadencijos viduryje jau buvo skilusi viena iš koalicijos partijų – Tautos prisikėlimo, 2012–2016 m. kadencijos pusiaukelėje koalicija buvo praradusi vienus partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, o praėjusią kadenciją jau buvo iširusi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir socialdemokratų bičiulystė.

Išlikti valdžioje nerealu

Ar ši valdančioji dauguma sugebės išsilaikyti iki kadencijos pabaigos? Pasak M.Baltrukevičiaus, tam yra keletas labai palankių faktorių: „Kas labai norėtų tokiomis aplinkybėmis eiti į valdančiųjų vietą? Antra, politinės jėgos puikiai supranta, kad tokiame kontekste dalis rinkėjų neatleistų neatsakingumo, nes tokios krizės gali atvesti ir iki pirmalaikių rinkimų, kaip kad pasitaiko kai kuriose šalyse.“

Vis dėlto, jei Seimo rinkimai vyktų šiandien, bent jau remiantis visuomenės apklausomis, valdančioji dauguma būtų kitokia. Prognozuoti, kas gali laimėti 2024-ųjų rinkimus ir formuoti valdančiąją daugumą, akivaizdžiai ankstoka, tačiau sociologas V.Gaidys primena, kad kadencijų viduryje lyderiavusios partijos dažniausiai tapdavo ir rinkimų favoritėmis. 2010-ųjų spalį stipriai pirmavo socialdemokratai, jie ir formavo Vyriausybę po artimiausių Seimo rinkimų. 2014-ųjų spalį taip pat pirmavo socialdemokratai, bet Valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskutinį pusmetį prieš rinkimus juos aplenkė ir laimėjo rinkimus. 2018-ųjų spalį pirmavo TS-LKD, jie ir formavo Vyriausybę.

Dėsningumai: V.Gaidys primena, kad kadencijų viduryje lyderiavusios partijos dažniausiai tapdavo ir artimiausių Seimo rinkimų favoritėmis. Dabar pirmauja socialdemokratai, tačiau dėl jų sociologas turi keletą „bet“. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

„Dabar pirmauja socialdemokratai, tad pagal ankstesnes tendencijas galima daryti prielaidą, kad jie galėtų laimėti rinkimus. Tik turiu keletą „bet“. Man, kaip piliečiui, Seimo opozicija atrodo silpnokai. Be to, remiantis apklausų duomenimis, palyginti su kitomis partijomis socialdemokratų elektoratas pats seniausias. Anksčiau, ir ne tik Lietuvoje, neaktyviai balsuodavo jaunimas, buvo sakoma, kad rinkimų rezultatai priklauso nuo pensininkų. Dabar vyksta pokyčiai į kitą pusę, gal socialiniai tinklai aktyvina ir stimuliuoja jaunimo balsavimą. Tad seniausias elektoratas – nepalanku socialdemokratams.“

Pasak politologo M.Baltrukevičiaus, atsižvelgiant į istorinį kontekstą, palankiausia būtų spėti, kad valdantiesiems nepavyks likti dar vieną kadenciją, nes taip dažniausiai ir būna. Tokios pačios prognozės ir žiūrint į realią dabartinę situaciją. Laisvės partijos reitingas – ties 5 proc. slenksčio patekti į Seimą riba. Liberalų sąjūdis – taip pat netoli jos, jei ją ir peržengs, tai keliais procentais. „Liberalai po Eligijaus Masiulio skandalo iki galo taip ir neatsistatė. V.Čmilytė-Nielsen kiek stabilizavo situaciją, bet, žiūrint iš šono, kyla klausimas, ar jie patys turi labai aiškų įsivaizdavimą, apie ką jie. Pakeitė savo vizualinį identitetą, bus įdomu, kaip jie bandys save pateikti prieš rinkimus, kokį bandys formuoti įvaizdį“, – svarsto M.Baltrukevičius.

Vis dėlto nematau labai daug galimybių dabartiniams valdantiesiems išsilaikyti ir kitą kadenciją.

Tad, pasak jo, jei konservatoriai išlaikytų pasitikėjimo lygį, koks dabar fiksuojamas visuomenės apklausose, ir jiems rinkimuose pavyktų užimti pirmą ar antrą vietą, natūralus klausimas: o su kuo jie sudarytų koaliciją?

Atrodo, kad didesnį šansą per kitus Seimo rinkimus turėtų dabartinė opozicija. Tačiau politologas sakosi nelabai linkęs tikėti, kad socialdemokratai gautų panašų pasitikėjimą kaip kad dabar rodo apklausos, nes nei V.Blinkevičiūtę labai gerai matome, nei labai aišku, ar rinkimams socialdemokratai galėtų sugalvoti kažkokią strategiją, kuri padėtų išnaudoti visą potencialą.

Jis primena, kad ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingai pastaruoju metu kiek nukritę, nes pradinis smalsumas nauja partija sumažėjęs. S.Skvernelis sugeba būti matomas, bet klausimas, kiek jo partija turi augimo potencialo.

„Vis dėlto dabartiniams valdantiesiems nematau labai daug galimybių išsilaikyti ir kitą kadenciją“, – prognozuoja M.Baltrukevičius.

„Iki kitos kadencijos ir rinkimų mes dar turėsime savivaldybių rinkimus, ko gero, turėsime liūdną finansine ir ekonomine prasme rudens–žiemos laikotarpį, tad čia daugybė įvykių dar bus. Akivaizdu, kad spaudimas, kurį patiria visuomenė, bet kokiu atveju nusikreipia į tuos, kurie yra viename ar kitame Gedimino prospekto gale, matyt, kad už tai dabar ir mokama. Taip pat yra padarytos kai kurios klaidos, kurios viešojoje erdvėje labai ryškiai eskaluojamos. Tam tikras spaudimas valdančiajai daugumai bus, bet vienareikšmiškai teigti, kad nebus tokios pačios ar panašios sudėties kadencijos, būtų per drąsu“, – kalbėjo komunikacijos konsultantas Arijus Katauskas.

Kiti Seimo rinkimai numatomi tik po dviejų metų, tad klausimas, ar „Perlo Energijos“ skandalą rinkėjai tada dar atsimins. Pasak A. Katausko, rinkėjai prisimena tai, kas tuo metu eskaluojama.

Opozicijos darbas yra padaryti taip, kad Vyriausybė turėtų kiek įmanoma daugiau žalos iš šitos istorijos.

„Rinkėjai yra toks dalykas. Jeigu jiems bus, kas primena, tai jie, ko gero, atsimins. Jeigu ta tema nebus eskaluojama dabartinės valdžios oponentų, nors nepanašu, kad taip bus, nes net vasaros laikotarpiu matome karštai dirbančią opoziciją. Įsivaizduokime, kas bus, kai startuos naujasis Seimo sezonas ar ateis ruduo, žiema. Turbūt visos šios batalijos bus keliamos maksimaliai ir bus išnaudojamos, stengiantis trankyti per valdančiosios daugumos reitingus. Laiko dar yra ir ta pati valdančioji dauguma turi tam tikrus įrankius, kaip galėtų suminkštinti smūgį. Opozicijos ir pozicijos dabartiniai veiksmai prisidės prie to, ar bus poveikis, ar ne. Kol kas dabar atrodo, kad smūgis yra didžiulis, bet Vyriausybė turi pakankamai daug galių, įtakos padaryti tam tikrus sprendimus, kurie neturės tokios lemiamos įtakos. Visa tai sumuojasi su infliacija, darbo rinkos rezultatais, nekilnojamo turto sektoriumi. Opozicijos darbas yra padaryti taip, kad Vyriausybė turėtų kiek įmanoma daugiau žalos iš šitos istorijos“, – teigė A. Katauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Peikiama valdančioji dauguma, pasak komunikacijos specialisto, turėtų stengtis nepasitenkinimo bangą nuo savęs nukreipti į „Perlo Energijos“ įmonę.

„Mes negalime sakyti, kad niekas nėra daroma. Žinoma, spaudimas energetikos ministrui yra – kalbama apie interpeliaciją jam kartu su užsienio reikalų ministru, tačiau tam tikri judesiai yra ir pačioje rinkoje. Mes matome įmonės „Ignitis“ sprendimus duoti pasiūlymą nukentėjusiems žmonėms, taip pat matome ir kitas organizacijas, veikiančias šitoje rinkoje. Vis tik pati Vyriausybė turi labai mažai galių kažką pakeisti. Matome besiformuojančias iniciatyvas iš įmonės ir jos akcininkų pareikalauti atsakomybės, tačiau teisinėje valstybėje yra tam tikri teisiniai mechanizmai. Manau, kad tai yra politikavimas, bet akivaizdu, kad jau pradėti tam tikri veiksmai. Vienas jų – kiek įmanoma labiau nukreipti ugnį nuo savęs ir perkelti ant pačios įmonės kartu siūlant sprendimus nukentėjusiems žmonėms. Nenustebsiu, jeigu rudens laikotarpyje mes pamatysime suaktyvėjusias kalbas iš dabartinės valdančiosios daugumos apie kitokią kompensavimo tvarką arba tam tikrus pokyčius elektros rinkos liberalizavimo klausimais. Matyt, kad bus kompleksiniai veiksmai, kurie bandys suminkštinti patį smūgį ir perkelti kiek įmanoma daugiau atsakomybės nuo Vyriausybės pečių ant pačios įmonės. Laikyti spaudimą ant savęs ir neįtraukti trečiųjų šalių Vyriausybei būtų labai sudėtinga tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje“, – kalbėjo A. Katauskas.

Viena klaida, kuri yra daroma ilgai, – valdančioji dauguma ir Vyriausybė nesugeba paaiškinti ir įtraukti visuomenės į problemų sprendimą.

Šiems valdantiesiems kol kas tenka išgyventi vieną krizę po kitos.

„Jau kurį laiką juokaujama, kad dešiniesiems atėjus į valdžią būtinai tenka spręsti krizes, ar tai būtų finansų krizė, karas, pandemija ir panašūs dalykai. Viena klaida, kuri yra daroma ilgai, – valdančioji dauguma ir Vyriausybė nesugeba paaiškinti ir įtraukti visuomenės į problemų sprendimą. Kritika, kuri buvo dėl pandemijos valdymo šiai Vyriausybei, dėl kainų kilimo, infliacijos yra dažnai nulemta nuo Vyriausybės nepriklausančių dalykų, pavyzdžiui, geopolitikos. Tačiau to dabartinė valdžia nesugeba iki galo išaiškinti, nesugeba pasitelkti juos palaikančiosios pusės aktyviai komunikacijai su neigiamai nusistačiusiais žmonėmis. Trūksta komunikacijos, trūksta tiesioginės komunikacijos, per daug triukšmo tarpusavyje“, – situaciją dekonstravo A. Katauskas.

„Apie tai girdėjau opozicijos atstovus kalbančius įvairiose laidose. Kol kas matau tik pasvarstymus, gandus, įvairius minimus skaičius: nuo poros politikų iki 10“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikė.

„Bet tikrai man sunku komentuoti tokius gandus ir aš juos daugiau vertinčiau kaip pasvarstymus, kaip įdomią temą, apie kurią įdomu kalbėti. Bet vėlgi, jokių konkrečių signalų, kurie patvirtintų tai, aš neturiu“, – pridūrė ji.

Kalbos apie naujos struktūros valdančiąją daugumą pasigirdo po to, kai pastarąją savaitę susiginčijo ir į atskiras posėdžių sales susėdo Seimo opozicija ir valdantieji.

„Esu įsitikimusi, kad ir ši valdančioji dauguma, ir ši Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo atsitikti šių išskirtinių iššūkių akivaizdoje“, – sekmadienį ji sakė Vilniuje sveikindama koalicijos partnerių konservatorių suvažiavimą.

Pasak parlamento vadovės, nepaisant labai sudėtingos situacijos, tvarkomasi gerai.

„Taip, gali pasikartoti scenarijus, kai įdėjus tiek pastangų, stabilizavus padėtį, vaisius nusiraškys politiniai oponentai. Tačiau tai nėra svarbu“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė priminė, kokios temos vyravo „valstiečių“ daugumai pradėjus darbus 2016 metais – vaikus aprengti tautiniais drabužiais, galbūt įvesti cukraus mokestį, perkelti ministerijas į kitus miestus ir pan.

„Šiandien iššūkių mastas kitoks“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Dabar Lietuvai tenka spręsti koronaviruso pandemijos, neteisėtos migracijos, Kinijos, Baltarusijos spaudimo iššūkius.

Kitos koalicijos partnerės – Laisvės partijos – lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gyrė konservatorius už jų politinį stuburą ir valstybingumo gynimą.

Pasinaudodama proga ji paragino partnerius nesipriešinti Partnerystės įstatymo priėmimui, nes jo reikia daliai žmonių, kad jie būtų laimingi.

„Partnerystės įstatymas Lietuvoje bus. Klausimas tik vienas, ar tai įvyks anksčiau ar vėliau. Padarykime viską, kad tai būtų anksčiau“, – sakė ji.

Pavasario sesijoje Seimas per pateikimo stadiją atmetė vienos lyties asmenų partnerystę siūlysį įteisinti įstatymo projektą.

Valdančioji TS-LKD sekmadienį buvo susirinkę į suvažiavimą, per kurį G. Landsbergį patvirtino partijos pirmininku naujai ketverių metų kadencijai bei rinko kitus valdžios organus.

„Dabar atsiranda vėl būtinybė įvesti karantiną, tai nėra gerai, tai nėra gerai psichologiškai. Suprantu, kad tai teisinis režimas įvesti tam tikrus ribojimus, kaip privalomų kaukių dėvėjimą, kitoks negalimas. Tai rodo, kad iš tikrųjų su pandemija šita Vyriausybė ir valdančioji dauguma nesusitvarkė“, – teigė S. Skvernelis.

Pasak ekspremjero, šiltuoju metų laiku nebuvo nieko padaryta dėl sėkmingos vakcinacijos kampanijos.

„Turint tiek persirgusių žmonių ir tiek vakcinų, kurias nupirko dar mūsų Vyriausybė, sugebėti vėl prieiti prie karantino ir tokių skaičių, tai reikia neeilinių gebėjimų“, – sakė Seimo narys.

S. Skvernelis taip pat akcentavo, kad šiuo metu skaičiai yra nuo 10 iki 18 kartų didesni negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Skaičiai, kurie yra šiuo metu, nuo 10 iki 18 kartų didesni negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tada mus skatino, kad kažką Vyriausybė ne taip daro arba nedaro dėl artėjančių rinkimų. Pasirodo, kad tai tiktai buvo politinė propaganda“, – sakė S. Skvernelis.

Vyriausybė trečiadienį nukėlė svarstymą dėl privalomojo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose kitam Vyriausybės posėdžiui. Įvedus tokį ribojimą būtų skelbiamas ir karantinas, kadangi esant ekstremaliajai situacijai, tokie pakeitimai yra negalimi.

Koalicijos partneriai sutarė dirbti kartu ir toliau rūpintis Klaipėdos rajono gyventojų gerove, socialinėmis problemomis, bus tęsiami visi suplanuoti darbai ir projektai.

„Aš džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajono meras Bronius Markaus išreiškė norą konstruktyviai dirbti su naująja koalicija, viliamės, kad mums pavyks įgyvendinti strateginius planus. Koalicija nemažins darbų tempų ir, tikiuosi, nekeis krypčių. Noriu pabrėžti, kad su buvusia koalicija mes norėjome dirbti iki kadencijos pabaigos ir dėjome visas pastangas kaip koalicijos partneriai. Iš tiesų suprantame, kad bet koks valdančiosios koalicijos pasikeitimas nėra gerai. Tačiau mes paskutinį pusmetį jautėme, kad kai kurie koalicijos partneriai nerodė iniciatyvos dirbti kartu, tartis ir ieškoti bendrų sprendimų“, – apie pokyčius kalbėjo Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.

Tai jautė visi. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų pastangos išsaugoti koaliciją buvo bevaisės.

Trintis ir įtampa paskutiniu metu esą buvo jaučiame ne tik tarp rajono politikų, bet ir pačioje rajono savivaldybės administracijoje.

„Tai jautė visi. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų pastangos išsaugoti koaliciją buvo bevaisės. Nebeliko kito kelio, tik performuoti daugumą ir administracijos darbą“, – pripažino liberalė A.Balnionienė.

Po valdžios jėgų perstumdymo lauks pokyčiai ir kai kuriuose postuose.

Administracijos direktoriaus postą siūloma užimti Justui Ruškiui, kuris šiuo metu eina administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Direktoriaus pavaduotoju galėtų tapti Česlovas Banevičius.

Į vieną vicemero postą vietoj Violetos Riaukienės siūloma Ligitos Liutikienės kandidatūra.

„Visi kandidatai yra ne naujokai, jie ateina dirbti į tas sritis, kur yra dirbę anksčiau, ir puikiai žino situaciją“, – pastebėjo A.Balnionienė.