Po Apeliacinio teismo verdikto pernai spalį priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo.

Jį apskundė abi šalys – ir vaiko netekę tėvai, ir klinikinė ligoninė.

„Atsižvelgiant į atskirais atvejais įstatymų nustatytą atlygintiną neturtinės žalos dydį, neteisinga, kad už pareigūno mirtį gali būti sumokama beveik 300 000 eurų artimiesiems, o vaiko gyvybė vertinga dešimt ar daugiau kartų mažiau“, – rašoma artimųjų skunde Apeliaciniam teismui. Tėvas ir brolio netekusi sesuo prašė jiems iš viso atlyginti 1 mln. eurų neturtinės žalos iš ligoninės ir draudimo bendrovės.

Buvusi Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja Valdareza Beleškienė 2014 metais pripažinta kalta neatsargiai atėmusi 11 mėnesių kūdikio gyvybę. Kūdikiui supainiojusi vaistus vietoj gliukozės tirpalo ji suleido kalio, nuo kurio jis mirė. Vaikui mirtina medžiaga buvo suleista mamos akivaizdoje medicinos įstaigoje ir ji pati matė sūnų ištikusią klinikinę mirtį.

Slaugytoja  nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dviem metams.

Dėl šio įvykio kūdikio tėvai ir kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jie teismui nurodė, kad Kauno klinikinė ligoninė padarė jiems žalą – nebuvo suteiktos kokybiškos medicininės paslaugos vykdant savo prievolę: kūdikį gydanti slaugytoja  nebuvo maksimaliai atidi, rūpestinga ir atsargi, kaip reikalauja slaugytojos kvalifikacijos laipsnis. Dėl jos kaltės yra padaryta neatitaisoma žala visai ieškovų šeimai, ir tai sukėlė ieškovams sunkias pasekmes – atsakovės veiksmais jiems yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Tėvai skundėsi, kad teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, kad ligoninės veiksmai ne mažino, o didino jiems padarytos žalos mastą ir pasekmes, didino ieškovų išgyvenimus ir jų trukmę bei pasireiškė dideliu piktybiškumu, nes ligoninės darbuotoja V. Beleškienė slėpė įkalčius – pasak tėvų, jau įvykio dieną ligoninės atstovams buvo žinoma tikroji vaiko mirties priežastis, bet ieškovams buvo atsakyta, kad berniuko mirties priežastis paaiškės po teismo medicinos ekspertizės. Be to, kraujo mėginiai buvo sunaikinti labai operatyviai, nors šiuo atveju logiška būtų buvę juos išsaugoti. Ligoninė nepripažino ekspertų išvados ir nusprendė tyrimą dėl mirties priežasties atlikti pati, siekdama paneigti ekspertų išvadą. Ligoninės atstovai atkakliai įrodinėjo, kad vaiko mirties priežastis galėjo būti liga. Be to, V. Beleškienės baudžiamojoje byloje ligoninė teikė savo pačios sudarytas medicinines ataskaitas, iškreipiančias įvykio aplinkybes, trukdančias nustatyti tiesą, skirdama dideles finansines lėšas advokatams, kurie gynė būtent jos poziciją.

„V. Beleškienė niekada neatsiprašė ieškovų dėl vaiko gyvybės atėmimo, nepasakė, kad gailisi dėl šio įvykio, tokiu būdu sušvelnindami jiems padarytą žalą“, – skundžiasi mažylio netekusi šeima.

Savo apeliaciniame skunde Kauno klinikinė ligoninė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir tėvų ieškinį atmesti, esą ieškovams priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos bylose, kai tokia žala kyla iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika, įvertindamas šį konkretų atvejį kaip išimtinį pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą, nustatė teisingą ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, o šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti šią skundžiamo sprendimo dalį ir nustatyti didesnį ar mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Trys ieškovai prašė jiems solidariai atlyginti iš viso 1 mln. eurų neturtinės žalos iš ligoninės ir draudimo bendrovės.

Buvusi Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja Valdareza Beleškienė 2014 metais pripažinta kalta neatsargiai atėmusi 11 mėnesių kūdikio gyvybę. Kūdikiui supainiojusi vaistus vietoj gliukozės tirpalo ji suleido kalio, nuo kurio jis mirė.

Slaugytoja nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dviem metams.

Dėl šio įvykio kūdikio tėvai ir kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jie teismui nurodė, kad Kauno klinikinė ligoninė padarė jiems žalą – nebuvo suteiktos kokybiškos medicininės paslaugos vykdant savo prievolę: kūdikį gydanti slaugytoja nebuvo maksimaliai atidi, rūpestinga ir atsargi, kaip reikalauja slaugytojos kvalifikacijos laipsnis. Dėl jos kaltės yra padaryta neatitaisoma žala visai ieškovų šeimai, ir tai sukėlė ieškovams sunkias pasekmes – atsakovės veiksmais jiems yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Kaip pranešė Kauno apygardos teismas, pirmadienį priimtame sprendime pažymima, kad nustatant ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį negalima pamiršti subjektyvių šio klausimo aspektų. Ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos suma dėl neatitaisomos skriaudos yra nurodyta atsižvelgiant į panašius atvejus pasaulio mastu, tačiau jie, teismo teigimu, nenurodė konkrečios šalies, jos ekonominio gyvenimo rodiklių, bendro pragyvenimo lygio, vidutinių gyventojų pajamų ir kitų ekonominio pobūdžio faktorių.

Teismo manymu, didelis žiniasklaidos dėmesys negali turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, nes žala atsirado ne dėl jo. Be to, teismas pažymėjo, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios ar prarasto džiaugsmo kainos. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymuose numatoma piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad apkaltinamasis nuosprendis V.Beleškienei taip pat yra satisfakcija ieškovams.

Todėl teismas tenkino ieškovų ieškinį iš dalies: iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialo ieškovams priteisė 3 tūkst. 708 eurų turtinei žalai ir iš viso 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš Kauno klinikinės ligoninės – iš viso 93 tūkst. eurų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė buvusios Kauno klinikinės ligoninės slaugytojos Valdarezos Beleškienės, kūdikiui per klaidą suleidusios kalio chlorido tirpalo, skundą ir paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

Kaip pranešė teismas, kūdikio mirtis buvo neišvengiama pasekmė, sukelta V.Beleškienės veiksmų. Nutartyje skelbiama, kad medikamento koncentracija kūdikio kraujyje buvo tokia, nuo kurios sustojo širdis ir jokios intensyvios terapijos priemonės, taikytos nuo diagnozuotos hiperkalemijos, nebuvo efektyvios ir tokios negalėjo būti.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų pakopų teismai itin kruopščiai vertino visus įrodymus ir išsamiai patikrino nuteistosios versijos tikrumą.

Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai V.Beleškienė leido kūdikiui į veną medikamentą, šį ištiko klinikinė mirtis – staiga pablogėjo jo būklė, sustojo širdis, o nuo pat vaiko gaivinimo pradžios procedūriniame kabinete ir pradėjus reanimaciją aiškėjo ir vėliau pasitvirtino tai, kad vaikui buvo suleistas kalio chlorido tirpalas.

Tai suprasdama nuteistoji ne tik nepadarė nieko, kad padėtų išsiaiškinti tiesą, o kartu patikrinti ir jos iškeltą versiją, bet ir sunaikino įkalčius – iš palatos skubiai išnešė naudotus švirkštus, kuriuose buvo likę pacientui leisto medikamento, panaudotą vatos tamponą.

Remiantis įrodymais nustatytos ir kitos svarbios aplinkybės: slaugytoja kitam pacientui buvo naudojusi kalio chlorido tirpalą, o likusią jo dalį su flakonu išmetė nepraėjus 12 val., kaip tai nustatyta taisyklėse. Dėl šios priežasties tapo neįmanoma nustatyti, kiek šio tirpalo per nuteistosios budėjimo laikotarpį buvo panaudota iš viso.

Gliukozės tirpalo, kurio ir turėjo būti suleista kūdikiui, įvykio dieną klinikų darbuotoja nenaudojo: tas pats jo kiekis buvo jos darbo pradžioje ir tas pats – baigiant darbą.

„Taigi, iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad bylos įrodymų visuma pagrindžia V.Beleškienę kaltinančių aplinkybių buvimą, ir priešingai – ją teisinančių aplinkybių, leidžiančių abejoti teismų priimtų sprendimų teisingumu – nėra“, – antradienį konstatavo LAT.

Nuteistosios skundą teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį pripažino teisėtais.

Pernai gegužės 9 dieną Kauno apylinkės teisme buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo V.Beleškienei buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dviem metams. Ji nuteista už tai, kad 11 mėnesių kūdikiui supainiojusi vaistus vietoj gliukozės tirpalo suleido kalio, nuo ko kūdikis mirė.

Kauno apygardos teismas atmetė 57 metų slaugytojos Valdarezos Beleškienės apeliacinį skundą. Moteris lieka kalta dėl neatsargaus kūdikio gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų netinkamo atlikimo.  

Pernai gegužę Kauno apylinkės teisme buvo paskelbtas nuosprendis V. Beleškienei, kuri pripažinta kalta dėl to, kad pažeisdama nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir atėmė gyvybę kūdikiui. Moteriai buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. 

Tragedija įvyko 2012 metų balandžio 6 dieną. Nė metukų neturintis Domas Drėzas mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. Į ligoninę vaikelis buvo paguldytas įtariant gyvybei nepavojingą rotaviruso formą, jo būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo. 

Gastroenterologijos skyriaus palatoje V. Beleškienė turėjo suleisti vaikeliui vaistų. Juos leidžiant kūdikis ėmė verkti, o paskui sustingo. Mažylis buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams jo nepavyko išgelbėti.

Nustatyta, kad mažyliui buvo sušvirkšta mirtina kalio dozė. Kalio kiekis Domo organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre. 

Tuoj po nelaimės iš ligoninės skyriaus paslaptingai dingo naudoti švirkštai. Kilo įtarimai, kad slaugytoja supainiojo vaistus, tačiau šią versiją V. Beleškienė neigė. 

V. Beleškienė prašė ją išteisinti. Esą Kauno apylinkės teismas padarė esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių jos teisės buvo suvaržytos, ir tai kliudė teismui nešališkai nagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. 

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas V. Beleškienės skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, apkaltinamajame nuosprendyje aprašytų įrodymų visuma leido pagrįstai teigti, kad moteris suprato, jog jos veiksmai lėmė kūdikio mirtį ir, siekdama išvengti tikros jo mirties priežasties nustatymo, profesionaliai slėpė informaciją apie sumaišytus vaistus, paslėpė švirkštus su juose buvusiu skysčiu. Tokie V. Beleškienės veiksmai patvirtino kaltės buvimą. 

Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Beleškienė, būdama vaikų slaugytoja, žinojo, kad jos darbas yra susijęs su žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingomis medicininėmis priemonėmis, kurių sumaišymas, netinkamas suleidimo greitis ar netinkama koncentracija gali sukelti žmogaus mirtį ar sveikatos sutrikdymus, padaryti turtinę žalą įstaigai ir fiziniams asmenims, tačiau nepakankamai vykdė savo tarnybines pareigas, jas ignoravo ir nors nenumatė konkrečių pavojingų padarinių, tačiau savo netinkamu pareigų vykdymu leido jiems kilti. 

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog V. Beleškienė padarė jai inkriminuotus nusikaltimus ir jos kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. 

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną. 

Trečiadienį Kauno apygardos teisme ketino apeliacine tvarka nagrinėti už neatsargų 11 mėnesių kūdikio gyvybės atėmimą nuteistos Kauno klinikinės ligoninės slaugytojos Valdarezos Beleškienės bylą.

Nuosprendį apskundė nuteistoji, nesutikusi su Kauno apylinkės teismo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant dvejiem metams ir draudimu dvejus metus dirbti medicinos ir gydymo įstaigose. Tačiau pradėti nagrinėti bylos trečiadienį nepavyko – į posėdį neatvyko nuteistoji ir jos gynėjai, vienam jų pateikus prašymą posėdį atidėti dėl užimtumo. Kitas posėdis numatytas spalio 15 dieną.

V.Beleškienė kaltinta neatsargiu mažamečio gyvybės atėmimu, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, ir tarnybos pareigų neatlikimu. Bylos duomenimis, ji supainiojo vaistus ir vietoj gliukozės 11 mėnesių kūdikiui suleido kalio tirpalo, nuo ko šis mirė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad V.Beleškienės kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios – mirusio kūdikio motinos – bei gydytojų parodymais, specialistų išvada.

Teismas atmetė staigios kūdikio mirties sindromo, fibroelastozės ar įgimtų širdies sutrikimų versijas, kurias kaip galimas priežastis, kodėl kūdikis mirė, įvardijo ligoninė.

Atsižvelgiant į tai, kad V.Beleškienė teisiama pirmą kartą, nėra linkusi nusikalsti, turi sveikatos problemų bei tai, kad sankcijoje nenumatyta kitos bausmės kaip laisvės atėmimas, jai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas.

Slaugytojos gynėjai pirmosios instancijos teismo posėdžiuose abejojo specialistų išvados teisingumu, prašė tyrimą atlikti iš naujo. Jie teigė, kad iki paskelbiant nuosprendį nebuvo iki galo panaikinti prieštaravimai išvadose ir parodymuose.

Kauno apylinkės teisme padėtas finalinis rezonansinės bylos taškas – dėl neatsargumo 11 mėnesių Domą Drėzą nužudžiusiai slaugytojai Valdarezai Beleškienei skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. jai taip pat uždrausta 2 metus dirbti darbą susijusį su medicinos paslaugų teikimu. 

"Kaltinamosios veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai, jos kaltė įrodyta visiškai", – skelbiama teismo nuosprendyje. Teismas, skirdamas su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgė į tai, kad V.Beleškienė nėra linkusi daryti nusikaltimus ir serga sunkia liga. 

"To pakanka, kad kaltė yra teismo pripažinta. Kokia bausmė skirta, ne taip jau svarbu. Tik galėjo pati prisipažinti ir, galų gale, atsiprašyti mūsų", – po nuosprendžio paskelbimo sakė sūnų palaidojęs Egidijus Drėzas.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė Auksė Lipkevičienė 56 metų V.Beleškienei buvo pasiūliusi skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę už neatsargų gyvybės atėmimą ir tarnybos pareigų neatlikimą. 

"Teisine prasme atrodo, kad viskas gerai. Dar įsigilinsime į teismo surašytus motyvus ir tada spręsime, ar imsimės toliau kokių nors veiksmų", – svarstė A.Lipkevičienė

Kaltinamąja pripažinta slaugytoja viso ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė savo kaltę. Į visus posėdžius vyro lydima moteris atsisakė kalbėti ir vertinti teismo jai skirtą bausmę.

V.Beleškienė pripažinta kalta už tai, kad 2012 metų balandžio 6 dieną supainiojusi vaistus ir D. Drėzui vietoje paskirto gliukozės tirpalo suleidusi mirtiną kalio injekciją. Praėjus valandai nuo vaistų suleidimo berniuko organizme kalio kiekis padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolių litre. 

"Tai sudėtinga medicininė byla. Medikai nepriėjo vieningos išvados, tai kaip teismas galėjo prieiti? Teismas net nesiėmė panaikinti mirties priežasties prielaidų", – stebėjosi slaugytojos advokatas Justas Jankauskas. "Mes dar neaptarėme su kliente, ar skųsime šį teismo nuosprendį", – paaiškino advokatas.

Kad vaikas mirė nuo kalio injekcijos, nustatė dvi teismo medicinos ekspertų komisijos. 

Mirusio berniuko tėvai Egidijus ir Kristina Drėzai Kauno klinikinei ligoninei pateikė 3,45 mln. litų ieškinį už personalo aplaidumą. Ligoninės vadovybė kratėsi atsakomybės ir tvirtino, kad darbuotoja savo pareigas atliko gerai, o mirtis Domą esą ištiko nuo retos širdies ligos – fibroelastozės. Tačiau šią versiją paneigė dvi medicinos ekspertų komisijos. Milijoninį ieškinį jie yra pateikę civilinį ieškinį Kauno apygardos teismui, bet byla dar nepradėta nagrinėti.

Tyrimo metu taip ir nebuvo rasti švirkštai, kuriais mažyliui buvo leidžiami vaistai. Jie mįslingai dingo tą pačią dieną, kai įvyko tragedija. 

Netyčiniu kūdikio nužudymu kaltinamą ligoninės slaugytoją Valdarezą Beleškienę prašoma nuteisti 5 metams nelaisvės.

11 mėnesių kūdikio Domo Drėzos mirties aplinkybes nagrinėjančiame Kauno apylinkės teisme penktadienį paskutinę kalbą rėžė prokurorė ir advokatai. Pareigūnės manymu, mirtinos kalio chlorido injekcijos suleidimu kaltinama V.Beleškienė už grotų turėtų praleisti 5 metus. Taip pat siūloma uždrausti V. Beleškienei trejus metus dirbti slaugytojos darbą.

Griežčiausia jai gresianti bausmė – aštuoneri metai nelaisvės.

Prokurorės Auksės Lipkevičienės teigimu, byloje ginčas kyla dėl trijų dalykų: kas buvo suleista, nuo ko mirė kūdikis ir ar esama ryšio tarp slaugytojos veiksmų ir kūdikio mirties.

Prokurorė kalbėjo, kad V.Beleškienės kaltę visiškai įrodo liudytojų parodymai ir pateiktos medikų išvados. Ji pabrėžė, kad kūdikis, pasak gydytojų parodymų, nuo pat pradžių gaivintas nuo hiperkalemijos – jam leisti preparatai kalio kiekiui kraujyje sumažinti, be to, apie netyčinį nužudymą buvo pranešta ir policijai.

Kitokias aplinkybes ir poziciją dėl mirties Kauno klinikinėje ligoninės, kurioje įvyko nelaimė, medikai esą pateikė po to, kai ligoninėje po kūdikio mirties buvo sušauktas skubus susirinkimas.

Prokurorės teigimu, tai, kaip elgėsi ligoninės vadovybė ir medikai, taip pat parodo, kad jie nujautė, kas nutiko kūdikiui: tikrintos traukos spintos, bet neita ieškoti švirkštų ir buteliukų, iš kurių jie buvo pritraukti. Vėliau švirkštai iš palatos dingo.

Nukentėjusiųjų advokatai citavo medikų parodymus, kurie nurodė, kad patys V.Beleškienės vietoje būtinai saugotų švirkštus ir medikamentus – vien tam, kad būtų įrodytas jų nekaltumas, jeigu suleisti medikamentai tikrai buvo teisingi.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš palatos dingo ne visi panaudoti medikamentai – liko lašinė ir fiziologinis tirpalas, tuo tarpu jeigu būtų tvarkoma palata, surinktos būtų buvusios visos medicininės atliekos. Be to, kalis yra vienintelis medikamentas, buvęs skyriuje, galintis sukelti tokią staigią mirtį.

Specialistų, teikusių išvadą dėl kūdikio mirties, apklausų metu medikai teigė, kad norint visiškai patvirtinti išvadą, trūko medicininės dokumentacijos. Prokurorė pabrėžė, kad tai reiškia, jog medikai neturėjo gydytojo pasirašyto įrašo, jog kūdikiui suleistas kalio tirpalas.

Tačiau toks įrašas – neįmanomas, nes suleista tokia kalio dozė neabejotinai reikštų paciento mirtį.

„Niekas nerašys, kad buvo suleistas kalis, vaikas mirė, ir padėtas parašas. Tokių duomenų būti negali, nes tai nėra neteisingos diagnozės byla, mes kalbame apie supainiojimą, neteisingą savo pareigų atlikimą“, – kalbėjo prokurorė.

Išvadas pateikę gydytojai nurodė, kad hiperkalemija yra labiausiai tikėtina mirties priežastis, įvertintus aplinkybių visumą.

Nukentėjusiųjų gynėjai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kūdikiui pirmiausia sustojo širdis, o kvėpavimas sustojo tik vėliau: tai nėra būdinga kūdikių mirtims, bet atitinka hiperkalemijos diagnozę. Taip pat pastebėti keli aukšti rodmenys kardiomonitoriuje – širdies darbas atsinaujino kelioms minutėms. Šie rodmenys taip pat atitinka požymius, būdingus hiperkalemijai.

Nors paimtas tyrimams kūdikio kraujas buvo hemolizuotas – toks paprastai nebetinka tyrimams, apklausti gydytojai pabrėžė, kad nors šiame kraujyje galėjo būti dėl šios aplinkybės padidėjęs kalio kiekis, bet per kelias valandas jo kiekis negalėjo padidėti taip smarkiai. Specialistai pabrėžė, kad nors tokio kraujo tyrimas nebėra tikslus, hemolizė nebuvo didelė, todėl kraujas gali būti vertinamas.

Kaltinamosios gynėjai su išsakytais argumentais nesutinka – jų teigimu, byloje yra parodymų, kurie iškeltai versijai prieštarauja, be to, duomenų, galinčių įrodyti slaugytojos kaltę, nėra pakankamai.

Gynėjo teigimu, V.Beleškienės kaltė grindžiama specialistų išvada, tačiau ją advokatas vadina neobjektyvia ir prieštaraujančia kitiems bylos duomenimis. Esą ji remiasi tik vieno gydytojo parodymais, tuo tarpu kitų gydytojų parodymai specialistams nebuvo pateikti.

Būtent šis gydytojas esąs vienintelis, matęs atsiradusius hiperkalemijai būdingus rodmenis.

Esą nė nemėginta kelti kitų versijų, dėl ko galėjo mirti kūdikis, tokių kaip galimos kūdikio ligos. Be to, jis pabrėžia, kad hiperkalemiją paneigia pačios ligoninės atlikto audito išvados.

D. Drėzos tėvų interesus atstovaujantys advokatai tvirtina, kad iš Kauno klinikinės ligoninės jų klientams turėtų būti priteista 3,5 mln. litų. Tuo metu kaltinamosios ir ligoninės gynėjai liko prie savo versijos: kūdikis mirė ne dėl supainiotų medikamentų suleidimo, o širdies ydos.

Berniuko gyvybė Kauno klinikinėje ligoninėje užgeso 2011 m. balandį, iškart po to, kai V.Beleškienė jam į veną suleido medikamentus. Didelis skausmas ir iškart sustojusi širdis – du iš keleto sindromų, leidžiančių spėti, kad slaugytoja mažyliui suleido ne gliukozę, o kalio chloridą. Jo suleidimas į veną – mirties nuosprendis pacientui. Intensyvus ir skubiai bei profesionaliai atliktas gaivinimas nepadėjo.

Tą pačią dieną į ligoninę atvyko policijos pareigūnai, tačiau tyrimą jie pradėjo aplaidžiai – neieškojo nei švirkštų nei kitų įkalčių, be kurių tiesioginių įrodymų, jog V.Beleškienė sumaišė medikamentus, nėra.

Slaugytoja tikina jų nesupainiojusi. Kelta versija, kad galėjo suklysti ir farmacininkai – į gliukozės flakoną supilti kalio chloridą. Tokių atvejų pasaulyje yra buvę, tačiau neturint įkalčių nepatikrinama ir ši versija.

11 mėnesių kūdikio Domo Drėzos nužudymu kaltinamos Kauno klinikinės ligoninės slaugytojos Valdarezos Beleškienės gynėjai į teismą kviečia ne tik naujus ekspertus, bet ir jau apklaustus liudytojus.

„Tai jau panašu į bylos vilkinimą“, – pirmadienį Kauno apylinkės teisme pareiškė 2011 m. balandį ligoninėje mirusio D.Drėzos tėvų interesams atstovaujanti advokatė Rasa Gradauskienė.

„Manau, kad papildoma ekspertų apklausa nepakenks. Gal tai ir užtęsia bylos nagrinėjimą, tačiau kuo viskas aiškiau, tuo geriau“, – ne toks kategoriškas buvo D.Drėzos tėvas Egidijus Drėzas. Jis teigė neabejojantis, kad visos ekspertų įžvalgos vis tiek prives prie tos pačios išvados – jo sūnų pražudė per klaidą suleistas kalio chloridas.

Vaikui vaistus leidusios V.Beleškienės gynėjai bando įrodyti, kad D.Drėzos staigios mirties priežastimi galėjo būti jo širdies liga. Širdį tyrę specialistai išties aptiko tam tikrų pakitimų, tačiau žinovai nėra girdėję, kad tokios anomalijos sukeltų mirtį.

„Apie tokius atvejus nei girdėti, nei skaityti neteko, tačiau biologijoje nieko kategoriškai pasakyti negali“, – apgailestavo vaiko širdį tyrusi Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikos vadovė Dalia Pangonytė. 

Pirmadienį vykusiame teismo posėdyje vėl buvo svaidomi akmenys į policijos pareigūnų daržą. Jei po pranešimo apie kūdikio mirtį jie būtų paieškoję ir suradę švirkštą, kuriuo buvo leidžiami medikamentai, šiandien klausimų būtų mažiau.

Pirmadienį teisme apklausti trys ekspertai teigia, kad vaiko mirties požymiai primena hiperkalemiją, kuri pasireiškė, jei kūdikiui vietoje gliukozės buvo suleistas kalis. Tačiau vaistus leidusios V.Beleškienės advokatai bando surasti ekspertus, kurie apie įvykį turėtų kitą nuomonę. Todėl kito teismo posėdžio metu turėtų būti apklausos dvi Santariškių klinikų medikės. Neatmetama, kad gynyba vėliau paprašys pakviesti dar daugiau ekspertų.  

Advokatai teismo prašė į kitą posėdį iškviesti ir du jau apklaustus Kauno klinikinės ligoninės medikus, kurių ketinta paklausti, kada tiksliai sustojo D.Drėzos širdis. Tačiau teismas prašymą atmetė. Nurodyti gydytojai į visus klausimus aiškiai ir nuosekliai atsakė ne vieną kartą.

Profesorius Rimantas Kėvalas neabejoja, kad 11 mėnesių kūdikis Kauno klinikinėje ligoninėje mirė, nes jam į veną buvo suleistas kalio chloridas. Tačiau medikas kaltina ne tai padariusią slaugytoją Valdarezą Beleškienę, o ligoninę.

„Šita vargšė slaugytoja – atpirkimo ožys. Sistema yra bloga. Taip neturėtų būti Kauno ligoninėje“, – ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme kalbėjo R.Kėvalas.

Jis buvo įtrauktas į ekspertų grupę, kuri tyrė 2011 m. balandį Kauno klinikinėje ligoninėje mirusio Domo Drėzos mirties aplinkybes. R.Kėvalas eksperto vaidmenį atlieka viso teismo proceso metu.   

„Ką veikė kalio chloridas tame skyriuje? Jo ten neturėjo būti“, – įžvelgtus trūkumus ligoninėje vardijo R.Kėvalas.

Jis pasakojo, kad iš šešių narių sudaryta ekspertų komisija gana greitai atmetė keletą galimų mirties versijų ir sustojo ties dviem: medikamentų supainiojimą ir įgimtą D.Drėzos sveikatos sutrikimą, kuris ir lėmė staigią mirtį. V.Beleškienės interesams teisme atstovaujantys advokatai bando įteigti, kad kūdikis sirgo širdies liga, tačiau R.Kėvalas tokią versiją atmeta.

„Kalbos apie tai – arba nesupratimas, arba melas, – nukirto profesorius. – Buvo suleistas kalio chloridas. Kitos mirties priežasties negalėjo būti“.

R.Kėvalas pasakojo, kad pradėjęs domėtis D.Drėzos mirties istorija rado aprašytus penkis per metus pasaulyje įvykusius atvejus, kai mirė vaikai, kuriems buvo suleistas kalis. Visais atvejais simptomai buvo tie patys: staigus širdies veiklos sustojimas, padidėjęs kalio kiekis kraujyje, nesėkmingas gaivinimas. 

Dėl infekcinės žarnyno ligos į ligoninę patekusį D.Drėzą apžiūrėję medikai nusprendė, kad vaikui turėtų būti suleista gliukozė. Spėjama, kad šį nurodymą turėjusi vykdyti V.Beleškienė tiesiog supainiojo medikamentus. 

Kūdikio širdis sustojo beleidžiant vaistus. R.Kėvalas teisme atskleidė dar vieną šiurpią detalę – gliukozės D.Drėzai leisti nė nereikėjo.

„Kam skirti gliukozę, jei cukraus kiekis normalus, o vaikas pavalgęs ir ramiai miega?“ – stebėjosi R.Kėvalas.