Už prekybą atsakingas eurokomisaras sako, jog ES atšaukia Rusijai taikytas „palankiausios šalies lengvatas“, be to, pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ES gali taikyti didesnius importo tarifus.

„Todėl šiems produktams iš Rusijos ir Baltarusijos siūlome taikyti vadinamąsias PPO tarifų lubas. Šie tarifai yra draudimo lygyje, efektyviai užtikrinant, kad į ES nebūtų importuojami rusiški ir baltarusiški grūdai“, – Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistams sakė V. Dombrovskis.

„Šie tarifai de facto užkirs kelią rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams į ES rinką, kadangi tai daryti taps komerciškai neperspektyvu“, – pridūrė EK atstovas. 

Šie tarifai de facto užkirs kelią rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams į ES rinką.

Komisija penktadienį pasiūlė padidinti importo tarifus į ES iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamiems grūdams, aliejinėms augalų sėklos ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams iki šiol nebuvo taikomi jokie ES importo muitai.

EK vicepirmininko teigimu, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

„Bet iš esmės visais atvejais tarifai, kuriuos turėtume pasiūlyti, turės draudimo poveikį šių prekių patekimui į ES rinką“, – kalbėjo EK vicepirmininkas.

Komisijos pasiūlymas pateiktas po to, kai trečiadienį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva.

Apie tai, kad Briuselis siūlo padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdams, ketvirtadienį pasibaigus pirmajai Europos Vadovų Tarybos (EVT) dienai pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Tai neleis rusiškiems grūdams destabilizuoti šių produktų ES rinkos. Tai neleis Rusijai naudotis pajamomis, gautomis iš šių prekių eksporto. Galiausiai tai užtikrins, kad į ES rinką nepatektų nelegalus Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų eksportas“, – kalbėjo EK pirmininkė.

Jos pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiskundė ES vadovams, kad yra neteisinga leisti neribotai įvežti rusiškus grūdus į Europą ir riboti jų importą iš Ukrainos.

Savo ruožtu, V. Dombrovskis tikisi, kad nauji apribojimai panaikins įtampą, kylančią dėl iš Ukrainos į ES patenkančių grūdų.

„Sunku pasakyti, kaip tiksliai į šiuos ribojimus reaguos rinka, bet mes taip pat manome, kad jie sumažins su importu iš Ukrainos kylančią įtampą“, – teigė EK vicepirmininkas.

Vis dėlto Komisija nesiūlo taikyti ribojimų per ES į kitas šalis tranzitu gabenamiems rusiškiems ar baltarusiškiems grūdams.

„Dėl rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzito klausimo taip pat buvo diskutuojama, tačiau didžioji dauguma šalių narių nepritaria šiems ribojimams (tranzitui – BNS), kad tai nepakenktų apsirūpinimo maistu saugumui kitose šalyse, taip pat nemaitintų Rusijos naratyvų, kad tai yra Vakarų sankcijos, kaltos dėl maisto kainų kilimo, kurį ypač matėme 2022-aisiais“, – kalbėjo V. Dombrovskis.

Sprendimą dėl EK pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma priims ES Taryba po to, kai Bendrijai pirmininkaujanti Belgija sudarys darbo grupę dėl muitų. V. Dombrovskio teigimu, tarp ES šalių yra politinė valia apriboti rusiškų žemės ūkio produktų importą į Bendriją. 

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Tuo metu vien javų importas iš Rusijos į Bendriją, palyginti su 2022-asiais, pernai išaugo 56,4 proc. iki 1,5 mln. tonų (2022 metais – 959 tūkst. tonų). Didžiausios jų importuotojos Bendrijoje – Italija, Latvija, Ispanija ir Graikija.

Trečiadienį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva.

Šalių iniciatyvą kovo 26 dieną nagrinės ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba.

Kovo pradžioje Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlė parlamentui priimti rezoliuciją dėl kreipimosi į EK, raginant europiniu lygiu uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą per ES šalis.

Tuo metu beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų yra pasiūlę laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, pasiūlė uždrausti ir šios produkcijos tranzitą.

„Yra finansavimas, skirtas pašalinti konkrečias kliūtis, kurios trukdo veikti solidarumo koridoriams. Taigi, šiuo požiūriu tam tikras finansavimas prieinamas. Tačiau konkrečiai transporto išlaidų subsidijavimo mes šiuo metu nesvarstome“, – interviu BNS sakė V. Dombrovskis.

„Verčiau žiūrime, kas galėtų būti padaryta, kad transporto išlaidos būtų sumažintos per tikslinius administracinius ar infrastruktūros patobulinimus“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, pasak V. Dombrovskio, EK palaiko Lietuvos siūlymą muitinės formalumus, fitosanitarinę patikrą ir kitas procedūras perkelti nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Bendrijos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

– Šiuo metu Lietuvoje vyksta intensyvūs debatai dėl Vyriausybės pateikto mokesčių reformos paketo. Ar jūs esate susipažinęs su šiuo paketu bei diskusijomis? Kokia Europos Komisijos pozicija dėl šio mokesčių reformos paketo?

– Žinoma, kad mes esame susipažinę su šiomis diskusijomis. Mokesčių reforma taip pat yra svarbi (Europos Sąjungos – BNS) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF – BNS) Lietuvai dalis. Be to, yra konkretūs etapai ir tikslai, kuriuos reikia pasiekti, kad būtų gautas RRF finansavimas.

Jūs žinote, kad šiuo metu 26 mln. eurų yra sustabdyti dėl to, kad nebuvo pilnai įgyvendinti du etapai ir tikslai. Mes bendradarbiaujame su Lietuvos valdžia, tai šiandien (ketvirtadienį – BNS) vėliau taip pat ketinu aptarti su ministre pirmininke bei finansų viceministru. Svarbu, kad mokesčių reforma atitiktų pagal RRF planą prisiimtus Lietuvos įsipareigojimus, kad būtų pasiekti numatyti etapai ir tikslai, o pinigai galėtų toliau pasiekti Lietuvą. 

Valdis Dombrovskis. I. Gelūno / BNS nuotr.

– Minėjote Lietuvai laikinai sustabdytą 26 mln. eurų RRF plano lėšų sumą. Kaip konkretūs mokesčių pakeitimai paveiks Lietuvai pagal RRF planą numatytas išmokas ir kiek konkrečiai lėšų Lietuva galėtų prarasti, jeigu mokesčių reforma įstrigtų?

– Pirmiausia, dabartinis lėšų sustabdymas yra susijęs su tarpinių etapų neįvykdymu, kuriuos taip pat seka su paraiška kitam mokėjimui susiję etapai. Todėl sakau, kad tos sumos gali padidėti. Manau, kad šiuo metu į tai nereikėtų sutelkti dėmesio. Labiau reikėtų jį sutelkti į tai, kad mokesčių reforma būtų priimta tokia forma, kuri atitiktų Lietuvos įsipareigojimus RRF planui ir atitinkamai Lietuva galėtų pasinaudoti visa jai numatyta finansavimo suma.   

– Liepą Lietuvos užsienio reikalų, susisiekimo bei žemės ūkio ministrai Europos Komisijos pareigūnams, taip pat ir jums, adresuotame laiške paragino sustiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis. Kokios, jūsų manymu, yra šio maršruto galimybės ir perspektyvos?

– Iš tiesų, tai yra tema, ties kuria mes intensyviai dirbame mūsų jungtinėje koordinacinėje platformoje, taip pat dvišaliu pagrindu su Bendrijos narėmis bei pačia Ukraina. Kad susidarytume bendrą vaizdą apie vadinamuosius solidarumo koridorius – pagrindinis jų dabar yra Dunojus. Tikslas – iki metų pabaigos pasiekti, kad per mėnesį būtų išgabenta 4 mln. tonų grūdų. Vertinama, kad Ukrainos grūdų eksporto poreikis ateinančius 12 mėnesių sieks 4,7 mln. tonų per mėnesį, o gal net bus šiek tiek didesnis. 

Tikslas – iki metų pabaigos pasiekti, kad per mėnesį būtų išgabenta 4 mln. tonų grūdų.

 

Akivaizdu, kad mums taip pat reikia atkreipti dėmesį į Lenkijos ir Baltijos šalių koridorių. Tai yra solidarumo koridorių dalis ir mes taip pat ieškome būdų, kaip pašalinti konkrečius „butelio kaklelius“, kad šiuo koridoriumi būtų lengviau naudotis. Pavyzdys – konkretus Lietuvos pasiūlymas perkelti muitinės ir fitosanitarinę krovinių kontrolę į Baltijos šalių uostus.

– Kaip jūs vertinate šį pasiūlymą?

– Iš Komisijos pusės tai palaikome, taip pat ieškome kitų konkrečių patobulinimų, kuriuos būtų galima atlikti. Žinoma, reikia pripažinti, kad logistiškai tai yra gana sunkus koridorius, kadangi geležinkelio vėžė Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje skiriasi. Tai padidina išlaidas ir logistinius sunkumus. Tačiau yra tam tikrų dalykų, kaip galime pagerinti šios krypties funkcionavimą ir būtent ties tuo mes dirbame.

– Kaip tos logistinės kliūtys galėtų būti išspręstos?

– Šiuo metu nesame tokioje pozicijoje, kad galėtume perstatyti geležinkelius ar užbaigti strateginį „Rail Baltica“ projektą – tai nėra trumpo laikotarpio sprendimai. Trumpuoju laikotarpiu mes daugiau žiūrime, kaip būtų galima supaprastinti kai kurias procedūrines kliūtis, kurias minėjau anksčiau, taip pat į kai kuriuos tikslinius infrastruktūros pajėgumų patobulinimus, kuriuos būtų galima padaryti.

– Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Ukrainos grūdų gabenimas per Klaipėdos uostą yra ne tik logistinis, bet ir ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos finansinė pagalba. Ar Europos Komisija planuoja suteikti kokią nors finansinę pagalbą ar subsidijų grūdų gabenimui per Klaipėdą ir kitus Baltijos šalių uostus?

– Manau, kad reikia atskirti du dalykus – yra finansavimas, skirtas pašalinti konkrečias kliūtis, kurios trukdo veikti solidarumo koridoriams. Taigi, šiuo požiūriu tam tikras finansavimas prieinamas. Tačiau konkrečiai transporto išlaidų subsidijavimo mes šiuo metu nesvarstome. Verčiau žiūrime, kas galėtų būti padaryta, kad transporto išlaidos būtų sumažintos per tikslinius administracinius ar infrastruktūros patobulinimus.

– Viena sričių, už kurią esate atsakingas – prekybos partnerystė su Kinija. Kokias perspektyvas matote kalbant apie ekonominius Europos Sąjungos ir Kinijos santykius? Kokių priemonių šioje srityje artimiausiu metu ketina pasiūlyti Komisija?

– Kalbant apie Kiniją, tai yra antra didžiausia Europos Sąjungos prekybos partnerė, su kuria mes turime labai sudėtingus santykius. Kai kuriose srityse Kinija yra mūsų bendradarbiavimo partnerė. Pavyzdžiui, kalbant apie kovą su klimato kaita, akivaizdu, kad Kinijos, kaip didžiausios pasaulio teršėjos, dalyvavimas mums yra reikalingas. Taip pat Kinija yra mūsų ekonominė konkurentė, o kai kuriose srityse ir sisteminė varžovė, kadangi ši šalis propaguoja kitokį socioekonominį modelį. Taigi, mes turime naviguoti visoje šioje sudėtingoje situacijoje.

Pastaruoju metu dėmesys buvo sutelktas į tai, kas vadinama mūsų santykių rizikų mažinimu, bei diversifikuotų ir atsparių tiekimo grandinių užtikrinimą Europos Sąjungai, įskaitant ir, pavyzdžiui, naudingąsias iškasenas.

Kalbant apie Kiniją dar konkrečiau, mes taip pat turime daugybę prekybos dirgiklių ir apskritai mūsų ekonominiai santykiai yra nesubalansuoti. Europos Sąjunga su šia šalimi turi beveik 400 mlrd. eurų prekybos deficitą. Visas šias temas ketinu iškelti savo kolegai Kinijoje, kurioje lankysiuosi šį mėnesį siekiant aukšto lygio ekonominio dialogo.

Kalbant apie Kiniją, tai yra antra didžiausia Europos Sąjungos prekybos partnerė, su kuria mes turime labai sudėtingus santykius.

 

– Ką jūs ir Europos Komisija mano apie griežtą Lietuvos poziciją Kinijos atžvilgiu? Kaip visa tai atrodo Briuselyje?

– Kaip žinote, Europos Sąjunga palaikė Lietuvą, kuomet ji susidūrė su Kinijos ekonomine prievarta. Prieš Kiniją mes iniciavome bylą Pasaulio prekybos organizacijoje, dėl to buvo sudaryta arbitrų kolegija – dabar turime sulaukti jos procedūrų. Taip pat baigėme darbą dėl vadinamos kovos su trečiųjų šalių prievarta priemonės (angl. Anti-coercion instrument – BNS), kuri leistų Europos Sąjungai greičiau ir efektyviau reaguoti tais atvejais, kai Bendrija ar jos šalys narės susidurtų su tokio pobūdžio ekonomine prievarta.

– Jūsų darbotvarkėje nurodyta, kad vizito Lietuvoje metu aptarsite Baltijos valstybių verslo sunkumus pritraukiant kapitalo. Gal galite detalizuoti, kokius iššūkius ir sunkumus matote šioje srityje ir kaip jie turėtų būti įveikti?

– Pirmiausia, tai yra mūsų darbo, susijusio su Kapitalo rinkų sąjunga, dalis, kur viena iš dėmesio krypčių yra kapitalo rinkų plėtra mažesnėse šalyse narėse, taip pat šalyse, kur yra mažesnės kapitalo rinkos. Kalbant apie Baltijos šalis Komisija labai palaiko iniciatyvą sukurti regioninę Baltijos šalių kapitalo rinką, kadangi mes manome, kad tai svarbu norint pasiekti tam tikrą mastą.

Taip pat kyla klausimų dėl geopolitinių rizikų, lemiančių investuotojų priimamus investicinius sprendimus, susijusius ne tik su Baltijos, bet ir su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Taigi, mes ieškome būdų, kaip šios šalys galėtų pasinaudoti turimu Europos Sąjungos finansavimu, įskaitant Sanglaudos fondą, RRF ar planą „REPowerEU“, kad būtų užtikrintas tolesnis jų ekonominis vystymasis.  

– Mano kitas klausimas susijęs su energetika. Kaip Europos Komisija ir jūs, kaip Latvijos pilietis, žiūrite į nesenus Baltijos šalių nesutarimus dėl elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa datos?

– Verčiau kalbėčiau apie naujausius susitarimus. Kaip žinia, Baltijos šalys susitarė perkelti desinchronizaciją nuo Rusijos sistemos ir sinchronizaciją su Europos sistema iš 2025-ųjų pabaigos į tų metų vasarį. Taigi, buvo susitarta šį terminą paspartinti. Iš Europos Komisijos pusės mes tai remiame ne tik politiškai, bet ir finansiškai. Sinchronizacija yra svarbi vadinamojo BEMIP – Baltijos energijos rinkos integravimo (į Europos Sąjungą – BNS) – plano dalis.

Kuomet kaimyninės šalys yra įsitraukusios į didelius infrastruktūros ar jungčių projektus, dažnai kyla kokių nors nesutarimų. Svarbu, kad vyktų dialogas ir šalys rastų būdą, kaip išspręsti šiuos nesutarimus. Europos Komisija dažnai nori ir gali tai palengvinti.

– Nuo kitų metų vėl galios Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias Bendrijos šalių biudžetų deficitas negalės viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip tai paveiks šalių narių, tarp jų ir Lietuvos, biudžetus?

– Europos Komisija jau pateikė fiskalines gaires 2024-iems metams. Apskritai mes pabrėžiame, kad šioje aukštos infliacijos aplinkoje reikia daugiau fiskalinės drausmės, nes, mūsų vertinimu, fiskalinės paskatos dabar labiau skatintų ne ekonomiką, bet infliaciją. Dėl to Europos Centrinis Bankas būtų priverstas dar labiau griežtinti pinigų politiką. Taigi, tai gali duoti net priešingą rezultatą.

Todėl šalis nares raginame siekti sumažinti biudžeto deficitus. Sakyčiau, tai ypač aktualu Baltijos šalių atveju, atsižvelgiant į faktą, kad jos susidūrė su vienu didžiausių palūkanų normų augimu, taip pat dėl geopolitinių rizikų nulemto valstybių skolinimosi. Taigi, svarbu, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, laikytųsi fiskalinių gairių.

– Paskutinis klausimas – ne apie ekonomiką ir politiką. Ar jūs stebėjote Latvijos rinktinės rungtynes šiuo metu vykstančiame pasaulio krepšinio čempionate? Ar esate patenkintas komandos pasirodymu?

– Žinoma, kad tai buvo pozityvus siurprizas. Stebėjau rungtynes ir sakyčiau, kad kiekvienos jų kėlė vis daugiau jaudulio. Deja, Latvija, kaip ir Lietuva, nepateko į pusfinalį, tačiau vis tiek tai buvo labai įspūdingas pasirodymas. Tą patį galiu pasakyti ir apie Lietuvos rinktinę.

„Mokesčių reforma yra reikalinga ne Europos Komisijai, ne dar kažkam kitam išorėje. Mokesčių reforma yra mūsų pačių interesas, bet ji turi būti įgyvendinta protingai, racionaliai, nepažeidžiant mūsų konkurencingumo ir pirmiausia tarnauti mūsų gerovei, mūsų labui“, – po susitikimo su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų.

„Mes juk patys – nevertė kažkas iš išorės – prisėmėme tam tikrus kriterijus RRF lėšų srautams gauti ir dabar jau nebegali būti atsiprašymo, kad štai mes nepagalvojome, kad viskas taip staiga užtruks. Viskas buvo Seimo ir Vyriausybės rankose ir mokesčių reforma buvo pradėta diskutuoti jau gerokai anksčiau ir galėjo būti iki šio laikotarpio įgyvendinta – to neatsitiko“, – sakė G. Nausėda.

„Kuomet mes kalbame, kad vienas ar kitas pasiūlymas gali kainuoti mūsų biudžetui keliolika ar keliasdešimt milijonų eurų, reikia galvoje turėti kontekstą, kad jeigu neįgyvendinsime šio reikalavimo ir nesusitarsime su Europos Komisija, mes galime prarasti arba netekti galimybės šiuo metu naudotis šimtais milijonų eurų“, – pridūrė šalies vadovas.

Vis dėlto, jo teigimu, „kažkokios mokesčių reformos tikrai nereikėtų“. Pasak G. Nausėdos, ji turi būti efektyvi, socialiai teisinga ir padidinti mokestinę bazę.

Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina siekti, jog Lietuva gautų visas numatytas RRF lėšas.

EK vicepirmininko V. Dombrovskio teigimu, Lietuvos RRF plano įgyvendinimas „yra progresuojantis“, tačiau lėšas stabdo ekonominiam augimui trukdantys mokesčiai bei neefektyvios lengvatos.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Tie klausimai turi būti aptarti mokesčių reformos kontekste, kad būtų galima atrakinti lėšas, kurios dabar yra užrakintos, kad jos pradėtų plaukti į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje sakė V. Dombrovskis.

V. Dombrovskis anksčiau BNS teigė, kad mokesčių reforma yra svarbi RRF paramos Lietuvai dalis. Be to, yra konkretūs etapai ir tikslai, kuriuos reikia pasiekti, kad būtų gautas RRF finansavimas.

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčiais susijusių reikalavimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, lėšos įšaldytos iki spalio 28-osios – iki tol reikia priimti kai kurių mokesčių pataisų įstatymus.

Vieną iš jų – „žaliųjų“ akcizų paketą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti NT mokesčio pataisas. Jei šiuos įsipareigojimus Lietuva įvykdys, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.  

Valdantiesiems rugpjūčio pabaigoje nutarus neskubėti mokesčių reformos priimti šiais metais, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė BNS tuomet sakė, bus imamasi NT mokesčio svarstymo, nes nuo jo priklauso RRF lėšų skyrimas Lietuvai.

„Lietuva ir toliau dės pastangas įgyvendinti reformas ir investicijas, numatytas „Naujos kartos Lietuva“ plane (...) dar pernai rudenį ir šį pavasarį Vyriausybė priėmė sprendimus papildomai investuoti į sritis, kurios prisideda prie šalies ekonomikos atsparumo didinimo bei transformacijos, ir šioje srityje tikimės sklandaus bendradarbiavimo su Europos Komisija“, – teigiama ketvirtadienio vakarą išplatintame Vyriausybės pranešime.

I. Šimonytės ir V. Dombrovskio susitikime taip pat aptartas plano „REPowerEU“ įgyvendinimas, Bendrijos ekonominio atsparumo stiprinimas, parama Ukrainai, ES daugiametė finansinė perspektyva bei kiti klausimai.

Pranešama, kad aptariant 2021–2027 metų daugiametės ES finansinės programos peržiūrą premjerė akcentavo investicijų į karinio mobilumo projektus svarbą.

Susitikime taip pat aptartas Europos semestras – kasmetinis ekonominės, fiskalinės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimo Bendrijoje procesas – ir šaliai skirtos rekomendacijos, ES prekybos politika, spartesnis daugiašalis įsitraukimas į Ukrainos atstatymą, Komisijos vaidmuo sprendžiant Ukrainos grūdų eksporto klausimus.

Tačiau už prekybą atsakingas eurokomisaras neatskleidė sumų, kurių šalis rizikuoja netekti. V. Dombrovskis sako, kad tai bus viena pagrindinių temų vizito Lietuvoje metu ketvirtadienį ir penktadienį.

„Lietuvai mes pervedėme dalį pinigų, nes su mokesčių reforma susiję tikslai nebuvo visiškai įgyvendinti. Matome, kad Lietuva eina į priekį, ir tai išsamiai aptarsime susitikimuose su Lietuvos ministre pirmininke, finansų ministre. Kalbėsimės, kokioje stadijoje yra mokesčių reforma, ko dar reikia, kad visi tikslai būtų įgyvendinti“, – interviu LRT sakė V. Dombrovskis.

„Būtų svarbu pasistūmėti į priekį ne tik su mokesčių reforma, bet ir apskritai su plano (ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, RRF – BNS) įgyvendinimu, nes įgyvendinimo terminai yra gana trumpi, o pinigai turi būti panaudoti iki 2026 metų pabaigos. Yra daug investicinių projektų, kuriuos reikia įgyvendinti. Taigi patariame valstybėms narėms iš tikrųjų sutelkti dėmesį į juos ir be reikalo nevėluoti“, – sakė jis.

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčių reforma susijusių reikalavimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad jeigu mokesčių reforma Seime strigs, Lietuva gali netekti kur kas reikšmingesnės sumos.

Dviejų dienų vizito šalyje metu jis aptars Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) ir plano „REPowerEU“ įgyvendinimą, Lietuvai skirtas EK rekomendacijas, šalies ataskaitą, taip pat laikiną bankų solidarumo mokestį Lietuvoje, skaitmeninį eurą, ekonomines prognozes, skelbia EK atstovybė Lietuvoje.

Be kita ko, susitikimuose su verslo atstovais bus kalbama apie Europos pramonės situaciją, Baltijos valstybių verslo patiriamus sunkumus pritraukiant kapitalą.

Susitikimuose taip pat bus aptarta ES parama Ukrainai: būsima pagalba 2024-2027 metais, šalies atstatymas, konfiskuoto Rusijos turto panaudojimo galimybės.

Vizito metu V. Dombrovskis susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.

Jis taip pat lankysis įmonėje „BOD Group“, kur susitiks su Lietuvos pramonės ir verslo atstovais.

Penktadienį V. Dombrovskis skaitys pranešimą tema „Atsparios ir tvarios pasaulinės ekonomikos sistemos kūrimas“ konferencijoje „Vilnius 700: Creating a Better Future in a Turbulent World“.

Kaip pranešama, pirmadienį šaliai nusiųsti pirmieji 500 mln. eurų, o antradienį bus nusiųsta dar tokia pati suma. Šių lėšų tikslas – „padėti Ukrainai patenkinti savo neatidėliotinus finansinius poreikius, atsiradusius dėl brutalaus Rusijos karo“, teigiama EK vicepirmininko Valdžio Dombrovskio pranešime.

Blokas jau yra nusiuntęs karo draskomai šaliai 1,2 mlrd. eurų, kurie buvo skirti padengti viešąsias išlaidas, įskaitant pensijų mokėjimą.

Gegužę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė skaičiavimus, kad šiemet Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl Rusijos invazijos susitrauks 35 proc. Kyjivas yra nurodęs, kad artimiausius kelis mėnesius Ukrainai kas mėnesį reikės po maždaug 5 mlrd. eurų, jog būtų galima užtikrinti vyriausybės ir svarbiausių valstybinių institucijų funkcionavimą.

Taip siekiama padėti nuo karo nukentėjusiai šalies ekonomikai.

Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad muitų taikymo sustabdymas yra laikina priemonė, kuri „palengvins Ukrainai tęsti prekybą Rusijos agresijos akivaizdoje ir suteiks bendrą paramą Ukrainos ekonomikai“.

EK duomenimis, dvišalė prekyba tarp ES ir Ukrainos, kuri yra žemės ūkio produktų eksporto lyderė, praėjusiais metais sudarė 52 mlrd. eurų.

Nuo 2016 metų dvišalė prekyba išaugo dvigubai, tačiau vasario pabaigoje prasidėjus karui Ukrainos žemės ūkio ir pramonės produkcija patyrė didelį smūgį, o šalies priėjimą prie jūros užblokavo Rusijos karinis laivynas.

Tarptautinis valiutos fondas perspėjo, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainos ekonomika šiais metais smuks 35 procentais.

Reglamentas, kuriam jau pritarė Europos Parlamentas, įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje, sakoma pranešime.

Živilė Aleškaitienė (AFP)

ES komisaras nurodė, kad ES aiškiai apsisprendė palaipsniui mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl šiuo metu ieškoma alternatyvių sprendimų.

Jo žodžiais, ES trumpalaikiame plane numatyta aprūpinti bloko dujų saugyklas pakankamomis dujų atsargomis artėjančiai žiemai, o valstybės narės bus raginamos savanoriškai dalyvauti bendruose ES dujų pirkimuose.

V. Dombrovskis teigė, kad kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Baltijos valstybėms, pereinamasis procesas bus sudėtingesnis dėl ribotų apsirūpinimo dujomis galimybių.

EK viceprezidentas pridūrė, kad Komisija tęsia tyrimą dėl Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ galimo manipuliavimo dujų kainomis.

Komentuodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką dėl atsiskaitymo už rusiškas dujas rubliais, V. Dombrovskis sakė, kad nežino, koks šios schemos tikslas, tačiau Rusija negalės primesti Europai savo sąlygų, o Bendrijos narės ir toliau mokės už rusiškas dujas eurais arba JAV doleriais.

R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai buvo įtraukti į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakoma Bendrijos oficialiajame leidinyje.

ES seka Didžiosios Britanijos ir Kanados, kurios praėjusią savaitę įtraukė R. Abramovičių į savo sankcijų sąrašus, pavyzdžiu. Londono sprendimas sustabdė skubų R. Abramovičiaus bandymą parduoti „Chelsea“ – apie jį buvo paskelbta kovo 2 dieną.

Briuselis nurodė, kad R. Abramovičius „turėjo privilegijuotą galimybę susisiekti su prezidentu ir palaikė labai gerus santykius su juo. Šie ryšiai su Rusijos vadovu padėjo jam išlaikyti didelį turtą“.

„Jis yra vienas pagrindinių plieno pramonės grupės „Evraz“, kuri yra viena stambiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, akcininkų. Taigi jis gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, atsakingų už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją. Be to jis yra vienas iš pagrindinių Rusijos verslininkų, vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją“, – sakoma dokumente.

Savaitgalį R. Abramovičiaus 140 m ilgio superjachta „Solaris“ buvo pastebėta atplaukianti į vieną uostą Juodkalnijoje. Ši šalis nepriklauso ES, bet siekia į ją įstoti. „Solaris“ prieš kelias dienas išplaukė iš Ispanijos Barselonos uosto.

55 metų R. Abramovičiaus turtas vertinamas 12,4 mlrd. dolerių (11,3 mlrd. eurų), nurodo žurnalas „Forbes“. Kalbama, kad šiam oligarchui priklauso pustuzinis jachtų. Jis taip pat yra įgijęs Portugalijos ir Izraelio pilietybes.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusį penktadienį, po ES viršūnių susitikimo Prancūzijoje, užsiminė apie naujas sankcijas ir sakė, kad jos „dar labiau izoliuos Rusiją ir sekins išteklius, jos naudojamus šiam barbariškam karui finansuoti“.

ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis pirmadienį sakė: „Kaip pamatysite, neliečiamų nėra.“

„Šis oligarchų sąrašas nuolat pildomas, [įtraukiami] ne tik oligarchai, [bet] ir Rusijos aukšto rango... valstybės ir kariuomenės pareigūnai“, – nurodė V. Dombrovskis.

Jis pridūrė, kad sąraše taip pat yra rusų, kaip manoma, „aktyviai dalyvaujančių Rusijos propagandos mašinoje“.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) lankydamasis Šiaurės Makedonijoje sakė, kad „tai bus dar vienas didelis smūgis“ Rusijos ekonomikai.

Prognozuojama, kad Rusijos BVP dėl ES, JAV ir jų sąjungininkių sankcijų Rusijos centriniam bankui ir kompanijoms, įskaitant oro bendroves, smarkiai trauksis.