„Niekas man jokio poveikio nedarė“, – per apklausą sakė D. Mikutienė.

Ji teigė iš V. Gapšio nesulaukusi jokio spaudimo balsuoti už tam tikrus projektus.

Byloje tiriamas ir epizodas dėl Žilvino Padaigos skyrimo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku.

„Darbietė“ D. Mikutienė 2012–2016 metų kadencijos Seime vadovavo Sveikatos reikalų komitetui. Ji priklausė tai pačiai frakcijai su V. Gapšiu.

„Komitetas atrenka kandidatus į Nacionalinę sveikatos tarybą. Teikimą teikia įvairios organizacijos. Tada apsisprendžia, kurį asmenį paimti“, – sakė ji.

Buvusi parlamentarė tvirtino, kad ji nėra tas asmuo, kuris galėtų daryti įtaką atrenkant kandidatus. Po kandidatų atrankos juos turi patvirtinti Seimas.

D. Mikutienė tvirtino, kad atrenkant kandidatus jos funkcijos buvo parengti dokumentus.

Pareigūnai fiksavo, kad vykusiame buvusio koncerno viceprezidento Raimundo Kurlianskio pokalbyje su byloje kaltinamu buvusiu „darbiečiu“ V. Gapšiu verslininkas pareiškė, kad „mano draugai Kauno medikai visai norėtų jį (Ž. Padaigą) matyt Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku“.

„Kaip jis pas jus kotiruojasi? Ar praeis Dangutės (Mikutienės) filtrą? Ar turi šansų praeit Dangutės filtrą? Jis buvo jūsų ministras“, – kalbėjo R. Kurlianskis ir paprašė V. Gapšio tai „pračekint“.

Anot tyrėjų, V. Gapšys su D. Mikutiene taip ir nepasikalbėjo. Politikė prokurorams tvirtino, kad jos santykiai su V. Gapšiu ir tuomečiu partijos frakcijos pirmininku Kęstučiu Daukšiu buvo labai įtempti, dar labiau priešiški buvo su Ž. Padaiga. Pastarasis teigė, kad atsisakė eiti minėtas pareigas.

V. Mazuronis: V. Gapšys dirbo savo įgaliojimų ribose

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje koncerno „MG Baltic“ byloje trečiadienį apklaustas buvęs Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis pareiškė, kad kaltinamasis V. Gapšys neperžengė savo įgaliojimų vadovaudamas rinkimų štabui.

Jo teigimu, eksparlamentaras V. Gapšys buvo atsakingas už rinkimų štabo veiklą, taip pat už ryšius su žiniasklaida.

„Nematau jokio pagrindo kaltinti V. Gapšį. (...) Nematau pagrindo nepasitikėti“, – teigė V. Mazuronis.

„Manau, kad rinkimų štabo vadovas dirbo savo įgaliojimų ribose“, – pridūrė jis.

Anot buvusio Darbo partijos lyderio, tartis su žiniasklaidos priemonėmis, už kokią sumą bus vykdomi projektai, buvo štabo funkcija.

Politikas kalbėjo, kad partija būdavo reklamuoja per televiziją, lauko stendus, radiją ir kitais būdais.

Jis tvirtino, kad V. Gapšys jam nieko nėra sakęs apie koncerno prašymus.

V. Mazuronis teigė, kad su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu nėra pažįstamas.

V. Gapšys kaltinamas ėmęs kyšį iš R. Kurlianskio.

Šioje byloje yra epizodas, kai buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariama, davė iš viso 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui V. Gapšiui. Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Už tai esą V. Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesais.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių ir kitiems politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

V. Mazuronis Eltai sakė, kad vadinamiesiems antisisteminiams kandidatams susivienyti ir iškelti vieno atstovo nepavyko, nes, pasak jo, kai kurie kandidatai bandė tai panaudoti renkantis sau politinius balus.

„Manau, kad per daug iš kai kurių buvusių kandidatų spekuliacijų, bandymų panaudoti tuos dalykus renkantis sau balus. Kaip paprastai tarp politikų būna. Tai pagrindinė priežastis, kodėl neįvyko normalus susėdimas, normalus bendras pareiškimas, o išėjo daugiau tokie parodomieji veiksmai, kurie, ypač pastarosiomis dienomis nieko nekeitė ir negalėjo keisti, išskyrus (priminė. - ELTA) šiek tiek pigoką politinį šou“, - Eltai sakė V. Mazuronis.

Kandidatas į prezidentus neatskleidė, kaip vertina savo šansus patekti į antrąjį rinkimų turą.

„Aš manau, kad mano programa buvo geriausia. Manau, kad šita linkme turėtų valstybė judėti, o realiausi šansai bus to, ką pasirinks rinkėjai“, - teigė V. Mazuronis.

Jis taip pat neatsakė, ar, nesėkmės atveju, kuriam nors kandidatui pareikš paramą.

„Yra dar laiko. Dvi savaitės. Gal nieko nereikės remti, gal mane reikės remti, o gal man ką reikės remti“, - sakė V. Mazuronis.

Paklaustas, ar žino, ką palaikė Darbo partija, kurios kandidatas Saulius Skvernelis palaikymo prašė prieš kelias dienas, jis teigė apie tai nežinąs.

„Tikrai nežinau, nesu partijos narys šiuo metu, nedalyvavau tarybos posėdyje, negirdėjau, kad partija būtų priėmusi kažkokį sprendimą. Asmeniškai (partijos pirmininkas. - ELTA) Viktoras Uspakichas išsakė tam tikrus savo prioritetus, bet geriausia, kad jis, kaip partijos pirmininkas, į tai ir atsakytų“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Savo kandidatūrą į prezidentus kaip nepartinis iškėlęs V. Mazuronis yra sakęs, kad vienas iš dalykų, kuris keistųsi jam tapus prezidentu - tai užsienio politikos krypčių formavimas ir derinimas viduje.

Jis taip pat teigė esąs nepatenkintas dabartine situacija sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose bei biurokratija, kuri, pasak V. Mazuronio, veda valstybę neteisinga kryptimi.

Į šalies vadovo postą kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas V. Mazuronis yra kandidatavęs prieš dešimtmetį. Tada jis surinko 6,08 proc. balsų ir rinkimuose liko trečias. Pastaruosius 5 metus jis atstovavo Lietuvai kaip Europos Parlamento narys.

LRT debatų laidoje ketvirtadienio vakarą V. Mazuronis pareiškė, jog šalyje egzistuoja mokestiniai netolygumai, kai net ir prabangus ar nekilnojamasis turtas nėra apmokestinamas. Politikas kalbėjo apie kitų kandidatų Gitano Nausėdos ir S. Skvernelio namus Vilniuje bei suabejojo, ar premjero namo vertė iš tiesų atitinka rinkos kainas.

„Jei jūs pasisiuvote kostiumą ir sumokėjote 100 eurų, tai tas kostiumas ir vertas šimto eurų. Ar jūs galvojate, kad rinkos kaina, kaip gerbiamo iškilaus politiko kostiumas bus parduotas už 500 eurų? Yra tokia realybė, deklaruojama ta suma, kuri yra realiai išleista, investuota“, – tikino S. Skvernelis.

„Gerbiamas premjere, už tą deklaruotą jūsų vertę rytoj perku jūsų namą. Parduokit“, – į tai sureagavo V. Mazuronis.

Gerbiamas premjere, už tą deklaruotą jūsų vertę rytoj perku jūsų namą.

„Sutarėm! Pirkite!“, – pareiškė S. Skvernelis, vėliau pridūręs, jog dar reikės atsiklausti žmonos bei pavadino V. Mazuronio replikas „demagogija“.

S. Skvernelis yra deklaravęs, kad jo namas su sklypu yra vertas 130 tūkst. eurų.

Ketvirtadienio debatuose aštuoni kandidatai į prezidentus diskutuoja apie ekonomiką ir regionų politiką.

Vyriausiosios rinkimų komisijos finansuojamoje LRT laidoje nedalyvavo vienintelis kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis – jis prie LRT prieš debatus surengė piketą. Anksčiau A. Juozaitis LRT įvardijo „korupcijos židiniu“, LRT dėl šių kaltinimų svarsto kreiptis  į teismą.

V. Mazuronio atstovas Valdas Skarbalius BNS informavo, kad pavėlavus lėktuvui V. Mazuronis iš Briuselio į Lietuvą grįš tik 19 valandą. Pagal planą, jis turėjo dalyvauti debatuose, kurie buvo numatyti 16 val. 30 min.

Į pirmadienio debatus pakviesti visi kandidatai, kurie skelbia surinkę įstatymo numatytus 20 tūkst. rinkėjų parašų.

Siekiant išsamesnių diskusijų, debatus buvo nuspręsta skaidyti į dvi dalis.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo 19 val. debatuose dalyvaus ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Valentinas Mazuronis, Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas, Antanas Guoga ir Vilija Blinkevičiūtė buvo tarp 348 Europos Parlamento narių, palaikiusių direktyvą.

Bronis Ropė ir dar 273 europarlamentarai reformai nepritarė.

Dvejus metus rengtai reformai pritarė žiniasklaidos organizacijos ir menininkai, norintys gauti didesnę grąžą iš jų turinį naudojančių interneto platformų, tokių kaip „YouTube“ ar „Facebook“.

Tačiau pertvarkai griežtai priešinosi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš susietos su skelbiamu turiniu reklamos. Reformos baiminosi ir laisvo interneto šalininkai, nuogąstaujantys, kad naujieji įstatymai nulems beprecedenčius suvaržymus.

Europos Parlamento narys V. Mazuronis sako, kad pertvarka leis sąžiningiau paskirstyti uždarbį tarp turinio kūrėjų ir interneto milžinų, bet neaukos interneto laisvės.

„Už viso to stovi nemenki finansai, kuriais, pasiekus kompromisą, toms didžiosioms kompanijoms teks dalintis“, – BNS telefonu iš Strasbūro sakė politikas.

„Jeigu pirminė medžiaga, kurią jie deda, yra kitų žmonių pagamintas turinys, tai tiems pirminiams šaltiniams turėtų būti atlyginta. Toks sprendimas yra teisingas“, – pridūrė jis.

Jeigu pirminė medžiaga, kurią jie deda, yra kitų žmonių pagamintas turinys, tai tiems pirminiams šaltiniams turėtų būti atlyginta.

„Prieš“ balsavęs B. Ropė perspėjo, kad dalis informacijos internete bus prieinama sunkiau, nes didelę dalį jos bus galima rasti tik pirminiuose šaltiniuose.

Europarlamentaras piktinosi, kad reforma buvo „prastumta“.

„Manau, kad labai blogai, kad buvo stumiamas nesuderintas projektas ir užuot dar padirbėję, rastume ir vartotojams, ir autoriams tinkamą variantą, buvo (...) viskas prastumta“, – BNS teigė B. Ropė.

„Buvau pažadėjęs interneto vartotojams, kad jų galimybių, jų laisvių nevaržysime. Todėl ir nuosekliai tą palaikiau“, – tvirtino jis.

Ginčai – dėl dviejų nuostatų

Daugiausiai aistrų Europos Parlamente virė dėl dviejų direktyvos nuostatų.

Pirmoji buvo 13-asis straipsnis, kuriuo siekiama stiprinti autorių pozicijas prieš jų turinį naudojančias platformas, tokias kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Soundcould“. Šią nuostatą smarkiai palaikė muzikos kūrėjai.

Pagal reformą, Europos įstatymai pirmą kartą numatytų teisinę platformų atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi autorių teisių. Taip iš platformų būtų reikalaujama tikrinti viską, ką skelbia jų vartotojai.

Kritikai tvirtina, kad pagal 13-ąjį straipsnį platformos turėtų įdiegti brangius turinio filtrus, jie automatiškai ir dažnai klaidingai ištrina turinį.

Tačiau muzikos prodiuseris Martynas Tyla BNS sakė, kad pačios platformos ir kai kurie jų vartotojai iki šiol nesąžiningai uždirbdavo autorių sąskaita.

„Šita reforma yra mums labai palankus dalykas. Reikia pripažinti, kad daug kas populiarindami savo profilius ir iš to uždirbdami naudojosi ne savo kūriniais“, – teigė prodiuseris.

Kitame ginčų kėlusiame direktyvos straipsnyje numatoma nustatyti vadinamąsias gretutines teises žiniasklaidai.

Ja siekiama užtikrinti, kad žiniasklaidos priemonėms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.

Didieji leidėjai siekė reformos, nes laiko ją skubia priemone norint apsaugoti kokybišką žurnalistiką ir mažėjančias tradicinių žiniasklaidos kompanijų pajamas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė BNS sakė, kad pagal priimtą direktyvą interneto platformos turės galimybę be apribojimų skelbti nuorodas į žiniasklaidos pranešimus, bet dėl papildomos informacijos skelbimo turės gauti jos sutikimą.

Pasak jos, tokia nuostata yra tinkama, bet Lietuvos politikams teks pasirūpinti tinkamu direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę.

„Norime, (...) kad tai nesibaigtų kitų šalių patirtimi, kai visi lieka prie nulio, kai žiniasklaidos priemonės nori, kad jų publikacijas „Google“ indeksuotų kaip didžiausia paieškos sistema, bet „Google“ nenori už tai mokėti“, – teigė A. Žilinskienė.

Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas BNS sakė, kad direktyva kuria prievolę interneto gigantams sėsti prie derybų stalo su žiniasklaida ir leidžia tikėtis, jog leidėjai galės susigrąžinti dalį pajamų, šiandien nukeliaujančių į „Google“ ar „Facebook“.

Pasak jo, interneto gigantai tiesiogiai prisidėjo prie to, kad Lietuvoje ir kitose šalyse nyktų laikraščiai.

„Tai yra tiesioginė pasekmė to, kad autoriai, kūrėjai negauna atlygio už savo turinį, o jis yra laisvai naudojamas tų, kurie prie jo visiškai neprisidėjo“, – kalbėjo R. Barysas.

Direktyvą dar turės patvirtinti ES Taryba.

V. Mazuronis tvirtina, kad dabartinis jo planas yra grįžti į Lietuvos politiką, todėl, teigia politikas, siekti dar kartą europarlamentaro posto jis neketina. Kartu V. Mazuronis aiškina, kad Prezidento rinkimuose dalyvauti atsisakiusios Seimo narės Aušros Maldeikienės pavyzdžiu jis taip pat neseks, nepaisant to, kad pats yra prezidentinių reitingų lentelės apačioje.

Vis dėlto savarankiškai Prezidento rinkimuose išsikėlęs V. Mazuronis apie grįžimą į nuo 2018 m. kovo vėl Viktoro Uspaskicho vadovaujamą ir teisėsaugos akiračio neišvengusią Darbo partiją svarsto rimtai. Pasak ne vieną partiją anksčiau pakeitusio europarlamentaro, į Darbo partiją sugrįžti jis norėtu kartu su politinės korupcijos byloje teisiamu buvusiu „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu. Jo nuomone, pastarasis yra kaltinamas nepagrįstai.

V. Mazuronis teigė, kad šeštadienį vykusiame „darbiečių“ suvažiavime į Viktoro Uspaskicho klausimą, ar jam nėra laikas grįžti į partiją, jis atsakęs „kodėl ir ne“.

„Dabar situacija partijoje keičiasi, todėl į Viktoro klausimą aš atsakiau labai aiškiai ir nedviprasmiškai - kodėl ir ne. Aš pasakiau, kad turėčiau grįžti karu su Vytautu Gapšiu“, - Eltai aiškino V. Mazuronis. Jis pabrėžė, kad dabartinė Darbo partijos komanda jam atrodo tinkama.

Nors paskutinės „Delfi“ užsakymu atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rodo, kad V. Mazuronį prezidentu regi vos pusė procento šalies gyventojų, politikas sako tvirtai užsibrėžęs surinkti reikalingus 20 tūkstančių parašų ir apie Europos Parlamento rinkimus net nesvarstantis.

„Aš rinksiu parašus ir, mano turima informacija, juos surinksiu bei dalyvausiu Prezidento rinkimuose“, - kalbėjo V. Mazuronis. Politikas akcentavo, kad pagrindinis jo siekis - sugrįžti į Lietuvos politiką.

„Aš turiu planą grįžti iš Briuselio į Lietuvą ir dirbti Lietuvoje, ir būtent todėl aš renkuosi Prezidento rinkimus, o ne kokius kitus. Nors gyvenime būna, kad viskas keičiasi“, - sakė V. Mazuronis.

Jo teigimu, skelbiamos apklausos apie realią situaciją mažai ką tepasako.

„Apklausos vis labiau darosi karikatūriškos. Į apklausas sutraukiami žmonės vos ne iš kapinių, kurie nedalyvauja ir nesiruošia dalyvauti Prezidento rinkimuose, padaroma tokia mišrainė. Reitingų maratonas, kuris prasidėjo labai anksti, yra akivaizdi politinės kovos priemonė“, - pastaruoju metu skelbiamus reitingus komentavo V. Mazuronis.

V. Mazuronis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2014 m. pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. Į europarlamentaro kėdę jis atsisėdo atsisakęs aplinkos ministro portfelio. 2015 m. pradžioje V. Mazuronis paliko „tvarkiečių“ partiją ir perėjęs į korupcija kaltinamą Darbo partiją tapo jos pirmininku. Paskutiniai Seimo rinkimai politikui ir jo vadovautai Darbo partijai buvo labai nesėkmingi, ir V. Mazuronis atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų. 2016 m. pabaigoje partijos pirmininke išrinkus Živilę Pinskuvienę, V. Mazuronis pasitraukė ir iš pačios partijos.

Nuo 2018 m. balandžio mėnesio teisėsaugos akiratyje dėl korupcijos atsidūrusiai Darbo partijai vėl vadovauja politinės jėgos įkūrėjas ir buvęs pirmininkas V. Uspaskichas.

Kodėl balsuodamas Europos Parlamente dėl siūlomų sankcijų Vengrijai aš nepritariau ir balsavau susilaikydamas?

Visų pirma todėl, nes netikiu tokių sankcijų poveikio veiksmingumu. Kas gresia Vengrijai? Greičiausiai ne tiek jau ir daug. Nors 7 straipsnio aktyvavimas EP iki šiol neturėjo precedentų, bent šiuo metu panašu, kad žala Vengrijai pirmiausia apsiribotų žodiniais įspėjimais ir neigiamomis tarptautinės žiniasklaidos antraštėmis, kurios, suprantama, suerzins daugumą Vengrijos gyventojų. Tokį sprendimą jie laikys kaip bandymą grubiai kištis į vidinį Jų šalies gyvenimą ir, mano nuomone, Jie bus teisūs. Maža to, esu giliai įsitikinęs, kad EP balsavimas tik sustiprins V. Orbano valdžią Vengrijoje bei Jo paramą tarp daugumos šalies gyventojų. Visiškai pritariu buvusio komunistinio laikotarpio vengrų disidento filosofo Gasparo M. Tamaso nuomonei, kad tai tik  „išlaisvins nacionalistinę isteriją“.

Antra, šioje EP iniciatyvoje įžvelgiu didelį pavojų. Kalbu ne vien apie pavojų Vengrijai! Pavojų pačiai Europos Sąjungai. Kur bepažvelgsi – separatistinės nuotaikos auga: „Alternatyva Vokietijai“ gavo 94 vietas Bundestage; Marine Le Pen iš Nacionalinio fronto surinko trečdalį balsų Prancūzijos prezidento rinkimuose; Italijoje stiprėja penkių žvaigždučių judėjimas; Austrijoje ir Čekijoje stiprėja separatizmą remiančios politinės jėgos; Jungtinėje Karalystėje po referendumo priimtas sprendimas palikti Europos sąjungą; Turkija nusiteikusi karingai. Tuo tarpu, ne ES narė Japonija atsisako puoselėto pacifizmo, o Kinija svajoja susigrąžinti savo šlovę. Rusijoje stiprėja imperinės nuotaikos bei ambicijos. Pilną vaizdą šioje dėlionėje užpildo JAV,  kurios staiga keičia savo ilgametę politiką ir  izoliuojasi nuo Europos.

Tokioje situacijoje ES valstybių susitelkimas bei maksimalus vieni kitų supratimas yra būtinas. To tikrai nepasieksime, jeigu vienos ES šalys narės ims griežtai nurodinėti ar net grasinti kitoms. Jeigu imsime viešai kaltinti ir pasmerkti vienų ar kitų ES valstybių teisėtai išrinktas vyriausybes už jų veiksmus, kuriuos palaiko didžioji dauguma tų šalių gyventojų. Mes pasieksime tik viena – euroskeptinės nuotaikos tose valstybėse stiprės, o tai reiškia, kad silpnės visa Europos Sąjunga.

Pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms yra tos Europos Sąjungos vertybės, kurios nekelia abejonių niekam save pagrįstai laikančiam europiečiu. Tai yra vertybės, ant kurių pamato praūžus Antrajam pasauliniam karui, nusinešusiam beveik 70 mln. gyvybių kūrėsi ES, nužengusi savo ilgą, nelengvą, drebinamą įvairių politinių ir ekonominių krizių kelią. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ir pagarba ES valstybių narių teisei priiminėti sprendimus savo valstybių gyvenime, kokius jos mano reikalinga priimti, yra būtina.

Šiandien ES, atsidūrė ateities pasirinkimų kryžkelėje ir jai neabejotinai reikia ieškoti naujų bendradarbiavimo ir tarpusavio sąsajų formų. Tik, ar sankcijos prieš vieną iš savo narių nepaskatins vidines griaunamąsias jėgas klibinti ES iš vidaus? Mano nuomone, tikrai taip. Kuo daugiau mes bandysime mokyti, nurodinėti ar grasinti vieni kitiems, aiškinti kaip kas turi gyventi, tuo silpnesnė ir trapesnė bus Europos Sąjunga. Kuo daugiau mes išmoksime suprasti vieni kitus bei vienų ar kitų poelgių motyvus, kuo daugiau mes ieškosime bendro kompromiso tuo stipresnė ir vieningesnė bus mūsų sąjunga.

Mano nuomone, Europos Sąjunga – tai mūsų valstybės – Lietuvos – ekonominio, finansinio bei karinio vystymosi ir saugumo garantas. Jeigu nerasime bendrų sprendimų, tai reikš visos ES susilpnėjimą, o gal net griūtį. Tad šiandien, kaip niekada, svarbu ne skaldyti ir priešinti, o telkti ir vienyti.

Todėl aš ir negalėjau pritarti Europos Parlamento veiksmams, nukreiptiems prieš Vengriją. Tokia praktika, priemonės ar veiksmai neturi įsigalioti Europos Parlamente, nes tai nenaudinga nei pačiai Europos Sąjungai, nei Lietuvai.

Anot apie savo kandidatavimą 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose pareiškusio V. Mazuronio, užsienio politikos pagrindinis tikslas turėtų būti tautinės Lietuvos valstybės stiprinimas. Pasak jo, visi užsienio politikos žingsniai turėtų būti žengti siekiant šio tikslo.

Paklausus, kokie būtų jo konkretūs veiksmai, stiprinantys tautinę valstybę, V. Mazuronis konkrečiomis strategijomis nesidalijo. Politikas pabrėžė, kad siekiant išsikeltų tikslų, elgtųsi kitaip nei kai kuriomis situacijomis elgėsi D. Grybauskaitė.

Kalbėdamas apie tai, kokia Lietuvos pozicija turėtų būti vienu ar kitu užsienio politikos klausimu, V. Mazuronis dažnai pabrėžia pragmatiškumą, laviravimą ir valstybės neišsišokimą. Pasak jo, dabartinėje Lietuvos užsienio politikoje per mažai pragmatizmo ir per daug isteriškumo.

Šiuo atžvilgiu V. Mazuronio užsienio politikos koncepcija skiriasi nuo idėjų, kuriomis buvo pagrįsta prezidento Valdo Adamkaus politika, akcentavusi Lietuvos lyderystę ir išskirtinį aktyvumą regione, bei nuo D.Grybauskaitės, dažnai pabrėžiančios Lietuvos matomumo ir principingumo tarptautinėje erdvėje svarbą.

Nemanau, kad mes turėtume būti tie, kurie puola draskyti akis kaimynams, dėl to, kad požiūriai ir vertybės stipriai skiriasi.

Valstybės susilaikymo ir išsišokimo užsienio politikoje vengimas pabrėžiamas tiek kalbant apie santykius su Rusija - politikas ragina būti santūresnius ir diplomatiškesnius, tiek kalbat apie išlaidas gynybai. Pasak V. Mazuronio, Lietuva neturėtų (jei geopolitinėje atmosferoje nekils didesnių įtampų) didinti išlaidų gynybai daugiau nei 2 proc. nuo BVP, nes taip elgdamasi, aiškino europarlamentaras, Lietuva rizikuos išsišokti kitų ES valstybių, kurios gynybai skiria mažiau, atžvilgiu.

Todėl, pabrėžė V. Mazuronis, Lietuva, pasiekusi 2 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, nebeturėtų daugiau kelti šio klausimo.

„Lietuva, skirdama 2 procentus, ir taip yra atsidūrusi tarp daugiausiai finansuojančių gynybą valstybių. Manau, kad bandymas šokti aukščiau visų nėra labai teisingas. Aiškiai suprantame, kad tiek 2 ar 2,5 proc., jei mes imame finansinį požiūrį, nieko ten gero nepakeis. Man tai atrodo toks pionieriškas bandymas pašokinėti, pasirodant pučiant krūtinę“, - aiškino V. Mazuronis.

Jo nuomone, didesnio finansavimo nereikėtų ir dėl to, kad šiuo metu didžiausios grėsmės Lietuvai kyla ne išorėje, bet viduje. V. Mazuronis akcentavo, kad vidaus politikos problemos - nevaldoma emigracija ir žmogiškojo potencialo netekimas - yra didžiausi iššūkiai valstybei.

„Matau grėsmę išnykti mūsų tautai, bet ne karinio užkariavimo būdu. Pirmiausia pagrindinės grėsmės tautai ir valstybei yra mūsų valstybės viduje. Jei mes to nesuvoksime ir nesiimsime rimtų priemonių, tai ir Lietuvos valstybė, ir tauta rizikuoja išnykti“, - aiškino europarlamentaras.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie užsienio politiką Rusijos atžvilgiu, V. Mazuronis pabrėžė, kad Lietuva neturėtų dirbtinai daryti iš savęs priešo kaimyninei valstybei.

„Nors mūsų požiūriai ir pozicijos yra skirtingi, manau, kad mes neturėtume dirbtinai daryti iš savęs didžiausio priešo kaimynams, su kuriais mes visada gyvenome ir visada gyvensime. Mes turėtume palaikyti bendrą poziciją su mūsų strateginiais partneriais - JAV ir ES. Nemanau, kad mes turėtume būti tie, kurie puola draskyti akis kaimynams, dėl to, kad požiūriai ir vertybės stipriai skiriasi“, - aiškino V. Mazuronis.

V. Mazuronis kritikavo dabartinę Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, aštrūs Lietuvos užsienio politikos vadovų pareiškimai neturi realios naudos.

„Tai, kad mes laikomės vienos pozicijos su sąjungininkais, yra gerai, bet kai dėl vienų ar kitų priežasčių puolam be reikalo, mėtomės vienokiais ar kitokiais pareiškimais, draskom akis, mano manymu, neduoda jokios naudos niekam“, - kalbėjo europarlamentaras.

Pasak jo, dėl skambių dabartinių užsienio politikos vadovų pareiškimų Lietuva Rusijoje yra laikoma prieše.

„Mes dirbtinai kuriame įvaizdį. Pažiūrėkite į Rusijos piliečių apklausas. Jos rodo, kad Lietuva yra viena iš didžiausių rusų priešų. Iš tikrų aš nemanau, kad Lietuva turi būti priešė rusams arba rusų tautai“, - sakė V. Mazuronis, pabrėždamas, kad, nepaisant nesutarimų su Rusijos valdžia, tokia Lietuvos politika nėra išmintinga.

V. Mazuronis ragino pragmatiškai pažvelgti ir į Lietuvos bei Baltarusijos santykius. Europarlamentaras pripažino, kad tai diktatoriška valstybė, tačiau, aiškino V. Mazuronis, su ja būtina bendradarbiauti.

Europarlamentaras labai kritiškai įvertino Lietuvos politikų pareiškimus, kad su Lietuvos pašonėje statoma Astravo atomine elektrine nereikia susitaikyti ir daryti Minskui spaudimą, kad AE nebūtų užbaigta.

Pasak jo, reikia susitaikyti, kad pasienyje atsiradęs objektas bus pastatytas ir dėti visas pastangas, užtikrinant jo saugumą.

„Manau, šiandien kažką padaryti, kad Astravo elektrinė nebedirbtų. yra neįmanoma. Todėl dabar mes su kitomis ES valstybėmis turėtume koncentruotis į maksimalią saugumo kontrolę. O visa kita yra politiniai demaršai ir bandymas žaisti jausmais. (...) Tai garsiausiai šaukiančių primestas susirūpinimas“, - apibendrino V. Mazuronis, pridurdamas, kad kategoriška pozicija nėra naudinga Lietuvai.

Euroatlantiniai santykiai

V. Mazuronis, kalbėdamas apie tai, koks ES raidos scenarijus geriausiai atitiktų Lietuvos interesus, nebuvo konkretus. Politikas, viena vertus, tikino, kad palaiko ES tolesnės integracijos procesus, tačiau, kita vertus, leido suprasti, kad Lietuvai ES svarbi tik dėl pragmatinių saugumo priežasčių.

Be to, europarlamentaras nenorėjo savęs priskirti nei prie eurooptimistų, nei euroskeptikų.

„Aš save traktuočiau kaip Lietuvos tautinės valstybės interesų gynėją. Savęs netraktuočiau nei euroskeptiku, nei eurooptimistu“, - Eltai sakė V. Mazuronis.

Šiandien aš matau Lietuvos bėgimą iš paskos traukinio ir pritarimą tai pusei, kurios švilpukas garsiau sušvilpia.

Prezidento posto siekti pasiryžęs politikas pabrėžė, kad šiandien akivaizdžiai matomos dvi iškilusios ES tolesnės raidos perspektyvos - stiprinti federalizmą arba toliau likti nacionalinių valstybių sąjunga. Tačiau V. Mazuronis nepaaiškino, kurią perspektyvą, jo manymu, būtų palankiausiai remti Lietuvai. Politikas aiškino, kad Lietuva turėtų laviruoti tarp šių dviejų blokų ir ieškoti sutarimo tarp skirtingas pozicijas turinčių valstybių.

„Tarp tų dviejų blokų (skirtingas ES ateities vizijas remiančių valstybių. - ELTA) vyksta bandymas nugalėti vienas kitą. O tai iš esmės veda į ES pralaimėjimą ir galimus skilimus. Todėl Lietuvos kelias turėtų būti išmintingas laviravimas, siekiant maksimalios naudos sau - Lietuvos valstybei. Toks kelias turėtų būti, o ne kažkoks kietas vienos pusės palaikymas“, - aiškino V. Mazuronis.

„Reikia pažiūrėti į situaciją ne tik savo akimis, bet ir vadinamųjų oponentų ar kitą nuomonę turinčių valstybių akimis“, - pridūrė V. Mazuronis.

Tačiau, nepaisant raginimo „laviruoti“ ir aiškiai nesusitapatinti su kuria nors viena pozicija, V. Mazuronis kritikavo D. Grybauskaitę, kad ši, jo manymu, nėra aiškiai išsakiusi pozicijos šiais klausimais.

„Šiandien aš matau Lietuvos bėgimą iš paskos traukinio ir pritarimą tai pusei, kurios švilpukas garsiau sušvilpia. Tai Lietuvos valstybei nenaudinga, trumpalaikė pozicija“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Panašiu laviravimu ir aiškios pozicijos neprisiėmimu V. Mazuronis ragina užsiimti pastaruoju metu kylančiuose ginčuose tarp euroatlantinių sąjungininkų - ES ir JAV. Politikas abstrakčiai ragina įsiklausyti į vienas kitai prieštaraujančių pusių argumentus ir motyvus, o Lietuvos pozicijas stiprinti ten, kur JAV ir ES požiūriai sutampa.

D. Grybauskaitės politikos vertinimas

V. Mazuronis labai kritiškai įvertino prezidentės užsienio politiką. Anot jo, D. Grybauskaitės užsienio politikoje buvo daug sutrikimo ir emocijų. Europarlamentaras skeptiškai įvertino D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos pradžioje išsakytus pareiškimus, kad Lietuva turėtų daugiau bendrauti su turtingomis šalimis, nei, kaip buvo V. Adamkaus prezidentavimo metu, su geopolitiškai ir ekonomiškai nestabiliomis Rytų Europos valstybėmis.

„Iš pradžių ji nevažiavo susitikti su Obama, po to buvo pareiškusi, kad gana draugysčių su ubagais, turėdama galvoje Ukrainą ir kitas Rytų partnerystės valstybes (...). Tai buvo blaškymosi, neapsisprendimo, aiškios politikos neturėjimo laikotarpis. Emocingi, teatrališki gestai. Man atrodo, kad atvirumo, skaidrumo ir svarbiausia suformuotų Lietuvai naudingų principų siekimo pastaruosius metus vadovaujant D. Grybauskaitei nebuvo“, - sakė V. Mazuronis.

Politikas tvirtino, kad turėdamas galimybę vadovauti užsienio politikai keistų jos įgyvendinimo formą, bet ne užimamas pozicijas.

**************************

Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.

„Aš būsiu prezidentas, kovojantis už tautinę Lietuvos valstybę“, – savo programą pirmadienį Vilniuje pristatė V. Mazuronis, šūkiu pasirinkęs „Laisva. Teisinga. Klestinti“.

Rinkimų programoje jis siūlo tris žingsnius: stiprinti tautinę valstybę, atsisakyti perteklinių draudimų, mažinti socialinę nelygybę.

„Privalome grįžti prie Lietuvos valstybės sampratos, formaliai pagal Konstituciją esame tautinė valstybė. Konstitucijoje įrašyta, kad Lietuvos valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai“, – sakė V. Mazuronis.

Šiandien kas vyksta Lietuvoje, kitokių žodžių kaip užkniso negaliu pasakyti.

Jo programoje numatoma „puoselėti istorinę atmintį, kalbą, kultūrą, plėtoti išmintingą, Lietuvai naudingą užsienio politiką, kurti ir saugoti lietuviškus bankus, avialinijas, žiniasklaidą, geležinkelius, miškus“.

Kiti nurodyti siekiai – „naikinti socialinę nelygybę, naikinti perteklinius draudimus, numatyti atsakomybę už teismuose ir teisėsaugoje priimtus sprendimus, stiprinti tiesioginį piliečių valdymą, didinti gaunamas pajamas“.

„Prezidento rinkimų programa turėtų būti vizija, siekis, kuria kryptimi Lietuvos valstybė turi eitis, vystytis, kad tauta ir valstybė neišnyktų šiandieniniam politiniam vandenyne“, – apie savo programą sakė V. Mazuronis.

Kalbėdamas apie dabartinę situaciją jis ne kartą kartojo žodį „užkniso“.

„Šiandien kas vyksta Lietuvoje, kitokių žodžių kaip užkniso negaliu pasakyti“, – kalbėjo europarlamentaras ir minėjo „totalų mūsų žmonių išvarymą“, o „valstybės niekinimo simboliu“ nurodė Gedimino kalną.

„Besipešantys politikai, kurie pešasi Seime kaip smėlio dėžėj, užmiršo, kodėl jie išrinkti ir ką čia daro. Kasmet netenkame Marijampolės miesto dydžio gyventojų skaičiaus. (...) Ta atmosfera visus užknisa, užknisa skurdas, nelygybė“, – kalbėjo politikas.

Programos pristatymą moderavo politologas Vytautas Dumbliauskas. V. Mazuronis prieš Seimo rinkimus daugiau kaip metus buvo Darbo partijos vadovas, pareigas paliko partijai neįveikus 5 proc. barjero į parlamentą.

Klausiamas, kieno lėšomis finansuos kampaniją, V. Mazuronis sakė kol kas tai darantis asmeninėmis lėšomis. Jis neįvardijo, kas bus rinkimų štabo vadovas, padės surinkti kandidatuoti reikiamus 20 tūkst. parašų.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų pirmą pusmetį.

Kol kas oficialiai sieksiantys būti kandidatais į prezidentus paskelbė buvę diplomatai Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis. Jie patvirtino planuojantys dalyvauti konservatorių pirminiuose kandidatų į prezidentus rinkimuose.

Anksčiau apie ketinimus dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė. Šį savaitgalį kandidatą visuotiniu balsavimu suvažiavime renka liberalai, jų pretendentai – europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas.

Kiti potencialūs kandidatai SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, parlamentarė Ingrida Šimonytė, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, premjeras Saulius Skvernelis, visuomenės nuomonės apklausose aukštai įsitvirtinęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo sprendimo dar nepaskelbė.