Kur angelai sėja gėles
Autorė, pasitelkdama religinius simbolius ir liaudies meno objektus, tekstiliniuose paveiksluose išreiškė didį džiaugsmą dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį, įamžino savo tikėjimo kelio išgyvenimus, maldas ir viltis. Darbuose ypač plačiai skleidžiasi angelo, sėjančio gėles, metaforos, per kryžiaus simbolį ir spalvų derinius reiškiamas dėkingumas mūsų visų Kūrėjui.
„Dažnai pasvajoju, kad kažkokiu stebuklingu būdu žemėje sužydėtų niekada nesibaigianti taika – veikiausiai dėl to atsirado net keletas paveikslų, kuriuose angelai sėja gėles. Angelai – nematomo pasaulio Dievo kūriniai, o gėlių sėklos, kurias jie mano paveiksluose sėja, tai jau žmogaus pojūčiais apčiuopiama Dievo sukurtojo pasaulio dalis. Sudėjau į paveikslus abi kūrinijos puses: neregimąją ir regimąją, norėdama tuo pasakyti, kad visa Dievo kūryba man yra vientisa, nedaloma ir šventa. Tiesa, gėlių sėklas siuvinėdama įsivaizdavau, kad tai ne vien sėklos tiesiogine to žodžio prasme, bet ir gyvenimo meilėje sėklos – supratimas, atjauta, geri norai, dėkingumas... O angelas – ne tik dvasinė būtybė, bet, manau, ir žmogaus sielos būsena: mes jau čia – šiame gyvenime – dažnai vienas kitam esame Dievo siųsti angelai“, – dalijosi mintimis parodos autorė.
Solidi delmonų kolekcija
Delmonų kolekcijos įkvėpimo šaltinis – Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas, kuris neįsivaizduojamas be šios dekoratyvios kišenės, į kurią lietuvininkės dėdavosi smulkius asmeninius daiktus – religines knygas, raktus, nosines, pinigus. Autorei ypač svarbi sakralinė delmono paskirtis. Parodoje pristatomi 12 delmonų yra skirti maldininkams, piligrimams (rožiniui, giesmynui ir kitiems smulkiems dvasinės kelionės reikmenims susidėti). Tautodailininkė nesiekia atkartoti originalių delmonų raštų, juos kūrybiškai interpretuoja. Naujai sukurtuosius V.Kiškienė siūlo dėvėti ir prie šiuolaikinės aprangos. Šios kolekcijos pristatymas skiriamas Tautinio kostiumo metams. Ta proga autorė suskubo sukurti daugiau nei 80 originalių delmonų, kurie teisėtai yra laikomi Mažosios Lietuvos regiono tautinio kostiumo skiriamuoju ženklu, lietuvininkų tapatumo simboliu.
„Esu labai susižavėjusi Mažosios Lietuvos delmonais, bet, būdama Suvalkijos dukra, kurdama šią parodą, nesiekiau glaudaus atitikimo su lietuvininkių delmonų dekoravimo ornamentika, spalvomis ir simbolika. Todėl šios parodos eksponatai tik pavadinimu bei paskirtimi susiję su savo istoriniu „protėviu“ ir šios parodos įkvėpimo šaltiniu – Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) tautinio kostiumo detale – delmonu, – pasakojo V.Kiškienė. – Man pačiai, kaip tekstilės meno atstovei, delmonų siuvinėjimas yra natūraliai – kaip siūlas į kamuolį – besivyniojanti mano kūrybinio kelio kryptis. Delmonų kolekcijos įkvėpimo šaltinis yra kažkada mane sužavėjęs Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo delmonas. Bet tikriausiai natūralu, kad siuvinėti norėjosi savo sukurtais raštais, todėl nei eskizus piešdama, nei siuvinėdama nesiekiau, kad manieji delmonai savo puošyba būtų labai artimi klaipėdietiškiesiems, jie ir netiktų dėvėti prie Klaipėdos krašto tautinio kostiumo. Tiesa, visada labai žavėjausi ir žaviuosi liaudies kūrybos (įvairių žanrų) paveldu, todėl, kurdama siuvinėjimo raštus delmonų dekoravimui, norėjau, kad juose būtų kuo daugiau „užuominų“ į lietuvių liaudies meno įvairių žanrų elementus ir stilistiką.“
Kuria gimtajame kaime
Parodos autorė V.Kiškienė gimė 1956 m. Mastaičių kaime Kauno rajone, kur šiuo metu gyvena. Garliavos vidurinėje mokykloje baigusi 8 klases, pradėjo mokytis Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ir, 1975 m. jį baigusi, tapo meninio audimo specialiste. Po to, 1976–1978 m. mokėsi Klaipėdoje (dabar Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas). Anuomet specialybė vadinosi dailininkų apipavidalintojų sekcija prie LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Klubininkystės katedros. Tuo metu ji buvo aktyvi folkloro kolektyvo „Vorusnė“ dalyvė. Sovietmečiu iš jaunų krūtinių išsiveržusios ir ne tik Klaipėdoje, bet ir po visą Lietuvą skambėjusios liaudies dainos žadino norą kurti Lietuvai, domėtis tautodaile ir liaudies menu. Nors pirmieji vorusniečiai dainavo liaudies dainas be tautinių drabužių ir be delmonų, šiai parodai Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje tautodailininkė sukūrė simbolinį skaičių – 100 delmonų ir savo darbus paskyrė Tautinio kostiumo metams.
V.Kiškienė nuo 1972 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, nuo 2009 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė.
Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjos dr. Aušros Kavaliauskienės, šios autorės kūryba išsiskiria originaliu braižu, savitu stiliumi ir gilumine tradicinės kultūros pajauta, kuri skleidžiasi ne tik delmonų raštuose, bet ir tekstiliniuose paveiksluose (parodoje eksponuojami 26 tekstiliniai paveikslai). Ekspozicijoje galima susipažinti ir su autorės parengtomis rankdarbių knygomis (pristatomi 8 leidiniai).
V.Kiškienės paroda „Sakralioji tekstilė“ Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) veikia iki birželio 3 d.
