Regionų administracinis teismas trečiadienį pranešė, kad pareiškėjas Rusijos pilietis V.  Ivanovas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat prašė sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą. Jis mano, kad sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neproporcingas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir visa bylos medžiaga, neturėdamas pagrindo kvestionuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kovo 27 dienos nutartyje nustatytų aplinkybių dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas antrą kartą į Regionų administracinį teismą su skundu dėl to paties Migracijos departamento sprendimo kreipėsi balandžio 9 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą ir ir nenurodė naujų svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

Kodėl aš turiu išvažiuoti?

ELTA primena, kad Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė dar pernai, išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau įpusėjo – teismas skelbia šios baudžiamosios bylos medžiagą. Nuo šios bylos baigties ir priklausys, kada Rusijos pilietis bus išsiųstas iš Lietuvos – šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. Ivanovui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tai reiškia, kad kaltinamasis visą bylos nagrinėjimo laiką turi būti Lietuvoje. Rusijos pilietis bus išsiųstas, kai įsiteisės nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje. Kada tai įvyks, nežinoma, nes bylą kol kas nagrinėja pirmos instancijos teismas, jo verdiktą šalys dar galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui ir tik po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.

Tuo metu V. Ivanovas mano, kad nėra nustatyta nė vieno fakto, patvirtinančio, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Aš kol kas nesiruošiu bėgti iš Lietuvos, iš mano Tėvynės, iš mano Kauno, kur mano tėvai guli kapuose, aš čia gimiau. Kodėl aš turiu išvažiuoti? Čia mano šeima, čia mano visi giminaičiai“, – žurnalistams yra sakęs Rusijos pilietis.

„Aš kaunietis, aš čia gimiau, aš čia kalbu su jumis tautine kalba. Už ką mane grūsti? Ką aš pasakiau tokio? Pasakykit. Ką aš padariau? Sumušiau? Bombą padėjau prie Prezidentūros ar prie Landsbergio atstovybės? Ne, aš šituo neužsiimu, pas mane kultūrinis gyvenimas, aš istorikas, filosofas, man yra ką veikti, o jūs užsiimkit savo politika, bet nepirškit mane į šitą reikalą ir nebandykit iš manęs daryti idioto“, – Vilniaus apygardos teisme trečiadienį žurnalistams kalbėjo Rusijos pilietis V. Ivanovas.

ELTA primena, kad buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas praleido terminą apskųsti Migracijos departamento sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos, o jį praleidęs atnaujinti apskundimo termino neprašė, todėl teisme jo išsiuntimo klausimas nebus keliamas. Asmuo bus išsiųstas iš Lietuvos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad 77 metų V. Ivanovas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose sausio 24 dieną buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė panaikinti Migracijos departamento pernai lapkričio 7 dieną priimtą sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Už ką mane grūsti? Ką aš pasakiau tokio? Pasakykit. Ką aš padariau? Sumušiau? Bombą padėjau prie Prezidentūros ar prie Landsbergio atstovybės? Ne, aš šituo neužsiimu.

Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė dar pernai, išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau įpusėjo – teismas trečiadienį skelbė baudžiamosios bylos medžiagą. Nuo šios bylos baigties ir priklausys, kada Rusijos pilietis bus išsiųstas iš Lietuvos – šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. Ivanovui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tai reiškia, kad kaltinamasis visą bylos nagrinėjimo laiką turi būti Lietuvoje. Rusijos pilietis bus išsiųstas, kai įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kada tai įvyks, nežinoma, nes bylą kol kas nagrinėja pirmos instancijos teismas, jo verdiktą šalys dar galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui ir tik po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.

Tuo metu V. Ivanovas mano, kad teismo sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos nėra pilnai įsiteisėjęs ir jis su advokatu dar svarstys, ką daryti toliau.

„Būtinai reikės vėl kreiptis, man tokie monai, tokie prijomčikai (metodai, priemonės – ELTA), rusiškai sakant, nepraeina. Aš esu per daug išmokytas žmogus, kad nematyti aferos, kurią daro migracijos valdyba ir departamentas. Man nori kažką įpiršti, aš noriu žinoti, aš žmogus, aš turiu teisę žinoti, ką prasižengiau. Bauskit mane ir sakykit, tada aš sutiksiu, ar ne“, – piktinosi Rusijos pilietis.

V. Ivanovas pasakojo, kad sausio 13 dieną pas jį atvykęs pašto darbuotojas jam įteikė Migracijos departamento dokumentus. Jis mano, kad tik nuo šios datos gali būti skaičiuojamas terminas, kada jis gali apskųsti sprendimą

„Visų pirma, ne išvažiuoti, o deportuoti nori – mes turim laikytis formuluotės teisingos. Antras dalykas, aš nesutinku su motyvacija, kuria man buvo atsakyta neigiamai, visų pirma, mes prašėme skunde, kad būtų atstatytas tikras laikas, kada aš gavau šį pranešimą, kad mane palaisvino nuo leidimo gyventi“, – žurnalistams Vilniaus apygardos teisme trečiadienį sakė V. Ivanovas.

„Aš turiu gyventi čia, aš kaunietis grynas“, – kalbėjo jis.

V. Ivanovas mano, kad nėra nustatyta nė vieno fakto, patvirtinančio, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Aš kol kas nesiruošiu bėgti iš Lietuvos, iš mano Tėvynės, iš mano Kauno, kur mano tėvai guli kapuose, aš čia gimiau. Kodėl aš turiu išvažiuoti? Čia mano šeima, čia mano visi giminaičiai“, – tikino Rusijos pilietis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad V. Ivanovas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose sausio 24 dieną buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė panaikinti Migracijos departamento pernai lapkričio 7 dieną priimtą sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamento sprendimą gavo šiemet, sausio 13 d., todėl nepraleido termino paduoti skundą dėl sprendimo panaikinimo. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai vasario 1 dienos nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus sumokėtą 30 eurų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie skundo pateikė duomenis, jog Migracijos departamentas, atsakydamas į jo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymą, 2024 m. sausio 9 d. išsiuntė pareiškėjui ginčijamą sprendimą, kuris jam įteiktas 2024 m. sausio 13 d.

Tačiau iš byloje Migracijos departamento pateiktų duomenų nustatyta, jog departamento pernai lapkričio 7 dienos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas jau kitą dieną, lapkričio 8-ąją, Lietuvos migracijos informacinės sistemos asmens aktyvioje paskyroje nurodytu elektroniniu pašto adresu.

Migracijos departamentas taip pat paaiškino, jog užsienietis 2023 m. rugpjūčio mėnesį buvo atvykęs į Migracijos departamentą (į apklausą), įteikė savo vizitinę kortelę, kurioje jo prašymu pakoreguotas el. pašto adresas: užsienietis paaiškino, kad laikinai negali naudotis vienu elektroniniu paštu, todėl paprašė sprendimą siųsti kitu elektroniniu paštu.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjui apie skundžiamą sprendimą buvo žinoma jau nuo 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik kitų metų sausio 24 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas pats skunde nurodė, jog vyko į Migracijos departamentą į apklausas, žinojo, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu pagal kompetenciją įvertinti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

2023 m. spalio 18 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

„Pareiškėjas žinojo, jog bus priimtas sprendimas, nurodė savo elektroninio pašto adresą, kurį vėliau patikslino, įteikdamas Migracijos departamentui vizitinę kortelę. Išrašas ir Lietuvos migracijos informacinės sistemos patvirtina, jog sprendimas buvo išsiųstas nurodytais elektroniniais adresais, todėl pareiškėjas į teismą kreipėsi, praleidęs įstatyme nustatytą 14 dienų terminą“, – paskelbė Regionų administracinio teismo Kauno rūmai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Teismas akcentavo, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

Savo ruožtu teismas pareiškėjui išaiškino, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.

Šiam teismo sprendimui pritarė ir V. Ivanovo atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

„Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista“, – rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto priimtoje nutartyje.

Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė  išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – VSD, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

ELTA primena, kad V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje, kuri buvo transliuota pernai.

Migracijos departamentas yra skelbęs, kad tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti V. Ivanovui leidimą įsiteisėtų nesibaigus baudžiamajam procesui, jis privalėtų likti Lietuvoje, kol šis tęsis, jam bus skirtos kardomosios priemonės. Tačiau teismui pasibaigus ir įsiteisėjus sprendimui, jis privalės išvykti. V. Ivanovo. K. Juraičio ir E. Švenčionienės byloje teismas dabar apklausia liudytojus.

1997-ųjų liepą V. Ivanovas buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. V. Ivanovas tada tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.

Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.

2007 m. Rusijos pilietis įsivėlė į incidentą su radijo ir televizijos laidų vedėju Algiu Ramanausku, V. Ivanovas buvo pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, o 2013 m. vyrui skirta bauda už buvusio SSRS vadovo Josifo Stalino portreto demonstravimą Antakalnio kapinėse minint pergalės prieš fašizmą dieną.

Kaip Eltai sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, kovo 25 d. teismo posėdyje teisėjas Mindaugas Povilanskas paskelbė, kad nutarta patenkinti kaltinamojo V. Ivanovo advokato Ryšardo Burdos prašymą dėl jo ginamojo ištartų žodžių apie Sausio 13-ąją paskirti lingvistinę ekspertizę.

„Teisėjas pranešė, kad išklausęs proceso dalyvių argumentus ir pasisakymus dėl lingvistinės ekspertizės, priima protokolinę nutartį. Ja nutariama, kad tikslinga paskirti byloje lingvistinį tyrimą“, – nurodė L. Nemeikaitė.

Anot jos, galutinis sprendimas dėl ekspertizės skyrimo bus suformuluotas, gavus visų proceso dalyvių pasiūlymus. Minėtus pasiūlymus proceso dalyviai teismui turi pateikti iki balandžio 10 d., nutartis dėl ekspertizės paskyrimo bus paskelbta balandžio 24 d.

Akcentavo, kad V. Ivanovas tiesiog pareiškė savo nuomonę

Šioje baudžiamojoje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas ir jau likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ vadovė Erika Švenčionienė yra kaltinami dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į jų pasisakymus apie Sausio 13-osios įvykius 2023 m. pradžioje transliuotoje laidoje.

V. Ivanovas, anot teisėsaugos, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Kaip Eltai teigė V. Ivanovo advokatas Ryšardas Burda jo prašymo tikslas – ištirti jo ginamojo laidoje pasakytas mintis apie Sausio 13-ąją.

Jis sako, kad tai yra jo teisė turėti savo nuomonę, mintis, jas išsakyti. Dėl minčių išsakymo niekas negali būti persekiojamas.

„Pasiūliau skirti ekspertizę vien dėl to, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išnaudota galimybė kreiptis į specialistus įvertinti tuos V. Ivanovo žodžius kaip menkinančius, neatitinkančius tikrovės, tai yra tai, ką turėtų iš esmės nustatyti specialistas, o ne teisininkas“, – pažymėjo advokatas.

Anot jo, V. Ivanovui laidoje teko kalbėti lietuviškai, o ši kalba nėra jo gimtoji, tad vyro išreikštos mintys, advokato teigimu, teisėsaugos galėjo būti suprastos klaidingai.

„Interviu buvo lietuvių kalba, o ne rusų kalba, kuri V. Ivanovui yra gimtoji. Taigi, suprantama, kad V. Ivanovas turėjo ieškoti žodžių atitikmens savo galvoje, versdamas juos į lietuvių kalbą. Dėl to vienareikšmiškai mums reikalingas lingvisto įvertinimas“, – komentavo R. Burda.

Jis priminė, kad V. Ivanovas neigia jam pateiktus kaltinimus.

„Jis sako, kad tai yra jo teisė turėti savo nuomonę, mintis, jas išsakyti. Dėl minčių išsakymo niekas negali būti persekiojamas“, – aiškino V. Ivanovo advokatas.

Teisėsaugą sudomino kelionės į Baltarusiją, Rusiją

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams.

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti Lietuvos piliečiams, jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovei E. Švenčionienei ir Kazimieriui Juraičiui, taip pat Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui V. Ivanovui. Generalinė prokuratūra sako, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiuose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. Kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodymus duos po liudytojų apklausų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Teisme liudijęs M. Gedroit teigė ne kartą lankęsis Baltarusijoje. Jis pasakojo ten važinėjęs Pergalės dienos proga, taip pat lankėsi įvairiose gamyklose. Vyras teigė keliavęs su bendražygiais. Dalį jų liudytojas įvardijo tiesiog vardais.

„Važinėjau ne kartą, ne vienerius metus į Baltarusiją. Niekas mūsų niekada nebandė nei verbuoti, nei pasiūlė ką nors. Iš kur toks šmeižtas, aš nežinau. Man būtų įdomu sužinoti“, – apie važinėjimą į Baltarusiją kalbėjo M. Gedroit.

Vyras tvirtino Baltarusijoje nebuvo susitikęs su minėtos valstybės valdžios atstovais.

Liudytojas tvirtino esantis vienas iš visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ įkūrėjų. Šio judėjimo įkūrėju yra laikomas už ketinimą šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis.

M. Gedroit tvirtino, kad minimo judėjimo narius vienija bendros idėjos.

„Kad Lietuva tapo dalinai nepriklausoma, kad laikytųsi neutraliteto, o ne būtų valdoma kitos valstybės“, – apie judėjimo „Teisingumo Aušra“ idėjas kalbėjo liudytojas.

Jis, atsakinėdamas į klausimus teisme, neslėpė esantis pasipiktinęs šiuo metu Lietuvos valdžios vykdoma politika.

„Kodėl turime savo vaikus, anūkus siųsti į Ukrainą kariauti?“, – kėlė klausimą M. Gedroit.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas paklausė liudytojo, ką jis turi omeny, kalbėdamas apie žmonių siuntimą į karą.

„Ką jūs nematote, ką kalba spaudoje? Nematote, ką Kasčiūnas kalba? (...) Visuomenė tam ruošiama, propaganda iš visų skylių eina“, – atsakinėjo M. Gedroit.

Galiausiai liudytojas pareiškė esantis nustebęs, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, kurie taip pat lankėsi Baltarusijoje, sulaukė kaltinimų.

„Už kaltinami žmonės? Dėl to, kad žmonės važiavo į Baltarusiją taikos siekti? (...) Mes ramiai, draugiškai turime gyvent su visais kaimynais ir daryti „biznį“, – aiškino M. Gedroit.

Teisme pirmadienį taip pat liudijo už korupciją anksčiau teistas buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Darius Norkus. Jis sulaukė klausimų apie vizitą į Maskvą.

„Važiavom apžiūrėti Maskvos“, – savo viešnagės Rusijos sostinėje tikslą įvardijo liudytojas.

Prokuroras klausė, ar išvykos metu jis buvo susitikęs su Rusijos Dūmos atstovais. D. Norkus patvirtino šį faktą, tačiau plačiau nekomentavo, su kuo bendravo ir apie ką.

„Su kažkuo buvom susitikę“, – sakė vyras.

D. Norkus taip pat patvirtino, kad su kaltinamąja byloje E. Švenčioniene yra lankęsis Rusijos ambasadoje Lietuvoje.

„Arbatos išgerti“, – viešnagės ambasadoje tikslą trumpai apibūdino liudytojas.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas balandžio 3 d. Jo metu ketinama peržiūrėti byloje esančius vaizdo įrašus, pagarsinti kitą informaciją.

Teisėsaugą sudomino kelionės į Baltarusiją, Rusiją

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti Lietuvos piliečiams, jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovei E. Švenčionienei ir K. Juraičiui, taip pat Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui. Generalinė prokuratūra sako, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiuose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

Niekas mūsų niekada nebandė nei verbuoti, nei pasiūlė ką nors. Iš kur toks šmeižtas, aš nežinau. Man būtų įdomu sužinoti.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. Kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

V. Ivanovas, anot teisėsaugos, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodymus duos po liudytojų apklausų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti Lietuvos piliečiams, jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovei Erikai Švenčionienei ir Kazimierui Juraičiui, taip pat Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui. Generalinė prokuratūra sako, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiuose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

Eltos žiniomis, į teismą kviečiami liudytojai yra kaltinamųjų bendražygiai, jie dalyvavo „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Prokuroras R. Savickas pažymėjo, kad E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. R. Savicko teigimu, kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

V. Ivanovas, anot prokuroro, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodymus duos po liudytojų apklausų.

Baudžiamajame kodekse numatoma, kad už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimu

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Tai skelbiama pirmadienį prokuroro perskaitytame bylos, kurioje kaltinamaisiais be minėtų asmenų pripažintas ir  Valerijus Ivanovas, kaltinamajame akte. Visi trys asmenys teisiami dėl pagalbos veikiant prieš Lietuvą.

Į procesą susirinko visi kviesti asmenys, tad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas galėjo pradėti bylos nagrinėjimą.

Likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjai E. Švenčionienė ir K. Juraitis bei buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas byloje teisiami dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

K. Juraitis pripažino, kad su Baltarusijos valdžios atstovais buvo aptarti planai kurti politinę partiją.

„Čia kiekvienos normalios visuomeninės organizacijos tikslas turėtų būti. Jeigu nori įstatymo būdu paveikti Lietuvos gyvenimą, tai aišku, kad reikia dalyvauti politiniame gyvenime“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo K. Juraitis.

„Elementari politinė logika – pilietiką pervesti į politiką“, – pridūrė jis.

Politikus kaltina mobingu

„Mes absoliučiai nesuprantame mums pateiktų kaltinimų. Tai yra žodžių žaismas, paremtas kažkokia neaiškia filosofija, tai mums nesuprantama ir nepriimtina“, – BNS prieš posėdį sakė E. Švenčionienė.

Jos teigimu, jei nukentėjusia laikoma Lietuvos valstybė, bylą turėtų nagrinėti ne Lietuvos teismai.

Mes absoliučiai nesuprantame mums pateiktų kaltinimų. Tai yra žodžių žaismas, paremtas kažkokia neaiškia filosofija, tai mums nesuprantama ir nepriimtina.

„Įvardinta žala Lietuvai. Mes kažką pavogėme, išvežėme, privatizavome? (...) Mūsų vizitai į Rusiją kelia grėsmę? Tai pono Tuckerio interviu su Putinu būtų grėsmė visam pasauliui pagal Lietuvos standartus“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

„Vienintelis mūsų nusikaltimas, kad mes džiaugėmės, kas yra gerai pas kaimynus ir kas yra pas mus, nešėme mintį, kad būtų gerai, kad kaimyninių valstybių santykiai būtų geri. Būtų abipusė didžiulė nauda“, – pridūrė ji.

E. Švenčionienė teigė, kad laiko save nukentėjusiąja, nes prieš ją, anot kaltinamosios, buvo vykdomas „didžiulis mobingas“.

„Televizijos laidose, valstybinėje spaudoje, pasisakymai iš pono (buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko – BNS) Dainiaus Žalimo, iš pono (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo – BNS) Lauryno Kasčiūno, išankstinis nuomonės formavimas. Jeigu yra nekaltumo prezumpcija, ar gali tokias pareigas užimantys žmonės šitaip elgtis, ar jie gali užimti tokius postus? Mums iš viso kyla klausimas, ar valstybė turi kompetentingą Vyriausybę, kompetentingus vadovus“, – dėstė E. Švenčionienė.

Prašė perskaityti visą kaltinimą

K. Juraitis prieš perskaitant kaltinamąją aktą paprašė prie bylos pridėti savanoriškos veiklos sutartį su viešąją įstaiga „Tėvynės konduktoriai“, žurnalisto akreditaciją. Teisėjas šį prašymą tenkino.

E. Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko paprašė, kad prokuroras skaitytų ne sutrumpintą, o visą kaltinamąjį aktą.

„Kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas“, – teigė advokatė.

E. Švenčionienė tvirtino, kad jai kaltinimas nėra aiškus ir suprantamas.

„Visiškai nesuprantu man pateikto kaltinimo esmės, prašau perskaityti visą. (...) Jūs ribojate mano teisę į gynybą“, – posėdyje kalbėjo kaltinamoji.

Teisėjas M. Povilanskas pažymėjo, kad teismas leidžia skelbti sutrumpintą aktą ir su S. Naidenko sutarė, kad tos detalės, kurios nebus prokuroro paminėtos skaitant glaustą kaltinamojo akto variantą, bus pateiktos kaltinamiesiems ir jų gynėjams raštu.

Planai kurti partiją

Prokuroras Redas Savickas, skelbdamas kaltinamąjį aktą, teigė, kad K. Juraitis ir E. Švenčionienė, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

R. Savickas minėjo, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis Baltarusijoje susitiko su į Vakarų sankcijų sąrašus įtrauktais Baltarusijos valdžios atstovais, pristatė planus kurti politinę partiją, kurios lyderiu galėtų tapti už šnipinėjimą Rusijai nuteistas ir šiuo metu kalintis Algirdas Paleckis, gerinti Lietuvos santykius su Rusija ir Baltarusija.

Prokuroras taip pat minėjo kaltinamųjų duotus interviu Baltarusijos žiniasklaidai, kuriais E. Švenčionienė ir K. Juraitis pripažino 2022 metų vasarį Minsko režimo surengtą Konstitucijos referendumą.

Kaltinamajame akte nurodyti ir vizitai į Rusiją, susitikimai su sankcijų sąrašuose atsidūrusiais Kremliaus atstovais, duoti interviu Rusijos žiniasklaidai, kuriuose E. Švenčionienė kartu su K. Juraičiu kalbėjo būtinybę stiprinti Lietuvos ir Rusijos santykius, abejojo Lietuvos valdžios legitimumu ir tvirtino, kad Lietuva yra agresyvi valstybė, inicijuojanti konfliktus su kaimyninėmis valstybėmis.

Kalbėjo apie Sausio 13-osios įvykius

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu, kai kartu su su kitu kaltinamuoju V. Ivanovu praėjusių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Laidoje E. Švenčionienė teigė, kad iki galo nėra aišku, kas atsakingas už Sausio 13-osios įvykius, anot prokuroro, formavo nuomonę, kad Sausio 13-osios įvykių metu civilinius žudė ne SSRS, pažymėjo, kad A. Paleckio pareiškimas „savi šaudė į savus“, turi „didelio pagrindo“. V. Ivanovas abejojo SSRS atsakomybe dėl Sausio 13-osios įvykių, kalbėjo apie nuo daugiabučių stogų į civilius šaudžiusius snaiperius, teigė, kad Lietuvos institucijos falsifikavo Sausio 13-osios bylą.

Savo kaltės byloje nepripažįsta ir K. Juraitis su V. Ivanovu.

„Visiškai nesuprantu, kaip galima kaltinti žurnalistą tuo, kad atlieka savo darbą“, – sakė K. Juraitis.

V. Ivanovas pažymėjo, kad visi jo laidoje pasakyti teiginiai buvo iš į Sausio 13-osios bylą įtraukti dokumentų.

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus, tačiau tik po visų liudytojų apklausos ir įrodymų vertinimo.

E. Švenčionienė paprašė, kad teismo posėdžiai vyktų antroje dienos pusėje, nes dėl šeiminių aplinkybių jai sunku atvykti rytais. Teismas tenkino šį prašymą.

Kitas teismo posėdis turėtų įvykti kovo 14-ąją dieną.

Bylą teismas turėjo atverti sausį, bet tuomet to padaryti nepavyko, nes į posėdį dėl ligos neatvyko E. Švenčionienė.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.

„Vakar su advokatu pateikėme skundą, mes nepavėlavome“, – BNS Vilniaus apygardos teisme trečiadienį sakė V. Ivanovas.

Jis dalyvavo savo baudžiamosios bylos dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą posėdyje.

„Aš myliu lietuvius, Lietuvą, jeigu valdžia nenori, tai dar nieko nereiškia. Čia mano tėvai guli (palaidoti – BNS)“, – BNS sakė V. Ivanovas.

Pernai rudenį pranešta, kad Migracijos departamentas panaikino V. Ivanovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Toks sprendimas priimtas Migracijos departamentui atlikus tyrimą, išanalizavus viešai prieinamą informaciją bei gavus papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

Pasak Migracijos departamento, net ir tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti V. Ivanovui leidimą įsiteisėtų nesibaigus baudžiamajam procesui, jis privalėtų likti Lietuvoje, kol šis tęsis, jam bus skirtos kardomosios priemonės.

Tačiau teismui pasibaigus ir įsiteisėjus sprendimui, jis privalės išvykti.

V. Ivanovas Vilniaus apygardos teisme su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu teisiamas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Trečiadienį šios bylos teismui atversti neatvyko, nes į posėdį dėl ligos neatvyko E. Švenčionienė. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas vasarį.

Šį ikiteisminį tyrimą 2022 metų rugpjūtį pradėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Kaip pernai gruodį skelbė Generalinė prokuratūra, per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su kaltinamuoju V. Ivanovu, praėjusių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.

Šią baudžiamąją bylą sudaro 28 tomai dokumentų.

Anksčiau baigiant ikiteisminį tyrimą BNS kalbinti E. Švenčionienė ir K. Juraitis neigė savo kaltę.

Ją neigia ir V. Ivanovas. Jo advokatas Ryšardas Burda teigė, kad V. Ivanovo byla turi būti nagrinėjama atskirai nuo asociacijos steigėjų bylos, nes asociacijos veikloje jis nedalyvavo.

„Valerijus Ivanovas nepripažįsta savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo, pagrindinė priežastis ir ką jis aiškina – už mintis, už savo nuomonę jis negali būti baudžiamas. Tai vienas aspektas. (..) Už išsakytas abejones bet kokiam formate ar tai rašytiniame, ar tai žodiniame, iš esmės kaltinimai negalimi apskritai. Tai ir Konstitucijos, ir tarptautinių konvencijų pažeidimai. Žmogus turi teisę turėti nuomonę“, – trečiadienį žurnalistams po posėdžio sakė advokatas R. Burda.

Jis tikino, kad jo klientas gerbia Sausio 13-osios aukas, tačiau į jo klausimus, jo manymu, taip ir nebuvo atsakyta.

„Tomis abejonėmis jis ir pasidalijo laidoje“, –  sakė R. Burda.

V. Ivanovas taip pat buvo apklaustas dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio byloje.

Jis 1997-ųjų liepą buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. V. Ivanovas tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.

Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.

Beveik po dešimties metų V. Ivanovas sulaukė antro nuosprendžio – incidente su televizijos humoro laidų vedėju Algiu Ramanausku jis pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, jam skirta laisvės apribojimo bausmė vieniems metams. 2013 metais jam skirta bauda už Stalino portreto demonstravimą. Portretą jis laikė Antakalnio kapinėse Vilniuje minint pergalės prieš fašizmą dieną.

Kartu su jais bus teisiamas buvęs „Jedinstvo“ lyderis, Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis 76 metų Valerijus Ivanovas, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Šį ikiteisminį tyrimą 2022 metų rugpjūtį pradėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, įvertinę turimą informaciją, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veikimo prieš Lietuvą, jį organizavo ir kontroliavo.

Šį sudėtingą tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu.

Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariai, kaltinamieji, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

„Tokiu būdu buvo keliama grėsmė Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams“, – sako prokuratūra.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su kaltinamuoju V. Ivanovu, šių metų  pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-oios įvykius.

Pasak prokuratūros, vaizdo dalinimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą.

Tokiu būdu buvo keliama grėsmė Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

Taip pat laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.

Šią baudžiamąją bylą sudaro 28 tomai dokumentų.

Anksčiau baigiant bylą BNS kalbinti E. Švenčionienė ir K. Juraitis neigė savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų.

2022 metais E. Švenčionienė su bendražygiais Maskvoje susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Forumo nariai taip pat yra viešėję Baltarusijoje, kur susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka. Lietuva ir Vakarų šalys nepripažįsta jo teisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu.

Civilinėje byloje, kurioje spręsta dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ likvidavimo, Generalinė prokuratūra skelbė, kad 2022 metų liepą, E. Švenčionienė, atstovaudama šiai asociacijai, dalyvavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija Segodnia“ („Rusija šiandien“) surengtoje spaudos konferencijoje ir laidoje „Solovjov Live“.

V. Ivanovui yra panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Pasak Migracijos departamento, net ir tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti V. Ivanovui leidimą įsiteisėtų nesibaigus baudžiamajam procesui, jis privalėtų likti Lietuvoje, kol šis tęsis, jam bus paskirtos kardomosios priemonės.

Tačiau jam pasibaigus ir įsiteisėjus sprendimui, privalės išvykti.