„Pirminiais duomenimis, izoliavosi 10 asmenų, jiems buvo nurodyta izoliuotis“, – BNS  sekmadienį informavo centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.

Kiek anksčiau portalas 15min.lt. pranešė, kad dėl turėto artimo kontakto su kolega izoliavosi Seimo narys Robertas Šarknickas ir keturios Seimo žmogaus teisių komiteto biuro darbuotojos. Parlamentaras R. Šarknickas sėdi greta V. Simuliko Seimo salėje.

„Posėdyje neišvengiamai tenka bendrauti, sėdime per pusmetrį vienas nuo kito (...). Vakar naktį sužinojau, kad jo testas teigiamas, tai jau niekur nebeišeinu“, – sakė R. Šarknickas.

Robertas Šarknickas (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atlieka tyrimą dėl V. Simuliko kontaktų ir ragina visus su juo artimai bendravusius žmones izoliuotis savarankiškai.

„Visiems, kurie turėjo artimą kontaktą, rekomenduojame šiandien neiti į jokius pasibuvimus. Daugiau detalių žinosime šiandien vakare arba rytoj. Bet kadangi yra politinio sezono karščiausias taškas, visi žmonės turėtų suvokti – jei jie žino, kad tikrai kontaktavo, jie turėtų nesirodyti ir neiti į viešumą“, – anksčiau BNS steigė A. Vžesniauskaitė.

„Jis (tyrimas – BNS) bus pradėtas ryt iš ryto (...) Panašu, kad tai bus didelio masto epidemiologinis tyrimas, su daug kontaktinių žmonių. Tad ekspertai labai prašo visų kontaktinių žmonių supratingumo, kantrybės ir, svarbiausia, bendradarbiauti“, – šeštadienį komentare žiniasklaidai teigė L. Bušinskaitė.

Anot jos, artimai su V. Simuliku kontaktavusieji „dėl visų saugumo“ turėtų nedelsiant izoliuotis, kol su jais susisieks Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, taip pat primena apie galimybę registruotis tyrimui Karštąja koronos linija 1808. Pats A. Veryga, pasak jos, tik prasilenkė su parlamentaru Seimo koridoriuose.

Pabrėžiame, kad visam Seimui nereikia izoliuotis.

„Pabrėžiame, kad visam Seimui nereikia izoliuotis. Tik tiems, kurie turėjo artimą kontaktą – sėdėjo šalia Seimo salėje, kabinete, bendravo ne mažiau kaip 15 minučių“, – tvirtina ji.

NVSC epidemiologai gavus informaciją apie nustatytą koronavirusą asmenis prašo nedelsiant izoliuotis, patiems skubiau informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad šie taip pat izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą. Taip pat užsikrėtusieji COVID-19 turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų, o susisiekus NVSC specialistui pateikti visą jo prašomą informaciją.

„Gavau atsakymą. Mano koronaviruso testas – teigiamas“, – feisbuke pranešė V. Simulikas.

Jis taip pat teigė nejaučiantis viruso simptomų.

Su pačiu V. Simuliku BNS kol kas nepavyko susisiekti.

V. Simuliko kolegė „valstiečių“ frakcijoje Agnė Širinskienė patvirtino, kad parlamentaras antradienį dalyvavo Seimo posėdyje ir bendravo tiek su ja, tiek su kitais kolegomis, tačiau pati sako kol kas nematanti poreikio izoliuotis.

„Jis buvo posėdžių salėje, taip. Kadangi aiškus infekcijos židinys, spėju, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras su artimais kontaktais susisieks ir paprašys izoliuotis (...), aš pati su juo penkiolikos minučių tikrai nebendravau, tai buvo prasilenkiant, „laba diena, kaip tau sekasi“. Įvertinus ir tai, kad buvo kaukės... bet jei gausiu kitokias rekomendacijas, tai tada, be abejo, teks jomis sekti“, – sakė ji.

A. Širinskienė taip pat sako kol kas nematanti poreikio atšaukti planų rinktis partijos atstovams rinkimų naktį kartu laukti rezultatų.

Savo paskyroje V. Simulikas šią savaitę dalijosi nuotrauka iš susitikimo Vyriausybėje su kancleriu Algirdu Stončaičiu, kurioje matyti, jog arti vienas kito sėdintys politikai nedėvi kaukių. Vėliau V. Simulikas taip pat rašė apie karščiavimą ir apie tai, jog ketvirtadienį atliko koronaviruso testą. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Austina Vžesniauskaitė sakė, kad NVSC vertins šį konkretų atvejį, kaip ir visus kitus ir ragino visus artimai bendravusius su parlamentaru laikytis bendrų rekomendacijų kol kas vengti kontaktų.

„Specialistai išsiaiškins, su kuo buvo bendrauta, kiek laiko, kokios rizikos buvo kontaktas ir, tokiu atveju, žmonės bus, tikriausiai, izoliuojami. O patys žmonės, jei mano, kad turėjo didelį kontaktą, turėtų patys izoliuotis. Bet specialistai dar turės susisiekti“, – BNS teigė ji.

Laikinai Seimo kanclerio pareigas einantis Marius Žiūkas sako, kad apie šį atvejį kanceliarija yra informuota, pirmadienį planuojama dezinfekuoti parlamento patalpas. Taip pat bus laukiama NVSC informacijos apie privalomą izoliaciją politikams ir kanceliarijos darbuotojams.

„Yra privaloma dezinfekcija patalpų, taip pat (yra nustatomi – BNS) kontaktai, kurie bendravo su Seimo nariu – tiek kanceliarijos darbuotojų, tiek  Seimo narių. Manyčiau, kad kontaktus pats Seimo narys galėtų pasakyti geriau. Kadangi posėdžiai kitą savaitę nevyksta – pirmadienį pasikviesime tarnybas. Ir šiaip, dieną prieš posėdį, visada dezinfekuodavome posėdžių salę“, – sakė jis.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas siūlė braukti nuostatą, kad savivaldybės tarybos nario, mero ar europarlamentaro įgaliojimai nutrūksta, jei jis išrenkamas į Seimą.

Už tokias pataisas po pateikimo ketvirtadienį balsavo 11 Seimo narių, prieš buvo 44, susilaikė 37 parlamentarai.

Pataisas pristatęs V. Simulikas teigė, kad jomis siekiama suvienodinti sąlygas visiems rinkimų dalyviams, tačiau oponentai sakė, jog tai paprasčiausias rinkėjų apgaudinėjimas.

„Koks tikrasis tikslas norėti, kad Europos Parlamento nariai, siekdami išsaugoti mandatą, vestų sąrašą, apgaudinėtų rinkėjus? Ar jie iš tikrųjų ruošiasi (atsisakyti mandato – BNS), gal jūs diskutavote su galimais pretendentais?“ – klausė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Koks tikrasis tikslas norėti, kad Europos Parlamento nariai, siekdami išsaugoti mandatą, vestų sąrašą, apgaudinėtų rinkėjus?

V. Simulikas aiškino, jog tikroji pataisų teikimo priežastis – siekis užtikrinti „visų piliečių teisę turėti vienodas žaidimo sąlygas“.

„Mūsų komitetas yra kitoks, kitaip mąstantis ir kitaip žiūrintis į daugelį reiškinių. Mūsų supratimas yra, kad sąlygų suvienodinimas vienodų teisių užtikrinimas yra pagrindinis dalykas“, – tvirtino V. Simulikas.

Prieš kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma teigė, jog „neatsitiktinai žiniasklaida šituos projektus pavadino „Uspaskicho projektais“.

„Iš dabar žinomų, teoriškai įmanomų variantų būtent labiausiai tikėtinas Viktoro Uspaskicho noras pratempti sąrašus, o jeigu nedidelė dalis praeina į Seimą, nelabai norisi atsisakyti Europos Parlamento mandato“, – svarstė J. Razma.

Naujienų portalui 15min.lt Darbo partijos vadovas europarlamentaras V. Uspaskichas patvirtino galvojantis dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau EP mandato būtų linkęs atsisakyti tik partijos sėkmės atveju, jei pretenduotų į premjerus ar turėtų didelę frakciją Seime.

„Galiu pasakyti, kad jei negausime tiek balsų, kad galima būtų priiminėti lemiamus sprendimus, aišku, aš tada neisiu. Manęs nedomina nei Seimo nario mandatas, nei ministro postas. Jei bus toks lemiamas balsų skaičius, nuo kurio priklausys esminiai sprendimai, aišku, aš aktyviai įsijungsiu į tą veiklą“, – portalui sakė V. Uspaskichas.

Už pasisakė 40 parlamentarų, prieš - 31, susilaikė 15 Seimo narių.

Autorių teigimu, projektu buvo siekiama puoselėti lietuviškas tradicijas, didinti pasaulio bendruomenės dėmesį Lietuvių Tautos tapatumui, mitologijai, folklorui.

„Projektu siekiama palaikyti religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą, suteikti platesnes galimybes šiai religinei bendrijai toliau puoselėti lietuviškas tradicijas, dalyvauti dialoge tarp religinių bendrijų ir bendruomenių, skatinti Lietuvos žmones pažinti savo šaknis, puoselėti senąjį kultūrinį palikimą, didinti pasaulio bendruomenės dėmesį Lietuvių Tautos tapatumui, mitologijai, folklorui“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Valstybės pripažinimas religinėms bendrijoms nėra tapatus valstybės pripažinimui tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tačiau suteikia tam tikras privilegijas.

Kaip teigiama, ši bendrija būtų galėjusi sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos.

Projektą inicijavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas „valstietis“ Valerijus Simulikas.

„Mūsų asociacija veiklą pradėjo palyginti neseniai, tačiau labai džiaugiamės, kad turime pasitikėjimą, kad atsiranda vis daugiau bendraminčių. Suvieniję jėgas sieksime, kad savivaldai būtų suteikta kuo daugiau funkcijų, kad vietiniai žmonės, kurie yra arčiausiai savivaldos, turėtų kuo didesnę sprendžiamąją galią įvairiais klausimais“ – pranešime cituojamas T. Pačėsas.

Prisijungimo sutartis bus pasirašyta ketvirtadienį Druskininkuose.

Asociacija „Už Lietuvą“ buvo įsteigta šiemet balandį, jai šiuo metu priklauso T. Pačėso vadovaujamas judėjimas „Už Alytų“, Druskininkų mero Ričardo Malinausko vadovaujama asociacija „Už Druskininkus“ ir Lazdijų mero Artūro Margelio pirmininkaujama organizacija „Pirmyn! Kartu mes galime“.

Pasak T. Pačėso, asociacijos „Už Lietuvą“ narius vienija noras skirti dėmesį regioninei politikai regionų bendradarbiavimui, stiprinti savivaldą.

Per kitų metų savivaldos rinkimus kelti kandidatus į savivaldybių tarybas judėjimai žada atskirai, ne asociacijos vardu.

Tokį nutarimo projektą parlamentarų grupės vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas.

Tikimasi, kad valstybės pripažinimo suteikimas kels didesnį visuomenės susidomėjimą šios bendrijos veikla ir tai suteiks šiai bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, tapatumo savivoką. Taip pat manoma, kad valstybės pripažinimas gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu - unikaliu folkloru ir mitologija.

„Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Pažymėtina, kad valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, (...) tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekme, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, - teigiama aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą.

Parlamentaras teigia, kad ministrės įsakymas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo normai, kad „iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie bendrojo priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo ir mokslo ministerija – informaciją apie bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas“.

Pagal ministrės įsakymą, šiemet minimalus stojančiųjų skaičius studijų programose fiksuojamas per pagrindinio priėmimo pirmąjį etapą liepos mėnesį.

„Mano supratimu, taip pažeidžiama teisė pasirinkti. Jeigu po pirmojo etapo nebus surinktas minimalus pirmakursių skaičius į kokią nors studijų programą, jie bus perskirstomi kitoms mokykloms, be teisės per papildomą priėmimą susirasti trūkstamų studentų. Tai teisėtų lūkesčių pažeidimas“, – BNS sakė V. Simulikas.

Jo teigimu, tokia tvarka naudinga didiesiems universitetams, nes rizika nesurinkti grupių labiau kyla mažiesiems, regioniniams universitetams.

Parlamentaras prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti ministrės įsakymo galiojimą.

Nebus pirmakursių?

„Nėra laiko ilgoms procedūroms. Jei įsakymas nebus sustabdytas, kai kurie universitetai neturės pirmakursių“, – BNS teigė V. Simulikas.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas sako, kad nauja tvarka priimta siekiant apsaugoti stojančiųjų interesus.

„Šiais metais nustatyta, kad minimalus stojančiųjų skaičius studijų programose fiksuojamas per pagrindinio priėmimo pirmąjį etapą liepos mėnesį. Tai padaryta siekiant apsaugoti stojančiųjų interesus ir paskatinti aukštųjų mokyklų išteklių sutelkimą. Jeigu iki pasibaigiant priėmimui rugpjūtį studijų programa studijuojančiųjų nesurinktų, ją pasirinkęs asmuo patektų į aklavietę, nes jau nebeturėtų galimybės rinktis kitą studijų programą. Ankstesniais metais taip ir atsitikdavo. Įstojęs į grupės nesurinkusią studijų programą studentas apie tai sužinodavo tik pasibaigus priėmimui prieš pat rugsėjo 1-ąją ir nebeturėdavo galimybių rinktis kitas studijas“, – teigia G. Viliūnas. Jo komentarą BNS perdavo ministerijos Komunikacijos skyrius.

Anot viceministro, šiemet sužinojęs, kad pasirinkta studijų programa nesurenka studentų jau bendrojo priėmimo pirmo etapo metu, stojantysis iškart galėjo rinktis kitą studijų programą. Taip pat stojantysis gali dalyvauti papildomame priėmime.

R.Daktarienė šią savaitę buvo atėjusi pas Žmogaus teisių komiteto pirmininką Valerijų Simuliką per jo gyventojų priėmimą ir įteikė prašymą, kad visas komitetas kreiptųsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Malonės komisiją, palaikydamas 59 metų H.Daktaro malonės prašymą.

„Yra kreipimasis į komitetą apsvarstyti galimybę paremti kreipimąsi į Malonės komisiją dėl Henriko Daktaro. Jie kreipsis į prezidentę ir Malonės komisiją“, – BNS patvirtino V.Simulikas.

Jis teigė išklausęs R.Daktarienės pateiktą versiją ir jos prašymą įtrauksiąs į kitos savaitės komiteto darbotvarkę.

„Aš ją įspėjau, kad komiteto nariai gali ir nesvarstyti, gali atsisakyti. Čia yra komiteto narių teisė. Mano pareiga yra dokumentus pateikti komitetui. Sakiau, kad tikrai jos nekviesime į komiteto posėdį“, – teigė politikas.

Paklaustas, kaip pats ketina elgtis dėl minėto prašymo, V.Simulikas sakė: „Manau, jūs nujaučiate.“

„Jeigu nežinočiau, nebūčiau matęs žiniasklaidoje, nebūtų reportažų, kaip buvo ieškomas, gaudomas... Žmogiškai suprantu, ji yra žmona, keturių vaikų motina, jo vaikų motina. Kaip žmogus daug ką galiu suprasti, bet tie „darbai“, kurie yra nuveikti, yra ne per geriausios reputacijos“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Praėjusių metų birželio 16 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patvirtino laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kauniečiui H.Daktarui. Jis pripažintas kaltu dėl nužudymo ir kitų sunkių nusikaltimų.

Bylos duomenimis, 1993–2000 metais veikė H.Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas. Jo dalyviai buvo ginkluoti sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kituose. Nusikalstamą susivienijimą įkūrė ir jam vadovavo H.Daktaras su Egidijumi Abariumi.

„H.Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – tuomet konstatavo LAT.

Anot teismų, H.Daktaras padarė septynis labai sunkius, su kėsinimusi į žmogaus gyvybę susijusius nusikaltimus bei šešis lengvesnius nusikaltimus. Jis pats tiesiogiai dalyvavo nužudant du žmones, nusikalstamas veikas darė siekdamas savanaudiškų tikslų ir išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.

Pirmąsyk už grotų H.Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų. Jis ne kartą teistas, 2008 metais jam skyrus suėmimą slapstėsi Bulgarijoje. Kaunietis įkalintas nuo 2009 metų rugsėjo, kai buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Iki šiol penkis kartus toje pačioje vienmandatėje apygardoje rinkimus yra pavykę laimėti socialdemokratui premjerui Algirdui Butkevičiui. Tačiau šiemet jam nepavyko laimėti šeštą kartą.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Pasvalio-Pakruojo rinkimų apygardoje A.Matulas gavo 48,81 proc. rinkėjų balsų.

Šioje apygardoje rinkimus jis laimi nuo 2004 metų be pertraukos. Čia į parlamentą jis išrinktas ir 1996 metais. Tik 2000 metais jis pralaimėjo Alfonsui Pulokui.

V.Simulikas nuo 2000 metų į Seimą buvo renkamas Dainų vienmandatėje apygardoje. Šiemet perskirsčius apygardų ribas, tokios apygardos nebeliko. V.Simulikas šiemet Seimo nariu išrinktas Saulės apygardoje, jis surinko balsų 53,97 proc. balsų.

Jis taip pat įrašytas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašą.