Tai jis trečiadienį aptarė su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku.

„Šalyje vyksta diskusijos dėl finansavimo šaltinių didesniam gynybos finansavimui, geresnėms sveikatos apsaugos paslaugoms, švietimui. Politinių diskusijų dalyviams svarbu suprasti, kad prieš traukiant iš stalčių idėjas apie bet kuriuos visuotinius mokesčius, lygiagrečiai privalome užtikrinti ir piliečiams garantuoti, kad surenkami mokesčiai yra panaudojami efektyviausiu būdu“, – Prezidentūros pranešime sakė G. Nausėda.

„Svarbu pamatyti ir išnaudoti visą viešųjų finansų efektyvumo potencialą, identifikuoti išlaidas, kurios šiandien galbūt yra nebūtinos ir gali būti nukreiptos į šalies gynybą ir socialinį saugumą“, – pridūrė jis.

Siekiant didinti valstybės pajamas G. Nausėda pabrėžė Valstybės kontrolės svarbą efektyviai naudojant viešąsias išlaidas.

Susitikimo metu aptarti Valstybės kontrolės auditai, susiję su vaistų prieinamumu gyventojams. Anot G. Nausėdos, Lietuva tinkamai neužtikrina vaistų prieinamumo, sprendimai dėl to turi būti priimami greičiau.

Susitikime taip pat aptartas Valstybės kontrolės vertinimas dėl Europos Sąjungos ir Atgaivinimo fondo investicijų įgyvendinimo progreso bei rizikų. Taip pat auditai, susiję su finansais švietimui, tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumu, Lietuvos Regionų plėtros programos įgyvendinimu. Pristatyti Valstybės kontrolės planai, numatomas auditas apie Lietuvos visuomenės pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui.

„Būtina, kad valstybė, kompensavusi tuos skirtumus, atsiradusius dėl „Perlo“ situacijos, vėliau imtųsi ir išsireikalautų tų finansų, kuriuos turėjo išleisti tam klausimui išspręsti, susigrąžinti iš „Perlo Energijos“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė vyriausioji prezidento patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Jos teigimu, kaltinti vartotojų, kad jie patys buvo neatsakingi ir susigundė mažesniu elektros tarifu, negalima.

„Šiuo atveju vartotojai buvo suvedžioti, nepasirūpinome teisiniu reguliavimu, nepasirūpinome tiekėjų apsauga, todėl valstybė turi prisiimti atsakomybę“, – teigė patarėja.

Anot jos, valstybė privalėjo sukurti teisinį reguliavimą, kad tiekėjų paslauga vadinamoje elektros lentynoje būtų saugi.

„Turime suprasti – elektra yra būtinoji prekė, kurią valstybė pati privertė pasirinkti, todėl turime prisiimti ir atsakomybę“, – tvirtino I. Segalovičienė.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ pranešus apie nuo rugsėjo stabdomą veiklą, nes nepajėgia vykdyti įsipareigojimų, Energetikos ministerija siūlo, kad kito tiekėjo nepasirinkę jos klientai iki šių metų pabaigos mokėtų 24 centus už kilovatvalandę.

Skirtumą tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo kainos šiems vartotojams tuo laikotarpiu žada kompensuoti Vyriausybė. BNS žiniomis, pirminiais skaičiavimais, tam reikės apie 8–9 mln. eurų.

STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė įsitikinusi, kad gamintojų parama medikams turi įtakos viešiesiems pirkimams.

„Stebime labai didelę koncentraciją šio įspūdingo padidėjimo – net daugiau kaip 90 proc. (122,2 mln. eurų – BNS) augimas yra labai susitelkęs keliolikos (17-os – BNS) didžiųjų farmacijos įmonių gaminiams kompensuoti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė ji.

„Farmacija laikoma viena labiausiai lobistų galimai veikiamų ir paveikiamų sričių“, – pridūrė STT atstovė.

Farmacija laikoma viena labiausiai lobistų galimai veikiamų ir paveikiamų sričių.

R. Kaziliūnaitės teigimu, pavyzdžiui, dviejų gydymo įstaigų – Vilniaus Santaros ir Kauno klinikų – viešuosiuose pirkimuose aiškiai matoma tendencija, jog gamintojų parama medikams turi įtakos sprendimams dėl laimėtojų.

„Dalis jų (Santarose – 22 proc.) yra ir paramos teikėjai. Jie, nors yra nedidelė dalis, išskirtinai sėkmingi viešuosiuose pirkimuose – jiems atitenka didžioji dalis lėšų. Tokia pati tendencija, tik dar ryškesnė, ir Kauno klinikose. Be abejo, parama turi įtakos sprendimams viešuosiuose pirkimuose“, – kalbėjo ji.

R. Kazliūnaitės teigimu, daugiausia lobizmo atvejų deklaravo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) atstovai.

IFPA direktorė Agnė Gaižauskienė sako, kad farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus pacientams.

„Jis leidžia stiprinti medikų kompetencijas, diegti naujausias technologijas gydyme, atlikti klinikinius tyrimus, gerinant gydymo inovatyviais vaistais prieinamumą“, – BNS teigė ji.

Anot jos, pernai IFPA narės klinikiniams tyrimams skyrė 3,5 mln. eurų, socialiniams projektams ir medikų edukacijai – 2,4 mln. eurų.

Pasak asociacijos vadovės, 2020 metais inovatyvios farmacijos pramonės investicijos Lietuvoje siekė beveik 36 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei 2019 metais. 2017–2020 metais IFPA kompanijos šalyje investavo 137,4 mln. eurų.

Asociacijai priklauso „AstraZeneca“, „Bayer“, „Berlyn-Chemie“, „Pfizer“, „Roche“, „Lilly“, „Novartis“, kiti vaistų gamintojai. 

STT duomenimis, pernai šios asociacijos atstovaujamų 18 gamintojų vaistų buvo kompensuota už 226,2 mln. eurų, arba 69,7 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų tokiems vaistams.

2015-2020 metais 20 didžiausių farmacijos įmonių, kurių vaistams kompensuoti skirta daugiausia PSDF lėšų, paramai atseikėjo 19,9 mln. eurų.

Daugiausia – 47 proc. (9,344 mln. eurų) paramos gavo visuomeninės medikų organizacijos. Ligoninės, klinikos ar poliklinikos gavo 40 proc. (7,951 mln. eurų), pacientų organizacijas – 1,483 mln. eurų.

STT atstovė pabrėžė, kad medicinos įstaigos paramą dažniausiai gauna prekėmis ar paslaugomis, o medikų organizacijos – pinigais. Pasak R. Kaziliūnaitės, ši tendencija ypač išryškėjo pandemijos metu.  

R. Kaziliūnaitės duomenimis, nuo 2014-ųjų iki 2020 metų PSDF išlaidos kompensuojamiems vaistams padidėjo apie 70 proc., arba 134 mln. eurų. 

Pernai vaistų, kuriuos tiekia 102 gamintojai, kompensacijoms išleista beveik 325 mln. eurų.

Interviu BNS Vilius Šapoka sakė, kad būtent sustyguotą valstybės fiskalinę politiką jis laiko vienu svarbiausių savo pasiekimų šiame poste.

„Anksčiau ji labiau priminė Brauno judėjimą (netvarkingas ir nenutrūkstamas dalelių judėjimas – BNS), o dabar yra labai aiški, ką patvirtina patys aukščiausi istorijoje Lietuvai suteikti kredito reitingai ir tai, kad net krizės metu galėjome pasiskolinti trisdešimčiai metų už 0,5 proc. palūkanas“, – teigė V. Šapoka.

Jis sakė nejaučiantis apmaudo, kad po ketverių pertekliaus metų savo įpėdiniams yra priverstas palikti deficitinį biudžetą, nes tą lėmė objektyvios aplinkybės, taip pat pabrėžia, kad Lietuva finansiškai yra pasiruošusi atlaikyti antrą koronaviruso pandemijos bangą.

– Kas pasikeitė per tuos ketverius metus, jei lygintume 2016-ųjų pabaigoje jus paliktą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės biudžeto projektą su tuo, kurį jūs paliekate naujai valdžiai?

– Manau, kad pats didžiausias pasiekimas yra tai, kad buvo sustyguota valstybės fiskalinė politika. Atsirado supratimas ir konsensusas, kad atsakinga fiskalinė politika yra vienas iš rimčiausių pamatų ilgalaikiam ir tvariam augimui.

Ypač svarbu ir tai, nors rezultatus pamatysime gerokai vėliau, kad iš esmės buvo pertvarkytas strateginis biudžeto planavimas. Turime išties galingą instrumentą vykdyti nuoseklią, į konkrečius rezultatus orientuotą politiką, nes nuo šiol biudžetai bus su visais integruotais finansavimo šaltiniais, aiškiais tikslais, aiškia dokumentų hierarchija. Manau, kad tai tikrai pasiteisins ir bus rimta paspirtis būsimiems finansų ministrams ar ministrėms.

– Tačiau ir ekonominė bei finansinė situacija dabar visiškai kitokia nei 2016-aisiais, kai kalbėdamas apie viešuosius finansus pabrėžėte, kad „pinigai ant medžių neauga“. Panašu, kad bendromis pasaulio centrinių bankų pastangomis tą „pinigų medį“ šiemet pavyko užauginti ir problema tampa ne pinigai, o efektyvus jų panaudojimas. Jūsų vertinimu, kiek ilgai tęsis šie naujos monetarinės politikos laikai?

Pasaulis yra labai glaudžiai susijęs, šiuo metu pinigai sparčiai spausdinami iš esmės visuose kontinentuose ir ateityje tikrai reikės koordinuotų sprendimų, kad išvengtume skolų krizės.

– Dabartinė situacija praeityje neturi precedento, iš skelbiamų prognozių matome, kad pasaulinis ekonomikos nuosmukis ir pasaulinės skolos pasieks neregėtus lygis, centrinių bankų pinigų spausdinimo pagreitis taip pat yra nematytas istorijoje. To pasekmės vienareikšmiškai bus ir jos nėra be rizikų. Jei trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, euro zona susidurs su defliacijos rizika, ilguoju laikotarpiu mūsų laukia išaugusios infliacijos ar atskirų turto klasių kainų augimo rizikos, kyla ir valstybės skolų krizės tikimybė.

Infliacija šiais laikais yra mažesnis baubas nei, pavyzdžiui, didelis nedarbas, todėl dideles skolas turinčios šalys, ieškodamos sprendimų, kaip jas sumažinti, gali tuo naudotis. Neatmetu galimybės, kad pastangos mažinti skolas tam panaudojant infliacinius procesus gali tapti ilgesnio laikotarpio perspektyva.

– Visgi šie procesai negali tęstis amžinai, todėl ir „pinigų medis“ neišvengiamai sulauks savo medkirčio. Kada ir kas galėtų imtis tokios iniciatyvos?

– Nemanau, kad užtektų, kalbant metaforomis, vieno medkirčio. Pasaulis yra labai glaudžiai susijęs, šiuo metu pinigai sparčiai spausdinami iš esmės visuose kontinentuose ir ateityje tikrai reikės koordinuotų sprendimų, kad išvengtume skolų krizės. Lengvų sprendimų čia tikrai nebus.

– Ar koronaviruso krizė gali pereiti į skolų krizę?

– Tokia tikimybė yra, dar ir turint omenyje, kad neapibrėžtumą pasaulyje šiuo metu kuria ne tik pandemija, bet ir karšti geopolitikos taškai, įtampos tarptautinėje prekyboje, protekcionizmo apraiškos, „Brexito“ situacija. Net iki pandemijos pasaulio ekonomikos augimas buvo pakankamai trapus, todėl tas neapibrėžtumas pats tampa rizika, nes mažina investavimo iniciatyvą.

– Kartais atrodo, kad pigių pinigų lietumi suvilioti politikai šiuo metu vadovaujasi ne visai teisingu posakiu, jog „norint išvengti pagirių reikia nenustoti gerti“? Toks požiūris tik paslepia, o ne sprendžia esmines ekonomikos problemas.

– Kuomet šalys susiduria su tokiu dideliu ekonominiu šoku ir nepriklausomai nuo esamos fiskalinės erdvės naudoja ekspansinę fiskalinę politiką, staigus jos nutraukimas atneštų daugiau žalos nei naudos. Aš manau, kad prispausdinti pinigai problemą atitolina, leidžia stabdyti gaisro plitimą, tačiau nenaikina jo židinių. Dėl to dabartinis galimybių langas, ypač Europoje, turi būti išnaudas pilna apimtimi, tiek susigrąžinant strateginę autonomiją aukštųjų technologijų, medicinos ir kitose srityse, tiek skaitmenizuojant ir žalinant ekonomiką.

– Panašu, kad Lietuvos valstybės skolos lygis artimiausiais metais stabilizuosis ties 50 proc. BVP. Ar realu jį sumažinti iki 40 proc. ir kiek laiko tai užtruktų?

– Aš manau, kad realu skolą stabilizuoti, pakeisti jos trajektoriją ir vėl pasiekti saugesnį 40 proc. lygį, tačiau tai užtruks. Dabartinis biudžeto projektas, kartu su kuriuo teikiamas ir trimetis planas, aiškiai parodo, kad per ganėtinai trumpą laiką Lietuva grįžta į saugų, Mastrichto kriterijus atitinkantį biudžeto deficito lygį.

Jei Lietuva nuosekliai laikysis trimečio plano, skolos trajektorija taip pat pradės keistis į žemėjimo pusę, o kiek metų užtruks pasiekti 40 proc. lygį, priklausys nuo ateinančio Seimo ir Vyriausybės sprendimų.

– Koronaviruso situacija pastaruoju metu taip pat klostosi nepalankia linkme. Kiek valstybė šiuo metu turi finansinių rezervų, kuriuos galėtų panaudoti verslui ir gyventojams paremti?

– Valstybė yra finansiškai pasiruošusi atlaikyti ir antrąją pandemijos bangą, kitų metų biudžetas taip pat buvo formuojamas siekiant, kad jis būtų saugus. Ne kartą sakiau, kad tiek dėl pandemijos, tiek dėl ekonominės ir geopolitinės situacijos padėtis yra ypač neapibrėžta, nes pandemijos proveržius vienose ar kitose šalyse ir kaip jie kaskaduojasi į realią ekonomiką, prognozuoti yra labai sudėtinga. Todėl privalome būti ypač atsargūs.

Valstybės iždas tikrai yra pilnas, tiek pinigų prasme, tiek sukauptų rezervų prasme.

Žinoma, turime pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais, turime pasinaudoti galimybių langu ir investuoti į ateities ekonomikos DNR, bet tam, kad suvaldytume finansus ir neišmuštume tvaraus pagrindo iš po kojų, turime šaldyti visas kitas išlaidas.

– Konkretizuosiu klausimą, jei artimiausiu metu tektų šalyje įvesti didesnės ar mažesnės apimties karantiną, kokios būtų valstybės finansinės galimybės paramai teikti?

– Valstybės iždas tikrai yra pilnas, tiek pinigų prasme, tiek sukauptų rezervų prasme. Šiuo metu mūsų rezervai yra virš vieno milijardo eurų, o kadangi užsienio investuotojai Lietuva pasitiki, todėl jei reikėtų papildomai skolintis, tikrai turėsime manevro laisvę ir galėsime tuo pasinaudoti. Taip pat nėra pilnai išnaudotos ir tarptautinių finansų institucijų suteiktos paskolos.

– Minėjote Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, tačiau jis yra sulaukęs ir nemažai kritikos. Oponentai teigia, kad dalis plane numatytų projektų neturi nieko bendra nei su ekonomikos proveržiu, nei su Europos žaliuoju kursu. Ką galėtumėt į tai atsakyti?

– Kiekvienas analizuodamas bendrą šalies investicijų planą jį vertina iš savo taško, tuo metu aš turiu matyti plačiai ir girdėti visus. Planas apima tiek dabartinį, tiek būsimą ES finansavimo laikotarpį, taip pat Recovery and Resilience Facility (Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo – BNS) instrumentą, todėl analizuojant naujas pasiūlytas priemones, kurių vertė yra kiek mažesnė nei 2 mlrd. eurų, mes matome, kad dvigubai daugiau lėšų yra skirta investicijoms į žmogiškąjį kapitalą, dvigubinamos investicijos į mokslą ir inovacijas.

Pats planas nėra iškaltas akmenyje, manau, kad iš esmės galima keisti visas priemones, tačiau penkios pagrindinės kryptys turi būti išsaugotos, nes yra konsensusas, kad jos yra ir teisingos, ir atneš daugiausiai naudos Lietuvai. Dėl konkrečių priemonių ir projektų kiekvienas gali turėti savo požiūrį, yra sukurtas investicijų komitetas, įtraukiant visus socialinius partnerius, kuris turės užtikrinti, kad finansavimą gautų tik tie projektai, kurie Lietuvai atneš didžiausią naudą.

– Kaip šiame kontekste vertinate šiuo metu bene dažniausiai linksniuojamą siūlymą dėl nacionalinės oro bendrovės steigimo?

– Čia geriau galėtų atsakyti už šią sritį atsakingas ministras, bet pirmiausiai reikia pabrėžti, kad sprendimų dėl konkrečių projektų dar nėra, o lėšos yra numatytos, kad būtų atkuriami Lietuvai svarbūs skrydžiai, išplečiama jų geografija. To labiausiai trūksta verslo bendruomenei, be normalaus ir efektyvaus oro susisiekimo su pasauliu sunkiai galėtume tikėtis naujų užsienio investicijų. O ar tai vadinti virtualiomis avialinijomis, ar parinkti kitą pavadinimą, paliksiu spręsti tos srities ekspertams.

– Norite pasakyti, kad avialinijos yra tik vienas iš galimų įrankių plane numatytiems tikslams pasiekti?

– Tikrai taip, jei rasime efektyvesnį įrankį, jis ir bus pasirinktas. Pasikartosiu, tikslas yra išplėsti skrydžių geografiją, orientuojantis į potencialiems ir esamiems investuotojams būtinus skrydžius.

– Vyriausybės programoje buvo nemažai kalbama apie savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą, tačiau jos skolinimosi galimybės ir toliau išlieka maksimaliai suvaržytos.

– Diskutuoti apie savivaldybių finansinį savarankiškumą negalima be regioninės politikos aspekto. Dažnai iš savivaldybių girdime priekaištus, kad jos viską žino geriau ir leidus joms daugiau pasiskolinti viskas savaime susitvarkys. Istorija parodė, kad kai savivalda galėjo praktiškai neribotai skolintis, nemaža dalis savivaldybių tiesiog prasiskolino.

Be aiškios ir tikslingos regioninės politikos savivaldybių finansinis savarankiškumas, mano nuomone, yra neįmanomas. Šiuo metu tikrai yra šansas susidėlioti normalią regioninės politikos reformą ir tą papildomą finansavimą, kiek jai reikia įgyvendinti, finansuoti iš Recovery and Resilience Facility fondo.

– Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugo Sinkevičiaus siūlo steigti Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondą, jam panaudojant Recovery and Resilience Facility lėšas. Ar palaikote šią idėją?

– Sutinku 100 proc. su šita mintimi. Kuomet bus ruošiamas galutinis planas, kuris turi būti pateiktas siekiant gauti Recovery and Resilience Facility finansavimą, manau, šitas fondas puikiai tiktų regioninės politikos kontekste.

– Ar Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondas galėtų būti siejamas ir su planais steigti valstybinį banką?

– Kas bus šio fondo valdytojas, šiuo atveju yra antros eilės klausimas, svarbu, kokie būtų šio fondo tikslai ir kaip jie siesis su regionine politika. Savo nuomonę dėl valstybinio banko aš esu ne kartą išsakęs – remiu siūlymą konsoliduoti esamas nacionalines plėtros įstaigas (Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondą, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir „Invegą“ – BNS), o valstybinio mažmeninio banko steigimas atneštų daugiau žalos nei naudos.

– Kodėl šiai Vyriausybei nepavyko priimti sprendimų dėl Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo, VIPA ir „Invegos“ konsolidavimo, nes politinė valia tam lyg ir buvo?

– Finansų ministerija yra parengusi konsolidavimo projektą, tačiau šakinės ministerijos nori išsaugoti savo įtaką. Nepaisant to, kad keitėsi kai kurie ministrai, tos nuomonės išliko nepakitusios.  Aš manau, kad kiekviena ministerija nori būti svarbi ir konsolidavimo projektą mato kaip grėsmę pačios ministerijos savivertei. Dažnai pamirštama, kad reikia žiūrėti į bendrą paveikslą.

– Konsolidavimo idėją remia Prezidentūra, ar manote, kad ji bus tęsiama ir suformavus naują Vyriausybę?

– Aš neabejoju, kad tai vėliau ar anksčiau įvyks, nes, vaizdžiai tariant, valstybei neįmanoma išvystyti iki aukšto lygio trijų finansinių institucijų. Geriau koncentruoti tą kompetenciją vienoje vietoje ir turėti stiprią struktūrą, kuri gali pritraukti žymiai daugiau institucinių investuotojų lėšų.

– Kitų metų biudžeto projektas bene pirmą kartą yra teikiamas be esminių mokesčių pakeitimų. Ar tai lėmė tik koronaviruso situacija?

– Aš manau, kad nepriklausomai ar būtų koronavirusas, ar ne, rinkiminiais metais neperspektyvu keisti mokesčius, nes prieš pat rinkimus įtampos tarp politikų pasiekia apogėjų ir rasti konsensusą būtų beveik neįmanoma. Tam, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir kuo didesnis ateities apibrėžtumas, rinkiminiais metais keisti mokesčius yra tikrai netikslinga.

– 2016-ųjų pabaigoje paskirtas finansų ministru planavote, kad valstybės finansai nedeficitiniais taps tik 2019 metais, tačiau tą pavyko pasiekti jau 2016-aisiais ir išlaikyti iki šių metų. Nejaučiate apmaudo, kad dėl koronaviruso krizės savo įpėdiniams vėl paliekate deficitinį biudžetą?

– Apmaudo tikrai nejaučiu, nes kelerių metų patirtis rodo, kad elgėmės teisingai. Gerais laikais kaupėme rezervus ir taip sukurta fiskalinė erdvė leido greitai ir efektyviai reaguoti kritiniu momentu. Biudžeto perteklius ar deficitas nėra savaiminiai tikslai, kuomet yra geri laikai, reikia ruoštis blogiems ir jiems atėjus naudotis sukauptais rezervais, taip išlyginti ir užtikrinti kuo stabilesnį visuomenės gyvenimą.

– Kai man 2016-ųjų rudenį teko pirmą kartą imti jūsų interviu, atrodėte tikrai atviresnis ir jei, nesupyksite, nuoširdesnis. Kaip tie ketveri darbo Vyriausybėje metai jus pakeitė kaip žmogų?

– Nemanau, kad buvimas valdžioje mane pakeitė iš esmės kaip žmogų. Žinoma, įgauta patirtis išmokė į daugelį dalykų reaguoti žymiai ramiau ir šalčiau. Kai susidėlioji strategiją ir nuosekliai jos sieki, sudėtinga išmušti iš vėžių. Ant savo darbo stalo aš turiu vienintelį simbolį – giroskopą, kuris primena, kad kaip beblaškytų įvairios aplink verdančios emocijos, visada galima rasti centrinį pusiausvyros tašką ir nenukrypti nuo strategijos kurso.

– Ar būtumėt sutikęs tapti ministru, jei prieš ketverius metus žinotumėt, kas jūsų laukia?

– Manau, kad tikrai taip.

– Dėkoju už pokalbį.

„Jeigu bus tokia situacija, kad jokioms pajamų priemonėms nepritariama (Seime. – ELTA), o tik kalbama apie išlaidas, tai Lietuvai galėtų padaryti tikrai didelę žalą“, – po kitų metų biudžeto pateikimo Seime sakė finansų ministras.

Jis teigė, kad Seimo atmestas NT mokesčio praplėtimo siūlymas bus tobulinamas atsižvelgiant į visų pusių išsakytus argumentus.

„Diskutuosime, įsiklausysime į visų pusių argumentus ir pateiksime patobulintą projektą. Viskas priklausys nuo procedūrų, kaip seksis su kitomis procedūromis. (...) Pats atmetimas buvo be motyvų. Jeigu neatsitiko perrašymai su prabangiu NT, tai neturėtų atsitikti ir su mažesnės vertės NT“, – teigė V. Šapoka.

„Jeigu yra kažkokie kardinalūs siūlymai dėl išlaidų didinimo, turi būti nurodomas realus šaltinis, kitu atveju tai – populizmas“, – pridūrė ministras.

Anot jo, dėl neapibrėžtumo ekonomikos rinkose reikia kaupti rezervus, todėl papildomos lėšos sveikatos apsaugai taip pat yra kaupiamos rezervui.

„10 metų tik praėjo ir dabar pasaulio ekonomikoje vėl neapibrėžtumai, bet lygtai tos istorijos nei kairė, nei dešinė nenori prisiminti. Biudžetas turi būti realistinis, atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomika lėtėja, tai turės poveikį Lietuvai. Turime kaupti rezervus, nes sveikatos apsauga, jei staiga atsitiktų kažkas ir kristų pajamos, būtų rezervas tam, kad nenutrūkstamai būtų rūpinamasi gyventojų sveikata“, – teigė V. Šapoka.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas antradienį priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc., iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc., iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc., iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc., iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.

„Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) yra nubrėžęs kursą – laikytis mūsų įsipareigojimų Europai, mažinti išlaidas, mažinti skolą ir mažinti mokesčius, ir to kurso nebus atsisakyta“, – pareiškė ministras žurnalistams Briuselyje.

Kiek anksčiau antradienį Prancūzijos premjeras Edouard'as Philippe'as paskelbė, kad planuotas kuro akcizų padidinimas bus įšaldytas šešiems mėnesiams.

„Jokie mokesčiai neverti to, kad būtų sukeltas pavojus tautos vienybei“, – pareiškė E. Philippe'as, kreipdamasis per televiziją. Premjeras pridūrė, kad pyktis gatvėse „kyla dėl didelio neteisingumo: negalėjimo oriai gyventi iš savo darbo“.

Jis taip pat paskelbė, kad nuo sausio 1-osios taip pat turėję įsigalioti didesni dujų ir elektros tarifai nebus taikomi žiemos mėnesiais. Pusmečiui bus atidėtas ir automobilių techninės apžiūros sugriežtinimas, nes jis visų pirma skaudžiai atsilieptų nepasiturintiems senesnių atmosferą teršiančių automobilių savininkams.

Tokiomis nuolaidomis ministrų kabinetas mėgina nuraminti vyriausybės politika nepatenkintus mažas pajamas turinčius žmones, jau daugiau kaip dvi savaites blokuojančius kelius ir rengiančius demonstracijas.

Pasak agentūros AFP šaltinių Europos Sąjungoje (ES), dėl šių priemonių į Prancūzijos 2019 metų biudžetą nebus surinkta beveik 2 mlrd. eurų planuojamų pajamų, o tai atitinka 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tačiau Prancūzijos premjeras mano, jog kuro akcizų padidinimo įšaldymas vyriausybei nesutrukdys siekti su valstybės skola susijusių tikslų.

„Jeigu sumažės mokesčiai, turės sumažėti ir išlaidos, nes mes nenorime palikti skolų savo vaikams. Šios skolos jau yra didelės“, – pareiškė E. Philippe‘as.

ES prognozėmis, Prancūzijos valstybės skola 2018 metais pasieks 98,7 proc. BVP ir gerokai viršys ES nustatytą 60 proc. BVP ribą bei bus didesnė už euro zonos vidurkį, kuris sudaro apie 86,9 proc. BVP.

Prancūzijos biudžeto deficitas, metų metus viršijęs ES nustatytą 3 proc. BVP kartelę, 2017 metais pagaliau buvo sumažintas žemiau šios ribos.

Prieš akcizų padidinimo įšaldymą buvo prognozuota, kad 2019 metais Prancūzijos biudžeto deficitas sieks 2,8 proc. BVP.

2015 metais Lietuva socialinei apsaugai skyrė 11,1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Airija (9,6 proc. nuo BVP).

Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc. nuo BVP, o visoje ES šis rodiklis siekė 19,2 proc. nuo BVP.

Bendros Lietuvos vyriausybės išlaidos 2015 metais taip pat buvo vienos mažiausių visoje ES ir siekė 35,1 proc. BVP. Mažesnės vyriausybės išlaidos buvo tik Airijoje (29,4 proc. BVP). Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekė atitinkamai 37,1 proc. ir 40,3 proc. BVP, o visoje ES - vidutiniškai 48,5 proc. BVP.

Kultūrininkams, mokinių krepšeliui ir žemdirbiams kitais metais papildomos lėšos bus skiriamos iš pajamų, kurios į biudžetą įplauks pagerinus akcizų surinkimą, o taip pat sumažinus Finansų ministerijos asignavimus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį nutarė, kad Finansų ministerijai numatytos lėšos projektų koofinansavimui ir skolos aptarnavimui mažinamos 40 mln. litų, o pagerinus akcizų surinkimą būtų gauta papildomai 49,3 mln. litų. Dėl to, kad didinamos pajamos iš akcizų, didinamos ir bendrosios kitų metų valstybės pajamos ir išlaidos beveik 50 mln. litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė, kad kitais metais skolos aptarnavimas mažinamas 15 mln. litų, o biudžeto pakoregavimas neturės įtakos fiskaliniam deficitui.

„Koofinasavimas persikelia į kitus metus, čia nėra tragedija“, - BNS teigė premjeras. Anot jo, lėšos projektų koofinansavimui gali būti perkeliamos ir iš kitų ministerijų.

Paklaustas, ar po pakartotinų korekcijų kitų metų biudžetas bus dara kartą tikslinamas 2015 metų vasarą, A.Butkevičius sakė abejojąs ar tai reikės daryti. „Tikiuosi, kad ne“, - teitgė jis.

Seimas ketvirtadienį, nutaręs iš naujo balsuoti dėl 2015 metų valstybės biudžeto, BFK įpareigojo pakoreguoti biudžeto projektą - nurodyti šaltinius, iš kur bus paimta papildomai maždaug 90 mln. litų kultūros darbuotojams, mokiniams ir žemdirbiams.