Seimas šią savaitę muitininko profesija papildė sąrašą, pagal kurį socialiniu draudimu valstybės lėšomis draudžiami darbuotojai dėl jų socialinio statuso ypatybių.

Dabar tokios įmokos mokamos už tuos, kurie mokosi bausmių vykdymo arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose mokslo ir pratybų metu. Jie draudžiami ne tik nuo nelaimingų atsitikimų, bet ir dėl profesinių ligų.

Į šį sąrašą muitininkai įtraukti, nes yra per mažai norinčiųjų stoti į pareigūnų rengimo studijas ir profesinio mokymo programas, be to, šiuo metu taikomas priėmimo į tarnybą muitinėje modelis – konkursai ir atrankos – neužtikrina pakankamo muitinės aprūpinimo personalu.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, konkurso būdu atrinktų dirbti muitinėje žmonių išsilavinimas dažnai nėra tinkamas darbui, nes tokių specialistų nerengia nė viena mokymo įstaiga.

Siekiant sustabdyti darbuotojų mažėjimą, kasmet turėtų būti priimta vidutiniškai 116 naujų pareigūnų. 

Muitinės mokymo centras yra pasirengęs pradėti pirminį profesinį mokymą nuo 2024-ųjų rugsėjo. Pirmaisiais mokslo metais planuojama parengti 40 pareigūnų, o kiekvienais kitais – po 60. 

„Jų bendra suma siekia 7,5 mln. eurų, apribotos nuosavybės teisės yra į 39 mln. eurų vertės turtą, įtarimai pareikšti 76 fiziniams asmenims“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Anot jos, Vilniuje susitikę Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Vidaus reikalų ministerijos, FNTT ir kitų institucijų vadovai sutarė, kad būtina geriau bendradarbiauti užtikrinant efektyvų ES lėšų panaudojimą.

„Pagrindiniai aspektai, kur bendradarbiavimas galėtų būti sustiprintas – veiksmingesnio ir greitesnio kriminalinių tyrimų duomenų apdorojimo ir analizės srityje, taip pat modernizuojant kriminalinėje žvalgyboje naudojamus įrankius ir automatizuojant duomenų apdorojimo ir analizės procesus bei stiprinant mūsų valstybės analitinius gebėjimus tiriant šias nusikalstamas veikas“, – sakė A. Bilotaitė.

„Kalbant apie Lietuvos biudžetą, turime virš 20 mlrd. eurų vertę, apie 3 mlrd. eurų sudaro Europos Sąjungos parama. Mums labai svarbu, kad šie pinigai būtų naudojami skaidriai ir teisingai“, – sakė ji

2023 metais septyniuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl apgaule įgytų ES paramos ir valstybės lėšų priimti procesiniai sprendimai, kuriuose įtarimai pareikšti 17 fizinių asmenų, trims įmonėms, viename tyrime įtariamasis savanoriškai atlygino visą beveik 600 tūkst. eurų žalą.

Per 2022 metus FNTT tyrimuose nustatyta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti ES paramos lėšų suma siekia beveik 12 mln. eurų.

Jo teigimu, pernai Maskva „Wagner“ išmokėjo kiek daugiau nei 912 mln. eurų.

„Vien nuo 2022 metų gegužės iki 2023 metų gegužės valstybė grupei „Wagner“ sumokėjo 86,262 mlrd. rublių (apie 912 mln. eurų) kovotojų atlyginimams ir skatinamiesiems atlygiams“, – sakė Rusijos prezidentas.

„Noriu, kad visi tai žinotume. Grupės „Wagner“ išlaikymą visiškai užtikrino valstybė, iš Gynybos ministerijos, iš valstybės biudžeto, mes visiškai finansavome šią grupę“, – nurodė V. Putinas.

Ne vienus metus Rusijos valdžia tvirtino, kad „Wagner“ neturi jokių ryšių su Maskva, o kažkada apskritai neigė, kad tokia bendrovė, ginanti Maskvos interesus ir vykdanti operacijas keliose Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybėse, egzistuoja.

Tačiau nuo tada, kai jos kovotojai tapo viena iš pagrindinių Rusijos puolimo Ukrainoje atramų, „Wagner“ vadas – buvęs Kremliaus maitinimo paslaugų kontraktininkas Jevgenijus Prigožinas – išėjo į viešumą.

Šeštadienį „Wagner“ pradėjo maištą, užėmė kariuomenės būstinę Rostove prie Dono ir žygiavo į Maskvą.

Kaip tvirtino J. Prigožinas, to imtasi siekiant pasipriešinti pastangoms įtraukti ją į oficialią Gynybos ministerijos struktūrą. Galiausiai šeštadienio vakarą J. Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, po susitarimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Sutarta, kad J. Prigožinas ir jo pajėgos nebebus kaltinamos, o pats „Wagner“ vadovas išvyks į Baltarusiją. A. Lukašenka antradienį patvirtino, kad J. Prigožinas jau Baltarusijoje.

V. Putinas pasmerkė šį maištą kaip išdavystę ir įsakė, kad „Wagner“ netektų sunkiosios ginkluotės, o jo kovotojai arba prisijungtų prie reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų, arba grįžtų pas artimuosius, arba pasitrauktų į Baltarusiją.

Atskleisdamas milžiniškas oficialias išlaidas „Wagner“, V. Putinas patvirtino, kad privati karinė bendrovė faktiškai veikė kaip valstybės ranka.

Tai, kad „Wagner“ lyderiai dabar vaizduojami kaip išdavikai, yra posūkis Rusijos naratyve. Anksčiau ši grupė turėjo didvyrio statusą kaip svarbi Ukrainos puolimo dalis.

Net ir kritikuodamas „Wagner“ po šeštadienio sukilimo, V. Putinas aiškiai pasakė, kad nesitaiko į eilinius karius, „nes jie tikrai parodė drąsą ir didvyriškumą“.

Valstybė jų mokslo neapmokės, jeigu žmogus jau bus įgijęs vieną kvalifikaciją, bet norėdamas įgyti kitą, bus išklausęs daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos ir mokslus nu­trau­ks.    

Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Profesinio mokymo įstatymo pataisą, ji įsigalios nuo birželio: už balsavo 107 Seimo nariai.

„Asmenys stodavo į profesines mokyklas dėl socialinių garantijų ir po to pasimokę kažkiek laiko nutraukdavo, vėl stodavo iš naujo, vėl gaudavo socialines garantijas. Manyčiau, kad tą galima išspręsti kitais būdais, per socialinę paramą, o ne būtinai per švietimo sistemą“, – Seime kalbėjo konservatorius Edmundas Pupinis.  

Pataisa taip pat numato, kad vienai kvalifikacijai bus prilygintos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą. Dabar tokio apribojimo nėra.

„Apdailininkas – kartu yra įgyjama kvalifikacija tinkuotojo, plytelių klojėjo, dažytojo, arba padavėjas ir barmenas – yra populiarios specialybės, nes žmogus turi daugiau pasirinkimo, nėra tokios siauros specializacijos“, – tvirtino E. Pupinis. 

„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša tikino, kad negalima leisti, jog už valstybės pinigus būtų galima įgyti bet kiek profesijų.

„Grą­žin­tų mus į anks­tes­nius lai­kus, kai už vals­ty­bės pi­ni­gus ga­lė­jai įgy­ti kiek tik no­ri spe­cia­ly­bių ir tai su­da­rė di­de­lę pik­tnau­džia­vi­mo erd­vę at­si­ras­ti va­di­na­mo­sioms mi­ru­sioms sie­loms“, – Seime teigė jis. 

Dabar į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą nepatenka valstybės lėšomis jau įgiję dvi arba daugiau kvalifikacijų žmonės, nepaisant, to, kad viena profesinė kvalifikacija įgyta kartu su pagrindiniu, o kita – kartu su viduriniu išsilavinimu.

Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų.

„Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Pasak jo, Seimo analitikų pateiktais duomenimis, panaši tvarka galioja trijose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų kaimyninėje Latvijoje.

„Mes siūlome ketverius metus padirbėti Lietuvoje, aišku, galime kalbėti ir apie trumpesnį laiką, siūlome patį principą, jei būtų finansuojama mažiau, 50 proc., atitinkamai mažiau, o jei pats finansuoja – tada rinktųsi, kur nori, arba gali finansuoti pati įstaiga“, – pataisas pristatė komiteto vadovas.

Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Jei valstybė apmokėtų pusę studijų kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.

Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.

Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.

Pataisų aiškinamajame rašte taip pat remiamasi tokią tvarką vertinusio Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimu, kad rezidentų studijos yra ypatingos, jie nėra „vienodomis ir palyginamomis sąlygomis su kitais studentais“, todėl nustačius prievolę atidirbti lygybės principas nėra pažeidžiamas.

„Kaimynai latviai tai jau yra padarę. Mes matėme, kad Europos Sąjunga neprieštarauja, nelaiko, kad tai darbo jėgos kažkoks suvaržymas, ir siūlome, jei valstybė finansuoja visas rezidentūros studijas, būtų pareiga, rezidentas prašytų valstybės finansavimo, sudarytų trišalę sutartį“, – sakė A. Matulas.

Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.

Elektroninis statybos darbų žurnalas būtų privalomas ir tais atvejais, kai statyba finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

Kaip teigia ministerija, naudojant elektroninį statybos darbų žurnalą būtų galima efektyviau valdyti statybos procesus, atlikti statybos priežiūrą, patikrą, užtikrinti skaidrumą. Institucijoms reikalingi duomenys būtų greičiau prieinami, patikimesni, paspartėtų statybos sektoriaus pažanga, statybos procesų skaitmeninimas.

Šiuo metu visi statytojai (užsakovai) gali pasirinkti, kokį statybos darbų žurnalą naudoti – popierinį ar elektroninį.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, statybos darbų žurnalas būtų privalomas ir ūkio būdu statant vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kurių bendras plotas didesnis nei 300 kvadratinių metrų. Jų statytojai, kaip pažymima Aplinkos ministerijos pranešime, galės pasirinkti popierinį arba elektroninį žurnalą.

Norint sudaryti sąlygas elektroninio statybos darbų žurnalo paslaugų rinkos plėtrai, siekiant, kad atsirastų daugiau paslaugų tiekėjų, Statybos techninio reglamento „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pakeitimų, susijusių su privalomu elektroninio statybos darbų žurnalo naudojimu statant valstybės ir savivaldybių lėšomis, įsigaliojimą numatoma atidėti iki 2022 m. lapkričio 1 d.

Statytojai, ūkio būdu statantys didesnius nei 300 kvadratinių metrų ploto vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus privalės naudoti pasirinktą statybos darbų žurnalą nuo 2022 m. gegužės 1 d.

„Vieno asmens skolų dydžiai labai įvairūs – nuo keliolikos centų iki kelių tūkstančių eurų“, – BNS sakė Valstybinio studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis.

Jo vadovaujamos įstaigos duomenimis, šiuo metu valstybės paskolų, teiktų iki 2010 metų, yra negrąžinę apie 7,8 tūkst. asmenų.

Taip pat yra 7,5 tūkst. žmonių, nustatytu laiku nepilnai gražinusių studijų krepšelį už nutrauktas studijas valstybės finansuojamose vietose.

Be kita ko, yra ir 2,2 tūkst. skolininkų, negrąžinusių valstybės remiamų paskolų, teikiamų nuo 2010 metų.

Vieno asmens skolų dydžiai labai įvairūs – nuo keliolikos centų iki kelių tūkstančių eurų.

„Valstybės remiamų paskolų vidutinis vieno asmens įsiskolinimas yra apie 1,1 tūkst. eurų, studijų krepšelio grąžinimas – apie 740 eurų, valstybės paskolų – apie 190 eurų“, – teigė įstaigos vadovas.

Anot jo, skolininkai yra skirtingi ir jų situacijos nėra vienodos.

„Kai kurie tiesiog pamiršta, kad yra skola, ir gavę pranešimą iškart susimoka, kai kurie turi laikinų finansinių sunkumų ir skolą dengia po truputį, yra ir „piktybinių“, kurie niekaip nereaguoja į raginimus ir nemoka įmokų, yra ir tokių kurie turi ir kitų skolų ne tik fonde ir vyksta teisme asmens bankroto bylos. Tad skolininkas skolininkui nelygus ir kiekviena situacija vertinama individualiai“, – kalbėjo E. Jasaitis.

Jis tvirtino, kad siekiant grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, visų pirma stengiamasi su skolininkais susitarti gražiuoju – jie yra įspėjami raštiškai, dauguma ne po vieną kartą.

„Nepavykus susisiekti su skolininku ir išspręsti skolos padengimo taikiai jau tada kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Jei teismui priteisus skolą asmuo ir tada negrąžina, išieškojimas perduodamas antstoliams“, – teigė Valstybinio studijų fondo direktorius.

Pasak jo, per metus būna, kad į teismą paduodama apie 600 ieškinių, o kartais ir daugiau, daugiausia – dėl paskolų negrąžinančių skolininkų (300–400 ieškinių), likusi dalis – dėl krepšelių gražintojų (150–250 ieškinių).

E. Jasaitis tvirtina, kad kartais būna ir taip, jog po kreipimosi į teismą asmuo suskumba grąžinti skolą nelaukdamas, kol teismas priteis skolą arba pasirašoma taikos sutartis.

„Tad dalis tokių bylų baigiasi taikos susitarimu skolą išmokant dalimis per sutartą terminą arba asmeniui padengus įsiskolinimą fondas ieškinį atsiima“, – sakė įstaigos vadovas.

Anot jo, yra atvejų, kai su ieškiniu į teismą kreipiamasi praėjus ir devyneriems metams nuo skolos atsiradimo, kad nebūtų praleistas senaties terminas, tačiau dažniausiai kreipiamasi praėjus trejiems-šešeriems metams, kai jau nebepavyksta susitarti, o skolininkas į raginimus nereaguoja.

Pernai studentai pasirašė per 7 tūkst. valstybės remiamų paskolų sutarčių. Jų suma siekė 13,40 mln. eurų.

Tai numatančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas parengė ir įregistravo Seimo narė „darbietė“  Ieva Kačinskaitė-Urbonienė kartu su kitais įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančiais parlamentarais.

Projekto autorių nuomone, toks reguliavimas būtų teisingas, nes darbuotojai kas mėnesį moka mokesčius į valstybės biudžetą (įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą), o besimokančius ir studijuojančius asmenis valstybė draudžia privalomu sveikatos draudimu.

Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinant siūlomas nuostatas prireiks papildomų lėšų, kurių poreikį bus prašoma pateikti sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vyriausybės išvada.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų spalio 1 d.

Projektą savo parašais parėmė Seimo nariai  Viktoras Fiodorovas, Valentinas Bukauskas, Artūras Skardžius, Guoda Burokienė, Eugenijus Jovaiša, Jonas Pinskus, Zigmantas Balčytis, Gintautas Paluckas, Rita Tamašunienė, Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė ir kiti parlamentarai.

Dėl šios situacijos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teisingumo viceministro Elano Jablonsko teigimu, darbą pradėjusiai naujajai Teisingumo ministerijos vadovybei, kilo įtarimų dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdytų viešųjų pirkimų ir veiklų, susijusių su statybos darbais pagrįstumo, objektyvios būtinybės, ekonomiškumo bei racionalumo.

„Tikimės, kad ikiteisminis tyrimas padės atskleisti tikrąją situaciją ir galimai padarytos žalos valstybei mastą, ir paaiškėjus netinkamų valstybės lėšų panaudojimo ar iššvaistymo faktams, imsimės skubių priemonių tiek atsakomybės už galimai netinkamą pareigų atlikimą bei neteisėtą veiklą taikymui, tiek tokios ydingos praktikos užkardymui ateityje“, – pabrėžia teisingumo viceministras E. Jablonskas. 

Elanas Jablonskas. / Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuotr.

Dar šių metų pradžioje naujajai teisingumo ministerijos vadovybei aplankius Šiaulių tardymo izoliatorių ir įvertinus statybvietę, kilo įtarimų dėl statybos darbų pagrįstumo, kokybės bei atitikties teisės aktų nuostatoms. Todėl gegužės mėnesį ministerija, pasitelkusi nepriklausomą statybos ir statybos darbų organizavimo ekspertą, inicijavo atliktų darbų vertinimą.

Buvo analizuojama Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikti duomenys bei dokumentai, gilinamasi ar pateikta informacija ir duomenys yra teisingi, dokumentai yra išsamūs ir galutiniai, ar atlikti projektuose numatyti statybos darbai. Tyrimas atskleidė, jog inicijuojant ir įsigyjant statybos darbų projekto rengimo bei ekspertizės atlikimo paslaugas, darbų sampratos ir turinio neatitinkančius darbus, galimai buvo sudarytos išskirtines sąlygos privačiam juridiniam asmeniui valstybės biudžeto sąskaita išvengti atsakomybės už netinkamai atliktų darbų taisymą, o Kalėjimų departamento ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai galimai netinkamai vykdydami pareigas ar jų nevykdydami, valstybės biudžetui padarė daugiau nei 519 tūkst. eurų žalą.

„Labiausiai užkliuvo konservavimo darbai ir jų suma. Jiems buvo skirta 200 tūkst. eurų. Tai turėtų būti ir pastato konservavimo darbai, bet, deja, to nebuvo. (...) Pradėjus auditą, įsivertinus audito išvadas ir pasamdžius nepriklausomą ekspertą mes gavome atsakymą, kad konservavimo darbų, jų kaip ir nebuvo atlikta“, – teigė E. Jablonskas

„Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimo departamento pareigūnai turėdami informacijos apie brokuotą statybą ir turint net atskirą ekspertų įvertinimą, kur yra konstatuota, kad beveik yra už 300 tūkst. neatlikti darbai ir brokuotai atlikti darbai, jie po šiai dienai nesiėmė jokių veiksmų atlikti tiesines priemones ir išieškoti iš kompanijos, kuri atliko tuos statybos darbus“, – taip pat akcentavo jis.

Viceministro teigimu, į statybvietę iš viso buvo investuota daugiau nei 2 mln. eurų. Bendrovė „Versina“ yra viena iš kompanijų, dalyvavusių statybose. Jo teigimu, paskutiniai darbai ir buvo atlikti būtent šios įmonės.

Antradienį Sveikatos draudimo įstatymo pataisas pateikęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis siūlo numatyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis būtų draudžiamas asmuo, ne tik slaugantis, bet ir „teikiantis pagalbą namuose nuolatinės priežiūros (pagalbos) reikalaujančiam asmeniui, kaip šiuo metu yra numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme“.

Kaip pažymi Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbantis R. Žemaitaitis, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – valstybės funkcija.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą neįgalius (nedarbingus) asmenis slaugančių asmenų draustumas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis siejamas tik su specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu.

Antradienį už projektą po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, 10 – buvo prieš, 42 parlamentarai susilaikė.