„Mes prognozuojame, kad Lietuvoje infliacija nukris žemiau 2 proc. ir tam yra labai daug priežasčių. Daugelis Lietuvos institucijų ir Europos Komisija prognozuoja, kad infliacija bus arti 3 proc., nors aš manau, kad tai mažai tikėtinas scenarijus. Ir tai aišku gali šiek tiek sumažinti biudžeto pajamas, bent jau iš PVM ir kitų mokesčių pusės. Bet čia aš problemos nematau. 2024 m. biudžeto deficitas bus didesnis negu šių metų ir tai yra gerai, nes jeigu mes turime ekonomikos nuosmukį ar stagnaciją, politika ir turi atlikti tam tikrą anticiklinę funkciją“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo N. Mačiulis.

„Lietuvos valstybės skola išlieka viena mažiausių ES. Tai bandyti save papildomai plakti, kai yra ekonomikos nuosmukis, nėra teisinga fiskalinė politika. Mes turėjome tokią patirtį 2009 m., kai buvo ekonominis nuosmukis, o valstybė vykdė fiskalinę konsolidaciją – didino mokesčius ir mažino išlaidas. Bet tai darė tik dėl to, kad neturėjo alternatyvų ir negalėjo pasiskolinti už priimtiną kainą“, – pabrėžė jis.

Jeigu 2024 m. biudžete planuosime deficitą 3 proc. nuo BVP, neliks erdvės klaidoms

Šiuo metu planuojamame 2024 m. biudžete numatoma, kad deficitas sieks 2,9 proc. nuo BVP, visgi eina siūlymai leisti skirtingais tikslais panaudoti ir iki 3 proc. nuo BVP, pavyzdžiui gynybos reikmėms. N. Mačiulio vertinimu, Lietuvos biudžeto deficitas 2024 m. bus apie 2,6 proc., visgi lygiai 3 proc. deficitas nepalieka erdvės galimoms klaidoms ir jeigu Vyriausybė būtų tokį biudžetą planavusi, neabejotinai būtų gavusi kritikos.

„Reikia pripažinti, kad Finansų ministerija pastaruosius 3 metus labai konservatyviai planavo pajamas ir išlaidas. Tai reiškia, kad pajamos visą laiką viršijo planą, o išlaidos mažesnės, nei buvo suplanuota. Bet aš manau, kad pasipiltų kritika, jeigu suplanuotų lygiai 3 proc. nuo BVP, nes turi būti tam tikra erdvė klaidai. O kalbant apie pasiūlymus, kad ir iš kur jie ateitų, mes turime ne visai tokį sveiką požiūrį į valstybės finansus, jog dažnai politikai siūlo didinti išlaidas, bet neturėdami pasiūlymų iš kur padidinti pajamas“, – sakė ekonomistas

„Yra tik trys keliai paprasti padidinti finansavimui. Gali sumažinti kažkam skiriamas lėšas, jeigu norime investuoti į kelius, pavyzdžiui, galime sumažinti krašto apsaugai ar sveikatai. Antras kelias yra didinti ar įvesti mokesčius. Trečias kelias yra skolintis, kur jau dabar planas visiškai prie lubų“, – aiškino jis.

Bandyti save papildomai plakti, kai yra ekonomikos nuosmukis, nėra teisinga fiskalinė politika.

Lietuvoje vyraujantis požiūris į mokesčius vis dar parodo balanso nesuvokimą

Pastebėdamas skirtumą tarp didžiosios dalies Seimo nenoro palaikyti galimus mokesčių didinimus, dėl kurių mokesčių reforma buvo skaldoma ir yra aptarinėjama dalimis, bet tuo pat metu siūlymus didinti finansavimą susisiekimui, mokytojų, teisininkų ir kitų valstybės specialistų algoms, N. Mačiulis paminėjo, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja keistas mentalitetas, kai valstybės pajamos ir išlaidos traktuojamos visiškai atskirai.

„Diskusija apie mokesčių reformą gerai iliustravo atotrūkį ir balanso nesuvokimą. Nes 90 proc. valstybės biudžeto pajamų yra iš mokesčių, maža dalis iš valstybės valdomų bendrovių dividendų ir šiek tiek iš Europos Sąjungos fondų paramos. Tai turime tas pajamas, o kitoje pusėje išlaidas paslaugoms, viešojo sektoriaus atlyginimams, gerai finansuojamam kelių tvarkymui, stadionams, baseinams. Ir visada diskusijos tik apie vieną balanso pusę ar apie kitą“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

„Aš kartais galvoju, kad bet kokie siūlymai naikinti pagrįstas ar nepagrįstas lengvatas ar įvesti mokesčius, būtų daug produktyvesni, jei iš karto eitų kalba, kur jie atsidurs. Ir jeigu turėtume tikslinius mokesčius, pavyzdžiui automobilio taršos mokestis, kurio pusė lėšų būtų nukreipta į kelių tiesimą, kita pusė į viešo transporto finansavimą, galbūt net garantuojant nemokamą paslaugą. Tada tu gali diskutuoti, ar jo norime ar ne“, – pažymėjo jis.

Ekonomistas pabrėžė, kad šiuo metu „į stalčių“ padėtas nekilnojamo turto (NT) mokestis, tokio komunikacijos trūkumo pavyzdys.

„NT mokestis buvo blogos komunikacijos pavyzdys. Visų pirma sutapo reformos laikas su savivaldybių korupcijos skandalais. Aišku, kad tame kontekste pasiūlymas didinti savivaldybės biudžeto pajamas, niekas nesukėlė motyvacijos mokėti Šia problemą galima išspręsti tik vienu būdu. Ir galbūt net nereikia vadinti to NT mokesčiu. Galbūt reikėtų vadinti mokyklų statymo, kelių remonto ir apšvietimo finansavimo mokesčiu“, – komentavo jis.

„Nes jeigu tu pasakai, kad tai tik NT mokestis, daugelis gyventojų nenori mokėti už tai, už ką mokesčius mokėjo ir pirkdami ir galbūt moka palūkanų normas už“, – pabrėžė jis.

Valstybės skola, numatoma, augs gerokai sparčiau nei planuota – kitąmet ji turėtų didėti nuo 37,9 iki 39,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2025-aisiais gali pasiekti 43 proc., o 2026 metais – apie 45 proc. BVP. 

„Didėjantis įsiskolinimas apribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė V. Tuzikas. 

„Augant valdžios sektoriaus skolai mažėja fiskalinė erdvė – mes vis labiau artėjame prie 60 proc. Mastrichto kriterijaus ir ilgainiui tai gali riboti mūsų galimybes reaguoti į būsimus šokus, kurių turint galvoje tvyrančią geopolitinę įtampą ateityje gali būti“, – kalbėjo LB atstovas.  

Tarptautiniu lygiu Lietuvos skolos ir BVP santykis vis dar yra, palyginti su visomis euro zonos valstybėmis, nedidelis.

 

Tačiau V. Tuzikas pabrėžė, kad auganti skola netrukdys Vyriausybei skolintis 2024 metais.

„Nematome rizikų, kad Vyriausybei nepavyktų pasiskolinti. Manome, kad nekils jokių nesklandumų šioje vietoje (...)“, – sakė jis.

„Tarptautiniu lygiu Lietuvos skolos ir BVP santykis vis dar yra, palyginti su visomis euro zonos valstybėmis, nedidelis. Taip pat įžvelgiame tam tikrų ženklų, kad yra padidėjęs investuotojų pasitikėjimas Lietuva, o pažiūrėję į antrinės vertybinių popierių rinkos duomenis manome, kad šiek tiek yra pagerėjęs šios rinkos likvidumas“, – teigė V. Tuzikas.  

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valstybės skolos aptarnavimo išlaidos 2025 metais sieks 0,7 proc. BVP, o 2026 metais – 1,1 proc. Pasak institucijos, skolos lygis 2026 metais ūgtels iki 46 proc. BVP – vienu punktu daugiau nei nurodo Lietuvos bankas.

Pateikė pasiūlymą

ES siekia, kad skolos lygis jos valstybėse narėse būtų kuo tvaresnis arba, paprasčiau tariant, kiek įmanoma mažesnis. Neseniai Europos Komisija (EK) pristatė pasiūlymą dėl fiskalinių taisyklių reformos. Pandemijos metu ji buvo sustabdyta, tačiau nuo 2024-ųjų ją ketinama atnaujinti.

2020 m. ES skola išaugo iki 90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugelis šalių pastaraisiais metais išleido daug viešųjų lėšų priemonėms, skirtoms pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje ir energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Nors praėjusiais metais ES skola sumažėjo iki 84 proc., vis dar gerokai viršija EK nustatytas ribas.

Naujausiu EK pasiūlymu siekiama didesnės ES narių kontrolės, didesnės priežiūros, kaip jos įgyvendina Bendrijos sutartyse numatytus fiskalinius tikslus. Šalys privalės savo biudžetų deficitus mažinti iki žemesnio nei 3 proc. BVP lygio, o savo skolas – iki žemesnio nei 60 proc. BVP. Šiuos rodiklius viršijančios ES narės turės kasmet koreguoti savo biudžetus mažiausiai 0,5 proc. BVP, kol pasieks 3 proc. deficito ribą. EK teigiamus rezultatus išvysti tikisi per ketverių arba septynerių metų ciklą – priklausomai nuo valstybės narės ekonominės padėties.

Skaičiuojama, kad keturiolika šalių, įskaitant Italiją, Prancūziją, Rumuniją, Ispaniją ir Maltą, šiemet viršys 3 proc. deficito ribą. Už ES ekonomiką atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni praėjusią savaitę „Euronews“ teigė, kad bus atsižvelgiama į kiekvienos šalies situaciją.

„Manau, kad laipsniškesniu požiūriu galime pasiekti tai, ko, deja, buvo neįmanoma pasiekti pagal esamas taisykles. Rytoj nepasieksime žymiųjų 60 proc. ribos. Manau, turėtume būti atviri šiuo klausimu. Tačiau jei trajektorija pasikeis iš augimo į mažėjimo, tai bus svarbu rinkoms ir mūsų sąjungai“, – įsitikinęs jis.

Nors, remiantis praėjusių kelerių metų duomenimis, Lietuvos biudžeto deficitas balansuoja ties EK rekomenduojama riba, pasak ekonomisto, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojo Algirdo Bartkaus, reikia neprarasti nuovokos: negalima ilgai gyventi iš deficito. Skola niekur nedingsta, ji kaupiasi, primena ekonomistas.

„Galiausiai susikaups tiek, kad viršys 60 proc. skolą nuo valstybės BVP. ES nuostata yra orientuota į tai, kad vyriausybės atsakingai planuotų savo išlaidas ir biudžetus ir pernelyg daug neįsiskolintų“, – sako A. Bartkus.

Situacija: anot A. Bartkaus, didžiosios ES šalys savo skolas kaupti pradėjo gerokai anksčiau nei Lietuva, todėl statistinėje eilutėje ir išryškėja nemenkų skirtumų. (Justino Auškelio / BNS nuotr.)

Dešimtmetis deficito

Daugiau nei dešimt metų Lietuva funkcionuoja su faktiniu biudžeto deficitu, šalies išlaidos jau tradiciškai yra didesnės nei pajamos. „Nuo 2012 m. nėra nė vienų metų, kurie būtų su biudžeto pertekliumi. Visą laiką gyvename skoloje, skiriasi tik skolos mastas. 2021–2022 m. deficito santykis su BVP – atitinkamai 3,05 proc. ir 3,22 proc. Tai yra arti ES rekomendacinės normos, bet, jei pažiūrėtume į savo praeitį, pamatytume, kad 2015 m. deficitas sudarė 4 proc. BVP, o 2020 m. – 9,15 proc.“, – rodiklius pateikia ekonomistas.

Yra apskaičiuota, kiek valstybės biudžeto deficitas kainuoja vienam Lietuvos gyventojui per mėnesį: 2021 m. kas mėnesį deficitas jam kainavo 50,97 euro, 2022 m. – 64 eurus, tačiau 2020 m. kainavo 136 eurus. Jei pažvelgtume dešimtmečiu atgal, į 2012 m., deficitas sudarė 3,88 euro.

„Deficitas, kuris yra dabar, iš tikrųjų didelis. Tam, kad jį likviduotume, reikėtų, kad kiekvienas gyventojas per mėnesį įneštų 64 eurus – ir čia skaičiuojami visi gyventojai, t. y. ir pensininkai, ir vaikai, ir nedirbantys“, – detalizuoja A. Bartkus.

„Tai pasibaigia išlaidų mažinimu, vadinamąja kokia nors diržų veržimosi programa arba didesniais mokesčiais, kurie atitinkamai reiškia mažesnes neto pajamas, kurias turės gyventojai“, – tęsia jis.

Kaip pavyzdį A. Bartkus pateikia Vyriausybės siūlomą nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kurį vadina kosmetiniu, nes esą jis toks mažas, kad biudžeto spragų neužkaišys. „Mokesčių didinimas negali būti svarstomas kaip būdas, kuriuo išspręstume deficito problemą. Pirmiausia reikia neišlaidauti, kur nereikia, ir griežtai save revizuoti. Antra, galvoti apie papildomas pajamas – kaip sukurti daugiau darbo vietų, kurios sukurtų agreguotas pajamas“, – akcentuoja jis.

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, kad valstybės skola nedidėtų, pirmiausia Lietuvai vertėtų investuoti į dvi strategines kryptis. „Reikėtų didinti energetinę nepriklausomybę, nes dabar tikriausiai niekas negali duoti garantijų, kad dujų kainos rudenį ar žiemą vėl nepadidės“, – vertina jis.

„Antras aspektas yra investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, nes tai Lietuvos ekonomikos augimo ateityje ramstis, kadangi įmonių kaštai yra labai pakilę ir jos turi daug investuoti, kad išlaikytų savo eksporto sutartis“, – tęsia ekspertas.

Trečia kryptis – investicijos į žalinimą ir CO2 pėdsako mažinimą. „Pati EK tam skiria daug laiko, kiek žinau, ateina ir naujas reguliavimo procesas, pagal kurį įmonės turės daugiau dėmesio skirti CO2 išmetimui. Valstybė irgi turi tinkamai investuoti, kad įmonės turėtų lėšų skaičiuoti CO2 ir investuoti į jo išmetimo mažinimą“, – akcentuoja ekonomistas.

„Aišku, reikėtų nepamiršti ir socialinės gerovės šalyje didinimo. Bendras prioritetas turėtų būti ne mokesčių didinimas, bet mokesčių reguliavimo sistema, kuri leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką ir iš dabartinių mokesčių surinkti kuo daugiau pinigų“, – požiūriu dalijasi A. Izgorodinas.

Infliacija pasitarnavo biudžetui

Pereidamas prie biudžeto ir ekonominių realijų pusiausvyros, A. Izgorodinas pastebi, kad prie santykinai neblogo praėjusių metų Lietuvos biudžeto įvaizdžio prisidėjo infliacija. Nors teoriškai infliacija neigiamai veikia gyventojų perkamąją galią, ji teigiamai veikia biudžeto pajamas.

„Praėjusiais metais Lietuvos biudžetui sekėsi neblogai, bet viena iš priežasčių yra tai, kad buvo spartus kainų augimas ir kylančios kainos palaikė pridėtinės vertės mokesčių (PVM) ir akcizų įplaukas. Šiais metais, tikėtina, situacija bus šiek tiek kitokia, nes, jeigu žiūrėtume į išankstinius euro zonos indikatorius, jie labai aiškiai rodo, kad labai labai tikėtina, jog infliacija euro zonoje artimiausiu metu turėtų labai stipriai sulėtėti. Vadinasi, valstybės biudžeto pajamos iš infliacijos tikriausiai neaugs taip stipriai kaip pernai“, – numato ekonomistas.

Kita rizika Lietuvos biudžeto pajamoms – recesija. „Recesiją jau patiria tas sektorius, kuris yra didžiausias Lietuvos darbdavys, – pramonė. Jos lūkesčiai dėl užimtųjų skaičiaus perspektyvų jau yra minuse. Daugiau šalies pramonės įmonių, kurias apklausė EK, planuoja mažinti darbuotojų skaičių, nei didinti. Vidaus vartojimui yra tam rizika dėl nedarbo lygio padidėjimo“, – aiškina ekspertas.

Tačiau, iš kitos pusės, jis nėra pernelyg neigiamai nusiteikęs. „Neatmesčiau prielaidos, kad bendros Lietuvos biudžeto pajamos gali atrodyti ne taip pesimistiškai, kaip būtų galima prognozuoti. Pirmiausia tam įtakos gali turėti lėtėjanti infliacija ir sumažėjusios elektros kainos, dėl to, net jei nedarbo lygis bus šiek tiek didesnis, žmonės turės daugiau laisvų pinigų“, – dar vieną scenarijų pateikia A. Izgorodinas.

Kalbant apie valstybės išlaidas, tai labai inertiška sfera. Lietuvos biudžeto deficitas šiais metais gali labiau priklausyti ne nuo valstybės išlaidų, bet nuo valstybės pajamų, o jos priklausys nuo recesijos ir infliacijos sulėtėjimo.

„Bet kokiu atveju, sakyčiau, euro zonos sugrįžimas prie fiskalinės drausmės tikriausiai bus labai laipsniškas, nes euro zonos ekonomika dabar yra arti recesijos, Vokietijos, Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje. Tikėtina, kad EK nedarys labai didelio spaudimo masiškai karpyti savo išlaidas, didinti biudžeto pajamas ir siekti viešųjų finansų tvarumo, nes tai tiesiog prives prie dar didesnės recesijos“, – prognozuoja ekonomistas.

„Tačiau aišku, kad dėmesys viešųjų finansų tvarumui laipsniškai didės. Tas pats vyks ir finansų rinkose, bus tokia nuostata, kad, pasibaigus kovidui, jau reikia eiti prie viešųjų finansų tvarumo“, – pabrėžia jis.

Daugiau realizmo

Komisija savo fiskalinės drausmės plane taip pat išskiria investavimą į didesnę skaitmenizaciją. Vienas pavyzdžių yra Italijos viešųjų investicijų rezultatas – superkompiuteris, pavadinimu Leonardo. Šiam projektui prireikė bendro 240 mln. eurų finansavimo iš Italijos universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijos ir Europos kompiuterijos srities iniciatyvos EuroHPC.

Per sekundę Leonardo atlieka įspūdingus operacijų skaičius ir šiuo metu yra ketvirtas galingiausias toks įrenginys pasaulyje, teigia jo kūrėjas – didžiausias Italijos kompiuterių centras „Cineca“.

Numatoma, kad sektoriai, kuriuose bus naudojamas Leonardo, svyruos nuo orų prognozavimo, kovos su klimato kaita iki naujų vaistų kūrimo spartinimo. Nors Italijos valstybės skola jau du kartus viršija ES biudžeto taisyklių slenkstį, šia investicija siekiama padidinti šios šalies ir Europos mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą.

Pasak A. Izgorodino, kiekviena ES šalis, kuri gavo europinių pinigų, skirtų ekonomikai skatinti po pandemijos, turėjo teisę pasirinkti, kaip įdarbinti šias lėšas. „Net ir tokios investicijos per tam tikrą laiką turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai per spartesnį BVP augimą, kuris taip pat svarbus kalbant apie šalies skolos rodiklius“, – teigia jis.

Tačiau A. Bartkus mano, kad superkompiuteris italų skolų problemų neišspręs. Pasak ekonomisto, prie Italijos biudžeto problemų prisideda pernelyg didelis kapitalo apmokestinimas, kuris iš šalies išstūmė nemažai itin stambių kompanijų. Kita italų problema galėtų būti susijusi su populizmu, noru pataikauti gyventojams, su išmokų, kurios neatitinka šalies finansinių galimybių, mokėjimu.

A. Bartkus primena, kad Italija dažnai keldavo įvairius mokesčius, nes taip vis bandė užlopyti nuo šalies šiaurės atsiliekančių pietų suformuotas finansines skyles, tačiau šie mokesčiai ne visada duodavo laukiamų rezultatų.

Pasidžiaugti Lietuvai galima tik dėl to, kad mes – maža šalis ir atitinkamai didelės naštos ir problemų Europai nekeliame.

„Nesidžiaukime „tik“ 40 proc. Lietuvos BVP skola, estai turi 10 proc. valstybės BVP skolą. Nėra prasmės lygintis su italais arba prancūzais – estai išėjo iš tos pačios Sovietų Sąjungos, į tą pačią kapitalistinę sistemą atėjo ir jų rezultatai yra pavydėtini“, – pabrėžia ekonomistas.

„Pasidžiaugti Lietuvai galima tik dėl to, kad mes – maža šalis ir atitinkamai didelės naštos ir problemų Europai nekeliame“, – tęsia jis.

Nepamiršti konteksto

Anot A. Bartkaus, požiūris į valstybių sukauptą skolą priklauso nuo atskaitos taško. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Prancūzijos valstybės skola siekė beveik 120 proc. šalies BVP, tačiau tokia skola saikingai kauptis pradėjo nuo Antrojo pasaulinio karo. „Lietuva prie kapitalistinės ekonominės sistemos sugrįžo 1990-aisiais. Pagalvokime, apie pirmuosius trejus metus tai buvo hiperinfliacijos laikotarpis. Paskui buvo labai sunkus laikmetis nuo 1994 iki 1998 m. Jei 1998 m. būtų kaip atskaitos taškas, kai Lietuva jau atliko pagrindinius perėjimo į kapitalistinę sistemą darbus, negalime lygintis su šalimi, kuri tokiais ekonomikos principais veikia daug daugiau metų“, – dėsto ekspertas.

„Jeigu Prancūzija, Italija sau būtų leidusios 20 proc. metinę vidutinę infliaciją, kaip Lietuva, pagalvokite apie euro vertę, stabilumą… Lietuvai reikėtų didesnio suvokimo, kad ji naudojasi bendra valiuta ir visais jos teikiamais pranašumais, ji yra atsakinga ir už infliaciją savo zonoje – lygiai taip pat ir už deficitus“, – teigia jis.

ES fiskalinės darnos priemones A. Bartkus vertina labai teigiamai – jos turėtų veikti kaip saugiklis, kuris euro zoną apsaugotų nuo tolesnių infliacinių šokų. „Jeigu Europos centrinis bankas (ECB) daro viską, kad infliaciją suvaldytų, kartais vyriausybės, skatinamos įvairių savų sumetimų, gali sukurti įvairių priemonių, kurios bus kontraproduktyvios ECB sumanymams. Pavyzdys – socialdemokratų siūlymas kompensuoti dalį palūkanų kreditą turintiems asmenims“, – sako jis.

„Nustačius griežtesnius saugiklius dėl biudžetų deficitų, galime būti garantuoti, kad valstybė išleis lėšas tik tam, kam reikia: mokytojams, keliams ar kitiems būtiniausiems poreikiams“, – pabrėžia A. Bartkus.

Valstybės, viršydamos savo finansines galimybes, dažnai išplečia ir socialines programas, tačiau, ekonomisto įsitikinimu, reikėtų nepamiršti, kad jas tokio paties aukšto lygio reikės išlaikyti ir ateityje. „Deficitą galime sau leisti, jeigu turime gana rimtų garantijų, kad jį likviduosime sukurdami papildomų pajamų, o jas sukursime tik investicijomis, ne papildomais mokesčiais“, – teigia ekspertas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) planą Lietuvai buvo numatyta 2,2 mlrd. eurų subsidijų ir galimybė pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų.

„Lietuva buvo pateikusi planą tik subsidinei daliai, dabar matome, kad skolinimasis brangs, turbūt yra prasmės pasinaudoti šia galimybe ir dėl kitų papildomų priežasčių teikiame „Naujos kartos Lietuva“ plano atnaujinimą“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Mūsų siūlymas – pasinaudoti šia galimybe, jeigu gauname 198 mln. eurų subsidijų per „RepowerEU“, taip pat pasinaudoti galimybe skolintis iki 1,8 mlrd. eurų ir bendroje sumoje atnaujinam plano priemones už 1,9 mlrd. eurų“ , – pridūrė G. Skaistė.

Anksčiau buvo planuota skolintis apie 1 mlrd. eurų, tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nutarta sumą padvigubinti, nors ir esama rizikos, ar Lietuvoje bus tokios vertės projektų.

„Ta suma yra padidinta dvigubai, aišku, klausimas, ar turėsime projektų, ar neturėsime. Tą pamatysime, 2026 metai neužtruks ateiti ir kažkas, kas dabar labiau galbūt teoriniuose samprotavimuose plaukioja, turėtų labai greitai juos paversti arba realiais projektais, arba reikės pamiršti apie pinigus iš viso“, – pasitarime sakė I. Šimonytė.

Ta suma yra padidinta dvigubai, aišku, klausimas, ar turėsime projektų, ar neturėsime.

Anot Finansų ministerijos, būtinybė keisti planą iškilo, nes RRF dotacijų suma Lietuvai buvo sumažinta 125 mln. eurų. Siekiant nemažinti plano ambicijų ši suma bus kompensuota iš RRF paskolos ir papildomų „RePowerEU“ iniciatyvos ES lėšų – 193,7 mln. eurų.

Numatomas papildomas milijardas paskoloms verslui žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui.

„Siūloma iki 1 mlrd. eurų Lietuvos pramonės žalinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai finansuoti per mūsų nacionalinės plėtros konsoliduotą įstaigą. (...) Siūloma 1 mlrd. eurų nukreipti paskolinėms priemonėms, reiškia, tiek dideli verslai, kurie turi potencialo plėstis ir generuoti aukštą pridėtinę vertę, galėtų pretenduoti į paskolas per šią priemonę“, – sakė G. Skaistė.

„Buvo atlikta apklausa, identifikuotas poreikis rinkoje, kad visgi yra rinkos nepakankamumas, ne visos įmonės gali pasinaudoti finansų sektoriaus siūlomomis paskolomis, todėl siūlome drauge su finansų sektoriumi suplanuoti tokias priemones, kurios padengtų tuos trūkumus, kurie dabar egzistuoja“, – sakė ministrė.

Anot jos, dar 84,7 mln. eurų numatyta daugiabučių pastatų renovacijai, beveik 700 mln. eurų – atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje.

„Per šią priemonę bus galima įsigyti atsinaujinančios energetikos prietaisus, pirmiausia – saulės energetiką, tiek verslui, tiek gyventojams, tiek viešiesiems pastatams, savivaldai. Tokiu būdu užsitikrinsime, kad energetinis skurdas mažėtų“, – sakė G. Skaistė.

Dar 25 mln. eurų numatoma kibernetinio saugumo programai, 9 mln. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Tai būtų krovinių gabenimui elektriniu stumiku barža Nemunu, tikimės, kad tai nuims taršų transportą nuo kitų kelių“, – sakė G. Skaistė.

Balandžio 11 dieną planas Komisijai būtų pateiktas neformaliai, o 28 dieną – oficialiai. Pasak G. Skaistės, tikimasi, kad liepos mėnesį planas galėtų būti patvirtintas.

G. Nausėda sveikina ministerijos siūlymą papildomai iš RRF skolintis 1 mlrd. eurų

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog Finansų ministerijos ketinimai papildomai skolintis iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo verslo investicijoms yra sveikintinas.

„Finansų ministerijos siūlymas numatyti papildomą iki 1 mlrd. eurų skolinimosi galimybę pažangiam gamybiniam į eksportą orientuotam verslui yra sveikintinas. Tai yra labai svarbi prielaida užtikrinant investicijų ir darbo vietų kūrimo tęstinumą mūsų šalyje“ – komentare BNS teigė prezidentas G. Nausėda.

Anot jo, prieš porą mėnesių su finansų ministre ir kitais Seimo bei Vyriausybės atstovais, verslo bendruomene jis diskutavo, kaip įveikti didžiausius ekonomikos iššūkius, o vienas esminių – blogėjančios kreditavimo sąlygos.

„Tada pabrėžiau, kad nepasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi, kuri užkamšytų finansavimo rinkoje spragas, būtų klaida“, – pridūrė jis.

„Gali būti, kad jeigu tos tendencijos išsilaikys, mums reikės mažesnio biudžeto šiam tikslui, mažiau kompensacijų. (...) Jeigu mums pavyks tą biudžetą sutaupyti, tai mes sumažinsime skolą, bus mažesnė skola ir mažesnės skolos aptarnavimo išlaidos ateityje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Anot jos, valstybės skolinimasis ir skolos aptarnavimas pastaruoju metu kainuoja brangiau.

Skola Lietuvai, deja, bet pastaruosius metus brango ir brango gana nemaloniai.

„Norėčiau pabrėžti, tai buvo suplanuoti kaip skolinti pinigai, skola Lietuvai, deja, bet pastaruosius metus brango ir brango gana nemaloniai, nes tie laikai, kai buvo galima skolintis už nulį ar mums primokėdavo už tai, kad pasiimdavo mūsų skolos vertybinius popierius, yra pasibaigę ir pasibaigę negrįžtamai“, – sakė premjerė.

Dėl to, anot jos, iš kompensacijoms numatytos sumos sutaupyti pinigai neturėtų būti skiriami kitiems tikslams.

„Turime vertinti, kiek mes galime leisti papildomai skolintis ir kai buvo patvirtintas biudžeto deficitas toks, koks jis yra, tai juk buvo kritikos, kad praskolinta ir kitaip, dabar, kai gali būti, kad reikės mažiau lėšų, tai kai kurie žmonės sako, ypatingai politikai opozicijos, kad imkime ir išdalinkime tuos pinigus, bet tai yra skola“, – teigė I. Šimonytė.

2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų kompensacijų. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės mažiau – apie 714 mln. eurų. Dar virš 220 mln. eurų numatyta kompensacijoms už elektrą verslui.

Energetikos ministerija skelbė, kad kompensacijoms pirmąjį šių metų pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. eurų: už elektrą – virš 330 mln. eurų, už dujas – beveik 198 mln. eurų.

I. Šimonytė sako, kad kompensacijų suma planuota remiantis rudenį rinkoje vyravusiomis energetinių išteklių kainomis, kurios nuo dabartinių gerokai skiriasi.

„Kompensacijų suma, kuri yra suplanuota, ji suplanuota remiantis tam tikrų kainų prognozėmis ir toks kainos, kurios buvo rudenį, kai buvo didžiulis kainų šokas ir tai, kas yra šiandien, yra didelis skirtumas. Aš išties sutikčiau, kad jeigu tos kainos išsilaikys antrą pusmetį (...) tai greičiausiai kainų scenarijus bus geresnis, aš turiu omenyje rinkos kainas, ką noriu pabrėžti – žmonės nemoka rinkos kainos dabar, elektros kainos pusė yra kompensuojama, dujų atveju maždaug du trečdalius rinkos kainos“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat teigė, kad šią žiemą Europai gali pavykti apsisaugoti nuo naujo kainų šuolio, tačiau klausimų kelia tolimesnė ateitis.  

„Mes vis tiek turime būti atsargūs, nes matome, kad Europos Sąjunga šią žiemą tikrai praeis, praeis saugiau, nebus kažkokių racionavimo dujų, didelių apribojimų, saugyklos komfortiškai užpildytos, žiema – šilta, tai aišku, kad tas padės išbristi Europai šį sezoną. Tam tikrų spekuliacijų rinkose gali būti – o kaip Europai seksis toliau. Aišku, dabar jau yra priimtas sprendimas dėl dujų kainų lubų, kuris turėtų apetitus limituoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2 mlrd. eurų, 4 mlrd. eurų – užsienio rinkose išleidžiant euroobligacijas. Dar apie 639 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų, teigiama Vyriausybės 2023 metų skolinimosi programoje.

Valstybės biudžeto išlaidos 2023 metais taip pat bus finansuojamos iš šiemet sukaupto lėšų likučio, siekiančio apie 866 mln. eurų, ir į valstybės iždą grįžtančių ankstesniais metais įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų (25 mln. eurų). Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius.

Prognozuojamas finansavimo poreikis 2023 metais sieks apie 7,164 mlrd. eurų, didžiausią jo dalį sudarys bendro valstybės biudžeto deficito finansavimas – apie 2,984 mlrd. eurų. Iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 2,557 mlrd. eurų, o Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšų – apie 427 mln. eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensavimui numatoma skolintis 1,046 mlrd. eurų, pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos agresijos – 221 mln. eurų, geležinkelių infrastruktūros išlaikymui nutrūkus krovinių srautui iš Rusijos ir Baltarusijos – 79 mln. eurų, karinio mobilumo infrastruktūros projektams keliuose ir geležinkeliuose – 56 mln. eurų, bei keleivių vežimui geležinkeliais – 6 mln. eurų.

Apie 1,998 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų vidaus – 1,765 mlrd. eurų, užsienio – 233 mln. eurų.

Planuojama, kad 2023 metų pabaigoje susidarys apie 1,1 mlrd. eurų lėšų likutis, skirtas valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui 2024 metų pradžioje (400 mln. eurų) ir euroobligacijų emisijai 2024 metų sausį išpirkti (700 mln. eurų).

Vyriausybės skolinimosi programa teikiama Seimui kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Jo teigimu, skolinimasis gyventojų pajamų didinimui, paramai žmonėms ir verslui darys įtakos ateities biudžetams. 

„Tai yra ne vienkartinės, o ilgalaikės priemonės, kurios turės įtaką į sekančius biudžetus. Šiandien daromos tos išlaidos tik vieninteliu būdu – skolinantis. Mes tikrai priartėjome prie raudonos ribos, kalbant apie valstybės skolą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Nematau jokių ilgalaikių sprendimų, kurie užtikrintų tvarias pajamas į biudžetą, bet matau ilgalaikes išlaidas, kurios didins valstybės deficitą, skolą.

Anot jo, Vyriausybė nepriėmė nė vieno sprendimo, kuris didintų pajamas į valstybės biudžetą, todėl ateityje valstybės skolos valdymas bus komplikuotas.

„Per dvejus metus jūs man pasakykite nors vieną ar du darbus šios Vyriausybės, kuri būtų pasakiusi: žiūrėkite, mūsų sprendimai leidžia garantuoti pakankamas ar didesnes įplaukas į biudžetą. To nėra ir tas labiausiai gąsdina. Nebent konservatoriai bus dar dvi kadencijas iš eilės ir galės tą klausimą kažkaip spręsti, bet po dvejų metų, po metų kaip skolą reikės valdyti, kokios bus pasekmės, apie tai nekalbama“, – sakė S. Skvernelis.

„Nematau jokių ilgalaikių sprendimų, kurie užtikrintų tvarias pajamas į biudžetą, bet matau ilgalaikes išlaidas, kurios didins valstybės deficitą, skolą, brangins skolinimąsi ir tas skolas turėsime grąžinti mes visi. O kaip reikės vykdyti tuos ilgalaikius įsipareigojimus: pensijų kėlimą, atlyginimų kėlimą?“ – pridūrė jis.

S. Skvernelis sako, kad Vyriausybė neturi valstybės skolos valdymo plano: „Neturime jokio plano dėl skolos valdymo“.

„Procentai procentais, turbūt labai daug žmonėms jie nesako, bet tai yra apie 300 mln. eurų, kurie šiuo metu nėra numatyti, jokių sprendimų dėl tvarių pajamų šaltinių nėra priimti, todėl jeigu dabar sakome, kad 4,9 proc. deficitas yra raudona lemputė ir signalas, kad toliau eiti nebereikėtų, tai papildomo pusės procento uždėjimas reiškia, kad mes esame ten, kur yra 5,4 procento. Tokiu atveju rinkos reaguoja, ir mūsų skolinimasis brangtų ženkliau nei yra dabar“, – antradienį LRT radijui sakė ministrė, atsakydama į klausimą, kodėl kitąmet krašto apsaugos biudžetas nedidinamas iki 3 proc. BVP.

Tokiu atveju rinkos reaguoja, ir mūsų skolinimasis brangtų ženkliau nei yra dabar.

Tiek kitąmet didinti gynybos biudžetą ne kartą yra siūlęs prezidentas Gitanas Nausėda.

„Jeigu norime ne tik deklaruoti paramą krašto apsaugai, bet ir numatyti papildomus pajamų šaltinius tam tikslui įgyvendinti, reikėtų turbūt susitarti, kurie tie nauji pajamų šaltiniai patenka į mūsų susitarimą. Jeigu tik deklaruojame, kad turime didinti išlaidas, bet nepaieškome, iš kur jų paimti, tokie norai, sakyčiau, yra kartais deklaratyvūs“, – sakė G. Skaistė.

Pagal Vyriausybės teikiamą projektą, prognozuojamas kitų metų biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. BVP.

Anot finansų ministrės, ši riba rinkose dar traktuojama kaip normali.

„Biudžeto deficitai kitose šalyje, bent jau tai, ką yra pateikę, yra 5 proc. ribose. Sakyčiau, kad mes į tą diapazoną telpame, nors ir viršutinėje jos riboje. Bet vis dėlto tai yra tas dydis, kurį rinkos traktuoja kaip normalų“, – tvirtino G. Skaistė.

Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte taip pat numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai išlaikyti tuo atveju, jeigu, pagerėjus ekonomikos prognozėms, anksčiau skirtų lėšų pritrūktų pasiekti 2,52 proc. BVP ribą. Valstybei būtų galima skolintis tiek, kiek reikia šiai ribai pasiekti.

„Planuojame, kad kitais metais mūsų valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį esame susiprognozavę, bus 42,9 procento“, – interviu BNS sakė ministrė.

„Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų, tai esame maždaug tame lygyje, kuris laikytinas vis dar sveikas tokio dydžio ekonomikai. Taip, šiek tiek iš tos ribos perlipome, tačiau mums iki tokių šalių kaip Pietų Europos šalys dar išties tolimas kelias“, – pridūrė ji.

2023 metų valstybės biudžeto projektą penktadienį pristatanti ministrė teigia, jog kitiems metams numatomas 4,9 proc. biudžeto deficitas.

Ji tvirtino, kad biudžetas yra „optimaliausias“ dabartinėmis sąlygomis.

„Turbūt iš esamos situacijos, kuri yra pakankamai sudėtinga ir tų sudėtingų sprendimų, kuriuos turėjome padaryti, tai visgi yra optimaliausias sprendimas (biudžetas – BNS), sudedant tiek poreikius, tiek ir galimybes“, – kalbėjo G. Skaistė.

Pasak jos, pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – energijos kainų šoko stabilizavimas ir žmonių perkamosios galios išsaugojimas.

Nors anksčiau Vyriausybė abejojo galimybėmis kompensuoti verslui išaugusias elektros kainas, į biudžetą galop įtraukti 450 mln. eurų kompensacijoms.

Pasak G. Skaistės, vienas iš lemiančių motyvų tą daryti buvo siekis išlaikyti bendrą įmonių konkurencingumo lygį.

Taip, šiek tiek iš tos ribos perlipome, tačiau mums iki tokių šalių kaip Pietų Europos šalys dar išties tolimas kelias.

Ji tvirtino pasigendanti aktyvesnio Europos Komisijos vaidmens derinant įvairias ES valstybių teikiamas pagalbos priemones, todėl jos teigimu, Bendrijos konkurencingumo lygis išsikreipia, o vieningos rinkos principas – nukenčia.

Biudžeto projekte numatyta, kad jo pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc., valstybės skola – 43 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyti 812 mln. eurų, elektros kainos dalies kompensavimas verslui – 446 mln. eurų.

Žmonių pajamų didinimui skiriama 1,6 mlrd. eurų, dirbančiųjų pajamų didinimui – 790 mln. eurų, socialinei paramai – 237 mln. eurų, pensijoms – 591 mln. eurų.

Gintarė Skaistė. Ž. Gedvilo / BNS nuotr.

– Jau beveik aštuonis mėnesius gyvename karo Ukrainoje ir su juo susijusio visai Europos Sąjungai Rusijos paskelbto energetinio karo sąlygomis. Kokie yra šiųmetinio, jeigu taip būtų galima pavadinti, 2023 metų „Lietuvos karo biudžeto“ pagrindiniai akcentai?

– Karas Ukrainoje susijęs su kitais Rusijos veiksmais energetikos sektoriuje, dėl ko yra destabilizuotas visas energetikos sektorius – kainos tiek dujų, tiek elektros užkopusios į neregėtas aukštumas, todėl natūralu, kad esminis biudžeto akcentas yra energijos kainų stabilizavimas, sušvelninimas – žmonėms, verslui ir taip pat prisidedant prie ilgalaikių sprendimų, kad ilguoju laikotarpiu taptume nepriklausomi tiek nuo tiesioginių Rusijos energetinių išteklių, tiek nuo tarptautinių energetinių kainų, kurias įtakoja šios agresorės veiksmai.

Kadangi infliacija, kuri taip pat didžia dalimi yra susijusi su dabartine energetikos krize yra vis dar aukštame lygyje ir prognozuojame, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija bus apie 6 proc., todėl sprendimai yra daromi ne tik su energetika, bet ir su žmonių pajamų didinimu – tiek pensininkams, tiek ir dirbantiesiems, tam kad būtų galima pastiprinti žmonių perkamąją galią. Tokie yra esminiai akcentai.  Aišku yra dar dėmesys krašto apsaugai, kuriai pernai biudžetas padidintas iki 2,52 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl kitais metais tas lygis bus išlaikomas.

– Nekeliate jo, kaip ragino prezidentas iki 3 proc. BVP?

– Kadangi auga nominalus BVP, o santykis priklauso būtent nuo jo, tai  suma skiriama Krašto apsaugai bet kokiu atveju didėja ir nedidinant paties procento. Taip pat, kadangi nėra priimta jokių sprendimų dėl pajamų didinimo, manome, kad tas finansavimo padidinimas iki 2,52 proc. atliepia šiandieninius įsipareigojimus, nes pernelyg greitas augimas ne visada duoda tą efektą, kurio galima tikėtis.

– Užsiminėte apie kompensacijas gyventojams ir verslui. Kokią biudžetų dalį, turiu galvoje ne vien valstybės, bet ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus užima didinamos pašalpos, išmokos, kompensacijos ir panašūs dalykai?

– Bendroje sumoje žmonių pajamų didinimui papildomai yra skiriama 1,6 mlrd. eurų. Iš jų pensijų didinimui – 581 mln. eurų, dirbančiųjų pajamų didinimui dar 786 mln. eurų, o įvairioms socialinėms išmokoms, kurios yra susijusios, tarkim, su šildymo kompensacijomis, su vaiko pinigais – papildomi 238 mln. eurų.

– O verslui dėl išaugusių energetikos kainų yra numatytos kokios nors kompensacijos?

–  Taip, yra numatytas atskiras verslo paramos paketas. Jame bus priemonės, kurios startuoja dar šiais metais: siūlysime mokesčių atidėjimą be palūkanų tiems sektoriams, kurie yra imlesni energetikai (ten, kur 10 proc. įmonės kaštuose sudaro energetiniai kaštai). Tokios įmonės turės teisę  pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pusei metų gauti „mokestines atostogas“ neišieškant ir nevykdant kitų procesinių veiksmų.

Taip pat planuojame dar šiemet vadinamajame Europos Komisijos karo komunikate įvardytoms įmonėms, kur gana apibrėžtas jų kiekis ir jos laikomos ypatingai nukentėjusiomis dėl energetikos krizės, skirti subsidijas.

– Lietuvos atveju, jas galėtų gauti tarkim „Achema“, „Lifosa“?

– Taip, tame tarpe ir tokios įmonės, taip pat ir stiklo pramonė, kuri savo kaštuose turi itin daug energetikos dedamosios – tiek kiti sektoriai, kurie yra specifiškai įvardyti komunikate. Tai tokioms įmonėms dar 2022 metais planuojame skirti 30 mln. eurų subsidijų, grąžinant dalį jų 2021 metais sumokėtų mokesčių. Taip pat yra planuojamas dalinis elektros kainų kompensavimas, pasirenkant panašų modelį kaip Latvija, numatant dalį kompensacijos nuo tam tikro limito, nuo tam tikros elektros biržos kainos į viršų, dalis išlaidų būtų dalinamasi tarp verslo ir valstybės. Tai reiškia, kad jeigu pasirenkame ribą 24 centai už elektros kilovatvalandę, tai kaina biržoje, kuri yra virš 24 centų – 50 proc. mokėtų verslas, 50 proc. – nacionalinis biudžetas. Ir tokia priemonė būtų taikoma dviem ketvirčiams – tai yra šių metų paskutiniam, ir kitų metų pirmam ketvirčiui – pusei metų leidžiant verslui žiemos sezone šiek tiek atsikvėpti ir sulaukti ne tik šiltesnio sezono, bet ir galbūt bendrų europinių sprendimų, kurie padėtų stabilizuoti situaciją.

– Ministre, o kokie motyvai ir skaičiavimai lėmė būtent tokius skaičius?

– Mokestiniai atidėjimai buvo ta priemonė, kuri gana gerai suveikė kovido pandemijos laikotarpiu ir leido įmonėms turėti gana ženklias sumas savo likvidumui palaikyti. Manome, kad energetiškai imlioms įmonėms tai padėtų subalansuoti savo pinigų srautus, šiek tiek subalansuoti mokėjimus už energetiką, mažiau skiriant mokesčiams už einamąjį laikotarpį, daugiau sąskaitoms apmokėti. O subsidijos energetikai imlioms įmonėms grąžinant dalį sumokėtų mokesčių bus surišami su jau sumokėtais mokesčiais – tai irgi labai pasiteisino per pandemiją, nes skatino ir skaidriai vykdyti veiklą, mokėti mokesčius, bet tuo pačiu valstybė parodo solidarumą tada, kada to reikia.

Kalbant apie kainos kompensavimo mechanizmą, vienas iš motyvatorių buvo išlaikyti bendrą konkurencingumo lygį, kurį turime Europoje, nes ko aš pasigendu pastaruoju metu Europos Sąjungoje (ES) – tai Europos Komisijos vaidmens derinant įvairias valstybės pagalbos priemones. Visos ES šalys demonstruoja išradingumą, kaip, ką čia dar padaryti, pagalbos priemonės yra labai skirtingos, todėl bendras konkurencingumo lygis išsikreipia, o vieningos rinkos principas – nukenčia. 

– Užsiminėte apie kitų šalių pagalbą gyventojams ir verslui. Kaip jūs vertinate naujausią Vokietijos  pareiškimą, jog šios šalies Vyriausybė verslui ir gyventojams išaugusių dujų ir elektros kainų kompensavimui, kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) žodžiais tariant, „gynybos skydui“, kitąmet skirs, bent jau man protu sunkiai įsivaizduojamą sumą 200 mlrd. eurų – 5 proc. šalies BVP?

– Šiuo atveju turbūt reiktų pamatyti tas konkrečias Vokietijos priemones, nes dažnai tie įvardijami dideli skaičiai nebūna skiriami per vienus metus. Reiktų pamatyti, kas konkrečiai yra šiame pakete, nes jeigu iš tiesų pagalbai vieniems metams būtų skirti 5 proc. šalies BVP, tai būtų iš tiesų didelė suma.

Paprastai iš kitų šalių pavyzdžių matau, kad tokio dydžio priemonių niekas neskiria. Iš neoficialių pokalbių žinau, kad Vokietija yra indikavusi, kad kitąmet ji turės subalansuotą biudžetą, tai reiškia, kad jie neturės deficito. Techniškai su tokiu skatinimo paketu to padaryti neįmanoma, todėl aš tikrai labai norėčiau pamatyti tą biudžetą ir tik tada jį komentuoti.

– Tada turiu praktinį klausimą. Jeigu pasitvirtintų, kad Vokietija tikrai skirs tokio dydžio paramą, kurios didžiąją dalį greičiausiai pasiskolins, ar tai nepablogins Lietuvos galimybių pasiskolinti toms pačioms kompensacijoms reikalingų pinigų, nepadidins palūkanų už jas?

– Skolinimas ir taip brangsta jau kurį laiką. Vakar (trečiadienį – BNS) Estija išplatino savo vertybinius popierius ir pasiskolino 10 metų su virš 4 proc. palūkanomis. Tai, sakyčiau, kaštai brangsta ir pakankamai sparčiai – ir dėl to, kad šalys sparčiai skolinasi, bet ir matant bendrą paveikslą, kuomet ekonomikos peizažas tikrai nėra labai giedras. (...) Natūralu, kai yra paklausa pinigams, paprastai pasiūla brangsta.

– Pandemija, o ypač karas į bet kokias analitines prognozes įnešė labai daug neapibrėžtumo, visi – verslas, bankai, politikai skaičiuoja bent po kelis galimus situacijos scenarijus. Kokie yra finansų ministerijos scenarijai pateikiant šį biudžetą? Ar jį turi tik vieną scenarijų, o ne pavyzdžiui, kaip Lietuvos bankas – bent tris?

– Rengiant biudžetą, o ne prognozes vis tiek reikia turėti vieną centrinį scenarijų, kuris yra labiausiai tikėtinas. Tai rengiant ekonominės raidos scenarijų, kuriuo yra vadovaujamasi rengiant biudžetą, buvo parengtas vienas centrinis ir du alternatyvūs scenarijai, kad matytum vaizdą, kaip galėtų atrodyti ekonomika jeigu ES ekonomika stotų labiau, vystytųsi lėčiau nei atrodė prieš tai. Šiuo metu visgi vadovaujamės centriniu scenarijumi, kad ekonomikos augimas vidutinis kitąmet išliks apie 1,5 proc. punkto, vidutinė metinė infliacija – 6 proc., o atlyginimai turėtų augti apie 8 procentus. Pasakyti tiksliai, kaip viskas bus – neįmanoma, nes tokių dalykų kaip karas neįmanoma suprognozuoti.

– Bet tas karas jau vyksta aštuonis mėnesius – ministre, jeigu, tarkime, žiemą paaiškėtų, kad jūsų dabar suplanuotas scenarijus ir atitinkamai pagal jį biudžetas yra per daug optimistinis, ar yra numatyta galimybė jį peržiūrėti, pakeisti. Ar jungtumėte tą kitą scenarijų – minėjote, kad turite tris?

– Na, jeigu paaiškėtų, kad ekonomika vystosi kažkaip kitaip, turbūt reiktų vertinti, kiek keičiasi biudžeto pajamų projekcijos nuo atnaujinto scenarijaus ir jeigu matytume, kad yra esminiai pokyčiai, turbūt neatmestinas variantas, kad kitų metų eigoje gali reikti tikslinti valstybės biudžeto projektą, tačiau tai turbūt paaiškėtų tik tokiu atveju, jeigu tie pokyčiai būtų esminiai.

– O po kelių mėnesių jūs įvertintumėte, atitinka ar neatitinka jūsų prognozės realų ekonomikos vystymąsi – vienas, du, trys mėnesiai?

– Šiuo metu yra Lietuvoje paskelbtos tam tikros išskirtinės aplinkybės – tai reiškia, kad ekonominės raidos scenarijai yra atnaujinami kas ketvirtį ir tokiu atveju kas kiekvieną ketvirtį matysime naujesnius duomenis ir bus galima atsižvelgiant į juos daryti tam tikrus sprendimus.

– Tai kiek neatitinkančių jūsų dabartinio scenarijaus ketvirčių reikia, kad jūs galėtumėte peržiūrėti biudžetą?

– Nebūtinai priklauso nuo kiek ketvirčių, bet kiek smarkiai keičiasi vaizdas.

–  1,6 mlrd. eurų augančios išlaidos – Lietuvos masteliu žiūrint yra daug – kiek tai sudaro viso biudžeto – dešimtadalį?

– 1,6 mlrd. yra tiesiog žmonių pajamų didinimo priemonės. Tai yra pensijos, atlyginimai, neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas, socialinės išmokos. Kompensacijos už elektrą ir kitos priemonės energetikai, jos yra atskirai.

– O kiek jos sudarys?

– Žmonių elektros ir dujų kainų kompensavimui kitiems metams nusimatome 812 mln. eurų visiems metams. Verslo kompensacijoms elektros kainų būtų apie 450 mln. eurų.

– Ar tokių sumų įdėjimas vien tik kompensaciniams mechanizmams nesumažins finansavimo kitose srityse? Ar nemažėja kažkur valstybės finansavimas, atsižvelgiant į tai, kad biudžetas nėra guminis?

– Visgi sakyčiau, kad valstybės nominalios pajamos ateinančiais metais auga, todėl poreikio kažkaip reikšmingai mažinti esamas išlaidas, sakyčiau, poreikio priiminėti drastiškus sprendimus, nebuvo. Tokiu atveju tiesiog žiūrėjome, kur yra prioritetai papildomoms išlaidoms. Sakyčiau, kad esminis dėmesys buvo skiriamas žmonių perkamosios galios išsaugojimui ir energetikos kainos stabilizavimui.

– Premjerė rugsėjį teigė, kad toms netikėtoms išlaidoms Vyriausybė planuoja apie 2 proc. BVP ir tam bus papildomai skolinamasi. Pasikeitė tie skaičiai ar išliko panaši suma?

– Su savo taip vadinamomis tradicinėmis išlaidomis, kurios yra ilgalaikės ir tęstinės, biudžete tilpome į stabilumo programoje numatytą biudžeto deficitą, tai yra 2,4 proc. BVP.

Tuo tarpu šiuo metu parengto biudžeto projekto deficitas yra 4,9 proc. – tai reiškia, kad apie 2,5 proc. BVP yra tokios išlaidos, kurios yra susijusios su vienkartiniais veiksniais – stabilizuojant esamą situaciją.

Turbūt iš esamos situacijos, kuri yra pakankamai sudėtinga ir tų sudėtingų sprendimų, kuriuos turėjome padaryti, tai visgi yra optimaliausias sprendimas (biudžetas), sudedant tiek poreikius, tiek ir galimybes.

– O tas papildomoms išlaidas numatote finansuoti tik skolintomis lėšomis ar yra kokių nors kitų finansavimo šaltinių?

– Kaip minėjau anksčiau, mokestinių pakeitimų, kurie įsigaliotų šiais metais ir atneštų papildomų pajamų į šių metų biudžetą, neplanuojame, kadangi yra ir Konstitucinio teismo išaiškinimas, kad mokestinių įstatymų įsigaliojimui reikia palikti bent 6 mėnesius, todėl tos anksčiau taikytos praktikos susirankioti paskutinę minutę papildomų pajamų neduodant laiko verslui prisitaikyti tęsti visgi neplanuojame. Todėl visos šios nenumatytos išlaidos bus finansuojamos iš skolintų lėšų.

–Esate minėjusi, kad valstybė per metus pasiskolina apie 5 mlrd. eurų ir jeigu skolinimasis pabrangsta bent dviem procentiniais punktais, o labai panašu, kad atsižvelgiant į infliaciją Europoje ir kitus veiksnius, taip ir įvyks, tai per 10 metų, skolai sugrąžinti, jūsų žodžiais, reikės sumokėti 1 mlrd. eurų daugiau. Tai milžiniški pinigai. Kiek kitąmet planuojate pasiskolinti?

– Kaip ir minėjau, valdžios sektoriaus skolos aptarnavimas yra nuolatinis procesas, nes reikia refinansuoti ir senas skolas. Dažnai žmonėms atrodo, kad mes skolinsimės kažkam, kas ateina su naujomis išlaidomis, bet taip pat reikia pinigų ir senoms skoloms refinansuoti, sueinant terminui, reikia išpirkti tam tikrus vertybinius popierius ir tas procesas yra nuolatinis. Todėl, taip, kitąmet skolinsimės apie 5 mlrd. eurų, kad būtų galima ir senas skolas aptarnauti, ir finansuoti tas išlaidas, kurias esame susiplanavę. Iš principo skolinimasis brangsta ir tai reikia turėti omenyje bei šiek tiek tvariau planuoti išlaidas.

Asociatyvi J. Elinsko / BNS nuotr.

– O koks jūsų manymu yra tas tvarus valstybės skolos lygis?

– Esame pasidarę analizę, įvertindami ir tam tikrą mokslinę literatūrą ir statistinius duomenis, koks visgi būtų tokio dydžio ekonomikai kaip Lietuva optimalus valdžios sektoriaus skolos lygis, tai sukasi skaičiai apie 40 procentų. Tai mes esame panašiame lygyje, planuojame, kad kitais metais mūsų valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį esame susiprognozavę, bus 42,9 procento.

Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų, tai esame maždaug tame lygyje, kuris laikytinas vis dar sveikas tokio dydžio ekonomikai. Taip, šiek tiek iš tos ribos perlipome, tačiau mums iki tokių šalių kaip Pietų Europos šalys dar išties tolimas kelias.

Beje ir pačiame biudžete, ir platesniame vaizde mes šalia biudžeto planuojame atnaujinti savo „Naujos kartos Lietuva“ planą (iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo – RRF – BNS), iš kurio esame pasiėmę subsidinę dalį, tačiau planuojame pasinaudoti ir paskoline dalimi, o dalis tų išlaidų pateks ir į šių metų biudžetą.

Konkrečiai planuojame skolintis virš 1 mlrd. eurų ir investuoti į atsinaujinančią energetiką ir vystyti bent vieno gigavato papildomą saulės energiją bei suteikti paskatas tiek verslui, tiek žmonėms per energetines bendrijas, tiek ir savivaldai, viešiesiems pastatams naudotis galimybe turėti pigesnę energiją. Manau, kad tai yra vienas iš sprendimų, kurie yra ne tik kompensuoti kainas čia ir dabar, bet ir daryti tam tikras investicijas, kad artimiausiu metu Lietuvoje turėtume papildomos generacijos ir turėtume pigesnę energiją.

– Ar tokiems jūsų planams dar reikės Europos Komisijos pritarimo?

– Reikės, kadangi kiekvienos šalies planas yra ratifikuojamas visose kitose šalyse narėse, todėl to patvirtinimo tikrai reikės, tačiau mūsų planai atitinka šito paketo RRF tikslus ir tikėtina, kad EK neturėtų turėti prieštaravimų, kadangi tai atitinka tiek ir pirminį RRF tikslą, tiek ir atnaujintą, iškeltą ambiciją per „REPowerEU“, kurio vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių buvo įvardyta paskolinė dalis, kuri dar liko nepanaudota šalyse narėse. Skolinimosi sąlygos yra pakankamai palankios – tikrai ne tokios kaip dabar rinkoje, todėl planuojame skolintis ir investuoti tam, kad būtų galima jau artimiausiu metu turėti papildomą generaciją Lietuvoje, kas yra viena iš esminių problemų, kurias dabar turime.

– Kokį laikotarpį apimtų tokios investicijos ir paskolos?

– Pats instrumentas leidžia daryti investicijas, kurios turi būti padarytos iki 2026 metų pabaigos. Tačiau mes jau per artimiausius trejus metus planuotume šią sumą įsisavinti ir turėti palaipsniui vis augančią generaciją iki vieno gigavato vien iš šio finansavimo instrumento. Manome, kad tai tikrai prisidėtų tiek prie mažesnių kainų žmonėms per energetines bendrijas, tiek savivaldai būtų paskata jų viešiesiems pastatams, viešajam transportui, kuris yra elektrinis, tiek ir verslui būtų suteikta galimybė per tiesiogines paskolas pas save įmonėse įsirenginėti atsinaujinančią energetiką, tiek ir įsigyti nutolusias saulės elektrines ir taip gauti sau pigesnę energiją, jeigu neturi galimybės pas save ant stogo turėti elektrinės.

– Prieš kelias dienas Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas užsiminė, kad Lietuva kaip ir kitos šalys nėra visiškai patenkintos RRF taisyklėmis, kurios buvo parašytos, kai dar nebuvo karo Ukrainoje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, o plane numatyti tikslai, ir rodikliai apėmė tik kovidinį laikotarpį. Kontrolieriaus teigimu, Lietuva, kaip ir dalis kitų ES šalių norėtų, kad plane atsirastų kitų tikslų ir rodiklių. Ar taip yra iš tiesų?

– Iš principo šis instrumentas (RRF) yra kitoks negu ES struktūrinių fondų parama, pirmiausia todėl, kad tai yra bendras ES šalių skolinimasis ir tam, kad tas sutarimas bendrai turėti vieną bendrą skolą tarp labai skirtingų šalių ES, buvo suderintas tik tokiu atveju, jeigu kiekviena šalis prisiima atsakomybę už kitos šalies planą. Reiškia Lietuvos planą tvirtina ir Graikija, ir Vokietija, ir taip toliau. Tokiu atveju tie įsipareigojimai, kurie yra prisiimti tuose planuose, yra labai aiškiai ir skaidriai derinami tarp visų šalių narių. Todėl pakeitimai tame plane yra beveik negalimi kitaip nei su struktūriniais fondais, kur iš esmės kiekviena šalis pati sprendžia, ką ten nori pakeisti. Tie pokyčiai (RRF – BNS) yra gerokai sunkesni ir kadangi pinigai yra pririšti ne prie įsisavintų investicijų, bet prie rodiklių, kuriuos reikia pasiekti – įgyvendintos reformos, priimti teisės aktai, kas ne visada būna labai lengvai padaroma, ypač parlamentuose, yra tikrai šalių, kurioms pasiekti tuos rodiklius yra sudėtinga. Tai visgi jeigu šalys narės norės visos kažkokio papildomo lankstumo, reikės keisti RRF reglamentą. Jeigu tas sutarimas bus rastas, matyt, kažkokio lankstumo gali atsirasti, tačiau šiuo metu pati EK tokių intencijų neturi.

– Jūsų Vyriausybė nuo pat darbo pradžios daug ir tiesą sakant, ne visai rišliai kalbėjo apie mokesčių reformą. Šiuo klausimu dirbo bent kelios darbo grupės. Du metai jūsų kadencijos jau praėjo. Kada sulauksime ir ar išvis sulauksime mokesčių reformos?

– Vyriausybės programoje buvo numatyta mokestinių lengvatų peržiūra. Tai tą peržiūrą esame atlikę. Visgi manau, kad ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu turbūt nėra prioritetas numeris vienas daryti tą mokesčių lengvatų peržiūrą. Kovido pandemijos metu sprendimai tikrai buvo daromi, kaip padėti verslui išgyventi, kaip išsaugoti darbo vietas. Šiuo metu prioritetas yra energijos kainų stabilizavimas.

Todėl sprendimai yra pirmiausia daromi čia ir matant, kad bendras ekonominio neapibrėžtumo lygis yra aukštas ir sunku prognozuoti, kaip atrodys ekonomika ateinančiais laikotarpiais. Manome, kad stabilumas ir prognozuojamumas mokesčių sistemoje taip pat yra prioritetas. Namų darbus esame pasidarę, mokesčių lengvatų peržiūra yra atlikta, tam tikras pasiūlymų krepšelis – sudėliotas. Šiuo metu esame pokalbiuose su politiniais partneriais, jeigu rasime bendrą sutarimą, kaip tie pokyčiai galėtų būti bendrai priimti, visu krepšeliu, tada tas pasiūlymų paketas turėtų pasiekti Seimą.

– Kokie pagrindiniai elementai įeina į tą krepšelį?

– Visi mokestiniai pakeitimai, kurie galbūt būtų tame krepšelyje, tikrai buvo aptarti mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupėje. Nieko netikėto ten nebus. Visi tie klausimai buvo įvardyti, pasiūlymai – pateikti. Galbūt jie šiek tiek apšvelninti, apdėlioti, bet naujų temų vis tiek nėra.

– Suprantu, kad jūs galimą mokesčių reformą siūlysite tik kaip vientisą krepšelį ir neleisite iš jo ištraukti jokio elemento? Tad kokie pagrindiniai elementai tai būtų?

– Manau, kad į mokesčių sistemą reikia žiūrėti holistiškai ir matyti visus kampus vienu metu, nes jeigu vieniems patinka labai mokesčių lengvatų įvedimas, bet nepatinka jų išvedimas, tai turbūt mes to balanso surasti negalime. Prioritetas yra augimui palankesni mokesčiai ir ekonomikos augimui mažiau žalingi mokesčiai. Nenorėčiau jų detalizuoti, nes su šiuo biudžetu tikrai jokių pakeitimų atnešti neplanuojame, tai turbūt turėsime laiko dar tiems aptarimams detalizuoti, jeigu kažkoks sutarimas bus rastas.

– Iki jūsų kadencijos liko nelabai daug, kaip minėjote, mokestiniai įsakymai įsigalioja tik po pusės metų. Kada jūs juos pasiūlysite, kad jie galėtų įsigalioti? O gal jau kitai Vyriausybei paliksite?

– Jeigu rasime bendrą sutarimą su koalicijos partneriais, turbūt kažkoks pasiūlymų krepšelis Seimą galės pasiekti, bet tą sutarimą dar reikia surasti.

– Ar pagal šią reformą, o gal atskirai planuojate kada nors mažinti mokesčius, susijusius su darbo apmokestinimu, ką Lietuvai metai iš metų rekomenduoja pradedant Pasaulio banku baigiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir ko Lietuva nuosekliai užsispyrusiai nesilaiko?

– Vyriausybė jau keletą kartų sumažino darbo pajamų apmokestinimą, didindama NPD. Vyriausybė kelis kartus pakeitė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, kuris nustato NPD formulę ir formulė buvo keletą kartų koreguota tiek 2021 metų pirminiame biudžete, tiek tikslinamame, tiek ir su šių metų biudžetu ateina papildomas NPD didinimas ir ženklus, dėl ko trys ketvirtadaliai minimalios mėnesinės algos (MMA) jau bus neapmokestinama GPM. Mažesnis apmokestinimas darbo santykių vyksta, tik jis vyksta ne per bendro tarifo mažinimą, bet per neapmokestinamojo dydžio plėtrą. Tai reiškia, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės, jų efektyvus tarifas yra mažesnis.

– Ekspertai, ministerijos, žurnalistai apibūdinti biudžetams naudoja formuluotes kaip „socialiai teisingas“, „tvarus“, „deficitinis“, „pandeminis“, o kaip jūs apibūdintumėte dviem-trimis žodžiais 2023 metų valstybės biudžetą?

– Turbūt atrasti vieną žodį yra sudėtinga, bet esminiai akcentai yra energijos kainų šoko stabilizavimas ir pasekmių švelninimas, taip pat žmonių perkamosios galios išsaugojimas ir taip pat turbūt nepamirštant ir saugumo aspekto, investuojant į krašto apsaugą.

– O asmeniškai Jūs, finansų ministrė Gintarė Skaistė, esate patenkinta tuo biudžetu, kurį teikiate Vyriausybei?

– (galvoja) Turbūt iš esamos situacijos, kuri yra pakankamai sudėtinga ir tų sudėtingų sprendimų, kuriuos turėjome padaryti, tai visgi yra optimaliausias sprendimas, sudedant tiek poreikius, tiek ir galimybes.

– Dėkui už atvirumą.

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad opozicija tokių priemonių, kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar akcizų kurui mažinimo niekada nesiūlė priiminėti augančios valstybės skolos sąskaita.

Anot jo, projekte, kuriuo siūlyta sumažinti akcizus, buvo numatyta kuro kainos dalies kompensaciją taikyti iš infliacinių pajamų, kurių į biudžetą surenkama daug daugiau būtent dėl išaugusių degalų kainų.

„Opozicija niekada nesiūlė, kad reikia papildomai skolintis. Mano projekte buvo paruošta, kad antiinfliacinės priemonės, kurioms reikalingas finansavimas, būtų naudojamos infliacinės, ciklinės pajamos. Ne per fiskalinę politiką, bet pavyzdžiui, diskontuojant kuro kainas. Kompensuojant pabrangusią elektrą ir dujas, gaunant infliacines pajamas siūlyta skirti atskirą priemoką“, – Eltai teigė A. Butkevičius.

Ekspremjeras pabrėžia, kad visą laiką buvo drausmingos fiskalinės politikos šalininkas, todėl „antiinfliacinių“ priemonių taikymo skolintomis lėšomis nepalaikytų. Pasak jo, tokios opozicijos iniciatyvos, kaip PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams kainuotų apie 450 mln. eurų, o turint papildomų infliacinių pajamų, daugiau skolintis nereikėtų.

„Dabar nepriimčiau nei vienos išlaidų didinimo priemonės skolintomis lėšomis. Praėjusiais metais turėjome virš 1 mlrd. eurų infliacinių pajamų, o šiemet, aš manau, jų taip pat turėsime“, – sakė jis.

Parlamentaras akcentuoja, kad valstybės skolinimosi kaštai šiemet jau išaugo nuo 0 iki maždaug 3 proc., todėl papildomas deficito auginimas reikštų, jog vis didesnę biudžeto dalį tektų skirti skolos administravimui.

„Šiuo metu skolinimosi kaina yra didėjanti. Tai sudarys tam tikras problemas, kai mums reikės refinansuoti paskolas, kurios yra paimtos su neigiamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad mes turėsime numatyti didesnę sumą skolinimosi aptarnavimo išlaidose naujoms paskoloms“, – kalbėjo A. Butkevičius.

R. Budbergytė: mąstymas, kad gyvenimo kokybę reikėtų matuoti pagal valstybės skolą – „baustinas“

Tačiau socialdemokratė R. Budbergytė tikina, kad ne valstybės skolos lygis nulemia tai, kiek geras ekonomines sąlygas turės šalies gyventojai.

„Ne skolinimasis apsprendžia žmonių gyvenimą. Jeigu mes turime valstybės skolą, kuria dar galime pasididžiuoti, kad ji yra pakankamai normali palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis... tai aš manau, kad esant tokiai infliacijai ir dideliam neapibrėžtumui, tuo matuoti gyvenimo negalima. Tai yra tiesiog baustina“, – mano ji.

Tai yra tiesiog baustina.

„Tik ekonomistai, sėdintys bankuose gali taip sakyti, kad palaukime, neskubėkime“, – pridūrė R. Budbergyte.

Politikė atkreipia dėmesį, kad maisto produktų infliacija Lietuvoje sudaro 24 proc., kai kaimyninėje Lenkijoje ji siekia dvigubai mažiau – 12 proc. Todėl, jos vertinimu, tokios laikinos priemonės, kaip PVM lengvata maistui, yra būtinos priemonės.

„Laikina PVM lengvata maisto produktams, mano supratimu, turėtų būti pakeliama našta valstybės biudžetui. Mes taip pat esame registravę šildymo lengvatas elektrai ir dujoms. Mes jau šiandien turime projektuoti ir galvoti, kaip mes pasitiksime žiemą“, – pabrėžė R. Budbergytė.

Premjerė žada laikytis „atsargios fiskalinės politikos“

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.

Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.

Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl ministrė pirmininkė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.

„Auganti kaina už valstybės skolą yra vienas iš svarbių signalų, kad mes negalime tiesiog įsivaizduoti, jog išleisime daugiau, negu uždirbame, nes skola mums kainuoja nulį“, – praėjusią savaitę sakė I. Šimonytė.

Nors Europos Sąjungos šalims narėms šiuo metu nėra taikomi Mastrichto kriterijai, ribojantys šalies deficitą, I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad prie jų anksčiau ar vėliau bus grįžtama. Todėl, anot premjerės, biudžeto išlaidos tikrai nebus didinamos „vien dėl to, kad artėja rinkiminiai metai“.