Tarp sulaikytųjų – teritorinio skyriaus vedėjas bei specialistai, BNS sakė STT atstovė Renata Endružytė.

BNS žiniomis, sulaikyti padalinio vedėjas Viktoras Alekna, specialistai Žaneta Zadorožnaja ir Aidas Kazėnas bei sekretorė Danutė Talalajevskaja.

Trečiadienį taip pat sulaikyti du asmenys, įtariami papirkimu.

Energetikos inspekcija trečiadienį paskelbė, kad bendradarbiaus su STT bei kitomis teisėsaugos institucijomis.

„Noriu pabrėžti, kad visi VEI tarnautojai privalo griežtai vadovautis jų darbą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ir įvertinti galimas korupcijos rizikas, o to nepaisantys yra atleidžiami iš darbo", – pranešime sakė VEI viršininką pavaduojantis Andrius Daščioras.

STT skelbia surinkusi pakankamai duomenų, apie organizuotoje grupėje veikusius VEI Klaipėdos skyriaus darbuotojus, kurie už dokumentų parengimą sistemingai priimdavo neteisėtus piniginius atlygius iš individualią veiklą vykdančių asmenų.

Trečiadienį atliekamos kratos įtariamųjų darbo ir gyvenamosiose vietose.

Pasak STT, įtariamųjų asmenų skaičius artimiausiu metu gali didėti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

„Praėjusiais metais nelaimių, kurias sukėlė nutekėjusios naftos dujos ir kuriose nukentėjo žmonės bei jų turtas, buvo ne viena. Skaudžiausias įvykis nutiko lapkričio mėnesį Jurbarko rajone Vadžgirio kaime. Ten dujų sprogimas nušlavė gražią sodybą ir pareikalavo abiejų šeimininkų gyvybės“, - VEI pranešime konstatuoja inspekcijos viršininkas Alvydas Masiulis, apgailestaudamas, kad žmonės, siekdami patogumo, dažnai pamiršta apie saugą.

„Vis dėlto į balionus išpilstytos naftos dujos, kurios mūsų šalyje populiarios ir dažnai naudojamos maisto gamybai ar būsto šildymui, yra nepavojingos tik laikantis griežtų reikalavimų. Šių dujų mišiniai yra tankesni ir sunkesni už orą ir nuotėkio atveju linkę nusėsti bei išstumti orą, tad net ir nedidelė nutekėjusių dujų koncentracija gali sukelti tiek sprogimo, tiek uždusimo pavojų. Be to, tvyrant žemai temperatūrai, suprastėja šių dujų lakumas ir jos sunkiau teka į degimo įrenginius. Gal todėl žmonės ir nori balionus įsirengti ten, kur temperatūra yra aukštesnė, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sandėliukuose ar rūsiuose. Tačiau tai yra ne tik taisyklių pažeidimas, bet ir nedovanotina klaida. Įrengus tokius naftos dujų balionus rūsyje, nelaimės tikimybė žymai padidėja. Preliminariais vertinimais, dujų balionai, atsidūrę namo rūsyje, tapo ir Vadžgirio kaimo tragedijos priežastimi“, - sako VEI viršininkas, pažymėdamas, kad jei žmonės balionus būtų laikę lauke, specialioje metalinėje spintoje, kurią turėjo įsirengę, tikėtina, šiandien apie šią tragediją nekalbėtume.

„Pati pirmoji taisyklė - jokiu būdu naftos dujų balionų nelaikykite ir tokiomis dujomis kūrenamų įrenginių neįrenkite gyvenamųjų ar kitos paskirties pastatų rūsiuose ar tokiose patalpose, kuriose durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių“, - teigia A. Masiulis.

VEI viršininkas siūlo prisiminti, kad dujų balionų negalima statyti ir šalia šilumos šaltinių. Kaitinamos dujos plečiasi, todėl patalpoje dujų balionas negali būti statomas prie šildymo prietaisų mažiau nei vieno metro atstumu. Dujų balionas turi būti ir kuo toliau nuo šilumos šaltinio, kuriame dega atvira ugnis, tokiu atveju būtina užtikrinti bent penkių metrų minimalų atstumą. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į vamzdžių ar guminių žarnų, kuriomis bėga dujos, vietą ir būklę.

Perkant balioną būtina įvertinti, ar ant jo yra nurodytos atlikto ir būsimo patikrinimo datos - baliono techninė patikra atliekama ne rečiau kaip kas 10 metų, o toks balionas turi būti paženklintas patikrą atlikusios įmonės ženklu.

Norint turėti techniškai tvarkingą dujų balioną, jį reikėtų įsigyti iš leidimus jais prekiauti turinčių tiekėjų. Dujų baliono pardavėjas turi perspėti pirkėją, kaip jį saugiai transportuoti ir pajungti, įteikti pirkėjui tarpinę, kurią būtina keisti kiekvieną kartą jungiant kitą balioną. Be to, parduodantieji kaskart turi įteikti baliono eksploatavimo atmintinę, kurioje bus nurodyti svarbiausi reikalavimai ir rekomendacijos.

„Keičiant balioną reikia ne tik laikytis visų saugumo taisyklių, bet ir turėti įgūdžių. Jei tą darote pirmą kartą, paprašykite pagalbos patyrusio žmogaus ar specialisto. Būta ne vieno atvejo, kai keičiant suskystintų naftos dujų balioną, dujos nutekėjo į aplinką. Vėliau pakako tik kibirkšties patalpoje, kad įvyktų dujų-oro mišinio sprogimas“, - prisimena VEI viršininkas.

Esant dujų nuotėkiui, pasklinda specifinis, nemalonus kvapas. Tai - odorantas, kurio į bekvapes dujas yra prileista tam, kad galėtume jas užuosti. Pajutus kvapą patalpose, labai svarbu reaguoti greitai ir tinkamai - užsukti dujų baliono ventilį, o jei šis neužsisuka ir yra patalpoje, balioną kuo atsargiau reikėtų išnešti į lauką. Taip pat reikėtų vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejungti elektros prietaisų ir jungiklių. Jeigu balionas liko patalpose ir esama dujų kvapo, reikėtų skubiai palikti patalpas ir kviesti pagalbą. Dujų avarinės tarnybos telefono numeris turi būti nurodytas ir ant dujų baliono etiketės, ir baliono eksploatavimo atmintinėje.

Laimėjusi ginčus teismuose, bendrovė „Foksita“ už jos kogeneracinėje jėgainėje Kaune gaminamą elektrą gauna 2013 metais aukcione laimėtą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų. Ši parama teikiama iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto.

Tokį pat tarifą, jei teismas patvirtins taikos sutartį, gaus ir Vokietijos kapitalo įmonė „Danpower Baltic“, kuri tais pačiais 2013 metais laimėjo analogišką aukcioną.

Šių metų balandį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi užbaigė nuo 2015 m. trukusį „Foksitos“ ginčą su Valstybine energetikos inspekcija.

Ginčas tarp šalių kilo inspekcijai nepratęsus „Foksitai“ 2015 m. išduoto elektros gamybos leidimo ir skirtingai interpretavo, kiek darbų atlikta kogeneracinėje jėgainėje. Norint pratęsti statybos leidimą, turi būti atlikta bent 50 proc. jėgainės darbų, o inspekcija laikėsi pozicijos, kad tiek atlikta nėra. Tuo tarpu „Foksita“, remdamasi auditorių išvadomis, teigė, kad prašymo pratęsti leidimą metu jau buvo atlikta per 70 proc. projekto darbų. Teismas atmetė inspekcijos argumentus ir pripažino, kad sprendimas nepratęsti leidimo buvo neteisėtas.

Per pirmą šių metų pusmetį iš VIAP biudžeto Lietuvoje jau išmokėta beveik 77 mln. eurų paramos atsinaujinančių išteklių energetikos projektams.

BALTPOOL biržos duomenimis, tarp didžiausių paramos gavėjų - AB „Lietuvos energijos gamyba“, UAB „Šilutės vėjo projektai“, UAB „Renerga“, AB „Litgrid“ bei atliekas deginanti UAB „Fortum Klaipėda“.

Iš viso nuo 2010 iki 2018 metų VIAP lėšų biudžetas siekė per 1,5 mlrd. eurų. Didžiausią jų dalis teko „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui - apie 679 mln. eurų, t.y. maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų - dotacijos iš VIAP biudžeto.

Atliekant kabelių tiesimo darbus neišvengiama ginčų, kilusių tarp kaimynų, jei vienas iš jų paklojo kabelį kitam kaimynui priklausančiame žemės sklype neturėdamas jo sutikimo. „Tokie savavališkai darbai, atlikti kito sklypo savininko sklype, yra jo nuosavybės teisių pažeidimas. Jie negali būti atliekami be sklypo savininko žinios ir neturint jo sutikimo“, – teigė VEI viršininkas Alvydas Masiulis.

Jis pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių. Valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

„Jei kabelio tiesimo darbai atlikti be sklypo savininko sutikimo, jei padaryta žala, įpareigoti pašalinti neteisėtai nutiestą kabelį bei atlyginti patirtus nuostolius gali tik teismas. Jis Civiliniame kodekse nustatyta tvarka sprendžia ginčus, kilusius dėl nuosavybės teisių pažeidimų, nors ir nesusijusių su nuosavybės valdymo netekimu“, – aiškino A. Masiulis.

VEI viršininkas nurodė, jog, esant tokiai situacijai, sklypo savininkas, per kurio teritoriją kaimynas ar kiti asmenys nutiesė kabelį be jo sutikimo, gali kreiptis į teismą, nes tik teismas gali apginti jo pažeistą nuosavybės teisę. Jis taip pat gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įpareigojant kaimyną pašalinti per jo sklypą nutiestą kabelį ir atlyginti patirtą žalą. VEI tokių ginčų nesprendžia.

Siekiant išvengti nesutarimų su kaimynais dėl kabelio tiesimo darbų, pirmiausiai reikia parengti projektą, kuriame būtų numatyta kabelio tiesimo vieta, nepatenkanti į svetimo sklypo teritoriją, nurodyti kabelio tiesimo vietą žemės sklypo plane, pažymint jo koordinates, atstumus nuo esamų statinių, – šis reikalavimas nurodytas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 107 punkte. Atsižvelgiant į Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento 1.3 punkto nuostatą, nutiesus kabelį, iki jo užpylimo gruntu, privaloma padaryti jų geodezines nuotraukas.

„Laikydamiesi šių reikalavimų neiškasite karo kirvio su kaimynu, o nutiestas kabelis nekels grėsmės žmonių saugumui, nes bus žinoma jo buvimo vieta“, – kalbėjo A. Masiulis.

VEI pagal kompetenciją sprendžia tarp energijos vartotojų ir energetikos įmonių kilusius ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo. Taip pat nagrinėja energijos vartotojų skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

Trukdžiai – nuo pradžių

Nors ir laimėtas ginčas teismuose, Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) bendrovei neleidžia plėtoti kogeracinės elektrinės verslo.

2013 m. birželį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija organizavo aukcioną, kurio nugalėtojams, naudojantiems biomasę, buvo paskirstytos elektros gamybos kvotos. Bendrovė "Foksita" buvo pripažinta viena iš aukciono laimėtojų. Nustatytos kvotos – tai valstybės garantuota kaina, kuri mokama už supirktą konkretų elektros energijos kiekį. Aukciono nugalėtojams turėjo būti taikomas 9,7 ct/kWh (be PVM) energijos supirkimo fiksuotas tarifas. Tais pačiais metais Energetikos ministerija (EM) bendrovei išdavė dvejus metus galiojantį leidimą statyti biomasę naudojančią elektrinę.

Kadangi EM negalėjo skirti lėšų kvotoms, bendrovė statybų nevykdė. Po dvejų metų, sužinojusi, kad ministerija gali vykdyti savo įsipareigojimus, duotus organizuojant aukcioną, paprašė pusmečiui pratęsti elektrinės statybos leidimą. 2015 m. liepą VEI tam neprieštaravo.

Ignoravo tarptautinius ekspertus

Natūralu, kad, pratęsus statybos leidimą, per pusmetį elektrinės nepastatysi. Todėl įstatymai ir numato, kad jeigu projektas per suteiktą terminą realizuotas daugiau kaip 50 proc., bendrovei pratęsiamas leidimas pabaigti projektą.

2016 m. sausį audito bendrovė "Ernst & Young Baltic" konstatavo, kad pastatyta apie 70 proc. elektrinės. Todėl "Foksita" teisėtai iškart kreipėsi į VEI, prašydama dar kartą pusmečiui pratęsti statybos leidimą. Valstybę atstovaujantiems energetikams buvo pateikta ne tik tarptautinės audito kompanijos išvados, patvirtinančius atliktus darbus, bet ir projektą finansuojančio banko duomenys apie panaudotas investicijas.

Tačiau VEI 30 dienų tylėjo ir niekaip nereagavo į prašymą, nors tai ją įpareigojo įstatymas. VEI pažeidė ne tik įstatymą, bet ir ignoravo energetikos ministro įsakymą. Jame numatoma, kad, negavus atsakymo per nustatytą laikotarpį, laikoma, jog priimtas teigiamas sprendimas išduoti leidimą.

Kai "Foksita" energetikams priminė apie pažeidimus, šie atsibudo – girdi, prašymas dar neišnagrinėtas. Tačiau atsakyme užsiminta, kad VEI kilo įtarimų, ar teisėtai pradėtos elektrinės statybos, todėl kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Pastaroji nustatė, kad kogeneracinės elektrinės statyba nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų.

Tačiau VEI vis tiek nenorėjo pratęsti leidimo, todėl "Foksita" 2016 m. kovą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir paprašė panaikinti VEI sprendimą nepratęsti leidimo.

Apkrovė tikrinimais

Po kreipimosi į teismą VEI sukruto ir pradėjo reikalauti perteklinių duomenų: kogeneracinės elektrinės techninio ir darbo projektų, statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies objektinės ir lokalinės sąmatų, nustatytų pagal sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nurodytų baigtinių darbų kiekių. Bendrovė siekdama, kad procesai vyktų kuo greičiau ir sutarimas būtų pasiektas be teismų, pateikė visus prašomus dokumentus.

Tačiau VEI po kelių dienų dar labiau įsismarkavo: užsiprašė dar naujų duomenų, nors ir audito išvadų bei duomenų apie investicijas turėjo pakakti pratęsti leidimą.

Po keturių mėnesių "darbo" VEI atsisakė pratęsti leidimo galiojimo terminą. Vienas pagrindinių argumentų – VEI pasamdyta bendrovė "Projektų ekspertizė" nustatė, kad "objekte atlikta mažiau kaip 50 proc. projekto įgyvendinimo darbų ir mažiau kaip 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų".

Teismai sumalė valdininkus

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusiųjų metų spalį panaikino VEI sprendimą nepratęsti leidimo. Po kelių dienų Valstybinė komisija patvirtino "Foksitos" kogeneracinės biokuro elektrinės statybos baigimo aktą. Gautas ir leidimas gaminti elektrą.

Tačiau, kol VEI nepripažįsta, kad elektrinės statyba vyko įstatymų numatyta tvarka, "Foksita" negauna kvotos ir kainos, kurią mokėti valstybės institucijos įsipareigojo organizuodamos aukcioną. Gaminti elektrą be kvotos šiuo metu nuostolinga, o ir investuotojai nebūtų net statę elektrinės, jeigu nebūtų laimėję aukciono. Į elektrinę šiuo metu jau investuota beveik 20 mln. eurų.

Valstybei atstovaujantiems VEI vadovams ir klerkams pirmos instancijos teismo sprendimas pasirodė neįtikinamas, todėl jį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT). Pastarojo trijų teisėjų kolegija paskelbė nutartį, kuria atmetė VEI skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepakeistą. VAT ne tik sutiko su apygardos teismo sprendime nurodytais motyvais, bet nutartyje nurodė ir naujų. Tačiau teismai pabrėžė, kad įstatymai jų neįpareigoja priimti sprendimų ir pratęsti statybų leidimą – tai, remdamasi teisės aktais, turi atlikti pati VEI.

Revizavo teismo sprendimus

VEI į neskundžiamą teismo nutartį reagavo keistai: inspekcijos viršininkas Jurgis Dumbrava paskutinę liepos dieną pasirašė sprendimą nepratęsti leidimo plėtoti energijos gamybos pajėgumus ir išvyko atostogauti. Laikinuoju vadovu buvo paskirtas Planavimo ir kontrolės skyriaus viršininkas Andrius Daščioras – manytina, labiausiai išmanantis inspekcijos valdininkas. Valstybės tarnyboje lyg nuosavoje bendrovėje dirbantis A.Daščioras dienraščiui atsisakė teikti bet kokią informaciją apie VEI priimtą sprendimą.

Atrodo, kad VEI darbuotojai neįsigilino į teismų sprendimą ir nutartį. VAAT pripažino, kad VEI iš "Foksitos" pareikalavo perteklinės finansinės informacijos, kurios nereikalauja įstatymas, kuri, kaip akcentavo teismas "būtų ir Bendrovės komercinė paslaptis". Toliau – dar gražiau: "Pareiškėjas Inspekcijai buvo pateikęs pakankamai dokumentų, iš kurių atsakovas galėjo padaryti išvadą, kad bendrovė įvykdė taisyklių reikalavimus, tačiau Inspekcija šių dokumentų tinkamai neįvertino, nepateikė motyvuotų ir pagrįstų išvadų dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų teisingumo ar neteisingumo". O VAT kirto dar skaudžiau: "Atsakovas turėjo vertinti projektinių darbų, kaip vienos iš ypatingosios veiklos valdymo formų, kurią sudaro atlikti darbai bei investicijos, atlikimą, tačiau, kaip patvirtina priimtas sprendimas, atsakovas siekė įvertinti tik statybos darbų atlikimą ir šios bylos ginčo sprendimą grindė tik aktu, nustatančiu statinio projektavimą, nepasisakydamas dėl kitų investicijų".

Nurodymas iš viršaus?

Teismuose VEI teigė, kad "Foksitos" pasamdyta bendrovė pateikė ne audito ataskaitą, o tik pastebėjimus. Dėl to inspekcijai kilo įtarimų, tad ji pasamdė UAB "Projektų ekspertizė", kuri turėjo nustatyti, kiek iš tikrųjų darbų atlikta. VEI teigia, kad ši bendrovė nustatė, jog "Foksita" nėra atlikusi privalomų 50 procentų darbų, tad leidimas jai ir nepratęsiamas.

Tačiau tokie VEI teiginiai kvepia mažų mažiausiai melu. VAT nutartyje sako: "Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas neišsiaiškinus atliktų darbų apimties, nes UAB "Projektų ekspertizė" 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 16/053 nurodoma, kad pagal pateiktus dokumentus nei patvirtinti, nei paneigti atliktų projekto įgyvendinimo darbų procentinės apimties nėra galimybės".

VAT taip pat pabrėžė, kad UAB "Projektų ekspertizė" išvada negalėjo būti grindžiama VEI Planavimo ir kontrolės skyriaus (vadovaujamo A.Daščioro) teikimu, kurio pagrindu buvo priimtas ginčytinas sprendimas.

"Atsakovas, nesutikdamas su UAB "Ernst & Yong Baltic" faktinių pastebėjimų ataskaita, privalėjo apie tai informuoti pareiškėją ir sudaryti jam galimybę ištaisyti trūkumus, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo sudaryta ir iš esmės investicijų apimtis nebuvo vertinama (…), kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą ir jo panaikinimo pagrindą.

Dar viena teismų ginčo detalė: UAB "Projektų ekspertizė" inspekcijai pateikta ataskaita įvardijama ne "Foksitos" auditu, o tik pastebėjimais. Kaip ir UAB "Ernst & Yong Baltic".

Valstybės institucijos į teismų sprendimus spjauna retai – tai kenkia institucijos ir visos valstybės įvaizdžiui. Už teismo sprendimo nevykdymą institucijos vadovui numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Vargiai tikėtina, kad VEI viršininkui be "nurodymų iš viršaus" būtų užtekę drąsos iškelti save virš visos teisinės sistemos. Todėl natūraliai kyla klausimų, kas gi paskatino VEI viršininką elgtis neteisėtai?

VEI steigėja ir vienintelė dalininkė yra EM. Su dienraščiu kalbėjęs energetikos viceministras Vidmantas Macevičius iš karto įspėjo, kad inspekcija ministerijai nepavaldi, tačiau jis puikiai žinantis "Foksitos" ir VEI ginčą ir ką tik informuotas, kad bendrovei išsiųstas eilinis neigiamas atsakymas. "Kokie motyvai – nežinau. Inspekcija turėtų komentuoti. Bet, kiek žinau, bendrovė nepadarė 50 proc. investicijų".

"Lietuvos energijos" ausys?

Tiek Seime, tiek energetikų sluoksniuose sklando kalbos, kad VEI paklūsta premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo energetikai Tomo Gerasimavičiaus nurodymams kišti pagalius į "Foksitos" ratus. Paklaustas, ar tai – tiesa, energetikos viceministras bandė išsisukti: "Kas jas nešioja, tas tegul ir komentuoja. Tegul pagrindžia versiją. Komentarų neturiu." Pašnekovas paneigė, kad "Foksitos" galimu žlugdymu suinteresuota "Lietuvos energija", kuri Kaune rengiasi statyti kogeneracinę jėgainę.

Viceministrui pavirtus tyleniu, dienraštis jam pateikė faktų ir paprašė juos pakomentuoti. Atsakymo nesulaukta. Gal todėl, kad jie nepalankūs ne tik VEI, bet ir ministerijai, atsiduoda galimos korupcijos apraiškomis.

Dienraštis pirmiausia paprašė pakomentuoti faktą, kaip jis vertina VEI poziciją, kuri rėmėsi UAB "Projektų ekspertizė" duomenimis, teisme įvertintais tik kaip pastebėjimais, ir kodėl inspekcija reikalavo "Foksitos" papildomų, įstatymo nenumatytų duomenų, kurie sudaro bendrovės komercinę paslaptį.

O kitas dienraščio pastebėjimas dar labiau intriguoja. UAB "Projektų ekspertizė" (akcijas valdo Aplinkos ministerija) direktoriumi dirba Arvydas Kuralavičius. Anksčiau jis dirbo UAB "Darbasta". Po to, kai "Projektų ekspertizė" pateikė kogeneracinę elektrinę norinčiai statyti UAB "Foksita" nepalankius pastebėjimus, ji kartu su UAB "Darbasta" laimėjo UAB "Vilniaus kogeneracinė jėgainė" skelbtą viešąjį pirkimą. Pirkimą supaprastintos apklausos būdu vykdė "Lietuvos energijos" UAB "Verslo aptarnavimo centras". Paslaugų kaina – 64,6 tūkst. eurų.

Maža detalė: "Projektų ekspertizės" direktorius, prieš užimdamas šias pareigas, dirbo "Darbastoje".

"Ar, sugretinus šiuos faktus, juose negalima įžvelgti galimos korupcijos požymių, ypač prisimenant jūsų neigimą dėl "Lietuvos energijos" suinteresuotumo?" – dienraštis klausė energetikos viceministro. Atsakymo nesulaukė.

Vieša paslaptis, atskleista buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus: Kauno kogeneracine elektrine, kaip ir Vilniaus, labiausiai rūpinasi T.Gerasimavičius. Ne energetikas, o viso labo politikas, dabartinio premjero patarėjas energetikai. Abi elektrinės priklausys "Lietuvos energijai", o "Foksita" yra rimta rakštis atliekas deginančią elektrinę planuojančiai statyti "Lietuvos energijai" Kaune, mat gamintų pigią šilumą ir elektros energiją.

„ATITAISYMAS. 2017-08-12 žurnalisto V. Kvedaro straipsnyje „Energetikų patyrimas: kaip žlugdyti privatų verslą“, analizuojant Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimą dėl uždarajai akcinei bendrovei „Foksita“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino nepratęsimo buvo paskelbta Nerijų Bieliauską liečianti tikrovės neatitinkanti informacija, susijusi su jo buvusiomis pareigomis prokuratūroje, bei nurodant, kad VEI teisininkas N.Bieliauskas rengė VEI sprendimą, kuriuo atsisakyta pratęsti UAB „Foksita“ leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą, nors N.Bieliauskas nėra šio sprendimo autorius. DMN pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju, prieš rašydamas minėtą straipsnį, žurnalistas pilnai neišsiaiškino aplinkybių, todėl buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. DMN atsiprašo N. Bieliausko už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą.“

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) informuoja, jog šių metų rugpjūtį nuo elektros srovės poveikio žuvo du asmenys.

VEI specialistai aiškinasi šių įvykusių nelaimių aplinkybes ir priežastis. Tai - pirmieji atvejai šiais metais, kuriuos tiria VEI, kai buityje nuo elektros poveikio mirtinai nukentėjo žmonės. Praėjusiais metais nuo neatsargaus elgesio su elektros įrenginiais ir prietaisais buityje žuvo šeši asmenys, 2014 m. - 11. Daugumos nelaimių, kurios baigėsi mirtimi, priežastys - nesaugus elektros įrenginių ir prietaisų naudojimas, gamintojo įrenginių saugos instrukcijose nurodytų reikalavimų nesilaikymas.

VEI atkreipia gyventojų dėmesį, jog neatsargus elgesys su elektrą naudojančiais įrenginiais ir prietaisais ar įspėjimų apie galimą elektros srovės pavojų nepaisymas kelia didelę grėsmę gyvybei ir aplinkai. Žmogaus kūnas laidus elektros srovei, todėl itin pavojinga liestis prie laidininkų, kuriais ji teka, - galima patirti elektros smūgį. Priklausomai nuo kūno sąlyčio su elektros grandine vietos ir būklės, pavyzdžiui, sausa oda yra blogesnis laidininkas negu drėgna, net ir silpnos elektros srovės kirtis gali būti staigios mirties priežastis.

VEI primena pagrindinius reikalavimus, kaip saugiai elgtis su elektros įrenginiais ir prietaisais buityje:

1.    Elektros įrenginiai turi būti įrengiami, prižiūrimi ir eksploatuojami laikantis elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo bei gamintojo instrukcijose nurodytų reikalavimų.

2.    Nerekomenduojama patiems taisyti elektrinių prietaisų, tiesti elektros kabelius ir laidus. Visus elektros instaliacijos darbus turi atlikti tik specializuotų įmonių atstovai ar elektrotechnikos srities specialistai, turintys leidimą vykdyti šiuos darbus ir gerai išmanantys elektros saugos reikalavimus.

3.    Naujai įsigytus prietaisus (elektrines virykles, indaploves, skalbykles, vandens šildytuvus ir kt.) prijungti prie elektros tinklo turėtų tik specialistai.

4.    Prieš jungiant elektros prietaisus į elektros tinklą, reikia nuodugniai susipažinti su prietaisų naudojimosi instrukcijomis ir griežtai laikytis jose nurodytų reikalavimų. Neleisti naudotis elektros prietaisais mažiems vaikams be suaugusiųjų priežiūros. Draudžiama traukti už laido, atjungiant elektrinį prietaisą nuo elektros tinklo. Saugokite, kad elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ir patys prietaisai nesudrėktų.

5.    Draudžiama be priežiūros palikti į elektros tinklą įjungtus elektrinius prietaisus, jei to nereikia pagal darbo technologiją; naudotis buitiniais prietaisais - elektrinėmis viryklėmis, virduliais ir pan., šiam tikslui nepritaikytose vietose, jei sugedęs įjungimo ir išjungimo jungiklis ar pažeistas prietaiso maitinimo laidas arba kitos prietaiso dalys.

Kai kuriuos darbus galite atlikti ir patys - pakeisti elektros lemputę ar įsukamą saugiklį, tačiau įsidėmėkite, kad atliekant darbus, susijusius su elektra, būtina elgtis atsargiai - prieš tai būtina išjungti įtampą ir patikrinti, ar tikrai elektros įrenginyje ar prietaise nėra įtampos, įspėja specialistai.

Valstybinės energetikos inspekcijos vadovu tapo buvęs Utenos socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojas Jurgis Dumbrava, pranešė Energetikos ministerija.

"Tikiuosi, kad mano patirtis padės įgyvendinti inspekcijai keliamus uždavinius, o sklandus ir operatyvus darbas pateisins energijos tiekėjų ir vartotojų lūkesčius", - pranešime sakė J.Dumbrava, kuris daug metų yra dirbęs Rytų skirstomuosiuose tinkluose (RST).

Nuo 2010 metų lapkričio inspekcijaivadovęs Rimgaudas Špokas pareigas paliko birželį, nors jo kadencija turėjo baigtis spalį. Į pareigas jį paskyrė tuometinis energetikosministras Arvydas Sekmokas.

Pernai inspekcijos darbuotojai buvo išreiškę nepasitikėjimą R.Špoku.