-
Valstybinė ligonių kasa – apie PSD garantijas sergantiesiems cukriniu diabetu 4
Pernai net 155 tūkst. šalies gyventojų sirgo 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu, rodo Higienos instituto duomenys. Kitaip tariant, tiek gyventojų turėjo gliukozės reguliavimo sutrikimą, kuris nekontroliuojamas gali sukelti kraujagyslių ligas, polineuropatiją, inkstų ir kitų organų pažeidimus, aklumą ir kitas ligas. Kontroliuoti ligą ir palengvinti gyvenimą ja sergant padeda iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos pagalbos priemonės (MPP).
Glikozilinto hemoglobino ir kiti tyrimai
Siekiant išvengti cukrinio diabeto komplikacijų, būtina rūpintis savo mityba, gyvensena, emocine būsena, jei reikia – vartoti vaistus. Be to, labai svarbu stebėti, kiek yra veiksmingos šios priemonės ir taikomas gydymas. Veiksmingumui nustatyti reikalingas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kurį gali skirti šeimos gydytojas. Tyrimas parodo ne momentinę gliukozės koncentraciją kraujyje, bet jos pokyčius per pastaruosius 3 mėnesius, pagal kuriuos prireikus koreguojama ligos kontrolė ir gydymas. Toks tyrimas turėtų būti atliekamas 4 kartus per metus.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per tris šių metų ketvirčius jau atlikta 246,4 tūkst. glikozilinto hemoglobino tyrimų už daugiau nei 6 mln. eurų iš PSDF.
Diabetu sergantiems suaugusiesiems 1 kartą per metus PSDF lėšomis taip pat nustatomas albumino ir kreatinino santykis vienkartiniame rytinio šlapimo tyrime arba albumino kiekis paros šlapime, glomerulų filtracijos greitis. Šie tyrimai padeda pastebėti prasidedančius inkstų funkcijos pakitimus.
Insulino pompos
Sergantiesiems 1 tipo diabetu gyvybiškai būtinos yra nuolatinės insulino injekcijos, o insulino pompa garantuoja reikiamą insulino kiekį organizme visą parą. Todėl sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu, kuriems pagal indikacijas reikalinga ir skiriama insulino pompa (pavyzdžiui, vaikams iki 12 metų, kai gydymas insulino injekcijomis laikomas netinkamu ar nepatogiu, arba moterims nėštumo metu, kt.) pompos nuoma ir vienkartinių keičiamųjų dalių rinkinys insulinui suleisti į poodį apmokami iš PSDF.
Gydymą insulino pompa skiria tretinio lygio gydymo įstaigos gydytojų konsiliumas. Pacientas, kuriam skirtas toks gydymas, turi kreiptis į įmonę, su ligonių kasa turinčią sutartį dėl insulino pompų nuomos išlaidų kompensavimo. Įmonė pasirašo sutartį su pacientu dėl prietaiso išdavimo, garantinės bei nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo. Įmonių sąrašas skelbiamas ligonių kasų svetainėje.
Šiemet iš PSDF jau kompensuotos insulino pompų nuomos išlaidos daugiau nei 900 pacientų. Tam reikalinga PSDF lėšų suma viršijo 2 mln. eurų.
Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės
Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ligonių kasos apmoka kasdienei sveikatos priežiūrai reikalingus vaistus ir MPP.
1 tipo diabetu sergantiems vaikams ir kitiems pacientams iki 24 metų gali būti apmokama net iki 1 800 juostelių, nuo 24 metų – iki 1 200 diagnostinių juostelių per metus. Pavyzdžiui, kai pacientas naudoja tik diagnostines juosteles ir jam nekompensuojamos insulino pompos su integruotais nuolatinio gliukozės kiekio matavimo jutikliais ar nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema. 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems ir vartojantiems insuliną žmonėms nuo 24 metų gali būti kompensuojama iki 600 juostelių per metus.
Be to, nuo šių metų liepos adatos insulino švirkštikliams kompensuojamos ir suaugusiems pacientams, sergantiems 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu ir naudojantiems specialų švirkštiklį insulinui suleisti. Kompensuojama 1 insulino švirkštiklio adata per parą.
Pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, kompensuojamos nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos, jeigu nėra kompensuojamas kitas gliukozės matavimo būdas. Šią stebėjimo sistemą gali išrašyti gydytojas endokrinologas, gydytojas vaikų endokrinologas, vidaus ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar šeimos gydytojas. Sistemą galima įsigyti vaistinėse.
VLK duomenimis, šiemet iki lapkričio mėnesio 252,6 tūkst. diabetu sergančių žmonių gydymui išrašytiems kompensuojamiesiems vaistams ir MPP apmokėti prireikė per 35 mln. eurų iš PSDF. 40 proc. visų diabetu sergančių pacientų priemokos buvo visiškai apmokėtos ir siekė net 1,2 mln. eurų.
Primename, kad nuo liepos 1 d. kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka įsigyjantiems pacientams kaupiasi priemokų krepšelis, kurį viršijus iš valstybės biudžeto padengiamos tolesnės pacientų išlaidos vaistams iki metų pabaigos. Diabetu sergantiems pacientams pagal šią tvarką padengta priemokų suma jau siekia 225 tūkst. eurų.
Regos patikra ir akinių lęšiai
Cukrinis diabetas ilgainiui gali pažeisti akis, todėl šia liga sergantiems suaugusiesiems 1 kartą per metus gali būti paskirtas regėjimo aštrumo, retinopatijos įvertinimas. Be to, visiems cukriniu diabetu sergantiems žmonėms kompensuojamos akinių lęšių išlaidos, jei reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų. Paprastųjų akinių lęšių kompensuojamoji suma yra 95 eurai, sudėtingųjų – 148 eurai. Vaikams pagal gydytojų siuntimą akinių lęšiai kompensuojami kartą per metus, o suaugusiesiems – kartą per 2 metus.
Ortopedijos techninės priemonės
Esant tokių cukrinio diabeto komplikacijų padarinių kaip pėdų, kulkšnių, kojų tinimas ir pėdų opos, 2 kartus per metus kompensuojamas ortopedinės avalynės ir batų įdėklų įsigijimas. Po operacijos dėl diabetinės pėdos pažeidimo (Šarko sąnario) apmokamas kulkšnies-pėdos įtvaras. Šias priemones skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, ortopedas traumatologas arba chirurgas. Dėl sunkių cukrinio diabeto komplikacijų praradus dalį galūnės, gydytojų konsiliumas gali skirti iš PSDF apmokamus blauzdos protezus su silikonine mova. Sergantiesiems cukriniu diabetu ši ortopedinė avalynė ir galūnių protezai kompensuojami 100 proc. bazinės kainos.
Be to, 4 kartus per metus šeimos gydytojas arba gydytojas endokrinologas diabetu sergantiems apdraustiesiems gali skirti ligonių kasų apmokamą gydomąjį pedikiūrą, turintiems diabetinę pėdą – iki 24 jos priežiūros paslaugų per metus.
Medicininė reabilitacija
Diagnozavus lėtines cukrinio diabeto komplikacijas po gydymo stacionare diabetu sergantiems suaugusiems pacientams gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija. Ambulatorinė arba stacionarinė medicininė reabilitacija taip pat gali būti skiriama dėl tam tikrų su cukriniu diabetu susijusių komplikacijų, pavyzdžiui, stacionarinė reabilitacija – po gydymo stacionare diabetinės pėdos sindromo atveju esant ortopedinių priemonių poreikiui.
Cukriniu diabetu sergantiems vaikams gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija, taip pat stacionarinė reabilitacija, kai ilgiau nei 2 savaites užsitęsia glikemijos nestabilumas arba svyruoja insulino poreikis, arba glikozilinto hemoglobino rodiklis yra daugiau nei 6,5 procento.
Dėl medicininės reabilitacijos poreikio sprendžia gydantis gydytojas, gydymą parenka, skiria ar rekomenduoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Turintiems siuntimą į reabilitaciją pacientams tereikia pasirinkti pageidaujamą gydymo įstaigą, dėl reikiamų paslaugų sudariusią sutartį su ligonių kasomis, užsiregistruoti ir atvykti. Sutartį dėl reabilitacijos paslaugų su ligonių kasomis turinčių įstaigų sąrašą galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.
-
Ligonių kasos: regos negalią turintys pacientai sulauks didesnės pagalbos
„Tai ilgai lauktas pokytis regos negalią turintiems pacientams. Padidinus akinių lęšių įkainius, prognozuojama, kad dvigubai daugiau pacientų galės pasinaudoti galimybe įsigyti jiems būtinus kompensuojamuosius akinių lęšius ir tai taps reikšminga finansine parama šių pacientų namų ūkiams“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.
Nuo rugsėjo pabaigos akinių lęšiai nebeskirstomi į skiriamus vaikams ir suaugusiesiems, o grupuojami taip:
Paprastieji akinių lęšiai (kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6.0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2.0 cilindrinėms dioptrijoms);
Sudėtingieji akinių lęšiai (kurių laužiamoji galia yra didesnė kaip 6.0 sferinės dioptrijos ir (arba) didesnė kaip 2.0 cilindrinės dioptrijos).
Naujos kompensuojamųjų akinių lęšių bazinės kainos jau įsigaliojo. Vaikams šių priemonių įkainis padidėjo nuo 40 eurų, o suaugusiems nuo 80 eurų iki 95 eurų arba 148 eurų, priklausomai nuo paskiriamų akinių lęšių tipo.
Kaip ir iki šiol, visi akinių lęšiai pacientams iš PSDF kompensuojami 100 proc.
Akinių lęšiai pacientams gali būti skiriami dėl įvairių regėjimą pažeidžiančių ligų: lęšiuko, gyslainės ir tinklainės ligų, glaukomos, stiklakūnio ir akies obuolio ligų, regėjimo nervo ir regėjimo takų ligų, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimų, ragenos transplantato ir kt.
Primename, kad akinių lęšiai gali būti kompensuojami ir vaikams, ir suaugusiems pacientams, jeigu gydytojas oftalmologas nustato, kad geriau reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų.
Vaikams akinių lęšiai kompensuojami ne dažniau nei kartą per metus, o suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus.
Norint gauti PSDF lėšomis kompensuojamus akinių lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris išrašys siuntimą. Tuomet su šiuo siuntimu pacientas turi apsilankyti vienoje iš optikų, kuri yra sudariusi sutartį su VLK. Jų sąrašą rasite čia.
-
Ligonių kasos: daugėja keliaujančiųjų gydytis svetur 1
„Pernai sulaukėme 131 prašymo kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Tai yra net keliomis dešimtimis prašymų daugiau nei iki tol dvejus metus iš eilės, kai gyventojų judėjimas buvo suvaržytas dėl COVID-19 pandemijos. Taigi jau akivaizdžiai matomas šios srities atsigavimas“, – pastebi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Inga Ježerkauskaitė.
Pasak jos, pernai teritorinės ligonių kasos (TLK) kitose Europos ekonominės erdvės šalyse patirtas išlaidas kompensavo 124 Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Tam prireikė 141 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tai net 45,5 tūkst. eurų daugiau nei užpernai.
Kaip ir kasmet, taip ir praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai. Tuo tarpu į Vokietiją gydytis pernai važiavo gerokai mažiau Lietuvos apdraustųjų nei užpernai, mat prašymų skaičius nuo 21 sumažėjo iki 13. Kur kas rečiau praeitais metais gydytasi Slovakijoje, Belgijoje ir Estijoje. Po vieną kitą prašymą kompensuoti išlaidas gauta po vizitų pas medikus ar įsigijus vaistų Ispanijoje, Italijoje, Austrijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Liuksemburge.
„Jau ne pirmus metus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse veikiant direktyvai dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, pagal kurią mūsų apdraustieji gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis, pastebimos panašios tendencijos. Lietuvoje apdrausti asmenys dažniausiai renkasi kaimynines šalis tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai gauti. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tendencijos išlieka taip pat panašios – kasmet vykstama dėl tų pačių ar panašaus pobūdžio paslaugų“, – sako I. Ježerkauskaitė.
Anot VLK specialistės, pernai dažniausiai buvo kompensuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ir beveik perpus mažiau stacionarinių. Taip pat tautiečiai norėjo atgauti pinigus už užsienio gydytojų specialistų suteiktas konsultacijas. Pacientams teiktos ir medicininės reabilitacijos paslaugos Lenkijoje, Slovakijoje ir Latvijoje. Prašyta kompensuoti ir vaistų bei ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidas.
Didžiausia iš PSDF pernai išmokėta kompensacija pacientui siekė beveik 11 tūkst. eurų už stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, o mažiausia – 21 eurą – už ambulatorines paslaugas.
Ligonių kasos primena, jog Lietuvos apdraustieji Europos Sąjungos valstybėse, Islandijoje, Lichtenšteine ar Norvegijoje, gavę sveikatos priežiūros paslaugas ir už jas susimokėję, ne vėliau kaip per 1 metus gali kreiptis į ligonių kasas dėl patirtų išlaidų kompensacijos. Svarbu žinoti, kad išlaidos pacientui kompensuojamos tokia dalimi, kiek už atitinkamas medicinos paslaugas PSDF lėšomis mokama Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms.
VLK duomenimis, per pastaruosius penkerius metus ligonių kasos iš viso gavo 617 prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Tam prireikė arti 600 tūkst. eurų PSDF lėšų. Daugiau apie tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą sužinosite čia.
-
Suabejojo, ar su Europos sveikatos draudimo kortele gaus medicinos pagalbą užsienyje 5
Įtikinėja pirkti papildomą
„Per atostogas ruošiamės pakeliauti – aplankyti Prancūziją, Italiją. Vyksime su kelionių organizatoriumi. Buvome nusiteikę vežtis tik ESDK – juk keliausime po ES, kur ši kortelė galioja. Tačiau kelionių organizatorius vis įtikinėja, kad reikia pirkti ir papildomą sveikatos draudimą. Kelionių organizatoriaus darbuotoja pateikė pavyzdį, esą, jei gausime saulės smūgį, arba, pavyzdžiui, ištiks apendicito priepuolis, turint ESDK mums nebus teikiama nemokama medicinos pagalba“, – pokalbį su kelionių organizatoriaus atstove prisiminė kaunietė Daiva.
Ji teigė anksčiau į užsienį keliaudavusi tik su ligonių kasų išduodama ESDK, tačiau, pasak jos, niekada užsienio medikų pagalbos neprireikė. Šįkart moteris suabejojo ir dėl vyro ligos. „Vyras serga antrojo tipo cukriniu diabetu. Ar, paūmėjus ligai, pagalba, turint ESDK, kitose ES valstybėse jam būtų teikiama nemokamai?“ – svarstė moteris.
Tik būtinoji pagalba
Pasitaiko atvejų, kai apdraustieji išvyksta į kelionę be ESDK. Tokiu atveju galima savarankiškai susiformuoti sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK.
VLK primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) yra dokumentas, patvirtinantis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausto asmens teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse (Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine), taip pat Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu, tačiau negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.
„Pasitaiko atvejų, kai apdraustieji išvyksta į kelionę be ESDK. Jeigu tokiu atveju PSD draustam asmeniui skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galima savarankiškai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK“, – teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.
Išvykus į kelionę be ESDK, reikėtų prisijungti prie VLK elektroninių paslaugų portalo ligoniukasa.lrv.lt ir į savo telefoną ar kitą mobilųjį įrenginį atsisiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą. Jei nėra galimybės prisijungti ir savarankiškai suformuoti sertifikato bei atsisiųsti jo į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį, reikia kreiptis į šalies, kurioje asmuo vieši, vietos valstybinio sveikatos draudimą įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į teritorinę ligonių kasą pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvoje su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą.
Staiga susirgus
VLK atstovai pabrėžia, kad su ESDK teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Tai yra pagalba, teikiama staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, patyrus traumą, patekus į eismo įvykį, kitais panašiais atvejais. Kokia konkrečiai pagalba turi būti suteikta, sprendžia gydantis gydytojas.
„Už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui suteiktą būtinosios medicinos pagalbą sumoka paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o priemokas ar mokesčius pacientas moka pats.
Tad, jei, viešint užsienyje, ištiks saulės smūgis, apendicito priepuolis ar paūmės cukrinis diabetas ir gydytojas nuspręs, kad pacientas negali laukti, kol grįš namo ir galės kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jam yra reikalinga būtinoji pagalba, ji jam bus suteikta nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioje įstaigoje. Jei tos šalies pacientams už minėtas paslaugas reikia primokėti, vadinasi, priemokas teks susimokėti ir atvykusiems iš Lietuvos“, – teigė N.Šafranavičienė.
Ji pabrėžė skirtumą: ES šalies gydymo įstaigai nepateikus ESDK ar ją pakeičiančio sertifikato už gydymą (net jeigu tai yra būtinoji medicinos pagalba) tektų susimokėti savo lėšomis visą gydymo kainą (ne tik paciento priemokas).
„Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į numatomą asmens lankymosi šalyje narėje trukmę, nes, vadovaujantis ES teisės aktais, pacientui turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje yra apdraustas sveikatos draudimu. Paslaugos asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, teikiamos tik išimties atvejais, kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra (pvz., dializės paslaugos), – aiškino VLK atstovė. – Jei asmuo žino, kad kelionėje reikės dializės paslaugos arba deguonies terapijos, jis tuo turėtų pasirūpinti prieš išvykdamas iš savo šalies. Likus 2–3 savaitėms iki kelionės, jis turėtų kreiptis į šalies, į kurią vyksta, atsakingą sveikatos draudimo instituciją ar gydymo įstaigą ir susitarti dėl reikalingo gydymo. Būtinai reikėtų išsiaiškinti, ar ta gydymo įstaiga priima pacientus su ESDK ar jį pakeičiančiu sertifikatu ir kokius dokumentus (išrašus iš medicininių dokumentų, išverstus į atitinkamos šalies kalbą, tyrimų rezultatus ir pan.) privalo turėti kreipdamasis dėl dializės arba deguonies terapijos paslaugų.“
Jei sudarę sutartis
ESDK ir ją pakeičiantį sertifikatą priima tik valstybių nacionalinėms sveikatos sistemoms priklausančios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Tačiau N.Šafranavičienė pabrėžė, kad nacionalinei sveikatos sistemai gali priklausyti ir privačios gydymo įstaigos, todėl kreipiantis į Europos šalies gydymo įstaigą visada būtina pasidomėti, ar ji priima pacientus, turinčius ESDK.
VLK atstovų pasiteiravome, ar, jų manymu, vykstant į užsienį verta papildomai apsidrausti privačių draudimo bendrovių siūlomu sveikatos draudimu.
„Privačios draudimo bendrovės siūlo įvairiausius kelionės draudimų variantus, todėl, ar draustis privačiu kelionės (sveikatos) draudimu, reikia nuspręsti pačiam žmogui. Apsidrausti kelionės (sveikatos) draudimu pirmiausia reikėtų vykstant į tas šalis, kuriose negalioja ESDK. Kita vertus, yra paslaugų, kurių nekompensuoja ESDK. Pavyzdžiui, ESDK neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje tektų vykti namo“, – teigė VLK atstovė.
Daugiau informacijos apie ESDK ir jį pakeičiantį sertifikatą galima rasti čia.
