Vieni parlamentarai sako į tokias išmokas žiūrintys skeptiškai, nes nemano, kad dar vieną žmonių grupę reikia įtraukti į valstybinių pensijų sistemą, kiti mano, kad GMP medikai jų nusipelnė dėl savo sunkaus ir pavojingo darbo. Pasiūlymo neremia nei socialinės apsaugos ir darbo ministrė, nei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas.   

Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti GMP personalo valstybines pensijas, Seime registravo penki valdančiųjų ir opozicijos parlamentarai.  

Pataisos numato, kad GMP brigadų personalo valstybinės pensijos būtų skiriamos medikams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Taip pat numatytos ir našlių bei našlaičių pensijos. 

Tokia pensija siektų maždaug 300 eurų – 40 proc. per paskutinius penkerius jų darbo metus gautos vidutinės algos.

„Pensijos labai artimos kitų spec. tarnybų pareigūnų, be kurių negali apsieiti joks ekstremalus įvykis“, – BNS teigė vienas pataisų autorių, Sveikatos reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.  

„Valstietis“ Aurelijus Veryga BNS sako pritariantis, kad GMP brigadų darbuotojai gautų valstybines pensijas: „Reikia pasirūpinti jais, kaip kitais pareigūnais. Jie irgi susiduria su rizikomis, nes važiuoja į vietas, kur būna agresyvių žmonių, apsvaigusių“.  

Reikia pasirūpinti jais, kaip kitais pareigūnais. Jie irgi susiduria su rizikomis, nes važiuoja į vietas, kur būna agresyvių žmonių, apsvaigusių.

Konservatorė Jurgita Sejonienė mano, kad tokioms pensijoms gali prireikti daugiau negu 10 mln. eurų.

„GMP darbuotojų struktūra pagal amžių yra labai nepalanki. Yra daug vyresnio amžiaus darbuotojų ir, matyt, jie pageidautų tokios išankstinės pensijos“, – BNS teigė J. Sejonienė.  

Pasak jos, mokėdama tokias pensijas Lietuva nebūtų išskirtinė, nes analogiškos išmokos yra daugelyje šalių.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad per kolektyvines derybas reikia gerinti jų darbo sąlygas, o ne mokėti valstybines pensijas.

Pasak jo, valstybinės pensijos yra ydingas būdas, kuriantis nelygiateises sąlygas tarp kitų profesinių grupių, kurių darbo sąlygos sudėtingos, įtemptos bei rizikingos.

„Paprastai į valstybinių pensijų sistemą įtraukiami asmenys, kurių veikloje galioja nemažai suvaržymų ir ribojimų. Pareigūnai negali dirbti kito darbo, jiems keliami reikalavimai dėl sveikatos, fizinio pasirengimo, amžiaus“, – teigė jis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS teigė esanti už tai, kad žmonės, nesvarbu, kokį darbą dirbtų, gautų motyvuojantį atlygį ir darbo sąlygas.

„Valstybinės pensijos ir šiaip yra į visas puses išplėsta priemonė, kuri tapo kaip papildoma socialinė garantija ir man neramu, kad sykiais ji bando pakeisti atlyginimą, kai nekeliami atlyginimai, o tikimasi, kad bus tos valstybinės pensijos kaip kompensacijos“, – BNS sakė M. Navickienė.

Pasak jos, tokioms išmokoms biudžete reikės numatyti lėšų, o jų 2024 metų biudžeto projekte nėra. 

„Turime leisti lėšas pasvertai. Ar manome, kad dabar 10 mln. eurų ar net daugiau į šitą dalį yra vertingiausia investicija? Reikia žiūrėti į 2025 metų perspektyvą“, – tvirtino ministrė.

„Diskusija gali būti, visi turėsime savų argumentų. Bet diskusijas palikčiau ateičiai“, – pridūrė ji.

Dabar skiriamos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų ir prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos.  

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimą, valstybinės pensijos jiems bus mokamos nuo sausio 1 dienos.

Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Ši pensija šiuo metu siekia 234 eurus.

Ją skiria Vyriausybė pagal Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.

Pagal SADM teikimą valstybinės pensijos jiems būtų mokamos nuo sausio 1 dienos.

Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Ši pensija šiuo metu siekia 234 eurus.

Ją skiria Vyriausybė pagal Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.

Iki šiol pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinė pensija bei prezidento sutuoktinio valstybinė pensija nebuvo skiriama, o paskirtoji – nemokama tol, kol asmenys turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, pavyzdžiui, pensijos gavėjai dirbo. Taip pat tol, kol žmonės gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Įsigaliojančiais Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimais atsisakoma valstybinės pensijos ribojimo gaunantiems draudžiamųjų pajamų. Pakeitimai reikalingi siekiant užtikrinti konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, nors ir gauni pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

„Valstybinės pensijos yra papildomos pensijos. Jas gauna tik nedidelė dalis pagyvenusių ir neįgalių žmonių, todėl didžiausias dėmesys bus skiriamas nuosekliam pagrindinių – socialinio draudimo ir šalpos – pensijų didėjimui, nes būtent jos yra pagrindinis ir dažniausiai vienintelis pragyvenimo šaltinis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, šioms grupėms teikiamos labai skirtingos savo sąlygomis ir apimtimi garantijos, pati sistema labai fragmentuota. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta šią sistemą peržiūrėti kompleksiškai, siekiant ją padaryti sąžiningesnę ir vienodesnę.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas gauna 11,8 tūkst. asmenų.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokiam  Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektui, kurį Seimo Peticijų komisijos vardu pateikė šios komisijos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis.

Už projektą po pateikimo balsavo 78 Seimo nariai, 2 buvo prieš, susilaikė  45 parlamentarai. Į Seimo plenarinę salę, sulaukęs Vyriausybės išvados,  projektas sugrįš  birželio 22  d.

Peticijų komisija mano, kad yra neteisinga nemokėti antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiam našliui, nes ši valstybinė pensija nėra vien tik valstybės padėka už vaikų išauginimą, tai yra ir piniginė parama asmeniui.

„Valstybinė pensija nėra vien tik apdovanojimas, ji yra ir piniginė parama daugiavaikiam tėvui ar motinai, nors ir labai nedidelė (nesiekia net 120 eurų). Be to, gali būti tokia situacija, kai antrojo laipsnio valstybinę pensiją gavusi daugiavaikė motina šia teise pasinaudojo tik kelerius metus ar mėnesius, nes mirė, todėl tikslinga, kad toliau ši valstybinė pensija Valstybinių pensijų įstatyme nustatytomis sąlygomis būtų mokama našliu ar našle likusiam tėvui arba motinai“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo projektu siekiama tenkinti Albino Antano Kazlausko peticiją „Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiams tėvams“. Peticijų komisija pernai rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti įstatymą, kad nebūtų skriaudžiami daugiavaikių šeimų tėvai, likę našliais.

Pagal galiojantį 2017 m. lapkričio 21 d. pataisytą Valstybinių pensijų įstatymą, jeigu daugiavaikiai motina arba tėvas pasinaudojo teise į antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kitam iš jų ši pensija neskiriama, net ir tuo atveju, jeigu antrojo laipsnio valstybinę pensiją gavę daugiavaikiai motina ar tėvas mirė.

Seimo Peticijų komisijos pirmininko E. Pupinio duomenimis, šiuo metu 8890 asmenų gauna antrojo laipsnio valstybines pensijas kaip daugiavaikiai tėvai, iš jų – 8791 motina.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo bendru sutarimu pritarė tokioms Seimo narės Agnės Širinskienės pateiktoms Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisoms. Po svarstymo komitetuose į Seimo salę jos turėtų sugrįžti gegužės 11 d.

„Teisėjai šiuo metu yra vieninteliai iš valstybinių pensijų gavėjų, kurie gauna valstybinę pensiją tik tuomet, kai sulaukia pensinio amžiaus. Tiems, kurie neteko darbingumo, valstybinė pensija šiuo metu nėra mokama. Lyginant su kitomis valstybinių pensijų gavėjų grupėmis (mokslininkais, kariais, pareigūnais), nedarbingais pripažinti teisėjai yra diskriminuojami. Jiems pensija nemokama, kai tuo tarpu nedarbingais tapę mokslininkai, kariai valstybines pensijas gauna“, – sako Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotoja A. Širinskienė.

Toks reguliavimas, jos nuomone, yra neteisingas ir neproporcingas.

Valstybinių pensijų ribojimą siūlyta panaikinti ir tiems, kurie gauna ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Komiteto išvadai dėl siūlomo įstatymo pataisų pritarė 10 narių, 2 susilaikė.

Analogiškai įstatymo pakeitimo projektu siūloma pripažinti netekusia galios Konstitucijai prieštaraujančią Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatą, kuria nustatoma riboti mokslininkų valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimą asmenims, kol šie gauna anksčiau minėtas papildomas draudžiamąsias pajamas.

Siūloma pripažinti nebegaliojančia nuostatą, kad mokslinio darbo stažas įskaitomas ne ilgiau negu asmeniui sukaks 65 metai, taip pat, kad laikas, per kurį asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro stažą ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas.

Taip pat siūloma atsisakyti riboti prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimą šiam turint draudžiamųjų pajamų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, įstatymo projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti 2021 metais reikės apie 780 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Parlamentarės registravo tai siūlančias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisas.

„Teisėjai šiuo metu yra vieninteliai iš valstybinių pensijų gavėjų, kurie gauna valstybinę pensiją tik tuomet, kai sulaukia pensinio amžiaus. Tiems, kurie neteko darbingumo, valstybinė pensija šiuo metu nėra mokama. Lyginant su kitomis valstybinių pensijų gavėjų grupėmis (mokslininkais, kariais, pareigūnais), nedarbingais pripažinti teisėjai yra diskriminuojami. Jiems pensija nemokama, kai tuo tarpu nedarbingais tapę mokslininkai, kariai valstybines pensijas gauna. Toks reguliavimas, kaip turime dabar, neteisingas ir neproporcingas“, – teigia Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotoja A. Širinskienė.

Seimo narės R. Šalaševičiūtės teigimu, esamas reguliavimas – akivaizdi teisės spraga. „Niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, taip, kaip yra dabar – socialiai neatsakinga, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai), kai tuo tarpu teisėjai, sulaukę senatvės pensijos, valstybinę pensiją gali gauti. Juolab, kad kitoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms valstybinė pensija yra mokama abiem pagrindais – ir sukakus pensiniam amžiui, ir tapus nedarbingam“, – sako Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Seimo narės tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje  svarstyti siūlomas įstatymo  pataisas.

Šios išmokos didės pareigūnams ir kariams, teisėjams, nukentėjusiems asmenims, pirmojo ir antrojo laipsnių pensijų gavėjams, mokslininkams.

Už tokias Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kurių iniciatoriai „valstiečių“ frakcijos nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Jonas Jarutis, antradienį balsavo 130 Seimo narių, prieš ir susilaikė po vieną.

Pasak opozicijai priklausančių „valstiečių“ atstovo Tomo Tomilino, valstybinės pensijos indeksuojamos augant kainoms: „Tai yra pagal infliacijos lygį. Tai neprilygsta indeksacijai, kurią turime pensijų sistemoje, kai pensijos indeksuojamos pagal darbo užmokesčio fondo augimą ir jo tendencijas“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pritarė šių pensijų  didinimui, tačiau pakvietė Seimą į diskusiją, ar skiriant jas nėra piktnaudžiaujama.

„Taip pat kviesčiau Seimo tyrimų skyrių panagrinėti, kam yra skiriamos valstybinės pensijos kitose Europos Sąjungos šalyse ir pažiūrėti, ar iš tiesų sistema, kurią turime Lietuvoje, atitinka europinius standartus ir europinę socialinę tvarką, kam, kaip ir kada ir kokios valstybinės pensijos skiriamos“, –  kalbėjo jis.

Dabar nėra valstybinių pensijų, išskyrus prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, vertės palaikymo mechanizmo, todėl, kaip teigia pataisos iniciatoriai, keičiantis ekonominėms sąlygoms, šių pensijų perkamoji galia mažėja. 

2019 metais valstybines pensijas gavo apie 97,7 tūkst. asmenų (kartu su našliais ir našlaičiais), šioms pensijoms pernai panaudota apie 139,4 mln. eurų.

KT birželį konstatavo, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo norma, kai į daktaro arba habilituoto daktaro stažą neįskaičiuojama mokslininko veikla, vykdoma po to, kai jam sukanka 65 metai, yra diskriminuojanti dėl amžiaus. Teismas tuomet pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja ir įstatymo nuostata, jog valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kol mokslininkai turi draudžiamųjų pajamų ar net gauna ligos, motinystės, tėvystės išmokas.

Kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos(SADM) parengtas pataisas, jomis siūloma išbraukti šias nuostatas, taip pat atsisakyti principo, jog į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaičiuojama veikla, kai šis gauna valstybinę pensiją.

Vis dėlto ministerijos siūlymu nustatyta, kad mokslininkams valstybinė pensija skiriama ir mokama tik kai jie nustoja dirbti mokslinį darbą Lietuvos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose arba vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas.

SADM teigimu, įstatymo pataisos šiuo metu būtų aktualios keliems šimtams mokslininkų: apie 400 asmenų būtų atnaujintas mokslininkų valstybinių pensijų mokėjimas, išmokant nepriemokas nuo KT nutarimo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2020-ųjų birželio 3-iosios. Taip pat po šio termino įgijusiems bent vienus mokslinio darbo stažo metus būtų  perskaičiuotos ir išmokėtos nepriemokos.

Pataisos paveiktų ir dar apie 50 asmenų, kurie gauna pirmojo ir antrojo laipsnio pensijas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nes ministerija siūlo ir šiame įstatyme atsisakyti ribojimų dėl gaunamų draudžiamųjų pajamų, taip pat ligos, motinystės ir kitų išmokų.

Numatoma, kad pakeitimams įgyvendinti prireiks apie 780 tūkst. eurų.