-
Aiškėja, kodėl kūdikį pagrobusio tėvo rusų pasieniečiai nepasitiko šūviais (išskirtinis pasakojimas) 177
Bičiulystė su teistu veikėju?
A. Švanys pastaruoju metu gyveno Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijoje esančioje tėvų sodyboje.
Į Rusiją su vaiku pasprukusio A. Švanio tėvas apie sūnų su žurnalistais nepanoro kalbėti.
„Mes šia tema nekalbame. Svetimų dalykų nekomentuosiu. Nieko negaliu pasakyti“, – pokalbį pabaigė Vytautas Švanys.
V. Švanys Klaipėdos rajone labiau žinomas tapo po vietos bendruomenės iniciatyvų stabdyti vėjo jėgainių parko atsiradimą netoli Dovilų, vyras pasisakė ir prieš skalūnų dujų gavybą.
Doviliškiai apie V. Švanio pažiūras sužinojo tik po Vaido Lekstučio, sambūrio „Būkime vieningi“ įkūrėjo, teismo.
V. Švanys figūravo tarp tų, kurie teismo salėje reiškė palaikymą V. Lekstučiui.
V. Lekstutis, garsėjantis prorusiškomis pažiūromis, prieš šešerius metus buvo nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu.
V. Lekstutis teismo proceso sulaukė po dienraščio „Klaipėda“ kreipimosi į tuometį Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl V. Lekstučio viešų pasisakymų socialiniame tinkle.
Veikėjas feisbuke viešai pritarė sovietų vykdytoms represijoms, o neišmanėlius siūlė išvežti į Sibirą, pravėdinti galvas.
Jis aktyviai ieškojo antrosios pusės. Jis norėjo padorios, tvarkingos žmonos, kuri nerūkytų, negertų, nebūtų „sisteminė“.
„Jis mano draugas“
Pirmadienį, paaiškėjus, kad vaiką į Rusiją slapta išgabeno būtent A. Švanys, V. Lekstutis ėmė viešai džiūgauti „YouTube“ kanale.
„Jis mano draugas ir aš apie tą problemą žinojau. Dėl to vaikelio. Ji yra mano seno draugo V. Švanio sūnus“, – „YouTube“ kanale kalbėjo V. Lekstutis.
Vyras aiškino, kad guldo galvą už bičiulį ir linki jam kuo geriausios kloties.
„Jis aktyviai ieškojo antrosios pusės. Jis norėjo padorios, tvarkingos žmonos, kuri nerūkytų, negertų, nebūtų „sisteminė“, – apie bičiulio siekius pasakojo V. Lekstutis.
„Sisteminiais“ V. Lekstučio sekėjai veikiausiai vadina tuos, kurie laikosi įstatymų, neneigia valstybingumo, pasisako prieš Rusijos pradėtą kruviną karą prieš Ukrainą.
V. Lekstutis viešai įraše išklojo bičiulio asmeninio gyvenimo detales.
Vyras aiškino, kad A. Švanys susirado merginą ir susilaukė vaikelio.
„Merginos tėvai buvo visiški „sisteminukai“. Esą rusai puola ir visa kita. Mergina buvo per silpna. Mergina tiesiog atsisakė bendrauti“, – kalbėjo V. Lekstutis.
Vyras tikino, kad vyko teismo procesas dėl vaiko globos.
„Algirdas galvojo apie vaiką, jis tiesiog galvojo, kas iš jo užaugs – dar vienas „sisteminis“ idiotukas. Algirdas, turėdamas didžiulę atsakomybę už savo vaiką, priėmė sprendimą. Aš, aišku, apie tai nežinau. Ir šaunuolis, kad niekam nesigyrė ir niekam nesakė. Jis pasiėmė vaikelį ir išvyko į Kaliningradą. Ir, žinoma, jis bus apgyvendintas, jam bus sudarytos visos sąlygos. Greičiausiai rusai tuo pasinaudos. Bet kaip jam pavyko prasprukti pro tokią apsaugą didžiulę? (kalba netaisyta – A. A.)“, – su neslepiama džiugesio gaidele kalbėjo V. Lekstutis.
Jis įraše išreiškia savo požiūrį į „suverenus“, taip pat Žemaitijoje plintantį antivalstybininkų judėjimą. V. Lekstutis pareiškė, kad šie tik šūkauja.
„Žmogus ėmė ir padarė“, – akcentavo V. Lekstutis
Įžūlūs pamokymai motinai
Veikėjas aiškino, kad bičiulis veikiausiai suprato, kad teismuose dažniausiai taikoma praktika, kai vaikas paliekamas gyventi su motina.
Taip jis esą suprato, kad negalės dalyvauti atžalos ugdymo procese, negalės užauginti protingo vaiko.
Tėvas priėmė sprendimą sprukti į autokratinę valstybę, kurioje jau senokai pamintos bet kokios žmogaus teisės.
Artimiausiu metu Rusijos Federacijoje suintensyvės eilinė mobilizacija, tad tikėtina, jog jaunam darbingo amžiaus vyrui vargiai pavyks jos išvengti.
„Aš jį palaikau. Algirdai, stiprybės. Raginu visus žemaičius palaikyti Algirdą“, – naiviai bičiuliui linkėjo V. Lekstutis.
Neatmetama, kad A. Švanys gali būti mobilizuotas ir išvežtas kariauti į Ukrainą.
Tokiu atveju kažin ar būtų ko džiūgauti.
Vaikas veikiausiai būtų atiduotas į vaikų namus ir ši, pasak V. Lekstučio, laiminga bėglio istorija labai greitai taptų eiline Rusijos realybės istorija.
V. Lekstutis turėjo įžūlumo kreiptis į pagrobto vaiko motiną.
„O mamai – patarimas. Pagalvok, pagalvok ramiai. Ar tau dabar gera su savo mamyte, kuri sugriovė jūsų santykius? Pasidaryk vizą ir gal važiuok ieškoti savo vyro su savo vaikeliu“, – aiškino V. Lekstutis, pareiškęs savo nuomonę apie šalį sukrėtusį vaiko pagrobimo skandalą.
Rusijos tarnybų šešėlis?
Rusijos mylėtojui V. Lekstučiui atkirtį rėžė pagrobto vaiko močiutė, gyvenanti Kaune.
Moteris vos valdė emocijas, kalbėdama apie šeimą ištikusią tragediją.
„Jis slėpė nuo visų. Ir nuo dukros slėpė. Jam buvo „stogas pačiuožęs“. Net darbe niekas nežinojo, kad jis palaiko Rusiją, kad jis yra prorusiškas. Jis turėjo savo komandą, palaikė ryšius Olegu Titorenka (nuteistas už antivalstybinę veiklą Lietuvoje – A. A.)“, – pasakojo pagrobto vaiko močiutė.
Olegas Titorenka/Vytauto Liaudanskio nuotr.
Moteris įtaria, kad šiam vaiko pergabenimo planui galėjo būti ruošiamasi iš anksto.
„Jis išsiėmė vaiko gimimo liudijimą. O tai padarė pavogęs dukros dokumentus. Taip gavo notaro patvirtinimą, kad jis yra tėvas. Neįtikėtina, kaip veikia mūsų įstatymai. Jis sugebėjo pagaminti net ir vaiko pasą“, – šiurpo močiutė.
Moteris pripažįsta, kad jos dukros laukia ilga kova dėl vaiko.
„Ieškome advokato, teks vykti į Kaliningradą, į teismo posėdžius. Mėginsime įrodyti ir laimėti bylą“, – patikino močiutė.
Moteris kėlė versiją, kad A. Švanys ne veltui taip drąsiai gumine valtimi, kurioje buvo vaikas, kirto sieną su Rusija.
„Jokių šūvių iš anos pusės jis nesitikėjo. Man atrodo, kad jis buvo susitaręs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Dėl akių jis buvo suimtas, o dabar jau jis paleistas. Neaišku, kur jis gyvena. Ar nusipirkęs butą, ar nuomoja, nežinome“, – kalbėjo močiutė.
Ji šiurpo, kad Rusijoje neteisėtai iš savo šalies išvežto kūdikio likimas yra visiškai neaiškus.
„Labai sudėtinga. Juk tai – Rusija“, – atsiduso moteris.
Man atrodo, kad jis buvo susitaręs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Telkia pagalbą
Pagrobto vaiko mama pripažino, kad ji žinojo, jog A. Švanys simpatizuoja rusiškai ideologijai.
„Aš žinojau, kad jis prorusiškas. Jis bendravo su O. Titorenka. Kol kas naujų žinių neturime. Žinome, kad Algirdas paleistas ir išsivežė dukrą į gyvenamąsias patalpas. O kur jos yra, nežinome“, – kalbėjo vaiko mama.
Moteris pripažino, kad sudėtingiausia tai, jog vaikas išvežtas į Rusiją.
„Algirdas akivaizdžiai pasinaudojo situacija. Nesinori juk pradėti politinių konfliktų su Rusija. Nesu tikra, kad Algirdas bendravo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, bet jo bičiulis tikrai turi ryšių“, – kalbėjo mama.
Bėglys šokiravo ir Rusnę
Pasienyje su Rusija gyvenantys rusniškiai pripažino, kad nepamena tokio atvejo, kai kas nors specialiai kirstų valstybės sieną.
„Baidarininkai nuklysta, keturračiu ar pėsčiomis žvejai nuvažiuoja į Rusijos pusę. Visko pasitaiko“, – pasakojo rusniškė, Šilutės rajono tarybos narė Daiva Plikšnienė.
Nesėkmingai baigėsi žvejyba net Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui, kuriam teko pakliūti į rusų pasieniečių rankas, kirtus sieną.
Tačiau šis incidentas rusniškiams kelia įvairių minčių.
„Taip, mes suprantame, kas yra mūsų kaimynas. Tačiau mes nebijome ir niekada taip saugiai nesijautėme, kaip dabar. Nesinorėtų vielinių tvorų ir įspėjančių užrašų. Tačiau tikėtina, kad tarnybos padarys išvadas“, – patikino rusniškė.
Vis dėlto D. Plikšnienė labiausiai buvo sukrėsta A. Švanio drastišku poelgiu.
„Nesuvokiama. Iš tokio mažo kūdikio nusprendė atimti mamą. Tai yra baisu“, – kalbėjo moteris.
Rusniškė šiurpo vien nuo minties, kad lietuvis, gimęs ir užaugęs Klaipėdos rajone, sugalvojo sprukti ne kur kitur, o į autoritarinę valstybę.
„Taip, o jei mobilizacija, o jei vaikas ir be tėvo liks? Visiškas košmaras. Kaip apie tai nepagalvoti? Net šiurpas eina“, – pripažino moteris.
Prie Pakalnės upės kaimo turizmo sodybą turinti moteris pasakojo, kad Rusnėje ramu net ir iš karo vietų pabėgusioms ukrainietėms.
„Viena jų prisipažino, kad net nėra taip arti buvusi Rusijos sienos. Bet nieko, apsiprato ir gyvena“, – kalbėjo moteris.
Ji patikino, kad valtį nuomai įmanoma gauti bet kurioje sodyboje.
„Kas įtars apie tokius kėslus. Nežinau net kaip savo svečius turėtume patikrinti. Juk dažniausiai pasitikime. Ne tik lietuviai pas mus apsistoja, turėjome ir rusų svečių. Nieko ypatingo. Tarp lietuvių ir tarp vokiečių yra visokių. Visokių yra ir rusų“, – nuomonę išsakė rusniškė.
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.
Prieš pabėgimą – slaptas žingsnis
Aiškėja, kad A. Švanys dar pavasarį Dovilų bibliotekoje ieškojo literatūros apie kūdikių iki vienerių metų auginimą.
Vyras buvo pasiėmęs kelias bibliotekos knygas.
Pirmadienio rytą, kai žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie į Rusiją pabėgusį vyrą, Dovilų bibliotekos darbuotojos net nustėro išvydusios, kad A. Švanys išvakarėse ar savaitgalio naktį atnešė skolintas knygas.
Vyras jas įmetė į pašto dėžutę. Doviliškiai spėja, kad A. Švanys nesiruošė sugrįžti ir buvo galutinai apsisprendęs dėl savo tikslo.
Bendruomenėje – klausimai
Doviliškiai abejoja tuo, kad A. Švanys galėjo turėti Rusijos pilietybę.
Artimiau vyrą pažinoję vietiniai pasakojo, kad A. Švanys sudarė kiek radikalaus gamtininko įspūdį.
Vyras propagavo ekologinį gyvenimo būdą, bendravo su viena Dovilų seniūnijoje įsikūrusia rusakalbių šeimyna, auginančia kedrus.
Klausimai dėl Rusijos pilietybės neduoda ramybės ir Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorei Asta Klimienei, kuri įdarbino A. Švanį Botanikos sode.
„Taip, pasą mačiau. Parašyta – lietuvis“, – prisipažino A. Klimienė, kad buvo priblokšta, kai iš žiniasklaidos sužinojo, kad A. Švanys pabėgo į Rusiją.
„Jis čia dirbo neilgai. Negalėjau net įtarti, darbe buvo praėjusią savaitę. Atrodė kaip visada. Jokių šeimos ar kitų reikalų nepasakojo. Mums visiems buvo didelė naujiena. Visi esame pasimetę ir sukrėsti“, – pasakojo A. Klimienė.
Botanikos sode vyrui labai sekėsi bendrauti su vaikais, jis vedė užsiėmimus moksleiviams.
„Ir jam labai pavykdavo su vaikais sutarti. Jį mėgo vaikai. Jis čia trejus ar ketverius metus dirbo. Niekada net neįtarėme, jokių prorusiškų pažiūrų negirdėjome“, – pasakojo A. Klimienė.
Darbe A. Švanys bendraudavo tik darbiniais klausimais. Bendradarbiai net nežinojo, kad kolega susilaukė vaikučio.
„Jis buvo kruopštus, kaip mokslininkas. Pavestas užduotis atlikdavo. Kartais būdavo išsiblaškęs, bet visi mokslininkai būna išsiblaškę. Taip, jis buvo keistuolis. Jis kuravo Lietuvos floros skyrių. Ir jam labai patiko“, – prisiminė sodo direktorė.
Algirdas Švanys/Dovilų etninės kultūros centro nuotr.
Tiesa, kai kada kolegos girdėjo A. Švanį kalbant rusiškai. Su kuo bendravo vyras, niekas nežinojo.
„Jis išeidavo į lauką pakalbėti telefonu. Tad niekas negirdėjo, kokio pobūdžio pokalbiai buvo“, – patikino A. Klimienė.
A. Švanys per savaitę universitete dirbdavo tik dvi tris dienas, įdarbintas buvo puse etato.
„Nežinau, kas jam sušvietė. O ir gaila žmogaus, gal protas pasimaišė, kad tokių dalykų griebėsi“, – atsiduso A. Klimienė.
-
Atlantą perplaukęs A. Valujavičius: gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas! 60
„Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas!
Po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių Atlanto vandenynas yra perplauktas!
Daug emocijų, didžiulis išbandymas ir dešimtoji gyvenimo kelionė oficialiai įgyvendinta!
Tikėkite savimi, nes jei savim netikėsit, tai kas tuomet jumis tikės?
Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie šios mano svajonės išpildymo, už jūsų šiltas ir motyvuojančias žinutes ir ačiū už tai, kad tikėjote manimi!
Ir mes galingi iš naujo, yeee!
Lai „Lituanica“ atgimsta naujame šimtmetyje!
Ačiū!“ – rašė A. Valujavičius.
Primename, kad A. Valujavičius antradienį vakare, po 22 val. Lietuvos laiku, baigė keturis mėnesius per Atlantą vienviete valtimi „Lituanica“ trukusią kelionę ir pasiekė Majamio pakrantę.
8 tūkst. kilometrų kelionę A. Valujavičius skyrė paminėti 90-osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metinėms, taip norėdamas užfiksuoti Lietuvos rekordą.
Keliautoją pakrantėje pasitiko apie šimtas žmonių su Lietuvos vėliavomis ir atributika.
A. Valujavičius šia kelione bandė pagerinti ir pasaulio rekordą, tikėdamasis Šiaurės Amerikos žemyną pasiekti per 110 dienų. Vis dėlto to padaryti nepavyko, nes sutrukdė vėjas. Kelionė užtruko ilgiau.
Bus sukurtas dokumentinis filmas
Istorinį, o kartu ir rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną keliautojas fiksavo vaizdo kameromis. Pasiekus Lietuvą, sukaupta medžiaga bus perduota montažo režisieriui ir garso prodiuseriui, kurie pradės dokumentinio filmo kūrybos darbus. Jo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausį.
Visuomenė buvo kviečiama stebėti A. Valujavičiaus kelionę ir prie jos įgyvendinimo prisidėti finansiškai – šiuo kvietimu jau pasinaudojo nemažas būrys tautiečių.
„Paskelbęs apie kelionę, pasidalijau galimybe prie jos prisidėti finansiškai ir tuo, kad atsidėkodamas už kiekvieno indėlį, ant valties parašysiu žmogaus vardą ir pirmąją pavardės raidę. Iki išplaukimo ant valties surašiau daugiau nei 2 tūkst. vardų, juos pildžiau laukdamas tinkamo vėjo Ispanijoje, o prisidėjusius kelionės metu ant valties surašysiu jau pasiekęs Majamį“, – prieš išplaukdamas teigė A. Valujavičius.
-
A. Valujavičius džiaugiasi: švilpsiu su vėjeliu! 13
„Vėjas nepaleidžia ir, panašu, kad visą ateinančią savaitę švilpsiu su vėjeliu! Jėga!“ – džiaugėsi A. Valujavičius.
Keliautojas įvardijo ir artimiausią kelionės tikslą.
„Nepaleidžiam ir judam link Majamio!“ – teigė jis.
Primename, kad A. Valujavičius šia kelione siekia vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą. Tai įgyvendinęs, keliautojas taps pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Keliautojo plaukimą per Atlanto vandenyną realiu laiku galite stebėti čia.
-
A. Valujavičius apie lyg styga atrodantį vandenyną: jau pavargau nuo to štilio 5
Styga. Jau pavargau nuo to štilio.
Artėja nepalankus vėjas“, – rašė keliautojas.
Primename, kad A. Valujavičius šia kelione siekia vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą. Tai įgyvendinęs, keliautojas taps pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Keliautojo plaukimą per Atlanto vandenyną realiu laiku galite stebėti čia.
-
A. Valujavičiaus kelionės per Atlantą iššūkiai: banga buvo nubloškusi į vandenį 16
„Taip atrodo kabina po valties vertimosi. Man irkluojant šoninė banga mane nubloškė į vandenį ir pačią valtį pavertė 90 laipsnių. 360 laipsnių valtis nesivertė. Paskui valtis atsistatė ir aš atgal įlipau į ją. Esu sveikas gyvas, pasikeičiau šlapius rūbus ir toliau einu irkluoti. Bangos kyla“, – feisbuke rašė A. Valujavičius.
Primename, kad A. Valujavičius šia kelione siekia vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą. Tai įgyvendinęs, keliautojas taps pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Keliautojo plaukimą per Atlanto vandenyną realiu laiku galite stebėti čia.
-
A. Valujavičius – apie pirmuosius techninius darbus ir kompanijos nepanorusį palaikyti ryklį 35
A. Valujavičius šia kelione siekia vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą. Tai įgyvendinęs, keliautojas taps pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Gaila, kad jis nepanoro priplaukti arčiau ir pabūti mano kompanijoje kiek ilgiau, tai būčiau spėjęs ir nufotografuoti.
„Pastarąją savaitę turėjau pasirūpinti techniniais reikalais – reikėjo keisti kėdutės ratukų guoliukus, nes labai tekėjo rūdys ir visas valties denis buvo rudas. Prieš tai skaudėjo užpakalį – tai buvo didžiausia problema irkluojant po 14 valandų per parą, bet dabar jis po truputį apsipranta. Stengiuosi miegoti ant pilvo, kad leisčiau jam pailsėti. Nuo irklavimo jaučiasi ir delnų pavargimas, tai kartais sporto salės diržais apsisuku irklus ir nuimu krūvį nuo jų, kad kiek pailsėtų. Kol kas vis dar nepavyksta suvalgyti tiek maisto per parą, kiek planavau, tai jaučiu, kad po truputį krenta svoris, bet dėl to nesijaudinu – viskas, kaip priklauso.
Per dieną vis pamatau vieną kitą konteinerinį laivą, bet jų kiekis gerokai sumažėjo, palyginus su pirmosiomis kelionės dienomis. O vakar kiek tolėliau nuo valties mačiau praplaukiantį rudos spalvos ryklį. Gaila, kad jis nepanoro priplaukti arčiau ir pabūti mano kompanijoje kiek ilgiau, tai būčiau spėjęs ir nufotografuoti. Džiaugiuosi, kad artėjant prie Kanarų vėjas geresnis, tai ir irkluojasi smagiau – per parą įveikiu apie 35–45 jūrmyles (65–83 kilometrus)“, – pasakoja keliautojas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Turi atsakymą abejojantiems
Irklais per Atlantą mosuojantis A. Valujavičius teigia žinantis apie tai, kad yra žmonių, manančių, jog jo progresas per lėtas tam, kad būtų pagerintas pasaulio rekordas – t. y. Atlanto vandenynas perplauktas per 110 dienų ar greičiau. Keliautojas jiems turi atsakymą:
„Ši atkarpa – nuo Ispanijos krantų iki Kanarų salų – nors ir nėra ilga, bet ji mažiausiai nuspėjama ir sudėtingiausia, nes vėjas dažnai keičiasi. Tai nieko keisto, kad procesas nėra greitas – būdavo dienų, kai pusę dienos sunkiai kapojau ir, realiai, stovėjau vietoje, tai tekdavo išmesti parašiutinį inkarą ir dreifuoti. Bet pasiekus Kanarų salas pūs geras rytų vėjas, kuris palankiai mane neš, prisidės ir Golfo srovė, tai tada per dieną turėčiau įveikti ir 50–60 jūrmylių, o tai tikrai nemažai“, – aiškina keliautojas.
Šiuo metu su palankia kryptimi pučiančiu vėju A. Valujavičius užtikrintai iriasi Kanarų salų link, kurias turėtų pasiekti po kelių dienų.
Keliautojo plaukimą per Atlanto vandenyną realiu laiku galite stebėti ČIA.
Kelionę vainikuos dokumentinis filmas
Istorinis ir rekordinis plaukimas per Atlanto vandenyną bus užfiksuotas vaizdo kameromis, o iš sukauptos medžiagos, vos tik A. Valujavičius pasieks Lietuvą, bus pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Jo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausį.
Prie šios kelionės įgyvendinimo, o kartu ir ją įprasminančio filmo kūrybos, prisidėti finansiškai gali kiekvienas norintis. Būdai tai padaryti – nurodyti keliautojo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose. Atsidėkodamas už indėlį, A. Valujavičius ant „Lituanica“ valties užrašys kiekvieno prisidėjusio vardą ir pirmąją pavardės raidę.