Jau užbaigtame pirmajame išmanaus vandentiekio diegimo etape „Vilniaus vandenys“ išmaniuosius skaitiklius įrengė šuliniuose ir daugiabučių namų įvaduose. Iš viso bendrovė Vilniuje įdiegė daugiau nei 8000 išmaniųjų skaitiklių. Kitą projekto etapą, kai išmanieji apskaitos prietaisai bus diegiami gyventojų butuose, „Vilniaus vandenys“ planuoja pradėti dar šių metų pabaigoje.

„Teisingi, tikslūs, automatiškai renkami duomenys yra žingsnis tiek link geresnės vartotojų patirties, tiek efektyvesnės įmonės veiklos. Ir nors skaitmenizacijos nauda yra nenuginčijama, tai yra pirmasis tokio masto projektas Baltijos šalių ir Lenkijos regione. Tad šį projektą vystome ne tik turėdami tikslą gerinti paslaugų kokybę, bet ir norėdami paskatinti pokyčius kitose Lietuvos ir viso regiono organizacijose“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Išmanusis vandentiekis yra vienas iš „Vilniaus vandenų“ įgyvendinamų skaitmenizacijos projektų.

Kurdami išmanųjį vandentiekį siekiame ne tik modernizuoti, bet ir efektyvinti veiklą. Projektas leis išvengti nedrausmingai vykdomos apskaitos ir vandens nuostolių, patiriamų avarijų metu.

„Kurdami išmanųjį vandentiekį siekiame ne tik modernizuoti, bet ir efektyvinti veiklą. Projektas leis išvengti nedrausmingai vykdomos apskaitos ir vandens nuostolių, patiriamų avarijų metu. Skaičiuojame, kad įgyvendinus projektą per metus mums pavyks sutaupyti arba išvengti nuostolių už daugiau nei 1 mln. eurų. Dar didesnius sutaupymus pasieksime atsisakę kas mėnesį vykdomų skaitiklių rodmenų patikrų. Sutaupytas lėšas galėsime investuoti į vandentiekio tinklo plėtrą ir nusidėvėjusių vamzdynų atnaujinimą“, – pranešime cituojamas bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Pasak jo, išmaniojo vandentiekio projektas padės ne tik identifikuoti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų, nustatyti ir greičiau lokalizuoti avarijas, bet ir ženkliai prisidės taupant vandens išteklius, palengvins gyventojų kasdienybę, prisidės prie spartesnės Vilniaus miesto skaitmenizavimosi pažangos.

Diegiant išmaniuosius apskaitos prietaisus šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose, „Bitė Lietuva“ pirmoji Baltijos šalyse įdiegė realiai veikiančią siaurajuosčio daiktų interneto (NB-IoT) technologiją.

Išmanaus vandentiekio projektą galutinai užbaigti planuojama iki 2030 metų, tada išmanieji skaitikliai turėtų visiškai pakeisti įprastinius, o jų bendras skaičius tiek šuliniuose, daugiabučių namų įvaduose, tiek gyventojų butuose turėtų pasiekti 350 000 vnt. Išmanaus vandentiekio projektui iki jo pabaigos, 2030-ųjų metų, bendrovė „Vilniaus vandenys“ skirs 27 mln. eurų investicijų, iki šiol šiam projektui įgyvendinti jau skirta kiek daugiau nei 2 mln. eurų.

Pernai „Vilniaus vandenys“ investicijoms skyrė daugiau kaip 30,6 mln. eurų.

Nuo 2013 m. rugsėjo pradžios skaitikliai buvo metrologiškai tikrinami ir keičiami kas 6 metai, tačiau pernai buvusio ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus įsakymu patikros laikas buvo pakeistas ir grąžintas trumpesnis – kas 4 metai, rašoma pranešime spaudai.

„Trumpesnis patikros intervalas yra nenaudingas vartotojams. Skaitiklių patikros vartotojams kelia nepatogumų, skaitikliams pakeisti reikia papildomų lėšų, o tai lemia vandens tiekimo paslaugų kainų didėjimą. Be to, apskaitos prietaisų gamintojai deklaruoja, kad vandens skaitikliai yra tinkami apskaitai ne trumpiau kaip 6 metus nuo patikros atlikimo, todėl atlikti patikrinimus ir keisti prietaisus dažniau nėra prasmės“, – teigia ūkio ministras V. Sinkevičius.

Nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki šio įsakymo įsigaliojimo atliktos karšto ir šalto vandens skaitiklių butuose ir individualiuose namuose periodinės patikros rezultatai galios patikros sertifikate nustatytą laikotarpį arba, jeigu patikros sertifikatas nebuvo išduotas, – 4 metus.

Kaip valyti?

"Kauno dienai" Žaliakalnyje gyvenantis Virginijus pasakojo, bendrovės "Santermitos" darbininkams pakeistus karšto vandens skaitiklį, jis apsižiūrėjo, kad užplombuotas ne tik jis, bet ir šalia esantis vandens filtras.

"Pas mane brangūs maišytuvai sudėti, tikrai nenoriu, kad jie užsikimštų. Gana dažnai valau šalia skaitiklio esantį filtrą. Ne kartą esu iš jo ištraukęs beveik centimetro pločio metalo gabaliukų, atkeliavusių senu vamzdynu. Dabar uždėjo plombą, o jos pažeisti negalima, kaip man reikės išvalyti filtrą? Kas man kompensuos nuostolius? Juk kam man tas filtras, jei aš jo pagal paskirtį naudoti negaliu", – aibę klausimų uždavė Virginijus.

Pečiais gūžčiojo ir Virginijaus kaimynai, pirmą kartą išgirdę apie plombuojamus filtrus.

"Nenustatyta, kas kiek laiko reikėtų valyti tuos filtrus. Tai priklauso nuo vamzdyno būklės", – pastebėjo santechnikas Vilius Trainys.

Tokia tvarka

Pasak, "Kauno energijos" atstovo spaudai Udrio Staselkos, vandens skaitiklių pastatymu ir jų plombavimu rūpinasi "Santermita". "Kauno energijai" svarbūs tik skaitiklių rodmenys.

"Santermitos" atstovai patvirtino, kad nauji skaitikliai keičiami įvairiuose Kauno daugiabučiuose. Pirmenybė teikiama tiems namams, kurių karšto vandens skaitikliai nekeisti jau beveik 20 metų.

"Anksčiau gyventojai savo lėšomis turėdavo keisti, jei skaitiklis sustodavo, aprasodavo, skildavo. Dabar tereikia kreiptis į "Kauno energiją". Iki šiol filtrai nebuvo plombuoti. Dabar tokiu būdu bus mažinami nuostoliai", – aiškino "Santermitos" projektų vadovas Gediminas Armonavičius.

Jis tikino, kad norint išsivalyti filtrus, gyventojams reikia skambinti "Kauno energijai". Vėliau specialistai nemokamai nuims plombą, o išvalius filtrą, uždės naują.

G.Armonavičiaus teigimu, dažnai gyventojai vandens filtrą valo vos kartą per metus, kiti tai daro dar rečiau arba iš viso nėra valę. Jis įsitikinęs, kad nesulauks daug iškvietimų nuimti plombos.

"Viskas labai priklauso nuo namo vamzdyno būklės. Jei jis nuo kokių 1980 m. nekeistas, tikimybė, kad filtras užsikimš yra didesnė", – aiškino G.Armonavičius.

Be to, jis suskubo raminti gyventojus, jei šie netyčia pažeistų plombą. Reikia iš karto apie tai pranešti "Kauno energijai" ir tuomet jokių baudų nebus. Tačiau jei gyventojai plombą nutraukė, tačiau apie tai nepranešė, tuomet gali laukti nemalonumai.

Sumažins vagystes?

Specialistai tikino, kad filtrų plombavimas padės sukontroliuoti vandens vagystes. U.Staselka pastebėjo, kad užplombavus tik skaitiklį, kai kurie vartotojai sukčiauja ir ties filtru pradeda leisti vandenį.

Kai nebuvo plombuojamas filtras, kai kurie gyventojai įdėdavo ten ventilį ir naudojo neapskaitytą vandenį. Kol nesąžiningi žmonės naudoja karštą vandenį, kiti namo gyventojai turi atlyginti nuostolius per vadinamojo gyvatuko kainą.

"Kai nėra užplombuotas filtras, galima apeiti skaitiklį ir neteisėtai pasijungti vandenį, o tai jau būtų vagystė. Auksarankių žmonių pas mus labai daug. Jie dažnai ieško, kaip ką padaryti, kad nereikėtų mokėti. Mūsų kontrolieriai yra įvairių racionalizacijų aptikę, kai žmonės sugalvoja, kaip nemokėti už tiekiamą šilumą ar karštą vandenį. Tačiau jei žmogus laikosi tvarkos, tada jokių problemų nekyla", – įsitikinęs bendrovės "Kauno energija" atstovas spaudai.

Tai patvirtino ir "Santermitos" projektų vadovas G.Armonavičius. Jis tikino, kad neplombuotas filtras palieka galimybę naudoti neapskaitytą vandenį, nes jis stovi prieš skaitiklį.

"Kai nebuvo plombuojamas filtras, kai kurie gyventojai įdėdavo ten ventilį ir naudojo neapskaitytą vandenį. Kol nesąžiningi žmonės naudoja karštą vandenį, kiti namo gyventojai turi atlyginti nuostolius per vadinamojo gyvatuko kainą, – pastebėjo jis.

Specialistų teigimu, kituose miestuose jau seniai plombuojami ir vandens skaitikliai, ir prieš juos esantys filtrai. Kaune tokia sistema dabar taikoma tuose namuose, kuriuos administruoja būsto administratoriai. Pasak G.Armonavičiaus, daugumos bendrijų gyventojams filtrai jau seniau užplombuoti, tik skyrėsi pačios plombos.

"Gal kai kurie buvo įpratę ir nelegaliai vandenį pasijungti, todėl jiems tai kelia nuostabą. Nesakau, kad visi vogė vandenį, tačiau tokių tikrai būdavo, – aiškino "Santermitos" projektų vadovas. – Mes esame radę rūsiuose vonias įrengtas. Būna, kad iš viso namo du trys butai taip prisijungdavo vandenį, o visi kiti turi mokėti už vandens cirkuliaciją. Tad šios plombos yra kaip prevencija, kad nebūtų naudojamas neapskaitytas karštas vanduo."

LRT Radijo klausytojas Alfonsas iš Vilniaus nesupranta, kodėl reikia mokėti ne tik už suvartotą vandenį, bet ir už skaitiklių įrengimą ar priežiūrą.

„Gyvenu bendrijai priklausančiame name, esu „Vilniaus energijos“ ir „Vilniaus vandenų“ abonentas. Nesuprantu, kodėl už šalto ir karšto vandens apskaitos skaitiklių įrengimą ir priežiūrą privalau mokėti iš savo pensijos. Juk tai – labai brangu. Jeigu prekė, vanduo, priklauso tiekėjui, tai jis turi turėti ir apskaitos priemones parduotai prekei apskaičiuoti. Aš juk perku vandenį, o ne kokią nors įrangą. Malonėkite paaiškinti, būsiu labai dėkingas“, – prašo LRT Radijo klausytojas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas tikina, kad tai – normali kainodara.

„Visi bet kurios energijos rūšies apskaitos prietaisai turėtų priklausyti tiekėjui. Šiuo atveju taip ir yra, tiek karšto vandens tiekėjas „Vilniaus energija“, tiek šalto vandens tiekėjas „Vilniaus vandenys“ įrenginėja savo apskaitos prietaisus“, – kalba K. Karosas.

Pasak jo, laikotarpiu, kai gyventojai skaitiklius įsirenginėjo savo lėšomis, šios išlaidos būdavo iš dalies kompensuojamos, tačiau minėti skaitikliai – seni, o jų apskaita – netiksli. „Nėra metrologinės patikros, todėl neturėtų būti taikomi atsiskaitymui“, – aiškina pašnekovas.

Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo teigimu, tiekėjai įrengia prietaisus, bet už tai vartotojai turi susimokėti prietaiso aptarnavimo mokestį. „Jis skirtingai vadinasi tiek karšto, tiek šalto vandens tiekimo atveju. Vienur tai yra pardavimo kaina, kitur – skaitiklio aptarnavimo mokestis“, – sako K. Karosas.

Pašnekovo teigimu, už tas lėšas tiekėjas įrengia skaitiklius, juos prižiūri per nustatytą laikotarpį. „Tokia tvarka nustatyta tiek Šilumos ūkio, tiek Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymuose. Tai nėra naujovė, jei žiūrėsime į elektros energijos tiekimą ar dujų tiekimą, kur į paslaugos vertę yra įskaičiuota visa tų apskaitos prietaisų aptarnavimo vertė“, – kalba K. Karosas.

Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tikina, kad nuotolinio nuskaitymo vandens skaitiklis visiškai nekenkia sveikatai ir skleidžia gerokai mažesnę spinduliuotę, nei leidžia norma. Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) radiofizikos profesorius Jonas Grigas sako, kad sveikatos institucijų atstovai nemoka skaityti arba pamiršo Hipokrato priesaiką.

LRT Radijo klausytojas iš Vilniaus susirūpinęs, kad jo sveikatai gali pakenkti butuose montuojami nuotolinio karšto vandens skaitikliai su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. „Man implantuotas širdies stimuliatorius. Gydytojai sakė, kad negalima naudotis jokiais elektroniniais prietaisais. „Vilniaus energija“ stato elektroninius skaitiklius su nuotoliniu valdymu. Man jie gali būti kenksmingi gyvybei“, – sako klausytojas.

Energetikos ministro atstovas Mantas Dubauskas tikina, kad klausimas dėl nuotolinių skaitiklių buvo iškilęs dar 2011 m. Jo teigimu, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai Vilniuje atliko matavimus keliuose butuose, kuriuose yra tokie skaitikliai, duomenų siuntimo momentu.  M. Dubauskas atkreipia dėmesį, kad duomenys iš skaitiklio siunčiami tik kartą per mėnesį.

„Buvo nustatyta, kad siuntimo momentu elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis siekia mažiau nei 0,1 mikrovato į kvadratinį centimetrą. Leistina norma yra 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Tai – 100 kartų mažiau, negu leistina norma“, – tvirtina pašnekovas. Energetikos ministro atstovo žodžiais, jeigu būtų pagrįstas įtarimas, kad minėti skaitikliai tikrai yra kitokių techninių specifikacijų, kitokių savybių ir daug kartų galingesni, tuomet matavimai būtų atliekami dar kartą.

Tokiai pozicijai pritaria ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Valdas Ustila. „Turime informacijos, kad nuotolinio nuskaitymo vandens skaitiklių galia yra apie 1000 kartų mažesnė už normą. Ta spinduliuotė yra tokia maža, kad net nepasiekia žemutinės prietaiso matavimo ribos“, – kalba jis. V. Ustilos teigimu, jeigu prietaisai kokybiškai pagaminti, jie yra sertifikuoti, turi atitikties įvertinimą ir yra saugūs.

Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) radiofizikos profesorius J. Grigas yra kitos nuomonės. Jis aiškina, kad nuotolinis vandens skaitliuko rodmenų skaitymas vyksta elektromagnetiniu mikrobangų spinduliu. Mikrobangas gerai sugeria žmogaus kūnas.

„Jos neigiamai veikia žmones. Jų impulsai gali sugadinti jautrius elektroninius pritaisius. Panašius impulsus skleidžia mobilūs ar belaidžiai telefonai, todėl lėktuvuose ar ligoninėse prašoma išjungti mobilius telefonus, kad nesutrikdytų elektronikos“, – sako profesorius. J. Grigo teigimu, nešiojantys elektrostimuliatorius turėtų vengti statyti namuose nuotolinio nuskaitymo vandens skaitliukus ir naudotis mobiliaisiais telefonais, nes jie gali sutrikdyti stimuliatoriaus veiklą.

Pašnekovas tikina, kad pieš keletą metų Amerikos Floridos valstijos tyrėjai paskelbė apie pusantro šimto puslapių ataskaitą, kurioje parodė, kad nuotolinio nuskaitymo vandens skaitikliai skleidžia žalingą spinduliuotę ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Tyrimas rodo, kad skaitiklių esama įvairių, o jų skleidžiama spinduliuotė viršija leistiną normą. „Gal mūsų sveikatos institucijų atstovai nemoka skaityti arba pamiršo Hipokrato priesaiką“, – svarsto radiofizikos profesorius. 

Vilniuje planuojama didinti vandens kainas: kitą savaitę siūloma pritarti „Vilniaus vandenų“ prašymui nustatyti didesnius šalto vandens tarifus, skelbia Delfi.lt. 

Planuojama, kad vartotojams, už vandenį atsiskaitantiems butuose, vandens kaina gali ūgtelėti 35 proc., nuo 4,37 Lt už kubinį metrą su PVM, iki 5,88 Lt. Už kubą šalto vandens gyventojams teks mokėti 1,51 lito daugiau.

Gyvenantiems individualiuose namuose už kubą vandens tektų mokėti nebe 4,37 Lt už kubinį metrą su PVM, o 5,34 lito už kubinį metrą su PVM.

Kai skaitiklis priklauso „Vilniaus vandenims“, jiems kas mėnesį teks mokėti 3,76 Lt namų vartotojams ir 3,27 lito butų savininkams.

Kai skaitiklis yra nuosavas, mokestis individualių namų vartotojams - 2,36 Lt, butų savininkams - 2,19 lito.