– Tai turbūt galima sieti su mūsų poilsiavimo kultūra ir apskritai požiūriu į savisaugą. Čia nereikėtų kalbėti vien tik apie skendimus, lietuviai apskritai nelabai linkę savęs saugoti. Prieš kiekvieną sezoną mes suaktyvinam mūsų prevencinius veiksmus ir tas rezultatas po truputį matosi. Tačiau, be abejo, nelaimių skaičius neatsiejamas ir nuo oro sąlygų, tas sezoniškumas tikrai jaučiasi.

– Jeigu palygintume Lietuvą su kaimyninėmis šalimis, ar čia mes kažkuo išsiskiriame? Nes Vakarų Europoje, kiek teko girdėti, žmonės prie vandens save labiau saugo.

– Na, jei lyginti Baltijos šalis, mes labai panašūs. Sunku pasakyti priežastis. Turbūt pas vakariečius didesnis gyventojų savisaugos jausmas. Galima būtų sieti ir su vandens telkinių, pritaikytų poilsiui, gausa arba su didesniu prieinamumu mokymo plaukti.

– Kiek kartų jums pačiam šiais metais teko vykti gelbėti skęstančiųjų?

– Šiais metais mūsų statistika skaičiuoja 117 gelbėjimo darbų ant vandens, čia įeina ir gelbėjimo darbai ant ledo. Panašus skaičius buvo ir pernai tokiu metu. Kažkokio didelio šuolio mes nepastebim. Tačiau mes jau turėjom nemažą kiekį nelaimių šiais metais, kuomet turėjom tuos pirmuosius skendimo atvejus atviruose vandens telkiniuose. Priežastys labai įvairios. Nors oras dar nėra labai palankus poilsiui, tačiau keletas šiltų dienų paskatino poilsiautojus judėti prie vandens telkinių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip jūs ir sakote, po šiltesnių orų bangos socialinius tinklus užplūdo žinutės, kuriose visi gyrėsi atidarę maudymosi sezoną. Bet kyla klausimas, ar tas pavasarinis vanduo, kuris tikrai dar nėra šiltas, nėra pavojingesnis negu vanduo vasarą?

– Be abejo, jis yra pavojingesnis. Yra viena dalis poilsiautojų, kurie užsiima maudynėmis šaltame vandenyje, save ruošia, galbūt jiems tai yra įprasta. Tačiau šitas pavasarinis vanduo, nors oro temperatūra ir aukšta, nebūna įšilęs. Ir tai sukelia tam tikrą šoką organizmui. Mes niekada nežinom, kaip mūsų organizmas sureaguos. Gali suspazmuoti ir kvėpavimo takus, ir raumenis. Jeigu neįsivertinsim, kokiame gylyje esame, kokiu atstumu nuo kranto, susidūrę su šiomis problemomis, galime paskęsti.

Atpažint skendimą nėra lengvas uždavinys.

– O kaip atpažinti, kada jau žmogus tikrai skęsta? Ir ar visada ant kranto esantieji turėtų iš karto pulti jį gelbėti ir kaip tai padaryti, kad ir pats gelbėtojas nenuskęstų?

– Atpažint skendimą nėra lengvas uždavinys. Tas įprastas naratyvas, kai mes galvojame, kad skenduolis skęsdamas garsiai šaukia ir mojuoja rankomis yra neteisingas. Skendimai dažniausiai vyksta tyliai. Galim pastebėt tiktai asmenį, kuris nevalingais judesiais bando išlaikyti galvą vandens paviršiuje. Paprastai kūno pozicija būna statmena. Ir ta situacija yra labai pavojinga aplinkiniams. Jeigu aplinkui esantys žmonės pastebi tokią situaciją, akivaizdu, kad vyksta skendimas ir suteikti pagalbą reikėtų labai apgalvotai. Jeigu nesi tikras, kad galėsi suteikti pagalbą arba neturi parankinių priemonių, kuriomis galėtum pasinaudoti, tikrai reikėtų apie tą pagalbą skęstančiajam galvoti labai rezervuotai, nesvarbu, ar tas skęstantysis yra tavo šeimos narys.

„Varžtai“ prieplaukoms

Šiuo metu rengiamas projektas dėl sąlygų pakeitimo vandens telkiniuose plaukiojančioms ir plūduriuojančioms priemonėms.

Iki šiol miestuose ir miesteliuose ant tvenkinių, ežerų, upių, marių ir kitų vandens telkinių paviršiaus buvo galima statyti ne didesnius nei 30 kv. metrų lieptus, plaukiojančias prieplaukas ar debarkaderius, skirtus švartuoti laivams. Jų ilgis negalėjo viršyti 15 m, o aukštis virš vandens  – 2 m.

Esminis reikalavimas buvo toks, kad plūduriuojančių lieptų, plaukiojančių prieplaukų, įskaitant debarkaderius, netgi turistinių plaustų statymas laiveliams ar valtims švartuoti turėjo būti įrengiamas tik konkrečiose vietose ir privalėjo būti suderintas su savivaldybėmis.

Jei kas nors norėjo panašius įrenginius statyti nacionalinių ar regioninių parkų teritorijose, tai turėjo derinti su tų parkų administracijomis.

Su savivaldybėmis kokius nors laivų švartavimo įrenginių statinius dar pavykdavo suderinti, o su parkų administracijomis tai padaryti būdavo beveik neįmanoma.

Tuo galima paaiškinti ir tai, kad plaukiojančių įrenginių Lietuvos vidaus vandenyse yra itin mažai. Įprasta, kad tai yra seni, iš sovietinių laikų likę švartavimo įrenginiai, kurių dalis atnaujinta.

Šiek tiek lieptelių ar laikinų prieplaukų prastumti sugebėdavo įtakingesni verslininkai. Dėl kai kurių projektų kildavo pasipiktinimų banga, kad verslas veržiasi į valstybinius visuomeninius vandens telkinius, kai kuriose vietose netgi aptverdamas juos.

Projektai: vasarą Dangės upėje galima pamatyti šiuolaikines iki 30 kvadratinių metrų prieplaukas ir debarkaderius. / V. Matučio nuotr.

Nevaržomos iniciatyvos

Šiuo metu vyksta priėjimo prie vandens telkinių „varžtų atveržimo“ procesas.

Galima teigti, kad jis prasidėjo tada, kai prie jūros iš esmės buvo panaikintos vadinamosios pajūrio zonos, kur nebuvo įmanomos jokios statybos.

Dabar numatyta, kad statybos pajūrio zonose bus įmanomos, jei bus statomi visuomeninės paskirties objektai. Statybos pajūryje bus derinamos bendra tvarka, kokia numatyta visoms statyboms derinti. Numatyta tik tokia aplinkybė, kad kai kuriems pajūrio statybų projektams tiesiogiai reikės gauti suderinimą ir iš Aplinkos ministerijos.

Prie vandens telkinių siekiant įrengti lieptus, plaukiojančias prieplaukas ar debarkaderius, skirtus švartuoti laivams, esmine naujove siūloma tai, kad nebebūtų ribojamas jų plotas ar ilgis.

Sprendimas logiškas, nes, tarkim, esant 30 kv. metrų liepto ribojimui niekada nebūtų buvęs pastatytas tiltas į jūrą Palangoje. Juo labiau kad grafo Juozapo Tiškevičiaus laikais XIX amžiuje tiltas į jūrą buvo laikomas tarsi uostu, per kurį į laivus eksportui būdavo kraunamos plytos. Tik nuo 1892 m. šis tiltas skirtas tik poilsiautojams vaikščioti.

Panašių tiltų, koks yra Palangoje, galima rasti ir kitose Baltijos pajūrio vietose prie Lenkijos, Vokietijos krantų. Tik ant jų dar papildomai įrengtos ir viešojo maitinimo salės – barai ar restoranai.

Baiminamasi, kad ant valstybinių vandens telkinių gali atsirasti neįsivaizduojamo dydžio plūduriuojančių statinių.

Didelių statinių baimė

Bandymą Lietuvoje padidinti lieptų, plaukiojančių prieplaukų ar debarkaderių plotus virš 30 kv. metrų pastebėjo Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba.

Ji pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą, kad „privačios įvairios paskirties statinių statybos valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose didintų tiek korupcijos pasireiškimo, tiek žalos gamtai bei viešajam interesui grėsmę“.

Naujame projekte siūloma, kad iki 30 kv. metrų pločio ir iki 15 metrų ilgio lieptų, plaukiojančių prieplaukų ar debarkaderių projektų iš viso nereikėtų derinti su savivaldybėmis. Nebeliktų ir dviejų metrų aukščio ribojimo nuostatos. Derinimas su savivaldybėmis apimtų tik didesnius nei 30 kv. metrų pločio ir 15 metrų ilgio vandens paviršiaus statinių projektus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba laikosi nuostatos, kad tokie projektai būtų ydingi antikorupciniu požiūriu. Esmė tokia, kad numatomas derinimas, kai statiniai yra didesni nei 30 kv. metrų pločio ir 15 metrų ilgio, bet nenumatoma, kokie galėtų būti maksimalūs tokių statinių parametrai.

Baiminamasi, kad ant valstybinių vandens telkinių gali atsirasti neįsivaizduojamo dydžio plūduriuojančių statinių, kurie pakenktų viešajam interesui – kitiems asmenims naudotis tais telkiniais, jų pakrantėmis. Paprastas pavyzdys – ant upių vandens paviršiaus įrengus neriboto pločio prieplaukas ar debarkaderius, skirtus barams ar restoranams, gali būti uždarytos upės praplaukti pramoginiams laivams.

Lyg ir atrodytų, kad to negalėtų būti, nes didesniems objektams leidimus išduotų savivaldybės ir parkų administracijos. Tačiau Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad kai bent kiek atlaisvinamos rankos, apsukruoliai tarsi gauna signalą greitai tuo pasinaudoti, o jau tada vėl sugrįžta „varžtų veržimo“ procesas.

Klaipėdos policijos komisariato (PK) Jūrų uosto policijos grupės pareigūnai tikrino, ar saugiai žvejai elgiasi ant užšalusių uostamiestyje esančių vandens telkinių.

Praėjusią savaitę patikrinus 53 ant Dangės upės ledo žvejojusius žvejus, nustatyti du pažeidimai – žvejai neturėjo specialių smaigų, kuriuos lipant ant ledo privalu turėti. Pradėtos administracinės teisenos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnio pirmą dalį.

Jame nurodyta, kad Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 16 iki 60 eurų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė pažymėjo, kad tokie reidai vykdomi nuolatos.

„Šiltuoju metų laiku vykdoma laivavedžių ir laisvų eismo saugumo kontrolė, žiemą tikrinama, ar saugiai žvejai ir kiti pramogautojai elgiasi ant užšalusių vandens telkinių. Kontrolė vykdoma visuose Klaipėdos miesto teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Kuršių marių akvatorijoje, Dangės upėje, tvenkiniuose ir panašiai“, – informavo A. Kažukauskienė.

Policijos pareigūnai per vykdomas priemones didžiausią dėmesį skiria žmonių saugumui. Žiemą jie tikrina, ar žvejai turi specialius smaigus, ar jie laikomi lengvai pasiekiamoje vietoje, kad įlūžus iškart būtų galima jais pasinaudoti.

Taip pat kartais tikrinamas žvejų blaivumas, klausiama, ar jie turi leidimus žvejoti.

„Žmonėms nuolat primena, kad prieš lipant ant ledo būtina įsitikinti, ar tai yra saugu, kad rekomenduojama, o tamsiuoju paros metu – privaloma, vilkėti ryškiaspalves liemenes, laikytis kitų saugaus elgesio ant ledo taisyklių“, – sakė A. Kažukauskienė.

Pasak PK Jūrų uosto policijos grupės pareigūnų, dažniausiai žiemą fiksuojamas pažeidimas – dalis žvejų vis dar lipa ant ledo be specialių smaigų, o vasaromis fiksuojamas nepakankamas gelbėjimosi liemenių kiekis pramoginiuose laivuose.

Jo įregistruotos Rinkliavų įstatymo ir Vidaus vandenų transporto kodekso pataisos paliestų savivaldybes, kuriuose vyksta laivyba vidaus vandenų transporto priemonėmis.

A.Bagdonas Eltai sakė, kad šis klausimas aktualus visoms savivaldybėms, kuriose yra vandens telkiniai, o juose plėtojamas vandens transportas.

„Šiuo metu opi problema yra su vandens transporto priemonėmis, kurios į savivaldybes atvyksta trumpam laikotarpiui ir nesudaro sutarčių su savivaldybėmis dėl švartavimosi ir kitų paslaugų teikimo, pvz. dėl atliekų tvarkymo. Nors laivais atvykstantys lankytojai palieka savivaldybėse nemenką kiekį atliekų, tačiau pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas jie yra neapmokestinami vietine rinkliava“, – sakė A. Bagdonas.

Todėl jis siūlo leisti savivaldybėms priimti sprendimą dėl vietinės rinkliavos už leidimą įplaukti vidaus vandenų transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą. Taip pat įstatymo pataisomis siūloma sudaryti galimybę savivaldybėms nustatyti rinkliavą ir už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis vidaus vandenų transporto priemonėms statyti.

„Ši rinkliava nebūtų taikoma kelioms dienoms atvykusioms jachtoms, kurios yra sudariusios sutartį su uostais ir moka visus mokesčius. Rinkliava savivaldos sprendimu galėtų būti taikoma vienadieniams laivams, kurie atplaukia į uostą, naudojasi infrastruktūra, tačiau nemoka jokių mokesčių. Savivaldybės pačios nuspręstų, ar taikyti rinkliavą bei jos dydį“, – Eltai sakė A. Bagdonas.

Parlamentaras sako, kad apie šią problemą yra kalbėjęs su Neringos savivaldybės meru, kuris šį įstatymo projektą palaiko.

Priėmus siūlomas pataisas, anot A. Bagdono, sumažėtų administracinė našta bei būtų sudaryta reali galimybė savivaldybėms administruoti trumpalaikio parkavimo bei atvykimo rinkliavą.

Anot A. Bagdono, savivaldybės, vykdydamos stebėseną ir jausdamos poreikį,galėtų savarankiškai išplėsti vietinės rinkliavos mokėtojų bazę, pašalinti dvigubo standarto egzistavimą.

„Savivaldybės galės spręsti ilgus metus keliamą klausimą dėl sausumoje laikomų vidaus vandenų transporto priemonių teisinio statuso, galėjimo statyti jas ant kranto ir apmokėjimo už tokią galimybę sąlygas, kai tai daroma naudojantis viešąja infrastruktūra. Taip pat bus sudarytos galimybės savivaldai plėsti rinkliavų mokėtojų bazę, surinkti papildomų lėšų į savivaldybių biudžetus“, – sako A. Bagdonas.

Įvedus rinkliavą, savivaldybės, anot jo, bus skatinamos kurti ir tobulinti infrastruktūrą, skirtą vidaus vandenų transporto priemonėms. A. Bagdono nuomone, plečiantis ir gerėjant infrastruktūrai atsiras galimybė vietiniam verslui įsikurti ir augti.

Šiuo metu nei Vidaus vandenų transporto kodekse, nei Rinkliavų įstatyme nėra numatyta galimybė savivaldybėms rinkti rinkliavas iš vidaus vandenų transporto naudotojų už naudojimąsi jų valdoma infrastruktūra.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.

Kartu su A. Bagdonu projektus teikia Seimo nariai Antanas Vinkus, Romualdas Vaitkus, Edita Rudelienė, Saulius Skvernelis, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas, Audrius Petrošius, Andrius Mazuronis ir kiti.

Pasak pranešimo, lapkričio 9 dieną Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė vandens mėginius iš Tenžės upėje aukščiau bei žemiau Kretingos miesto nuotekų valyklos išleistuvo ir Akmenos-Danės upės žiotyse vandens užterštumo nustatymui.

Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad tirtų parametrų (biocheminis deguonies suvartojimas, azotas ir jo junginiai, fosforas ir jo junginiai, skendinčios medžiagos) koncentracijos neviršijo ribinių verčių, nustatytų karpiniams vandens telkiniams.

Iš „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos į aplinką išleistos buitinės nuotekos buvo smarkiai praskiestos lietaus vandeniu, todėl neigiamo reikšmingo poveikio vandens telkiniams, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nebuvo padaryta.

Anot departamento, išleidus dalį nevalytų nuotekų, į aplinką pateko 6405,6 kubinių metrų nuotekų.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš avarinio išleistuvo paėmus nuotekų mėginius, gauti tyrimų rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos viršijo nuotekų išleidimui į aplinką nustatytus parametrus. Pavyzdžiui, biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras normatyvus viršijo 2,8 karto, o skendinčių medžiagų – 11,23 karto.

Anot departamento, lyginant su kitais nevalytų nuotekų išleidimo atvejais, situacija nėra pavojinga.

„Išleistos nevalytos nuotekos buvo smarkiai praskiestos dideliu kiekiu kritulių vandens, todėl teršalų koncentracijos, nors ir viršijo normatyvus, nėra labai didelės. Dėl nuo lietaus pakilusio Tenžės upės vandens, šios nuotekos dar kartą gamtinėje aplinkoje buvo atskiestos ir į aplinką pateko dar mažesnės teršalų koncentracijos“, – nurodė AAD.

Bendrovei „Kretingos vandenys“, turinčiai taršos leidimą ir išleidus teršalus per avarinį išleistuvą bei apie tai informavus departamentą, reikės susimokėti didesnį mokestį už išleistus teršalų kiekius su nevalytomis nuotekomis.

AAD atkreipė dėmesį, kad tokie taršos incidentai negali būti toleruojami. Ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybė bet kurioje Lietuvos vietovėje auga, todėl visos savivaldybės ir nuotekų tvarkymo įmonės turi įvertinti nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę ir imtis priemonių jų atsparumui klimato pokyčiams didinti.

Ekstremali situacija Kretingos rajono savivaldybėje buvo paskelbta valymo įrenginiams per parą sulaukus daugiau nei keturis kartus vidurkį viršijančio vandens kiekio. Jo sankaupas Kretingos valdžia su tarnybomis nusprendė iš nuotekų vamzdynų išleisti į upę – taip siekta išvengti valymo įrenginių gedimo.

Praėjusį trečiadienį ekstremali situacija buvo atšaukta baigus likviduoti padarinius. 

Sekmadienį, 14.50 val., Utenos rajone, Vyžuonų seniūnijoje, Antakalnių kaime, Adolfo Šapokos gatvėje, į tvenkinį įriedėjo automobilis.

Atvykus ugniagesiams, automobilis „Toyota“ buvo įriedėjęs į tvenkinį. Mašina ištraukta.

Penktadienį, apie 13 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, po Valakampių tiltu, Neries upėje yra paskendęs motociklas.

Ugniagesiai motociklą ištraukė.

Įvairios tendencijos Klaipėdoje

Iš Lietuvos didžiųjų miestų Klaipėda išsiskiria ne tik tuo, kad yra vienintelis uostamiestis, bet ir tuo, kad yra arčiausia, o gal ir žemiausia Baltijos jūros lygio vieta.

Tai ir lemia, kad dalis Klaipėdos per audrą, kai ilgiau pučia vakariniai vėjai, pradedama semti ties senamiesčiu. Taip būdavo visada. Istorijoje fiksuota nemažai itin didelių Klaipėdos potvynių atvejų senamiestyje.

Ateityje potvynių daugės, nes, kaip teigia mokslininkai, pasaulinis vandens lygis kyla sparčiau, nei tikėtasi ar prognozuota.

Dabar nauja Klaipėdos miesto tendencija yra, kad atskiros jo teritorijos ar gatvės apsemiamos ir užėjus intensyvesniam lietui.

Išskirtinė Klaipėda ir tuo, kad šalia jos bene daugiausiai vandens telkinių. Klaipėda tiesiogiai siejasi su Baltijos jūra, Kuršių mariomis ir Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Be jų Klaipėda dar turi nemažą dalį vidaus upių, kaip Dangė ir Smeltalė, Mumlaukio ežerą, keletą tvenkinių ir mažesnių vandens telkinių.

Vieta: Klaipėdos miestas yra įsipareigojęs tvarkyti ir dalį botaninio draustinio teritorijos prie Malkų įlankos. / V. Matučio nuotr.

Išskirtinė vandens kultūra

Pagal turimą vandens telkinių kiekį, įskaitant Kuršių marias ir Baltijos jūrą, su Klaipėda niekas negalėtų susilyginti. Gal arčiausiai būtų Kaunas, kuris yra šalia Kauno marių ir kurio teritorijoje Neris įteka į Nemuną.

Pagal turimą vandens telkinių kiekį, įskaitant Kuršių marias ir Baltijos jūrą, su Klaipėda niekas negalėtų susilyginti.

Klaipėda turi ir specifines su vandens kultūra susietas tradicijas. Žymiausia iš jų Jūros šventė, Europos jūros diena, kuri yra ir tarsi jūrinio laivybos sezono startas. Norėtųsi, kad Klaipėda pagal savo tradicijas dar labiau priartėtų prie vandens.

Norėtųsi, kad uostamiestyje pasikeitus jo vadovybei, kai į savivaldybę atėjo buvę uostininkai, Klaipėdoje prasidėtų tarsi jūrinės idėjos pakilimo epocha. Klaipėda tuo ir žymi, kad jos istorija labai glaudžiai susieta su jūra, jūrines idėjas iki 1923 m., o ypač po šio laikotarpio, tarpukario Lietuvoje kėlusiais ir įgyvendinusiais žmonėmis. Klaipėda vėl ir realiai turėtų sugrįžti arčiau prie jūros, jos kultūros.

Išskirtinė Klaipėda ir dideliais laivais, kurie ne tik uždūmina ją, bet ir dažnai puošia, ypač kruiziniai laivai ar burlaiviai. Tikėtina, kad tokių laivų ateityje Klaipėdoje tik daugės, nes prie „Memelio miesto“ rengiamasi pradėti statyti antrąjį kruizinių laivų terminalą.

Upės, telkiniai ir kanalai

Šiomis dienomis paskelbtas konkursas rinkti ir šalinti atliekas nuo Klaipėdos mieste esančių vandens telkinių.

Projektas apima Žardės didįjį ir Žardės mažąjį telkinius Smiltelės gatvėje, 4 tvenkinių Draugystės parko kompleksą, Ąžuolyno parko telkinį, Malūno parko telkinį, Mumlaukio ežerą Liepojos gatvėje, Jono kalnelio kanalą, Smiltelės upės atkarpą nuo Taikos prospekto iki žiočių, vandens telkinius prie Pietinės ir Kretingos gatvių, Smeltės botaninį draustinį Malkų įlankos pakrantėje, vandens telkinį Sąjūdžio parke, kūdrą prie Smiltelės g. 24.

Atskirai išskirtos 3 Dangės upės atkarpos – nuo žiočių iki Gluosnių skersgatvio; pakrantė prie tilto Liepų gatvėje ir Dangės upės pakrantė nuo Panevėžio gatvės.

Atliekos nuo balandžio iki spalio būtų renkamos du kartus per mėnesį. Prie vandens telkinių šiukšlės būtų valomos iki 20 metrų juostos bei 2 metrų juostos prie paties telkinio kranto.

Kiekvieno valymo metu nuo vandens telkinių paviršiaus ir dugno surenkamos mišrios komunalinės, stambiosios atliekos, statybinis laužas, padangos ir kita.

Planuojama sudaryti sutartį dėl vandens telkinių valymo mažiausiai artimiausiems trejiems metams.

Pasak ministerijos, prastą vandens telkinių būklę lemia didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti pokyčiai bei nuotekos. Įtakos turi ir gamtiniai procesai, besikeičiančios klimatinės sąlygos.

Bendra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė neatitinka devynių kokybinių rodiklių, tokių kaip komerciniams tikslams naudojamų žuvų, mitybos grandinių tarp skirtingų organizmų, pavojingų medžiagų koncentracijos jūroje ir maistui vartojamuose produktuose, biologinės įvairovės, šiukšlių jūrinėje aplinkoje ir kitų.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su partneriais – Aplinkos apsaugos politikos centro ekspertais, Gamtos tyrimų centro ir Klaipėdos universiteto mokslininkais, atnaujino ir papildė paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo sistemą, atliko paviršinių vandens telkinių būklės vertinimą.

Taip pat nustatytos geros būklės neatitikimo priežastys vandens telkiniuose, atlikta vandens naudojimo ir sąnaudų susigrąžinimo ekonominė analizė, įvertintas taikytų priemonių vandens telkinių būklei gerinti poveikis ir nustatyti paviršinių vandens telkinių vandensaugos tikslai.

Pokalbis apie šalies maudyklų kokybę su aplinkos sveikatinimo skyriaus vadove Gražvyde Norkiene.

– Kokia šalies vandens maudyklų būklė?

– Mes gauname duomenis iš visų savivaldybių. Ir liepos mėnesio pradžioje vandens kokybės rezultatus esame gavę iš daugiau nei pusės stebimų maudyklų. Ir praktiškai tik vienoje maudykloje liepos 4 d. imtų tyrimų rezultatai neatitiko Lietuvos higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia tai maudykla?

– Tai yra Paežerių ežero maudykla, esanti Marijampolės apskrityje, Vilkaviškio rajone. Liepos 4 d. buvo imti vandens mėginiai ir žarninių enterokokų kolonijas sudarantys vienetai viršijo higienos normos reikalavimus. Nežymiai, bet neatitiko reikalavimų.

– Tačiau kitos šalies maudyklos – geros būklės?

– Taip, yra stebima 121 maudykla. Ir mes esame gavę liepos mėnesio pradžios 69 maudyklų vandens kokybę. Tai galima paminėti, kad visos Palangos maudyklos atitinka kokybę, taip pat Kauno, Vilniaus miesto, tų didesniųjų miestų kokybė irgi yra puiki, gera.

Mes linkėtume, kad ir likusią vasaros dalį nepadidėtų ta tarša ir visi džiaugtumėmės  vasaros teikiamais malonumais.

– Lyginant su pernai, šiemet vandens maudyklų kokybė yra kur kas geresnė.

– Praktiškai taip. Birželio mėnesį buvo nustatyta tik keletoje maudyklų tik trumpalaikė tarša. Ji po kelių dienų baigėsi, nes buvo imti pakartotiniai tyrimai ir jie jau atitiko reikalavimus. Dar ką norėčiau paminėti, kad savivaldybė stebi ne tik maudyklas, bet ir rekreacijai skirtų zonų paviršinio vandens kokybę. Liepos mėnesio pirmoje pusėje gavome rezultatus iš 100 tokių rekreacinių zonų ir keletoje iš jų buvo padidėjusi mikrobiologinė tarša.

– Kokios tai vietos?

– Galėčiau pasakyti, kad tai Kaišiadorių rajone esantis Ščebnicos ežeras, tada Šiaulių rajone Gudelių ežeras ir Elektrėnų savivaldybės Nestrėvančio ežeras.

– Ar šitose vietose žmonėms jau nerekomenduotumėte braidyti, maudytis?

– Kol nėra atlikta pakankamai pakartotinių tyrimų, galima sekti informaciją higienos instituto sveikatos stiprinimo centro svetainėje, taip pat ir savivaldybių internetinėse svetainėse tiesiog pasitikrinti.

– Nuo ko priklauso vandens maudyklų kokybė? Nes jos būna geros, tačiau po kelių dienų patikrinus jos jau būna blogos, o tada vėl po kelių dienų būna geros. Tai kaip tas vanduo nubėga, nusėda ar kas ten nutinka?

– Mikrobiologinę taršą lemia eilė faktorių. Tai gali būti ir netvarkingos pakrantės, ir netvarkingai prižiūrimi tualetai. Taip pat laukinių vandens paukščių pamėgtos vietos, kur jie netoli maudyklų buriuojasi, tiek pakrantėje, tiek vandenyje. Žinoma, ir liūčių metu vanduo iš pakrančių suplaunamas ir jeigu yra netvarkinga, nešvarios, tai irgi dalinai darytų įtaką kokybei.

– Na, bet galima pasidžiaugti, kad šiemet šalies vandens maudyklų kokybė tikrai yra gera ir sostinėje, didžiuosiuose šalies miestuose žmonės gali drąsiai maudytis ir nardyti.

– Taip, mes linkėtume, kad ir likusią vasaros dalį nepadidėtų ta tarša ir visi džiaugtumėmės vasaros teikiamais malonumais.

Kauniečiai skuba prie artimiausių vandens telkinių pasimėgauti gaiviu vandeniu ir saulės voniomis. Visgi dažnas pripažįsta – kai kepina saulė ir norisi atsigaivinti, apie vandens kokybę pagalvoja retas.

„Mums labai patinka Suvalkija. Ten geri ežerai, geri krantai“, – pasakojo kalbinta moteris.

O vandens kokybė gera būna? „Vištytyje – kaip kada“, – sakė pašnekovė.

„Kur švaru tai šiek tiek pabraidžiojau“, – sakė kita kalbinta moteris.

„Mes prie jūros daugiau būnam. Turim savo kemperį“, – teigė trečia pašnekovė.

„Švarus, vaikinai mačiau tvarkė, valė“, – pasakojo kalbintas vyras.

Pasitaiko atvejų, kai noras atsigaivinti virsta problemomis. Išlipus iš vandens – išberia kūną.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Išberia, niežti, tokiais guzais nusėją kūną nuo kažkokių augalų“, – nuomonę išsakė kitas vyras.

Visgi, bent kol kas to neturėtų būti. Specialistai sako, kad ši vasaros sezono pradžia – išskirtinė. Atlikus maudyklų ir smėlio tyrimus, tarša nenustatyta nė vienoje savivaldybėje.

„Gal tai priklausė ir nuo to, kad buvo vėsesni orai. Tai lėmė, nes buvo mažiau lankytojų, oro ir vandens temperatūra buvo žemesnė. Atlikti tyrimai parodė, kad prieš sezoną atitiko visus keliamus reikalavimus. Kalbame apie mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles (E.coli)“, – tyrimo rezultatus akcentavo Higienos instituto Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė.

Išskirtinė situacija šiemet – ir Lietuvos kurortuose. Net šeši paplūdimiai išsikėlė mėlyną vėliavą.

„Mėlyna vėliava reiškia, kad aukšti reikalavimai keliami ne tik vandens kokybei, bet ir gamtosauginiam švietimui, informacijos teikimui“, – teigė G. Norkienė.

Netgi Kauno marios, kurios yra žinomos kaip ne pats švariausias vandens telkinys, neviršija taršos normų. Nors iš paukščio skrydžio matomas žalia spalva nusidažęs vanduo ir gali nekelti pasitikėjimo į jį įbristi.

„Paprastai situacija keičiasi nuo vasaros vidurio. Reikia turėti omeny, kad tai yra žmogaus labai smarkiai pakeistas vandens telkinys ir jame visi gamtiniai procesai yra suardyti, išbalansuoti. Dėl to ta situacija būna kitokia, nei kituose paplūdimiuose“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė.

„Dabar rezultatai yra geri“, – teigė J. Pakrosnienė.

Gelbėtojai Kauno mariose be pagrindinių savo darbų dažnai kuopia ir vandenį.

„Dumblius. Tai yra sunkus darbas – sugrėbi su grėbliu, paskui į kibirą“, – pasakojo gelbėtojas Eimantas Stankevičius.

Visgi specialistai rado vieną vandens telkinį Elektrėnuose, kuris nėra oficiali maudymosi vieta, tačiau ten rodikliai šiek tiek viršija leistinas kokybės normas.

„Šiemet Elektrėnų ežere buvo viršytos normos, bet labai nedaug. Pakartotinių tyrimų rezultatų nesame gavę“, – sakė G. Norkienė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad skubant pramogauti reikia ne tik patikrinti paplūdimio kokybę, bet ir prisiminti, kad kūnas ypač vasaros pradžioje nėra pratęs prie vasaros kaitros.

„Kaitros metu ir ne kaitros metu, nuo 10 iki 14 valandos, reikia vengti būti tiesiogiai saulėje. Geriau rinktis pavėsį arba atidėti poilsį po 14 valandos, kada saulė jau nebėra tokia intensyvi“, – aiškino Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Giedre Macaitienė.

Pirmomis vasaros dienomis darbo turi jau ir gelbėtojai.

„Teko jau vieną kartą paprašyti, kad neplaukiotų žmonės už plūdurų ribos. Gavosi taip, kad jis nesutiko su mano reikalavimais ir vos neteko skambinti policijai. Tačiau jis pats pasišalino ir problema pasibaigė. Be abejo, buvo keli kartai, kada žmonės išplaukė už plūdurų ribos“, – pasakojo gelbėtojų pamainos vadas Audrikas Rašišis.

Vasaros sezonas paplūdimiuose trunka iki rugsėjo penkioliktos dienos. Oficiali maudyklų ir smėlio kokybė tiriama kas dvi savaites.