Teisėsaugos duomenimis, pirmadienį, apie 9.30 val., Skuodo rajone, Mosėdžio miestelyje, iš sodyboje esančio vandens telkinio ištrauktas 1970 metais gimusio vyro kūnas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, apie 20.56 val. Klaipėdos rajone, Jurjonų kaime, vandens telkinyje, buvo rastas 43-ejų vyro kūnas be akivaizdžių smurto žymių.

Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„Pamatėme vykdant neteisėtus upelio vagos tvarkymo, reljefo pakeitimo  darbus. Upelio vaga buvo stumdoma, gilinama, taip joje formuojamas dirbtinis vandens telkinys“, – kalbėjo Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas Vytautas Januška.

Apie sudarkytą kraštovaizdį aplinkosaugininkams pranešė Dubysos regioninio parko direkcija. Vaizdas darbuotojus šokiravo, mat Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinis – saugumo teritorija. Veiklą joje griežtai reglamentuoja teisės aktai.

„Draudžiama žaloti, naikinti reljefo formas, tvenkti upelius, gilinti jų vagas, keisti kranto linijas. Šiuo atveju, buvo iškastas Daugšupio upelio slėnis, sugadinta upelio vaga“, – teigė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovas Vygantas Kilčauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Raseinių rajono gyventojo užmojis turėti vandens telkinį kainuos daug. Vyras turės atlyginti gamtai padarytą žalą, sutvarkyti reljefą ir atsisakyti minties apie nuosavą vandens telkinį.

„Skaičiuosime padarytą žalą, kuri gali siekti net kelis tūkstančius eurų, bus paskirta administracinė bauda. Bus įpareigotas kiek įmanoma geriau ir tikslingiau atstatyti natūralią būklę“, – tęsė V. Januška.

Ar pavyks pilnai atkurti natūralų reljefą kol kas neaišku.

„Upelis atsistatys, bet sunku pasakyti, per kiek laiko. Dabar pažeidėjui bus nurodyta atstatyti tai, ką iškasė, užrausti duobę“, – teigė V. Kilčauskas.

Išsikasti dirbtinį vandens telkinį draustiniuose neuždrausta, tačiau planuojamus darbus privaloma suderinti ir paisyti reikalavimų.

„Rekomenduočiau prieš imantis bet kokios ūkinės veiklos pasikonsultuoti su vietos saugomų teritorijų specialistais ir bus išvengta žiaurių nesusipratimų“, – tęsė V. Kilčauskas.

Su žurnalistais tvenkinį kasęs vyras nenorėjo.

„Asmuo teigė nežinąs, kad taip daryti negalima“, – kalbėjo V. Januška.

Šiuo metu darbai kraštovaizdyje sustabdyti, pažeista daugiau nei 80 arų žemės ploto.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 17.19 val., iš Beržyno parke esančio vandens telkinio gelbėtojai ištraukė vyro, gimusio 1983 metais, kūną be išorinių smurto žymių.

Medikai konstatavo vyriškio mirtį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, apie dešimtą ryto buvo pranešta, kad sodų bendrijoje „Saulėgrąža“ iškastame vandens telkinyje pastebėta skenduolė.

Atvykę gelbėtojai ištraukė maždaug dviejų metrų atstumu nuo kranto plūduriavusį kūną. 

Lietuvoje nemažai priėjimų prie vandens telkinių užtverta, nors praėjimas pagal telkinį turi būti paliktas. Yra reglamentuota, kad prie vandens telkinio turi būti ne mažesnis kaip vieno metro laisvas praėjimas.

Dalyje vietų tokio reikalavimo nesilaikoma ir aklinai užtveriami priėjimai prie ežerų, upių.

Seime svarstoma, kad atitvarų prie vandens neturėtų būti ne mažesniu nei 5 metrų atstumu.

Svarstymas vyksta pakankamai sunkiai, nes dalis buvusių ir esančių Seimo narių turi sodybas gražiose vietose prie vandens ir nepageidauja, kad šalia jų namų vaikštinėtų svetimi.

Užtruko židinio paieškos

Apie būtinybę sudaryti bendrovių, kurios įsikūrusios šalia mieste esančių vandens telkinių ir gali juos užteršti, sąrašą kalbėta Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu.

Priimti tokį sprendimą paskatino prieš maždaug mėnesį į upelį ties Žardupės gatve išsilieję teršalai. Šio incidento pasekmės šalinamos dar dabar.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas priminė, kad kovo 24 d. neprisistatęs asmuo pranešė, jog į upelį ties Žardupės gatvė teka dyzelinas.

Ugniagesiams gelbėtojams atvykus į įvykio vietą, pastebėta teršalų dėmė per visą upelį. Pareigūnai ėmė ieškoti taršos židinio.

"Tačiau šeštadienį ir sekmadienį jo nepavyko surasti. Buvo sunku orientuotis, kur tas upelis išteka, nes ties Jūrininkų prospektu jis apskritai dingdavo. Tik gerai viską išstudijavus, kartu su aplinkosaugininkais pratęsus paieškas, kaltininkas buvo rastas", – pasakojo vedėjas.

Surinko kelis tūkstančius

Pasak S.Kučinsko, nustatyta, kad teršalai tekėjo iš įmonės "Gindana".

"Bendrovėje įvyko užpylimas, ir teršalai išbėgo į upelį. Jis buvo užterštas vos ne keturių kilometrų ruože. Valymo darbai jau perduoti kaltininkui. Jie toliau rinks teršalus", – teigė vedėjas.

S.Kučinskas dėkojo už pagalbą savivaldybei, kad ši operatyviai papildė bonų užtvarų atsargas.

"Pati įmonė iš pradžių nelabai stengėsi padėti valyti teršalus. Manė, kad ugniagesiai viską sutvarkys, tačiau jiems nepriklauso likviduoti teršalų iki galo", – pasakojo S.Kučinskas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė informavo, kad jau surinkta per 3 tūkst. kilogramų naftos produktais užterštų atliekų.

"Tiek atiduota utilizuoti, bet darbai dar tebevyksta", – konstatavo vedėja.

Reikia žinoti, kaip elgtis

S.Kučinskas akcentavo, kad šis upelio užteršimas – nestandartinis atvejis.

"Ištekėjo ne vienas kibiras naftos ir tai pražiopsota ar bandyta nuslėpti. Tai pamoka mums visiems. Kol nepamokytas, negali įvertinti kai kurių dalykų", – teigė vedėjas.

Jis siūlė suregistruoti visus objektus, kurie galėtų užteršti vandens telkinius. Taip pat numatyti suderinti veiksmų planą, kaip elgtis tokiais atvejais.

"Gal mieste yra ir daugiau tokių objektų, kurie per lietaus nuotekas gali užteršti vandens telkinius. Reikia identifikuoti tokias vietas bendromis pastangomis. Jei išsilietų tona ar daugiau teršalų, būtų aišku, iš kur, kaip elgtis", – pabrėžė vedėjas.

Uostamiesčio savivaldybė taip pat pirks teršalų iš vandens telkinių valymo paslaugą. Iki šiol tokios nebuvo įsigyta.

"Tai nėra dažni atvejai. Šiandien situaciją išsprendėme, bet reikia būti pasiruošusiems ateičiai", – komentavo vedėja.

Buvo patvinęs takas

Kopose tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės nemažas vandens kiekis susikaupė prieš Kalėdas.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas tvirtino, kad tai didžiųjų liūčių, kurios prasidėjo rugsėjį ir tęsėsi iki Naujųjų, padarinys.

"Nuolat lyjant buvo patvinęs upelis, kuris driekiasi keliaujant į Antrosios Melnragės paplūdimį iš automobilių stovėjimo aikštelės. Užpiltas buvo visas takas. Vanduo tyvuliavo ir miške. Padarėme takelį, kad nereikėtų bristi per vandenį. Po kelių valandų skambinau darbuotojai, klausiau, ar galima praeiti, o ši pasakė, kad vandens šioje vietoje nebėra nė lašo", – pasakojo vadovas.

Paaiškėjo, kad vanduo pragraužė smėlį ir sutekėjo į kopose esančią žemesnę vietą tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės.

Gamta daro savo. Vanduo rado, kur išeiti.

"Gamta daro savo. Vanduo rado, kur išeiti. Per porą valandų nuslūgo. Takelis, vedantis į Antrosios Melnragės paplūdimį, liko sausas", – atkreipė dėmesį vadovas.

Ežerėlis traukia miestiečius

Anot V.Urbono, ir anksčiau čia kaupdavosi vanduo, tačiau ne tokiais dideliais kiekiais. Dažniausiai taip nutikdavo pavasarį, kai prasidėdavo atlydys, tirpdavo sniegas.

"Gal senais laikais čia buvo įrengti kažkokie vandens nubėgimai? O vandens daug susikaupė, nes nuolat lijo. Žemėje jo tiek, kad net smėlis nebesugeria. Juk pašalę nėra", – tvirtino vadovas.

Klaipėdiečiai vyksta pasižiūrėti kopose tyvuliuojančio vandens telkinio. Kai kurie vylėsi, kad ežerėlis išliks ir vasarą.

"Būtų smagu panardyti", – tvirtino vienas klaipėdietis.

V.Urbonas abejojo, kad vandens telkinys išliks: "Viskas per laiką susigers."

Bijo, kad įklimps traktorius

Susikaupęs vanduo rūpesčių kelia patiems tvarkdariams. Rinkdami šiukšles Pirmosios Melnragės jie negali pasiekti paplūdimiu, turi važiuoti aplink.

"Prižiūrime visą paplūdimio ruožą nuo Girulių iki Pirmosios Melnragės. Dabar negalima pastarosios pasiekti pliažu, nes bijome, jog užklimps traktorius", – teigė vadovas.

V.Urbonas tvirtino, kad šiukšlių paplūdimyje netrūksta ir šaltuoju metų laiku. Surenkamos didžiausios priekabos: ir jūros išmestos, ir prekeivių paliktos atliekos, ir poilsiautojų numestos šiukšlės.

Prižiūrėtojai jau pradėjo ruoštis ir sezonui. Vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje imti tvarkyti laiptai.

"Kol žmonių srautai nedideli, norime kuo greičiau baigti darbus. Paskui ir mes jiems, ir jie mums trukdo. Laiptai vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje pastatyti prieš 7–8 metus. Jie jau susidėvėjo. Nespėjame lopyti. Pakeisime, ir vėl kurį laiką bus ramu", – pabrėžė vadovas.

2015 m. visoje Europoje maudyklų, kuriose nustatytas prastos kokybės vanduo, dalis sumažėjo nuo 1,9 proc. 2014 m. iki 1,6 proc. 2015 m. Daugiausiai prastos kokybės vandenį turinčių maudyklų nustatyta Italijoje (95 maudyklos, t. y. 1,7 proc. visų maudyklų), Prancūzijoje (95 maudyklos, t. y. 2,8 proc. visų maudyklų) ir Ispanijoje (58 maudyklos, t. y. 2,6 proc. visų maudyklų).

Lietuvoje vandens kokybė buvo įvertinta 112 maudyklų ir nustatyta, kad gera ar puiki vandens kokybė yra 94 proc. maudyklų.

Per vadinamuosius „žaliadienius“ šalies savivaldybėse – Aplinkos ministerijos atstovų susitikimus su vietos bendruomene, gyventojai gana dažnai teiraujasi apie kūdrų įrengimą – ar joms kasti reikia leidimo, ar nėra apribojimų parenkant vietą ir pan.

Pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento specialistų, kūdrai, dirbtiniam nepratekamam paviršiniam vandens telkiniui, įrengti nereikia jokių leidimų, o derinimo procedūros priklauso nuo kūdros dydžio – ar ji didesnė negu 10 arų, taip pat nuo vietos – ar ji yra saugomoje teritorijoje, karstiniame regione ir pan.

Vietas, kur draudžiama įrengti kūdrą, nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Tai pelkių ir šaltinynų teritorijos, nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, natūralios pievos ir akmenynai, miško žemė ir kt.

Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą – užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Privalu laikytis ir kitų reikalavimų – užtikrinti, kad nebūtų sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir statiniai.

Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų – tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki kūdros kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamos kūdros iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar panašių objektų gali būti ir mažesnis – privalomas mažiausias atstumas yra 5 metrai.

Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jie turi būti panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengta kūdra.

Planuojant įrengti kūdrą karstiniame regione, privalu apie tai raštu informuoti to regiono Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos departamentą ir Lietuvos geologijos tarnybą. Jeigu įrengti kūdrą ketinama valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su tokios saugomos teritorijos direkcija. Norint įrengti kūdrą melioruotoje žemėje, jos vietą reikia suderinti su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei priklausančius melioracijos statinius.