„Taip, mes įtrauksime (į įstatymą nuostatą – BNS), kad du kartus per metus gali būti kaina peržiūrima, jeigu energetikos ištekliai padidėja. Iš tikrųjų kaina turi įskaičiuoti viską“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak ministro, tokias pataisas Seimui Vyriausybė planuoja pateikti dar šį mėnesį.

Kita vertus, jo teigimu, vien vandens tarifų peržiūra mažoms įmonėms nepadės išspręsti visų problemų – jos pačios esą taip pat turi efektyvinti veiklą.

„Mes matome, kad mažosiose regionų įmonėse 60 proc. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifo yra darbuotojų atlyginimai – reiškia, investicijoms pinigų nelieka. Kaip efektyvėti – stambintis ir jungtis – tas pačias technines galimybes panaudoti didesnėms teritorijoms“, – sakė aplinkos ministras. 

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas ankčiau BNS teigė, jog pabrangus energetiniams resursams, kurie sudaro apie dešimtadalį vandentvarkos įmonių kaštų, pastarosios atsidūrė ties nemokumo riba, tačiau bankrutuoti negali, nes tiekia viešąją paslaugą.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai tuomet teigė, jog vandens tiekėjai dramatizuoja padėtį, nes į jų tarifus jau įskaičiuojami pabrangę energetiniai ištekliai ir didesnis darbo užmokestis – dalies įmonių paslaugų kainos jau padidėjo apie 15-20 procentų.  

VERT teigimu, dėl to kiek kartų per metus turėtų būti perskaičiuojami vandens tiekimo įkainiai turėtų spręsti Vyriausybė, nes dabartinė tvarka yra nustatyta įstatyme.

Penktadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir jo pavaduotojas Arūnas Barbšys dalyvavo emocingame įstatymo pakeitimo projekto aptarime.

Ministerijos darbuotojai savivaldybių vadovams pirmą kartą pristatė naująjį vandentvarkos planą. Įstatymo pakeitimo tikslas – suvienodinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

Kaip ir šildymas, šios paslaugos skirtingose mūsų šalies vietovėse kainuoja nevienodai. Esama noro stambinti šių paslaugų tiekimo įmones, mažesnes prijungiant prie didesnių. Iš kai kurių vandentvarkos įmonių gali būti atimtos licencijos, paskiriamas garantinis vandens tiekėjas.

Miestų vadovai sunerimo, ar taip elgiantis pigiau už paslaugas mokėjusių savivaldybių žmonėms kainos nepakils, nes jie bus priversti mokėti už investicijas į tų savivaldybių vandentvarkos ūkius, kur šie mokesčiai buvo labai dideli.

Buvo išsakyta tiek daug pastabų, kad kyla įtarimas, ar pertvarka vandentvarkos srityje nesulauks panašaus likimo, kaip automobilių taršos mokestis.

Pavyzdys – Neringos vandentvarkos ūkis, kuriam labai reikalingas atnaujinimas, vadinasi, ir pinigai tam atlikti. Jei šio ūkio atnaujinimu rūpintis būtų įpareigota bendrovė "Klaipėdos vanduo", klaipėdiečiams ir rajono gyventojams tektų už tai sumokėti, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo mokestis pabrangtų keliais procentais.

Vicemeras A.Barbšys atviravo, kad klaipėdiečiai jau pajuto 11 proc. pabrangimą vien todėl, kad rajone reikėjo atnaujinti vandentvarkos tinklus.

Ministerijos darbuotojai atrėmė tokias kalbas teigdami, kad ne visiems mokesčiai didėtų, kai kam jie taptų mažesni. Tačiau projekto rengėjams teko pripažinti, kad tai būtų daroma didžiųjų miestų gyventojų sąskaita.

"Kita žinia – apie tai, kad europinių struktūrinių fondų parama baigiasi, tai reiškia, kad investicijoms gerokai sumažės pinigų, vadinasi, tai reikės daryti iš savos kišenės. Kad nekiltų mokesčiai gyventojams, reikia ieškoti įvairių sprendimų. Buvo pristatyti bene trys modeliai. Kol kas nežinia, ką su kuo jungs. Klaipėdos ir rajono atveju jau turime bendradarbiavimą šioje srityje, tarifai rajone ir mieste – panašūs. Bet klausimų dar kyla, – teigė V.Grubliauskas. – Buvo išsakyta tiek daug pastabų, kad kyla įtarimas, ar pertvarka vandentvarkos srityje nesulauks panašaus likimo, kaip automobilių taršos mokestis."

Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo bei apskaitos prietaisų priežiūros kainos paskutinį kartą buvo keičiamos 2020 metų gegužės mėnesį. Naujos kainos buvo suskaičiuotos remiantis pasikeitimais teisės aktuose, reglamentuojančiuose kainų skaičiavimą, taip pat buvo atsižvelgta į išaugusias elektros energijos, žmogiškųjų resursų ir kitų sąnaudų kainas.

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Klaipėdos miesto ir rajono butų gyventojams kainuos 1,65 euro/m³ be PVM (2 eurai/m³ su PVM), gyvenantiems individualiuose namuose – 1,63 euro/m3be PVM (1,97 euro/m³ su PVM), įmonėms – 1,68 euro/m³ be PVM (2,03 euro/m³ su PVM). Vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kainuos 1,59 euro/m³ be PVM (1,92 euro/m³ su PVM) ši kaina galios ir perkantiems vandenį patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Apskaitos prietaisų priežiūros abonentinis mokestis sumažės vidutiniškai 40 procentų ir daugiau. Butuose ši kaina sumažės iki 0,73 euro (nuo dabartinio 1,26 euro), o individualių namų savininkai vietoj 1,63 euro mokės 0,98 euro (arba atitinkamai 0,88 euro ir 1,19 euro su PVM). Skaičiuojama, kad dviejų asmenų šeimai sąskaita už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo vasario padidės 1,22 euro. O vartotojams, gyvenantiems individualiuose namuose, vanduo pabrangs apie 1,59 euro.

Vandens, gamybinių nuotekų ir paviršinių nuotekų kainos kinta ir įmonėms. Mokestis už šaltą vandenį didėja 0,06 euro, nuotekų tvarkymas – 0,19 euro, apskaitos prietaisų priežiūros kainos mažėja apie 40 procentų, o paviršinių nuotekų tvarkymas mažėja 0,01 euro už kubinį metrą (be PVM).

Kainų pokyčiuose atsispindi investicijos į vandens kokybės gerinimą, nuotekų valymą, klientų aptarnavimą bei išaugusios sąnaudos gamyboje, ypač – nuolat brangstanti elektros energija. „Tik dėka netolimoje praeityje vykdytų investicijų į išmaniąsias technologijas, mažinančias elektros energijos sąnaudas, išvengėme dar didesnio kainų kilimo. Pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimui 2018 metais sunaudojome 6565 MWH elektros, o 2020 metais elektros sunaudojimas sumažėjo iki 5489 MWH, (lygiagrečiai mažėjo elektros sunaudojimas ir nuotekų tvarkymui). O investicijos į plėtrą – padidėjęs patiekiamo vandens kiekis – kainą už vandenį gyventojams šiandien sumažina beveik 8 centais už kubinį metrą. Mes nuolat optimizuojame įmonės sąnaudas, tad kainos ir toliau išlieka vienos žemiausių Lietuvoje“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Bendrovė per 2018–2020 metus į geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimą, plėtrą ir paviršinių nuotekų tinklų statybą bei paslaugų teikimo kokybę investavo daugiau nei 35 mln. eurų taip užtikrinant ne tik kokybiškas ir patikimas paslaugas Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams, bet ir sukuriant tinkamas vandentvarkos sąlygas daugiau nei 20-ies miestelių ir kaimų gyventojams.

„Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Smalskė teigė, jog vandens siurblinių sutrikimai buvo fiksuojami dėl aukštos elektros energijos šuolių „Litgrid“ tinkle.

„Vandens tiekimas buvo laikinais sutrikęs Naujamiesčio, dalies Senamiesčio, Pilaitės, Perkūnkiemio gyventojams. Tačiau pavyko visiems atstatyti“, – BNS teigė ji.

Pasak R. Saulytės-Smalskės, sutrikimai buvo fiksuojami maždaug 11.30 val.

Anot bendrovės, po gedimo gyventojai gali susidurti su laikinais vandens slėgio ir kokybės svyravimais.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ informavo, kad vandens tiekimą tikimąsi atstatyti 6 val. ryte.

„Informuojame, kad siekiant pagerinti vandens kokybę Naujamiesčio gyventojams, dėl suplanuotų tinklo plovimo darbų Vingio parko vandentiekio zonoje laikinai nutraukiamas vandens tiekimas“, – pranešė bendrovė.

Anksčiau ji klientams pranešė, kad dėl vandentiekio tinklo plovimo darbų galimi laikini vandens slėgio svyravimai bei kokybės pablogėjimas.

„Po atliktų darbų galimas laikinas geriamojo vandens kokybės pablogėjimas, kuris sveikatai nepavojingas. Esant laikinam vandens kokybės pablogėjimui, venkite naudoti buitinę techniką“, – sako „Vilniaus vandenys“.

„Gavome informaciją, kad jau paleidžiame. Rankiniu būdu buvo atstatytas vandens tiekimas ir jau po truputėlį slėgis vandenvietėje kyla“, – netrukus po incidento vakar sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Vandenvietėje buvo įjungti generatoriai, palaikantys elektros energijos tiekimą. Po pusvalandžio vandens tiekimas jau buvo atnaujintas.

Teritorijoje, kuriai tiekiamas vanduo, yra apie 44 tūkst. „Klaipėdos vandens“ klientų. Tačiau ne visiems jiems buvo dingęs vanduo.

Kodėl įvyko elektros įtampos šuolis – nežinia. „Klaipėdos vandens“ atstovų teigimu, priežastį tiksliau apibūdinti galėtų elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Tačiau jos atstovas pasiūlė kreiptis į Energijos skirstymo operatorių ESO.

Šios atstovas paaiškino, kad informaciją apie įtampos šuolį Klaipėdoje jie gavo būtent iš „Litgrid“.

„Pasitikslinau su kolegomis Klaipėdoje, „Litgridas“ jiems išsiuntė informaciją. Mes matėme, kad buvo fiksuojamas įtampos šuolis. Tikriausiai čia tas atvejis“, – teigė ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

Gyventi, kai iš čiaupo bėga tik šaltas vanduo, be jokio diskomforto galėtų nemažai sveikuolių ir užsigrūdinusių žmonių, bet ir tai pasitaikytų situacijų, kai karštas vanduo praverstų.

O ką kalbėti apie šeimą su mažais vaikais, kurių vienas turi sveikatos iššūkių. Tokioje situacijoje atsidūrė portalo kauno.diena.lt skaitytoja. Ją kaip ir kitus kaimynus buvo pasiekusi žinutė iš „Kauno energijos“, kad nuo kitos savaitės vidurio teks apsieiti be karšto vandens ar ieškoti kitų išeičių.

Tai, kad šiuo adresu nuo gegužės 12 iki liepos 22 d. nebus tiekiamas karštas vanduo buvo informuojama ir „Kauno energijos“ interneto svetainėje. Nurodoma, kad tiek laiko truks planinis remontas. Tačiau ir tai dar ne viskas. Liepos 27-29 d. šiame name vyks hidraulinis bandymas, todėl ir vėl – karšto vandens nebus.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Skamba kaip pasityčiojimas. Ar realu, kad taip ilgai gyventojai gali būti paliekami be karšto vandens? Viduramžiškai skamba, – negalėjo patikėti moteris. – Namo administratoriui neina prisiskambinti. Robotas atsako, kad daug skambučių, mes jums perskambinsime. Nežinau, kur dar kreiptis“.

Ji svarstė, kad remontas gal ir galėtų trukti mėnesį, bet jau tikrai ne du ar ilgiau. Nors praėjusį kartą, kai teko likti be karšto vandens, ir tos dvi savaitės prailgo – nuvargino kiekvieną vakarą vykęs ištisinis vandens šildymas puoduose, apsunkinęs ir taip nelengvą moters buitį.

Skamba kaip pasityčiojimas. Ar realu, kad taip ilgai gyventojai gali būti paliekami be karšto vandens? Viduramžiškai skamba.

„Kai tiesė Raudondvario plentą, kuris yra šalia, dirbai vyko dieną naktį. Dabar visi darbai, kurie ten vyksta, vyksta labai lėtai ir su pertraukomis. Blogas oras – nedirba ir t.t.“, – kalbėjo kaunietė.

Susisiekus su „Kauno energijos“ atstovu paaiškėjo, kad įsivėlė klaida. „Labai atsiprašome Inkaro g. 5 namo gyventojų, įvyko techninė klaida. Šilumos tiekimą karštam vandeniui ruošti planuojama sustabdyti ne dviem mėnesiams, o dviem savaitėms nuo gegužės 12 dienos. Gyventojus apie tai informuojame“, – teigė bendrovės atstovas Ūdrys Staselka.

Anot jo, šilumos tiekimą Inkaro gatvėje tenka stabdyti dėl vamzdyno rekonstrukcijos projekto, vykdomo Raudondvario plente. Dėl šių darbų karšto vandens neturės tik šis daugiabutis ir dvi ugdymo įstaigos, kurioms dėl to didelių problemų, tikėtina, nekils.

„Patiekti šilumą iš kitos vietos nėra galimybių. Darysime viską, kad karšto vandens tiekimas gyventojams būtų atnaujintas kaip įmanoma greičiau. Dar kartą nuoširdžiai atsiprašome dėl būsimų nepatogumų ir prašome kantrybės bei supratingumo“, – kalbėjo Ū. Staselka.

„2014–2018 m. vandens tiekėjai 327,1 tūkst. gyventojų tiekė geriamąjį vandenį, atlikę ne visus higienos normoje nurodytų rodiklių tyrimus. Kasmet 17 tūkst. gyventojų buvo centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, kuriame buvo viršytos toksinių (cheminių) rodiklių ribinės reikšmės. Audito rezultatai taip pat rodo, kad daugiau kaip 2,5 tūkst. gyventojų geriamąjį vandenį tiekia licencijų neturintys geriamojo vandens tiekėjai, kurie gali neužtikrinti nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo ir tinkamos jo kokybės“, – sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Arvydas Laurinkevičius.

16,9 proc. gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai, tačiau šachtinių šulinių vanduo taip pat ne visada atitinka saugos ir kokybės reikalavimus. 2014–2018 m. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ištyrus daugiau kaip 10 tūkst. šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius, vidutiniškai 29,8 proc. atliktų tyrimų neatitiko šio vandens kokybei taikomų reikalavimų.

Į vandentvarkos sektorių 2004–2018 m. investuota apie 1,4 mlrd. Eur valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis 2019 m. naudojosi mažiau gyventojų, nei turėjo prieigą prie interneto – atitinkamai 76,5 ir 83 proc. Taip nutinka dėl nepakankamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir dėl to, kad prie nutiestų tinklų prisijungia mažiau gyventojų, nei planuota.

Į gamtinę aplinką 2014–2019 m. vidutiniškai kasmet buvo išleidžiama 39,8 mln. m3 (24,2 proc.) nevalytų ar nepakankamai išvalytų komunalinių ir 7,7 mln. m3 (13 proc.) paviršinių nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentas, 2014–2019 m. atlikęs apie 8,5 tūkst. gyventojų ir ūkio subjektų patikrinimų, nustatė 1 971 atvejį, kai gyventojai, ir 443 atvejus, kai ūkio subjektai netinkamai tvarko nuotekas. Daugeliu atvejų nuotekos neišvalomos iki nustatytų reikalavimų dėl netinkamų, pasenusių ar nepakankamo pajėgumo valymo įrenginių.

Seime registruotos penkių „valstiečių“ parengtos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos. Jeigu Seimas joms pritartų, kitais metais liktų galioti dabartiniai mokesčių tarifai. 

Taip siekiama nepabloginti nei gyventojų, finansiškai nukentėjusių nuo koronaviruso krizės, nei vandens tiekimo įmonių padėties.

Gerokai didesnius mokesčio už aplinkos teršimą tarifus Seimas nustatė 2020 metų pradžioje – mokestis už teršalus, išmetamus į vandenį, turėtų augti 1,3–26 kartus (pavyzdžiui, už sulfatus). Tada mokesčio didinimas buvo aiškinamas noru efektyviau kontroliuoti aplinkos taršą ir skatinti įmonių investicijas į mažiau taršias technologijas.

Už vandens teršimą azotu buvo nustatytas triskart didesnis tarifas – 600 eurų už toną (vietoj 201 euro), fosforu – 3,5 tūkst. eurų (vietoj 1007 eurų) , chloridais – 30 eurų (2,8 euro).

Šis įstatymas buvo vienas iš penkių vadinamojo „Klaipėdos paketo“ dokumentų. Aplinkos taršos problemos praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje dėmesio sulaukė po išaiškėjusios taršos Kuršių mariose ir padangų gaisro Alytuje. Abu incidentai padarė milijoninę žalą gamtai.