Aštuonis kartus už Žemę sunkesnė ir dukart didesnė K2-18b skrieja tokiu atstumu nuo savo žvaigždės, kad patenka į „tinkamą gyventi zoną“. Tai reiškia, kad ten gali egzistuoti skystos formos vanduo, pranešama moksliniame žurnale „Nature Astronomy“.

Mokslininkų iš Londono universiteto koledžo (UCL) teigimu, ta egzoplaneta, kurios atmosferoje aptikta vandens garų, yra už 110 šviesmečių nuo Žemės.

UCL mokslininkai sako, kad kol kas K2-18b yra vienintelė žinoma egzoplaneta, kurioje yra vandens ir kurios temperatūra potencialiai tinkama gyventi. Tačiau jie perspėja, kad tai nėra antra Žemė.

„Ši planeta yra geriausia kandidatė, kurią turime už mūsų Saulės sistemos ribų“, ieškant gyvybės ženklų, naujienų agentūrai AFP sakė viena iš tyrimo autorių, UCL astronomė Giovanna Tinetti (Džovana Tineti).

„Negalime manyti, kad ant jos paviršiaus yra vandenynų, bet tai yra reali galimybė“, – pridūrė ji.

„Rasti vandens potencialiai gyventi tinkamame pasaulyje, ne Žemėje, yra neįtikėtinai jaudinamas dalykas“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius UCL mokslininkas Angelas Ciaras (Angelos Tsiaras).

„K2-18b nėra antra Žemė, – kalbėjo jis. – Tačiau tai priartina mus prie atsakymo į fundamentalų klausimą: ar Žemė unikali?“

Naujo tipo saulės elementai vienu metu galėtų išspręsti kelias pasaulines problemas. Remiantis „Nature Communications“ žurnale paskelbto tyrimo rezultatais, naująjį prietaisą sudaro standartinė saulės panelė ir dar kelios papildomos pakopos po ja.

Kai iš vienos talpos pradeda judėti druskingas arba užterštas vanduo, jis keliauja per kelis sluoksnius, ir dėl įkaitusių saulės panelių, pradedamas garinti. Vanduo garuodamas juda pro membranas į viršutinį sluoksnį, kuriame atvėsta ir nukeliauja į kitą talpą.

Šis švarus ir gėlas vanduo yra surenkamas, o išgarinimo metu esanti šiluma šildo kitą tekančio vandens porciją ir šis procesas vyksta nenutrūkstamai.

„Twitter“ nuotr.

Mokslininkai teigia, kad šis prietaisas atlieka vandens filtravimo funkciją ir vienas kvadratinis metras tokio daugiapakopio membraninio distiliavimo įrenginio per valandą sugeba išvalyti daugiau kaip 1,6 litrų jūros vandens.

Nustatyta, kad pro jų prietaisą praėjusiame vandenyje švino, vario, natrio, kalcio ir magnio kiekis nukrenta žemiau Pasaulio sveikatos organizacijos nustatyto maksimalaus rodiklio geriamajame vandenyje. Tai reiškia, kad toks prietaisas vienu metu gali užtikrinti švarią energiją ir tuo pačiu patenkinti gėlo vandens poreikį.

„Šis prietaisas yra unikalus tuo, kad mes gebame protingai ir efektyviai išnaudoti saulės panelių sukuriamą šalutinį produktą – šilumą. Dabar ji neiššvaistoma, o efektyviai panaudojama gėlo vandens gamyboje“, – sakė vienas iš tyrimo komandos narių Peng’as Wang’as.

„Tam tikra prasme dabar mes saulės energiją išnaudojame dar efektyviau. Tikimės šią technologiją kuo greičiau visiškai išvystyti ir pereiti prie masinės gamybos“, – sakė P. Wang’as.

„Kiekvienas žmogus skiriasi savo ūgiu, svoriu, fiziniu aktyvumu, ligomis, amžiumi, todėl pasakyti, kiek tiksliai vandens reikia išgerti per dieną – būtų klaidinga, nes tai labai individualu. Sveikatos priežiūros institucijos paprastai rekomenduoja išgerti bent jau 8 stiklines vandens, kurios atitinka maždaug 2 litrus, tačiau svarbiausia – įsiklausyti į save, klausyti savo kūno“, – sako  vaistininkė Laura Vanagaitė.

Kiek vandens gerti?

Nuovargis, vidurių užkietėjimas, galvos skausmas, sausa oda ir lūpos bei trapūs plaukai ir nagai, nuolatinis troškulys, taip pat geras rodiklis suprasti, ar organizmas pakankamai aprūpintas vandeniu, yra šlapimas, kuris turėtų būti šviesiai gelsvos spalvos, skaidrus.

„Ypač atsargiai reikėtų elgtis šiltuoju sezonu ir nepamiršti visuomet su savimi turėti papildomų vandens atsargų. Karštą vasaros dieną pirmasis įspėjimas, kad trūksta skysčių – troškulys ir prakaitavimas, todėl reikia išgerti šiek tiek didesnį kiekį vandens negu įprastai“, – įspėja L. Vanagaitė.

Ypač pavojinga, kai visą dieną vartojama mažai skysčių arba visai nevartojama, o paskui bandoma juos atsakyti išgeriant per didelį jų kiekį.

Aktyviems, suaugusiems vyrams išgeriamo vandens kiekis turėtų svyruoti tarp 3 – 4 litrų, o moterims – 2 – 3 litrų. Net apie 20 proc. visos dienos suvartojamo vandens yra gaunama iš maisto, todėl ir sultingi vaisiai bei daržovės gali padėti padidinti vandens kiekį organizme. Visgi, vien geriant arbatą, kavą arba valgant sriubas, pakankamas skysčių kiekis organizme negali būti palaikomas.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pažymėjo, kad vanduo sudaro net 60 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio ir apsaugo mus nuo perkaitimo bei atšalimo, sutepa sąnarius, apsaugo jautrius audinius, padeda įsisavinti medžiagas. Dehidratacija kenkia visoms organizmo funkcijoms, širdies ir kvėpavimo sistemoms, o netekus 15–20 proc. vandens, netgi kyla pavojus gyvybei.

Galvos skausmas – ne tik nuo skysčių trūkumo, bet ir pertekliaus

„Tačiau kartais gali pasitaikyti ir atvejų, kai suvartojama per didelis vandens kiekis, tai vadinama – intoksikacija, apsinuodijimas vandeniu. Vandens perteklius praskiedžia elektrolitus kraujyje, ypač natrį. Sumažėjus natrio kiekiui gali prasidėti hiponatremija. Inkstai vidutiniškai per dieną gali pašalinti 20 – 28 litrų vandens. Rodos, labai daug, bet per valandą jie negali atsikratyti daugiau nei 0,8 – 1 litrų vandens, todėl ypač esant mažam fiziniam aktyvumui, sėdimo darbo ar ramybės būsenoje neturėtume per valandą išgerti daugiau kaip 1 litro vandens“, – dalijasi vaistininkė.

Ypač pavojinga, kai visą dieną vartojama mažai skysčių arba visai nevartojama, o paskui bandoma juos atsakyti išgeriant per didelį jų kiekį.

„Suvartojus per didelį vandens kiekį galime jausti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sunkesniais atvejais galimas padidėjęs kraujospūdis, mieguistumas, raumenų silpnumas, sunkus kvėpavimas“, – priduria vaistininkė.

Kokį vandenį gerti ir su kuo užsigerti vaistus?

Daugelis į gazuotą vandenį yra linkę žvelgti skeptiškai, manoma, kad tai gali kenkti sveikatai, tačiau, pasak vaistininkės gazuotas vanduo yra viena geriausių alternatyvų iš gaiviųjų ir saldžiųjų gėrimų. Gazuotas vanduo ypač padeda virškinimui, pagerina rijimą, padidiną sotumo jausmą ir mažina vidurių užkietėjimą.

L. Vanagaitė pataria kartu su vaistais nevartoti labai šalto vandens, nes organizme patekęs šaltas vanduo pirma yra sušildomas iki kūno temperatūros ir tik vėliau absorbuojami vaistai ar maisto papildai. Taip pat tinkama vandens temperatūra ir jo kiekis užtikrina tablečių ir kapsulių praleidimą pro stemplę.

Vaistininkė pažymėjo, kad osteoporozei gydyti skirti vaistai, dažniausiai vartojami tuščiu skrandžiu, todėl juos vartojant būtina išgerti didesnį kiekį vandens ir netgi iškart po rekomenduojama bent jau 20 minučių pagulėti.

„Visiems pacientams pabrėžiame, kad vanduo padeda vaistui prasiskverbti iš burnos tiesiai į skrandį ir plonąją žarną, absorbuotis. Jeigu vaistas nuryjamas su per mažu kiekiu vandens, vaistas gali veikti netinkamai ir netgi sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, aspiriną, vaistus nuo skausmo tuščiu skrandžiu ir neužgeriant pakankamu kiekiu vandens gali padidėti rizika susirgti skrandžio, stemplės ligomis“, – pabrėžė vaistininkė ir priduria, kad vartojant bent dvejus vaistus ar maisto papildus, jų suderinamumą reikėtų pasitikrinti vaistinėse.

Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.

Sušilęs iki +20°C jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis. Šias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.

Vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes (ypač austres). Kai kurios Vibrio rūšys pvz., Vibrio vulnificus, patekus į žaizdą, gali sukelti odos infekciją.

Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.

Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, medikai rekomenduoja:

– valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres;

– plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis;

– neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus, įbrėžimus) arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais;

– plauti žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu, jeigu jie turėjo sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis;

– dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.

Teigiama, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai paskutinius tyrimus atliko liepos pradžioje.

Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad normos neviršija nei žarninių enterokokų, nei žarninių lazdelių kiekis vandenyje.

Taip pat mėginių ėmimo vietose nenustatyta ir nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų.

Vandens kokybė kas dvi savaites tiriama Palangos bendrajame paplūdimyje, taip pat paplūdimyje ties Birutės parku, moterų paplūdimiuose Palangoje ir Šventojoje bei ties Rąžės upės žiotimis.

Kaip trečiadienį praneša Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Totoriškių ežero paplūdimio maudykloje aptiktas didesnis nei nustatyta žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

Taip pat higienos normos neatitiko ir Švenčionių rajone esančio Sarių ežero vanduo, tačiau pakartotinai atlikus tyrimus, vandens kokybė reikalavimus atitiko.

Liepos pirmosios pusės vandens kokybės tyrimų rezultatai gauti iš 108 maudyklų. Iš viso į stebėsenos sąrašą įtraukta 117 maudyklų. Duomenų dar nėra gauta iš Alytaus, Lazdijų, Šilalės, Širvintų rajonų maudyklų.

Vandens kokybė neatitiko normos ir kai kuriose rekreacinėse zonose: Minijos upėje ties Priekule, Panevėžio rajone Lėvens upėje ties Paliūniškiu, Aujėdo ežere Kietaviškių poilsio zonoje, Elektrėnų mariose ties Pastrėvio kaimu ir Trakų rajone esančiame Margio ežere.

Teigiama, kad vandens kokybė neatitiko normos ir Joniškio rajone esančiame Mikšiūnų tvenkinyje, tačiau pakartotinai atlikus tyrimus, vanduo ten atitiko reikalavimus.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus septynioms dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

31-erių vyras į ligoninę iš Smilgių miestelio buvo atvežtas birželio 30 dieną.

Nukentėjusysis šoko į vandens tvenkinį nuo liepto, atsitrenkė į dugną ir susižalojo nugarą. 

„Pradžioje kalba ėjo apie tai, kad laidojimas būtų išnaudotuose naftos telkiniuose, bet paskui paaiškėjo, kad jų kėslai ir mintys yra tą anglies dioksidą laidoti vandeninguose sluoksniuose“, – spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys „valstietis“ Kęstutis Bacvinka.

Viešosios įstaigos Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius Rimantas Budrys sako, kad Europos klimato kaitos 13-tame scenarijuje Lietuvos ir Danijos gelmėse esantis vanduo minimas kaip „rezervinis Europos išgyvenimo vanduo“.

„Lietuva ir Danija, nepaminėta niekas daugiau – šalys, kur yra rezervinis Europos išgyvenimo giluminis vanduo“, – teigė R. Budrys.

Pasak K. Bacvinkos, kalbos apie daugiausia pramonės bei energetikos įmonių išmetamo anglies dioksido laidojimą šalies gelmėse prasidėjo po to, kai pradėta kalbėti apie dujinės elektrinės projektą.

„Susitarimo esmė, ta, kad amerikiečiai siūlosi atvažiuoti į Lietuvą, pastatyti (...) jėgaines, sugaudyti tų jėgainių išmetamus (anglies dioksidą – BNS) ir po to juos vietoje net ne pasaugoti, o palaidoti žemės gelmėse“, – sakė K. Bacvinka.   

JAV įmonės „8 Rivers Capital“ ir „Net Power“ su Energetikos ministerija yra pasirašiusios sutarimo memorandumą. Šiuo metu atliekama galimybių studija įgyvendinti jų technologijos dujinės elektrinės projektą Lietuvoje. 

Socialdarbietis Artūras Skardžius sako, kad anglies dioksido gaudymu ir laidojimu labiausiai turi rūpintis Lenkija, JAV ir Kinija, kur energija ir šiluma gaminama naudojant akmens anglį. 

„Lenkai elektros energiją ir šilumą gaminasi iš akmens anglies. Jau nekalbu apie JAV ir Kiniją, kurios nėra pasirašiusios Kioto protokolų (jais siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu – BNS). Tuo tarpu Lietuva taršios gamybos neturi ir iki 2050 metų siekia atsisakyti iškastinio kuro energijos gamyboje ir ta kryptimi parlamentas eina“, – teigė A. Skardžius.

Jis atmeta anglies dioksido laidojimo gelmėse siūlytojų argumentą, kas tai prisidės prie sinchronizacijos. Parlamentaras taip pat pasigenda anglies dioksido laidojimo naudos kaštų analizės.   

A. Skardžius taip pat spėja, kad anglies dioksido laidojimo kaštai bus perkelti ant Lietuvos pečių: „Tai be galo brangi procedūra (laidojimas – BNS) (...) O jeigu bus pažeistos saugyklos?“

Seimas dar balsuos, ar uždrausti žemėje laidoti anglies dioksidą.

Tačiau Seimas turėtų balsuoti ir dėl Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko „valstiečio“ Virgilijaus Poderio siūlymo nustatyti liberalią šių dujų saugojimo tvarką – drausti žemės gelmes naudoti anglies dioksido, įskaitant ir atgabentą iš užsienio, saugojimui mažiau nei 1 kilometro gylyje.

Kaip rašoma bendrovės internetiniame puslapyje, dėl šilumos tiekimo įrenginių remonto laikinai stabdomas centralizuotas termofikacinio vandens tiekimas (karštam vandeniui ruošti) daliai vartotojų Šilainiuose:

Baltijos g. 28, 32, 34, 36, 38, 40, 42, 44, 46, 48, 50,

Baltų pr. 61, 63, 65, 67, 69, 71, 73, 75, 77, 79,

Žiemgalių g. 2.

Pranešama, kad termofikacinio vandens tiekimas laikinai stabdomas nuo liepos 16 d. 9 iki 18 val.