2020 metų gruodį Kinijos tyrimų zondo „Chang'e 5“ kapsulė pargabeno į Žemę Mėnulio grunto mėginių, anksčiau paimtų šios misijos mėnuleigio. Kinija tapo pirmąja tai padariusia šalimi nuo praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje JAV ir Sovietų Sąjungos vykdytų misijų.

„Skelbiame analizės rezultatus, pagrįstus duomenimis, surinktais „Chang'e 5“ nuleidžiamojo zondo aparatu tiriant atspindžio spektrą nuo 0,48 iki 3,2 mikrometro (diapazone)... Pagal mūsų vertinimus, Mėnulio grunto mėginyje yra 120 milijoninių dalių vandens, kurio didžioji dalis susidarė dėl Saulės vėjo“, – sakoma straipsnyje.

Nurodoma, kad mėginys buvo paimtas Audrų vandenyno šiaurinėje dalyje.

Zondas 2020 metų lapkričio 24 dieną buvo paleistas iš Kinijos pietinės Hainano provincijos ir po 112 valandų trukusios kelionės įskriejo į orbitą aplink Mėnulį.

Tų metų gruodžio 1-ąją nuleidžiamasis aparatas sklandžiai nutūpė ant Mėnulio paviršiaus iš Žemės matomame Audrų vandenyno regione.

Nuleidžiamasis aparatas surinko grunto mėginių nuo Mėnulio paviršiaus, be to, išgręžęs gręžinį, paėmė uolienų iš gilesnių sluoksnių. Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA) nurodė, kad buvo paimta iš viso apie 1,7 kg geologinių mėginių.

„Iki bandos su vyresniuoju ugniagesiu Dariumi Vaitkumi ėjome vandeniu, vilkėjome hidrokostiumais. Galvijai buvo susispietę seklumoje aplink nuvirtusį medį. Vandens gylis siekė apie 60 centimetrų. Gelbėjimo darbų pradžia buvo išties sunki. Buvo beveik tamsu. Bandėm varyti vedlį, bet jis net nemanė judėti iš vietos. Tada ėmėm varyti bandoje buvusį veršiuką ir jis ėmė eiti, paskui jį pajudėjo ir jo mama, o paskui ją – ir kiti galvijai, – apie gelbėjimo operaciją pasakoja Šilutės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Evaldas Bilevičius. – Bandą vandeniu teko varyti  porą kilometrų. Gelbėjimo operacija tęsėsi dvi valandas. Tiesa, veršiukui pailsus, turėjome padėti jam keliauti pirmyn. Pagaliau pavyko išbristi iš vandens. Banda atsidūrė saugioje ir neapsemtoje vietoje. Veršiuką priglaudė ir juo pasirūpino vietos gyventojai. Sutarėme, kad galvijams bus atvežta šieno“, – rašė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo bei apskaitos prietaisų priežiūros kainos paskutinį kartą buvo keičiamos 2020 metų gegužės mėnesį. Naujos kainos buvo suskaičiuotos remiantis pasikeitimais teisės aktuose, reglamentuojančiuose kainų skaičiavimą, taip pat buvo atsižvelgta į išaugusias elektros energijos, žmogiškųjų resursų ir kitų sąnaudų kainas.

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Klaipėdos miesto ir rajono butų gyventojams kainuos 1,65 euro/m³ be PVM (2 eurai/m³ su PVM), gyvenantiems individualiuose namuose – 1,63 euro/m3be PVM (1,97 euro/m³ su PVM), įmonėms – 1,68 euro/m³ be PVM (2,03 euro/m³ su PVM). Vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kainuos 1,59 euro/m³ be PVM (1,92 euro/m³ su PVM) ši kaina galios ir perkantiems vandenį patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Apskaitos prietaisų priežiūros abonentinis mokestis sumažės vidutiniškai 40 procentų ir daugiau. Butuose ši kaina sumažės iki 0,73 euro (nuo dabartinio 1,26 euro), o individualių namų savininkai vietoj 1,63 euro mokės 0,98 euro (arba atitinkamai 0,88 euro ir 1,19 euro su PVM). Skaičiuojama, kad dviejų asmenų šeimai sąskaita už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo vasario padidės 1,22 euro. O vartotojams, gyvenantiems individualiuose namuose, vanduo pabrangs apie 1,59 euro.

Vandens, gamybinių nuotekų ir paviršinių nuotekų kainos kinta ir įmonėms. Mokestis už šaltą vandenį didėja 0,06 euro, nuotekų tvarkymas – 0,19 euro, apskaitos prietaisų priežiūros kainos mažėja apie 40 procentų, o paviršinių nuotekų tvarkymas mažėja 0,01 euro už kubinį metrą (be PVM).

Kainų pokyčiuose atsispindi investicijos į vandens kokybės gerinimą, nuotekų valymą, klientų aptarnavimą bei išaugusios sąnaudos gamyboje, ypač – nuolat brangstanti elektros energija. „Tik dėka netolimoje praeityje vykdytų investicijų į išmaniąsias technologijas, mažinančias elektros energijos sąnaudas, išvengėme dar didesnio kainų kilimo. Pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimui 2018 metais sunaudojome 6565 MWH elektros, o 2020 metais elektros sunaudojimas sumažėjo iki 5489 MWH, (lygiagrečiai mažėjo elektros sunaudojimas ir nuotekų tvarkymui). O investicijos į plėtrą – padidėjęs patiekiamo vandens kiekis – kainą už vandenį gyventojams šiandien sumažina beveik 8 centais už kubinį metrą. Mes nuolat optimizuojame įmonės sąnaudas, tad kainos ir toliau išlieka vienos žemiausių Lietuvoje“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Bendrovė per 2018–2020 metus į geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimą, plėtrą ir paviršinių nuotekų tinklų statybą bei paslaugų teikimo kokybę investavo daugiau nei 35 mln. eurų taip užtikrinant ne tik kokybiškas ir patikimas paslaugas Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams, bet ir sukuriant tinkamas vandentvarkos sąlygas daugiau nei 20-ies miestelių ir kaimų gyventojams.

Neringoje – brangiau

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba daugiau nei prieš mėnesį suderino naujus bendrovės "Klaipėdos vanduo" tarifus.

Pasak įmonės "Klaipėdos vanduo" komunikacijos vadovės Gintarės Butkienės, šiuo metu Klaipėdoje ir rajone vandens kainos yra vienos mažiausių Lietuvoje.

"Esame mažiausių kainų Lietuvoje penketuke. Klaipėdos regione vandens kainos uostamiesčio ir rajono gyventojams yra ir liks pačios mažiausios. Tarkime, Neringoje kubinis metras kainuoja 3,01 euro, Kretingoje – 2,75, Šilutėje – 2,3, Palangoje – 2,08 euro", – teigė G.Butkienė.

Priklausys nuo suvartojimo

Nepaisant to, kad abonementinis mokestis mažės, vandens kainos išaugs.

"Bendras vidutinis paslaugų kainos dydis, įskaitant abonementinio mokesčio mažėjimą ir bazines kainas, šiek tiek auga, priklausomai nuo vandens suvartojimo, tačiau išlieka vienos žemiausių Lietuvoje", – dar spalį savo internetinėje svetainėje skelbė "Klaipėdos vanduo".

G.Butkienė nurodė būsimus vandens tarifus.

"Apskaitos prietaisų, kitaip tariant, abonementinis mokestis mažės apie 40 proc. ir daugiau. Butuose dabar mokama 1,26 euro. Patvirtinus naujus tarifus, bus mokama 0,76 euro. Individualiuose namuose bus 0,98 euro, o buvo 1,63 euro. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos suderintus skaičiavimus, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Klaipėdos miesto ir rajono butų gyventojams (be PVM) kainuos 1,65 Eur/m3, gyvenantiems individualiuose namuose – 1,63 Eur/m3, įmonėms – 1,68 Eur/m3. Vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kainuos 1,59 Eur/m3. Skaičiuojama, kad jei vieno daugiabučio gyventojas vidutiniškai per mėnesį suvartoja tris kubinius metrus vandens, mokestis už šaltą vandenį, įskaitant abonementinį mokestį, didėja tik 15 centų, o suvartojant mažiau bendra sąskaita netgi mažės", – tikino komunikacijos vadovė.

Nurodė priežastis

Skaičiuojama, kad dviejų asmenų šeimai bendra vidutinė mėnesio sąskaita už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą iš viso padidėtų 1,22 euro.

Šeimai, gyvenančiai individualiame name, vanduo vidutiniškai pabrangs iki 1,59 euro.

"Klaipėdos vandens" duomenimis, bendra sąskaita keturių asmenų šeimai, gyvenančiai bute, už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą augs apie 2,55 euro, o gyvenantiems individualiuose namuose – 3,28 euro.

Pirmadienį vykusiame Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje įmonės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas atskleidė pagrindines didėsiančių kainų priežastis.

"Be abejo, yra mūsų investicijos, personalo, teisės aktų pasikeitimai. Taršos mokesčiai keitėsi nuo praėjusių metų. Taip pat mokame gelmių mokesčius, tai yra už išgautą vandenį. Be abejo, turi įtakos ir įrangos nusidėvėjimas, investicijos, dumblo utilizavimas, energijos bei kitos sąnaudos", – sakė B.Jonikas.

Aplinkos ministro teigimu, ES iki šiol švaresniam vandeniui skyrė 1,5 mlrd. eurų nuo įstojimo į Bendriją pradžios. O tai yra po 500 eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui – nuo kūdikio iki senjoro. 

Tačiau ES kranelis vandentvarkai bus užsuktas.

Aplinkos viceministras mano, kad ES neskiriant pinigų vandenį tiekiančios regioninės įmonės liks prispaustos kampe su skolomis ir turės du pasirinkimus – branginti vandenį arba dengti skolas iš savo ar savivaldybės lėšų. 

Ministerijos teigimu, atokesnių regionų gyventojams vandens tiekimo brangimas taptų nepakeliama našta. Tad inicijuojama reforma, kad vandens tiekimo įmonės susijungtų.

Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose atpigtų.

Biržuose gyventojai už vandenį moka daugiau nei 2,5 euro, o štai panevėžiečiai – vos daugiau nei 1,5 euro. Taigi priėmus pakeitimus didžiųjų miestų gyventojai turėtų dengti mažesnio miesto vandens vartojimo sąskaitą. Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose atpigtų.

Tačiau regione dirbančios mažosios įmonės su tokiu pasiūlymu nesutinka. „Biržų vandenų“ direktorė tikina, kad gera valia grįsti pakeitimai kainų nesumažins net ir regionų gyventojams, o miestiečiams jos kiltų.

Ji priduria, kad panašios pertvarkos jau buvo įgyvendinamos anksčiau, o jos atnešė tik neigiamas pasekmes, nes mažos įmonės nuolat likdavo paraštėse. 

Su nuostolingomis įmonėmis nenori jungtis ir pelningos. 

Bet politikai įžvelgia, kad taip turtingos savivaldybės nenori prisidėti prie aplinkos gerinimo visai Lietuvai ir vengia dalintis savo turtu su kitais. 

Tuo metu politikai nesutaria, ar su tokiais pasiūlymais ministerija turėtų kištis į savivaldybių valdomas įmones ir taip mažinti jų savarankiškumą. 

Aplinkos ministerija vandentvarkos reformos įstatymų projektus planuoja teikti rudens sesijoje. 

Šiemet brangiausiai už vandenį mokėjo Anykščių gyventojai – 3,84 euro, tris kartus mažiau – vilniečiai – 1,16 euro.

Dėl pasikeitusios kainų skaičiavimo metodikos 2022 m. gerokai sumažės (vidutiniškai 40 proc.) apskaitos prietaisų priežiūros mokestis (apskaitos veiklos kaina arba, kitaip dar vadinamas, abonentinis mokestis). Apskaitos prietaisų priežiūros kaina butuose šiuo metu yra 1,26 Eur be PMV, o nuo kitų metų ji sieks 0,73 Eur be PMV, individualiuose namuose dabar už abonentinį mokestį yra mokama 1,63 Eur, ši kaina mažės iki 0,98 Eur be PMV.

Skaičiuojama, kad jei vieno būsto gyventojai vidutiniškai per mėnesį suvartoja 3 kubinius metrus vandens, mokestis už šaltą vandenį, įskaitant abonentinį mokestį, beveik nekinta – didėja tik 0,15 Eur.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

„Kaip matyti iš skaičiavimų gyventojams, kaip juos palies pasikeitusios kainos, akivaizdu, kad mažai per mėnesį vandens vartojantys kainų pokyčių nepajaus arba kaina net mažės, kadangi gerokai atpinga abonentinis mokestis, kuris amortizuoja bazinės kainos kilimą. Tačiau daugiau vandens suvartojantiems kainos kils. Tad tai ženklas visuomenei, kad vandens ištekliai nėra neišsemiami, todėl einant tvarumo keliu, turime juos tausoti“, – sakė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Bendras vidutinis paslaugų kainos dydis, įskaitant abonentinio mokesčio mažėjimą ir bazines kainas, šiek tiek auga priklausomai nuo vandens suvartojimo, tačiau išlieka vienos žemiausių Lietuvoje. Skaičiuojama, kad dviejų asmenų klaipėdiečių šeimai bendra vidutinė mėnesio sąskaita už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą padidėtų 1,22 Eur. Kiek didesnis pokytis bus vartotojams, gyvenantiems individualiuose namuose, jų šeimai vanduo pabrangs vidutiniškai 1,59 Eur. Bendra sąskaita keturių asmenų šeimai už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, gyvenantiems bute, vidutiniškai augs apie 2,55 Eur, o gyvenantiems individualiuose namuose – apie 3,28 Eur. Gera žinia Klaipėdos miesto įmonėms, mokančioms už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą – šios paslaugos kaina mažėja nuo 0,13 Eur/m3 iki 0,12 Eur/m3.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

„Nors kainos keičiasi nežymiai ir išlieka žemiausios šalyje, tačiau puikiai suprantame vartotojų nuogąstavimus. Kainų pokyčiuose atsispindi investicijos į Klaipėdos miesto ir rajono vandens kokybės gerinimą, nuotekų valymą, kokybiškesnį klientų aptarnavimą bei išaugusios sąnaudos gamyboje – vandens tiekime ir nuotekų valyme. Be

abejo, vandens kainų pokyčiams įtakos turėjo ir augančios elektros išlaidos, kurios nuo 2018 m. iki 2020 m. augo. Esame įdiegę išmaniąsias technologijas, kurios mažina elektros sunaudojimą gamyboje, pavyzdžiui geriamojo vandens tiekimui 2018 m. sunaudojome 6 565 MWh elektros, o 2020 m. elektros sunaudojimas sumažėjo iki 5 489 MWh, lygiagrečiai mažėjo elektros sunaudojimas ir nuotekų tvarkymui, tačiau didėjant elektros kainai per dvejus metus išlaidos vien elektrai išaugo beveik 300 tūkstančių eurų.

Be kita ko, turime laikytis ir atsinaujinusių teisės aktų reikalavimų. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad paslaugas teikiame itin plačiai teritorijai – tiek Klaipėdos mieste, tiek rajone – be abejo, tai ir didesnis aptarnaujamas plotas, gausesnės investicijos į infrastruktūrą, daugiau nutolusių objektų. Tačiau nepaisant šių faktorių, optimizuojant įmonės sąnaudas, „Klaipėdos vandens“ kainos vis dar išlieka vienos žemiausių Lietuvoje“, – sakė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pagal VERT suderintus skaičiavimus, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Klaipėdos miesto ir rajono butų gyventojams (be PMV mokesčio) kainuos 1,65 Eur/m3, gyvenantiems individualiuose namuose – 1,63 Eur/m3, įmonėms – 1,68 Eur/m3. Vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kainuos 1,59 Eur/m3, ši kaina galios ir perkantiems vandenį patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo ir apskaitos veiklos paslaugų kainos paskutinį kartą buvo keičiamos 2020 m. gegužės mėn. Naujos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bazinės kainos kyla ir jų pakeitimus daugiausia sudaro: pasikeitimai teisės aktuose, reglamentuojančiuose kainų skaičiavimą, lėmė sąnaudų persiskirstymą tarp paslaugų kainų bei apskaitos prietaisų priežiūros mokesčio sumažėjimą, tai vidutiniškai sudaro 0,075 Eur/m3 visos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos pokyčio. Investicijų grąža ir infrastruktūros nusidėvėjimas sudaro +0,123 Eur/m3 pokyčio, pasikeitęs taršos mokesčių įstatymas kainas kelia dar +0,03 Eur/m3, dėl dumblo utilizavimo paslaugų kaina kyla +0,017 Eur/m3 , elektros energijos ir kitų sąnaudų padidėjimas prideda po dar +0,014 Eur/m3 , po dvejų metų atnaujintos darbo užmokesčio sąnaudos, kurios sudaro +0,087 eur/m3 bendros kainos pokyčio. Dėl vykdytų investicijų į plėtrą didėja realizacija (arba patiekiamo vandens kiekis) kas kainą mažina -0,079 Eur/m3, o dėl technologinių medžiagų sąnaudų sumažėjimo kaina mažėja -0,007 Eur/m3.

„Siekdami gerinti klaipėdiečių ir Klaipėdos rajono gyventojų gyvenimo kokybę, investavome į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimą, plėtrą ir paviršinių nuotekų tinklų statybą bei paslaugų teikimo kokybę. 2018–2020 metų investicijos siekė daugiau nei 35 mln. eurų. Vien įgyvendindami iš dalies ES lėšomis finansuojamus projektus, per laikotarpį nuo 2017 m. iki šių metų pabaigos, būsime iš viso naujai pastatę beveik 130 kilometrų bei rekonstravę beveik 39 kilometrus vandens bei nuotekų tinklų, taip pat atnaujinę vandens išgavimo ir paruošimo bei nuotekų valymo infrastruktūrą, sukūrėme tinkamas vandentvarkos sąlygas daugiau nei 20-ies miestelių ir kaimų gyventojams. Stengiamės išgirsti bei pateisinti augančius klientų lūkesčius įgyvendindami savo 2021–2030 m. strategiją, investuosime į kvapų mažinimą, paslaugų skaitmenizavimą ir, žinoma, tiekiamo vandens kokybę,“ – dalinasi B. Jonikas.

Vandens, gamybinių nuotekų ir lietaus nuotekų kainos kinta ir įmonėms.

Mokestis už šaltą vandenį didėja 0,06 Eur, nuotekos 0,19 Eur, lietaus nuotekos mažėja 0,01 Eur. Įmonėms, kaip ir gyventojams mažėja vadinamasis šalto vandens abonentinis mokestis. Šis vidutiniškai mažėja apie 40 proc.

Jau 2018 metais 3,6 mlrd. žmonių mažiausiai vieną mėnesį per metus neturėjo pakankamai vandens, sakoma naujoje JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) ataskaitoje. „Turime atsibusti dėl gresiančios vandens krizės“, – sakė WMO vadovas Petteri Taalasas.

Ataskaita „Klimato paslaugų būklė 2021 m.: vanduo“ pateikiama likus vos kelioms savaitėms iki COP26, JT klimato kaitos konferencijos, vyksiančios Glazge spalio 31 – lapkričio 12 dienomis.

WMO pabrėžė, kad per pastaruosius 20 metų sausumoje (paviršiuje, po žeme, sniege ir lede) sukaupto vandens lygis mažėjo vienu centimetru per metus. Didžiausi nuostoliai jaučiami Antarktidoje ir Grenlandijoje, tačiau daugelis itin apgyvendintų žemesnių platumų patiria didelius vandens nuostolius tose vietose, kurios tradiciškai tiekė vandenį, sakė WMO.

Agentūra nurodė, kad tik 0,5 proc. Žemės vandens yra naudoti tinkamas ir pasiekiamas gėlas vanduo.

Su vandeniu susiję pavojai per pastaruosius 20 metų padažnėjo. Nuo 2000 m. su potvyniais susijusių nelaimių padaugėjo 134 proc., lyginant su ankstesniais dviem dešimtmečiais. Dauguma su potvyniais susijusių mirčių ir ekonominių nuostolių fiksuojama Azijoje, kur reikia stiprinti upių potvynių perspėjimo sistemas, sakė WMO.

Tuo pačiu metu nuo 2000 m. sausrų kiekis ir trukmė padidėjo maždaug 30 proc., Afrika yra labiausiai nukentėjęs žemynas.

P. Taalasas paragino COP26 šalis padidinti savo įnašą. Jis sakė, kad dauguma pasaulio lyderių kalba apie klimato kaitą kaip didelę riziką žmonijos gerovei, bet jų veiksmai neatitinka žodžių. „Negalime laukti dešimtmečių, kol pradėsime veikti, – sakė jis. – Tai taip pat žinia tokioms šalims kaip Kinija, kuri norėtų iki 2060 m. tapti neutrali anglies emisijų atžvilgiu, bet neturi konkretaus plano net ateinančiam dešimtmečiui“.

Daugiau nei penkiems milijardams žmonių 2050 m. gali trūkti vandens, antradienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT), paraginusios lyderius imtis iniciatyvos per COP26 viršūnių susitikimą.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, siekdama sušvelninti augančių būsto šildymo kainų poveikį visuomenei, kartu su kitais frakcijos nariais įregistravo tai numatantį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą.

Šį projektą rengti, anot Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės, paskatino drastiškas gamtinių dujų bei energijos išteklių, skirtų gyvenamosioms patalpoms šildyti bei karštam vandeniui paruošti, kainų didėjimas.

„Prasidėjus naujam šildymo sezonui didžioji dalis Lietuvos gyventojų, gaunančių mažas ar vidutines pajamas, ženklią savo šeimos biudžeto dalį turės skirti būsto šildymo ir karšto vandens sąskaitoms apmokėti. Energijos išteklių kainoms augant neišvengiamai susidursime su situacija, kai didžioji dalis šeimų tiesiog bus nuskurdintos ir negalės patenkinti savo socialinių, ekonominių ir kultūrinių poreikių“, – teigia Seimo narė.

Augant kainoms, pasak parlamentarės, būtina apsaugoti silpniausias visuomenės grupes, o valstybės pareiga yra prisidėti prie socialinės atskirties ir skurdo mažinimo. Siūloma PVM lengvatą taikyti artėjantį šildymo sezoną, t.y. iki 2022 m. gegužės 1 d., tačiau atsižvelgus į tolesnę kainų augimo tendenciją, anot projekto autorės, būtų galimybė pratęsti šios lengvatos galiojimą.

Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos valstybių tiekiamoms gamtinėms dujoms bei centralizuotam šildymui jau yra taikomi lengvatiniai PVM tarifai. „Pavyzdžiui, Prancūzija, kur gyventojų gaunamos pajamos yra kur kas didesnės nei Lietuvoje, tačiau tiek gamtinėms dujoms, tiek centralizuotam šildymui yra taikomi lengvatiniai 5,5 proc. PVM tarifai“, – pastebi Seimo narė.

Šiuo metu asmenims, gyvenantiems daugiabučiuose, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM mokesčio tarifas centralizuotam šildymui, o individualių namų savininkams, naudojantiems apšildymui gamtines dujas, taikomas kelis kartus didesnis PVM tarifas. Taip, anot Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės, šie gyventojai atsiduria nelygiateisėje padėtyje, kurią būtina keisti.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme buitiniams vartotojams tiekiamoms gamtinėms dujoms PVM mokesčio lengvata nenumatyta. Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti taikomas lengvatinis 9 proc. PVM mokesčio tarifas.

Seimo narė siūlo biudžeto pajamų nesurinkimą dėl lengvatos gamtinėms dujoms ir centralizuotam šildymui dengti iš valstybės energetinių įmonių pelnų arba tiksliau jų sumokamų dividendų į valstybės biudžetą. Tokiu būdu valstybinės įmonės tarsi gražintų skolą vartotojams.

Įstatymo pakeitimo projektą teikia Seimo Darbo partijos frakcijos nariai I. Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė, Artūras Skardžius, Vigilijus Jukna, Vytautas Gapšys, Valentinas Bukauskas, Andrius Mazuronis, Aidas Gedvilas.

Statybininkų nematė

Apgriuvęs pasažas senokai reikalauja remonto. Pliaupiant lietui, vanduo ėmė bėgti ant prekyvietėje maisto produktais prekiaujančių prekeivių bei pirkėjų.

Dar vasarą buvo skelbta, kad šio pasažo rekonstrukcija prasidės liepos 1-ąją, tačiau statybininkų Vingio gatvėje iki šiol niekas nematė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skelbė supaprastintą atvirą konkursą darbams, kurį laimėjo įmonė "Stamela".

Sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

Skyrė virš milijono eurų

Sutarties kaina – 1,1 mln. eurų. Lėšos remonto darbams atlikti bus skiriamos iš savivaldybės biudžeto.

Darbai bus atliekami pagal įmonės "Projektai ir Co" parengtą techninį projektą.

Betoninių plytelių, kuriomis išklota pėsčiųjų alėja, būklė yra prasta – plytelės daug kur iškilnotos, vaikščioti nėra saugu.

Prieš kelis dešimtmečius įrengta alėja dengta gelžbetoniniu stogu, kuris dėl nusidėvėjusių lietaus nubėgimo konstrukcijų šlampa ir rūdija.

Apšvietimo nebėra, todėl vakarais čia tamsu ir nejauku.

Tačiau ir dieną praeiviai rizikuoja susižeisti, užkliuvę už sutrūkinėjusių plytelių ar lietaus surinkimo latakų.

Startą atidėjo

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, darbų startą teko atidėti dėl iškilusių klausimų, susijusių su pasažo stoginės griovimu.

Stogas yra sujungtas su gretimais pastatais. Šiuo metu rengiamas stoginės griovimo aprašas.

Reikia įsivertinti grėsmes, kad, atliekant darbus, neatsirastų kokių nors neplanuotų problemų.

"Dėl to procesas užstrigo. Jei paaiškėtų, kad darbus galime pradėti, jie ir bus pradėti. O jei į iškilusius klausimus atsakymų nerasime, darbų pradžią nukelsime", – paaiškino A.Dobranskis.

Rekonstruos iš esmės

Specialistai yra įvertinę Vingio pasažo būklę. Buvo nuspręsta skverą tvarkyti iš esmės – įrengti papildomus takus aplink jo žaliąsias erdves ir suoliukus, sukurti didesnę vaikų žaidimų erdvę, šiaurinėje parko dalyje suprojektuoti stacionarų lauko tualetą.

Rytinėje sklypo dalyje bus pastatyta nauja šiuolaikiška metalinių konstrukcijų stoginė su grūdinto stiklo stogo danga.

Bus įrengti dviračių stovai, šiukšlių dėžės, atnaujinti mediniai suoliukai. Skvero akcentu taps dekoratyvinis laikrodis.

Taip pat numatyta įrengti naują skvero ir jo prieigų apšvietimą, sutvarkyti visos tvarkomos teritorijos žaliąsias zonas, suformuoti naujus želdynų plotus.

Medžiai čia yra jauni ir sveiki, todėl jų keisti nereikės.

Gyventojai Vingio skvere galės jaustis saugiau negu iki šiol ir dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.

Parenkant jų išdėstymo vietas, konsultuotasi su policijos pareigūnais.

Atnaujintoje pėsčiųjų alėjoje, jungiančioje skverą ir Vingio gatvę, bus įrengti mažosios architektūros elementai – suoliukai, šiukšlių dėžės, šviestuvai bei laikini prekystaliai vietos prekeiviams.

Skveras, per kurį iš gyvenamųjų namų klaipėdiečiai keliauja į Vingio gatvę, komercinę alėją, mokyklą, prekybos centrus, bus pritaikytas judėti žmonėms su negalia.

Elektros tiekimas buvo nutrauktas praėjusį penktadienį. Šį trečiadienį elektros kapinėse nebuvo nuo 8.30 val. iki 18 val.

Pranešama, kad kapinėse elektros nebus šiandien ir pirmadienį.

Elektros tiekimas nutrauktas dėl tinklų rekonstrukcijos.

Rekonstrukcijos darbus atliekančios ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas teigė, kad planiniai atjungimai vykdomi dėl 10 kW oro linijos rekonstrukcijos.

Pasak P.Kalmanto, siekiama padidinti elektros tiekimo patikimumą. Todėl keičiamos transformatorinės, vietoj oro linijų klojami požeminiai kabeliai.

Dėl didelės darbo apimties darbai užtruks kelias dienas. Viliamasi, kad pavyks elektros energiją nutraukti trumpam – šiandien ryte ir vakare po valandą.

"Elektros energijos tiekimas Lėbartų kapinėms 15 d. ir 17 d. nutraukiamas dėl tinklo schemos pakeitimo ir darbo vietos paruošimo. O rugsėjo 20 d. bus prijungiama nauja 10 kW elektros linija", – tikino P.Kalmantas.

Anot jo, elektros energijos tiekimas pirmadienį bus nutrauktas visą darbo dieną.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė teigė, kad elektros tinklo rekonstrukcijos darbai nevyksta visą dieną.

Išjungus elektrą per tam tikrą laiką išsenka vandens rezervuarai.

Jei taip nutinka, siūloma žmonėms atvažiuoti laistyti kapaviečių kitą dieną, nes jokios kitos alternatyvos tam nėra.

Elektros tinklo tvarkymo darbai buvo vykdomi ir rugsėjo 10 d.

Anot Miesto tvarkymo skyriaus patarėjos, rekonstrukcija kol kas problemų nesukėlė.

Dėl elektros nebuvimo gali kilti sunkumų susisiekti su Kapinių priežiūros skyriumi.

Tačiau D.Breivė tikino, kad, skambinant mobiliuoju telefonu, visa įmanoma informacija bus suteikiama.

Praėjusią savaitę Lėbartų kapinėse palaidoti 46 žmonės.