Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,4 punkto mažesnė, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Tuo metu suderinta vidutinė metinė infliacija siekė 8,7 proc., pagal VKI apskaičiuota – 9,1 procento.

Statistikų teigimu, metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių paslaugų, automobilių, tabako gaminių, vandentiekos, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro kainų sumažėjimas.

Suderinta mėnesio defliacija siekė 0,6 proc., pagal VKI apskaičiuota – 0,5 procento.

Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 9 proc., o mėnesio – 0,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, elektros, duonos ir grūdų produktų, automobilių, pieno ir jo produktų, asmens priežiūros prietaisų, restoranų, kavinių paslaugų, daržovių, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Suderinta vidutinė metinė infliacija siekė 17,3 proc., pagal VKI – 18,6 procento.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,8 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).

Suderinta metinė – gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu – infliacija siekė 20 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 21,7 procento.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, elektros, duonos ir grūdų produktų, šilumos, degalų ir tepalų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, automobilių kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo įrenginių, telefonų ir telefakso įrangos kainų sumažėjimas.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, infliacija siekė 0,1 proc., pagal VKI apskaičiuota – 0,3 procento.

Didžiausias skirtumas matomas žvelgiant į paslaugų kainas, kurios Lietuvoje per metus pakilo net 5,5 proc. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Latvijoje paslaugų kainos ūgtelėjo vos 1,3 proc., o Estijoje atpigo kiek daugiau nei vienu procentu. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje gyvename blogiau, o verslas mūsų šalyje nori uždirbti daugiau nei kitose Baltijos valstybėse? Visgi, neretai pirmas įspūdis būna klaidingas.

Kas brango, o kas pigo?

Birželio mėnesio duomenimis, Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginus su geguže, vartojimo prekių kategorijoje labiausiai brango dalis vaisių, kosmetikos priemonės, nežymiai kilo kuro kainos. Tuo tarpu dėl išaugusios pasiūlos sezono metu atpigo dalis daržovių, sodo įrankiai.

Žiūrint į paslaugų kainas, tendencijos kiek kitokios. Čia labiausiai brango poilsio namų paslaugos − jos kilo beveik 30 proc. Tai siunčia ženklą, kad kurortiniai miesteliai bei kaimo turizmo sodybos dingusiais turistais skųstis tikrai negali. Dėl pandemijos įvestų apribojimų kelionėms užsienyje Lietuvos piliečiai šiemet mieliau renkasi atostogas pajūryje ar kaimo sodybose, tad išaugusi paklausa aukštyn stumia ir kainas.

Smogusi pandemija itin pristabdė gyventojų vartojimą, kurį atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas.

Tuo tarpu viešbučiai, kurių didžioji dalis yra būtent miestuose, kritus užsienio turistų srautams yra priversti kainas mažinti. Čia jos pigo maždaug 7 proc.

Praėjusį mėnesį taip pat itin brango odontologų paslaugos (virš 12 proc). Tikėtina, kad taip nutiko dėl papildomų apsaugos priemonių nuo covid19 poreikio.

Latvijoje bei Estijoje tendencijos panašios – labiausiai pigo daržovės bei vaisiai. Tiesa, viešbučių bei restoranų kainos Latvijoje išliko beveik nepakitusios, tuo tarpu Estijoje šiek tiek sumažėjo. Tai rodo, kad vidaus paklausa Baltijos šalyse atsigauna netolygiai, ir Estija, kurios ekonomika nuo turizmo priklauso labiausiai, vis dar kenčia itin smarkiai.

Kodėl Lietuvoje kyla paslaugų kainos?

Smogusi pandemija itin pristabdė gyventojų vartojimą, kurį atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas. Kaip bebūtų, kartu su kainų kirpimu mažėja ir įmonių galimybės išsaugoti darbo vietas, didinti atlyginimus, o mažėjančios gyventojų pajamos dar labiau smukdo jų galimybes vartoti.

Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos labai tiesiogiai ir didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų, ypač jeigu jos yra orientuotos į vidaus rinką ir nepatiria tarptautinės konkurencijos. Taigi, paslaugų kainų mažėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su darbuotojų algų kritimu.

Tai, kad Lietuvoje praėjusį mėnesį itin kilo, pavyzdžiui, poilsio namų paslaugų kainos rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna greičiau nei kaimyninės valstybės, o gyventojai yra linkę išlaidauti atostogoms. Nors pandemija ir įvesti karantino suvaržymai finansiškai palietė didelę dalį šalies gyventojų, daugumai jų praradimai buvo tik trumpalaikiai ir gyventojai grįžta prie jiems įprasto gyvenimo ritmo.

Šią tendenciją rodo ir „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, indikuojantys, kad Lietuva atsigauna sparčiausiai iš Baltijos šalių, o mokėjimų apimtys jau yra net 23 proc. didesnės nei prieš metus, taip pat sparčiai gerėja gyventojų lūkesčiai.

Ir nors nedarbas vis dar auga, tam, panašu, pandemija įtakos turi mažai − atsiradusi galimybė nedirbantiems asmenims gauti darbo paieškos išmoką paskatino anksčiau darbo rinkoje nedalyvavusius gyventojus užsiimti darbo paieška.

Lietuvą ekonominės pandemijos pasekmės kol kas palietė mažiausiai iš Baltijos šalių.

„Sodros“ duomenimis, birželį į darbą buvo priimta maždaug 6 tūkstančiais daugiau darbuotojų nei jų buvo atleista, o tai yra itin teigiamos tendencijos.

Ar tikėtis atlyginimų kilimo?

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto. Taigi, čia ir matome atsakymą, kodėl kainos Lietuvoje vis dar kyla. Ir tuo turėtume džiaugtis, o ne liūdėti.

Lietuvą ekonominės pandemijos pasekmės kol kas palietė mažiausiai iš Baltijos šalių − matome ne tik vis dar augančius atlyginimus, bet ir atgal į Lietuvą grįžtančius tautiečius. Vien birželį grynoji migracija siekė daugiau nei 2 tūkst., tad labai tikėtina, kad šiais metais gyventojų skaičius šalyje nemažės, bet priešingai – augs.

Tiesa, nerimo vis dar kelią šalies eksporto rinkos, tačiau tikėtina, jog Europai sėkmingai kovojant su virusu, matysime atsigavimą. Reiktų nepamiršti ir valstybės pagalbos, kuri šiuo metu turėtų būti orientuota ne į vidaus paklausos skatinimą ir socialines išmokas, bet į paramą į eksporto rinkas orientuotoms gamybos įmonėms.

Skaičiuojant pagal SVKI, rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis buvo neigiamas ir sudarė -0,4 proc.

Per metus labiausiai brango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6 proc.), sveikatos priežiūra (5 proc.), viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos.

Labiausiai atpigo ryšių paslaugos (2,5 proc.), drabužiai ir avalynė (1,7 proc.) bei transportas (0,5 proc.).

Lietuviai – vieni iš nedaugelio europiečių, netikinčių kainų mažėjimu. Priešingai, daugelis įsitikinę, kad kasdienių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris apima populiariausias Lietuvoje vartojamas prekes ir paslaugas, jau kurį laiką fiksuoja defliaciją. Naujausiais duomenimis, infliacija šalyje rugsėjo mėnesį sudarė -1 proc.

Statistikos fiksuojamą kainų mažėjimą lemia kelios priežastys: kritusios žaliavų kainos ir Rusijos ekonomikos nuosmukis. Apžvelkime jas detaliau.

Pasaulio žaliavų kainos neria žemyn

Pagrindinių žaliavų kainos pasaulyje smarkiai krito. Labiausiai akcentuojama pinganti nafta, kurios kaina per metus susitraukė beveik perpus. Tačiau gerokai atpigo beveik visų pasaulyje prekiaujamų žaliavų, ypač metalų, kaina. Žymiai sumažėjusi metalų ir kitų žaliavų paklausa Kinijoje ir kitose besivystančiose šalyse bei didelės investicijos į gavybą lėmė rekordinį šių žaliavų kainų smukimą.

Rusijos ekonomika – ant menčių

Rusijos ekonomika paguldyta ant menčių: ūkis traukiasi, žaliavų kainos varo į neviltį, žemyn ritasi rublio kursas, gyventojų perkamoji galia bliūkšta. Dėl ekonominių sankcijų Europos rinkoje atsiradusi perprodukcija laikinai sumažino maisto produktų kainas. Sumažėjusi gyventojų perkamoji galia ir prekių paklausa Rusijoje lėmė eksporto smukimą, kuris panašiai paveikė ir kitų Europos gamintojų produkciją. Dėl to tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje išaugusi konkurencija privertė gamintojus kiek sumažinti kainas.

Sąnaudos mažėja, o gyventojų išlaidos auga

Kodėl šio teigiamo defliacijos poveikio nejaučia eiliniai gyventojai? Pažvelkime į VKI struktūrą: per metus mažesnės kainos buvo tik trijose kategorijose: transporto, būsto išlaidų (vandens, elektros ir kito kuro) bei maisto produktų. Tačiau ne visi vairuoja automobilius ir pilasi pigesnį nei prieš metus kurą (jo kaina, beje, krito ne taip ryškiai kaip žaliavos, t. y. naftos). O visuomeninio transporto paslaugų tarifai į mažėjančias sąnaudas nereagavo.

Išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu, įskaitant elektrą, dujas ir kitą kurą, yra fiksuojamos vieną kartą per mėnesį, o šiltuoju metų laiku sąskaitos už šildymą, elektrą bei dujas nebūna drakoniškai didelės.

Lieka tik maisto prekės. Beje, kai kurie produktai, palyginti su 2010 m., pabrango beveik trečdaliu, pavyzdžiui, vaisiai, žuvis. Daržovės per metus irgi pabrango 12,4 proc. Visos kitos prekės ir paslaugos per metus taip pat brango. Tad nieko nuostabaus, kad statistinė defliacija yra tik iliuzinė, o kasdienės gyventojų išlaidos auga.

Ko laukti ateityje?

DNB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet paspartės iki 1,8 proc. Šią žiemą dar spėsime pajusti teigiamą sumažėjusių šiluminės energijos, dujų ir elektros kainų poveikį. Tačiau pamažu atsigaunančios rinkos ir augsiančios gamintojų bei paslaugų tiekėjų sąnaudos didins kainas. Vienas iš tokių sąnaudų augimo veiksnių Lietuvoje yra jau reguliariu tampantis minimalaus atlyginimo kėlimas. Pavyzdys tarsi iš vadovėlio, kaip iš pirmo žvilgsnio „geri“ valdžios sprendimai tampa „meškos paslauga“ gyventojams.

Defliacija Estijoje fiksuojama ketvirtą mėnesį iš eilės. Rugsėjį vartotojų kainų indeksas krito 0,6 proc., pranešė pranešė nacionalinė statistikos žinyba.

Per metus vartojimo prekės ir paslaugos atpigo 0,7 procento. Prekių kainos sumažėjo 1,2 proc., paslaugų - padidėjo 0,2 procento.

Administracine tvarka reguliuojamos vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį buvo 3,2 proc. pigesnės nei pernai rugsėjį, o laisvosios rinkos sąlygomis kintančios prekių ir paslaugų kainos per metus pakilo 0,1 procento.

Didžiausios įtakos vartojimo kainų indekso dinamikai per mėnesį turėjo 4,9 proc. atpigę degalai, taip pat aukštojo mokslo reforma, pagal kurią nuo šių mokslo metų studijos tapo nemokamos visiems pirmus trejus metus universitetuose estų kalba besimokantiems.

Vartotojų kainų indeksą per metus nusmukdė atpigę degalai (18,3 proc.), elektros ir šilumos energija (5,1 proc.), pieno produktai (7,1 proc.), kėlė - brangę alkoholiniai gėrimai (7,3 proc.), žuvų produktai (14 proc.), vaisiai ir riešutai (24 proc.).

Baltarusijos vartotojų kainų indeksas per praėjusius metus pakilo 16,2 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba.

Maisto produktai brango 18,5 proc., ne maisto prekės - 8,1 proc., paslaugos - 27,5 procento.

Baltarusijos valdžia šiems metams prognozuoja ne didesnė kaip 12 proc. infliaciją.

2013-aisiais vartojimo prekės ir paslaugos Baltarusijoje brango 16,5 procento.