Sveikata svarbiau

Vakar vicemeras V.Popovas įteikė atsistatydinimo raštą. Politikas tikina, kad apsispręsti pasitraukti iš pareigų lėmė sveikata.

"Dabar darau sveikatos tyrimus, tad nutariau pasitraukti, reikia pasiremontuoti, kad nebūtų taip, kaip merui, nes aš taip pat turiu širdies problemų, yra pakitimų. Sveikata yra brangiau už postus, nes einant šias pareigas tenka dideli krūviai ir įtampa, o tai sveikatos neprideda. Galų gale man jau 60 metų, jau nemažai nugyventa, tad tai ir lėmė tokį sprendimą", – komentavo V.Popovas.

Politikas sakė, kad Kauno miesto taryba galėtų neatleisti jo iš pareigų, jei būtų kiti motyvai, tačiau jis išeina savo noru, tad problemų kilti tikrai neturėtų.

Tokį V.Popovo sprendimą kitą savaitę dar svarstys ir Lietuvos socialdemokratų partijos, kuriai priklauso politikas, Kauno skyriaus taryba.

Kas užims kėdę?

"Gerbiu šį Vasilijaus sprendimą. Jo kuruota švietimo sritis mums yra labai svarbi. Į ją tikimės įpūsti naujos energijos", – taip savo pavaduotojo atsistatydinimą įvertino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

V.Popovui vicemero postas buvo patikėtas socialdemokratams prisijungus prie pernai kovą savivaldybių tarybų rinkimus laimėjusio "Vieningo Kauno" suburtos valdančiosios koalicijos. Šias pareigas V.Popovas ėjo ir praėjusią kadenciją, kai miestui vadovavo konservatoriai ir jų deleguotas meras Andrius Kupčinskas.

Pasikeitus valdančiajai daugumai, mero pavaduotojais kartu su V.Popovu buvo paskirti "Vieningo Kauno" atstovas Povilas Mačiulis ir liberalas Simonas Kairys. Kas užims atsilaisvinusią vicemero kėdę, dar nėra aišku.

Socialdemokratai į šį postą gali deleguoti tris politikus, kurie dirba miesto taryboje. Pirmą kadenciją politiko duonos ragaujantis socialdemokratas Darius Razmislevičius buvo minimas tarp kandidatų į vicemerus ir po 2015 m. pavasarį įvykusių rinkimų. Kitas galimas pretendentas – buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius.  Mero pavaduotojo kėdę gali užimti ir Socialdemokratų frakcijai šiuo metu vadovaujantis Židrūnas Garšva. "Kauno diena" rašė, kad į miesto tarybą išrinkto verslininko įmonės byla dėl galbūt valstybei nesumokėtų mokesčių pasiekė sostinės teismą.

Dar neapsisprendė

"Prioritetų tikrai negaliu pasakyti, nes pagal mūsų galiojančias taisykles kandidatus į vicemero postą deleguoja skyriaus taryba. Žinoma, kad rinksimės iš frakcijos narių. Aš viena negaliu pasakyti, nes turi būti bendras sprendimas. Artimiausiu metu šį klausimą svarstysime ir siūlymą teiksime koalicijai", – sakė Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyriui vadovaujanti Orinta Leiputė.

V.Popovas – Kauno savivaldybės senbuvis. Su pertraukomis miesto valdžioje jis dirba nuo 1995 m. Vicemero poste politikas taip pat jau spėjo apsiprasti – pareigas ėjo 3,5 metų.

Anksčiau jis yra dirbęs ir Vyriausybės atstovu Kauno apskrityje.

Naujai išrinkti merai ir vicemerai gaus didesnius atlyginimus už savo pirmtakus. Tai numatyta Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pataisose, kurioms antradienį pritarė Seimas.

Virš 100 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių, kokioms priklauso ir Kaunas, vadovams pareiginis atlyginimas kilstelės nuo 1,5 tūkst. eurų iki 2,6 tūkst. eurų. Tokių savivaldybių vicemerams alga ūgtels nuo 1,3 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.
Mažesnių savivaldybių merams pareiginė alga didės 1 tūkst. eurų - nuo 1,3 tūkst. iki 2,3 tūkst. eurų. Tokių savivaldybių vicemerai vietoj 1,1 tūkst. eurų gaus 1,9 tūkst. eurų algą.

Kalbėdamas su "Kauno diena" buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas tokį sprendimą sveikino, o vėl vicemeru paskirtas Vasilijus Popovas stengėsi nerodyti didelio džiaugsmo.

“Džiaugiuosi, kad suveikė protingumo ir teisingumo kriterijai”, - pritarė Seimo sprendimui A.Kupčinskas. Anot jo, padidintos algos merams ir vicemerams “užtikrins jiems komfortabilesnes sąlygas”.

Jis prisiminė, kad prieškriziniu laikotarpiu buvo svarstomas visų valstybės tarnautojų ir politikų darbo apmokėjimo tvarka. „Bet kai tas sprendimas pateko į Seimą, administracijos direktoriams, jų pavaduotojams, Seimo nariams, ministrams koeficientai buvo peržiūrėti, o merų idėja liko toje pačioje vietoje kaip ir 2000-aisiais metais. Tad merai iš dalies buvo diskriminuojami”, - kalbėjo A.Kupčinskas.

Buvęs meras nusijuokė, kad politikų kabos apie didesnio atlyginimo siekį, rinkėjų anaiptol nepritrauks, tad vienas iš merų savo atlyginimu viešai per daug nesiskundė. “Arė už tokį atlyginimą, koks buvo”, - šyptelėjo A.Kupčinskas. Ir pridūrė: merams iki šiol mokėtas atlyginimas buvęs neproporcingai mažas palyginus su jiems tenkančia atsakomybe.

Naujasis Kauno vicemeras švietimo ir sveikatos klausimams V.Popovas, paklaustas nuomonės, ar gerai, kad merams ir vicemerams pakils alga, išliko santūrus.

“Pasakysiu taip: buvo keista, kad vadovų algos buvo mažesnės už kai kurių pavaldinių”, - miglotai pasakojo vicemeras. Jis vicemeru yra dirbęs ir prie mažesnės algos. Ar kas nors, jo nuomone, pasikeis, kai už tas pačias pareigas bus mokama daugiau?

“O kiek alga padidės?” – pasitikslino V.Popovas. Sužinojęs, kad apie 700 eurų – iki 2 tūkst. eurų, jis teigė, kad nelabai kas pasikeis. Kaip atsakingai dirbo iki šiol, taip dirbs ir toliau. Ir pridūrė: "Norėčiau, kad alga kiltų visiems žmonėms, ne tik merams ir vicemerams".

Savivaldybių vadovų algų didinimas svarstytas gavus Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių socialdemokratės Mildos Petrauskienės, „darbiečio“ Valentino Bukausko ir „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos parengtą siūlymą.

Jie akcentavo per žemą savivaldos vadovų atlyginimą. Savivaldybių vadovų pareiginės algos koeficientas nebuvo peržiūrėtas daugiau kaip 10 metų - nuo 2004-ųjų, nors kitų šalies valstybės politikų atlyginimai per tą laiką padidėjo.

Ketvirtadienio vakarą Kauno socialdemokratai ir liberalai nusprendė, ką deleguoti į svarbiausius miesto valdžios postus. Po įvykusių abiejų partijų Kauno skyrių tarybų posėdžių paaiškėjo, kad didelių staigmenų nebus.

Kaip ir buvo prognozuota, socialdemokratai ir toliau vicemero poste nori matyti savo partijos senbuvį Vasilijų Popovą. Nors buvo kalbų, kad šios pareigos gali būti patikėtos į tarybą išrinktam naujokui Dariui Razmislevičiui, tačiau ketvirtadienio vakarą socialdemokratai šiam savo partijos bičiuliui šanso nesuteikė.

„Vasilijus turi tris aukštuosius išsilavinimus ir pakankamai patirties, kad gali toliau tęsti darbus vicemero pareigose. Ateina nauja komanda, todėl reikia patyrusio žmogaus, kuris gerai išmanytų situaciją ir pagaliau su kuriuo būtų galima pasitarti“, – sakė Kauno socialdemokratų lyderė Orinta Leiputė.

Paaiškėjo ir socialdemokratų kandidatas į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą. Šias pareigas socialdemokratai nusprendė patikėti Romaldui Rabačiui, kuris šias pareigas ėjo per 2007–2011 m. tarybos kadenciją. Pasak O.Leiputės, Giedrius Pauža, kuris dar anksčiau buvo minimas tarp kandidatų, partijos kolegų taip pat buvo įvertintas puikiai. „Šiose pareigose vis tik reikia tvirto ir stipraus žmogaus“, – pridūrė socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkė. Ji užsiminė, kad nesant sutarimo dėl pasiūlytų kandidatų koalicijoje, socialdemokratai turės iš ko rinktis. Į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pretendavo 7 kandidatai.

LR Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus nariai ketvirtadienio vakarą patvirtino neoficialias kalbas, kad vicemeru taps Simonas Kairys. Kaip ir buvo neoficialiai užsimenama, prie administracijos direktoriaus pavaduotojo vairo stos liberalas Sigitas Šliažas. Jis dėl šių pareigų susirungė su dar keturiais partijos bendražygiais.

"Dėl vicemero apsisprendėme praėjus kelioms dienoms po rinkimų, o dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo reikėjo skyriaus tarybos balsavimo, nes buvo daugiau kandidatų. Viskas vyko sklandžiai ir demokratiškai – taryba išreiškė aiškų palaikymą S.Šliažui“, – po posėdžio kalbėjo Kauno liberalų lyderis Rimantas Mikaitis.

„Vieningas Kaunas“ jau anksčiau paskelbė, kad jų lyderiui Visvaldui Matijošaičiui tapus meru, vicemero pareigos atiteks Povilui Mačiuliui. Kandidatūrų į administracijos direktoriaus ir vieno jo pavaduotojo, tarybos sekretoriaus postus „Vieningas Kaunas“ neatskleidžia. Šią savaitę pasklido kalbos, kad administracijos vadovu gali tapti Saulius Raudys, apie 20 metų užėmęs vadovaujamas pareigas „Senukų prekybos centre“, tačiau pernai gegužę palikęs šią bendrovę. Kol kas dar neaišku, kaip atrodys ir mero patarėjų komanda.

Kokiomis proporcijomis kuriai į tarybą patekusiai partijai ar judėjimui atiteks svarbiausi miesto valdžios postai susitarta dar prieš pasirašant valdančiosios koalicijos sutartį. Toks dokumentas, kuriuo turės vadovautis miestą valdančios jėgos, neoficialiomis žiniomis gali būti pasirašytas artimiausiu metu. Valdančiąją koaliciją formuoja 17 vietų taryboje gavę „Vieningo Kauno“ nariai kartu su socialdemokratais ir liberalais, turinčiais po keturias vietas taryboje. Kol kas nėra aišku, ar prie šios koalicijos jungsis verslininko ir TV bei radijo stočių savininko Kęstučio Pūko „Kaunas – kitokia Lietuva“. Jiems rinkėjai patikėjo tris mandatus.

13 vietų laimėję konservatoriai liks opozicijoje, nors oficialiai skelbtis opozicine frakcija jie žadėjo neskubėti.

Kauniečiai turėjo galimybę prisiminti Baltijos kelyje vyravusią atmosferą. Penktadienį susirinkusieji apjuosė Rotušę gyva žmonių grandine.

Renginio „Susikibkime rankomis – apjuoskime Rotušę“ metu dalyviai dainavo patriotines dainas, rankose spaudė Baltijos šalių trispalves. Visų trijų šalių kovai atminti buvo paleistos trys garbės salvės.

Į renginį atvyko ir keletas Kauno savivaldybės atstovų. Vicemeras Vasilijus Popovas džiaugėsi, jog į aikštę susirinko tiek įvairaus amžiaus žmonių.

„Ypač svarbu apie tokius dalykus priminti jaunajai kartai. Aš pats buvau tikrojo Baltijos kelio dalyvis, todėl man tai labai svarbus įvykis. Kelias yra amžinas judėjimas į priekį, o kiekvienas iš mūsų turime Baltijos kelią savyje,“ – prisiminimais dalijosi vicemeras.

Vienas akcijos iniciatorių, Lietuvos socialdemokratų jaunimo sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Mantas Jankavičius, ragino praeivius sudalyvauti šioje akcijoje.

„Baltijos kelias yra įspūdingas įvykis mūsų istorijoje. Juk žmonių vienybė sujungė visus bendram tikslui. Parodėme visam pasauliui, jog Baltijos šalys yra vieningos, žino savo istoriją, esame pasirengę būti laisvi“, – teigė jis.

Net ir pasibaigus ceremonijai žmonės neskubėjo skirstytis, toliau dainavo, šnekučiavosi ir stoviniavo Rotušės aikštėje.

Valdančiojoje Kauno miesto tarybos daugumoje dirbantys socialdemokratai susidūrė su lyderio problema. Po to, kai teisėsaugininkai pareiškė rimtų įtarimų frakcijos seniūnui Valiui Venslovui, net 18 parų laikė jį areštinėje, prabilta, kad frakcijos vairas gali atitekti kitam socialdemokratui – darbe į alkotesterį beveik 3 promiles pripūtusiam vicemerui Vasilijui Popovui.

Perspektyva – nedžiuginanti

Tokia situacija rinkėjų akyse gali dar labiau komplikuoti populiariausios Lietuvoje, bet toli gražu ne Kaune, Socialdemokratų partijos padėtį.

Perspektyva, kad V.Venslovas, kuriam įtarimus pareiškė teisėsauga, partijos Kauno skyriaus vairą perduos darbe girtavusiam V.Popovui, kelia nerimą centrinės Socialdemokratų partijos būstinės atstovams.

Viešojoje erdvėje nuskambėjus atskirų partijos narių siūlymams į frakcijos seniūno postą deleguoti V.Popovą, socialdemokratų gretose pasigirdo prieštaringų šios kandidatūros vertinimų.

Autoritetą reikia užsitarnauti

Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas, įsitikinęs, kad V.Popovui stinga pasitikėjimo kredito ir po istorijos su taurele darbe politinėje veikloje jam vertėtų padaryti pauzę.

"Mano nuomone, Vasilijus Popovas pats turėtų apmąstyti savo situaciją. Etinių problemų čia daug. Aš džiaugiuosi, kad V.Popovas padarė pareiškimą, kai su juo atsitiko tos bėdos, kad jis save įvertino labai kritiškai. Dabar jam reikėtų pamėginti sau pačiam atsakyti, ar jo neištiks tai, kas ištiko, ir kada jis atkurs savo autoritetą. Tokie dalykai jo autoriteto juk neaugina", – įsitikinęs V.P.Andriukaitis.

"V.Popovui yra dėl ko pačiam su savimi padiskutuoti. Čia moralizavimas netinka, bet pasitikėjimo kredito problema yra labai svarbi. Jam reikėtų pagalvoti, kada tas pasitikėjimo kreditas jam gali sugrįžti. Aš manau, kad po tokių dalykų reikėtų padaryti tam tikrą pauzę, pačiam save patikrinti. Pasikartosiu – pasitikėjimo kreditas visada yra neišpasakytai svarbus, aš jo vietoje dar pamąstyčiau apie savo galimybes", – kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Laukia komisijos išvadų

LSDP Kauno skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė kalbų apie V.Popovo kandidatūrą nepatvirtino ir sakė, kad skyriaus vadovybė kol kas nesvarsto jokių frakcijos seniūno kandidatūrų. Apie judesius, kurie vyko frakcijos viduje, ji kalbėti nenorėjo, vis dėlto paminėjo, kad kai kurių frakcijos narių elgesys bus svarstomas Etikos komisijoje.

"Kol kas nesvarstome jokių kandidatūrų į jokias pareigas. Laukiame Etikos komisijos išvadų. Nenorėčiau skelbti savo išankstinės nuomonės ir užbėgti už akių Etikos komisijai, į kurią kreipiausi. Būtų nekorektiška", –  sakė O.Leiputė.

Lems frakcijos valia

LSDP pirmininko pavaduotoja, Kauno skyriaus tarybos narė Birutė Vėsaitė tikino, kad frakcijos seniūnas bus renkamas artimiausiu metu. Ji teigė žinanti, kad tarp pretendentų į frakcijos seniūnus yra ir girtas į darbą atėjęs V.Popovas.

"Kadangi frakcijos seniūną ne aš rinksiu, negaliu nieko pasakyti. Kaip frakcija apsispręs, taip ir bus, o tada skyriaus taryba tvirtins. V.Popovą pažįstu labai seniai. Jeigu ne V.Popovo silpnybė, jis jau seniai būtų Kauno miesto meras. Kol kas nežinau, kaip mano bendražygiai nuspręs. Paprastai politikai ieško kompromiso, kad visos pusės būtų patenkintos", – kalbėjo B.Vėsaitė.

Itin opi problema

LSDP Kauno skyriaus tarybos narys Antanas Navakauskas pripažino, kad vedlio problema Kauno miesto tarybos Socialdemokratų frakcijoje tikrai labai opi, o personalijų pasirinkimas – labai ribotas.

"Ar V.Popovas gali būti seniūnas? Frakcijoje situacija dabar sudėtinga. Norisi tikėti, kad viskas baigsis sėkmingai tiek Kęstučiui Kriščiūnui, tiek Valiui Venslovui. Ir Vasilijui Popovui tie velnio lašai koją pakišo. Didelio pasirinkimo, kas turėtų būti seniūnas,  susiklosčiusius dabartinėms aplinkybėms, šiandien frakcijoje nėra", – sakė A.Navakauskas.

Pagal savivaldos įstatymą ir tarybos veiklos reglamentą dėl frakcijos seniūno turi apsispręsti frakcija, o partijos skyriaus taryba pritars arba nepritars.

Į Kauno miesto tarybos posėdį susirinkę politikai toliau pešasi tarpusavyje, nors planuotas perversmas ir neįvyko. Postus išsaugojo administracijos direktorius Dainius Ratkelis ir jo pavaduotojas socialdemokratas Steponas Vaičikauskas. Vicemeru dirbs ir Vasilijus Popovas, kurio kėdė taip pat svyravo.

Būtent dėl V.Popovo ir kilo didžiausia audra: miesto politikai du kartus balsavo dėl to, ar svarstyti vicemero atleidimą iš pareigų tarybos posėdyje. Tai ypač įsiūbavo konservatorių laivą.

Tarybos nariai nusprendė neįtraukti į darbotvarkę klausimo dėl D.Ratkelio atleidimo. Taip pat nuspręsta neversti iš posto ir S.Vaičikausko.

Posėdžio išvakarėse valdantieji sutarė neversti iš postų socialdemokratų, jeigu bus paliktas ramybėje D.Ratkelis, tačiau posėdyje situacija ėmė klostytis kitaip. Meras Andrius Kupčinskas neoficialiai paragino konservatorius balsuoti už klausimo dėl V.Popovo atleidimo įtraukimą į posėdžio darbotvarkę, tačiau prasidėjus balsavimui pats susilaikė. Tuo metu konservatorių frakcija ištikimai įvykdė savo lyderio nurodymą ir balsavo už tai, kad taryba svarstytų koalicijos partnerių socialdemokratų deleguoto vicemero atleidimo klausimą.

Konservatorius Marijus Panceris frakcijos vardu paprašė pakartoti balsavimą, o socialdemokratai paprašė 5 minučių pertraukos, kuri gerokai užsitęsė.

V.Popovas buvo pasirašęs po „Vieningo Kauno“ inicijuotu siūlymu atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių D.Ratkelį. Prasidėjus tarybos posėdžiui, Kauno meras A.Kupčinskas informavo, kad V.Popovas raštu atsiėmė savo parašą.

Vakar meras aiškino, kad sprendimo projektai dėl socialdemokratų atleidimo įregistruoti profilaktiškai, o neoficialiai visi kalbėjo apie bandymą įbauginti socialdemokratus.

Po pertraukos konservatoriai pakeitė nuomonę ir balsų dauguma nuspręsta nebesvarstyti V.Popovo atleidimo iš pareigų.

"Vienas valdančiųjų atstovas per naktį pakeičia savo sprendimą. Visko būna, naktis ilga. Bet kiti koalicijos partneriai  nuomonę sugeba pakeisti per 5 minutes ir ką tik balsavę už, dabar jau turi kitą nuomonę", - po balsavimo stebėjosi "Vieningo Kauno" frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis.

"Kolegoms turėtų būti nejauku. Linkiu valdantiesiems kaip nors sutarti, nes iki rinkimų dar metai ir dar turite daug ką nuveikti", - sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys.

Artėjant miesto tarybos posėdžiui miesto valdžioje – perversmo nuotaikos. Vieni politikai sukilo prieš administracijos direktorių Dainių Ratkelį, kiti žada versti iš postų socialdemokratų deleguotus vicemerą ir administracijos direktoriaus pavaduotoją.

Antradienį įregistruotas tarybos sprendimo projektas atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių D. Ratkelį. Tokį sprendimo projektą inicijavo „Vieningo Kauno“ frakcijos nariai.

Tarybos sekretoriate taip pat užregistruoti tarybos sprendimai dėl socialdemokratų deleguotų vicemero Vasilijaus Popovo ir administracijos direktoriaus pavaduotojo Stepono Vaičikausko atleidimo iš pareigų. Šiuos sprendimo projektus inicijavo pats Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Vieningo Kauno“ nariai teigia neapsikentę skandalingų situacijų, chaoso ir korupcijos savivaldybės įmonėse. Sprendimo projekto iniciatoriams taip pat užkliuvo reguliariai augančios išlaidas savivaldybės administracijos išlaikymui, bei blogėjanti miesto ūkinė situacija.

„Kyšininkavimo skandalas savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ – tik ledkalnio viršūnė. Iki šiol nei miesto meras, nei savivaldybės administracijos direktorius nesiėmė jokių veiksmų, užtikrinančių profesionalų ir skaidrų savivaldybės turto valdymą. Negalime taikstytis su tokia situacija ir miesto vadovų abejingumu“, – teigia Kauno miesto tarybos „Vieningo Kauno“ frakcijos narys Visvaldas Matijošaitis.

„Vieningo Kauno“ nariai tikina sulaukę ir kitų tarybos narių palaikymo, tačiau kol kas neaišku, kiek miesto politikų ryšis palaikyti D. Ratkelio nuvertimą iš posto.

„Nuolat keliame klausimą dėl įmonių valdymo depolitizavimo, ekspertų įtraukimo į valdybas, tačiau mero ir jo komandos nejaudina nei nuolatiniai korupcijos skandalai, nei prastėjantys įmonių veiklos rezultatai. Įmonėse toliau šeimininkauja ten įdarbinti valdančiosios koalicijos politikai ir jų partijų bičiuliai“, – teigia Kauno miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Rimantas Mikaitis. Liberalai pritaria iniciatyvai atleisti iš pareigų konservatorių deleguotą administracijos vadovą.

Neoficialiuose pokalbiuose dar pirmadienį kai kurie socialdemokratai kalbėjo, kad jų partija gali nebeišsilaikyti Kauno valdančiojoje koalicijoje.

„Nieko nežinau. Man niekas nieko nesakė. Esu Vilniuje, Aplinkos ministerijoje. Kai grįšiu po pietų, gal daugiau galėsiu ką nors pasakyti“, – tikino administracijos direktoriaus pavaduotojas S.Vaičikauskas.

Šįryt apie mero inicijuojamą atleidimą tikina sužinojęs ir socialdemokratų vicemeras V.Popovas. „Nemačiau sprendimo projektų, nežinau motyvų. Vakar 17 val. išėjau iš darbo, niekas su manimi apie tai nekalbėjo. Santykinai nustebino tokia naujiena“, – dėstė politikas.

Savivaldybės administracijos vadovas D.Ratkelis prisipažino girdėjęs apie sprendimo projektą, kuriuo siūloma atleisti jį iš pareigų. „Kaip vertinu? Demokratija. Kokia bus politinė valia, tokią ir vykdysiu“, – šyptelėjo D.Ratkelis.

Apie sąmyšį valdžios laive paklaustas A.Kupčinskas leido suprasti, kad tai labiau politiniai žaidimai ir bandymai aiškintis santykius, nei rimti ketinimai ką nors atleisti iš tikrųjų. Apie opozicijos iniciatyvą versti iš posto D.Ratkelį miesto vadovas nebuvo linkęs daug kalbėti. „Kas dirba, tas yra labiausiai matomas ir daugiausia strėlių į jį nukreipta. Toks opozicijos darbas“, – šyptelėjo A.Kupčinskas.

Jis atvirai pripažino sprendimo projektus dėl V.Popovo ir S.Vaičikausko atleidimo iš pareigų užregistravęs po to, kai tarybos sekretoriate atsirado siūlymas atleisti  D.Ratkelį. „Užregistravau profilaktiškai. Tai ne koks nors bandymas gąsdinti, o noras išsiaiškinti“, – pabrėžė A.Kupčinskas.

Specialistai skaičiuoja, kad įpuolus į duobę automobilio remontui gali tekti pakloti kelis šimtus litų. Šylantis oras jau atidengė dalį per žiemą susidariusių duobių, tačiau savivaldybės tvirtina laukiančios tikrojo pavasario – tuomet pradės jas masiškai lopyti. Be to, žadamas didesnis dėmesys ir daugiabučių kiemų remontui.

„Tik toks įvaizdis, kad Kaunas duobėtas“

Kaunietis Danas Bankauskas sako, kad duobėtos gatvės Kaune jau seniai virtusios gėdinga miesto vizitine kortele. „Blogiausia, kad padėtis nors kažkiek ir taisosi, tačiau vėžlio tempu. Kartais susidaro įspūdis, kad tokia apgailėtina situacija tiesiog palanki miesto valdžiai, nes pakanka per kelerius metus rekonstruoti vos vieną kitą gatvę ir Kauno vadovai iškart puola girtis padarę kone stebuklą“, – portalui LRT.lt pasakoja D. Bankauskas.

Savo ruožtu Kauno vicemeras Vasilijus Popovas tikina, kad tęstiniai projektai vykdomi pakankamai sėkmingai, o duobėms lopyti esą reikia palankesnių oro sąlygų.

„Dar tikras pavasaris neatėjo, todėl vyksta tik paruošiamieji darbai. Be to, dar negavome Kelių fondo paskirstytų lėšų, tai tikslai negalime pasakyti, kokios sumos bus skirtos Kauno savivaldybei. Kai paskirstys, bus galima konkrečiau kalbėti, kiek už tuos pinigus galima padaryti darbų“, – sako Kauno vicemeras.

Anot V. Popovo, kai tik oro sąlygos leis pradėti asfaltavimo darbus, vyks tolesnė Kipro Petrausko gatvės rekonstrukcija, norima pradėti Savanorių prospekto įkalnės rekonstrukciją, tačiau tam reikia nutiesti troleibusų tinklą į Parodos g. kalną.

„Kalbant apie Raudondvario plentą, šiemet rengsime techninį projektą jo kapitalinei rekonstrukcijai, bet darbai čia prasidės tik kitais metais. Panemunės tilto statyba pakankamai sėkmingai juda į priekį, klojamos ir tiesiamos sijos – pagrindinės atramos, ant kurių bus galima kloti važiuojamąją dalį“, – darbus pristato V. Popovas.

Pasak Kauno vicemero, mitas, kad šio miesto gatvės yra duobėtos.

„Ką tik grįžau iš Prienų, išlipau A. Mickevičiaus gatvėje. Nėra čia tų duobėtų gatvių, tik toks įvaizdis. Kviečiame atvažiuoti pavažinėti pagrindinėmis gatvėmis – įsitikinsite, kad kur kas geresnė situacija nei po praėjusios žiemos. Jei į šoną pasuksi, žinoma, ten kaip visur. Vilniuje irgi yra duobių pakankamai“, – tvirtina V. Popovas.

Tačiau kaunietis D. Bankauskas atkerta, kad užtenka pažvelgti į aikšteles prie daugiabučių ar įvažiavimus į kiemus – metai iš metų kartojasi tas pats: po žiemos atsivėrusios duobės užlopomos, o po metų ten pat vėl žioji dar didesni „krateriai“.

„Kaune tik mėginama viską nupiešti vaiskiomis spalvomis, kasmet anonsuojant apie gatvių remontui planuojamus skirti milijonus, darbus kontroliuojančius kompetentingus ekspertus ir milžiniškas valdžios pastangas atsikratyti duobių sostinės etiketės. Realybė išlieka tokia pati – asfaltas pilamas į purvu ir lietaus vandeniu užneštas duobes, kai kur jis užlyginamas patrypiant koja, todėl ir bendra situacija mieste gerėja vangiai“, – piktinasi kaunietis.

Vilnius žada nudžiuginti vairuotojus

Duobių lopyti neskuba ir Vilnius. Šio miesto savivaldybės Statinių skyriaus vedėjas Arūnas Visockas portalui LRT.lt teigia, kad gatves planuojama pradėti remontuoti, kai tik leis oro sąlygos ir vidutinė paros temperatūra bus ne mažesnė nei 5 laipsniai šilumos.

Vilniaus miesto gatvių remontui iš įvairių šaltinių planuojama skirti apie 20–25 mln. Lt.

„Pirmiausia, prasidėjus darbų sezonui, remontuosime greito eismo gatves, kuriose kursuoja viešasis transportas, o po to likusias“, – žada A. Visockas. Anot savivaldybės atstovo, žiema buvo šilta, šalčio ciklų buvo nedaug, todėl gatvėse duobių esą atsirado mažiau nei po praėjusios žiemos.

Centrinę, pietinę ir rytinę Vilniaus dalį prižiūrinčios įmonės UAB „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas portalui LRT.lt patvirtino, kad sostinėje situacija kol kas nebloga. „Ji galbūt pablogės, kai svyruos temperatūros iš minuso į pliusą – tai pats pavojingiausias laikas. Prieš žiemą situacija nebuvo bloga, tai ir dabar nėra bloga. Viena kita duobė atsiveria, bet ir tas spėjame sutvarkyti“, – sako A. Vilūnas

Pasak įmonės vadovo, pavienės eismui pavojingos duobės tvarkomos šaltu asfaltu, o kada masiškai prasidės duobių lopymas, esą nėra aišku – laukiama, kol ištirps įšalas. „Lietuvoje sunku prognozuoti, kiek ilgai bus žiema – ji gali būti iki kovo pradžios, o gali tempti iki balandžio pabaigos. Turint tokį klimatą sunku kažką pasakyti – papūs iš kitos pusės ir viskas pasikeis“, – teigia A. Vilūnas.

A. Visockas žada nudžiuginti vilniečius ir miesto svečius naujomis sutvarkytomis gatvėmis, tačiau kokios konkrečiai gatvės bus tvarkomos – neatskleidė, tai esą paaiškės vėliau, nes šiuo metu ruošiamos paraiškos bei skirstomos lėšos.

Dažno Vilniaus mikrorajono gyventojai skundžiasi situacija kiemuose, kuriuose duobių – apstu. A. Visockas tvirtina, kad šiemet planuojama skirti daugiau dėmesio kiemų remontui, pirmiausiai – privažiavimams prie mokyklų ir darželių. „Tam šiuo metu ieškoma ir papildomų lėšų“, – portalui LRT.lt sakė savivaldybės darbuotojas.

Savivaldybės laukia geresnių orų

Pasiteiravus, kokia situacija uostamiestyje, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atsako, kad „kiekvienas padorus ir doras šeimininkas, imdamasis kažkokių darbų, pasižiūri, ar juos laikas daryti.“

„Dar nesiimčiau drąsiai teigti, kad jau pavasaris. Nors, kalbant apie duobes, norėtųsi, kad pavasaris niekada nesibaigtų“, – sako Klaipėdos meras. Jis siūlo sulaukti pavasario ir tuomet žiūrėti, kiek ir kokių duobių atsirado per žiemą. „Bus elgiamasi tradiciškai – susidėliosime prioritetinių, judriausių miesto gatvių duobių užlyginimo darbus. Po to keliausime kiemų, mažiau svarbių gatvių link“, – tvirtina V. Grubliauskas.

Meras teigia ir pats kasdien važinėjantis pagrindinėmis uostamiesčio gatvėmis, todėl mato, kad situacija keliuose nėra dramatiška ar tragiška.

„Žinoma, atsivers duobių išeinant įšalui, tačiau bent jau pagrindinės gatvės, kuriomis važiuoja viešasis transportas, yra, jei ne geros, tai bent jau patenkinamos būklės. Yra gatvių, kurių danga net neasfaltuota, bet prioritetas atiduodamas gatvėms, kurios labiausiai apkrautos ir miestiečiai jomis naudojasi dažniausiai“, – paaiškino V. Grubliauskas.

Duobių lopymui Klaipėdoje esą bus skiriama apie 1 mln. Lt. „Tai nemaža suma. Kita vertus, manau, kad bus efektyviai užlopytos gatvės, ir tikrai ne tos, kurios buvo lopytos praėjusiais metais. Reikia darbus daryti kokybiškai, kad lopas ateityje neatšoktų, todėl dėmesys turi būti ypatingas“, – tvirtino Klaipėdos meras.

S. Skrinskas atsiprašo vairuotojų

Kalbėdamas apie šalies kelius Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas pripažįsta, kad situacija nėra gera.

„Atitirpęs maždaug 20–40 cm sluoksnis, o apačioje yra įšalas. Žvyrkeliuose, kurie yra ne miškuose, apie 20 cm sluoksnis yra su vandeniu, todėl grunto ir kelio danga lengvai įspaudžiama, atrodo negražiai ir kenkia keliui. Sausį įšalo gylis buvo 1,4–2 m, o dabar yra tarp 20 cm ir 1 m 10 cm. Vanduo dabar niekur neprasiskverbia į žemę, nenuteka, todėl prie kelių telkšo balos ir jos labai blogai veikia, kai kurios asfaltbetonio dangos pradėjo plyšinėti“, – aiškina S. Skrinskas.Pasak generalinio direktoriaus, pavasario polaidis yra blogiausias metas keliui. „Todėl jau dabar pradėjome riboti apkrovas kai kuriuose keliuose. Dabar yra ribotos apkrovos 59 ruožuose, nepilnuose 600 km. Krašto ir magistraliniuose keliuose tų apribojimų nėra“, – informuoja S. Skrinskas.

Pasak Automobilių kelių direkcijos vadovo, pavasarį su tokiu finansavimu, koks yra, nebus lengva išlaikyti valstybinės reikšmės kelius geros būklės. Valstybės finansavimas esą siekia per 1 mlrd. Lt, tačiau 25 proc. šių lėšų atiteks savivaldybių keliams, miestų gatvėms.

Jo skaičiavimais, pavasarį sunkiai pravažiuojamų kelių gali būti iki penktadalio viso kelių tinklo. „Jei būtų saulėtų dienų ir nelytų, įšalas išeitų greičiau, bet jei bus tokie orai, kokie yra dabar, tai situacija bus prastesnė. Labai atsiprašau visų, kad mes negalime užtikrinti ramaus ir tvarkingo važiavimo visais keliais, nes tam šiuo metu nėra lėšų“, – teigia S. Skrinskas.

Pavojinga ne tik automobiliui, bet ir vairuotojui

Ekstremalaus vairavimo instruktorius, automobilių ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad ne visuomet pavyksta manevruojant apvažiuoti kiekvieną duobę, nes taip esą galima atsitrenkti ir į šalia riedantį automobilį. „Nori nenori kai kurias duobes tenka pervažiuoti“, – sako A. Pakėnas.

Pamačius duobę specialistas pataria mažinti greitį ir stabdyti iki paskutinės akimirkos, kad į ją įvažiuotumėte kiek įmanoma mažesniu greičiu.

„Įvažiavus į duobę pirmiausia nukenčia padangos, rizikuojame jas prakirsti. Bet kokiu atveju – nesvarbu, ar padanga bus prakirsta, ar ne, – gali sulinkti ratlankis. Tuomet, važiuodami didesniu greičiu, jausime, kad automobilis dreba, išsibalansuoja. Kartais ratlankį tenka lyginti, o kartais – ir keisti. Žinoma, kenčia ir pakabos detalės. Sąrašas, kas dar gali nukentėti, – didžiulis“, – tęsia A. Pakėnas.

Automobilių ekspertas skaičiuoja, kad prakirtus padangą gali tekti paploninti piniginę 300 Lt. „Man padanga kainuoja 250–300 Lt, bet kita gali būti jau pasidėvėjusi, todėl gali tekti pirkti dvi, todėl išleisime 500 Lt. Be to, reikės montuoti ar balansuoti ratus, taigi suma išaugs iki 550 Lt. Jei nukentės ratlankis, skardinis gali kainuoti 100 Lt, o lietas – kur kas brangiau“, – skaičiuoja A. Pakėnas.

Savo ruožtu „Nacionalinio automobilių klubo“ vadovas lenktynininkas Benediktas Vanagas pabrėžia, kad jei duobės ypatingai aštrios – nukenčia važiuoklė, svirtis, amortizatoriai, o tam tikrais atvejais esą galima pakenkti ir kėbului.

Pasak B. Vanago, dėl duobių automobilis ne tik greičiau dėvisi, bet ir praranda savo vertę. „Be to, tai pavojinga. Jei važiuoja su prakirstu ratu, iš kurio pamažu išeina oras, vairuotojas gali pritrūkti tinkamų žinių ir nesuprasti, kas vyksta su automobiliu, – yra pavojus padaryti avariją. Net ir pasikeitęs ratą vairuotojas turės nestabilų automobilį, kurio gali nesuvaldyti, nes bus pasikeitusi ratų geometrija“, – galimas pasekmes po pasivažinėjimo per duobes vardija B. Vanagas.

Girtas darbe savivaldybėje pasirodęs Kauno vicemeras socialdemokratas Vasilijus Popovas gali toliau eiti pareigas - taip trečiadienį nusprendė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno skyriaus taryba.

„Skyriaus taryba, išklausiusi V.Popovo paaiškinimą ir atsakymus į tarybos narių klausimus bei pažymėdama jo ilgametį ir aktyvų darbą partijoje, įvertintą dviem LSDP pirmininko padėkomis, jam suteiktą LSDP Kauno skyriaus garbės pirmininko vardą, kompetenciją užimant įvairias atsakingas pareigas, konstatuoja, kad V.Popovas gali dirbti Kauno miesto savivaldybės taryboje bei eiti mero pavaduotojo pareigas“, - tarybos priimtą nutartį BNS citavo Socialdemokratų partijos frakcijos Kauno savivaldybės taryboje seniūnas Valys Venslovas.

Praeitą savaitę Kauno socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisija skyrė V.Popovui įspėjimą - jis politikui turėtų būti paskutinis.

„Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad V.Popovo poelgis padarė žalą LSDP prestižui, pakenkė jo paties autoritetui rinkėjų akyse. Paskirta nuobauda reiškia, jog pasikartojus panašiam atvejui, bus svarstomas V.Popovo priklausomybės partijai klausimas su visomis iš to išplaukiančiomis išdavomis“, - taip pat rašoma nutartyje.

Gruodžio 17 dieną policijos pareigūnai, atvykę į Kauno miesto savivaldybę, vicemerui nustatė sunkų girtumo laipsnį. Į alkoholio tikrintuvą V.Popovas pripūtė 2,94 promilės.

Viešai išplatinęs pareiškimą, jog apgailestauja, V.Popovas vėliau sirgo bei atostogavo, o į darbą grįžo praeitą pirmadienį.

V.Popovas vicemeru tapo prieš metus. Tą pačią dieną kaip tarybos narys prisiekęs V.Popovas vicemero poste pakeitė Orintą Leiputę, kuri tapo Seimo nare.