Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipė dėmesį į situacijas, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusio išmokos. „Tokiais atvejais, – pabrėžė skyriaus vedėja, – kartu su minėtomis išmokomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. – Šiuo metu patvirtintas delspinigių dydis yra  0,1 procento, na, o jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai darbo užmokestis ar kitos išmokos turėjo būti sumokėtos.“

I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentavo, kad darbo sutarčiai pasibaigus visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

„Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“, – darbuotojo teisę į netesybas akcentavo vyriausioji darbo inspektorė. – Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Tiesa, jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.“

Darbo teisės skyriaus vedėja pabrėžė, kad jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis, mėnesinė alga, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nutraukus darbo sutartį pagal 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Akcentuotina, kad dėl viso ar ne viso neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Inspekcija dar kovą konstatavo du nelegalaus darbo atvejus Europos dailiojo čiuožimo čempionate sausį bei konstatavo, kad Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas Vytautas Jasutis neužtikrino tinkamo asmenų įdarbinimo.

Po protokolo surašymo kovo 19 dieną turėjo vykti administracinės bylos nagrinėjimas, tačiau VDI atstovė Jolanta Bielskienė pranešė, jog Kauno teritorinis skyrius V. Jasučio prašymu nagrinėjimą atidėjo dėl neįvardijamų priežasčių.

„Bylos atidėjimo motyvai pagrįsti, skelbti nebegalime“, – BNS sakė Bielskienė.

V. Jasutis priežasčių atidėti bylą BNS nekomentavo.

„Čia dėl mūsų argumentų“, – sakė jis.

Bylos nagrinėjimas dabar suplanuotas balandžio 11 dieną.

VDI kovo pradžioje konstatavo, kad dviejų minėtų asmenų darbas per čempionatą neatitiko savanoriškos veiklos, darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

Taip pat privaloma tvarka nebuvo patikrintos V. Jasučio darbuotojų saugos ir sveikatos žinios.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė Kaja Elena Brilė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta esą neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas abiejų asmenų atžvilgiu pradėjo administracines teisenas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Atlikus administracinį tyrimą, surašyti du nusižengimo protokolai.

Kaip BNS šią savaitę nurodė Kauno policija, vyrui protokolas surašytas vasarį – kadangi asmuo nesutiko su pažeidimu, jis buvo dar kartą nagrinėjamas policijos ir kovo 12 dieną paskirta 85 eurų bauda.

Nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, jį galima skųsti.

Tuo metu K. E. Brilė baudą sumokėjo.

„Nukentėjusysis patyrė traumą, kuri nepriskiriama prie sunkių“, – trečiadienį BNS nurodė VDI komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė.

Ji pridūrė, kad Kauno teritorinio skyriaus inspektoriai atlieka įmonės patikrinimą, jam vykstant, VDI „prognozuojamų tyrimo rezultatų skelbti negali“.

Miestas praėjusią savaitę nurodė, kad incidento metu nukentėjo savivaldybės įmonės „Kauno gatvių apšvietimas“ darbininkas.

VDI Kauno teritorinio skyriaus atstovai įvykio vietoje praėjusią savaitę tvirtino nustatę darbų saugos pažeidimų.

Nelaimė Laisvės alėjoje įvyko kovo 15 dieną, kuomet sodinant naujas liepas trūko keltuvo trosas ir ant darbuotojo užkrito medis. Policijos duomenimis, 57-erių metų amžiaus vyrui buvo sužalota koja.

Pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje pradėtos sodinti pirmos brandžios liepos iš Vokietijos. Kaip anksčiau skelbė savivaldybė, jos pakeis 23 kritinės būklės liepas, kurios praėjusią savaitę iškirstos dėl puvinio.

„Be abejo, visomis leistinomis valstybės priemonėmis ginsimės. Jokių teisės aktų mes kaip federacija ir aš kaip vadovas nepažeidėme ir tai žinome, bet negalime atsakyti į protokolą, nes nežinome, kas ten surašyta“, – BNS sakė V. Jasutis.

Pasak jo, VDI surašė ir federacijai įteikė nusižengimo protokolą, bet „tyrimas nėra baigtas“.

„Protokolas nereiškia, kad asmuo ar organizacija yra kalta. Federacija negavo galimybės susipažinti su medžiaga. Kai tą medžiagą gausime, susipažinsime, tada atsakysime. (...) Suprantame, kad esame kažkuo kaltinami, bet nežinome, kuo“, – kalbėjo V. Jasutis.

Jo teigimu, antradienį federacija pateikė rašytinį prašymą Darbo inspekcijai leisti susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo bylos medžiaga.

„Mes matome labai daug pažeidimų, kuriuos atlieka valstybinė institucija. Dabar jie svarsto mūsų prašymą susipažinti su medžiaga, nors turėjo tai padaryti susitikimo metu“, – sakė V. Jasutis, taip pat pažymėjęs, kad „niekas nedaroma kabinete, turi susipažinti kaltinamasis ar advokatai“.

VDI antradienį išplatintame pranešime nurodė, kad V. Jasutis su tyrimo medžiaga galėjo ir vis dar gali papildomai susipažinti iki bylos nagrinėjimo.

Pasak Lietuvos čiuožimo federacijos vadovo, tyrimas žodine tvarka bus tęsiamas kovo 19 dieną, tada federacijos atstovai yra kviečiami į Darbo inspekciją.

Kaip BNS pranešė inspekcija, nustatyti du nelegalaus darbo atvejai Kaune vykusio Europos dailiojo čiuožimo čempionato, konstatuota, kad už tai atsakingas tinkamo asmenų įdarbinimo neužtikrinęs V. Jasutis, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

VDI tyrimo metu nustatė, kad byloje minimų asmenų darbas neatitiko savanoriškos veiklos ir darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

Federacija negavo galimybės susipažinti su medžiaga. Kai tą medžiagą gausime, susipažinsime, tada atsakysime.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių.

Pasak moters, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

V. Jasutis moters elgesį pavadino provokacija. Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs vienas renginio organizatorių Ervinas Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Incidentą tyrė ir policija, gavusi renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters pareiškimus, bei vasario antroje pusėje surašė administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo abiem konflikto pusėms – tiek E. Kvitkauskui, tiek čempionato savanorei.

Kaip BNS nurodė inspekcija, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas V. Jasutis neužtikrino, kad visi Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu dirbantys darbuotojai būtų įforminti ir dirbtų įstatymų nustatyta tvarka, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

„Po protokolo surašymo dar vyks bylos nagrinėjimas, tad numatomų baudų kol kas negalime komentuoti. Tačiau primename, kad baudos už nelegalų darbą prasideda nuo 1 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Baudos atskirai skiriamos juridiniam asmeniui ir jį atstovaujančiam įgaliotam fiziniam asmeniui“, – nurodo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Anot VDI, V. Jasutis teigė, kad byloje minimi asmenys dirbo savanoriškai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad jų darbas neatitiko savanoriškos veiklos ir darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

„Darbo inspekcija labai rimtai traktuoja nelegalaus darbo daromą žalą mūsų valstybei, todėl tiriame ne tik pranešimus, bet ir patys inicijuojame patikrinimus bei tyrimus. Šiuo atveju sureagavome į sausio 15 d. „Facebook“ tinkle paskelbtą informaciją apie problemas, kilusias Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu“, – pranešime cituojamas Š. Orlavičius.

VDI tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu baigė vasario 26 dieną. Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, bet terminas galiausia buvo pratęstas dviem savaitėm.

Primename, kad baudos už nelegalų darbą prasideda nuo 1 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Pasak moters, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas moters elgesį pavadino provokacija.

Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs E. Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Policija dėl incidento gavo tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters.

Atlikusi tyrimą, Kauno apskrities policija vasario antroje pusėje pranešė abiem incidento pusėms – čempionato savanorei Kajai Brilei ir E. Kvitkauskui – surašiusi administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Tyrimas yra baigtas“, – BNS nurodė VDI komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė.

Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, tačiau, anot inspekcijos atstovės, „dėl tam tikrų priežasčių“ to padaryti nepavyko. Terminas galiausia buvo pratęstas dviem savaitėm – iki vasario 26 dienos.

Tyrimo duomenis paskelbti žadama artimiausiomis dienomis.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Anot jos, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis moters elgesį pavadino provokacija.

Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs E. Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Policija dėl incidento gavo tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters.

Atlikusi tyrimą, Kauno apskrities policija praėjusią savaitę pranešė incidento dalyviams surašiusi du administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

Maža to, savanorė teigė, kad pagelbėti čempionate ji sutiko, tačiau su ja nepasirašyta jokia darbo sutartis. Dėl to tyrimo ėmėsi Valstybinė darbo inspekcija. Plačiau pakomentavo įstaigos kancleris Šarūnas Orlavičius.

– Dėl ko pradėtas tyrimas?

– Visi matėme viešoje erdvėje sekmadienį pasklidusią informaciją, kad renginio metu buvo galimai priekabiaujama prie moters. Pagal viešą informaciją žinome, kad ten buvo veikiama savanorystės pagrindu, bet taip pat buvo teigiama, kad tartasi dėl darbo užmokesčio ir darbo sutarties sudarymo. Taigi, Darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo fakto nustatymo, o paskui, jeigu tai pasitvirtintų, ir dėl galimo priekabiavimo darbe. Tai šiandien inspektoriai jau kontaktuoja ir su pačia Federacija, su vadovais ir su nukentėjusiąja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar abi pusės kalbasi su jumis?

– Pirminiais duomenimis, žinau, kad su Federacija sunkiai susisiekti pavyksta. Bendravimas vyks raštu, o dar tik pati pradžia, tai kol kas plačiau ir nieko negaliu komentuoti.

–  Darbo sutartis yra privaloma tokiais atvejais. O savanoriavimo? Ji irgi turėtų būti?

– Susitarti galima ir žodžiu, įstatymas raštu neįpareigoja, bet tirsime, ar nėra darbo sutarties požymių. Ar darbuotoja turėjo klausyti tam tikrų nurodymų, laikytis tam tikrų taisyklių, ar buvo tariamasi dėl darbo užmokesčio ir kitų tvarkų, dėl kurių kyla pagrindas sudaryti darbo sutartį. Būtent šias aplinkybes mūsų inspektoriai pirmiausiai išsiaiškins. 

– Jeigu darbuotojas negavo lapo, neuždėjo parašo, ar sunku įrodyti, kad jis dirbo legaliai?

– Matote, neuždėjo parašo, bet sekmadienį viešoje erdvėje girdėjau, kad turime elektroninius laiškus, kur galbūt buvo tariamasi dėl tų sąlygų. Tai yra įrodymai ir mūsų inspektoriai tirs bei nustatys.

– Priekabiavimo atvejus sunku dažnai įrodyti, jeigu nėra liudytojų. Kaip tai galima atskleisti?

– Žinoma, nustatyti pažeidimą ir inspektoriui kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, reikia įrodymų. Liudytojų parodymai, galbūt kamerų užfiksuoti veiksmai ir gal tie patys elektroniniai laiškai gali būti. Visa ši visuma gali sudaryti pagrindą taikyti atsakomybę. Tą inspektoriai ir žiūrės.

– Kiek laiko užtruks tyrimas ir tada jis bus perduotas policijai?

– Jeigu nustatysime nelegalų darbą, mes taikysime atsakomybę. O jeigu paskui nustatysime ir priekabiavimą darbe, taip pat Darbo inspekcija taikys atsakomybę. Tyrimai užtrunka iki mėnesio.

– Kokios sankcijos gali grėsti darbdaviui dėl nelegalaus darbo?

– Atsakomybę prisiima du subjektai – juridinis asmuo ir vadovas. Juridinio asmens vadovui bauda prasideda nuo 1000 eurų, o juridiniam asmeniui – nuo 800 eurų.

LNK.lt primena, kad sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ didelio dėmesio sulaukė dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios Kajos Elenos Brilės įrašas, kuriame teigiama, jog renginio metu grubiu elgesiu pasižymėjo sporto žurnalistas ir Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentas V. Jasutis. Mergina nurodė, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kuomet susiginčijo su žurnalistu, kuris esą trukdė darbui.

Kaip vėliau skelbė portalas „Delfi“, pats V. Jasutis tokius kaltinimus neigia ir vadina tai provokacija. „Tai visiška provokacija. Ji pateko ant teisėjų platformos, kurioje negalėjo būti jokių pašalinių žmonių“, – kalbėjo jis.

Pradėti tyrimą dėl šio incidento raginio ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Pagal Užimtumo įstatymą nelegaliu darbu laikomos darbuotojo pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba laiku nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat, jei dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

VDI nustačiusi, kad darbdavys padarė pažeidimą, įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Taip pat, įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius dvejus metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2896 iki 5792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.