Įvardijo ambicingą siekį

LKF prezidentu V. Gedvilas buvo išrinktas 2021-ųjų rugsėjį. Šiomis dienomis Kaune surengtoje LKF konferencijoje vadovo praeitų metų darbų ataskaita buvo patvirtinta vienbalsiai.

„2022-ieji buvo geri, medalių iškovojo jaunimas, už tai mus pagyrė ir Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA). Tačiau liūdna, kad mūsų moterų krepšinis nėra to lygmens, kokio norime, nors pastangų pagerinti padėtį – daug: įsteigti specializuoti žaidėjų ugdymo centrai, daugės komandų šalies čempionate. Tikslas – kad Lietuvos krepšininkės dalyvautų 2028-ųjų olimpinėse žaidynėse. Ateityje tos komandos pagrindą galėtų sudaryti žaidėjos, pernai tapusios Europos jaunių čempionėmis“, – svarstė V. Gedvilas.

Šiuo metu FIBA pasaulio reitingų lentelėje Lietuvos moterų rinktinė yra 34-oje vietoje, vyrų – aštuntoje, o jaunimo – merginų ir vaikinų – atitinkamai septintoje ir penktoje.

Laukia karšta vasara

Šiemet mūsų šalies nacionalinės rinktinės dalyvaus pasaulio ir Europos čempionatuose ir Universiadoje.

Anksčiausiai varžybas pradės jaunių (iki 18 metų) merginų komanda: liepos 1–9 d. Turkijoje rengiamo Europos čempionato A grupėje išmėgins jėgas su Italijos, Belgijos ir Portugalijos atstovėmis.

Dvidešimtmečių merginų Europos čempionatas liepos 29–rugpjūčio 6 d. vyks Lietuvoje – Klaipėdoje ir Vilniuje.

Pernai Europos šešiolikmečių vaikinų čempionatą laimėjo Tomo Purlio vadovaujama ekipa. Šio amžiaus krepšininkai šiemet rugpjūčio 5–13 d. kovos Skopjėje (Šiaurės Makedonija).

Vėliausiai (rugpjūčio 25–rugsėjo 10 d.) išbandymai lauks vyrų rinktinės – lietuviai pasaulio čempionate (jis vyks Filipinuose, Indonezijoje ir Japonijoje) sieks ne vien medalių, bet ir kelialapio į Paryžiaus olimpiadą.

Paskata jaunimui

LKF sprendimą suburti rezervinę vyrų rinktinę ir jos treneriu skirti Darių Songailą palankiai įvertino olimpinis čempionas Rimas Kurtinaitis.

„Didesnės kandidatų į pagrindinę šalies komandą gretos – didesnė konkurencija, stimulas jaunimui, – kalbėjo R. Kurtinaitis. – D. Songaila turi pakankamai patirties – ir darbo NBA, ir Kauno „Žalgiryje“ su Šarūnu Jasikevičiumi.“

Planuojama, kad į rezervinę ekipą pakviesti žaidėjai pradės treniruotis liepos 12-ąją.

D. Songailos sąraše – Lietuvos komandų (Kauno „Žalgirio-2“, Panevėžio „7bet-Lietkabelio“, Alytaus „Wolves“, Klaipėdos „Neptūno“, Vilniaus „Ryto“, Kėdainių „Nevėžio-Optibet“) žaidėjai ir talentai iš JAV universitetų, legionieriai iš Graikijos, Vokietijos, Ispanijos klubų.

Tai įrašyta tarp teigiamų švietimo sistemos pokyčių Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuriai pirmadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ataskaita toliau bus svarstoma Seime.

„Sustiprintas mokyklų tinklas: neliko jungtinių klasių, kuriose kartu mokėsi 5–8 klasių mokiniai; reorganizuotos mažos mokyklos (mažesnės nei 60 mokinių), kuriose sunku užtikrinti visiems vienodai geras sąlygas“, – sakoma Vyriausybės ataskaitoje.

Taip pat nuo šių mokslo metų sudaromos ne mažesnės kaip 12 mokinių gimnazijų (9–12) klasės, anot dokumento, taip siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas galimybes mokytis norimų dalykų ir pasirengti pasirinktoms studijoms aukštojoje mokykloje.

Sustiprintas mokyklų tinklas: neliko jungtinių klasių, kuriose kartu mokėsi 5–8 klasių mokiniai.

Ataskaitoje nurodoma, kad tinklo pertvarkai iš viso skirta 14 mln. eurų, didžiausia lėšų dalis panaudota mokinių pavėžėjimui užtikrinti, ugdymo priemonėms pirkti ir ugdymo aplinkai gerinti.

Ataskaitoje taip pat minimas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriuo tinklo pertvarkos kriterijai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, kadangi nustatyti ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu, ir žadama teikti atitinkamas Švietimo įstatymo pataisas.

Vyriausybė laikosi pozicijos, kad KT savo nutarimu nepaneigė „mokyklų tinklo kriterijų ir svarbos siekti prieinamo kokybiško švietimo ir jį išlaikyti, kad mokiniams būtų pasiūlyti pasirinkimai ugdymo plane ir taip nebūtų apribotos mokinių galimybės mokytis jų norimų dalykų, atitinkamai – rinktis norimo profesinio kelio“.

KT balandžio pabaigoje paskelbtu nutarimu konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.

Dalis opozicijos atstovų kritikuoja tinklo pertvarką, teigdami, kad mokyklų tinklas negali būti formuojamas remiantis vien kiekybiniais kriterijais, t.y. moksleivių skaičiumi, nenumatant kokybinių kriterijų, o naikinant mažąsias mokyklas vaikams atokiuose regionuose neužtikrinamos lygios sąlygos mokytis.

Nuo pernai metų rugsėjo Lietuvoje neliko jungtinių 5–8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Iš viso šalyje mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos – devyniomis mažiau nei ankstesniais mokslo metais.

Departamentas joje nurodo konsultavęs valstybės institucijas dėl grėsmės valstybės saugumui užsieniečiams prašant prieglobsčio, vizų bei leidimų laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje.

„Atlikus patikrinimo procedūras į Lietuvą dėl galimų sąsajų su terorizmu ir islamistinėmis organizacijomis rekomenduota neleisti atvykti šešiems užsienio šalių piliečiams“, – rašoma ataskaitoje.

VSD taip pat nurodo rekomendavęs neleisti atvykti į Lietuvą dviem asmenims, bandžiusiems dalyvauti prieglobsčio prašytojų perkėlimo programoje. Vienu atveju – dėl asmens galimo dalyvavimo nelegalios migracijos organizavime, kitam – dėl galimų sąsajų su Vidurio rytuose veikiančiomis teroristinėmis organizacijomis.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Lietuvos institucijos teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Fiksavo keletą rusų, baltarusių ir kinų žvalgybų bandymų verbuoti žmones Lietuvoje

Pernai Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgyba keletą kartų bandė verbuoti žmones Lietuvoje, šie mėginimai nebuvo sėkmingi, rašoma trečiadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje veiklos ataskaitoje.

„Nustatyta keletas atvejų, kai Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos bandė verbuoti Lietuvos piliečius, tačiau nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas“, – teigiama ataskaitoje.

Nustatyta keletas atvejų, kai Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos bandė verbuoti Lietuvos piliečius, tačiau nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas.

Joje taip pat minima, jog pernai iš Lietuvos buvo išsiųsti penki su diplomatine priedanga dirbę Rusijos žvalgybos pareigūnai bei nurodoma, jog šios šalies žvalgybos intensyvumas išlieka aukštas.

„VSD vertinimu, kitų Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos krypčių – informacinių operacijų, radioelektroninės ir kibernetinės žvalgybos – intensyvumas išlieka aukštas, todėl šių veiklų užkardymui VSD teiks prioritetą, vykdydamas kontržvalgybos ir kibernetinio saugumo tyrimus“, – teigia žvalgybos institucija.

Pernai VSD surinkta informacija panaudota penkiuose ikiteisminiuose tyrimuose, iš kurių du – dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų. Keturiems asmenims panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje dėl jų veiklos keliamos grėsmės ekonominiam saugumui.

12-ai asmenų uždrausta atvykti į Lietuvą: devyniems dėl terorizmo grėsmės, trims – dėl sąsajų su priešiškų valstybių žvalgybos institucijomis.

Nustatyti bandymai apeiti sankcijas

Pasak VSD, Rusijai ir Baltarusijai pritaikius tarptautines sankcijas po invazijos Ukrainoje, abu režimai deda daug pastangų sušvelninti sankcijų poveikį ir rasti jas apeiti leidžiančių veikimo būdų.

„Sankcijų apėjimo schemos tapo viena itin svarbių VSD ekonominio saugumo tyrimų krypčių“, – teigiama ataskaitoje.

Departamentas teigia nustatęs Lietuvoje veikiančias įmones, padedančias Rusijos subjektams apeiti sankcijas. Informacija apie šias viešame dokumente neįvardijamas įmones buvo pateikta atsakingoms institucijoms.

VSD praneša, jog bendradarbiaujant su Muitinės kriminaline tarnyba buvo apribotas dalies bendrovių, tiekusių Rusijos rinkai trūkstamą Vakarų įrangą, eksportas.

Taip pat nurodoma, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija, remdamasi VSD pateikta informacija, neišdavė leidimų eksportuoti dvejopo naudojimo prekių Rusijos ir Kinijos karinėse programose dalyvaujančioms mokslo įstaigoms bei eksportuoti Vakarų gamintojų dvejopo naudojimo radiacinės saugos įrangos į Rusiją dėl nukreipimo nedeklaruotam galutiniam naudos gavėjui rizikų.

VSD taip pat praneša teikusi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai informaciją apie rizikas ir grėsmes keliančius investuotojus bei sandorius.

„Nacionalinio saugumo interesų neatitinkančios investicijos buvo užkardytos, strategiškai svarbiuose projektuose neleista dalyvauti grėsmę keliantiems subjektams“, – teigiama ataskaitoje.

Ketvirtadienį paskelbtame kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime nurodoma, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pristatyta „Globalaus saugumo iniciatyva“ (GSI) siekiama kurti alternatyvą dabartinei globaliai saugumo architektūrai.

„Vienas iš tos iniciatyvos elementų yra taip vadinamas nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principas ir į režimus nesikišimas, – spaudos konferencijoje sakė K. Budrys. – Tai reiškia, kad ir kokie būtų žmogaus teisių pažeidimai, kad ir kiek žmonių prikišta į kalėjimus politiniais pagrindais, kaip kad yra Baltarusijoje, yra siekiama, kad visa tai būtų laikoma šalies vidaus reikalu ir kad mes naikiname pagrindus kalbėti apie universalią žmogaus teisių apsaugą.“

„Tai yra fundamentaliai priešinga tam, už ką mes pasisakome“, – teigė jis.

K. Budrio teigimu, Rusija ir Baltarusija gali remti tokią Kinijos iniciatyvą, kuria ji gali siekti perimti įtaką pasaulyje ir kelti grėsmę Vakarų nustatytai pasaulio tvarkai.

„Globalaus saugumo iniciatyva yra vienas iš tų dalykų, kuriuos Vakaruose įprasta vadinti su Kinijos galiomis ir ambicijų didėjimu susijusia tikrąja tarptautinio klimato kaita: Rusija yra uraganas, o Kinija yra klimato kaita artėjanti. Taip, po ja yra daug dalykų, kurie turi potencialo transformuoti tiek tarptautinę darbotvarkę, tiek ją formuoti į ateitį“, – kalbėjo K. Budrys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad autoritariniai režimai vienijasi, o Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą gali būti tokio veikimo pasekmė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Akivaizdu, kad Kinija formuoja šį autoritarinių valstybių bloką (...) Jie jau dominuoja šiame autoritarinių valstybių bloke, jie užsako muziką ir, matyt, tai yra vienas iš Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių. Ji tai daro su baltomis pirštinėmis, kiniečiai, tą dominavimą, jie tai daro atsargiai, rafinuotai, per atstumą, bet užsitikrina dominavimą“, –  kalbėjo L. Kaščiūnas.

Ji tai daro su baltomis pirštinėmis, kiniečiai, tą dominavimą, jie tai daro atsargiai, rafinuotai, per atstumą, bet užsitikrina dominavimą.

K. Budrys pastebi, jog Kinija įtakos kitose valstybėse arba jų konsolidacijos siekia ir per savo technologijas.

„Tai susiję tai Kinijos technologijų plėtra į tas valstybes siekiant konsoliduoti režimus. Tai yra ne keičiantis tvarką aspektas, o formuosiantis galimai tvarką ir technologinę, ir reguliacinę. Tai yra tos masinio sekimo technologijos, visuomenės kontrolės technologijos, iki absurdiškumo ribų, kurios yra įgyvendintos Kinijoje, ir per šią iniciatyvą jos plečiasi į šalis, kurios bendradarbiauja su Kinija“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Anot jo, Kinija partneriams gali suteikti laisvesnę prieigą prie jos naudojamų technologijų, su kurių pagalba būtų galima dar labiau kontroliuoti gyventojus.

„Baltarusija galėtų turėti laisvesnę prieigą prie technologijų kontroliuoti savo piliečius, ne tik jų veiklą internete, bet ir kontroliuoti tiesioginiu laiku jų būklę, socialinį statusą ir visus dalykus, kurie įgyvendinami Kinijoje ir tokiu būdu išplečiant ratą valstybių, kurios pritartų tam, kad technologijos gali būti taip naudojamos“, – sakė K. Budrys.

„Vakarai su savo asmens duomenų apsaugos standartu, privatumo apsaugos standartu būsime visiškai kitoje visatoje nei Kinija“, – pridūrė jis.

Kaip skelbiama grėsmių vertinime, GSI sudaro šeši principai, atspindintys tradicinį Kinijos požiūrį į saugumą, Xi Jinpingo išvystytą visapusiško saugumo koncepciją bei iš Rusijos perimtą „saugumo nedalumo“ idėją, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sistemiškai išnaudoja NATO kritikai.

Nurodoma, kad siekdama pelnyti GSI palaikymo tarptautinėje erdvėje Kinija išnaudoja tarptautinius formatus, palankiausiai ją šiuo metu vertina vertina besivystančios ar autoritarinės valstybės, kurias su Kinija sieja glaudūs ekonominiai ryšiai ir nesutarimai su Vakarais, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija, Iranas, dauguma Afrikos, Lotynų Amerikos valstybių.

„Mes esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus“, – ketvirtadienį Prezidentūroje pristatydamas grėsmių ataskaitą sakė žvalgybos vadovas.

Paskata svarstyti parlamentinį tyrimą tapo žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.

Nieko naujo aš nepasakyčiau, jei toks tyrimas ir būtų.

Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, žurnalistai savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtina, jog tikrintas tik G. Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.

Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas G. Nausėda tai neigia.

„Nieko naujo aš nepasakyčiau, jei toks tyrimas ir būtų“, – ketvirtadienį sakė D. Jauniškis.

Pasak jo, situaciją aiškinosi Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, tačiau nieko nusikalstamo neįžvelgė.

Žvalgybos institucijos susiduria su darbuotojų pritraukimo problemomis

Šalies žvalgybos institucijos susiduria su problemomis pritraukdamos naujus darbuotojus, sako VSD vadovas D. Jauniškis.

„Aš manau, jog ne tik VSD, bet ir visos kitos institucijos, aš turiu omeny, ir kriminalinės žvalgybos subjektus, ir kitas institucijas, jos susiduria su tam tikromis, iš tikrųjų, rekrūtavimo problemomis“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas.

Na, buvo keletas atvejų po visų šitų skandalų, atsisakymų, bet mes kol kas ryškesnių tendencijų nestebime.

Jis sako pastebintis, jog „mažėja jaunų žmonių noras ateiti į institucijas, dirbančias ir saugančias valstybės nacionalinį saugumą“.

„Tai yra nelabai gera tendencija“, – kalbėjo VSD vadovas.

Paklaustas, ar tam įtakos galėjo turėti neseniai pasirodžiusi žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga, kurioje anksčiau aukštas pareigas ėjęs departamento pareigūnas atskleidžia, jo vertinimu, neteisėtus žodinius vadovybės nurodymus tikrinti įvairius asmenis, D. Jauniškis sakė tokių tendencijų nepastebintis.

„Na, buvo keletas atvejų po visų šitų skandalų, atsisakymų, bet mes kol kas ryškesnių tendencijų nestebime“, – teigė jis.

„Didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir aktyviai užverbuotų KGB agentų, kurie teikia informaciją Baltarusijos specialiosioms tarnyboms“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė civilinės žvalgybos vadovas.

Pasak jo, tai kelia didelę riziką pačiai Baltarusijos opozicijai.

Užverbuoti agentai, pasak D. Jauniškio, į Lietuvą patenka neteisėtai kirtę sieną ir prisistatę opozicijos atstovais.

„Reikėtų su tuo kovoti“, – kalbėjo VSD vadovas.

VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ketvirtadienį pristatė kasmetinę grėsmių vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui.

Anot institucijų, tokią informaciją Minsko režimas naudos diskredituoti Lietuvą bei Baltarusijos demokratinę opoziciją, sieks paveikti baltarusių diasporos Lietuvoje nuotaikas.

Po 2020 metų prezidento rinkimų kilusių protestų sustiprėjus Baltarusijos režimo represijoms, į Lietuvą atvyko keliasdešimt tūkstančių Baltarusijos piliečių.

Skeptiškai vertina teorijas dėl „Nord Stream“, bet mato pavojų jungtims

Lietuvos žvalgyba skeptiškai vertina Jungtinių Valstijų žiniasklaidos paviešintą informaciją apie „Nord Stream“ sprogdinimą, tačiau pripažįsta, kad šis įvykis atskleidė potencialius pavojus energetinei infrastruktūrai.

„Pavojų iš tikrųjų yra ir „Nord Stream“ sprogdinimas būtent ir parodė, kad yra tos techninės galimybės, kad gali būti ne tik vamzdynas susprogdinamas, bet ir kabeliai (elektros kabeliai Baltijos jūroje – BNS) turi tam tikrą riziką“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Aš manau, kad visos šalys yra susirūpinusios tuo, būtent ta apsauga šitų kabelių“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie Baltijos šalių turimas energetikos jungtis, einančias po Baltijos jūra.

Lietuva dabar turi elektros kabelį su Švedija „NordBalt“ ir ruošiasi tiesti jūrinį kabelį į Lenkiją „Harmony Link“, be to, Estija turi du kabelius su Suomija „Estlink“.

Laikraščiui „The New York Times“ anksčiau šią savaitę pranešus, jog Jungtinių Valstijų pareigūnai susipažino su nauja žvalgybine informacija, kad už praėjusiais metais įvykdytą „Nord Stream“ dujotiekių sabotažą yra atsakinga „proukrainietiška grupuotė“, Lietuvos žvalgybos vadai sakė tokios informacijos neturį ir pranešimus vertino skeptiškai.

Didelė tikimybė, kad tarp jų yra ir aktyviai užverbuotų KGB agentų, kurie teikia informaciją Baltarusijos specialiosioms tarnyboms.

„Mes tokių duomenų neturime, nedisponuojame jais, – sakė D. Jauniškis, – o žiniasklaidoje atsirandančiomis teorijomis, kurios, deja, nėra pagrįstos jokiais įrodymas, nelinkę tikėti.“

„Jeigu mes turėtume kažkokių indikacijų arba informacijos, be jokios abejonės tada būtų kiti vertinimai. Kol kas aš pats asmeniškai ir visa civilinės žvalgybos bendruomenė, matyt, esame linkę vertinti labai skeptiškai šitą pasirodžiusią informaciją ir, ko gero, turėtume vertinti ją labai atsargiai, ar tai nėra kokia eilinė informacinė operacija“, – kalbėjo jis.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius taip pat sakė, jog karinė žvalgyba neturi šios informacijos ir sakė negalintis pakomentuoti minimų scenarijų.

Kibernetinės atakos prieš institucijas vyko reaguojant į paramą Ukrainai

Kibernetinės grupuotės atakas prieš šalies Vyriausybės institucijas ir verslą vykdė reaguodamos į paramos Ukrainai užtikrinimą, teigia karinės žvalgybos vadas.

„2022-ais metais turėjome ir kitokios veiklos kibernetinėje erdvėje. Tų kriminalinių programišių aktyvi veikla. Kalbam apie „NoName“, „Killnet“ atakas prieš mūsų Vyriausybės institucijas, taipogi privataus verslo infrastruktūrą, reaguojant į paramos Ukrainai užtikrinimą“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Jis su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Joje teigiama, jog karo prieš Ukrainą patirtis parodė, kad programišių bei kibernetinių aktyvistų grupuotės, tokios kaip „Killnet“, „The Xaknet Team“, „Noname“, yra pasiruošusios savanoriškai įsitraukti į konfliktą Rusijos pusėje. Nurodoma, kad šios grupuotės vykdė atakas prieš valstybinį ir privatų sektorių.

Pasak E. Paulavičiaus, pagrindinės grupuotės, susijusios su kibernetine veikla Lietuvoje, yra kilusios iš Rusijos bei Kinijos.

„Be abejo, tai susijusios grupuotės su valstybės struktūromis, konkrečiai su žvalgybos tarnybomis. Jų tikslas yra įsiskverbti, šnipinėti, rinkti informaciją, aiškintis informacinių technologijų (IT) infrastruktūros architektūrą, už kurios taip pat tikėtina stovi, stovėjo valstybė“, – kalbėjo karininkas.

Ataskaitoje pažymima, jog tikėtina, kad Rusijos žvalgyba intensyviau rinks informaciją kibernetinėmis priemonėmis, aktyviau naudos pareigūnus su nediplomatine priedanga, pareigūnus su padirbtomis tapatybėmis, taip pat išnaudos žvalgybą iš Rusijos teritorijos.

Ataskaitoje teigiama, jog labai tikėtina, kad ateityje priešiškų šalių keliamos kibernetinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO bei Europos Sąjungos šalims išaugs paaštrėjus geopolitinei situacijai.

„Nors kibernetinis šnipinėjimas išlieka pagrindinė fiksuojama valstybinių pajėgumų veikla, pastaraisiais metais išaugo ir destrukcinių kibernetinių atakų skaičius“, – teigiama ataskaitoje.

Pastebima, jog informacinių-kibernetinių atakų Lietuvos informacinėje erdvėje sumažėjimo, tačiau pažymima, kad toks sumažėjimas „yra laikinas, susijęs su resursų nukreipimu į Ukrainą“.

Maskva taip pat gali spausti lietuvių bendruomenių atstovus nebetęsti veiklos ir dalyvauti kampanijose prieš Lietuvą, nurodė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD).

„Tikėtina, kad dėl sovietinių monumentų nukėlimo Rusija inicijuos baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą, spaus lietuvių bendruomenių atstovus Rusijoje nutraukti savo veiklą arba dalyvauti prieš Lietuvą nukreiptose kampanijose“, – rašoma žvalgybos institucijų ketvirtadienį paskelbtame grėsmių vertinime.

Sovietiniai monumentai Lietuvos savivaldybėse pradėti nuimti reaguojant į pernai vasarį pradėtą invaziją Ukrainoje.

Tikėtina, kad dėl sovietinių monumentų nukėlimo Rusija inicijuos baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą.

Anot žvalgybos, kaltinimai sovietų karių kapų išniekinimu ir nacizmo šlovinimu formuoja Lietuvos kaip priešo įvaizdį Rusijos visuomenėje ir potencialiai gali būti panaudoti Kremliui imantis prieš Lietuvą agresyvių veiksmų.

Pasak institucijų, Rusijos ambasados diplomatai siekė užmegzti ryšius su Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijomis ir rinko informaciją apie monumentų nukėlimą, o ši informacija ir buvo reikalinga Rusijos teisėsaugai pradėti baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą.

Be to, reaguodama į monumentų nukėlimą Lietuvoje, Rusija pradėjo naikinti jos teritorijoje esančius su lietuvybe susijusius viešosios erdvės objektus, persekioti lietuvybę puoselėjančias organizacijas, kai kurios jų buvo priverstos nutraukti veiklą, nurodo žvalgyba.

Ji teigia, kad sovietų paveldo klausimą eskaluoja prokremliškų grupių atstovai Lietuvoje. Jie kartoja Kremliaus propagandą, imasi iniciatyvų, trukdančių pašalinti monumentus, pavyzdžiui, į šį procesą siekia įtraukti tarptautines organizacijas.

Anot žvalgybos, taip bando sukelti ažiotažą Lietuvos viešojoje erdvėje, atgarsį tarptautinėje bendruomenėje, konsoliduoti prokremlišką elektoratą Lietuvoje.

Grėsmių vertinime konkrečių pavyzdžių nepateikta, tačiau pernai keli „etniniais rusais“ prisistatantys pareiškėjai bandė per Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą stabdyti Vilniaus Antakalnio kapinėse esančių sovietinių skulptūrų nukėlimą.

VSD ir AOTD taip pat nurodė, kad Rusija ieško karą prieš Ukrainą remiančių ir teisinančių asmenų Lietuvoje.

„Branduolinės energijos rinkoje pozicijas išlaikyti bandančios „Rosatom“ technologijos turi defektų, nors korporacija tvirtina, jog jos atitinka aukštus branduolinės saugos standartus“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ketvirtadienį paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

„Korporacija bando išlaikyti savo pozicijas branduolinės energijos rinkoje, tikina nuolat tobulinanti ir diegianti pažangias technologijas, užtikrinančias aukštus branduolinės saugos standartus. Žvalgybos duomenimis, iš tiesų korporacijos diegiamos technologijos turi defektų“, – nurodo VSD ir AOTD.

Žvalgybos duomenimis, Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė pirmame ir antrame AE blokuose pernai įvykusius incidentus ir reaktorių sistemų defektus. Pernai balandį AE pirmasis blokas buvo sustabdytas planiniam remontui, tačiau apie jo metu nustatytus defektus nepranešta.

Pasak vertinimo, 2022-ųjų gegužę jėgainės kontrolės sistemos nustatė, kad pirmojo bloko reaktoriaus korpuso viršutinių kaiščių suvirinimo siūlės yra įtrūkusios. Specialistų vertinimu, kokybiškai pašalinti defektus būtų įmanoma tik išmontavus reaktorių, tačiau dėl politinių priežasčių toks sprendimas net nesvarstytas.

Techninės problemos trukdė laiku įjungti antrąjį elektrinės bloką, kuris turėjo būti pradėtas naudoti pernai, bet vasarį užfiksuota, kad pakito pirmajame cirkuliaciniame kontūre, kuris aušina bloko reaktorių, esančio vandens cheminė sudėtis, jis buvo užterštas dervomis. Todėl buvo būtina mechaniniu būdu išvalyti visą kontūro vamzdyną ir iškrauti branduolinį kurą – jo rinklės iš reaktoriaus buvo iškraunamos, valomos, o tos, kurių išvalyti nepavyko, keičiamos naujomis.

Labai tikėtina, kad techninių defektų Astravo AE bus fiksuota ir pradėjus veikti antrajam blokui.

Žvalgybos vertinime taip pat nurodoma, kad „Rosatom“ turi interesų plėsti savo įtaką užsienyje, sukurti priklausomybę nuo jo technologijų, o korporacijos vadovybė yra linkusi atsižvelgti į politinius Rusijos valdžios interesus.

Kitose valstybėse branduolines jėgaines statanti ir aptarnaujanti, joms urano produktus tiekianti „Rosatom“ taip papildo Rusijos valstybės biudžetą ir stiprina šalies karinę galią ir prisideda prie Rusijos politinės įtakos augimo.

Minskas tikriausiai intensyviau išnaudos baltarusius Lietuvoje žvalgybai

Baltarusijos tarnybos artimiausiu metu tikriausiai intensyviau išnaudos Lietuvoje augančią baltarusių diasporą žvalgybinės informacijos rinkimui, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žvalgyba.

„Žvalgybos vertinimu, labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Baltarusijos žvalgybos tarnybos intensyviau išnaudos augančią baltarusių diasporą žvalgybos informacijai apie Lietuvos institucijas, Baltarusijos politinę opoziciją ir diasporą rinkti“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

Anot institucijų, tokią informaciją Minsko režimas naudos diskredituoti Lietuvą bei Baltarusijos demokratinę opoziciją, sieks paveikti baltarusių diasporos Lietuvoje nuotaikas.

Už šią suteiktą galimybę režimas verčia kai kuriuos Baltarusijos piliečius viešinti savo pabėgimo ir grįžimo istorijas šalies televizijos kanaluose.

Pasak žvalgybos, neatmestina, kad Baltarusijos režimo propaganda, dezinformacija artimoje perspektyvoje didins kai kurių baltarusių diasporos Lietuvoje narių nusivylimą baltarusių opozicija. Tokie žmonės būtų išnaudojami žvalgybos informacijai rinkti bei įtakos operacijoms baltarusių diasporoje Lietuvoje vykdyti.

Po 2020 metų prezidento rinkimų kilusių protestų sustiprėjus Baltarusijos režimo represijoms, į Lietuvą atvyko keliasdešimt tūkstančių Baltarusijos piliečių.

Anot žvalgybos, Baltarusijos KGB infiltruoja su tarnyba bendradarbiaujančius asmenis į nuo režimo bėgančių Baltarusijos piliečių gretas.

Lietuvoje jie renka žvalgybos informaciją, o grįžę į Baltarusiją išnaudojami režimo propagandos kampanijose.

Tokiai grėsmei iliustruoti primenama istorija, kai 2021 metais į Lietuvą atvykęs Andrejus Abramenka kelis mėnesius gyveno šalyje, po to grįžo į Baltarusiją ir tapo vienu iš Lietuvą šmeižiančio propagandinio televizijos filmo herojų.

Anot žvalgybos, A. Abramenka yra buvęs Baltarusijos OMON pareigūnas ir, labai tikėtina, bendradarbiavo su KGB.

Institucijos taip pat skelbia, kad didelė dalis baltarusių diasporos Lietuvoje atstovų yra per asmenines „Telegram“ paskyras gavę pasiūlymų grįžti į Baltarusiją.

Anot jų, tai yra nuo 2021 metų vykstančios Baltarusijos režimo ir KGB iniciatyvos „Kelias namo“ dalis, o jos tikslas – mainais už šnipinėjimą leisti baltarusių diasporos atstovams esą saugiai grįžti į Baltarusiją.

„Už šią suteiktą galimybę režimas verčia kai kuriuos Baltarusijos piliečius viešinti savo pabėgimo ir grįžimo istorijas šalies televizijos kanaluose“, – teigiama grėsmių vertinime.

Žvalgyba taip pat teigia, jog labai tikėtina, kad vidutinėje perspektyvoje išliks nelegalios migracijos grėsmė iš Baltarusijos, o su migrantų srautu į Lietuvą bandys patekti su ekstremizmu susiję asmenys.

Pasak institucijų, tokių atvejų jau yra nustatyta.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Rusų karių buvimas Baltarusijoje mažins ankstyvojo perspėjimo laiką

Rusijos karių buvimas Baltarusijoje sumažina Lietuvos greitos reakcijos galimybę, jei prasidėtų kariniai veiksmai, teigia karinės žvalgybos vadas.

„Baltarusijoje nuo karo pradžios atsirado gerokai daugiau karių ir karinės technikos. Jų buvimas neigiamai veikia ir, be abejo, veiks Lietuvos nacionalinį saugumą, nes mažins ankstyvojo perspėjimo laiką“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Jis su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Baltarusijoje nuo karo pradžios atsirado gerokai daugiau karių ir karinės technikos. Jų buvimas neigiamai veikia ir, be abejo, veiks Lietuvos nacionalinį saugumą.

Pasak E. Paulavičiaus, nors pradėjusi karą Ukrainoje Rusija laikinai sumažino savo karinį buvimą prie rytinių NATO sienų, artimiausiais metais ji siekia ne tik atkurti buvusias pajėgas, bet ir jas pagausinti.

Karinės žvalgybos vado teigimu, Baltarusija, nors nesiunčia savo karių į Ukrainą, yra Rusijos agresijos prieš šią valstybę dalyvis, nes savo teritorijoje leido Rusijai sutelkti dideles pajėgas puolimui prieš Kyjivą, suteikė galimybę leisti iš jo teritorijos ir oro erdvės raketas į taikinius Ukrainoje.

Pasak E. Paulavičiaus, pradėjusi karą Ukrainoje Rusija laikinai sumažino savo karinį buvimą prie rytinių NATO sienų, tačiau artimiausiais metais ji siekia ne tik atkurti buvusias pajėgas, bet ir jas pagausinti.

„Penkerių–dešimties metų perspektyvoje tikrai vakarų Rusijoje matysime daugiau jos karinių dalinių, nei jų čia buvo iki praėjusių metų“, – sakė karininkas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys per spaudos konferenciją pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek NATO turi maždaug septynerius metus pasiruošti Rusijos sustiprėjimui apie jos sienų.

„Šią datą mes turime sau įsikalti ir į planavimą, ir į mąstymą. 2030 metams Lietuva turi būti ir su NATO, ir savarankiškai kitame kokybės lygmenyje kalbant apie tai, kaip vykdysime gynybą“, – teigė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, jog atsižvelgiant į Rusijos karinius planus vakarinėje apygardoje, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje liepą tampa labai svarbus.

„Manau, kad mūsų žvalgybos nubrėžtas paveikslas bus labai svarbus artėjančiame NATO viršūnių susitikime, nes iš tikrųjų išvada, jog Rusija gali atstatyti savo pajėgumus net ir karo sąlygomis (...) liudija tai, kad mes savo regioninius NATO gynybinius planus formuodami turime įskaičiuoti. Tai bus iššūkis mums įrodyti visam Aljansui, kad tai yra būtinybė, gyvybinis mūsų interesas“, – tvirtino parlamentaras.

Anot jo, situacija Rusijoje ir Baltarusijoje rodo, kad galimo užpuolimo atveju trumpėja reakcijos laikas Lietuvoje, kad Baltarusija nebėra suvereni valstybė, o Kaliningrado sritis ir toliau liks militarizuota.

„Be to, dar turime galvoje visą galimą pajėgumų pertvarkymą Rusijos vakarinėje apygardoje. Tai reiškia, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje yra kritinės svarbos“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Kritinės svarbos įgyvendinant priešakinės gynybos principą, kuo daugiau sąjungininkų pajėgų turi būti čia, Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse, taip pat daug geresni, operatyvesni, naujosios kartos gynybos planai, numatantys greitą pajėgumų pastiprinimą, atėjimą čia į pagalbą, kai to reikia, kai užsidega raudonosios lemputės, – kalbėjo jis. – Taip pat turėsime siekti oro gynybos stiprinimo, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų dislokavimo Baltijos šalyse, kad ir rotaciniu pagrindu, oro policijos misijos, esančios Lietuvoje, transformavimo į gynybos misiją.“

Ketvirtadienį paskelbtoje Lietuvos žvalgybų tarnybų ataskaitoje rašoma, kad gruodį Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdyje pristatyta didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų reorganizacija, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi.

Paskelbta apie planus dar 350 tūkst. didinti karinio personalo ribinį skaičių, suformuoti tris naujas motošaulių divizijas, o septynias motošaulių brigadas reorganizuoti į divizijas – sustiprinti maždaug triskart.

Lietuvos žvalgybos skaičiavimu, įgyvendinus šiuos pokyčius, personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičius dabartinės Vakarų karinės apygardos ribose Rusijoje padidėtų 30–50 procentų.

Be to, Rusija paskelbė apie planus 2023 metais – dvejais metais anksčiau – surengti strateginius karinius mokymus „Zapad“.

„Tikėtina, kad Rusija taip siekia geriau pritaikyti savo ginkluotąsias pajėgas ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ir stiprina regioninį atgrasymą dėl planuojamos Suomijos ir Švedijos narystės NATO. Tęsiamas ilgalaikis procesas stiprinti Rusijos karinį potencialą, nepaisant dabar Ukrainoje patiriamų nuostolių“, – teigiama vertinime.

„Vidurkis yra 38 metai. Gera žinia, kad mes per penkis metus pasenome tik vienais metais, – pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą Panevėžyje penktadienį sakė policijos vadovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, jog problema yra, kad „organizacija sensta pagal darbuotojų ištarnavimo laiką“.

„Šiai dienai, deja, kas antras statutinis pareigūnas turi teisę palikti tarnybą ir išeiti į pensiją“, – kalbėjo R. Požėla.

Generalinis komisaras taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022-aisiais, lyginant su ankstesniais metais, pareigūnų skaičius šalyje sumažėjo.

„Sistema sumažėjo tik trimis darbuotojais, tačiau kalbant apie statutinius pareigūnus, deja, minus 172 statutiniai pareigūnai“, – teigė policijos vadovas.

Nusikaltimų lygis grįžo į priešpandeminį

Policija praėjusiais metais užregistravo 45,7 tūkst. nusikalstamų veikų – maždaug 3,2 tūkst. daugiau nei užpernai ir panašiai tiek, kiek buvo prieš koronaviruso pandemiją. Iš viso per praėjusius metus ištirta beveik 29 tūkst. nusikalstamų veikų.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Per dešimt metų registruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo perpus“, – sakė R. Požėla.

Jis atkreipė dėmesį, kad per dešimtmetį registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo nuo 4384 iki 2507.

Tuo metu vagysčių skaičius, lyginant su 2021 metais, ūgtelėjo: užregistruota 10,4 tūkst. atvejų – 1,9 tūkst. daugiau nei užpernai.

„Apie 30 proc. vagysčių yra ištiriama, manyčiau, kad tai vienas iš geriausių rodiklių Europos Sąjungoje“, – sakė policijos vadovas.

Apie 30 proc. vagysčių yra ištiriama, manyčiau, kad tai vienas iš geriausių rodiklių Europos Sąjungoje.

Praėjusiais metais užregistruota 1114 viešosios tvarkos pažeidimų – mažiausiai per dešimtmetį. Pernai nustatyta ir mažiausiai žūčių keliuose atvejų, nužudymų – atitinkamai 120 ir 75.

Žvelgdamas praėjusius metus metus, R. Požėla teigė, kad pernai buvo bandymų „išsiūbuoti valstybės laivelį“.

„Deja, ką mes matėme ir ką mes matome, kad už tų organizatorių ar tu organizatorių asmenyje yra ir priešiškai prieš mūsų valstybę nusistačiusių piliečių, kurie, neaišku kokiais sumetimais, veikė prieš valstybę – ar tiesiog jie yra naudingi idiotai, ar tiesiog, matyt, turi tikslinius pavedimus“, – sakė generalinis komisaras.

Pasak jo, negalima leisti tokiems asmenims pasiekti savo tikslų.

Žvelgdamas į šiuos metus, policijos vadovas pabrėžė daugiausia dėmesio skirsiantis veiklos optimizavimui, pareigūnų pritraukimui ir išlaikymui, nusikaltimams elektroninėje erdvėje, parengties veikti krizinėse situacijose stiprinimui, saugios aplinkos kūrimui.

„Tai yra pirmoji ataskaita, kurioje pilnai atsiskaitoma už šios Vyriausybės veiklą“, – Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, pernai dalis darbų, įtrauktų į ataskaitą, buvo pradėti dar buvusio Sauliaus Skvernelio ministrų kabineto: „Kaip paprastai būna porinkiminiais metais, Vyriausybei tenka perimti baigusios kadenciją Vyriausybės tam tikrą darbų tęstinumą ir pačios tos veiklos būna ne itin daug, nes laikotarpis dėl mūsų rinkimų datų būna labai trumpas“. 

I. Šimonytė aiškino, kad nepaisant visų iššūkių, reformų darbotvarkė, suplanuota pradedant darbą, iš esmės vyksta pagal pirminį planą.

„Kažkokių strateginių reikšminių nuokrypių nuo Vyriausybės užsiduoto sau darbo tempo ar kažkokių kalendoriaus nukrypimų kol kas nėra“, – tvirtino premjerė.

Ji priminė, kad mokesčių reformos paketas pavasarį Seimui nebus pateiktas, kaip buvo planuota, o tai lėmė energetinių kainų šuolis ir karas Ukrainoje bei jo padariniai. Tačiau jis, I. Šimonytės, teigimu, Seimą pasieks galbūt rudenį.

„Vyriausybė būtų pateikusi siūlymus galbūt net ir pavasario sesijai, bet dabar prioritetas yra kitas, nes turime neplanuotą ir neprognozuotą šoką, kuris keičia mūsų biudžeto kalkuliacijas, tas, kurias turėjome rudenį, keičia mūsų ekonomikos perspektyvas – augimas šiemet bent jau bus nuosaikesnis (...), tuo tarpu situacija energetikos išteklių rinkoje, nepanašu, kad ims gerėti, todėl Vyriausybė neatsisako savo planų spręsti ilgalaikius klausimus, bet tai (mokesčių reforma – BNS) ne tai, ką reikia spręsti čia ir dabar“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

Ministrė pirmininkė taip pat informavo, kad šiemet Seimui bus pateiktos pataisos, numatančios, kad valstybine žeme turės rūpintis savivaldybės.

„Seimui planuojame dar šioje sesijoje pateikti įstatymo pataisas, kur atsakomybė už valstybinės žemės disponavimą būtų perduotas savivaldai. Manau, tai yra viena svarbiausių reformų šiais metais“, – tvirtino premjerė. 

Jos teigimu, jos vadovaujamo ministrų kabineto pirmieji veiklos metai buvo su trikdžiais dėl tebesitęsiančios koronaviruso bei Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos dirbtinai sukurtos nelegalios migrantų krizės, taip pat dėl karo Ukrainoje iš esmės „pastiprinta“ energetikos išteklių kainų krizės.

I. Šimonytės teigimu, šįkart stengtasi, jog ataskaitoje būtų kuo daugiau faktų ir kuo mažiau vertinimų: „Palikdami šiuos vertinimus politinei bendruomenei ir visuomenei“. 

Be kita ko, pasak jos, atskaitoje orientuojamasi į atsiskaitymą už Vyriausybės programinių nuostatų įgyvendinimą.

Premjerė pranešė, kad iš penkių Vyriausybės planuotų reformų trys jau pradėtos įgyvendinti.  

Ji išskyrė pradėtą statyti energijos baterijų parką ir pertvarkytą automobilių kelių finansavimo sistemą, suteikiančią daugiau savarankiškumo savivaldai.

Akcentuodama 2022-ųjų prioritetus, premjerė pabrėžė, kad dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą Vyriausybė didesnį dėmesį telks krašto gynybai, nepriklausomybei nuo energetikos išteklių iš Rytų.

Vyriausybė savo veiklos ataskaitą Seimui teikia kasmet. Toliau ataskaita bus svarstoma gegužės 10-ąją, kai aptars komitetai ir komisijos.