Dabartiniu metu Klaipėdoje galioja 209 eurų metinis fiksuotas pajamų mokestis už gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklai išduodamus verslo liudijimus.

Mokesčio dydis nesikeitė nuo 2018-ųjų.

Šią savaitę posėdžiausianti Klaipėdos miesto taryba turės apsispręsti, ar didinti šį įkainį kitiems metams iki 348 eurų.

Tokio dydžio mokestis būsto nuomotojams galiojo iki 2016 m.

Tiesa, 2017 m. vieneriems metams Klaipėdos taryba buvo nustačiusi simbolinį 1 euro fiksuotą pajamų dydžio mokestį.

Tuo siekta skaidrinti nekilnojamojo turto nuomos rinką, skatinti asmenis vykdyti ją skaidriai bei legalizuoti gaunamas pajamas.

Nuo 2024 m. Klaipėdoje siūloma už gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklai išduodamus verslo liudijimus patvirtinti 348 eurų fiksuotą mokestį.

Priėmus šį sprendimą, Klaipėdos mieste įsigaliosiantis fiksuotas įkainis už verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai išliktų pats mažiausias iš visų šalies didmiesčių – dabartiniu metu Vilniuje jis siekia 684 eurus, Kaune – 400 eurų, Šiauliuose ir Panevėžyje – 500 eurų.

„Tikimasi, kad gyvenamosios paskirties patalpų nuomai iki 348 eurų padidintas dydis, kuris Klaipėdoje išliktų ženkliai mažesnis nei kituose šalies didmiesčiuose, neturėtų neigiamos įtakos šios rūšies verslo liudijimus išsiimančių gyventojų skaičiui ir leistų svariai padidinti miesto biudžeto pajamas“, – rašoma projekte, parengtame miesto tarybai.

Prognozuojama, kad nuo 2024 m. gyvenamosios paskirties patalpų nuomai padidinus verslo liudijimo įkainį, Klaipėdos savivaldybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio per metus didėtų apie 300 tūkst. eurų.

Pernai Klaipėdoje buvo išduoti 7 488 verslo liudijimai, surinkta 807 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Didžiąją dalį gyventojų pajamų mokesčio sudarė būtent už gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklai išduodamus verslo liudijimus, pernai šios pajamos siekė 511 tūkst. eurų.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija sako, kad dėl pakeitimų norinčių per trumpą laiką ir mokant nedaug mokesčių legalizuoti pajamas sumažės, bet abejoja, ar leidžiant su verslo liudijimu dirbti ne trumpiau nei 30 dienų iš esmės pagerėtų situacija dėl šešėlio.

Dabar verslo liudijimą galima išsiimti ir vienai, ir kelioms dienoms.

Valdančiųjų atstovas giria naują modelį, opozicijos narys vadina pertekliniu suvaržymu

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad pakeitimais siekiama „išgryninti“ tuos, kuriems reikalingi verslo liudijimai. Anot jo, siekiama, kad verslo liudijimai liktų tik tam, kam ir skirti – pačiam smulkiausiam verslui, o nuolat veikiantys ir gaunantys didesnes pajamas užsiimtų individualia veikla.

„Verslo liudijimų forma skirta pačiam smulkiausiam verslui, kuris yra labiau kaip papildomos pajamos, hobis ar vykdomas trumpą laiką metuose, bet ne ieškantiems būdo mokėti kuo mažesnius mokesčius, nors vykdoma veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis“, – BNS teigė komiteto vadovas.

„Šiai dienai efektyvus pajamų mokesčio tarifas dirbantiems su verslo liudijimais gaunasi labai mažas – vos per 2 proc., o vykdoma veikla yra nuolatinė ir niekuo nesiskirianti nuo kitų verslo formų. Tai neteisinga kitų verslo formų atžvilgiu, be to, dirbantys pagal verslo liudijimus socialiai apsaugomi mažiausiai“, – pareiškė jis.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys BNS sakė, kad šis Finansų ministerijos siūlymas neturės efekto ir yra perteklinis suvaržymas: „Turėtume palikti galimybę lanksčiai dirbti“.

Turėtume palikti galimybę lanksčiai dirbti.

 

„Mes nebūtume linkę pritarti. Žmonėms bus brangesni verslo liudijimai, nes jie turės susimokėti už visą mėnesį. Sprendimas gali atnešti daugiau žalos nei padaryti naudos per tuos mokesčius, kurie gali būti ne tokie jau ir dideli įvertinus visas aplinkybes“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis mano, kad neleisti piktnaudžiauti galima įtvirtinant saugiklius – diferencijuoti verslo liudijimų kainas, nustatyti veiklas, kurioms negalima verslo liudijimų išsiimti kelioms dienoms.  

Asociacija siūlo verslo liudijimus sieti su uždirbama suma

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė įsitikinusi, kad vieno mėnesio ribojimą paskatino siekis legalizuoti šešėlinės veiklos pajamas mokant minimalius mokesčius, piktnaudžiavimas verslo liudijimų schema.

„Kad jas ištrauktų iš šešėlio, buvo pigu sumokėti už verslo liudijimą, pavyzdžiui, už penkias dienas, ir parodyti 45 tūkst. eurų pajamas. Mokesčiai tikrai juokingi. Bet viskas legalu“, – BNS kalbėjo D. Čibirienė.

Jos teigimu, iškreipta situacija užsiimant kai kuriomis veiklomis, kai dirbama visus metus, o parduodama tik kelias dienas, kurioms ir paimamas verslo liudijimas, o tada santykis tarp uždirbtų pajamų ir sumokėtų mokesčių yra „tikrai negeras“.

„Pavyzdžiui, žmogus gamina baldus, lipdo iš molio, gauna užsakymų, per vieną pardavimo dieną jie visi parduodami. Verslo liudijimas paimtas penkioms dienoms, o iš tiesų žmogus dirbo visą mėnesį ar ilgiau“, – tvirtino ji.

Jeigu išsiimi verslo liudijimą penkioms dienoms, legaliai gali uždirbti 274 eurus, jeigu pusmečiui – 10 tūkst. eurų, o viršijanti suma būtų apmokestinta kaip individuali veikla pagal pažymą.

 

Tačiau asociacijos vadovė mano, kad su mokesčių slėpimu šiuo atveju reikėtų kovoti kitaip: leistiną metinę pajamų sumą skaidyti atsižvelgiant į tai, kokiam laikui išduodamas verslo liudijimas.

„Jeigu išsiimi verslo liudijimą penkioms dienoms, legaliai gali uždirbti 274 eurus, jeigu pusmečiui – 10 tūkst. eurų, o viršijanti suma būtų apmokestinta kaip individuali veikla pagal pažymą“, – BNS teigė ji.

D. Čibirienė sutinka, kad įteisinus šiuos pokyčius, norinčiųjų per trumpą laiką ir mokant nedaug mokesčių legalizuoti pajamas sumažės, bet vis tiek šis kelias išliks patrauklus: „Nes įsigijus verslo liudijimą vienam mėnesiui bus galima parodyti 20 tūkst. eurų pajamas“.

Tačiau D. Čibirienė įspėja, kad dėl naujos tvarkos nukentės žmonės, kurie verslo liudijimą pasiima dėl atsitiktinės, bet pajamų duodančios trumpalaikės veiklos, trunkančios kelias dienas per mėnesį, savaitgalį. Tie žmonės, pavyzdžiui, gidai, korepetitoriai, fotografai, anot jos, tikriausiai dirbs nelegaliai, nes vieno mėnesio verslo liudijimo kaina gali būti didesnė nei uždirbama per kelias dienas.

Smulkusis verslas: pakeitimai pakenks nemažai daliai gyventojų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, tokiais pakeitimais siekiama, kad su verslo liudijimais dirbantys žmonės dirbtų pagal darbo santykius. Ji įsitikinusi, kad pakeitimai pakenks nemažai daliai gyventojų, kurie, turėdami darbo santykius, taip pat dirba ir su verslo liudijimu savaitgaliais ar po darbo. 

Z. Sorokienė mano, kad įvedus mėnesio reikalavimą dalis žmonių, dirbančių kelias dienas, gali pasirinkti tiesiog dirbti nelegaliai.

Asociacijos vadovė teigė siūliusi, kad kelioms dienoms paėmę verslo liudijimus žmonės draustųsi patys mokėdami mokesčius nuo minimalios mėnesio algos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais 93,76 tūkst. gyventojų turėjo išsiėmę 297,8 tūkst. verslo liudijimų: iki penkių dienų galiojančius dokumentus buvo pasiėmę 5,4 tūkst. žmonių, jie įsigijo 19,5 tūkst. verslo liudijimų, 5-10 dienų trukmės 85,2 tūkst. verslo liudijimų turėjo 34,4 tūkst. gyventojų, o 10-30 dienų – atitinkamai 120,2 tūkst. ir 37,8 tūkst.

Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė ir apie daugiau naujovių verslo liudijimų turėtojams: jie nebegalės verstis būsto nuoma, jų pajamų riba mažinama nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų per metus, kurią viršijus negalėtų būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

„Siūlome verslo liudijimus palikti tik tikrai tą mažą ir smulkią veiklą vykdantiems subjektams“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.

Pasak jos, iki 20 tūkst. eurų per metus gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.

„84 proc. dabartinių verslo liudijimų turėtojų patenka po šia riba ir jiems iš esmės reguliavimas nesikeis, jie ir toliau galėtų vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą“, – kalbėjo G. Skaistė.

Daugiau nei 20 tūkst. metinių pajamų gaunantys gyventojai turėtų registruoti individualią veiklą.

„Tiems žmonėms, kurie gauna didesnes pajamas, reikėtų registruoti individualią veiklą ir gauti pajamas, apmokestinamas pagal individualios veiklos reguliavimą“, – sakė G. Skaistė.  

Pasak jos, nauja tvarka padėtų išlaikyti mažesnes verslo liudijimų kainas.

„Tai padėtų turbūt išlaikyti ir mažesnes verslo liudijimų kainas, nes šiuo metu, jeigu leidi tą pačią veiklą vykdyti ir aukštesnes pajamas turintiems žmonėms, tokiu atveju efektyvus tarifas tampa labai savotiškas, nes tikrai labai mažas, palyginus su pajamų lygiu. Mažinimas šios ribos leistų išlaikyti verslo liudijimų kainas nedideles, kaip ir šiuo metu“, – sakė finansų ministrė.

Anot jos, pajamų riba mažinama atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendaciją.

Kaip praneša Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), iš sąrašo išbraukti statybos baigimo apdailos darbai, vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas, elektros sistemų įrengimas pastatuose bei elektros įtaisų įrengimas ir remontas.

Sąraše liko pastatų valymo po statybų darbai, specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas), išskyrus pastatų ir kitų statinių apdailos ir remonto darbus.

„Asociacijos nuomone, pokyčių kryptis yra labai teisinga ir sveikintina. Verslo liudijimai yra smulkaus verslo forma, tačiau dėl neteisingo reguliavimo statybos veikla yra masiškai vykdoma pagal verslo liudijimus, nors didžiąja dalimi tai nėra joks smulkus verslas. Tokiu būdu nemokami valstybei mokesčiai bei nesąžiningai konkuruojama su kitais, didesnę mokestinę ir administracinę naštą patiriančiais, rangovais.

Deja, šie sąrašo taisymai, mūsų nuomone, nėra iki galo teisingi, kadangi iš jo yra išbraukti smulkiausi statybos darbai, tačiau palikta stambiausių statybos darbų grupė. Tokiu būdu pakeitimai iškraipo statybos darbų esmę ir smulkaus verslo reguliavimo logiką, kadangi pati smulkiausia statybos veikla išbraukiama iš smulkaus verslo sąrašo, o pati stambiausia šiame sąraše – paliekama, nors turėtų būti atvirkščiai“, – sako LSA teisininkas Andrius Raščius.

LSA nuomone, fiziniam asmeniui su verslo liudijimu galėtų būti leidžiama atlikti tik elementarius statybos darbus, kurių atlikimas yra paprastas ir sąlyginai saugus.

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į tokių individualia veikla užsiimančių asmenų pajamas siūloma įskaityti tik 70 proc. iš savarankiškos veiklos jų gaunamų pajamų. Tokias pataisas Seime registravo konservatorės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė.

Pasak G. Skaistės, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama 30 proc. bendrų šios veiklos pajamų

„Todėl teisinga būtų tokį patį principą taikyti ir norint gauti paramą, nes visiškai neteisinga žmogaus pinigų srautą laikyti jo pragyvenimui skiriamomis lėšomis“, – BNS tvirtino G. Skaistė.

Tuo tarpu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas tokią pataisą vertina skeptiškai. 

„Dabar jau yra panašiai padaryta su kitomis pajamomis iš darbo santykių. Bet su savarankiškai dirbančiais, nežinau, kaip su apskaita jų pajamų, ji labai prasta arba jos visai kartais nebūna. Reikėtų Vyriausybės nuomonės“, – BNS teigė jis.  

A. Syso teigimu, „visokios išlygos pašalpų skyrime – ne pats  geriausias dalykas“.  

Dabar skiriant piniginę socialinę paramą atsižvelgiama į visas kartu gyvenančių asmenų gaunamos pajamos. Tarp jų – ir individualios veiklos pajamas, kurios gaunamos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymą.

Piniginė socialinė parama skiriama, kai žmogaus pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas, jeigu didelės būsto išlaikymo išlaidos, ji taip pat skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Konkretų paramos dydį bei skyrimo tvarką nustato pačios savivaldybės.

Pajamos vertinamos skirtingai

„Sodros“ išrašas apie darbo užmokestį – būtent ši informacija yra viena pirmųjų, kurią kredito įstaiga dažniausiai tikrina, kai į ją kreipiamasi dėl paskolos. Tačiau joje atsispindi tik pagal darbo sutartį gaunamos pajamos.

Jei dirbate savarankiškai, t. y. su verslo liudijimu, individualios veiklos pažyma arba pagal patentą, kredito įstaiga šių pajamų nematys – teks pateikti papildomus dokumentus ir įrodyti, kad esate jas gavęs.

„Pagrindinis reikalavimas, kurio laikytis privalo visos Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos – paskolos gavėjas turi užtikrinti, kad gebės grąžinti kreditą. Nesvarbu, kokios rūšies pajamas gauna klientas, jas privaloma pagrįsti“, – sako Martynas Miknaitis, kredito unijos „Neris“ finansavimo ekspertas.

Skirtinga vidinė tvarka

Vis dėlto pasitaiko, kad tam pačiam savarankiškai dirbančiam asmeniui viena kredito įstaiga paskolą suteikti atsisako, kai tuo tarpu kitoje įstaigoje paskolą jis gali gauti be didesnių sunkumų.

Pasak finansavimo eksperto, taip gali būti todėl, kad kiekviena kredito įstaiga taiko atskirus vidinius kriterijus ir skirtingai nustato, kam suteikti paskolą, o kam – ne.

„Todėl, nusprendus kreiptis dėl bet kurio tipo paskolos, verta aplankyti kuo daugiau kredito įstaigų bei pasidomėti jų sąlygomis, nes kiekvienos paskolos suteikimas pirmiausia priklauso nuo banko ar kredito unijos sprendimo, o jie būna skirtingi“, – teigia M. Miknaitis.

Svarbiausia – deklaruoti pajamas

Savarankiškai dirbantieji, kreipdamiesi dėl paskolos, turi įrodyti, kad pajamas gauna nuolat. Jie turi dokumentais pagrįsti savo pajamas ir išlaidas: pateikti paskutinių 2 metų pajamų deklaracijas, einamųjų metų pajamų ir išlaidų žurnalą ir pan.

Kadangi pajamų deklaracijos teikiamos už praėjusius metus, neturint paskutinių metų deklaracijos, yra galimybė pateikti ir sąskaitos išrašą.

Pasak eksperto, dažniausiai savarankiškai dirbančiųjų daroma klaida – neapskaitomos arba grynaisiais pinigais gaunamos pajamos. Tuomet besikreipiantieji negali pateikti ir pajamas pagrindžiančių dokumentų.

Tvarkingai veskite apskaitą

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog greičiausiai bus pripažįstama tik dalis iš savarankiško darbo gaunamų pajamų, pvz., jei vykdote individualią veiklą ir nepildote išlaidų žurnalo, kredito įstaiga skaičiuodama atims 30 proc. gautų pajamų kaip išlaidas.

„Todėl labai svarbu tvarkingai vesti savarankiškai gaunamų pajamų apskaitą ir jas deklaruoti“, – sako finansavimo ekspertas.

Kredito įstaigos taip pat skirsto pajamų rūšis pagal rizikingumą: kuo pajamos mažiau reguliarios, tuo didesnė dalis jų diskontuojama, t. y. nepriskaitoma. Galima tikėtis, kad kredito įstaiga pripažins tik dalį gaunamų pajamų, jei ketinate nurodyti tokius pajamų šaltinius, kaip nuoma, dalinai įskaitomos ir pajamos, gautos iš verslo. Visiškai nediskontuojamos tik darbo užmokesčio ir pašalpų, pensijų, stipendijų pajamos.

„Dirbant savarankiškai ir uždirbant tiek, kad būtų galima įmokas mokėti, paskolą gauti tikrai įmanoma – svarbu nenuleisti rankų. Internete susiraskite visas įstaigas – bankus, kredito unijas, tarpusavio skolinimo platformas – kurios skelbiasi, kad paskolas teikia, ir visų jų paklauskite, kokiomis sąlygomis jums paskolą suteiktų. Tuomet beliks išsirinkti geriausią variantą“, – apibendrina M. Miknaitis.

Įtikino lengvata

Vaida V. (pavardė redakcijai žinoma)  daugelį metų dirbo įmonėje pagal darbo sutartį ir kartu pirkdavo verslo liudijimą. Pernai kaunietė dirbo puse etato ir šešis kartus pirko verslo liudijimą. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo pristatytos mokesčių naujovės, tarp kurių – ir naujai atsiradęs Valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokestis įsigijusiems verslo liudijimą, moteris daug domėjosi ir ieškojo informacijos.

"Visuose informaciniuose šaltiniuose buvo minima, kad perkant verslo liudijimą ir turint darbo santykius VSD įmokų mokėti nereikės – tik privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Apsiskaičiavau pagal "Sodros" pateiktą mokesčių skaičiuoklę, kuri taip pat parodė, kad reikia mokėti tik privalomojo sveikatos draudimo įmokas", – pasakojo moteris.

2017-ujų pavasarį dėl nedarbingumo pažymėjimo nuėjusi į "Sodros" skyrių Kaune, Vaida V. tos pačios konsultantės paklausė, ar tikrai nereikės jai mokėti VSD įmokų. Moteris sulaukė tokio paties atsakymo: dirbantiesiems pagal darbo sutartį priklauso mokėti tik PSD. "Tačiau manęs nepaklausė, ar aš dirbu visu etatu, ar puse, ar uždirbu minimalų atlyginimą (MMA), ar ne. Tai, kaip vėliau paaiškėjo, yra labai svarbi informacija", – sakė kaunietė.

Kiekvienais metais priimama daugybė pataisų, kuriose, akivaizdu, pati "Sodra" nesusigaudo, tad ką jau kalbėti apie paprastus žmones.

Išaugo skola

Šių metų pavasarį moteris ramia sąžine deklaravo savo pajamas ir susimokėjo PSD įmokas. Įsiskolinimų nerodė nei deklaracija, nei "Sodros" draudėjų portalas, kuriame buvo aiškiai išskirta už 2017 metus mokėtina 140 eurų PSD įmokų suma. Susimokėjusi, kaip tuomet atrodė, visus mokesčius, Vaida V. gegužės pradžioje netikėtai, be jokio išankstinio laiško, sulaukė skambučio iš "Sodros". Moteriai buvo pranešta, kad ji yra skolinga 110,67 eurų VSD įmokų už 2017 metus.

"Paklaususi, iš kur atsirado įsiskolinimas, nors nelabai supratau paaiškinimą, maniau, kad tai nuo nepilnos MMA atsiradęs skirtumas, todėl nesiginčijau ir skolą sumokėjau iš karto", – atsiskaityti iš karto nusprendusi moteris to paties pokalbio metu buvo patikinta, kad daugiau įsiskolinimų neturi.

Nepaisant to, rugpjūčio mėnesį prisijungusi prie "Mano VMI" sistemos, kur planavo įsigyti verslo liudijimą, Vaida V. pamatė, kad yra dar vienas įsiskolinimas už VSD įmokas, siekiantis beveik 300 eurų. Dėl jo "Sodra" su moterimi nesusisiekė nei telefonu, nei paštu.

Panaikinti negali

Šįkart nusprendusi skolos iš karto nemokėti, kaunietė ėmė aiškintis pati. "Pasirodo, ne visi pagal darbo sutartį dirbantys ir verslo liudijimą įsigiję asmenys gali nemokėti VSD. Yra viena išlyga: jei per metus neuždirbai MMA, VSD įmokas mokėti privalai. Apie tai nebuvo užsiminta nei informaciniuose pranešimuose, nei "Sodros" skaičiuoklėje, atrodo, kad nieko nežinojo ir specialistė Kauno "Sodros" skyriuje", – nesulaukusi daugiau jokių žinių dėl skolos, Vaida V. pati parašė "Sodrai".

"Prašiau išnagrinėti galimybes panaikinti man priskaičiuotą papildomą įsiskolinimą, nes pirkdama verslo liudijimą buvau klaidinama ir, žinoma, dėl to patyriau žalą", – "Sodra" kaunietei atsakė, kad socialinio draudimo įmokas galima perskaičiuoti, tačiau jų panaikinimas teisės aktais nenumatytas. Netikėtai nuo 100 iki beveik 400 eurų išaugusi skola, "Sodros" aiškinimu, atsirado dėl informacinės sistemos programinės įrangos sutrikimų.

Vaida V. "Sodrai" parašė ne vieną laišką, kuriame išdėstė ne tik savo problemą, bet ir prašė specialistų atkreipti dėmesį į klaidinančią verslo liudijimo mokesčių skaičiuoklę. Nors šiųmetė skaičiuoklė veikia gerai – minėtos mokestinės lengvatos nuo 2018 m. neliko, skaičiuojant 2017 metų mokesčius vis dar yra ta pati klaida. Pasirinkus kategoriją "Dirbu (pagal darbo sutartį, esu valstybės tarnautojas) arba esu draudžiamas VSD ir PSD valstybės lėšomis", rezultatas rodomas toks, kaip ir Vaidai V.: privaloma mokėti tik PSD įmokas.

Patyrė nuostolių

"Suprantama, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau aš domėjausi ir kreipiausi, bet man buvo suteikta klaidinga informacija. Vadinasi, aš turėjau žinoti, nors manęs niekas apie tai neinformavo. Kiekvienais metais priimama daugybė pataisų, kuriose, akivaizdu, pati "Sodra" nesusigaudo, tad ką jau kalbėti apie paprastus žmones", – piktinosi moteris.

Anot jos, patirta žala yra akivaizdi, nes 400 eurų vis dėlto nemenki pinigai: "Sodra" planuoja savo biudžetą, bet aš taip pat planuoju savąjį. Būčiau žinojusi, kad reikės mokėti tiek mokesčių, būčiau dirbusi daugiau, kad galėčiau susimokėti."

Nors moteris vis dar negavo "Sodros" atsakymo į paskutinį savo skundą, sulaukė įspėjimo, kad jei skola nebus sumokėta iki spalio mėn. 31 d., ji bus išieškota prievarta. Todėl nerizikuodama išsiuntė dar vieną laišką – prašydama skolą atidėti.

Komentaras

Saulius Jarmalis

"Sodros" komunikacijos skyriaus vedėjas

Savarankiškai dirbančiam gyventojui pačiam tenka pareiga teisingai apsiskaičiuoti ir sumokėti socialinio draudimo įmokas.

2017 m. galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 5 punkte sakoma, jog asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, jeigu yra draudžiami socialiniu draudimu pagal šalies įstatymus sutampančiomis socialinio draudimo rūšimis nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga.

Visuomenę ir savarankiškai dirbančius bei įmokomis besidominčius klientus "Sodra" informavo, kad verslo liudijimo turėtojai gali nemokėti socialinio draudimo įmokų tik tuo atveju, jeigu uždirba ne mažesnę nei minimalią algą.

Kiekviena konsultacija, suteikiama žmogui, yra individuali bei priklauso nuo to, kokia sritimi gyventojas domisi ir kokius klausimus užduoda, o skaičiuoklė, kaip nurodoma, yra rekomendacinio pobūdžio ir joje gali būti neatsižvelgiama į visas individualias gyventojų situacijas.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl sistemų sutrikimo gyventojams pateikiama galbūt netiksli informacija apie socialinio draudimo įmokų skolas. Dėl tokių atvejų atsiprašome ir nedelsdami šaliname pastebėtus trūkumus. Nepaisant to, įstatymuose numatytos gyventojų pareigos visuomenei neišnyksta.

Kiekvienas gyventojas yra laisvas pasirinkti – ar dirbti samdomą darbą, ar imtis savarankiškos veiklos. "Sodros" pareiga yra užtikrinti, kad visos priklausančios įmokos būtų sumokėtos.

Tai yra ne "Sodros", o visuomenės pinigai, kurie skiriami sergantiems asmenims, mažylius auginančioms mamoms ir tėčiams, pensininkams. Jeigu savo pareigos neatliktume tinkamai, būtų pažeisti visuomenės interesai – gyventojų teisės gauti išmokas.