Gerina rekordus

Turbūt visiems žinoma nerašyta taisyklė – automobilis, vos išvažiavęs iš salono, netenka 15 ar net 25 proc. savo vertės. Todėl naujų automobilių įsigijimo investicija niekas nevadina. Dauguma modelių kuriami naudoti kasdien, tad natūralu, kad šių pirkinių vertė eksploatuojant krinta.

Tuo tarpu retos, išskirtinės ir klasikinės transporto priemonės ypač vilioja kolekcininkus, todėl jos gerina kainos rekordus. Šiuo metu aukcionuose klasikinių, praėjusio amžiaus viduryje pagamintų automobilių kainos siekia rekordines aukštumas. Brangiausių sąrašuose – reti, išskirtinę istoriją turintys modeliai. Jie buvo vienetiniai ir anuomet.

Automobilis, perkamas kaip investicija, turėtų būti originalus ir smarkiai skirtis nuo standartinio.

Pavyzdžiui, 1955-ųjų gamybos „Mercedes-Benz 300 SLR Uhlenhaut Coupe“ pernai buvo parduotas už 135 mln. eurų – tai pirmasis automobilis, peržengęs 100 mln. kartelę. Brangiausio pasaulyje  automobilio vertę kelia tai, kad buvo pagaminti tik du tokie modeliai.

Moka už emociją

Šiuolaikinės transporto priemonės, pasibaigus jų eksploatacijos laikui, vargu ar kada kainuos tokius pinigus. Veikiau bus perrinktos į detales. Tačiau bus ir tokių, kurios pergyvens savo šeimininkus ir kurs išskirtinę vertę ateityje. Kaip tokią pastebėti? Ar įmanoma nusipirkti naują automobilį kaip investiciją?

Dizainas: bankrutavusio mažo vokiečių gamintojo superautomobilis „Gumpert Apollo“ – labai greitas, bet atrodo kaip padarytas kirviu. / M. Dörrbeckerio nuotr.

„Pirmiausia automobilis turėtų būti investicija į savo emocijas. Kad tai būtų patinkantis eksponatas, kuris teiktų malonumo. Tada jau galima derinti pasirinkimą ir atsižvelgiant į finansinę vertę, kad ji augtų labiau nei infliacija“, – patarė klasikinių automobilių entuziastas, Vilniaus automobilių muziejaus vadovas Povilas Eitutis.

Automobilių kolekcininkas, buvęs lenktynininkas Stasys Brundza mano, kad, esant didelei infliacijai, sudėtinga prognozuoti išskirtinių automobilių kainas ateityje, juo labiau įvertinti jų išlaikymo išlaidas.

Eiliniai nuvertėja

Vis dėlto ekspertai sutaria, kad tam tikrus kriterijus atitinkančių transporto priemonių kaina ilgainiui visuomet kyla.

„Tikėtina, kad vertę augins išskirtiniai labai ribotų serijų modeliai“, – įvardijo P. Eitutis.

Gražuolis: mažai kas gali atsispirti klasikinėms, bet nesenstančioms „Blower“ linijoms. / Gamintojo nuotr.

Tam, kad automobilis turėtų potencialo auginti vertę ateityje, jis turėtų būti ne tik išskirtinis dizaino prasme, bet ir pasižymėti originaliais techniniais sprendimais. Pageidautina, turėti ir sąsajų su automobilių sportu.

Anot specialistų, labiausiai vertę kuria išskirtinumas. Tos pačios savybės, išskyrus istorinį veiksnį, galioja ir naujiems automobiliams. Abu pašnekovai sutinka, kad ir naujas keturratis kūrinys gali tapti investicija. Tik čia jau kalba sukasi ne apie kasdienius miesto visureigius, net ne apie sportiškus ar prabangius modelius, o išskirtinius, itin ribotos serijos automobilių pramonės kūrinius.

Brangiausio pasaulyje automobilio vertę kelia tai, kad buvo pagaminti tik du tokie modeliai.

Mažiau nei 20 vienetų

Naujo pirkinio, kuris ilgainiui galėtų auginti savo vertę, puikus pavyzdys – britų kūrinys „Bentley Batur“. Išskirtinumo jam suteikia vien faktas, kad tai galingiausias itin prabangių automobilių ženklo kupė.

Jo dizainas sukurtas kaip koncepcija, pabrėžianti „Bentley“ gamintojų kryptį elektrifikacijos link. Tačiau serijinė versija turi galingiausią benzininį 6 l W12 formos gamintojo variklį. Be to, „Batur“ bus išleistas tik aštuoniolikos vienetų tiražu.

Tą patį galima pasakyti ir apie išskirtinį kabrioletą „Bentley Bacalar“, kurio bus pagaminta dar mažiau – vos dvylika vienetų. Iškalbingas faktas – visi „Batur“ ir „Bacalar“ modeliai jau nupirkti. Jie skirti retiems pasivažinėjimams, numatant realią galimybę po kelerių metų parduoti už didesnę sumą.

„Riboto leidimo modeliai – realiausia investicija, bet ir juos reikia atsirinkti. Yra gamintojų, kurie kai kurių savo modelių riboto leidimo versijas išleidžia kasmet, tačiau jos, be papildomų lipdukų ar gražesnės apdailos, nieko išskirtinio neturi. Automobilis, perkamas kaip investicija, turėtų būti originalus ir smarkiai skirtis nuo standartinio“, – aiškino P. Eitutis.

Prabanga: automobilio salono apdailai panaudota per 200 g aukso. / Gamintojo nuotr.

„Bentley“ yra pagaminęs ne vieną ribotos serijos versiją, primenančią istorinius automobilius, pavyzdžiui, „Mulsane Blue Train“ ar pergales automobilių sporte skynusius, kaip „Continental 24“.

Naudojo ir auksą

Itin prabangių automobilių gamintojas turi netgi specialias „Mulliner“ dirbtuves, išpuoselėjančias techniką pagal išskirtinius klientų poreikius. Tačiau „Batur“ – visiškai atskiras modelis, kurio kėbulas ištobulintas „Mulliner“ meistrų rankomis.

Tuo išskirtinumai nesibaigia. Salono apdailai panaudota iki 210 g perdirbto aukso, gauto iš garsiojo Birmingamo juvelyrikos kvartalo. Jis 3D spausdintuvu paverčiamas išskirtinio dizaino „Charisma Dial“ multimedijos valdikliu ir „Organ Stop“ ventiliacijos angų valdymo svirtelėmis.

Ekspertų teigimu, apie 2 mln. eurų kainuojantis „Batur“ yra ne šiaip meno kūrinys, skirtas vien tik užimti vietą kolekcininko garaže. Šis automobilis važiavimo prasme vairuotojui garantuoja fantastiškų galimybių, nes yra galingiausias kada nors britų gamintojo sukurtas modelis. Jį varo net 740 arklio galių 6 l benzininis variklis. Plieninis galiūnas bus išskirtinis ir todėl, kad gieda gulbės giesmę „Bentley“ vidaus degimo varikliams. Mat britai paskelbė „Beyond 100“ planą, kuriame įsipareigoja nuo 2030-ųjų tapti jokių teršalų į aplinką neišskiriančia įmone.

Kryptis: „Bentley Batur“ simbolizuoja šio britų gamintojo siekį visiškai pereiti prie elektromobilių gamybos. / Gamintojo nuotr.

P. Eitučio nuomone, automobilio vertei svarbu ne tik skaičius ir išskirtinumas, bet ir gamintojas.

„Tai turi būti kokybiškas žinomo gamintojo modelis. Matome, kaip tarsi iš niekur pasirodo viena kita kompanija, pagaminanti po kelis superautomobilius, tačiau jie retai tampa investicija. Dažniausiai dėl to, kad maži gamintojai negali užtikrinti aukštos kokybės, – aiškino pašnekovas. – Be to, jie neturi pajėgumų kurti savo agregatų, todėl tai tėra įvairiausių detalių sumestiniai modeliai. Pavyzdžiui, „Gumpert Apollo“. Labai greitas, išskirtinis superautomobilis, tačiau atrodo kaip kirviu padarytas. Tokie automobiliai aukštos kainos neišlaiko.“

Už Teisingumo ministerijos (TM) parengtas Baudžiamojo kodekso pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo du, iš viso balsavime registravosi 71 parlamentaras  lygiai tiek, kiek reikia kvorumui. Pataisos turėtų įsigalioti nuo birželio.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tvirtino, kad pataisos visų pirma reikalingos subalansuoti kodekse numatytas sankcijas, suderinti esančius prieštaravimus.

„Per 20 metų mes nesugebėjome priimti BK specialiosios dalies tokia apimtimi, kad būtų proporcinga, peržiūrėti tas dalis, kurios tarpusavyje nederėjo arba buvo neracionalios dėl sankcijų prasmės“, – sakė ministrė.

Ji taip pat atmetė opozicijos kritiką dėl kontrabandos dalies, pažymėdama, kad riba, nuo kada už tokią veiką taikoma atsakomybė, nesikeičia, tik pakeičiamos nusikaltimo sunkumą nustatančios ribos.

„Aš galiu užtikrinti, kad šis pakeitimas atitinka visų lūkesčius, ir ne, kontrabandos dalis, nuo kada taikoma atsakomybė, nėra keičiama, tik yra graduojama“, – kalbėjo E. Dobrowolska.

Opozicijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad dėl šių pakeitimų kontrabandininkai „turės didesnę garantiją negauti aštuonerių metų įkalinimo bausmės“, nes griežčiausiai baudžiamos kontrabandos vertė kyla nuo 12,5 tūkst. iki 45 tūkst. eurų.

Per 20 metų mes nesugebėjome priimti BK specialiosios dalies tokia apimtimi, kad būtų proporcinga, peržiūrėti tas dalis, kurios tarpusavyje nederėjo arba buvo neracionalios dėl sankcijų prasmės.

„Panašiai yra ir su kitomis veikomis, kurios nėra panašios į  vištos vagystę, o apima ekonominius nusikaltimus prieš valstybę, pvz., muitinės apgaulė, neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis, nusikalstamas bankrotas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Teisingumo ministrė E. Dobrowolska yra pripažinusi, kad priėmus šias pataisas keliolika už stambaus mastą kontrabandą nuteistų asmenų galės prašyti sušvelninti jiems bausmę.

Minėtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis pakeistas nusikaltimų sunkumo lygis, į kurį atsižvelgiant skiriamos skirtingos bausmės.

Iki šiol švelniausia bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų – galėjo būti skiriama už 150–250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), tai yra už 7,5 tūkst.–12,5 tūkst. eurų, vertės kontrabandą.

Dabar jos viršutinė vertė pakelta iki 400 MGL, tad švelniausia bausmė galės būti skiriama už 7,5 tūkst.–20 tūkst. eurų vertės kontrabandą.

Taip pat labiau diferencijuojama atsakomybė: už 400–900 MGL (20–45 tūkst. eurų) vertės kontrabandą bus skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už viršijančią 900 MGL liks galioti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, tie, kas gabeno stambesnę kontrabandą, tai yra virš 250 MGL, baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Atitinkamai atsakomybė keičiama ir už sukčiavimą, turto pasisavinimą, muitinei nedeklaruotus daiktus, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos ir kt.

Dalis opozicijos atstovų kritikavo pataisas, teigdami, kad bausmės per daug švelninamos. Teisingumo ministrė savo ruožtu tvirtino, kad dabar kodekse nustatyti MGL dydžiai neatitinka realybės, pastarąjį kartą jie keisti beveik prieš du dešimtmečius. Anot jos, tai daryti siūlė ir teisėsaugos institucijos, ir nepriklausomi teisininkai.

Projektu griežtinama atsakomybė už nusikalstamą bankrotą – iki septynerių metų nelaisvės bus galima bausti tuos, kas sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė labai didelę turtinę žalą kreditoriams.

Baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą numatyta taikyti, kai slepiama suma viršija nebe 100, o 400 MGL, tai yra nebe 5 tūkst., o 20 tūkst. eurų. Tarp papildomų bausmių už šią veiką numatyta skirti laisvės apribojimą ir areštą.

Taip pat Baudžiamasis kodeksas papildytas atskirais straipsniais dėl atsakomybės už šaunamųjų ginklų, sprogmenų, strateginių prekių, branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabandą.

Atskiru straipsnių nustatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Už nedidelio kiekio neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą, siuntimą neturint tikslo jų parduoti būtų baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už didesnio – iki ketverių metų.

Platintojams jau būtų galima skirti tik laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų, už didelio kiekio kvaišalų kontrabandą grėstų nuo ketverių iki 12 metų, už labai didelio kiekio – nuo dešimties iki 18 metų kalėjimo.

Jeigu asmuo, turėjęs narkotikų savo reikmėms, įkliūtų ir pats kreiptųsi dėl medicinos pagalbos ar savanoriškai atiduotų kvaišalus, jis būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kontrabandos.

Taip pat numatyta baudžiamosios atsakomybės nebetaikyti už naminukės virimui naudojamų aparatų turėjimą, gamybą.

Specialistai vieningi – kompleksinis daugiabučio modernizavimas yra vienintelis būdas išvengti didelių sąskaitų už šildymą ir ragina gyventojus nedelsti. Renovavus daugiabutį tenka ne tik mažiau mokėti už šildymą – žymiai išauga būsto vertė bei gyvenimo jame kokybė. Skaičiuojama, kad atnaujinus seną daugiabutį namą sutaupoma apie 50–70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.

Procesas įsibėgėjo

Daugiabučių namų modernizavimo procesus administruojantis „Mano BŪSTAS“ gerovę, komfortą ir didesnę turto vertę Klaipėdoje jau suteikė 53 renovuotų namų gyventojams arba 4 079 namų ūkiams. Džiugina ir kitas rodiklis – įmonė uostamiestyje šiuo metu vykdo dar 50 daugiabučių renovacijos projektus, o kitąmet planuoja pradėti dar 15.

Šie skaičiai rodo, kad gyventojai vis labiau ieško būdų, kaip ištrūkti iš brangių energijos resursų pinklių ir nemokėti už šildymą reikšmingų sumų.

„Žvėriškai augant energijos resursų kainomis mažiausią įtampą šildymo sezonu jaučia būtent renovuotų daugiabučių namų gyventojai – jų sąskaitos už šildymą buvo ir, matyt, visada bus gerokai mažesnės. Be to, atnaujintas namas džiugina ne tik gyventojų kišenę, bet ir augina viso pastato ir jame esančių butų finansinę vertę, pastebimai prisideda prie švaresnės bei tvaresnės aplinkos puoselėjimo, mažina klimato kaitos grėsmes“, – renovacijos naudą nusakė „Mano BŪSTO“ Renovacijų ir projektavimo grupės vadovė Vida Naudžiūnienė.

Ragina nebijoti

Renovacija – ganėtinai sudėtingas ir kompleksiškas projektas, tačiau V.Naudžiūnienė patarė apie modernizaciją galvojantiems gyventojams nesivadovauti stereotipais ir nebijoti žengti pirmojo žingsnio. „Mano BŪSTO“ atstovė sakė, kad namo administratorius padeda sužiūrėti kiekvieną detalę: nuo dokumentų parengimo namo renovacijos projektui įgyvendinti ir valstybės paramai gauti iki patikimų darbų rangovų parinkimo bei darbų kokybės kontrolės.

„Užtikriname sklandų daugiabučio namo atnaujinimo procesą nuo pradžios iki pabaigos“, – pabrėžė V. Naudžiūnienė. 

„Mano BŪSTO“ nuotr.

Rezultatas atperka pastangas

Apsisprendusiems dėl renovacijos gyventojams namo administratorius visų pirma teikia pasiūlymus dėl energiją taupančių sprendimų įgyvendinimo ir organizuoja investicijų plano sudarymą.

Atnaujinimo darbai pradedami tik gyventojams aptarus ir patvirtinus investicijų planą.

Vieno daugiabučio atnaujinimas vidutiniškai trunka apie 36 mėnesius. „Renovacijos rezultatas atperka netrumpą laukimo laikotarpį – gyventojai džiaugiasi ne tik galimybe sutaupyti, bet ir gražesniais, šviesesniais namais“, – atkreipė dėmesį „Mano BŪSTO“ Renovacijų ir projektavimo grupės vadovė.

Įmonė nuo 2015 m. įgyvendino beveik 200 renovacijos projektų ir pagal šį skaičių yra lyderė iš visų tokias paslaugas teikiančių privačių įmonių Lietuvoje.

Kaip ketvirtadienį informavo Vilniaus savivaldybė, konkursas skelbiamas atlikus techninio projekto ekspertizę ir gavus statybą leidžiantį dokumentą.

„Tarptautinio atviro konkurso sąlygas rengė stipri teisininkų, viešųjų pirkimų ir statybos specialistų komanda, vertinusi daugelį aplinkybių, kad konkursas būtų sėkmingas ir sulauktume aktyvaus rinkos dalyvavimo“, – pranešime sakė projekto valdytojos „Vilniaus vystymo kompanijos“ vadovas Saulius Barauskas.

Tauro kalnas bus tvarkomas keturiais etapais. Bendrovės „Vilniaus planas“ parengtu projektu pirma bus įrengtas pėsčiųjų viadukas virš Tauro kalno, kitais dviem etapais bus sutvarkytos automobilių aikštelės, viena jų – šalia V. Kudirkos gatvės, kita – šalia Tauro gatvės.

Galiausiai bus atliekami bendri Tauro kalno tvarkymo darbai – bus tiesiami inžineriniai tinklai, sodinami nauji augalai ir tvarkomi esami medžiai bei kiti želdiniai.

Pasak savivaldybės, darbų su darbo projekto parengimu kaina ir sutarties vertė – apie 8,8 mln. eurų.

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis atkreipia dėmesį, kad dalis Tauro kalno parko sprendinių, kaip ir Liuteronų sodo tvarkymo projektas, yra susiję su dabar projektuojamos Nacionalinės koncertų salės sprendiniais.

Tauro kalno parko atnaujinimas suplanuotas galvojant ne tik apie jo naudotojų poreikius, bet ir būsimo komplekso architektūrinį charakterį.

„Tauro kalno parko atnaujinimas suplanuotas galvojant ne tik apie jo naudotojų poreikius, bet ir būsimo komplekso architektūrinį charakterį, tuo pačiu - įrengiant patogią jungtį tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio per būsimą pėsčiųjų viaduką ir kol kas ne visų vilniečių žinomą žalią praėjimą pro  pervadinimo laukiantį P. Cvirkos skverą“, – teigė architektas.

Pasak savivaldybės, parko koncepcija nėra keičiama – projektas pritaikytas prie jau susiformavusių vilniečių įpročių, kurie laisvalaikio veiklų čia randa bet kuriuo metų laiku.  Kaip ir iki rekonstrukcijos, vasarą pievoje bus galima iškylauti ar mankštintis, o žiemą – nuo kalno važinėtis rogutėmis.

Parke planuojamos daugiafunkcės erdvės, poilsio ir apžvalgos aikštelės, bus zonos vaikams žaisti, sportuoti, taip pat bus įrengta mažoji architektūra – suoliukai, šviestuvai, šiukšliadėžės, geriamojo vandens fontanėliai.

Atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, rekonstrukcijos metu ketinama šalinti 24 medžius – iš viso parke auga per tūkstantį medžių ir kitų želdinių. Savivaldybės teigimu, keturi medžiai pripažinti neperspektyviais, kitų šalinimai neišvengiami dėl architektūrinių ir inžinerinių sprendinių: pėsčiųjų tako ir viaduko įrengimo.

Tauro kalno atgimimas jau pradėtas nuo Liuteronų sodo, esančio už būsimosios Nacionalinės koncertų salės, sutvarkymo. Po archeologinių tyrimų ir projekto patikslinimų, šioje istoriškai svarbioje vietoje bus sutvarkyti takai, kad pėsčiųjų judėjimas nevyktų per laidojimo vietas.

Pasak RC pranešimo, šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 metų duomenimis, vidutinės statinių rinkos vertės dėl rinkos pokyčių padidėjo apie 14 procentų. Didžiausias verčių augimas pastebimas butų rinkoje – vidutinis pokytis siekė 18 proc., o daugiausiai (26 proc.) iš šalies savivaldybių vertė kilo Neringos savivaldybėje. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus pakilo dešimtadaliu, komercinių patalpų – 8 proc., o administracinę ir gydymo paskirtį turinčios patalpos vertė kilstelėjo apie 11 procentų.

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigia, kad, nors gyvename sudėtingu pandeminiu laikotarpiu, 2021 metai pasižymėjo tiek įspūdingu NT sandorių kiekiu, tiek ir NT kainų augimu.

Tam įtakos turėjo atlyginimų ir kainų augimas, infliacija ir, tikėtina, kad gyventojai norėjo išsaugoti savo santaupas investuodami jas į nekilnojamąjį turtą.

„Praėję metai pasižymėjo didžiausiu NT vertės šuoliu per pastaruosius dešimt metų. Tam įtakos turėjo atlyginimų ir kainų augimas, infliacija ir, tikėtina, kad gyventojai norėjo išsaugoti savo santaupas investuodami jas į nekilnojamąjį turtą. Taip pat įtakos turėjo palankios kreditavimo sąlygos, kilo šalies ekonomika, augo investicijos bei didėjo vidaus vartojimas, gerėjo užimtumo ir nedarbo rodikliai“, – sako L. Kanišauskienė.

Augo ir Lietuvos žemės sklypų vertė – šiuo metu ji yra apie 32 mlrd. eurų, o vidutinės rinkos vertės pokytis, palyginti su 2020 metais, buvo apie 5 procentus. Labiausiai vidutinė žemės sklypų vertė didėjo žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ir siekė 7 procentus, gyvenamųjų teritorijų žemė pabrango 4 proc., o komercinės grupės žemė – 5 procentais.

Pažymėtina, kad kiekvienais metais kyla ir įregistruotų objektų skaičius. Iš viso šiemet įvertinta apie 6,7 mln. statinių ir žemės sklypų – 1,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Vidutinės statinių ir žemės sklypų vertės perskaičiuojamos Registrų centrui atliekant masinį vertinimą. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.

Konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ir pan.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, įregistruoti kadastro duomenys ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

NT vidutinės rinkos vertės – ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.

Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

Vidutinės rinkos vertės yra apskaičiuojamos kasmet ir ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, – naujausios mokestinės vertės įsigaliojo pernai.

Šalies nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2018 metų pradžios, kai vidutinės rinkos vertė siekė 93 mlrd. eurų, 2019-ųjų sausį ji siekė 100 mlrd. eurų, 2020-ųjų sausį – 110 mlrd., o pernai sausį – 118 mlrd. eurų.

„iPhone“ telefonų gamintojos akcijų kaina trumpam ūgtelėjo 3 proc., iki 182,88 dolerio, o tai pirmą kartą išaugino kompanijos vertę iki 3 trln. dolerių. Tai reiškia, kad „Apple“ rinkos kapitalizacija per mažiau nei pusantrų metų išaugo dar vienu trilijonu dolerių.

„Apple“ 2018 metų rugpjūtį tapo pirmąja kompanija istorijoje, vertinama daugiau nei 1 trln. dolerių. 2021 metų pabaigoje jos rinkos vertė jau siekė 2,91 trln. dolerių, gerokai lenkiant konkurentę „Microsoft“.

Pažvelgus į nuo 1980 metų biržoje listinguojamų „Apple“ akcijų vidutinės trukmės ir ilgalaikius rezultatus, matyti tvari šios kompanijos sėkmė. Akcininkų, turinčių „Apple“ akcijų daugiau nei penkerius metus, investicijos neretai išauga daugiau nei šešis kartus.

Nuo 2002 metų „Apple“ akcijų kaina išaugo maždaug 43 tūkst. procentų, o tai reiškia, kad 1 000 dolerių investicija į „Apple“ dabar verta apie 430 tūkst. dolerių. Šis prieaugis pradėjus viešai prekiauti bendrovės akcijomis dar labiau išsiplėtė – bet kuris 1 000 dolerių investavęs ir savo akcijų dar nepardavęs žmogus dabar turi „Apple“ akcijų, kurios vertos daugiau nei 1,8 mln. dolerių.

"Ką reiškia trilijonas dolerių? Pasaulyje yra tik keturios bendrovės, kurių vertė siekia daugiau kaip trilijoną dolerių – tai "Apple", "Amazon", "Alphabet", mums geriau žinoma "Google" vardu, ir didžiausia pasaulyje Saudo Arabijos naftos bendrovė "Aramco". Kitas palyginimas – per visą istoriją pasaulyje iškasto aukso vertė sudaro 7,5 trln. dolerių. Tad vien bitkoinas dabar sudaro dešimtadalį viso per žmonijos istoriją iškasto aukso vertės. O kriptovaliutos atsirado tik maždaug prieš dešimtmetį", – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys. Anot jo, nepaisant visų bitkoino trūkumų, panašu, kad jis gali tapti naujuoju auksu.

Kas lėmė, kad iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų kasimo užsiėmimas tapo toks populiarus?

Valiuta su trūkumais

Dar visai neseniai bitkoinas panašėjo į technologijos entuziastų pasižaidimą, sietas su nerimta, o kartais ir ne visai sąžininga veikla. Kas lėmė, kad iš pirmo žvilgsnio nišinis bitkoinų kasimo užsiėmimas tapo toks populiarus ir pritraukiantis didžiausių verslininkų, tokių kaip Elonas Muskas, dėmesį? Pastarasis su savo įmone "Tesla" į bitkoiną visai neseniai investavo 1,5 mlrd. dolerių.

Pasak A.Čenio, atsakymas nėra toks paprastas ir akivaizdus, mat bitkoinas, kaip valiuta, turi nemažai svarbių trūkumų. "Visų pirma, atsiskaitymas šia kriptovaliuta, palyginti su elementariais bankiniais atsiskaitymais, vyksta daug kartų lėčiau. Kritikos jis sulaukia ir dėl to, kad bitkoinui veikti reikia itin daug elektros energijos. Sakoma, kad jam funkcionuoti elektros sunaudojama daugiau, nei jos suvartoja visa Argentina. Tad tai – aplinkai kenksmingas procesas", – pasakoja VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius.

Kur slypi kriptovaliutos vertė?

Nepatogus atsiskaityti, daug kainuoja, naudoja brangius išteklius, bet bitkoino vertė kyla, o populiarumas sparčiai auga. Kodėl?

Pasak A.Čenio, žvelgiant į dabartines tendencijas, galima teigti, kad bitkoinas yra naujasis auksas. "Kokia yra aukso, o kartu ir bitkoino, vertės išsaugojimo sąlyga? Visų pirma – jų turi būti mažai. Auksas yra ribotas išteklius. Bitkoinas – taip pat, nes jo algoritmas užtikrina, kad šios kriptovaliutos niekada nebus daugiau nei 21 mln.", – pastebi VILNIUS TECH mokslininkas.

Jis vardija ir kitus panašumus – kai įprastos valiutos yra priklausomos nuo paprastų ir centrinių bankų, auksas nuo nieko nepriklauso. "Auksas nesensta, nepūva. Bitkoinas taip pat turi visas šias savybes. Abiem atvejais vertė kyla dėl to, kad tu tiki, jog kiti žmonės norės tavo bitkoinų / aukso, kad kažkas už juos bus pasirengęs mokėti didelius pinigus. Mes dažnai to patys nesuprantame, bet mokame tik už pasitikėjimą – tikime, kad kažkas turi vertę, ir tikime, kad kiti žmonės tuo taip pat tiki", – sako A.Čenys.

Deja, atkreipia dėmesį profesorius, žiūrint istoriškai, kaip ir auksas kažkada pritraukdavo ne visai švarią, pusiau kriminalinę veiklą, taip vyksta ir su bitkoinu. Pavyzdžiui, tą rodo jo populiarumas Irane, kur, kaip įtariama, kriptovaliuta naudojama atsiskaityti už nelegalias prekes ar net teroristinėms veikloms finansuoti.

Kokia bitkoino ateitis?

A.Čenys pripažįsta, kad ir pats kurį laiką buvo skeptiškai nusiteikęs dėl bitkoino ateities. "Aš žavėjausi kriptovaliutomis kaip technologijų, kriptografijos rezultatu, bet jų tiesiogine, išliekamąja, verte abejojau. Dabar manau, kad bitkoinas išliks ilgai – negali kažkas, vertinamas trilijonu dolerių, taip paprastai imti ir išnykti", – įsitikinęs profesorius.

Anot jo, vis dėlto pinigais, kuriais būtų atsiskaitoma kiekvienoje parduotuvėje, bitkoinas greičiausiai netaps dėl jau minėtų trūkumų – lėtumo, brangumo, realizavimo sudėtingumo. Bet kaip vertės išsaugojimo elementas – panašu, kad išliks.

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius pripažįsta, kad didesnį bitkoino populiarumą lemia ir faktai, kad kriptovaliutomis domisi bei pradeda prekiauti bankai, žymūs žmonės. Anot jo, tai ne tik kelia kainą, bet ir didina visuomenės pasitikėjimą.

"Nemanau, kad įsitraukdamas į šią veiklą E.Muskas iš esmės pakeitė kriptovaliutų populiarėjimo tendenciją, tačiau tai turėjo įtakos. Pripažįstame tai ar ne, mes labai dažnai žvelgiame į žymiausius ir populiariausius žmones pasaulyje, stebime, ką jie daro. Jei E.Muskas, sukūręs "Teslą", pasitiki bitkoinu, tai kodėl aš neturėčiau tuo pasitikėti? Tokia yra gana didelės dalies žmonių logika. Ir ji turi tam tikrą pagrindą", – sako profesorius.

Neįmintos mįslės

Dalis finansų analitikų kriptovaliutas laiko finansine piramide. Jie sako, kad bitkoinas ir turėjo pigti, nes pirmieji investavusieji į juos spėjo parduoti piko metu. Kas nespėjo, patyrė nuostolių. Paneigtas mitas dėl investicijų patikimumo, kad popieriniai pinigai yra kontroliuojami vyriausybių ar centrinio banko, šie nusprendžia, kada spausdinti daugiau ir niekuo nepagrįstų atsargų. O bitkoinai ir kitos virtualiosios valiutos išgaunamos specialiomis programomis sprendžiant matematines užduotis, o už tai suteikiamas tik tam tikras kiekis virtualiųjų pinigų.

Suskaičiuoti ne tik turtingiausi

Lietuvos bankas pirmą kartą dalyvavo europiniame Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrime (Household Finance and Consumption Survey) ir apklausos būdu surinko detalius duomenis bei įvertino tiek Lietuvos namų ūkių valdomą turtą, tiek jo pasiskirstymą.

Mūsų šalies istorijoje iki šiol nėra vertintas viso namų ūkių turto pasiskirstymas. Pasak Lietuvos banko, dalinę informaciją apie turtą Lietuvoje pateikia visuomenėje populiarūs turtingiausių Lietuvos piliečių sąrašai, dalį informacijos apie gyventojų finansines santaupas turi komerciniai bankai, tam tikrus nekilnojamojo turto sąrašus ir vertes kaupia Registrų centras, tačiau visapusės reprezentatyvios informacijos apie bendrą Lietuvos gyventojų turtą (tiek finansinį, tiek nefinansinį) iki šiol nebuvo.

84,3 tūkst. eurų – vidutiniškai tokios vertės vertės turto turi sukaupę Lietuvos namų ūkiai.

Neturtingiausi – turtingesni už kitus

Komentuodamas Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo rezultatus Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vyresnysis ekonomistas Karolis Bielskis teigė, kad tyrimas atskleidė, jog Lietuvos namų ūkiai turi sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto. Tai maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį (229,2 tūkst. eurų).

"Tokie rezultatai neatrodo stebinantys, nes praėjusio amžiaus antrojoje pusėje gyventojai senosiose ES šalyse turtą kaupė rinkos ekonomikos, o Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse – planinės ekonomikos sąlygomis, – paaiškino K.Bielskis. – Surinktų duomenų detalumas leidžia ne tik susidaryti gana tikslų namų ūkių finansų ir turto visumos vaizdą, bet ir įvertinti turto nelygybę šalyje. Gauti rezultatai rodo, kad Lietuva yra tarp mažiausią turto nelygybės rodiklį turinčių Europos šalių. Vienas populiariausių nelygybės matavimo vienetų, Gini koeficientas, nustatytas Lietuvos duomenų pagrindu, siekia 0,589. Euro zonos šalių turto Gini koeficientą sudaro 0,695, o didesnis rodiklis parodo didesnę nelygybę."

Lietuvos banko eksperto teigimu, detalūs tyrimo duomenys atskleidžia ir daugiau netikėtų rezultatų. Turto pasiskirstymas rodo, kad 40 proc. neturtingiausių namų ūkių Lietuvoje turi sukaupę daugiau turto nei 40 proc. neturtingiausių namų ūkių daugelyje kitų Europos šalių. Antai vidutinis Lietuvos namų ūkis, patenkantis tarp 20 proc. neturtingiausiųjų, yra sukaupęs 8,5 tūkst. eurų grynojo turto, o vidutinio euro zonos šalių namų ūkio, patenkančio irgi į 20 proc. neturtingiausiųjų, grynojo turto balansas yra neigiamas (t.y. tokio namų ūkio įsiskolinimai yra didesni nei turimo turto vertė) ir sudaro 4,5 tūkst. eurų.

Vertingiausias sukauptas NT

"Dar vienas faktas, kuris išskiria Lietuvą iš kitų Europos šalių, – nedidelė dalis (10,4 proc.) namų ūkių, kurie yra įsigiję būstą su paskola, – atkreipia dėmesį K.Bielskis. – Tačiau didelė yra dalis namų ūkių (82,8 proc.), kurie turi be paskolos įsigytą nuosavą būstą. Kiti 6,8 proc. neturi nuosavo būsto. Tai reiškia, kad net keturi iš penkių namų ūkių Lietuvoje didesnę savo pajamų dalį gali skirti išlaidoms arba taupymui, nes jiems nereikia mokėti nuomos ar paskolos ir jos mokesčių. Euro zonoje vidutiniškai tik 39,8 proc. namų ūkių turi nuosavą būstą, įsigytą be paskolos, o 20,5 proc. jį yra įsigiję su paskola."

Vertinant Europos šalių duomenis, matyti, kad didesnė dalis turto sukaupiama nekilnojamojo turto forma. Ši tendencija itin atsiskleidžia ir Lietuvoje – joje net 93,2 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, ir tai yra didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių. Vienas mažiausių yra Vokietijos rodiklis – joje tik 43,9 proc. šeimų gyvena nuosavame būste. Bendras euro zonos rodiklis sudaro 60,2 proc. Nefinansinio turto svarbą rodo faktas, kad 81,7 proc. viso gyventojų turto Lietuvoje sukaupta nekilnojamojo turto forma, o finansinis turtas tesudaro 4,3 proc. viso turto (kitas turtas – verslas ar automobiliai). Euro zonoje vidutiniškai 67,6 proc. gyventojų turto yra nekilnojamasis turtas, o finansinis turtas sudaro 19,1 proc. Išvada – nefinansinio turto dominavimas ir santykinai tolygesnis jo pasiskirstymas yra pagrindinės prielaidos, kad Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje.

Tačiau, pasak šalies centrinio banko atstovo, gana netikėti turto nelygybės tyrimo rezultatai sudaro akivaizdų kontrastą pajamų nelygybės rodikliams, pagal kuriuos Lietuva vis dar yra tarp Europos šalių, kuriose nelygybė didžiausia.

Pagal didelę pajamų ir gana mažą turto nelygybę Lietuva atsiduria greta Graikijos ir Italijos. Priešingoje pusėje yra tokios šalys kaip Vokietija, Kipras, Austrija ar Nyderlandai – jose turto nelygybė didelė, bet pajamų nelygybė maža. Kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, pajamų pasiskirstymas tarp namų ūkių šiek tiek tolygesnis nei Lietuvoje, tačiau jose kur kas didesnė turto nelygybė. Didžiausias balansas Slovakijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje – jose fiksuojama gana maža tiek turto, tiek pajamų nelygybė.

Turto svarba

"Sukauptas turtas kartu su pajamomis ir vyraujančiais finansiniais lūkesčiais yra vieni svarbiausių veiksnių, nusakančių namų ūkių vartojimo elgseną. Tačiau turto kiekis, kaip ir bendrosios pajamos, yra agregavimo (t.y. sumavimo) būdu gauti dydžiai, taigi jie ne visada parodo tikrąją padėtį. Pastaroji atsiskleidžia tik vertinant sukaupto turto struktūrą", – komentavo K.Bielskis.

Vienas iš pavyzdžių galėtų būti du panašų turto kiekį sukaupę namų ūkiai. Vieno turtas sutelktas į santaupas ir finansinius produktus, o kito – į nekilnojamąjį ar kitą nelikvidų turtą.

Gauti rezultatai rodo, kad Lietuva yra tarp mažiausią turto nelygybės rodiklį turinčių Europos šalių.

Ekonomisto teigimu, pirmasis namų ūkis kur kas lengviau susidorotų su pajamų ar ekonominiais sukrėtimais, nes turėtų išteklių palaikyti buvusį vartojimo lygį ir būtų atsparesnis netikėtumams. Šie namų ūkiai skirtingai reaguotų ir į taikomas fiskalinės ar pinigų politikos priemones. Disbalansas taip pat susidarytų ir tarp namų ūkių, kurių turto balansas yra ties nuliu. Jei vienas iš jų turi ir realaus turto, ir paskolų ar kitų įsipareigojimų, o kitas jų neturi ir neturi santaupų, tikrovėje šie namų ūkiai būtų traktuojami skirtingai.

Namų ūkių turto sudėtis yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos tam, kokio stiprumo poveikį centrinio banko vykdoma pinigų politika turės realiajai ekonomikai. Vertinant Lietuvos situaciją matyti, kad vyrauja namų ūkiai, turintys nuosavą būstą, gana ribotą finansinio turto kiekį ir neturintys ilgalaikių būsto įsiskolinimų. Tradicinė pinigų politikos priemonė, palūkanų keitimas, turėtų reikšmingesnės įtakos tik paskolas turintiems namų ūkiams (kurių paskolos sutartys sudarytos taikant kintamas palūkanas). Tačiau tokių namų ūkių Lietuvoje yra tik kiek daugiau nei 10 proc.

"Kitas teigiamas gyventojų finansinės padėties poslinkis taikant atitinkamą pinigų politiką būtų jaučiamas per atpigusias verslo paskolas, – mano K.Bielskis. – Jos paskatintų įmones skolintis investicijoms, siekiant padidinti veiklos našumą, o tai atitinkamai sukurtų papildomą stimulą didinti atlyginimus ir mažintų nedarbo lygį šalyje. Toks šalutinis efektas teigiamai paveiktų dirbančių gyventojų pajamas, turtą, vartojimo galimybes.

Papildomo impulso galėtų tikėtis nuosavą būstą turintys namų ūkiai. Vykdant pinigų politiką ir mažinant palūkanas sukuriamos tinkamos sąlygos išaugti nekilnojamojo turto vertei. Išaugusi būsto vertė turėtų reikšti jos savininko praturtėjimą ir didesnes vartojimo galimybes. Dabartiniu metu pastarasis ekonomikos kanalas Lietuvoje yra beveik neišnaudotas ir nesukuria tos pridėtinės vertės būsto savininkams, kurią galėtų sukurti įkeičiant ir skolinantis, parduodant ar kitaip aktyviai naudojant nekilnojamąjį turtą kaip ir kitas turto klases."

Pagrindiniu naujo raundo investuotoju tapo naujai investavęs rizikos kapitalo fondas „Lightspeed Venture Partners“, ketvirtadienį pranešė „Vinted“.

Kartu su juo investavo ir dabartiniai investuotojai „Sprints Capital“, „Insight Venture Partners“, „Accel“ ir „Burda Principal Investments“.

„Pritrauktos investicijos rodo, kad pasirinkome tinkamą kelią kuriant daugiau vertės mūsų nariams bei tuo pačiu signalizuoja, kad rinkoje vis dar yra daug neišnaudotų galimybių“, – pranešime teigė „Vinted“ generalinis dirketorius Thomas Platenga.

Pritrauktas investicijas „Vinted“ skirs technologinės platformos vystymui bei spartesnei plėtrai ir augimui Europoje.

Bendrovė planuoja padvigubinti darbuotojų skaičių produkto ir technologijų komandose. Šiuo metu „Vinted“ dirba per 300 darbuotojų – didžioji dalis planuojamų naujų pozicijų bus Lietuvoje, kur įsikūręs pagrindinis bendrovės biuras.

„Vinted“ 2015-aisiais metais buvo pritraukusi 25 mln. eurų, 2018-aisiais – 50 mln. eurų investicijas.

„Vienaragiais“ vadinami startuoliai, kurių vertė perkopė 1 mlrd. eurų. Lietuvoje šio statuso dar nebuvo pasiekęs nė vienas startuolis.

Pasak FCA, bitkoinas ir kitos kriptovaliutos nėra paremtos jokiu materialiu turtu ar garantijomis, kitaip nei doleris ar svaras, kurie yra paremti jas išleidžiančių valstybių garantijomis.

„Žmonės turėtų atsargiai investuoti į tokias kriptovaliutas ir įsitikinti, kad jie supranta, ką daro, ir gali prisiimti atsakomybę už rizikas, susijusias su turtu, kuris neturi apčiuopiamos vertės“, – įspėja FCA.

Vakarų valstybių finansų rinkų reguliuotojai šiuo metu skuba įtraukti kriptovaliutų reglamentavimą į jau galiojančią finansų, pinigų plovimo prevencijos ir vartotojų apsaugos teisinę bazę. Neseniai atskleisti socialinio tinklo „Facebook“ planai paleisti savo kriptovaliutą privertė finansų prievaizdus dar intensyviau imtis šios užduoties.