Naujausiu įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.

Kitą savaitę šių tradicijų saugotojams bus įteikti sertifikatai.

Nacionaliniame Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade dabar yra  32 vertybės, įskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Sąvadą tvarko Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Tradicines vėtrunges nugalėtojams, kuriuos rinko Lietuvos gyventojai, balsuodami internetu, įteikė premjeras Saulius Skvernelis drauge su Ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi ir naujosios viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ vadovu Daliumi Morkvėnu, rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.

„Praėję metai Lietuvos turizmo sektoriui buvo vieni sėkmingiausių šalies istorijoje - turistų skaičiaus augimas buvo kur kas spartesnis nei regiono vidurkis, o po Lietuvą keliavusių turistų skaičius gerokai viršijo 3 mln. Viena vertus, prie šio rezultato prisidėjo šalies atkurtos Lietuvos šimtmečio minėjimas, Dainų šventė.

Antra vertus, ženkliai pagerėjo turizmo infrastruktūra: į Lietuvą žengiant tarptautiniams viešbučių tinklams išaugo nakvynės vietų skaičius, mūsų šalies restoranai yra tarp geriausių visame regione, o turizmo verslo ir viešojo sektoriaus profesionalų šiemet sukurtos paslaugos buvo puikiai įvertintos po Lietuvą keliavusių šalies gyventojų ir svečių. Tad kova dėl „Turizmo sėkmingiausio“ apdovanojimų šiemet buvo atkakli“, - pranešime sako ekonomikos ir inovacijų ministras V. Sinkevičius.

Sėkmingiausiu 2018 metų turizmo ambasadoriumi paskelbtas fotografas Marius Jovaiša. Už nepaliaujamas „Neregėtos Lietuvos“ paieškas. Už Lietuvos, šturmuojančios XXI amžių, vardo sklaidą pasaulyje. Už kurstomą pasididžiavimą šalimi, kuri turtinga ne tik tautiniu paveldu ir gamtiniais kraštovaizdžiais, bet ir inovacijomis bei ateities technologijomis.

Sėkmingiausio 2018 metų turizmo produkto titulą gavo Pakruojo dvaras - didžiausia dvarvietė Lietuvoje, gyvenanti tikrą XIX amžiaus dvaro gyvenimą. Retą savaitgalį čia nevyksta praeities dvasia alsuojantys originalūs renginiai, pritraukiantys tiek vietos, tiek užsienio turistus: „Bumbulinės“, „Gyvasis muziejus“, „Kalėdos dvare“ ar naujausia iniciatyva „Didieji Kinijos žibintai“.

Bendrovė „Baltic Bike Travel“, siūlanti atrasti Lietuvą ant dviejų ratų ir besispecializuojanti kelionių dviračiais ir kitų aktyvaus turizmo gamtinių kelionių organizavimu Lietuvoje ir kitose kaimyninėse šalyse, išrinkta sėkmingiausiu 2018 metų kelionių organizatoriumi. Ji aktyviai propaguoja dviračių kultūrą ir sveiką gyvenseną, populiarina dviračių takus Lietuvoje ir šalį kaip patrauklią aktyvaus turizmo kryptį.

Sėkmingiausio 2018 metų sveikatos turizmo paslaugų teikėjo vėtrungė atiteko „Eglės“ sanatorijai Birštone. „Eglės“ sanatorijos gydyklose Birštone siūloma daugiau kaip 100 įvairių gydomųjų mineralinio vandens, gydomojo ir baltojo purvo, kineziterapijos, fizioterapijos, psichoterapijos procedūrų, įvairūs masažai. Naujame „Eglės“ sanatorijos gyvenamajame korpuse su moderniu reabilitacijos centru neslūgsta turistų srautas.

Socialinė platforma www.welovelithuania.lt paskelbta sėkmingiausiu 2018 metų žiniasklaidos projektu, skatinančiu turizmą. Simono Rudamino iniciatyva viešoji įstaiga „We love Lithuania“, įkurta 2011 metais, iki šios dienos išaugo į didžiausią ir praktiškai vienintelę socialinę platformą, pristatančią Lietuvą realiu laiku. Čia operatyviai publikuojamų gausiai iliustruotų naujienų autoriai yra patys skaitytojai, turizmo informacijos centrai bei renginių organizatoriai, skatinantys keliauti po šalį ir ją kuo geriau pažinti.

Sėkmingiausia 2018 metų turizmo iniciatyva didele balsų persvara išrinktas visą Lietuvą užkariavęs projektas „Surink Lietuvą“. Vasarą po Lietuvą nuvilnijo magnetukų rinkimo karštinė. Projektas suvienijo visas 60 Lietuvos savivaldybių ir paskatino vietinį turizmą - žmonės dar labiau pradėjo keliauti, pažinti savo kraštą. Šios originalios iniciatyvos dėka kai kurių turizmo informacijos centrų lankomumas padidėjo net kelis šimtus kartų.

Pirmasis Baltijos šalyse tarptautiniam tinklui „Design Hotels“ atstovaujantis viešbutis, įsikūręs istoriniuose Pacų rūmuose Vilniaus senamiestyje „Pacai“ pelnė sėkmingiausio 2018 metų apgyvendinimo paslaugų teikėjo vėtrungę. Viešbutis atvėrė duris ne tik svečiams, bet ir miestiečiams, norintiems pamatyti atkurtas freskas, išsaugotas architektūrines barokines detales, apartamentus, kuriuose kadaise buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas ar sienoje rastą Atėnės skulptūrą.

Sėkmingiausiu 2018 metų kaimo turizmo paslaugų teikėju pripažinta kaimo turizmo sodyba „Pas Vytą“. Lazdijų rajone esanti kaimo turizmo sodyba „Pas Vytą“ puoselėja Dzūkijos kulinarinį paveldą. Tai puiki vieta prie Galsto ežero ramiam ir rekreaciniam poilsiui. Važiuojant nuo kaimo sodybos atrodo lyg jotum Sacharos smėlio kalvomis ir galiausiai pasiektum ežero oazę.

Sėkmingiausias 2018 metų turizmo informacijos/lankytojų centras - viešoji įstaiga „GO Vilnius“. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra daro viską, kad Vilnius turizmo žemėlapyje ryškiai žibėtų ne tik užžiebus kasmet vis originalesnę Kalėdų eglę. Vietos ir užsienio turistams šiemet - pluoštas naujienų: nuo parengto piligriminio maršruto iki modernaus meno galerijų gido, nuo „Geros kavos“ bei gatvės meno žemėlapių iki Halės turgaus degustacinės ekskursijos. O kur dar visą pasaulį suklusti privertusi kampanija „G-Spot“, projektas „Workation Vilnius“, kurio metu prioritetinių verslo sektorių įmonių darbuotojai „išbandė“ Lietuvos sostinę dirbant ir pramogaujant ar Vilniaus įtraukimas į UNESCO ir Europos Komisijos maršrutą „Romantic Europe“?

Sėkmingiausia 2018 metų turizmo traukos vietovė - Biržų rajonas! Regis, žymioji Karvės ola turi rimtų konkurentų. Kirkilų bokštas, apsuptas karstinių ežerėlių, užtikrintai šiemet tapo apžvalgos bokštų žvaigžde. Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esantis 32 m aukščio bokštas - neabejotinai lankomiausias Biržų rajono objektas. Šių metų naujiena - ir EKO basų kojų takas Drąseikių kaime. 1 km ilgio taką lankytojai kviečiami įveikti nusispyrus batus ir pėdomis jaučiant akmenukus, kankorėžius, vandenį. Į Biržus viliojami ir gastronominiai turistai - Biržų pilies restorane pristatyta edukacinė programa „Iš kunigaikštienės buduaro - tiesiai prie Jo Šviesybės stalo“ su kunigaikštiškomis vaišėmis.

Speciali vienuolikta vėtrungė už inovatyvumą įteikta „Kaunas 2022“ komandai. „Tarptautinė Laimės diena“, „Atminties biuras“, „FLUXUS Labas!“, „Mitinis Kauno žvėris“, „Modernizmo forumas“ - tik dalis iš entuziastingos „Kaunas 2022“ komandos iniciatyvų. 2018 metus organizacija skyrė regiono kultūros sektoriaus kompetencijų stiprinimui, taip pat bendruomenių ir jaunimo aktyvinimui. Už pavyzdinį pasirengimą bei už indėlį stiprinant europinę tapatybę ambicinga „Kaunas 2022“ komanda sulaukė ir Europos Komisijos pagyrų.

Turizmo sėkmingiausieji - svarbiausi Lietuvos turizmo bendruomenės metų apdovanojimai, šiemet skelbiami 15-ą kartą. Internetu 2018 metų gruodžio mėnesį už nominantus balsavo beveik 10 tūkst. žmonių. Dešimtyje nominacijų - 30 turizmo asociacijų ir turizmo profesionalų atrinktų nominantų.

Prasidėjo paroda

Šiandien Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo 7-oji tarptautinė kelionių paroda „Adventur 2019“. Parodos organizatoriai kviečia keliauti drąsiai ir į savo patirčių lagaminus bei kuprines krautis ypatingas emocijas, nuotykius, prisiminimus.

Ši paroda per savo gyvavimo laiką tapo didžiausiu turizmo renginiu Baltijos šalyse. Praėjusiais metais parodoje apsilankė 33 tūkst. lankytojų.

Parodos organizatoriai teigia, kad šiais metais parodoje kaip niekada gausu originalaus turinio, įdomiausių kelionių istorijų ir naudingų patarimų. Per tris parodos dienas bus surengta daugiau nei 100 renginių. Juose bus mėginama atsakyti į klausimus – kokią turizmo patirčių įvairovę keliautojams šiandien siūlo Lietuva? Kas motyvuoja pirmą kartą išsiruošti į kelionę?

Potyrių turizmo idėja šių metų parodoje išsiskleis trijose „Litexpo“ salėse. Keliautojus paroda kvies sužinoti, atrasti, pajausti ir papildyti savas patirčių kolekcijas. Parodos renginiams atverta nauja parodos erdvė „Fanų zona“. Visą savaitgalį lankytojų čia laukia susitikimai su įdomiais keliautojais, jie išgirs netradicinių pasakojimų apie ekstremalias, solo, nuotykių keliones, tolimus žygius pėsčiomis bei neįkainojamų patarimų, kaip kelionėje sutaupyti, kaip savarankiškai pasiruošti tolimoms kelionėms į egzotines šalis ar ekspediciniam turizmui.

Parodos naujiena – Vaikų erdvė, kurioje mažiesiems parodos lankytojams organizuojama interaktyvi, įdomi ir uždeganti veikla.

Dar viena parodos naujovė – dalyvių stenduose planuojamos „Laimės valandos“, per kurias lankytojai sulauks ypatingų pasiūlymų, specialių nuolaidų ir dovanų.

Parodoje organizatoriai sulaukė daugiau nei 300 dalyvių iš 19 šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Čekijos, Danijos, Egipto, Gruzijos Kinijos, Kipro, Kroatijos, Kubos, Lenkijos, Nepalo, Slovakijos, Šri Lankos, Švedijos, Turkijos, Vietnamo.

Paroda vyksta sausio 25-27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Nuo pat ryto į atidarymą susirinkusius turizmo organizatorius, parodos svečius, užsienio šalių ambasadorius, taip pat ir Turizmo sėkmingiausiųjų vardą pelniusius sveikino LR ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. „Šie metai Lietuvos turizmui buvo itin sėkmingi, – atidarydamas parodą kalbėjo ministras. – Sulaukėme daugiau nei 2 milijonų turistų. Ir šiais metais turime dirbti tai, kad tas skaičius išaugtų dar milijonu. Lietuvos turizmo paslaugų verslas sugeba sukurti tokį produktą, kuris yra patrauklus ne tik užsienio svečiams, bet ir egzotikos išsiilgusiems šalies gyventojams.“

„Nišinis turizmas nuolat auga ne tik Lietuvoje, bet ir globalioje turizmo rinkoje. Šių dienų turistai neapsiriboja vien tradicinėmis vietomis, jie vis dažniau ieško unikalių patirčių ir įspūdžių – nuo vyno kelio, kino filmo scenarijumi ar knyga pagrįsto maršruto, interaktyvios edukacijos programos iki ekstremalių kelionių ar kelionių po vieną“, – „Litexpo“ parodų grupės vadovė Jolanta Masiulienė parodos lankytojams žada ir tradicinių, ir visiškai netikėtų, įtraukiančių kelionių pasiūlymų, naujų šalių, maršrutų bei paslaugų.

2013 metais pradėta rengti tarptautinė paroda „Adventur“ yra sparčiausiai augantis „Litexpo“ projektas. Per penkerius metus dalyvių skaičius išaugo 150 procentų, o lankytojų skaičius – daugiau nei 80 procentų.

Nišinis turizmas nuolat auga ne tik Lietuvoje, bet ir globalioje turizmo rinkoje.

Svarbiausias 2018-ųjų metų parodos „Adventur“ akcentas – šalies šimtmetį švenčianti Lietuva. „2017-aisiais išgyvenome vietinio turizmo bumą: nuo sausio iki rugsėjo mėnesio po mūsų šalį keliavo beveik milijonas lietuvių, o tai – net 9,6 procentais daugiau nei 2016-aisiais per tą patį laikotarpį“, – sakė laikinoji Valstybinio turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. – Lietuvai šie metai – ypatingi. Šalies šimtmetį švęsti siūlome keliaujant po Lietuvą, kuri žada daug atradimų kolekcionuojantiems kelionių patirtis.“

Šiais metais 3-ojoje parodos salėje prisistatys 54 Lietuvos miestai. Kiekvienas jų yra parengęs įtraukiantį turinį lankytojams. Lietuvos 2018 metų kultūros sostinė Marijampolė parodos lankytojams parengė išskirtinę programą. Idėjų migraciją pristatys iš Niujorko atvykęs menininkas, galerijų po atviru dangumi „Malonny“ įkūrėjas Ray'us Moonas Bartkus.

„Švenčiančios Lietuvos“ ekspozicija išsidėstys per du aukštus, jai bus atverta visiškai nauja „Autentiškos Lietuvos“ erdvė salės galerijoje. Čia bus siūloma suvenyrų, kulinarinio paveldo ir maisto produktų, demonstruojami tradiciniai amatai, vyks degustacijos ir koncertai.

Parodos „Adventur 2018“ tema „Atrask pasaulį“ šiais metais užims dvi ekspozicijų sales. 1 salėje prisistatys dalyviai iš užsienio, kurių į Vilnių suvažiuos daugiau nei 100. 5 salėje, kaip įprasta, susiburs Lietuvos išvykstamojo turizmo verslo atstovai bei avialinijų bendrovės. Parodos dalyviai ruošia išskirtinius kelionių pasiūlymus ir temas.

Į „Adventur“ parodą šiais metais grįžta aktyvios pramogos jaunimui ir visai šeimai. Joms skirta visa 4 salė, pavadinta „Poilsiauk aktyviai“. Čia bus galima rasti tai, ko reikia gerai ar kitokiai kelionei: nuo kompaktiškų kelionių priekabų, baidarių, turistinio inventoriaus, iki virtualios realybės ir pramogų parkų.

Tradicinis, jau trečius metus parodoje organizuojamas „Adventur forumas“ nagrinės nišinio turizmo perspektyvas ir klaus, ar Lietuva yra pasirengusi nustebinti keliautojus? Forume pranešimą tema „Marijampolė ar Majamis?“ skaitys pasaulinio garso Lietuvos menininkas R. M. Bartkus.

Apie kitokias keliones pasakos ir tradicinis parodos renginių ciklas „Kelionės mano gyvenimo būdas“, kurį rengia žurnalas „Keliauk!“. Parodoje vyks Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos organizuojamas Geografijos žinių konkursas.

Keliauti kitaip kvies ir „Lietuvos geležinkeliai“ bei „Toks“ ir „Eurolines“. Sausio 26–28 dienomis su parodos „Adventur“ bilietu kelionei traukiniu ir autobusais bus taikoma 30 proc. nuolaida. Ji galios vykstantiems į Vilnių ir iš Vilniaus vietinio susisiekimo maršrutais, o keliaujant autobusais – ir iš Talino, Rygos, Gdansko bei Varšuvos.

Kviečia iš naujo atrasti Vilnių

Tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2018“ sostinės stendas kitoks ir kviečia visus iš naujo atrasti Vilnių.

Sostinės stende įdomiai ir patraukliai pristatomi ne vien Vilniaus centras ar Senamiestis, bet ir atokesni nuo centro rajonai: Pilaitė, Markučiai, Antakalnis, Žvėrynas, Užupis, taip pat kviečiama į ekskursiją po seniausią Vilniaus turgų – Halę.

Jau pamėgta tradicija tapo iš Vilniaus stendo paštu išsiųsti atvirlaiškį savo artimiausiems, draugams ir pakviesti juos pasisvečiuoti Vilniuje. Šiemet atvirlaiškiai labai ypatingi – su įsimintinomis žymių visuomenės veikėjų, kūrėjų citatomis, kūrinių ištraukomis.

Prieš 695 metus Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose minėdamas Vilnių  kvietė krikščionis, pirklius, amatininkus ir kitus geros valios žmones iš viso pasaulio atvykti ir apsigyventi. Simboliškai, atvirlaiškiais kiekvienas gali pakviesti visus atvykti į atvirą, draugišką, modernų ir patogų gyventi ir dirbti Vilnių. O vilniečiai kviečiami ateiti į sostinės stendą ir iš naujo pažvelgti į savo miesto pastatus, tiltus, sužinoti, kur buvo įsikūrusi pirmoji radijo stotis, atrasti kitokį Halės turgų.

Paaugliams ir vaikams paruošti nuotaikingi komikso žanro leidiniai. Juose jaunieji parodos dalyviai ras žemėlapius su maršrutais po Senamiestį, aprašytas „Baisiojo Užupio paslaptis“.

Vilniaus stende kiekvieną svetingai pasitinka savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus specialistai, vaišina keksiukais.

Vilniaus stendą galima aplankyti iki sausio 28 dienos, 3 salėje (nr. 3.18): penktadienį 10-19 val., šeštadienį 10-19 val., sekmadienį 10-17 val.

Į parodą patogiai atvykite viešuoju transportu – sausio 26-28 d. 2G maršruto autobusai papildomai stos stotelėje „Parodų rūmai“, Lazdynų ir Savanorių pr. link. Kaip įprastai, Parodų rūmų stotelėse taip pat sustos ir 13-ojo, 16-ojo, 18-ojo maršrutų troleibusai bei 21-ojo, 54-ojo maršrutų autobusai.

Įteikti „Turizmo Oskarai“

Šiandien tarptautinės turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos „Adventur“ iškilmingos atidarymo ceremonijos metu paskelbti Turizmo sėkmingiausieji 2017. Už turizmo asociacijų bei turizmo specialistų išrinktus nominantus balsus internete atidavė apie 10 tūkst. gyventojų. „Turizmo Oskarus“ – „Vėtrunges“ – įteikė ūkio ministras V. Sinkevičius.

„Vietinis turizmas sudaro pusę visos šalies turizmo rinkos ir teikdamas Lietuvos „Turizmo Oskarus“ suprantu, kur slypi vietinių turistų aktyvumo paslaptis. Lietuvos turizmo paslaugų verslas sugeba sukurti tokį produktą, kuris yra patrauklus ne tik užsienio svečiams, bet ir egzotikos išsiilgusiems šalies gyventojams. Viliuosi, kad „Vėtrungės“ parodys kryptį link sėkmingiausių turizmo iniciatyvų, kurios užkrės noru pamatyti Lietuvą dar daugiau šalies gyventojų“, - teigė ministras.

Sėkmingiausiu metų turizmo produktu paskelbti „TrenkTuro“ žygiai pėsčiomis.

Pasaulio lietuvių bendruomenė - Metų turizmo ambasadorius.

Apdovanojimą kaip Sėkmingiausias 2017 metų kelionių organizatorius atsiėmė UAB „TravelDeals LT“ (MAKALIUS).

Sėkmingiausias 2017 metų sveikatos turizmo paslaugų teikėjas - sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Vytautas mineral SPA“ Birštone.

Sėkmingiausias 2017 metų žiniasklaidos projektas, skatinantis turizmą, - LRT RADIJO projektas „Aplink Lietuvą 2017“ su Rūta Kupetyte ir Edvardu Kubiliumi.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos akcija „Atviros dienos kaime“ išrinkta Sėkmingiausia 2017 metų turizmo iniciatyva.

Sėkmingiausias 2017 metų apgyvendinimo paslaugų teikėjas - viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“.

Nominacijoje Sėkmingiausias 2017 metų kaimo turizmo paslaugų teikėjas daugiausia balsų surinko žemaitišką paveldą puoselėjanti kaimo turizmo sodyba „Pas Tėvukus“.

Sėkmingiausio 2017 metų turizmo informacijos centro titulą pelnė Kaunas IN.

Klaipėdai atiteko vėtrungė kaip Sėkmingiausiai 2017 metų turizmo traukos vietovei.

Šiandien daugelis E.V.Berbomą sieja su Kuršmarių medinių laivų vėtrungių atsiradimu. Jis vienas iškiliausių XIX a. pradžios Pamario krašto istorijos bei etnografijos tyrinėtojų ir puoselėtojų, domėjosi krašto istorija ir etnokultūriniu palikimu, užrašinėjo ir fiksavo vietinių žvejų tautosaką, žvejybos amato tradicijas, tyrinėjo ir aprašinėjo vietoves, domėjosi krašto legendomis bei pasakojimais.

Karališkajai vyriausybei E.V.Berbomą paskyrus vyriausiuoju Kuršių marių žvejybos inspektoriumi, buvo patvirtinta ir nauja žvejybos Kuršių mariose tvarka bei nustatyti spalviniai kaimų ženklai, kuriuos vietiniai žvejai papuošė ažūriniais drožiniais. Taip atsirado vėtrungės, šiandien tapusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu.

Vienoje šios parodos dalyje bus pristatyta Kuršmarių vėtrungės istorinė raida pagal vokiečių tyrinėtojo H.Vodės 1965 m. išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“, kurią Šilutės kultūros pramogų centras ir Šilutės Hugo Šojaus muziejus 2016 m. išvertė į lietuvių kalbą. Bus eksponuojamos pamario meistrų atkurtos originalaus dydžio medinės vėtrungės.

Kitoje parodos dalyje bus galima pasigrožėti, kaip istorinė ir etnokultūrinė medinių vėtrungių tema transformavosi į emalio meno kūrinius. Bus eksponuojami 22-iejų menininkų iš Lietuvos ir kitų šalių naujausi kūriniai, kurie buvo sukurti Kintuose. Kintų Vydūno kultūros centras jau 14 metų tradiciškai kiekvieną vasarą organizuoja profesionalių emalio meno kūrėjų simpoziumus, į kuriuos susirinkę dailininkai kuria miniatiūras Pamario krašto istorijos ir paveldo temomis. 2015 ir 2016 m. menininkai kūrė gilindamiesi į žvejybos inspektoriaus E.V.Berbomo asmenybę ir vėtrungių atsiradimo istoriją.

Paroda Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta vasario 14 d. 17 val. ir veiks iki kovo 4 d.

Parodos rengėjas – Kintų Vydūno kultūros centras, parodos partneriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šilutės H.Šojaus muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Neringos muziejai, Šilutės kultūros ir pramogų centras, UAB „3K grupė“, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas. Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Šilutės rajono savivaldybė.

Šeštadienio pavakarę dar gerokai prieš šventę į Teatro aikštę plūdo žmonės. Čia pagaliau įžiebta ypatinga, vėtrunge padabinta, kalėdinė uostamiesčio eglė.

Viena gražiausių prieškalėdinių miesto švenčių prasidėjo linkėjimas, kuriuos iš didžiulio ekrano skleidė uostamiesčio kultūros darbuotojai, dvasininkai, politikai ir sportininkai. Susirinkusiems linkėta šiltų, darnių ir svajones išpildysiančių ateinančių metų.

Miestiečiai buvo nustebinti šventės organizatorių kūrybingumu. Įspūdingą šventė prasidėjo jaunuolių teatro balkone giedamomis giesmėmis, po kurių netikėtai atgijo Vytauto V. Landsbergio pasakos „Kalėdų vėtrungės stebuklas“ personažai zuikis ir medžiotojas.
Šie priminė, kad nevalia per kalėdas pyktis. Pasakos herojai susirinkusiems priminė uostamiesčio istoriją į sceną kviesdami amatininkus ir žvejus. Iš scenos svečių suneštų ir sukurtų gėrybių buvo sudėta didžiulė vėtrungė.

Besibaigiantys Vėtrungių metai buvo įprasminti ir ant didžiulės, beveik 20 metrų aukščio eglutės. Viršūnėje įsikūrė šviečianti ir gėrį skleidžianti vėtrungė.

Klaipėdiečius sveikinęs meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog Klaipėda nesivaiko blizgučių ir rekordų bei kvietė kartu kurti klestinčią Klaipėdą.

Meras, kartu su Kalėdų seneliu ir pasakos herojais įžiebė beveik 20 metrų aukščio eglę. Nuo apačios iki viršaus sužibo ryškios dekoracijos: jūrišką eglę puošė žuvys, žolės, burbulai ir snaigės. Puošmenų šviesas paryškino įspūdingas fejerverkų šokis.

Penktadienį Klaipėdos etnokultūros centre vyks baigiamoji Vėtrungių metų konferencija-apskritojo stalo diskusija „Vėtrungės – regiono kultūrinio turizmo jungtys“.

Joje vėtrungių projektų patirtimis dalysis Klaipėdos regiono kultūros, turizmo atstovai, istorikai, žurnalistai.  Pranešėjų temose – ir naujoji vėtrungių mitologija, ir klaipėdietiškų vėtrungių unikalumas, ir pamąstymai, ar vėtrungės – tik kultūros atpažinimo ženklas, ar tradicijos tąsa. Kokia šio Kuršių marių arealo ženklo ateitis, kokios jo panaudojimo galimybės plėtojant turizmą, konferencijos dalyviai svarstys apskritojo stalo diskusijoje.

KUR? Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

KADA? Gruodžio 5 d. 10 val.

KAINA? Nemokamai.

Trečiadienį 18 val. Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje (Liepų g. 33) vyks antrasis nemokamo kultūros vakarų ciklo „Parodoje su žinovu: meno kūriniai pasakoja“ renginys „Kurėnai, vėtrungės, žvejai“.

Be kurėnų neįsivaizduojamas senųjų kuršių žvejų gyvenimas. Kodėl jie buvo tokie svarbūs? Kam jiems buvo reikalingos vėtrungės, kokia vėtrungių istorija?
Apie tai vakaro metu pasakos, kurėnų modelius demonstruos ir gausią vaizdinę medžiagą komentuos dailininkė architektė Jūratė Bučmytė ir dailininkas dizaineris Albertas Krajinskas.

Renginyje dalyvaus Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro ansamblio „Kuršių ainiai“ grupė (vadovas Alvydas Vozgirdas). Verta ateiti su vaikais – veiks edukacinės dirbtuvėlės mažiesiems.

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale vyksta 8-asis kalvystės pleneras. Kalviai iš keturių valstybių kuria bendrą dovaną miestui.

26 kalviai lietuviai, latviai, ukrainiečiai ir čekai vėl kala metalą, kurdami metalo kūrinį Klaipėdai. Šį kartą tai bus vėtrungė, kurioje atsispindės visų ją kalančių vyrų kūryba.

Jau sekmadienio vidurdienį bus galima pamatyti baigtą geležinę vėtrungę, priminsiančią gaublį bei paukštį virš jo.

Šeštadienį, kai metalo meistrai išsijuosę plušo prie savo kūrinio, kruizinio laivo, prisišvartavusio prie krantinės, keleiviai smalsavo greta. Keliems išrinktiesiems pasisekė, kalviai pamokė užsienio svečius kalti karštą geležį ir padėjo jiems nusikalti pirmąją vinį.

Kol Martinas iš Anglijos mojavo kūju, jo bendrakeleiviai nenustojo spragsėti fotoaparatais bei plojimais ragino vyrą.

Tuo metu kruizinio laivo įgulos vyrai netoliese krepšinio kamuoliu mušė kitą ritmą, jiems buvo kur kas smagiau rungtyniauti mėtant kamuolį į krepšį. Aplinkui zujo vestuvininkai, ieškoję romantiškų vietų foto sesijai.

Kruizinių laivų terminalo aikštėje karaliaujantys kalviai tikino per kelerius metus tapę tikrais draugais. Kiekvieną vasarą jie susitinka kelis kartus skirtingose Lietuvos bei kitų šalių vietose, kur rodo savo amato subtilybes bei kala vis naują kūrinį.

Šiuos metus Vėtrungių metais paskelbusioje Klaipėdoje netrukus bus atidaryta pirmoji vėtrungių alėja po atviru dangumi. Išlikusių autentiškų klaipėdietiškų vėtrungių nėra, tačiau naujai sukurtosios ne tik puoš miestą, bet ir papasakos daug primirštų jo istorijos momentų. O pirmieji klaipėdietiškas vėtrunges išvys Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyviai.

Prieš 170 metų tuometinis laivybos inspektorius išleido įsakymą, pagal kurį visi Kuršių marių žvejai privalėjo paženklinti laivus stačiakampiais ženklais. Šie ženklus pradėjo puošti pačių išdrožinėtais spalvotais simboliais, kuriais kartais išreikšdavo visą šeimos istoriją ar svajones.

Manoma, kad būtent taip gimė unikali Kuršmarių žvejų vėtrungių tradicija. Nunyko ji po Antrojo pasaulinio karo, autentiškų klaipėdietiškų vėtrungių iš viso nėra išlikę.

Šiuos metus Vėtrungių metais paskelbusi Klaipėda užsibrėžė jas sukurti iš naujo. Anuomet dabartinę uostamiesčio teritoriją sudarė penkios vietovės: Klaipėda, Amtsvitė, Bomelsvitė, Smeltė ir Kopgalis. Naujosios vėtrungės simboliais pasakos kiekvienos vietovės istoriją.

„Manau, miestiečiai, kurie įsigilins į šitas vėtrunges, nustebs ir tikrai sužinos daugiau apie savo miestą, negu žinojo iki šiol“, – sako vėtrungių meistras Laurynas Juodeška.

Liepos 17-ąją uostamiestyje bus atidaryta pirmoji vėtrungių alėja. Šiauriniame rage iš viso išsirikiuos net 20 vėtrungių.

„Bus pristatomos visų Klaipėdos krašto vėtrungių miestų, jeigu taip galima pasakyti, vėtrungės – tai yra, ten bus galima pamatyti ir Neringos, ir Šilutės r., ir Klaipėdos. Žinoma, ko gero, pačios gražiausios Klaipėdos miesto vėtrungės. [..] Tai lyg preliudija, priminimas, kad artėjant Regionų metams, mes tikrai turime ką pasiūlyti Lietuvai, o gal ir visam pasauliui“, – teigia Klaipėdos savivaldybės Kultūros sk. vedėjas Narūnas Lendraitis.

Pirmieji unikalias pamario krašto vėtrunges galės pamatyti Dainų šventės dalyviai – tik šiemet įteisinto Mažosios Lietuvos regiono delegacijos jas neš šventės dalyvių eitynėse Vilniaus gatvėmis.

Penktadienio popietę Istorinės prezidentūros kiemelyje zujo kūrybinės dirbtuvės „Dirbdysiu vėtrungę“. Susispietę po tankia lapija mažieji van gogai spalvino kartoninę jūros simboliką – laivelius, švyturius ir vėtrunges – bei klausėsi pasakojimų apie pajūrio tradicijas.

Kūrybinės dirbtuvės Kaune surengtos Jūros šventės tradicijos 80-mečio proga. Čia pat, greta guašu nukloto stalo, stenduose pristatyta istorinės dokumentikos paroda „Į jūrą, visa Lietuva!“. Nuotraukose, spaudiniuose, tekstuose išdėstyta Jūros šventės istorija, žvejų gyvenimo ypatumai. 

Tačiau kodėl svarbiausias renginio atributas – ne švyturys ar laivas, o būtent vėtrungė? Nes 2014-ieji – Vėtrungės metai.

„Prieš 170 metų priimtas įstatymas, nurodęs, jog kiekvienas laivas privalo pasikabinti vėtrungę“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoja Simona Mikalkevičiūtė.

Vėtrungė – puošmena arba meteorologinis įrengimas, skirtas vėjo krypčiai nustatyti, tvirtinamas ant laivo stiebo viršūnės. Vis dėlto pirmosios vėtrungės turėjo kitą paskirtį.

„XIX-ame amžiuje ant kiekvienos vėtrungės turėjo būti tam tikros spalvos elementai, kad būtų galima atskirti, iš kurio krašto laivas“, – aiškino S. Mikalkevičiūtė.

Ant kiekvienos vėtrungės išdrožinėta simbolika – individuali. Anksčiau kiekvienas išdroždavo tai, kas jam pačiam buvo svarbiausia. Taip ant vėtrungių atsirado namukai, kryželiai, laiveliai, briedžiai, medžiai ir kitokie objektai.

Šiandien ant dirbtuvių stalo buvo padėtas dailiai sumeistrautas medinis laivelis – beveik identiškai atkartotas tikrojo XIX a. laivo modelis.

„Laivuose žvejai gyvendavo – ten buvo įrengta viskas, kad būtų galima išgyventi. Žvejai netgi prisikraudavo mūrinių plytų, ant kurių kepdavo maistą“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoja.

Iš dangaus netikėtai pažiręs lietus ją privertė paslėpti gražųjį laivelį po stalu. Mamos griebė vaikus už rankų ir vedėsi po stogu. „Mama, noriu laivo“, – nuaidėjo vaikiškas balsas. Taip ir liko neaišku – žaislinio ar tikro.

Paroda ir dirbtuvės į Kauną atkeliavo iš Vilniaus. Ši kelionė per Lietuvą – išankstinis klaipėdiškių kvietimas atvykti į Jūros šventę, uostamiestį renginiais užliesiančią liepos 25–27 dienomis.