Pasak Kauno apskrities pareigūnų, pranešimas apie eismo įvykį buvo gautas lapkričio 9 d. 15.12 val.

M. Riomerio ir Biržiškų gatvių sankirtoje susidūrė du automobiliai „Volkswagen“ ir „Audi“.

Per eismo nelaimę nukentėjo vienas žmogus. Jis skundėsi skausmu krūtinėje, todėl buvo perduotas medikams ir išvežtas į gydymo įstaigą.

Pirminiais duomenimis, abu vairuotojai blaivūs.

Policijos departamento duomenimis, rugsėjo 11 d. apie 19 val. Kaune, M. Riomerio g., namo kieme, grupė asmenų sumušė vyrą, gimusį 1990 metais.

Jis pristatytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

„Renginį organizuojame kartu su Lietuvos kariuomene, Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Kauno tvirtovės parku bei asociacijos „Kauno tvirtovė“ įgulomis, todėl susirinkusius kauniečius nudžiuginsime ne tik koncertu, bet ir įdomia programa visai šeimai“, – pasakojo Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Turiningą programą renginio dalyviams ruošia Lietuvos kariuomenė: Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karo policijos kariai pristatys naudojamą techniką ir ginkluotę, dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai įrengs pirmosios pagalbos mokyklėlę, kurioje instruktoriai demonstruos pirmosios pagalbos veiksmus, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos kariai visiems besidomintiems karo tarnyba išsamiai pristatys tarnybos būdus Lietuvos kariuomenėje. Šventėje bus galima išgirsti LK Karinių oro pajėgų orkestrą bei stebėti iškilmingą Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremoniją, kurią surengs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariai.

18.30 val. smalsiausieji bus pakviesti į ekskursija po VI fortą, kurios metu kartu su Karo muziejaus savanore, Kauno fortų entuziaste Lina Jankauskaitė aplankysite paslaptingiausias forto vietas.

Vakarą vainikuos įspūdingas muzikinis projektas „Nepriklausomybės gimimas“, kuris 20 val. susirinkusius dalyvius pakvies į vidinį forto kiemą.

„Visi žinome, kad 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija. Toji data – tai mūsų naujos, demokratinės valstybės kūrimo pradžia. Bet kas buvo iki tol? Kas vyko 1917–1918 m. iki Nepriklausomybės Akto paskelbimo? Kokia buvo Europa ir kokia buvo Lietuva Europoje? Kokios sąlygos lėmė šio akto atsiradimą?“ – taip muzikinio projekto idėją pristatė jos autorius, kompozitorius Vidmantas Bartulis.

Lietuvos valstybės kūrimosi istoriją pasakos aktorius Rimantas Bagdzevičius, įspūdžius sustiprins Džiugo Katino vaizdo instaliacijos ant forto pylimų, o muzikinį istorijos foną (kompozitorius Vidmantas Bartulis) kurs Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis), Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas, vadovas Algimantas Treikauskas). Vakaro dirigentas – P.Bingelis. O VI forto vidiniame kieme įsitaisyti senoviniai karo technikos eksponatai dar labiau sustiprins buvusią istorijos atmosferą.

Kas? Programa šeimai ir projektas „Nepriklausomybės gimimas“.

Kur? VI forte.

Kada? rugpjūčio 29 d. 17 val.

"Juokauju, kad tankai į VI fortą ir vėl sugrįžo. Kadaise prie žiedo stovėjo vienas, ne kartą buvau vidun įlipusi. Vėliau jo neliko, o dabar atvažiavo bent keliolika", – aplink vikšrines kovos mašinas "T-55" ir "T-72", į Kauno tvirtovės VI forto teritoriją atkeliavusias naktį iš pirmadienio į antradienį, ratus suko kaunietė Ginvilė su augintiniu Oziu.

Į Kauną iš Vilniaus, kur išbuvo bemaž dešimt metų, karinės technikos eksponatai keliavo naktimis. Tokio taktinio žingsnio imtasi siekiant išvengti transporto spūsčių. Kariams teko pasitelkti inžinerijos žinias miesto gatvėmis manevruojant su įspūdingo dydžio technika.

"Viskas, ką turėjome per dešimt metų, stovi štai čia, – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. Kęstutis Kuršelis ranka mojo į karinės technikos prikimštą aikštelę.

Šiuo metu Kauno tvirtovės VI forto teritorijoje saugoma 150 eksponatų: skirtingo kalibro ginklų, įvairaus tipo transporto priemonių, inžinerinės technikos, šarvuočių, karinių katerių, radiolokatorių, ryšių ir navigacijos priemonių. Dalis eksponatų išrikiuoti aikštelėje, likusieji, jautrūs atmosferos poveikiui, saugomi po stogu.

Ekspozicija, anot pulkininko, nuolat pildysis, nes į VI fortą bus gabenama visa atgyvenusi Lietuvos kariuomenės technika.

"Greitai sulauksime dar dviejų lėktuvų, prezidentinio sraigtasparnio, todėl ne pro šalį būtų daugiau vietos – kažkur iki VI forto žiedo", – į Kauno vicemerą Simoną Kairį viltingai dirstelėjo  K.Kuršelis.

Paklaustas, kada ekspozicija bus atvira visuomenei, pulkininkas šyptelėjo, esą laukti 20 metų jau nebereikės.

"Manykite, kad jums labai pasisekė", – į Ginvilę ir dar kelis vietinius, stebinčius VI forto gyvenimą ir jo virsmą, kreipėsi K.Kuršelis. Likę miestiečiai ir Kauno svečiai į istorijos liudininkus iš arčiau galės dirstelėti kitąmet.

Kalbėti, apie tai, ar VI forto karo muziejus bus mokamas, ar visiškai atviras lankytojams, dar per anksti. Pirmiausia esą reikia galutinai išspręsti infrastruktūros klausimus, o po to bus galima kalbėti apie ekspozicijos lankymo sąlygas ir kitus su ja susijusius klausimus.

Skirtingo kalibro ginklai, sunkioji artilerija, įvairaus tipo transporto priemonės, inžinerinė technika, šarvuočiai, kariniai kateriai, radiolokatoriai, ryšių bei navigacijos priemonės ir kiti eksponatai. Visi tai jau greitai taps prieinama kauniečiams ir miesto svečiams VI forto teritorijoje. Čia jau kuris laikas vyksta aplinkos ir infrastruktūros tvarkymo darbai, kad erdvės būtų pilnavertiškai pritaikytos karinės technikos muziejaus veiklai.

Padedant Lietuvos kariuomenės ir NATO šalių sąjungininkių kariams, beveik kasdien į Kauną sugrįžta vis nauja eksponatų partija iš Vilniaus. 2008 metais jie buvo išgabenti į tuomet sostinės Olandų gatvėje įsikūrusį Karinės technikos skyriaus ekspoziciją.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Kauną pasiekė didžiuliai vilkikai pargabeno tankus „T-55“ ir „T-72“, o trečiadienį bus parvežti dar keli stambios karinės technikos eksponatai. Tokie logistikos darbai iš karių reikalauja ypatingų pastangų. Eksponatai gabenami naktimis siekiant išvengti transporto spūsčių. Be to, kariams tenka pasitelkti inžinerijos žinias su įspūdingo dydžio technika manevruojant miestų gatvėse.

Kauno miesto savivaldybės taryba dar šių metų vasarį sutiko VI fortą perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus žinion. Apie galimybes čia perkelti karo technikos ekspoziciją kalbėta bemaž jau prieš ketvirtį amžiaus, tačiau derybos kaskart įstrigdavo. Pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos uoliau plėtoti šį projektą ir galiausiai išvien su Krašto apsaugos ministerija bei Vytauto Didžiojo karo muziejumi buvo prieita bendro sprendimo.

Maloniai kviečiame Jus trečiadienį (kovo 28 d.) 13 val. dalyvauti didžiųjų muziejaus eksponatų pristatyme Kauno tvirtovės VI forte ir plačiau sužinoti apie muziejaus plėtros planus bei šiuo metu vykdomus darbus.

Renginyje dalyvaus:

* Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys;

* Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. Kęstutis Kuršelis;

* Karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis;

* Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus;

* Kauno tvirtovės VI forto įgulos vadas Aurimas Petrauskas;

* Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Susitarimą dėl teritorijos Kaune sutvarkymo ir Karo muziejaus padalinio perkėlimo iš Vilniaus į Kauną 2017 m. pabaigoje pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Panaudos pagrindais nuo 2008 m. pabaigos Vytauto Didžiojo karo muziejaus valdytas turtas Olandų gatvėje Vilniuje vasarį buvo grąžintas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai ir jau pradėtas karinės technikos perkėlimas į Kauną.

Krašto apsaugos ministerija į Kauno tvirtovės VI fortą, pasitelkus Lietuvos kariuomenės logistinius pajėgumus, atgabens ir parengs karo technikos eksponatus, taip pat įrengs darbo vietas. Kauno miesto savivaldybė yra įsipareigojusi paruošti teritoriją, reikalingą karo technikai eksponuoti, ir atlikti infrastruktūros darbus.

Perkėlus Karo technikos skyrių iš Vilniaus į Kauną, pareigybių skaičius išliks nepakitęs, o karo technika bus eksponuojama iš Vytauto Didžiojo karo muziejui skirtų asignavimų.

Teritorija Vilniaus Olandų gatvėje karinėms reikmėms naudojama ir priklausė dar nuo XVIII a. pabaigos. Iš pradžių tai buvo parako ir ginklų saugykla, o 1832 m. pastatai buvo perduoti Vilniaus tvirtovei. Tarpukariu iki 1939 m. teritorija su pastatais priklausė Lenkijos sandėlių tarnybai, o Lietuvai atgavus Vilnių čia įsikūrė Lietuvos kariuomenės šarvuočių ir autorinktinė.

Sovietmečiu teritorijoje šeimininkavo sovietų armija, o jai pasitraukus įsikūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė. 2008 m. lapkričio 4 d. atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos Vilniaus skyrius, kuris veikė iki šiol.

Vykdant Karo technikos skyriaus perkėlimą ir karo technikos eksponatų pervežimą į Kauną, muziejaus panaudos pagrindais valdytas turtas Olandų gatvėje Vilniuje 2018 m. vasario 12 d. buvo grąžintas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai.

Pritarus šiam sprendimui, į fortą bus perkeliama karo technikos ekspozicija. Atlikus aplinkos tvarkymo darbus, ji prieinama turėtų tapti jau šių metų pabaigoje.

„Karo technika juda iš Vilniaus į Kauną. (...) Šių metų pavasarį baigiasi sutartis su dabartinėmis patalpomis, kur saugoma karo technikos ekspozicija ir kadangi ministerija žiūrėjo pozityviai, dabar perduodame fortą panaudos sutartimi karo muziejui“, – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Šiuo metu teritorija yra paruošta, kad į ją galėtų būti gabenama sunkiasvorė karo technika, ateityje forte prasidės aplinkos ir infrastruktūros tvarkymo darbai.

Šis fortas yra gavęs 700 tūkst. eurų finansavimą iš bendradarbiavimo per sieną programos su Latvija, už šias lėšas ruošiamasi įvesti pagrindines komunikacijas, pritaikyti patalpas.

Ateityje šiam fortui lėšų tikimasi gauti ir iš Europos Sąjungos fondų.

Šiame forte įrengti karo technikos muziejų svarstoma jau daugiau kaip dešimtmetį. Savivaldybė apie planus sutvarkyti forto aplinką ir įrengti čia karinę ekspoziciją kalbėjo dar 2011 metais, o 2013 metais svarstyta, kad forte galėtų vykti ir renginiai.

Viena iš priežasčių, kodėl šie planai taip ir nebuvo įgyvendinti – didelės lėšos, kurias būtų reikėję investuoti. Tačiau pasak S. Kairio, pasitarus su Krašto apsaugos ministerija ir karo muziejumi rasti gerokai pigesni sprendimai.

„Kažkada buvo kalbėta apie daug milijonų eurų, tačiau racionaliai visoms institucijoms susėdus prie bendro stalus ir susibraižius, kas už ką atsakingas, kas ką turi padaryti, kad idėja realizuotųsi, matosi, kad žymiai mažesni yra kaštai, kuriuos investavęs į teritoriją gali išspręsti įsisenėjusią problemą“, – sakė vicemeras.

VI fortas yra 1879 metais pradėtos statyti Kauno tvirtovės dalis. Šiame forte tarpukariu veikė Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialas, o antrojo pasaulinio karo metais – belaisvių stovykla.

Diskusijos duoda naudos

Netoli K.Baršausko gatvės ir Pramonės prospekto žiedinės sankryžos esantis VI fortas laukia atgimimo. Miesto valdžia ketina jį sutvarkyti už europinius pinigus. Tačiau iš pradžių norima atlikti minimalius darbus, kad į Kauną galėtų sugrįžti karinės technikos ekspozicija.

Šiuo metu įvairūs tankai, karo mašinos ir kitokia technika saugoma Vilniuje, tačiau kitų metų kovą baigsis Krašto apsaugos ministerijos sudaryta sutartis. Kaunas tikisi, kad visa ekspozicija bus pervežta į VI fortą ir bus prieinama lankytojams.

"Atrodo, kad karo technikos ekspozicijos grįžimas į Kauną įgauna kontūrus ir realybę. Susitikimų metu pavyksta susikalbėti ir su Krašto apsaugos ministerija, kuriai priklauso Karo muziejus bei karinė ekspozicija", – pasakojo vicemeras Simonas Kairys.

Kauno miesto savivaldybė nuolat diskutuoja dėl VI forto karo muziejaus įsteigimo. Pastarąjį kartą prie bendro stalo susėdo ne tik administracijos vadovai, vicemerai, bet ir paveldo specialistai, Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai bei istorikai. Svarstoma dar šiais metais pradėti tvarkyti šio forto prieigas.

Atrodo, kad karo technikos ekspozicijos grįžimas į Kauną įgauna kontūrus ir realybę.

Artimiausi darbai

"Nelaukiant visų numatytų darbų pabaigos, tikrai VI forte galima pradėti techniką vežti ir eksponuoti. Sutarėme, kad turime sukonkretinti ketinimų protokolą, numatydami, ką savivaldybė dar šiais metais gali padaryti, ką kitos institucijos turėtų atlikti, – kalbėjo S.Kairys. – Norime nutiesti požemines komunikacijas, sutvarkyti įvažą, paruošti grindinį, kad atvežti tankai nesmigtų. Tad tada galėtumėme po truputį pradėti ekspoziciją vežti į Kauną ir tiek metų užstrigęs projektas pajudėtų".

Planuojama per šiuos metus paskelbti konkursus ir pradėti pirminius darbus, tačiau viso VI forto komplekso sutvarkymo dar teks palaukti.

Pagal seną projektą buvo numatyta, kad viso forto prikėlimas antram gyvenimui gali kainuoti apie 10 mln. eurų. S.Kairys tikino, kad suma galėtų mažėti, nes pagal naują projektą galima atsisakyti kai kurių darbų. Anot jo, tam, kad fortas įgautų geresnį pavidalą ir karo muziejus galėtų pradėti funkcionuoti, reikėtų apie 3 mln. eurų.

Finansavimo klausimai

Be komunikacijų tiesimo ir įvažų tvarkymo, planuojami ir didesni rekonstrukcijos darbai. Tikimasi, kad iš kelių šaltinių pavyks gauti finansavimą ir restauruoti kareivines bei kitus forto objektus.

"Laukiame atsakymo iš bendro Lietuvos ir Latvijos teikto projekto, taip pat bus per Kultūros ministeriją teikiamas projektas, kad fortas būtų rekonstruojamas ES lėšomis. Karinės technikos atgabenimu rūpinsis ne tik Kaunas, bet ir Krašto apsaugos ministerija", – sakė vicemeras.

"Susitikimų metu žiūrime, ką galime paimti iš didžiojo europinio projekto ir tai sutvarkyti per mažesnius projektus. Būtent per projektą su latviais bandysime gauti apie 700 tūkst. eurų. Kol kas tikslesnių terminų negalime pasakyti, nes bus skelbiami darbų atlikimo konkursai, ieškomi rangovai, tada ir bus skelbiamos datos, o šiuo metu  tiesiog vyksta procesas. Pats forto atnaujinimas yra sudėtingas ir brangus, nes tai paveldo objektas", – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Kauno savivaldybės atstovai tikino, kad kol kas per anksti kalbėti, ar VI forto karo muziejus bus mokamas, ar bus visiškai atviras lankytojams. Anot specialistų, pirmiausia reikia išspręsti infrastruktūros klausimus, o po to bus galima kalbėti ir apie ekspoziciją, jos lankymo sąlygas ir kitus su ja susijusius klausimus.

Jei pavyks įgyvendinti užmojus ir į Kauną atgabenti šiuo metu Vilniuje esančią sunkiąją karo techniką, miestas tikrai turėtų kuo didžiuotis. G.Petrauskas tikino, kad šioje ekspozicijoje yra ne tik Antrojo pasaulinio karo tankų, įvairių artilerijos pabūklų, bet taip pat ir laivų, šarvuočių ir kitokios technikos.

Kai kurie kauniečiai į pavasarinę talką forte atvyko su šeimomis. Kristina Juškevičienė nupjautas medžių šakas į krūvą nešiojo kartu su sūnumis – penkiamečiu Gratu ir trimečiu Aretu.

„Mes buvom nusiteikę, ar lietus, ar sniegas, vis tiek dalyvauti talkoje. Vaikus mokom, kad reikia padėti kitiems žmonėms, reikia tvarkyti gamtą – tai darome ne pirmą kartą“, – pasakojo kaunietė, su šeima dalyvaujanti ir „Darom“ akcijose.

Pasak talkos organizatorių – VI forto įgulos atstovų – talkininkų susirinko daugiau nei tikėtasi. Teko paskirstyti darbus: vyrai benzininiais pjūklais pjovė krūmus, medžius, pjovė ir nešiojo rąstus; moterys tvarkė šakas arba darbavosi kareivinių viduje: valė aprūkusias kazematų sienas, grindis.

VI forto įgulos vadas Aurimas Petrauskas pasakojo, kad tai pirmoji tikra talka forte šį sezoną: „Darėme neoficialią talką ir per Kovo 11-ąją, tačiau tai buvo tik pasiruošimas šiam šeštadieniui. Šiuo metu kertame virš kareivinių augančius medžius – kad šaknys nesiskverbtų į mūrą. Stengiamės sutvarkyti vadinamąjį paradinį vaizdą, kad žmonės matytų – čia jau prasidėjo darbai.“

Priešais kareivines riogsojo ankstesnes talkas primenanti šiukšlių krūva, kurioje matėsi seni rūbai, baldų detalės. „Kai rudenį prie Kauno tvirtovės regioninio parko įkūrėme VI forto įgulą, čia visur buvo džiunglės. Kadangi forto teritorija ir statiniai ilgą laiką buvo atviri, tai buvo puikiausios erdvės gyvent benamiams, – užsiminė įgulos vadas. – Pradėjom rakinti vartus, ir benamiai išsikraustė. Tačiau jie pridarė žalos: jiems kareivinių viduje kūrenant ugnį, aprūko kazematų sienos, lubos, ant grindų ir dabar kai kur likęs sluoksnis suodžių, pelenų, kitokių šiukšlių. Vidų daugelyje vietų jau išvalėme.“

Ten, kur kazematai iš vidaus labiau užnešti suodžiais, ruošiamasi tvarkyti kitose talkose. Planuojama, kad ateityje forte įsikurs Fortifikacijos muziejus ir Kauno regioninio parko administracija.

„Fortas pakankamai gerai išlikęs, tik tiek, kad sovietmetis padarė savo: kur turėtų būti langai – dabar iškirsti vartai. O kai tik atėjo Nepriklausomybė, ko tik čia nebuvo: vieni lošimo automatus perdirbinėjo, kiti taisė mašinas ir panašiai“, – sakė A.Petrauskas. Forte yra daug sudarkytų vietų, tačiau įgula su kauniečių pagalba tikisi viską tinkamai sutvarkyti.

Šis 1889 m. iškilęs fortas ruošiantis Pirmajam pasauliniam karui nebuvo modernizuotas. Tarpukario metais čia veikė karo kalėjimas. Jame 1926 m. gruodžio 27 d. sušaudyti keturi komunarai: Karolis Požela, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys ir Rapolas Čarnas. Antrojo pasaulinio karo metu VI fortas buvo viena didžiausių karo belaisvių naikinimo vietų, čia žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių.