„Skiriate daug dėmesio kultūrai, švietimui, verslui, esate drąsūs, todėl mums įdomi jūsų patirtis“, – kalbėjo Č. Greičius.

Pristatydami savivaldybę, Kauno rajono vicemerai Raminta Popovienė ir Paulius Visockas pabrėžė, kad didžiausi iššūkiai pakaunėje susiję su urbanistine plėtra ir gyventojų skaičiaus augimu. Naujausiais Registrų centro duomenimis, jų skaičius savivaldybėje jau perkopė 113 tūkst., net penkiose seniūnijose gyvena po 10 tūkst. gyventojų.

Šiaulių rajonas pagal užimamą plotą lenkia Kauno rajoną, o gyventojų yra maždaug 42 tūkst. Vieninteliame savivaldybės teritorijoje įsikūrusiame Kuršėnų mieste gyvena 11 tūkst. gyventojų. Kraštą garsina Kryžių kalnas, Pageluvio ežeryno pažintinis takas, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, Kurtuvėnų gyvojo žirgo muziejus. Ekonominį impulsą suteikia teritoriją kertanti geležinkelio vėžė, svarbūs automobilių keliai.

Abi savivaldybės turi daug panašių problemų, nes yra žiedinės. Po skyrių vedėjų pristatymų užvirė diskusija apie infrastruktūros kūrimą, investicijų pritraukimą, transportą, darželių, mokyklų statybas, kelių priežiūrą.

Svečiai aplankė pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį rekonstruotą Kačerginės daugiafunkcį centrą, lauko darželį, apžiūrėjo atgimusią Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kultūros laivą „Nemuno 7“, Antano Sutkaus fotografijų galeriją.

Kauno rajonas palaiko glaudžius ryšius ir su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis, ypač Klaipėdos rajonu ir Vilniaus rajonu.

Taryba pritarė A. Kamarausko kandidatūrai. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus turės tris vicemerus – be A. Kamarausko, šias pareigas jau eina Lina Šukytė-Korsakė ir Vaida Raugelė.

A. Kamarauskas į politikus kreipėsi nuotoliniu būdu, nes šiuo metu yra užsienyje.

A. Kamarauskas anksčiau dirbo bendrovėje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) technikos direktoriumi. Taip pat jis ėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas.

Šiuo metu A. Kamarauskas dirba vokiečių įmonėje, kuri atlieka uosto vartų rekonstrukciją.

Ketvirtadienio tarybos posėdyje prisiekė keturi tarybos nariai – Romaldas Sakalauskas, Henrikas Galinauskas, Leonas Makūnas, Aleksej Diukin.

Pokyčių taryboje įvyko dėl to, kad vicemerėmis tapo V. Raugelė ir L. Šukytė-Korsakė, du politikai anksčiau negalėjo prisiekti.

Pareiškimus prieš tarybos posėdį paviešino kelios politinės uostamiesčio jėgos.

Klaipėdos liberalai ir konservatoriai, kurie dirba opozicijoje, pareiškė, kad opozicijos lyderiu skiriamas Ugnius Radvila.

Frakcija „Laisvė ir teisingumas“ paskelbė, kad pasikeitė jos sudėtis, nes frakcijoje dirbs naujas tarybos narys A. Diukin. Frakciją sudarys septyni nariai.

Taryba taip pat patvirtino sprendimą savivaldybėje įkurti Komunikacijos skyrių. Buvo prašyta etato šio skyriaus vedėjo pareigybei. Skyriaus vadovo alga turėtų siekti 1,5 tūkst. eurų „į rankas“.

Diskusijų kilo dėl Antikorupcijos ir Etikos komisijos sudarymų.

Savivaldybės administracija siūlė tvarką, pagal kurią Antikorupcijos komisiją sudarytų aštuoni nariai. Komisijoje dirbtų šeši tarybos nariai, du seniūnaičiai arba du nariai – seniūnaitis ir visuomenės atstovas.

Toks pat narių skaičius sudarytų ir Etikos komisiją. Komisija sudaroma tarybos sprendimu iš aštuonių narių. Šeši iš jų būtų tarybos nariai, dar du – seniūnaičiai arba visuomenės atstovas ir seniūnaitis.

Komisija būtų sudaroma laikantis proporcinio tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos posėdžiuose garso ir vaizdo įrašas negali būti daromas.

Tarybos narys Saulius Budinas siūlė, kad Etikos komisiją sudarytų 11 narių, iš jų šeši būtų tarybos nariai, laikantis proporcingumo tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Į komisiją buvo siūloma kviesti penkis seniūnaičius ar visuomeninius atstovus.

Paaiškėjo, kad Etikos komisija pastarąjį kartą rinkosi 2020-aisiais ir per metus nagrinėjo tik vieną klausimą.

Taryba pritarė savivaldybės administracijos siūlymui.

S. Bieliūnei patikėti sveikatos, socialinių reikalų, naktinės ekonomikos ir kultūros klausimai, D. Meiželytei – ikimokyklinio, bendrojo ir neformaliojo ugdymo sritys, jaunimo reikalai bei sporto ir sveikatinimo klausimai.

Tuo metu administracijos direktoriumi Vilniaus meras Valdas Benkunskas paskyrė Adomą Bužinską, iki šiol ėjusį administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Anot mero, administracijos vadovo pareigas jis patikėjo „patirtį turinčiam žmogui, su kuriuo pasitikėjimą kūrėme per ilgus bendro darbo savivaldybėje metus“.

Prieš pirmąjį naujosios tarybos posėdį išrinktasis Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas žurnalistams sakė, jog tikslų ir darbų yra apstu – po priesaikų ir pirmųjų potvarkių jis žadėjo, jog „rytoj jau tvarkysimės visą buitį“.

„Nesu naujokas Vilniaus miesto savivaldybėje, joje turiu 12 metų patirtį. Šiandien jau nebe tarybos narys būsiu, bet iš esmės tai yra vienas žingsnis į priekį siekiant realizuoti tai, ko vilniečiai nori, tai tikslų ir darbų yra labai daug“, – pažymėjo jis.

Rengsis NATO viršūnių susitikimui

Anot mero, svarbiausi laukiantys darbai – infrastruktūros tvarkymas, pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui.

„Pirmieji darbai yra peržiūrėti tuos planus, kurie yra nuo metų pradžios padaryti, ypač tose srityse, kurias man teko kuruoti būnant vicemero pareigose, taip pat pasižiūrėti biudžetą, kuris yra sėkmingai renkamas pagal visus planus, bet matant visas prognozes labai svarbu įsivertinti, kaip tiek šių, tiek kitų metų kontekste mes atrodome, na, ir pradėti tuos darbus, kurie vilniečiams yra reikalingi“, – teigė jis.

V. Benkunskas sako, kad didelį dėmesį šią vasarą savivaldybė skirs infrastruktūros, kelių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui.

„Be jokios abejonės, NATO summitas yra didelis iššūkis turime padaryti savo darbus, kad miestas būtų patrauklus svečiams (...) ir didesni strateginiai dalykai, kurie irgi bus inicijuojami, pokalbiai su ministerijomis, su Vyriausybe, tam, kad mes galėtume inicijuoti tuos projektus, kuriuos esame suplanavę“, – vardindamas darbus pažymėjo naujasis meras.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Naujojoje taryboje dirbs 20 moterų ir 31 vyras. 19 atstovų taryboje turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), po devynis – Laisvės partija bei partija „Laisvė ir teisingumas“. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga turės septynis, Lietuvos socialdemokratų partija – keturis atstovus, Nacionaliniam susivienijimui atstovaus trys politikai.

Konservatorių bei „laisviečių“ frakcijos dirbs valdančiojoje daugumoje, tuo metu kitos minėtos frakcijos dirbs opozicijoje. Opozicijos lyderis bus buvęs sostinės vicemeras Artūras Zuokas.

Darbą pradėjo pusė vicemerų komandos

Vicemere tapusi visuomenės sveikatos, psichologinės ir socialinės pagalbos ekspertė S. Bieliūnė pastaruoju metu dirbo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja ir kuravo asmens ir visuomenės psichikos sveikatos klausimus. Jos kandidatūrą pasiūlė V. Benkunskas.

Tuo metu D. Meiželytės, iki šiol ėjusios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas,  kandidatūrą į vicemeres teikė Laisvės partija.

Staigių judesių niekada nevalia daryti, nes žmonėms bet kokie pokyčiai sukelia stresą ir nervinę įtampą, o mes tikrai nenorime to vilniečiams.

Vilniaus miesto savivaldybėje šią kadenciją iš viso dirbs keturi vicemerai – du deleguoti konservatorių frakcijos, du – Laisvės partijos.

Vilniaus konservatorių frakcija BNS nurodė, kad vicemero, atsakingo už miesto energetiką, infrastruktūrą, miesto planavimą bei transportą, kandidatūra jau yra numatyta, tačiau dėl naujojo Vietos savivaldos įstatymo atrankos procesas yra ilgesnis.

Tuo metu Laisvės partija darbą pradės su vienu vicemeru, o antrąjį paskirs įsigaliojus naujai savivaldybės administracijos struktūrai.

„Žinoma, kad susipažinimas su komanda, kai kurie pradėti darbai, kurie yra svarbūs ir kurie negali sustoti bus pirmiausia mano darbų sąraše kartu su komanda aptariant darbų eigą, iššūkius, kurie kyla. Tai pradėsim nuo jų, nes noras, kad parėmimas kuravimo sričių būtu kuo sklandesnis“, – BNS po priesaikų ceremonijos kalbėjo S. Bieliūnė.

D. Meiželytė taip pat žada pradžioje sutelkti dėmesį į komandos formavimą, darbų planą.

„Čia bus pagrindas pirmam pusmečiui. Staigių judesių niekada nevalia daryti, nes žmonėms bet kokie pokyčiai sukelia stresą ir nervinę įtampą, o mes tikrai nenorime to vilniečiams“, – BNS sakė D. Meiželytė.

Mero inauguracija – vakare

Darbą Taryboje pradėjo aštuoni komitetai: Aplinkos ir miesto paslaugų, Ekonomikos ir finansų, Kultūros ir turizmo reikalų, Miesto plėtros, Socialinių reikalų, Sveikatos ir sporto reikalų, Švietimo reikalų ir Ateities Vilniaus.

Tarybos posėdžio metu nuspręsta, jog merą pavaduoti galės konservatorius Liutauras Kazlavickas – kaip BNS nurodė vicemerė D. Meiželytė, politikas taip pat vadovaus Švietimo reikalų komitetui.

Kaip BNS nurodė sostinės vicemeras Tomas Gulbinas, valdantieji kol kas nėra pasiruošę patvirtinti kitų kandidatūrų.

Trečiadienio vakare Vilniaus rotušėje taip pat vyks V. Benkunsko inauguracija ir regalijų įteikimo ceremonija.

Nuo 1995-ųjų Vilniaus rajonui vadovavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) naujojoje taryboje turės daugumą – 18 vietų iš 31, socialdemokratai – septynias, o centro dešinės koalicija – šešias vietas.

„Kadangi yra situacija tokia – viena partija dominuojanti, o meras yra iš kitos partijos, manau, kad mano siūlymas būtų logiškas, kad visi trys sąrašai, kurie atstovauja rajono gyventojams, stengtųsi kartu dirbti, – BNS sakė R. Duchnevičius. – Aišku, kai kurie klausimai skirtųsi, dėl to reikia diskutuoti, bet kadangi turime galimybę turėt tris vicemerus dabar, manau, kad taip galime pasidalinti politinės įtakos sferas“.

Jis sakė dar nežinantis, ar tokį pasiūlymą palaikytų kitos politinės jėgos.

Rengiantis pirmajam naujos tarybos posėdžiui Vilniaus rajone, derybos su daugumą turinčia LLRA-KŠS, pasak išrinktojo mero, vyksta, tačiau lėtai.

„Koalicijos taip ar taip negali būti, yra viena valdančioji partija, jai nereikia koalicijos, – kalbėjo R. Duchnevičius. – Misija nelengva sudėlioti darbo modelį. Kalbamės, ir šiandien kalbėjome su mere, planuojame, kaip organizuoti pirmą posėdį. Procesas vyksta.“

Misija nelengva sudėlioti darbo modelį.

„Gali būt, kad pirmas posėdis bus priesaikos – mero, tarybos, o vėliau spręsis kiti klausimai“, – sakė jis.

Jis sako norintis rasti sutarimą su LLRA-KŠS dėl prioritetų ir pagrindinių darbo krypčių, kad „nebūtų, jog administracija atneša ir taryba viską atmeta“.

„Kol kas sulaukiau atsakymo, kad partijos valdymo organai neposėdžiavo, o jie (LLRA-KŠS – red.) tuo partiniu lygmeniu sprendžia, kas kaip bus daroma. Kadangi merė – rajono skyriaus pirmininkė savo partijos, su ja ir kalbuosi, kas toliau sprendžia, negaliu atsakyti“, – teigė R. Duchnevičius.

Anot jo, nors bendradarbiavimas vyksta, tačiau progreso nesama, „yra labiau techninio pobūdžio“.

Naujas reglamentas sulaukė kritikos

Ketvirtadienį priešpaskutinį kartą posėdžiavusi rajono taryba patvirtino naują tarybos veiklos reglamentą. Pagal jį turės dirbti naujoji taryba.

Nueinanti valdžia suplanavo naujas pareigybes – steigiami frakcijų referentų etatai. Socialdemokratams tektų po vieną referentą, o LLRA-KŠS – trys, priklausomai nuo frakcijų dydžio.

Valdančioji dauguma šiuo dokumentu patvirtino ir naują darinį – frakcijų vadovų sueigą. Į ją bus deleguojami ne tik frakcijų vadovai, bet, kaip numatyta reglamente, po viena žmogų nuo trijų frakcijos narių.

Anot konservatoriaus Vaido Augūno, pagal tokią tvarką LLRA-KŠS čia turės šešis, kai tuo metu socialdemokratai ir Centro dešinės koalicija – po du atstovus. Opozicija kritikavo tokį siūlymą, nurodydama, kad bandoma sukurti naują instituciją, kuri nukonkuruotų vietos savivaldos įstatyme numatytą kolegiją. Pastarajai vadovauja meras.

„Taip, įstatymas nedraudžia sudaryti darinius, bet turėtume atskirti funkcijas, kad nedubliuotume kolegijos, nes gali būti toks nesusipratimas, kas už ką atsakys. Tai yra svarbu. Kitas dalykas dėl paties pavadinimo – frakcijų vadovų sueiga. O toliau dėstome kvotas, kiek žmonių gali būti, kiek tarybos narių. Kažkaip turėtume apsispręsti dėl šito dalyko“, – tarybos posėdyje dėstė R. Duchnevičius.

Kadenciją baigianti merė Marija Rekst teigė, jog pagal panašų modelį dirbama Seime.

Opozicijai prieštaraujant teiktiems pasiūlymams naujas reglamentas buvo patvirtintas. V. Augūnas teigė, jog „čia viskas aišku – bandote uždėti naujajam merui apynasrį“. Jam antrino liberalas Artūras Želnys. Jo teigimu, sueigoje „kiekvienos frakcijos vadovas turi būti, o ne kitaip“.

Neliks vieno pavaduotojo

Šią savaitę vykstančiame Kauno miesto tarybos posėdyje bus teikiamas siūlymas naikinti vieno mero pavaduotojo etatą. Jei antradienį sprendimas bus priimtas, Kauno mero komandą sudarys nebe trys, o tik du vicemerai.

Prieš kelias savaites "Kauno dienai" vicemeras Andrius Palionis teigė, kad į pernai gruodžio mėnesį atlaisvintą mero pavaduotojo vietą kito žmogaus kol kas neieškoma. Jis teigė esą taip bus taupomi miestiečių pinigai. Be to, dabar yra didesnių klausimų, susijusių su pandemija, todėl esą nėra ko skubėti. Tačiau panašu, kad trečiojo vicemero visai nebus. V.Matijošaitį pavaduos likę du vicemerai – A.Palionis ir Mantas Jurgutis.

"Vietos savivaldos įstatymas numato, koks maksimalus mero pavaduotojų skaičius gali būti savivaldybėse, priklausomai nuo jų dydžio. Šis tarybos sprendimas daugiau formalus – juo nurodoma, kad kol kas mero komandoje darbuosis du pavaduotojai. Jis reikalingas, kad nekiltų papildomų teisinių klausimų ir bereikalingų interpretacijų", – kodėl bus siūloma sumažinti mero pavaduotojų pareigybių skaičių, "Kauno dienai" aiškino A.Palionis.

A.Palionis pasakojo, kad buvusios vicemerės kuruotas sritis perėmė kiti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Paklausus, kodėl būtent dabar, kai praėjo keli mėnesiai po to, kai iš vicemerės pareigų pasitraukė Rasa Šnapštienė, siūloma naikinti šį etatą. Jei miesto valdžia mato, kad trys vicemerai Kaunui nereikalingi, galbūt panaikinti šią pareigybė buvo galima anksčiau?

"Kai miesto tarybai vadovaudavo politinių partijų merai, visos politinio pasitikėjimo pareigybės (mero pavaduotojai, mero patarėjai) būdavo užimtos. Tačiau mieste ryškesnių pokyčių vis tiek nebūdavo.

Turėtume žiūrėti ne kiekybės, bet kokybės. Dabar subūrėme susikalibravusią, efektyviai veikiančią komandą – žmonės pasiskirstę atsakomybes ir siekia konkrečių rezultatų. Tokios sudėties esame pasirengę dirbti Kaunui ir toliau", – teigė A.Palionis.

Darbai nenukentės

Pasak mero pavaduotojo, kol kas daugiau pokyčių, susijusių su etatų mažinimu, nenumatyta. "Šiandiena daugiau pokyčių nenumatoma, tačiau gyvenime jie nuolat vyksta. Keičiasi žmonių gyvenimo planai, keičiasi ir iššūkiai mieste. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai kinta darbo kolektyvai. Pasibaigs pandemija, vėl keisis darbo specifika, tada ir spręsime dėl komandos pasipildymo pavaduotojų ar patarėjų korpuse", – nurodė vicemeras.

Kaip teigė A.Palionis, buvusios mero pavaduotojos darbus šiuo metu perėmę kiti savivaldybės darbuotojai, todėl visos sritys ir toliau yra gerai prižiūrimos ir darbai nestoja.

Dabar turime susikalibravusią, efektyviai veikiančią komandą – žmonės pasiskirstę atsakomybes ir siekia konkrečių rezultatų.

"Su visomis miesto sritimis dirba ne vienas žmogus, tai – komandinis darbas. Beje, dažnai jos tarpusavyje ir persipina – pavyzdžiui, sporto ir neformalaus ugdymo mokyklų veikla, socialinės paslaugos ir jų pasiekiamumas. Todėl šios sritys iš darbotvarkės niekur nedings ir toliau. Jų klausimuose puikiai įsigilinusios tiek direktoriaus pavaduotoja E.Andriuškienė, tiek Švietimo ir Socialinių paslaugų skyrių vedėjos. Šioms temoms dabar daugiau dėmesio skirs abu mero pavaduotojai", – aiškino pašnekovas.

Komandos kaita

Dienraštis primena, kad vienas Kauno vicemero postas atsilaisvino praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai savo noru iš jo pasitraukė "Vieningo Kauno" narė Rasa Šnapštienė. Ji liko dirbti tarybos nare.

Tąkart politikė teigė, kad mero komandą paliekanti dėl asmeninių priežasčių. "Esu dėkinga už suteiktą pasitikėjimą ir galimybę prisidėti prie reikšmingų procesų, kurie davė impulsą mūsų miestui augti. Neabejoju, kad kolegos išlaikys tą pagreitį, pasiektą per penkerius intensyvaus darbo metus. Stengsiuosi prisidėti prie jų tęstinumo aktyviai veikdama Kauno miesto taryboje", – tuomet sakė R.Šnapštienė. Ji Kauno mero pavaduotoja dirbo dar praeitoje kadencijoje, kai V.Matijošaitis buvo pirmą kartą išrinktas miesto meru.

Tačiau R.Šnapštienė nėra pirmoji, kuri pasitraukė iš mero komandos. 2018 m. su V.Matijošaičiu atsisveikino jo bendražygis Povilas Mačiulis. Jis paliko ne tik vicemero postą, bet ir patį "Vieningą Kauną" bei papildė Prezidento Gitano Nausėdos patarėjų gretas.

Po antrosios V.Matijošaičio pergalės vicemero kabinetai taip pat ne iš karto užsipildė. Tik davus priesaiką, buvo patvirtinti du mero pavaduotojai – R.Šnapštienė ir A.Palionis. Trečiasis postas buvo laisvas apie keturis mėnesius. Tik tuomet į jį buvo pasiūlytas M.Jurgutis.

Politologo įžvalgos

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip miesto valdžios sprendimą naikinti vieną vicemero postą vertina politikos žinovai. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas laikėsi pozicijos, kad miestiečiai nepajaus skirtumo, ar merui padeda trys, ar du pavaduotojai.

Pasak B.Ivanovo, visuomenei jokio skirtumo, kiek Kaunas turės vicemerų. (Evaldo Šemioto nuotr.)

"Kaune bet kokiu atveju yra "Vieningo Kauno" dominavimas. Manau, kad nėra reikalo tikėtis, kad dėl vieno ar kito vicemero bus labiau ginamas viešasis interesas, nereikia turėti tokių iliuzijų, kad kažkas iš esmės pasikeis. Matyt, pamatė, kad du dantračiai sukasi gerai, tai kam tas trečias reikalingas, todėl iš sistemos ir išima perteklinę detalę. Taupymas tikrai nieko dėtas, nes tie keli tūkstančiai tikrai nepadarys žymaus proveržio biudžete", – teigė B.Ivanovas.

Pasak politologo, Kauno meras yra lyderis, tad kitų lyderių nereikia, kurie galėtų užimti pavaduotojo postą. Anot politikos analitiko, komandai reikia darbininkų, kurie vykdytų nurodymus.

Jeigu to nebūtų spėta padaryti, sausį būtų kilę problemų savivaldybių vadovams mokėti atlyginimus, nes Konstitucinis Teismas dabartinę merų ir vicemerų algų skaičiavimo tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.

Šis teismo sprendimas įsigalios sausio 2 dieną, o jam įsigaliojus, Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas nustoja veikti.

Pagal penktadienį priimtas pataisas, kaip ir iki šiol, merų bei vicemerų atlyginimai priklausys nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Tačiau vietoj dviejų kategorijų padarytos penkios.

Iki šiol savivaldybių vadovų darbo užmokestis diferencijuotas pagal tai, ar toje savivaldybėje gyvena iki 100 tūkst. gyventojų, ar daugiau kaip 100 tūkstančių. Pirmu atveju merų algoms taikytas koeficientas 19, antru – 18.

Priimtos pataisos numato skirtingus koeficientus pagal savivaldybes iki 15 tūkst. gyventojų (mero koeficientas 18), nuo 15 tūkst. iki 50 tūkst. (koeficientas 18,3), nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. (koeficientas 18,6), nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. (koeficientas 19) ir daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų (koeficientas 19,1).

Atitinkamai diferencijuotos ir vicemerų algos.

Pataisos dar numatė papildomai pridėti algos kurortų bei kurortinių teritorijų vadovams.

Algos skirtumas (...) pavyzdžiui, tarp Pagėgių savivaldybės ir Vilniaus miesto merų – 194 eurai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė teigė, kad dėl šių pataisų merų ir vicemerų atlyginimai „beveik nedidės“, o skirtumai tarp mažų ir didelių savivaldybių lieka maži.

„Algos skirtumas (...) pavyzdžiui, tarp Pagėgių savivaldybės ir Vilniaus miesto merų – 194 eurai“, – sakė parlamentarė.

Kitąmet merų ir vicemerų atlyginimai, kaip ir visų valstybės politikų, tarnautojų, kils dėl to, kad trim eurais pakeltas bazinis algos dydis.

Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad priimtos pataisos yra ydingos, nes vėl merų ir vicemerų darbo užmokestis nustatomas pagal vieną kriterijų – gyventojų skaičių.

„Konstitucinis Teismas pasakė, kad merų atlyginimas negali būti nustatomas pagal vienintelį kriterijų – pagal tai, kiek vienoje ar kitoje savivaldybių yra gyventojų. (...) Dabar niekas nepasikeitė. Įstatymas išlieka antikonstitucinis, kadangi buvo vienas kriterijus, vienas kriterijus ir liko. Tik truputį patrupinta“, – kalbėjo Seimo narys.

K. Masiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad kurortų merams papildomai pridėjus prie algos, pavyzdžiui, Birštono meras uždirbs daugiau negu Vilniaus vadovas.

Šių metų gegužę Konstitucinis Teismas paskelbė, kad merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai. Anot teismo, merų ir vicemerų darbo užmokesčio dydžiai gali būti nustatomi atsižvelgiant tik į savivaldybių gyventojų skaičių, tačiau vienintelis 100 tūkst. gyventojų kriterijus yra nepakankamas.

Nutarime pažymėta, kad tik penkių savivaldybių merai ir jų pavaduotojai gauna didesnę pareiginę algą nei likusių 55 savivaldybių. Tuo metu tos 55 savivaldybės yra labai skirtingo dydžio.

Nutarime teigta, kad Seimas gali nustatyti ir kitus objektyvius kriterijus, lemiančius savivaldybių merų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydį, ne tik savivaldybės gyventojų skaičių.

V. Mitalą palaikė 46 tarybos nariai, prieš buvo keturi, E. Tamošiūnaitę palaikė 40, prieš buvo aštuoni, o V. Benkunską palaikė 40 tarybos narių, prieš buvo devyni balsavę tarybos nariai.

Valdančiojoje sostinės koalicijoje dirbs 18 narių turinti perrinkto mero R. Šimašiaus Laisvės partijos frakcija, devyni Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai, šešis mandatus gavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso atstovai bei penki „darbiečiai“.

Valdančioji dauguma vienys 38 tarybos narius iš 51. Koalicijos programą R. Šimašius žadėjo pristatyti artimiausiuose posėdžiuose.

Taryboje taip pat dirbs trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai ir dešimt Artūro Zuoko koalicijos „Laimingas Vilnius“ atstovų. Abi frakcijos trečiadienį pasiskelbė opozicinėmis.

Trečiadienį toliau eiti pareigas taip pat paskirtas iki šiol administracijos direktoriumi dirbęs Povilas Poderskis: jo kandidatūrą palaikė 45, prieš buvo trys tarybos nariai.

Anksčiau skelbta, jog jo pavaduotoja turėtų išlikti LLRA atstovė Danuta Narbut. Kitu pavaduotoju planuojama siūlyti konservatorių Adomą Bužinską: dėl nesuderinamų pareigų jis turės palikti tarybą.

Taip pat į pavaduotojus ketinama siūlyti į tarybą neperrinktą R. Šimašiaus komiteto atstovę Ritą Balčiūnienę.

Liberalai, socialdemokratai bei „valstiečiai“ posėdžio išvakarėse pasirašė koalicijos sutartį su komitetu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“. Koalicija turi 16 iš 27 tarybos narių daugumą.

Kaip pranešė savivaldybė, administracijos direktoriaus postą turėtų užimti „Atsinaujinančio Panevėžio“ atstovas Tomas Jukna, ankstesnėje kadencijoje dirbęs direktoriaus pavaduotoju. Jo pavaduotojais turėtų tapti to paties komiteto narė Žibutė Gaivenienė ir socialdemokratas Kazimieras Armonavičius.

Per iškilmingą posėdį į tarybos narius kreipęsis meras Rytis Mykolas Račkauskas kvietė juos bendram ir konstruktyviam darbui, ragindamas palikti asmenines ambicijas nuošalyje.

„Linkiu, kad dirbant taryboje, nuošaly būtų palikti partiniai interesai ir asmeninės ambicijos. Sprendimus turi diktuoti tik Panevėžys ir jo žmonių interesai“, – kalbėjo jis.

Linkiu, kad dirbant taryboje, nuošaly būtų palikti partiniai interesai ir asmeninės ambicijos. Sprendimus turi diktuoti tik Panevėžys ir jo žmonių interesai.

Panevėžio taryboje dirba devyni komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ nariai, tarp jų ir antrai kadencijai perrinktas meras R. M. Račkauskas. Taip pat taryboje yra penki Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, keturi komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ nariai, tris mandatus gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, po du – Liberalų sąjūdis, Socialdemokratų partija ir Žaliųjų partija.

Konservatoriai ir Žaliųjų partija trečiadienį paskelbė sudarantys bendrą koaliciją ir pasiskelbė opozicija. Opozicine pasiskalbė ir „Kurkime jaukų miestą KARTU“ komiteto sudaryta frakcija.

Apie darbą opozicijoje paskelbę politikai teigė esantys susirūpinę situacija, kai miestui vadovauja korupcija įtariamas meras.

„Korupcija ir nedemokratiški savivaldybės valdymo metodai yra žalingi Panevėžio miesto ateičiai, todėl tai yra svarbiausios problemos, kurioms turi priešintis visos skaidrios, demokratinės politinės jėgos Panevėžio mieste“, – per posėdį kalbėjo konservatorė Indiana Grigienė.

R. M. Račkauskas figūruoja dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose. Vienas tyrimas dėl galimo R. M. Račkausko piktnaudžiavimo baigtas kovo pabaigoje. Jis buvo atskirtas nuo didesnės apimties ikiteisminio tyrimo, kuris dar tęsiamas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimą dėl galimos korupcijos Panevėžio savivaldybėje pradėjo pernai birželį. Be R. M.Račkausko, įtarimai pateikti jo patarėjai Gintarei Maskoliūnienei, keliems verslo atstovams.

Teisėsauga įtaria, kad Panevėžio savivaldybėje duoti neteisėti nurodymai tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus.

R. M. Račkauskas įtarimus neigia.

Iškeltai socialdemokratės Irenos Lunskienės kandidatūrai nepritarta pritrūkus vieno balso: jos kandidatūrą palaikė 13 iš 27 tarybos narių, 13 buvo prieš, vienas susilaikė.

Antradienį taip pat paskelbta, kad susitarimą dėl valdančiosios koalicijos yra pasirašęs 21 tarybos narys: 13 socialdemokratų, septyni „valstiečiai“ ir viena „darbietė“.

Paskelbus balsavimo dėl vicemerės rezultatus, meras socialdemokratas Povilas Isoda pasiūlė atidėti klausimų dėl vicemerų svarstymą iki kito tarybos posėdžio, ir taryba tokį sprendimą palaikė.

Kitas posėdis planuojamas gegužės 10 dieną.

Marijampolės taryboje dirba trylika socialdemokratų partijos narių, tarp jų – meras. Tarybai taip pat priklauso septyni Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, šeši Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai bei vienas Darbo partijos narys.

Abu vicemerai į tarybą išrinkti su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ sąrašu.

Laikinai vadovauti administracijai paskirta praėjusią kadenciją jai vadovavusi Liucina Kotlovska.

Vilniaus rajono taryboje minėta Lietuvos lenkų ir rusų koalicija turi 19 mandatų kartu su meru iš 31.

Išrinkti ir kitų savivaldybių vadovai

Kėdainių rajono savivaldybės vicemeru trečiadienį išrinktas vadybininkas Paulius Aukštikalnis.

Meras Valentinas Tamulis BNS taip pat sakė, kad į administracijos vadovus bus siūlomas Arūnas Kacevičius.

Tiek A. Kacevičius, tiek P. Aukštikalnis yra išrinkti į tarybą su mero vadovaujamu visuomeniniu komitetu „Mūsų krašto sėkmei“.

V. Tamulio komitetas taryboje turi 11 atstovų, koaliciją jis sudarė su trimis „valstiečiais“ ir vienu socialdemokratu. Valdančiąją daugumą iš viso vienija 15 politikų iš 27.

Elektrėnų savivaldybės vicemeru trečiadienį išrinktas „valstietis“ Raimondas Ivaškevičius.

Jis mero pavaduotojo poste keičia praėjusią kadenciją vicemeru dirbusį socialdemokratą Arvydą Vyšniauską.

Daugiausia mandatų Elektrėnų savivaldybėje turi mero Kęstučio Vaitukaičio atstovaujamas Liberalų sąjūdis – devynis.

Kartu su jais daugumos koalicijoje dirbs, trys „valstiečiai“ ir du konservatoriai – iš viso joje bus 14 politikų iš 25 narių taryboje.

Kupiškio rajono savivaldybės vicemeru patvirtintas socialdemokratas Algirdas Notkus.

Savivaldybės vidaus administravimo skyriaus vedėja Ingrida Bernotavičienė BNS sakė, kad tarybos posėdyje trečiadienį taip pat patvirtintas administracijos direktorius konservatorius Marius Mališauskas, iki šiol ėjęs šias pareigas.

Jis taip pat yra išrinktas į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą – politikas BNS patvirtino, kad žada dirbti abejose pareigose, kadangi tai leidžia įstatymai.

Valdančiąją koaliciją Kupiškio savivaldybėje sudarys 13 politikų iš 21: dešimt mero Dainiaus Bardausko atstovaujamų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei trys socialdemokratai.

Pakruojo rajono savivaldybės vicemeru trečiadienį patvirtintas socialdemokratas Virginijus Kacilevičius.

13 atstovų turintys mero Sauliaus Margio socialdemokratai sudarė valdančiąją koaliciją su trimis liberalų sąjūdžio atstovais ir turės 16 politikų daugumą iš 25 tarybos narių, BNS patvirtino tarybos narys Edikas Drupas.

Anot jo, į administracijos vadoves sulaukus specialiųjų tarnybų pažymos bus siūloma taip pat socialdemokratė Ilona Gelažnikienė.

Pasvalio rajono taryba pirmajame posėdyje vicemeru išrinko socialdemokratą Stanislovą Kiudį.

Ilgamečio savivaldybės mero konservatoriaus Gintauto Gegužinsko pasiūlytą kandidatūrą slaptame balsavime palaikė 13 tarybos narių.

Tuo metu, buvęs mero pavaduotojas, konservatorius Povilas Balčiūnas paskirtas administracijos direktoriumi. Slaptame balsavime už jį balsavo 20 tarybos narių.

Daugiausia mandatų taryboje turi konservatoriai – 11 iš 25. Jie kartu su dviem socialdemokratais taryboje sudaro daugumą.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba trečiadienį vicemeru išrinko konservatorių Daivarą Rybakovą, kuris kovą vykusiuose rinkimuose siekė mero posto.

Jis mero pavaduotojo poste pakeis Saulių Lapėną.

Tuo metu administracijos direktore laikinai paskirta Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Rūta Vančienė. Nuolatinis administracijos direktorius bus renkamas kitame posėdyje.

Iki šiol administracijai vadovavo socialdemokratė Vida Rekešienė, kuri šiemet išrinkta į tarybą.

Kaip BNS teigė nepartinis Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius, kol kas taryboje dauguma susiformavusi iš konservatorių, socialdemokratų, „tvarkiečių“, „darbiečių“, „socialdarbiečių“ bei vieno iš dviejų komiteto „Jurbarko kraštui“ atstovų.

Iš viso šios politinės jėgos turi 14 mandatų iš 25.