„Viskas baigta, taškas padėtas. Užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas“, – Eltai perduotame komentare teigia V. Matijošaitis.

Visgi meras teigia negalįs komentuoti pardavimo detalių, nes tikina šiame procese nedalyvavęs.

„Pardavimo procese nedalyvavau, todėl apie jį tegul komentuoja pati įmonė. Galiu tik padėkoti už kantrybę žmonėms, iš kurių tiek laiko nepagrįstai tyčiojosi“, – sakė Kauno meras.

„Buvo nemažai „dirigentų“, bandžiusių trukdyti ir vilkinti tai, kas neišvengiamai įvyko. Bet čia jau atskira tema, apie kurią kažkada dar pasisakysiu plačiau ateityje. O dabar aš toliau tęsiu tai, ką darau jau beveik 10 metų – dirbu miestui“, – akcentavo jis.

Galiu tik padėkoti už kantrybę žmonėms, iš kurių tiek laiko nepagrįstai tyčiojosi.

ELTA primena, kad Kauno merui V. Matijošaičiui bene dvejus metus dalinus pažadus apie „Vičiūnų grupės“ pasitraukimą iš Rusijos, penktadienį įmonė patvirtino Kaliningrade pardavusi fabriką bendrovei „Ocean Group“.

Kaip penktadienį pranešė „Vičiūnų grupės“ atstovai, įmonė pardavė Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse esančias logistikos bei prekybos įmones.

Rusijos bendrovė „Ocean Group“ šiuo sandoriu įgijo teisę naudotis VIČI prekiniu ženklu NVS šalių teritorijoje. Vengiant painiavos, skelbiama, jog lietuviškasis „VIČI“ bus palaipsniui transformuojamas plečiant „Vičiūnai Group“ prekių ženklų portfelį.

„Vičiūnų grupė“ nurodo, jog šalių sutarimu sandorio vertė neskelbiama.

Įmonė nurodo, kad 2022 metų vasarą pradėjus pardavimo procesą preliminarius pasiūlymus perpirkti verslą buvo pateikę 15 pretendentų, iš kurių 8 buvo ne Rusijos bendrovės.

„Griežtai neigiame žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad minėtos atsarginės detalės yra karinės paskirties. Tai yra maisto gamybos įrengimų veiklos palaikymui skirtos detalės, kurios naudojamos mūsų maisto pramonės įrengimų techniniam palaikymui ir niekuomet nebuvo perparduotos iš „Vičiūnų“ įmonių grupės į išorę“, – Eltai perduotame komentare teigė įmonės komunikacijos vadovė Vilma Veverskė.

„Šiuo metu atliekame vidinį tyrimą, taip pat vyksta ir muitinės kriminalinės tarnybos patikrinimas. Bendradarbiausime su visomis institucijomis, kad paneigtume visus šiuos kaltinimus“, – sakė atstovė.

Pasirodžius informacijai, kad „Vičiūnų“ grupės įmonė galimai į Rusiją vežė sankcionuotas ir kare pritaikomas prekes, prokuratūra ketvirtadienį pranešė dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Šį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atlieka Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

ELTA primena, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra Muitinės kriminalinės tarnybos teritorinio skyriaus pareigūnams pavedė atlikti tyrimą dėl galimo „Vičiūnų“ grupės įmonės „Plungės kooperatinė prekyba“ tarptautinių sankcijų pažeidimo.

Antradienį naujienų portalas lrt.lt publikavo tyrimą, kuriuo atskleidė, jog „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ į Sovetską bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Pranešama, kad iš Lietuvos į Kaliningradą buvo gabenamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms priskiriami gaminiai bei technologijos.

„Vičiūnai“ pripažino, kad tokias prekes į Rusiją vežė, tačiau teigia, kad apie sankcijas nežinojo.

Pasak šalies vadovo, prieš imantis veiksmų reikia sulaukti pradėto muitinės tyrimo dėl sankcionuotų prekių eksporto į Rusiją rezultatų.

„Jei „Vičiūnai“ būtų pasitraukę iš Rusijos anksčiau, ryžtingiau, tokio pobūdžio kaltinimų tiesiog nebūtų buvę. (...) Delsimas buvo pernelyg ilgas ir dabar palaukime tyrimo rezultatų. Jei tyrimas bus nepalankus merui, be abejo, meras turės daryti savo išvadas“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.

„Kaltinimais neskubėkime kol kas švaistytis, pirmiausia turi būti atlikta patikra, patikrinimas, kaip iš tikrųjų buvo. Tokį pavedimą Generalinė prokuratūra yra davusi“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

LRT Tyrimų skyrius antradienį paskelbė, kad V. Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomai „Vičiūnų grupei“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Anot LRT žurnalistų, penkis kartus sankcionuotos prekės į Rusiją gabentos jau po to, kai konkretūs jų kodai buvo įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus, pavyzdžiui, guoliai, kuriuos Rusija naudoja tankų gamybai, taip pat kitos dvejopos paskirties prekės.

„Vičiūnų grupė“ pripažino vežusi tokias prekes, tačiau tikino apie sankcijas nežinojusi – esą šis techninis eksportas nutrauktas vos sužinojus apie ribojimus, pradėtas vidinis tyrimas.

Antradienį Klaipėdos prokuratūros pavedimu Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius pradėjo aiškintis, ar bendrovė nepažeidė tarptautinių sankcijų Rusijai.

Visų prekių gavėjas buvo Kaliningrado srityje, Sovetske veikianti gamykla „Viciunai-Rus“.

Pirmadienį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „Vičiūnų grupė“ ją parduoda pirkėjui, susijusiam su dideliu Rusijos žuvies ir jūros gėrybių importuotoju „Unifrost“

G. Nausėda pripažino, kad „Vičiūnų grupė“ jau kurį laiką bandė parduoti savo Rusijoje valdomą turtą.

„Tas jiems nepavyko dėl suprantamų priežasčių. Rusija, žinodama kokioje situacijoje yra įmonė, tikrai sudarė tokias sąlygas, kad, kaip suprantu, norėta įmonę beveik nacionalizuoti“, – sakė prezidentas.

„Vičiūnų grupė“ nuo invazijos Ukrainoje pradžios 2022 metais skelbė bandanti parduoti verslą Rusijoje.

Rusijos vyriausybinė komisija leidimą gamyklos Kaliningrade pardavimui davė šių metų vasario pradžioje, rodo „Viciunai-Rus“ finansinė ataskaita.

Pasak jos, po to būtų sprendžiama, ar reikia griežtinti nacionalinius apribojimus, ar reikia taikyti atsakomybę, jei tai buvo sankcijų pažeidimas.

„Dabar esame sutarę, kad bus atliktas labai aiškus vidinis tyrimas pačioje institucijoje, pačioje muitinėje ir tada, manau, bus galima pasakyti, kas čia iš tikrųjų įvyko“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Skirtingiems įvykiams yra skirtingos priemonės. Tais atvejais, kai galbūt buvo dviprasmiškos situacijos, žiūrėtume, ar tie mūsų nacionaliniai apribojimai yra pakankami, gal juos reikia griežtinti. O jei tai yra tiesiog sankcijų pažeidimas, tam yra kodeksai ir atsakomybė. Reikia tą išsiaiškinti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, vidinis tyrimas skirtas išsiaiškinti, ar gabentos dvigubos paskirties prekės yra griežtai sankcionuojamos Europos Sąjungos, ar jų eksportą į trečiąsias šalis Lietuva sugriežtinusi nacionaliniu lygiu.

„Reikia konkrečiai žinoti, kokios tai prekės, koks joms taikomas kodas, ar tai prekės, kurios griežtai įrašytos į sankcionuojamų prekių sąrašą. Tokiu atveju man sunku įsivaizduoti, kaip jos galėjo kirsti sieną ir išvažiuoti į Rusiją“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Ar tai tie atvejai, kur kartais nežinome gavėjo, (prekės – BNS) važiuoja į Centrinę Aziją. Dar visokiausių dalykų būdavo, dėl kurių nustatėme savo nacionalinį tam tikrų prekių, kurios randamos karo lauke, sąrašą, ir kur taikome (...) sugriežtintą kontrolę, nepraleidžiame tų prekių per savo sieną, nesvarbu, kur jos vežamos“, – kalbėjo ji.

LRT Tyrimų skyrius antradienį paskelbė, kad V. Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos grupei „Vičiūnų grupė“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Penkis kartus tokios prekės į Rusiją gabentos jau po to, kai konkretūs jų kodai buvo įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus.

Skelbiama, kad tarp vežtų prekių buvo ir įtrauktos į ginkluotės gamybai reikalingų aukšto prioriteto kovos lauko prekių sąrašą, pavyzdžiui, guoliai, kuriuos Rusija naudoja tankų gamybai, taip pat kitos dvejopos paskirties prekės. Visų prekių gavėjas buvo Kaliningrado srityje, Sovetske veikianti gamykla „Viciunai-Rus“.

LRT šaltinių duomenimis, „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo viena įmonių, dėl kurių eksporto į Rusiją Lietuva 2023 metų pirmąjį pusmetį gavo įspėjimą iš Europos Komisijos.

„Vičiūnų grupė“ pripažino vežusi tokias prekes, tačiau tikino apie sankcijas nežinojusi – esą šis techninis eksportas nutrauktas vos sužinojus apie ribojimus, pradėtas vidinis tyrimas.

Tyrimo metu bus siekiama nustatyti, kokia produkcija buvo eksportuojama į Rusijos Federaciją bei, ar ji įtraukta į sankcionuojamų prekių sąrašą.

Prokuratūra pavedė Muitinės departamentui atlikti tyrimą

Klaipėdos apygardos prokuratūra dėl šios situacijos pavedė Muitinės kriminalinės tarnybos teritorinio skyriaus pareigūnams atlikti tyrimą.

Kaip praneša prokuratūra, toks vyriausiojo prokuroro Jevhenij Michailovskij sprendimas priimtas reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, jog įmonė galimai vežė į Lietuvai priešišką valstybę – Rusijos Federaciją – sankcionuojamas prekes.

Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnams pavesta atlikti spaudoje pasirodžiusių faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, įskaitant ir galimos nusikalstamos veikos požymių aspektu.

„Tyrimo metu bus siekiama nustatyti, kokia produkcija buvo eksportuojama į Rusijos Federaciją bei, ar ji įtraukta į sankcionuojamų prekių sąrašą“, – nurodoma išplatintame pranešime.

„Šalies verslas pirmiausia turi pats labai gerai suvokti, kokią didžiulę reputacinę ir politinę žalą daro nepasitraukdamas iš Rusijos“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė G. Nausėda.

Anot jo, nors politiniai vertinimai dėl grupės veiksmų „buvo duoti ne kartą, „Vičiūnai“ toliau randa argumentų, kad jie negali tinkamai pasitraukti, nes tai reikštų labai didelius nuostolius“, o kita pusė naudojasi tokiu jų pažeidžiamumu.

„Bet aš manau, kad pirmiausia jie turi suprasti, kad kuo ilgiau jie ten bus, tuo didesnis nuostolis bus ne tik pačiai šaliai, bet ir jiems patiems. Labai norėčiau tikėtis, kad vis dėlto greitu laiku tie sprendimai bus padaryti (...) – pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – pridūrė G. Nausėda.

Jis taip pat tvirtino turinti informacijos, kad „ten procesai vyksta“, tačiau tuo naudojasi kita pusė.

„Aš manau, kad taip, – tvirtino prezidentas, paklaustas, ar nemano, kad V. Matijošaitis dėl to yra pažeidžiamas. – Bet Kauno meras yra išrinktas Kauno žmonių, reiškia, jis yra Kauno meras su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.

„ Aš manau, kad jis yra pažeidžiamas pirmiausia todėl, kad jis kiekvieną dieną turi aiškintis žmonėms, kurie kelia klausimų, teisėtų, pagrįstų klausimų, ir į tuos klausimus neranda atsakymo, nes iš esmės šiuo metu ir sunku į juos atsakyti“, – aiškino prezidentas.

Ukraina sausį įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, nes ji tęsia veiklą Rusijos rinkoje.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje, tačiau kol kas nesėkmingai.

LRT šią savaitę skelbė, kad „Vičiūnų“ grupės gamykla „Vičiunai-Rus“ Sovetske susitikimuose su Kubos atstovais pernai atstovavo Rusijos maisto pramonei. 

Lietuvos valdžios atstovai sako smerkiantys tokį įmonės sprendimą ir žada siekti, kad „Vičiūnų“ grupei nebūtų leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Pasak jo, Sovetske (Kaliningrado sirtyje) veikiančios įmonės „Vičiunai-Rus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Rolanas Ozarinskas ir tiekimo vadovas Edgaras Pečiulis pernai balandį Maskvoje susitiko su Kubos maisto pramonės ministru ir jo atstovais. Susitikimams tarpininkavo abiejų šalių ambasados.

Nurodoma, kad „Vičiunai-Rus“ vadovai buvo pristatyti kaip Rusijos maisto pramonės pasididžiavimas.

Lietuvos valdžia sako smerkianti tokį įmonės sprendimą ir žada siekti, kad „Vičiūnų“ grupei nebūtų leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Valstybės saugumo departamentas mano, kad taip Lietuvos investuotojai Rusijoje gali būti veikiami Kremliaus. Įmonės vadovai atsisakė komentuoti susitikimą, nes esą nenori pakenkti įmonės pardavimo procesui. Ekspertai siūlo lietuvių kapitalo įmonę traktuoti kaip Rusijos bendrovę.

Jo teigimu, dėl pabrangusių paskolų šiuo metu itin atsargiai vertinama galimybė skolintis iš bankų, nes norima, kad šis projektas netaptų našta grupei ir neblogintų jos rezultatų Europoje.  

„Sprendžiama – kad nepabloginti grupės verslo Europoje finansinių rodiklių, kad funkcionuotų taip, kaip dabar funkcionuoja, ir galėtume vykdyti tą projektą. Nes niekas nesitikėjo, kad šitaip palūkanos šoktels, užtat reikia atsargaus optimizmo“, – BNS sakė L. Skierus.

„Vičiūnų ir partnerių“ 2022 metų veiklos ataskaitose Registrų centrui teigiama, kad gamyklos Plungėje plėtra jau pradėta: ji jau projektuojama, už įrangą sumokėti avansai.

L. Skierus patvirtino, kad projektas jau yra, leidimas statyboms išduotas, įranga užsakyta. 

„Mes žiūrime į tai realistiškai: kaip pasiskolinti, kaip skolos kaina – nesakome, kad rytoj kapsulę kasam. Įranga užsakyta, statybų leidimas yra, viskas yra paruošta“, – teigė L. Skierus.

Plungės mero Audriaus Klišonio manymu, bendrovė nuo planų atsilieka neišsprendus projekto finansavimo klausimų.

„Aš manau, kad kol kas patys savininkai sprendžia dėl pačio projekto finansavimo, nes galima galvoti labai daug ką, tačiau jeigu nėra finansinio mechanizmo, tai kiekvienas projektas yra negyvybingas“, – BNS teigė A. Klišonis.

Jis taip pat mano, kad gamyklos plėtros planus galėjo pakoreguoti karas Ukrainoje.

„Buvo matymas, kad tai galėjo įvykti, tačiau karas tikrai koreguoja situaciją ir jeigu nebūtų karinės situacijos, tai aš manau, kad jie jau būtų pradėję darbus“, – BNS sakė A. Klišonis.

L. Skierus sako, kad gamyklos plėtros pradžia kol kas nėra aiški, tačiau kai darbai prasidės, jie vyks greitai.

„Mes viską padarysime per trumpą laiką, bet kada pradėsime, dar negalime pasakyti“, – kalbėjo grupės akcininkas.

Plungės meras A. Klišonis tikisi, kad projektas bus įgyvendintas, jis būtų naudingas miestui: „Kol kas yra pauzė ir tikimės, kad pavyks išsidėstyti tą finansinę dalį, kad tas projektas bus tvarus, nes, be jokios abejonės, norisi, kad gamybos Plungėje būtų daugiau“.

Anksčiau meras yra teigęs, kad gamyklos plėtra Plungėje sukurtų 200 naujų darbo vietų.

2022-ųjų pradžioje „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis sakė, kad įmonė pradėjo galimybių studiją dėl galimos žuvies produktų gamyklos plėtros bei parengiamuosius darbus, o galutinius sprendimus žadėjo priimti vėliau, įvertinus tyrimo rezultatus.

„Vičiūnai ir partneriai“ finansinės ataskaitos rodo, kad bendrovė pernai uždirbo 4,1 mln. eurų grynojo pelno – 11 proc. daugiau nei 2021 metais (3,7 mln. eurų), ji gavo 153,9 mln. eurų pajamų, arba 23 proc. daugiau (125,4 mln. eurų).

„Pagrindinės grynojo pelno išaugimo priežastys – realizacijos kiekių augimas, efektyvus linijų panaudojimas, strateginiai sprendimai žaliavos kainų pokyčiams“, – teigiama įmonės metiniame pranešime.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo pernai pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje, tačiau kol kas nesėkmingai.

Fabrikas Sovetske pernai uždirbo 24,872 mln. eurų grynojo pelno – 2,8 karto daugiau nei 2021-asiais, jo pajamos siekė 216,56 mln. eurų – 6,5 proc. daugiau.

V. Matijošaitis ir L. Skierus valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų.

Anot bendrovės, nustatyta, kad per pastaruosius metus kalmaruose ir kituose galvakojuose moliuskuose, kurie importuojami iš Kinijos, Indijos, Tailando, Filipinų ir Ekvadoro, rasta padidinta tarša kadmiu.

„Atlikę daugybę papildomų laboratorinių tyrimų akredituotose Lietuvos bei užsienio laboratorijose nustatėme, kad jūros gėrybių rinkinio pagrindinio ingrediento (kalmarų) tyrimų rezultatai kaskart gaunami su didelėmis paklaidomis. (...)  Įvertindami, kad šios žaliavos pagrindiniai tiekėjai yra iš minėtųjų regionų, manome, kad šis produktas yra padidintos rizikos kategorijoje“, – pranešė įmonė.

Pasak grupės, atsižvelgus į tyrimų rezultatus jos įmonės imasi prevencinių veiksmų ir stabdo šio rinkinio gamybą bei prekybą – jis jau išimtas iš prekybos tinklų ir bus sunaikintas.

„Vičiūnų grupės“ parduodamose Kinijos gamintojo šaldytose jūros gėrybėse Maisto ir veterinarijos tarnybai vėl nustačius didesnį nei leistina kadmio kiekį, tarnyba vasario pabaigoje pradėjo naują tyrimą.

Tarnyba nurodė atrinkus šešis šaldytų jūros gėrybių mišinių, kurių gamintoja – Kinijos įmonė „Zejiang Zhoufu food Co“, mėginius, paaiškėjo, kad trijuose jų kadmio koncentracija buvo neleistina.

Šiemet sausio pradžioje į Lietuvą buvo importuota 22 tonos „Zejiang Zhoufu food Co“ jūros gėrybių siunta, iš kurios 7,9 tonos buvo eksportuota į Ukrainos įmonę „Viciunai-Ukraina“, o likusi dalis buvo saugoma Lietuvos sandėliuose.

Vasarį nustačius, kad juose viršyta leistina kadmio koncentracija, tarnyba uždraudė produktus tiekti rinkai ir įpareigojo juos sunaikinti.

2020–2023 metais iš „Zejiang Zhoufu food Co.“ buvo importuotos 36 jūros gėrybių siuntos.

Apie tai, kad pasterizuotos krabų lazdelės bei žuvies mėsainiai su krabų mėsa „Crabsburger“ įtraukti į Baltarusijos pavojingos produkcijos registrą, ketvirtadienį paskelbta oficialiame Baltarusijos valstybinio standartizacijos komiteto „Gosstandart“ kanale „Telegram“ platformoje.

Nurodoma, jog produktų sudėtyje rasta neleistino maisto priedo – saldiklio sorbitolio (E420).

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, jog dėl pažeidimų nuo ketvirtadienio šiuos produktus uždrausta įvežti į Baltarusiją ir parduoti šioje šalyje.