-
Pusšimtį kelto kajučių užlieję išdaigininkai baudžiamosios atsakomybės išvengė 6
Kaip jau rašyta, vėlų pernykštės gruodžio 16-osios vakarą AB „DFDS Seaways“ kelte „Victoria Seaways“, plaukusiame iš Karslhamno (Švedija) į Klaipėdą, numušus priešgaisrinės sistemos purkštuką, iš jo pasipylusiu vandeniu buvo užlietos 42 keleivių kajutės.
Per tris minutes, kol situacija buvo suvaldyta, į kai kurias iš jų pribėgo iki 2 cm vandens.
Buvo 23.13 val. ir suveikusi kelto apsaugos sistema bei į kajutes tekantis vanduo sukėlė tarp tokios įvykių eigos nesitikėjusių keleivių, dalis kurių jau buvo nuėję gulti, paniką.
Suvaldę situaciją ir nuraminę keleivius, įgulos nariai turėjo griebtis ir specialaus siurblio kilusiems padariniams likviduoti. O kitą dieną, jau atplaukus į Klaipėdą, kviesti ir papildomą pagalbą su specialiais džiovintuvais.
Pasiekus Klaipėdą, apie šį incidentą buvo informuota ir vietinė policija, kuriai perduoti ir viešosios tvarkos kelte drumstėjai.
Vienas iš jų buvo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos, įsikūrusios Šančiuose, ugniagesys gelbėtojas. Į šią tragikomišką istoriją ir į visas šalies interneto svetaines jis pateko atostogų metu, grįždamas su metais vyresniu – 22-ejų metų draugu iš užsienio į Lietuvą.
Ugniagesys gelbėtojas prisipažino numušęs minėtą priešgaisrinės apsaugos purkštuką netyčia – beišdykaujant. Kai draugas paleido į jį kelto koridoriuje savo batą. Ir jis ketino mesti šį atgal. Tačiau dėl savo aukšto ūgio netyčia užkabino minėtą palubėje įrengtą purkštuką ranka, kurioje buvo draugo batas.
Duomenų, kad incidento metu išdaigininkai būtų buvę neblaivūs, per ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl neatsargaus turto sugadinimo, nenustatyta. Nors kelto apsauga, perdavus įtariamuosius policijai, buvo linkusi tai teigti. Tačiau, pareigūnams patikrinus jiems perduodamų įtariamųjų blaivumą, alkoholio matuoklis rodė nulius.
Anot šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusios ir jį nutraukusios Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės, baudžiamajai atsakomybei dėl neatsargaus turto sugadinimo būtina ne tik tyčia, bet ir padaryta didelė žala, t. y. ji turi siekti ne mažiau, kaip 12 500 eurų.
Tuo tarpu, pats keltas savo nuostolius (nulaužto purkštuko pakeitimą nauju, kainą už aplietų patalpų džiovinimo paslaugas ir pan.) įvertino daugiau kaip 600 eurų. Dar apie 100 eurų incidento metu sušlapusius savo daiktus įkainavo ir vienas iš keleivių.
Prokurorės teigimu, nuostoliai keltui ir minėtam Lietuvos piliečiui jau atlyginti, sudarius su jais taikos sutartis.
Teisėsaugininkų sprendimo, kaip įvertinti jo tragikomišką nuotykį, Kauno ugniagesys gelbėtojas laukė nenušalintas nuo tarnybos. Jo vadovybė šiam savo pavaldiniui, kurio tarnybos priešgaisrinėje apsaugoje stažas – pusantrų metų, jokių priekaištų iki šio incidento neturėjo.
-
H. Žalandauskas – tikro jūrininko etalonas 3
Klaipėdietis jūrų kapitonas Henrikas Žalandauskas – trečiasis pretendentas į Metų jūrininko titulą. Didžiausio Lietuvos kelto "Victoria Seaways" vadą kolegos gerbia ir vertina už jo patirtį bei kompetenciją.
Nacionalinis kadras
H.Žalandauskas savo jūrinės karjeros pradžią skaičiuoja nuo 1980-ųjų, kai pabaigė studijas Leningrado admirolo S.A.Makarovo aukštojoje jūreivystės mokykloje.
"Buvo sovietiniai laikai, atvažiavau ten mokytis kaip nacionalinis kadras. Grįžęs į Lietuvą ėmiau dirbti bendrovėje "Lietuvos jūrų laivininkystė". Darbavausi linijiniuose laivuose", – pasakojo jūrų kapitonas.
H.Žalandauskas kilęs iš Šiaulių. Jis teigė, jog jūrinės profesijos pasirinkimui įtakos turėjo jo dėdė, kuris žvejybiniuose laivuose dirbo vyriausiuoju mechaniku. Giminaitis Henriką jūra "užkrėtė" dar vaikystėje.
Pretendentas į titulą pripažino, kad jūroje yra buvę pačių įvairiausių nutikimų, tarp jų ir sudėtingų. Tačiau kapitonas džiaugėsi, kad jam vadovaujant laivui tragiškų incidentų išvengti pavyko. Šiuo metu jis vadovauja kompanijos "DFDS Seaways" keltui.
Pasižymi profesionalumu
H.Žalandauskas sėkmingai organizavo danų žvejybinio laivo gelbėjimo operaciją. Kompanijos "DFDS Seaways" vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas neabejojo, jog kapitonas yra šios profesijos etalonas.
"Laivas yra savotiškas pavojaus objektas. Kaip transporto priemonė jis yra rizikingas ir gali sukelti pavojų kitiems. Dėl šios priežasties kapitonui laive suteikta daug galių, atsakomybės. Be visų profesinių ypatybių H.Žalandauskas turi ir nepriekaištingų asmeninių savybių, kurios – tarsi prieskoniai geram patiekalui", – jūrininką gyrė J.Nazarovas.
H.Žalandauską kolegos apibūdina lyg pionierių, kuriam dažniausiai tenka stoti prie bendrovės naujai įgyto laivo šturvalo.
"Šis žmogus – profesionalus, kompetentingas ir išprusęs kapitonas. O tai daro įspūdį. Jis mėgsta bendrauti su kolegomis ir nevengia dalytis įspūdžiais bei įgytomis žiniomis", – pabrėžė bendrovės "DFDS Seaways" rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.
Pavaduos sūnus
Dienraštis "Klaipėda" jau šeštus metus skelbia Metų jūrininko rinkimus. Šia iniciatyva tęsiama graži tradicija per Jūros šventę pagerbti iškiliausius šios profesijos atstovus.
Daugiausia klaipėdiečių balsų šiais metais pelnęs pretendentas jau rytoj, liepos 25-ąją, Kruizinių laivų terminale bus nominuotas Metų jūrininku.
Šiemet į šį titulą pretenduoja Uosto priežiūros tarnybos kapitonas-konsultantas Arvydas Aleksas Narmontas, taip pat kompanijoje "DFDS Seaways" dirbantys Žygintas Gineitis ir jo kolega H.Žalandauskas.
Deja, pats H.Žalandauskas ceremonijoje dalyvauti negalės, nes išplaukia į reisą. Jam atstovaus jo sūnus Romas, taip pat jūrininkas – kelto "Vilnius" vyriausiasis kapitono padėjėjas.
"Praplauksiu pro šalį ir patrimituosiu", – pažadėjo didžiausio Lietuvos kelto "Victoria Seaways" vadas.
Pirmąkart Metų jūrininkas Klaipėdoje buvo išrinktas 2009 m. Juo tapo tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.
2010 m. šis titulas atiteko tolimojo plaukiojimo kapitonui Jakubui Jakubovskiui, 2011 m. – bocmanui Algirdui Traškevičiui, 2012 m. – jūrinio kelto kapitonui Vytautui Valterui, 2013 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonui Aleksandrui Sbitnevui.
