-
Istorinio Smiltynės kurhauzo atgimimas: restauruotas įspūdingas viešbutis laukia šeimininkų 19
Laikas ir žmonės daug ką sugriovė
Kurhauzas yra vienas įstabiausių Kuršių nerijos šiaurinės dalies kultūros paveldo objektų. 1900 m. Smiltynę prijungus prie miesto, ji tapo pagrindiniu Klaipėdos kurortu, o 1901 m. pastatytas kurhauzas tapo šios vietos užstatymo dominante. Tai buvo moderniausias to meto viešbutis Lietuvos pajūryje. Pastatas žymus tam laikotarpiui būdinga šveicariško stiliaus su jugendo elementais stilistika. Smiltynės kurhauzas išsiskiria dominuojančiu tūriu, stogo forma, būdinga pagrindiniam fasadui simetrine kompozicija, dekorui panaudotais fachverko elementais. Pastato stilių atitinkantis dekoras panaudotas ir mediniame priestate.
Kurhauzo pastatas sėkmingai funkcionavo iki 1940 m. Labiausiai jis nukentėjo 1978 m. atliktos rekonstrukcijos metu, kai buvo nugriauta mūrinė pastato dalis iki pirmo aukšto, sunaikinti autentiški fasadų apdailos ir dekoro elementai, taip pat įspūdingos architektūros išorės laiptai. Interjere išliko tik vidiniai laiptai ir pirmo aukšto koridoriaus arkos. Kurhauzo pastatas buvo pritaikytas „Klaipėdos“ viešbučio filialui, o mediniame priestate veikė kavinė. Kelis dešimtmečius pastatas nebuvo eksploatuojamas. Tik 2006 m. pradėti tyrimų ir projektavimo darbai.
Neužsidarys nuo visuomenės
Vėliau, po ilgų derybų, kauniečiai verslininkai Paulius Tamošiūnas ir Saulius Jonaitis įsigijo Smiltynės kurhauzą.
„Visuomenė gali nenuogąstauti, kad kurhauzo neliks ar jis nebus prieinamas visuomenei. Buvęs kurhauzas virs apartamentų viešbučiu. 70 proc. apartamentų bus parduoti, o jų savininkai galės dalyvauti viešbučio platformoje. Per abu pastatus bus įrengta apie 50 apartamentų“, – pridūrė pašnekovas.
Investicijos į šį projektą siekia 7 mln. eurų, jau investuota 3 mln.
„Džiaugiamės Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento požiūriu į šio projekto atgaivinimą, tikrai juntame institucijų palaikymą. Neseniai sulaukėme 250 tūkst. eurų kultūros paveldo objektų tvarkybos kompensacijos“, – tvirtina P. Tamošiūnas.
Atkurs ir laiptus
Nepaisant biurokratinių trukdžių, kurhauzo atgimimas įsibėgėjęs. Šiuo metu jau restauruotas pagrindinio pastato stogas, fasadas ir medinė dalis. Kitąmet birželį turėtų būti baigti pagrindinio pastato restauracijos darbai.
„Sudėtingiausia buvo atkurti pirminę fasadų architektūrą, sunaikintus apdailos ir dekoro elementus, įspūdingus marių link vedančius išorės laiptus. Rekonstruojant menkavertį ūkinį statinį reikėjo sukurti naujos architektūrinės kokybės pastatą, kuris su pagrindiniu pastatu sudarytų architektūrinį ansamblį. Nemažas iššūkis buvo sutvarkyti didelę pastato teritoriją, išsaugant esamus vertingus želdinius ir sukuriant visą viešbučiui reikalingą infrastruktūrą“, – pasakoja projekto autorė architektė Laima Šliogerienė.
Planinė pastato struktūra po rekonstrukcijos išliks mažai pakitusi, bus išsaugotos ir restauruotos esamos laiptinės, arkos koridoriuose ir mozaikinio betono grindų danga centrinėje laiptinėje. Pagal analogus projektuojamos ir atitinkamos stilistikos vidaus durys. Projekto autorės teigimu, numatyta restauruoti esamą baseinėlį ir atkurti buvusius teniso kortus.
„Labai džiaugiuosi, kad objekto savininkai suvokia išskirtinę jo vertę, nes restauracija atliekama laikantis visų projektinių sprendinių ir labai kokybiškai“, – pridūrė architektė.
Giria: P. Tamošiūno ir jo komandos ambicijos džiugina kultūros paveldo specialistus.
Laiko vienu svarbiausių
Tikimasi, kad kurhauzo atgimimas taps visos Smiltynės transformacijos į kurortinę teritoriją simboliu.
„Reikėtų drąsiai pasidžiaugti tuo, kad privatus verslas atėjo į visai Lietuvai svarbų kampelį. Objektas, turintis daugiau kaip 100 metų istoriją, dėl įvairių aplinkybių ilgą laiką buvo tarsi gyvas priekaištas. Žinia, kad objektas bus gaivinamas, buvo viena geriausių per visą šios kadencijos darbų istoriją“, – paklaustas, kaip vertina Smiltynės kurhauzo atgimimą, pabrėžė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Anot jo, kurhauzas – tarsi viso regiono papuošalas ir džiaugsmas, kurio ilgokai laukė ir patys klaipėdiečiai, ir, tikėtina, dalis Lietuvos. „Jo atgimimas bus impulsas ir Klaipėdos miestui skirti daugiau dėmesio šiai teritorijai: nebeužteks tik diskusijų ir planų, reikės konkrečiai prisidėti prie visos Smiltynės vystymo“, – tikino miesto vadovas.
V. Grubliauskas atmeta kritiką, kad patekęs į privačias rankas šis istorinis objektas taps mažiau prieinamas. „Man nepriimtina „šuns ant šieno“ pozicija. Ar geriau matyti tai, kas griūva, ar vis dėlto pasidžiaugti, kad toks objektas bus sutvarkytas, nors gal ir nebus galimybės patekti į kiekvieną kampelį. Natūralu, kad projekto vystytojai norės pritraukti kuo daugiau žmonių, todėl spėju, kad bus rasta būdų, kaip parodyti kurhauzą“, – svarstė Klaipėdos meras.
Prabangos detalių netrūksta
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas laikinai einantis Robertas Motuzas pasidžiaugė, kad po daugelio metų Smiltynės kurhauzas atgimsta tai misijai, kuriai ir buvo sukurtas, – būti poilsiautojų traukos centru.
„Tikimės, kad savininko pasirinktas apartamentų nuomos modelis užtikrins nuolatinį pastato naudojimą ir priežiūrą, o tai paveldo objektams yra labai svarbu“, – pabrėžė paveldo ekspertas.
Pastatas Smiltynėje išsiskiria savo šveicariškų vilų stiliaus architektūra, tūriais ir gana didele istorines komplekso ribas žyminčia teritorija, kuri kultūros paveldo objekto valdytojui leis vykdyti ir buvusias istorines funkcijas, tarkim, atkurti teniso kortus.
„Ambicingas ir sveikintinas objekto valdytojo noras atkurti sunaikintus prabangius laiptus, kurių išlikę detalūs planai ir matmenys leis tai padaryti preciziškai. Linkime, kad atgimtų ir kurhauzo prieplauka“, – pridūrė pašnekovas.
Kultūros paveldo departamentas padeda iniciatyviems kultūros paveldo objektų savininkams kompensuodamas dalį išlaidų už autentiškų elementų restauravimą, neišlikusių detalių atkūrimą, remiantis tyrimų duomenimis. Už mūrinės pastato dalies tvarkybos darbų išlaidas numatoma šių metų pabaigoje skirti 50 proc., o už medinio priestato – 70 proc. kompensaciją.
„Kompensacijų gavėjai įsipareigoja, kad objektas būtų prieinamas visuomenei lankyti, tad tikimės, kad taip bus išsklaidyti šio krašto gyventojų nuogąstavimai dėl galimo komplekso uždarumo ir Smiltynės kurhauzas bus gausiai lankomas ne tik ten poilsiaujančių, bet ir norinčių pasigrožėti išskirtiniu kultūros paveldo objektu“, – pabrėžė R. Motuzas.
Šimtametis senolis griuvo akyse
Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pasakojo, kad objekto situacija buvo sudėtinga.
„Puvo nenaudojamo pastato medinės konstrukcijos, iro mūras. Ko gero, buvę pastato savininkai nepajėgė koncentruoti finansinių išteklių ir pradėti vykdyti platesnio masto tvarkybos darbų. Daugelį metų stengtasi bent jau stabilizuoti kurhauzo būklę ir sustabdyti tolesnį pastato nykimą“, – pasakojo savivaldybės atstovas.
Tuo pat metu buvo rengiami dokumentai, reikalingi pastatui sutvarkyti. 2014 m. buvo patvirtintas sklypo detalusis planas, parengus projektą, po kelerių metų buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir paveldo tvarkybos darbų leidimai.
„Kultūros paveldo objektus tvarkyti yra nepalyginamai sunkiau. Reikia parengti ne tik techninį, bet ir tvarkybos darbų projektą, atlikti papildomus tyrimus, ekspertizę. Paveldo tvarkymo darbams reikia pasitelkti aukštesnės kvalifikacijos specialistų, o restauracinės medžiagos ir darbai kainuoja gerokai daugiau“, – pastebi V. Juška.
Klaipėdos savivaldybė šiek tiek prisidėjo prie kurhauzo tvarkybos – šiemet darbams atlikti buvo skirta daugiau kaip 76 tūkst. eurų parama.
Daugiau informacijos apie kurhauzą rasite interneto puslapyje smiltyneskurhauzas.lt.
-
(Ne)laukta naujo incidento su Mia atomazga: tyrimas nutrauktas tik dėl policijos klaidos? 27
Kaip jau rašyta, apie šį incidentą pareigūnams pranešė ne pati dainininkė, o vieno iš Kauno centre įsikūrusių viešbučių darbuotojai.
Bendrasis pagalbos centras į įvykio vietą pasiuntė ir greitosios medikus, ir policiją.
Rimtesnės medikų, konstatavusių, kad smurto iš tikrųjų būta, pagalbos nukentėjusiajai neprireikė. O policija savo suvestinėse tai, ką nustatė įvykio vietoje, apibūdino taip: „Balandžio 29-ąją, apie 13.40 val., A.Mickevičiaus gatvėje esančiame viešbutyje vyras, gimęs 1987 m., kilus konfliktui, sudavė rankomis moteriai, gimusiai 1983 m., į veidą.“
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Tačiau, nors policijos suvestinėje nebuvo užsiminta apie šio incidento dalyvių girtumą, anot pareigūnų, jis buvo su gana įprastu tokiais atvejais kvapu.
Įtariamasis iki policijos atvykimo iš įvykio vietos jau buvo pasišalinęs. Jis surastas tik beveik už dviejų parų – gegužės 1-osios vidurdienį, kai atsiliepė į pareigūnų skambutį telefonu. Ir pasakė, kur šiuo metu yra.
Policijai nuvykus į minėtą butą Vilijampolėje, jam buvo pareikštas įtarimas dėl fizinio skausmo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlimo arba nežymaus jų sveikatos sutrikdymo.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, įtariamasis viską neigė ir į kalbas su pareigūnais nesileido. Todėl jam buvo įteiktas šaukimas atvykti papildomai apklausai į policiją. Ir skirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos be ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų žinios.
Tokios pačios pozicijos minėtas kaunietis D.R., jau teistas už finansinius nusikaltimus, laikėsi ir toliau. Tiesa, vėliau ją išsakydamas jau raštu. Nors buvo gauta ekspertų pažyma, kad dainininkė visgi patyrė nežymų smurtą – du smūgius į veidą ir galimai ranka.
Už fizinio skausmo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlimą arba nežymų jų sužalojimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tačiau šio nesunkiems priskiriamo nusikaltimo atveju yra galimas ir susitaikymas. O tai įvykus, ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tačiau tam pirmiausiai būtinas įtariamojo prisipažinimas. O po to ir nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas. Tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tokiais atvejais negalima jei tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo jau buvo toks susitaikymas per pastaruosius trejus metus.
Šios plačiai nuskambėjusios istorijos atomazga buvo panaši, bet kiek kitokia. Praėjusią savaitę tik po grasinimų, kad bus atvesdinta prievarta, pagaliau į pakartotinę apklausą prisikviesta Mia jau pareiškė, kad buvo ne taip suprasta tada į viešbutį atvykusių pareigūnų. Esą žodinio konflikto su minėtu savo pažįstamu metu ji patyrė stresą, todėl galėjo klaidingai apibūdinti įvykio aplinkybes.
I.Gelūno/BNS nuotr.
Belieka priminti, ką Mia rašė socialiniuose tinkluose šiam incidentui tapus vieša paslaptimi. O tada ji ten įkėlė tokį trumpą savo komentarą: „Turėčiau palikt komentarą vieną kitą, na, bet nėra ką palikt. Kas nori, pučia burbulą, o kas nenori, tas gyvena savo gyvenimą. Todėl visus noriu nuramint, man viskas gerai! Aš gyva ir sveika, draugai! Ačiū visiems už jūsų rūpestį. O visa kita vadinama gyvenimu! Tik vienų gyvenimas praeina su tomis pačiomis situacijomis tyliai ir ramiai, o kitų – ne. Todėl aš nenoriu daugiau eskaluoti tos temos, nes kai kurie žurnalistai, pasirodo, „gerai viską žino“ ir be manęs. P.S. Ir jei apie visų mūsų ir jūsų gyvenimus pradėtų rašyti, tai galėtumėt skaityt straipsnius nuo ryto iki vakaro.“
Anot teisėsaugininkų, nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą teko ir dėl to, kad jis buvo pradėtas ne pagal tą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Tiesiog užsikabinta už to, kaip Mia tada įvardijo savo santykius su D.R., nors, kaip paaiškėjo vėliau, jie buvo įvardyti netiksliai.
Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, būtinas nukentėjusiojo pareiškimas, o Mia jo policijai nerašė. Ir tikino neketinanti to daryti, nes niekam dėl šio įvykio neturi jokių pretenzijų.
