Vyras pernai rugsėjį telefonu per „Messenger“ programą bendravo su nepažįstama moterimi ir jos paprašytas nusirengė bei filmavosi nuogas, vėliau iš jo buvo reikalaujama pinigų už tai, kad įrašas nebūtų viešinamas.

Už pornografinio turinio vaizdo medžiagos pagaminimą ir platinimą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai kaltinamajam skyrė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui.

„Kaltinamasis, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas ir suprasdamas, kad filmuojasi, pagamino pornografinio turinio vaizdo įrašą, kurį išplatino siųsdamas ir transliuodamas per ikiteisminį tyrimą nenustatytam asmeniui“, – pranešime cituojama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė.

Kaltinamasis žinutėmis susirašinėjo lietuvių kalba, tačiau socialiniam tinklui pateikus atsakymą dėl IP adreso, iš kurio jungėsi moteris, paaiškėjo, kad IP adresus administruojanti įmonė galimai yra Afrikoje.

Per vaizdo pokalbį vyras pamatė, kad moteris, kuri jam skambina, yra nuoga. Ji paprašė, kad vyras taip pat nusirengtų. Kaltinamasis sutiko.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad internetu susipažino su moterimi, kuri jam atsiuntė kvietimą draugauti per socialinį tinklą. Tą pačią dieną su ja apie dvi valandas susirašinėjo lietuviškai, ši nurodė, kad yra iš Vilniaus, jai 20 metų. Vakare moteris paprašė prisijungti prie „Messenger“ programos. Per vaizdo pokalbį vyras pamatė, kad moteris, kuri jam skambina, yra nuoga. Ji paprašė, kad vyras taip pat nusirengtų. Kaltinamasis sutiko.

Tuo metu kaltinamasis buvo išgėręs alkoholio, tačiau nurodė, kad savo veiksmus suvokė. Po vaizdo skambučio moteris parašė žinutę, kad, jei nesumokės 10,5 tūkst. eurų, ji išplatins vaizdo įrašą ir atsiuntė sąskaitos numerį. Vyras parašė, kad neturi tokių pinigų ir nemokės. Vėliau paaiškėjo, kad vaizdo medžiaga yra įdėta į internetinį puslapį. Kas tai padarė, vyras nurodė nežinąs.

Teismas pripažino, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Kaltinamajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 d. nuo dokumento gavimo dienos, vyras turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Moteris įpareigota kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, ketvirtadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas.

R. L. turės sumokėti 100 eurų proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už išlaidas, patirtas atliekant patologinį tyrimą ir Teisminę veterinarinių dokumentų ekspertizę.

Baudžiamasis įsakymas priimtas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teismas nustatė, kad kaltinamoji R. L. tyčia žiauriai elgėsi su gyvūnu. Per ikiteisminį tyrimą tiksliai nenustatyta, kiek kartų neblaivi R. L. kirviu smogė šuniui į galvos sritį. Šuo nugaišo.

Kaltinamoji prisipažino, kad būdama neblaivi, kirviu užmušė savo šunį. Tai įvyko šiemet gegužės 18-ąją, po pietų, namuose. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamoji nurodė, kad šuniui galėjo būti maždaug treji metai. Jį augino nuo mažens. Anot R. L., šuo darėsi vis agresyvesnis, ne kartą jai ir sugyventiniui buvo įkandęs.

Gegužės 18-ąją kaltinamoji su sugyventiniu vartojo alkoholį. Tą rytą šuo pabėgo iš aptvaro ir lakstė po kaimą. R. L. šunį rado kaime ir norėjo parsivesti namo, tačiau jis du kartus jai įkando į ranką. Vėliau šuo parbėgo į namus ir kaltinamosios sugyventinis jį uždarė voljere. Tačiau augintinis vėl pabėgo.

Kaltinamoji tvirtino tuomet ir nusprendusi užmušti šunį, kad nekeltų pavojaus jai ir kaimo gyventojams.

Kaltinamoji neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamoji prisipažino, R. L. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Kaltinamoji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per keturiolika dienų nuo dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įvairioms frakcijos atstovaujančių parlamentarų grupė įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas.

Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, jie siūlo papildyti Baudžiamojo kodekso kai kuriuos straipsnius, įtraukiant neapykantos skatinimą dėl lytinės tapatybės, odos spalvos, pilietybės bei etninės kilmės kaip vieną iš nusikalstamos veikos požymių.

Į Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma kovai įtraukti naują straipsnį, kuris numatytų administracinę atsakomybę už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.

„Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens lyties pajautimas bei su tuo susijęs savęs (ne)priskyrimas konkrečiai lyčiai. Įtraukus šį požymį, būtų užtikrintas teisinis tikslumas, išvengiama plečiamo Baudžiamojo kodekso nuostatų aiškinimo, padidėtų translyčių asmenų apsauga nuo neapykantos kurstymo veikų, taip pat būtų atspindėta jų padėtis oficialioje kriminalinėje statistikoje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jei Seimas pritartų, būtų taikoma administracinė atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi ar niekinama žmonių grupė ar jai priklausantis asmuo, taip pat tam, kas viešai tyčiojosi ar niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Už neapykantos skatinimą kaip vieną iš sankcijų siūloma numatyti ir viešuosius darbus.

Tokios veikos užtrauktų baudas nuo 560  eurų  iki 1200 eurų, pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas galėtų užtraukti baudą asmenims nuo 1200 eurų iki 2000 eurų, ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1100 eurų iki 3000 eurų.

Taip pat siūloma numatyti, kad už neapykantos kurstymo tyrimą bei protokolų surašymą būtų atsakinga policija. 

Už neapykantos skatinimą kaip vieną iš sankcijų siūloma numatyti ir viešuosius darbus. Baudžiamajame kodekse siūloma numatyti, kad "tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų".

Pagal projektą, „tas kas viešai skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Siūloma taip pat  įteisinti, kad „tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. Už tokias  veikas atsakytų  ir juridinis asmuo.

Viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų būtų baudžiamas, pagal projektą, „tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba skatinti neapykantą ar kurstyti smurtauti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją“.

Beje, dalį neapykantos kurstymo veikų (tyčiojimasis ir niekinimas) siūloma perkelti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamajame kodekse naudojama formuluotė „siekiant išreikšti neapykantą“ ne visiškai atskleidžia visas neapykantos nusikaltimų sudėtines dalis, kurių vienas pagrindinių elementų yra priešiškumas dėl individo priklausymo socialiai pažeidžiamai grupei, siūloma papildyti neapykantos kurstymo motyvą, įtraukiant „išankstinių neigiamų nuostatų grįstą priešiškumą“.

Administracinių nusižengimų  ir Baudžiamojo kodeksų pataisas įregistravo Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Matas Maldeikis,  Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė,  Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas.

Kaip teigiama pranešime, Vilniuje gyvenanti 27-erių Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė šių metų kovo pirmą dieną į matavimosi kabiną vienoje prekybos centro „Mega“ parduotuvėje nusinešė jai patinkančių drabužių ir specialiu prietaisu nuėmė apsaugos priemones ir sudėjo jas į metalinę dėžutę.

Du „Nike“ megztinius ir dvejas tampres, „Tommy Hilfiger“ megztinį ir keturis moteriškus marškinėlius „Levis“, kurių vertė 375 eurai, moteris susikrovė į krepšį ir pasišalino. Netrukus ją sulaikė apsaugos darbuotoja, kuri stebėjo merginą, nes ji pasirodė įtartina.

Mergina kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, dėl savo poelgio gailėjosi. Kaip teigiama teismo pranešime, mergina paaiškino, kad tiesiog norėjo nemokamai įsigyti drabužių. 

Buvęs Lietuvos kariuomenės Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko instruktorius Donatas Kuchta nubaustas 180 valandų viešųjų darbų, kuris turės atidirbti per devynis mėnesius – po 20 valandų kas mėnesį.

„Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų. Kadangi asmuo yra jaunas, darbingo amžiaus, fiziškai stiprus, todėl, teismo nuomone, viešieji darbai geriausiai atitiks bausmės paskirtį bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą”, – teigia bylą išnagrinėjusi ir pirmadienį nuosprendį paskelbusi teisėja Laima Šeputienė.

Bylos duomenimis, 30-metis D.Kuchta pernai liepos 21-ąją būdamas neblaivus (1,69 prom.) po eismo įvykio nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų grįžti į įvykio vietą, iš kurios pasišalino.

D. Kuchtai nepaklusus policijos pareigūnų reikalavimams, pastarieji bandė prie jo prieiti arčiau. Tačiau D.Kuchta aktyviai priešinosi spardydamasis abejomis kojomis, mosuodamas rankomis. Vienam bandančiam prisiartinti policininkui jis spyrė į dešinės kojos šlaunį ties keliu. Sumušimą apžiūrėję ekspertai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų.

Teisme nukentėjusysis pasakojo, kad patruliuodami su kolege sulaukė iškvietimo, jog Kuršių gatvėje Kaune eismo įvykio metu galėjo nukentėti žmonės, buvo apgadinti automobiliai. Pareigūnai įvykio vietoje rado sudaužytą BMW ir apgadintus dar kelis automobilius. Įvykį matę žmonės pasakojo, kad jį sukėlę vyrai pasišalino ir nubėgo į šalimais esančio namo laiptinę.

Pareigūnai šiuos vyrus rado liudininkų nurodytame bute. Nuo alkoholio apsvaigęs D. Kuchta neigė sukėlęs eismo įvykį ir nepakluso pareigūnų reikalavimams sugrįžti į įvykio vietą. Vyras aktyviai priešinosi pareigūnams, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Taip pat jis atsisakė tikrintis girtumą, todėl buvo nuvežtas į Kauno klinikas kraujo mėginiui paimti.

Dėl automobilio vairavimo neblaiviam ir turto sugadinimo D.Kuchtai iškelta atskira baudžiamoji byla taip pat nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.

Šį nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.

Viešųjų darbų programos nebeliko nuo liepos 1-osios.

Uostamiesčio savivaldybės specialistai rengia ją pakeisiančią Užimtumo didinimo programą. Dėl jos vyko pasitarimas su Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovais.

Miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė informavo, kad susitikime aiškintasi, kuo naujoji programa skiriasi nuo buvusios. Darbo biržos atstovai pasakojo, kaip ją sekėsi parengti kitoms savivaldybėms.

"Naujoji programa orientuota į grupes, kurios darbdaviui nėra patrauklios, bet jas reikia traukti iš šešėlio – į socialiai pažeidžiamiausius asmenis, užribio žmones. Siekiama, kad jie įgautų darbo įgūdžių arba juos atnaujintų", – teigė vicemerė.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė tvirtino, kad Užimtumo didinimo programa pradės veikti dar šį – antrąjį metų pusmetį. Ji parengta senosios pagrindu. Užimtumo didinimo programa bus teikiama tvirtinti miesto tarybai.

"Buvo gairės, kryptys, jomis vadovaudamiesi kūrėme programą, kaip įpareigojo ministerija. Patvirtinus ją, rengsime kitas būtinas tvarkas. Kai turėsime pastarąsias, kartu su Darbo birža galėsime pradėti įdarbinti žmones. Tikimės, kad taip nutiks jau paskutinį metų ketvirtį", – vylėsi vedėja.

Pasak G.Vilimaitienės, šio pusmečio darbų pobūdis išliko toks pats kaip ir Viešųjų darbų programoje: kraštovaizdžio, nekilnojamųjų turto vertybių, saugomų teritorijų, sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbiniai darbai, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra.

Toliau bus rengiama nauja tvarka, kuri galios kitais metais. Vyksta diskusijos, kaip geriausia organizuoti Užimtumo didinimo programą. Susitikime pasiūlyta surengti darbdavių apklausą, kas jiems buvo priimtina ankstesnėje programoje, ką reikėtų keisti.

"Įvertinsime ir darbų pobūdį, ir darbdavių atranką, ir grupes, į kurias orientuota programa. Šiems metams tam nebebuvo laiko", – pabrėžė vedėja.

Pagal Viešųjų darbų programą, už įdarbintą žmogų dalį lėšų darbdaviui sumokėdavo savivaldybė, kitą – Darbo birža. Užimtumo didinimo programoje apmokėjimu pasirūpins savivaldybė. Darbo birža tik nukreips žmones.

Savivaldybės jau dabar skaičiuoja, kad bedarbių bus įdarbinama mažiau, mažiau galimybių bus įsidarbinti ir nepilnamečiams. Tačiau naujovė – savivaldybės galės kompensuoti už bedarbių atvykimą į darbą.

Alytaus rajone Butrimonių seniūnijoje viešuosius darbus šiuo metu dirba 5 asmenys. Darbo daug – reikia nušienauti 10 kapinių teritorijas, piliakalnį, parką – apie 10 hektarų žaliųjų plotų. Pernai po du mėnesius dirbo 20 žmonių.

„Padedame vienišiems žmonėms sukapoti malkas, tokių žmonių turime daugiau nei 15-a. Yra ir įvairių kitų darbų, kuriuos tenka atlikti. Jeigu nuo liepos pirmosios viešųjų darbų programos neliks, su nerimu lauksime, kas bus“, – dėstė Alytaus r. Butrimonių seniūnas Algirdas Jusas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ramina – esą savivaldybės nuo liepos galės pačios kurti gyventojų užimtumo rėmimo programas ir įdarbinti ne tuos bedarbius, kuriuos siunčia Darbo birža bei tuos, kuriems labiausiai trūksta užimtumo ir pajamų.

„Seniūnai, manau, pakankamai gerai žino tuos žmones, kurie neturi darbo ir jiems reikia įsidarbinti. Galbūt kai kuriems žmonėms reikia ne viešųjų darbų, bet pavyzdžiui, pagalbos išbrendant iš tam tikrų priklausomybių“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius sako Kęstutis Zaura.

Iki šiol pirmenybė įdarbinant bedarbius teikiama mažus vaikus auginančioms motinoms, ilgalaikiams bedarbiams, iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims, socialinės rizikos šeimoms. Tačiau savivaldybės pageidautų keisti įdarbinimo prioritetus.

„Darbo trukmė, norėtumėm, kad būtų 4–6 mėnesiai, nes 2 mėnesiai nėra pakankamas laikas. Kaip prioritetinę sritį išskirtumėm būtent jaunus žmones, kurie baigę studijas ar profesines mokyklas, dar neturi reikiamos profesinės patirties, jiems sunku įsidarbinti“, – sakė  Alytaus m. savivaldybės Socialinės paramos sk. vedėjo pavaduotoja Roberta Samuolytė-Kisielienė.

Alytaus miesto ir rajono savivaldybės suskaičiavo, kad už mažesnes tikslines dotacijas iš socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo liepos įdarbins mažiau bedarbių nei pernai – rajone 60, mieste beveik šimtu.

Nuo liepos viešųjų darbų negalės dirbti nepilnamečiai, tačiau teises į viešuosius darbus įgis neįgalieji, net ir neturintys bedarbio statuso.