Kuršiai garsėjo žiaurumu

Kuršiai yra minimi kaip vieni iš Baltijos jūros piratų, kurie savo laivais grasino Gotlando salos ir netgi žemyninės Švedijos gyventojams. Tai liudija, kad anuomet kuršiams nieko nereiškė nuplaukti 300–500 kilometrų Baltijos jūra.

Tačiau yra ir liudijimų, kad kuršiai, nors ir buvo labai karingi, vengė tiesioginio susidūrimo su vikingais. Žavimės vikingų žygiais, jų gebėjimais pačių pasidarytais laivais įveikti tūkstančius kilometrų. Nepaisant to, vikingai laikytini savotiškais jūrų piratais, nors tiesiogiai puldinėjo ne laivus, o siaubė pakrantes.

Vikingai pajūrio žemes, tarp jų ir dabartinės Lietuvos, lankė VIII–XI a. Kuršiai, taip pat ir prūsai, jiems atsakydavo nusiaubdami Švedijos ir Gotlando pakrantes. Apskritai paėmus, vikingai Baltijos jūroje nebuvo tokie aktyvūs kaip Šiaurės jūroje.

Kai vikingų Baltijoje neliko, į tuščią "verslo lauką" įsiliejo kuršiai. Jie netgi buvo praminti žiauria gentimi, nes negailėdavo nei pirklių, nei piligrimų.

Pasibaigus XI amžiui, kai vikingų Baltijoje neliko, į tuščią "verslo lauką" įsiliejo kuršiai. Jie netgi buvo praminti žiauria gentimi, nes negailėdavo nei pirklių, nei piligrimų.

Livonijos kronikininkas Henrikas Latvis yra aprašęs, kas atsitiko, kai 1210 m. Rygos vyskupo Alberto piligrimus užpuolė kuršiai.

"Vienus piligrimus kuršiai užmušė ietimis, kiti nuskendo, dar kitus sužeidė. Kuršiai surinko užmuštuosius, išrengė juos, pasidalino drabužius. Pasiėmė viską, ką rado pas užmuštuosius", – aprašyta kronikoje.

Garantija: nuo užpuolikų Klaipėdą saugojo pilis. 1535 m. J.Klingenbeko tapytas paveikslas.

Pilis piratų nepamatė

Tuo metu, kai buvo aprašytas šis epizodas, Klaipėda dar neegzistavo, tačiau kuršių kaimelių pagal Baltijos jūrą jau buvo. Iki tol skandinavų vikingai jau ne kartą buvo apsilankę ir kuršių žemėse, per Kuršių marias ir Nemuną įsiskverbę gilyn į dabartinės Lietuvos teritorijas.

Nieko ypatingo jie nerado, nes kraštas buvo apaugęs miškais, pagal Nemuną buvo ir gana pelkėtos vietos.

Perplaukę sąsiaurį, kur dabar yra Klaipėda, skandinavų piratai taip pat nieko išskirtinio neišvydo. Jų siautėjimo Baltijos jūroje laikotarpiu VIII–XI amžiais Memelburgo pilies ir didesnio gyventojų sambūrio tame krašte dar nebuvo.

Po 1275 m., kai dabartinės Klaipėdos teritorijoje Livonijos ordinas įkūrė Memelburgo pilį, ne tik skandinavų vikingų, bet ir kuršių piratiniai žygiai į Baltijos jūros regionus jau buvo beveik išsikvėpę. Memelburgo piliai pavojų jau kėlė ne kokie nors jūros piratai, o sausumos karžygiai iš Žemaitijos. Žinomi atvejai ir kai pilį nusiaubė atvykėliai laivais iš Švedijos, vėliau ir Rusijos imperijos kariai.

Tiek Baltijos jūroje, tiek kituose uostuose visais laikais būdavo paplitusi ir nelegali veikla – kontrabanda, prostitucija, apgaulė, girtuokliavimas. Ano meto Lietuvos pajūryje žinomi reiškiniai, kaip druskos kontrabanda XVIII ir XIX amžiuose. Vyko ir ginklų, geležies kontrabanda.

Įvaizdis: senoji Klaipėdos uosto panorama nuo Smiltynės pusės, kuri galėjo traukti užpuolikus.

Vitaliečiai ir K.Štiortebekeris

Kartkartėmis Baltijos jūroje sužibėdavo vienas ar kitas piratas. Dažnai tai būdavo iš visuomenės išstumtas arba joje vietos neradęs asmuo.

Tokia yra kaperių Brolių vitaliečių gildija, kuri XIV–XIV a. piratavo Baltijos ir Šiaurės jūrose. Juos 1392 m. pasamdė Meklenburgo hercogai kovai prieš Danijos karalienę Margaritą, kuri buvo įkalinusi Meklenburgo hercogą.

Vitaliečiai naudojosi Rostoko, Ribnico, Vismaro, Stralzundo uostais, kurie yra dabartinės Vokietijos Baltijos jūros dalyje. Šie kaperiai nusiaubė Bergeną (1393 m.), Malmę, Turku, Vyborgą, Gotlandą (1394 m.). Jie įsitvirtino Botnijos ir Suomių įlankose.

Nėra jokių žinių, kad vitaliečiai būtų siautėję ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – Mėmelyje ar kur nors kitur.

1395 m. Danijos karalienė Margarita suvienijo Daniją, Švediją ir Norvegiją į Kalmaro uniją, paprašė Anglijos karo laivų ir 1398 m. sugebėjo sumušti vitaliečius. Dalis jų pasitraukė į Baltijos Šlei įlanką, dalis į Fryziją Šiaurės jūroje. Baltijos jūroje liko kapitono Klauso Štiortebekerio grupė. Ji 1401 m. buvo sumušta, kapitonas ir jo įgula paimti į nelaisvę, jam ir kitiems piratams buvo nukirstos galvos.

K.Štiortebekeris mums tarsi asocijuotųsi ir su Lietuvos pajūriu. Tačiau jis su juo nieko bendro neturėjo, nebent tik tiek, kad 2005 m. Lietuvoje buvo kuriamas filmas apie Baltijos jūros piratą Štiortebekerį.

Kitaip susiklostė į Šiaurės jūrą pasitraukusių vitaliečių dalia. Pasivadinę "lygiadaliais" (piratų šūkis dalintis po lygiai), jie Norvegijos pakrantėse, o kartais ir Baltijos jūroje plėšikavo iki pat 1440 m.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

12-ojo turo rungtynės iškart žadėjo intrigą, nes tiek vienoje, tiek kitoje komandoje netrūksta ambicingų futbolininkų. „Vyčio“ ekipa, ginanti čempionės titulą siekia išstumti jonaviečius iš lygos lyderių pozicijos. Neveltui kaunieičiai nuo pirmųjų minučių ėmė bombarduoti varžovų vartus. Pirmasis baudos smūgiu 7 min. pasižymėjo Artūras Juchno. Vos po minutės svečiai persvarą padvigubino – graži jų kombinacija pasibaigė Luko Sendžiko šūviu į viršutinį vartų kampą.

Likus žaisti mažiau nei 2 minutes pirmajame kėlinyje, rungtynių arbitrai pirmą kartą Lietuvos Futsal A lygos istorijoje pasinaudojo VAR galimybe. Po peržiūrėto epizodo Vladimirui Derendiajevui buvo parodyta geltona kortelė, o į „Vikingų“ vartus paskirtas 10 metrų baudinys. Jo realizuoti stojo L.Sendžikas, bet vartininkas atrėmė puolėjo smūgį ir „Vytis“ savo persvaros nepadidino.

Už to „Vikingai“ bandė kabintis ir antrojo kėlinio pradžioje jiems pavyko įmušti savo pirmąjį įvartį. Žaidžiantys komandos treneris Jurijus Jeremejevas, suklaidino priešininką ir atliko tikslų perdavimą, po kurio kamuolį į tuščius vartus pasiuntė Genaras Samsonikas.

„Vikingai“ toliau bandė kurtis progas įvarčiams, bet daugybės jų neišnaudojo. Visgi, svarbiausia buvo tai, kad „Vikingai“ ne tik sugebėjo apsiginti nuo varžovų atakų, bet išnaudojo savo pačią paskutinę rungtynių progą. Likus vos sekundei iki rungtynių pabaigos, J.Jeremejevas pasiuntė kamuolį į varžovų vartus ir išplėšė savo komandai tašką.

„Pagal varžybų scenarijų turėtume džiaugtis išplėštu tašku, bet pagal žaidimą galėjome ir laimėti“, - teigė mačo didvyris.

Po šių lygiųjų „Vikingus“ ir „Vytį“ toliau skiria 5 taškai, bet antroje vietoje esantis „Vytis“ yra sužaidęs trimis rungtynėmis mažiau. Šis mačas tapo paskutine repeticija „Vyčiui“, išvykstančiam į UEFA salės futbolo Čempionų lygos egzaminą. TOP-32 etape Lietuvos čempionai žais su Vokietijos čempionais „Hohenstein-Ernstthal“ ekipą. Vienintelės rungtynės vyks Vokietijoje šeštadienį.

Ant Rioko akmens, IX amžiuje pastatyto netoli Veterno ežero Švedijos pietuose, yra ilgiausias pasaulyje įrašas runomis: daugiau kaip 700 runų.

Manoma, kad akmuo buvo pastatytas kaip paminklas žuvusiam sūnui, bet tiksli teksto prasmė nebuvo aiški, nes kai kurių jo dalių trūksta, jis užrašytas skirtingomis rašto formomis.

Tekste minimi kažkokio „Teodoriko“ didvyriški žygiai. Kai kurie mokslininkai mano, kad čia kalbama apie Teodoriką Didįjį, VI amžiaus ostgotų dabartinėje Italijos teritorijoje karalių.

Tačiau dabar trijų Švedijos universitetų mokslininkai įtaria, kad šie įrašai veikiau yra aliuzija į gresiantį itin sunkių žiemų periodą, nes akmenį pastatęs žmogus bandė į savo vaiko mirtį pažvelgti iš platesnės perspektyvos.

„Įraše kalbama apie sūnaus mirties sukeltą nerimą ir naujos klimato krizės, panašios į katastrofišką krizę po 536 metų, baimę“, – rašė tyrimo autoriai.

Manoma, kad šią VI amžiaus klimato krizę nulėmė virtinė ugnikalnių išsiveržimų, kurie smarkiai paveikė klimatą, sumažindami vidutinę temperatūrą, sunaikindami derlių ir sukeldami badą bei masinius išmirimus.

Apskaičiuota, kad dėl to gyventojų skaičius Skandinavijos pusiasalyje sumažėjo mažiausiai 50 proc., ir mokslininkai pažymi, kad atsiminimai apie tuos įvykius galėjo būti perduodami kitoms kartoms ir net paveikė mitologiją.

„Itin grėsmingi“

Naujoji interpretacija grindžiama kompleksine kelių disciplinų, įskaitant filologiją, archeologiją ir religijos istoriją, mokslininkų traktuote.

Akmenyje iškaltos frazės rodytų, kad tekste kalbama apie mūšius, įvykusius per 100 metų.

Tačiau mokslininkai spėja, kad kalba gali eiti apie kitokius mūšius: „šviesos ir tamsos, šilumos ir šalčio, gyvenimo ir mirties kovą“.

Mokslininkai taip pat atsižvelgė į virtinę įvykių teksto autoriaus gyvenimo metu, kurie galėjo „atrodyti itin grėsmingi“.

„Galinga Saulės audra nudažė dangų dramatiškais raudonais atspalviais, javų derlius nukentėjo itin šaltą vasarą, o vėliau iškart po Saulės patekėjimo įvyko jos užtemimas“, – sakė Upsalos universiteto archeologijos profesorius Bo Graslundas (Bo Greslundas).

„Net vieno šių įvykių būtų pakakę baimei dėl naujo Fimbulvinterio sukelti“, – pridūrė B. Graslundas, paminėdamas germanų ir skandinavų mitologijos apokaliptinę žiemą, pranašaujančią artėjantį ragnaroką – pasaulio žūtį.

Kiek vėliau iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atskrido serialo „Vikingai“ (angl. „Vikings“) žvaigždė Georgia Hirst. Anksčiau Lietuvą pasiekusi komiksistų pora suspėjo ne tik įsikurti stende, bet ir susitikti su jiems išpopuliarėti padėjusiu, 50 milijonų skaitytojų visame pasaulyje turinčiu lietuvių kilmės portalu „Bored Panda“.

Penktadienį atvykusios įžymybės prisijungė prie ketvirtadienį Lietuvą jau pasiekusių aktorių Davido Faustino, Steveno Oggo, internetinių komiksų „Cyanide & Happiness“ kūrėjo Robo DenBleykerio ir realistiškų žvaigždžių kaukių gamyba garsėjančio Landono Meierio („Hyperflesh“). Jų vizito tikslas – savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose šurmuliuosiantis populiariosios kultūros renginys „Comic Con Baltics 2019“.

„Džiaugiamės, kad visi renginio svečiai sostinę pasiekė sklandžiai ir sėkmingai. Kai kurie iš jų jau spėjo ne tik susipažinti su Vilniaus senamiesčiu, bet ir aplankyti jo apylinkes. Nekantraujame kada įvyks aktorių ir kūrėjų susitikimas su Baltijos šalyse jų laukiančiais gerbėjais“, – sako renginio organizatorius Tomas Vievesis.

Oro uoste atvykusias žvaigždes pasitiko renginio atstovai, lydėsiantys ir asistuosiantys svečiams viso „Comic Con Baltics 2019“ savaitgalio metu. Šiandien atvykusius Yehuda ir Maya Devir bei aktorę G. Hirst pasitiko asmeniniai vairuotojai.

Padėkojo už populiarumą

Anot organizatoriaus, pirmieji šiandien atvykę svečiai nuveikti spėjo bene daugiausiai. Yehuda ir Maya Devirai ne tik įsikūrė savo stende, bet ir aplankė žmones, prieš dvejus metus atnešusius jiems populiarumą.

„Vos nusileidę Vilniuje, penkių didelių lagaminų lydima Devirų šeima patraukė tiesiai į „Litexpo“ parodų rūmus, kur norėjo apžiūrėti specialiai jiems įrengtą stendą bei paruošti gerbėjams į Lietuvą atvežtas autorines komiksų knygas“, –sako organizatorius.

Kiek vėliau, lydimi organizatorių, komiksus kuriantys Izraelio menininkai patraukė į Antakalnį – į čia įsikūrusį lietuviškos kilmės, daugiau nei 50 milijonų skaitytojų visame pasaulyje turinčio portalo „Bored Panda“ būstinę.

„Prieš daugiau nei dvejus metus „Bored Panda“ pastebėjo Devirų šeimos kuriamus komiksus ir pasidalino jais savo portale. Vos per keletą dienų kūrėjų „Instagram“ sekėjų skaičius išaugo keliolika kartų, o šiandien ji siekia jau 5 milijonus“, – sako T. Vievesis.

Susitikimo metu Yehuda ir Maya Devirai juos draugiškai priėmusiai „Bored Panda“ komandai negailėjo šiltų žodžių, sakydami, kad jų platforma keičia žmonių gyvenimus.

Atvyko visos kviestinės renginio žvaigždės

Pozityviai nusiteikusi, anot organizatoriaus, ir kiek vėlesniu skrydžiu iš Londono atvykusi žinoma britų aktorė G. Hirst. Ji – paskutiniuoju „Comic Con Baltics 2019“ organizatorių lauktuoju lėktuvu nusileidusi kviestinė renginio žvaigždė.

„Aktorės skrydis praėjo sklandžiai, lydima renginio atstovų G. Hirst iškeliavo ilsėtis prieš rytojaus renginį. Išvysti aktorę renginio lankytojai galės jau 12 valandą – atidarymo ceremonijos metu. Diskusijos su aktore vyks šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 valandos“, -– sako T. Vievesis. Ji seriale „Vikingai“ įkūnija Torvi personažą.

Susipažinti su į sostinę atvykusiais garsiais aktoriais bei komiksų kūrėjais gerbėjai galės jau šį šeštadienį ir sekmadienį – rugsėjo 21-22 dienomis – „Litexpo“ parodų rūmuose, Vilniuje.

Trečius metus iš eilės vyksiančiame renginyje lankytojų taip pat lauks naujausių lietuviškų filmų pristatymai, trumpametražių lietuviškų filmų peržiūros, vaizdo žaidimų ir jiems skirtos moderniausios įrangos išbandymas, komiksai ir pasaulyje garsūs komiksistai, cosplay pasirodymai, šeimų erdvė ir daug kitų, tiek suaugusiems, tiek mažiesiems skirtų pramogų.

Kasmetiniu tapusio populiariosios kultūros renginio „Comic Con Baltics“ organizatoriai praneša, kad į jau paskelbtų aktorių gretas prisijungia ir serialo „Vikingai“ gerbėjams puikiai pažįstama britų aktorė Georgia Hirst. Susitikti su fanais Lietuvoje aktorę pakvietė „Telia“, matydama išmaniosios televizijos „Kino klube“ rodomo serialo populiarumą šalyje.

„Puikiai žinome, kiek daug gerbėjų serialas „Vikingai“ turi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, tad džiaugiamės galėdami patvirtinti, kad jau šį rudenį fanai turės galimybę gyvai susitikti su viena iš pagrindinių projekto žvaigždžių – Georgia Hirst. Žinoma britų aktorė seriale įkūnijo ryškų ir charizmatišką, žiūrovų mėgstamą vikingės Torvi personažą“, – sako „Comic Con Baltics“ organizatorius Darius Krasauskas.

Kanadiečių ir airių istorinis-draminis televizijos serialas „Vikingai“ „History Channel“ žiūrovų ekranus pasiekė dar 2013 metais. Tuo metu – kaip trumpos apimties, vieno sezono projektas. Vis dėlto, sulaukęs didelės sėkmės, serialas buvo pratęstas antrajam, o vėliau – dar keturiems sezonams. Šeštasis ir paskutinysis „Vikingų“ sezonas baigėsi šių metų žiemą.

„Georgia Hirst įkūnijo ryškų, drąsų ir kartais net kiek bebaimį personažą, kuris, neabejotinai, yra vienas iš fanų favoritų viso serialo metu. Aktorės vaidinama stipri kovotoja Torvi žiūrovams buvo matoma nuo antrojo sezono iki pat serialo pabaigos. Tai viena iš daugiausiai epizodų seriale turėjusių veikėjų“, - sako „Comic Con Baltics“ organizatorius.

Anot D. Krasausko, įdomu tai, kad „Vikingų“ kūrimo procesas ir užkulisiai G. Hirst yra žinomi geriau, nei bet kuriam kitam serialo aktoriui.

„Aktorė nėra vienintelė žinoma kino pasaulio asmenybė savo šeimoje. Jos sesuo Maude Hirst taip pat yra garsi, „Vikingų“ seriale Helgos personažą vaidinusi aktorė. Tuo tarpu aktorės tėvas – Michael Hirst – yra serialo „Vikingai“ autorius ir kūrėjas, garsus kitų kino bei televizijos projektų scenaristas“, - sako D. Krasauskas.

Tiesa, Torvi vaidmuo „Vikinguose“ – tai ne vienintelis G. Hirst įkūnytas personažas. Taip pat aktorė žinoma už vieną pagrindinių vaidmenų, atliktų 2018-aisiais metais pasirodžiusiame siaubo filme „Ravers“.

„Tai talentinga ir charizmatiška aktorė, kuri vaidybos mokėsi prestižinėje, aukščiausio lygio aktorystės mokykloje „Drama Centre“, Londono menų universitete. „Drama Centre“ absolventų sąraše yra tokie garsūs aktoriai kaip Tom Hardy, Pierce Brosnan, Russel Brand, Paul Bettany ir dar daugelis kitų, mums puikiai žinomų vardų“, – sako D. Krasauskas.

Žiūrėti kultiniu tapusį „Vikingų“ serialą Lietuvoje gerbėjai gali „Telia“ išmaniojoje televizijoje, prisijungę prie platformos „Kino klubas“. Susipažinti gyvai, pabendrauti, kartu nusifotografuoti ar gauti G. Hirst parašą fanai galės rugsėjo 21-22 dienomis populiariosios kultūros renginio „Comic Con Baltics 2019“ metu, „Litexpo“ parodų rūmuose, Vilniuje.

Trečiuosius metus vyksiančiame renginyje lankytojų lauks susitikimai su pasaulyje garsiais aktoriais ir kūrėjais iš populiariausių kino bei televizijos projektų. Taip pat – naujausių lietuviškų filmų anonsai, kuriuos renginyje pristato „AVAKA“, vaizdo žaidimų ir jiems skirtos moderniausios įrangos išbandymas, komiksai ir pasaulyje garsūs komiksistai, cosplay pasirodymai, šeimų erdvė ir daug kitų, tiek suaugusiems, tiek mažiesiems skirtų pramogų.

Šalies čempiono titulą ginantis Kauno "Vytis" savo aikštėje pirmavo dviem įvarčiais, bet po dramatiškos atomazgos nusileido svečiams iš Jonavos 2:3.

Pagrindinėse "Betsafe Futsal A lyga" pirmenybių rungtynėse buvo prasidėjusi paskutinė minutė, o kauniečiai dar buvo priekyje 2:1. Vis dėlto Eisvinas Utyra, likus žaisti 58 sek., įgrūdo sviedinį į vartų tinklą ir rezultatą išlygino. Kol šeimininkai krimtosi dėl išsprūdusio laimėjimo, jonaviečiai smogė dar sykį. Likus 1 sek. "Vyčio" aikštės pusėje jie parito kamuolį iš užribio, o J.Jeremejevas netikėtai taikliai šovė į vartus.

Pirmajame kėlinyje dominavę kauniečiai savo įvarčių sąskaitą atsidarė iškart po pertraukos, kai po Justino Zagursko perdavimo smūgiavo ekipos naujokas iš Brazilijos Luizas Matsumota.

Po 3 min. šeimininkai pasižymėjo dar sykį – visiškai laisvas likęs Lukas Sendžikas tiksliai pasiuntė kamuolį į tolimąjį apatinį vartų kampą.

Vis dėlto svečiai nesutriko ir, likus žaisti 5 min., perėmęs kamuolį iš šiurkščiai suklydusių kauniečių, E.Utyra šovė į apatinį vartų kampą. Prasidėjus paskutinei minutei rezultatyviausias lygos žaidėjas pelnė savo keturioliktąjį įvartį.

"Mūsų raktu į sėkmę tapo kovingumas ir tai, kad favoritų neišsigandome. Jei būtume pabūgę ir leidę brazilams žaisti, jų nebūtume sustabdę", – teigė paskutinį tašką mače padėjęs J.Jeremejevas.

Iškovoję šeštąją pergalę per septynis turus "Vikingai" išstūmė "Vytį" iš pirmosios čempionato lentelės pozicijos. Jonaviečių sąskaitoje – 19 taškų, kauniečių – 18. Tiesa, grįžti į viršūnę čempionai galės jau rytoj, kai savo aikštėje priims Panevėžio "Sportidus" (7 taškai) futbolininkus. "Vikingai" 9-ojo turo mačą žais poryt namuose su autsaideriu Vilniaus "Bekentu" (1 taškas).

„Varžovai šiemet sustiprėję, matyt, daugiau treniruojasi kartu, todėl lengva nebus“, - teigė Justinas Zagurskas. Kauno „Vyčio“ ekipos kapitono drauge su komanda trečiadienio vakarą laukia rimtas iššūkis – akistata su artimiausiu persekiotoju Jonavos „Vikingu“.

Lietuvos salės futbolo pirmenybėse „Vikingai“ kiek netikėtai tapo pagrindiniais „Vyčio“ konkurentais. Ekipoms sužaidus po 6 rungtynes jas skiria tik du taškai, tad pergalės atveju jonaviečiai, dar nežinantys pralaimėjimų kartėlio, netgi aplenktų čempionų titulą ginančius kauniečius. Praėjusiame ture tą patį užsimojo padaryti vicečempionė Gargždų „Pramogos SC“ komanda, tačiau Kaune skaudžiai nudegė – 2:7. Žemaičiai liko ant trečiojo lyderių rikiuotės laiptelio, nuo Jonavos klubo atsilikdami 4, o nuo „Vyčio“ - jau 6 taškais. Tiek pat taškų – 12 - kaip ir gargždiškiai turi lygos naujokė „Akmenė“, tačiau ji yra žaidusi maču daugiau.

Tad šįvakar nuo 20.30 val. Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) sporto salėje vyksiančios nukeltos penktojo Lietuvos salės futbolo (Futsal) A lygos turo rungtynės bus svarbios ne tik jų tiesioginiams dalyviams, bet ir jų persekiotojams. Prieš keletą dienų „Vyčio“ vairą perėmė brazilas Luizas Carlosas Batista, pakeitęs Čempionų lygoje komandai vadovavusį savo tėvynainį Luciano Misturą bei laikinai vyriausiojo trenerio pareigas ėjusį Mindaugą Grigalevičių. Šis liko brazilo asistentu.

47-erių strategas daugiau nei du dešimtmečius pats rungtyniavo profesionaliai, o vėliau tapo treneriu ir apie dešimtmetį UPIS universitete dirbo kartu su buvusiu „Vyčio“ treneriu Luciano Mistura. Kartu jiems pavyko keturis kartus tapti Brazilijos čempionais.

„Jonavos komanda panašaus lygio kaip ir Gargždų, tik labiau treniruota, tobulinanti žaidimą standartinėse situacijose. Tačiau kažkurio vieno žaidėjo išskirti negalėčiau. Manau, ir mes turime savo kozirių, kuriais stengsimės pasinaudoti“, - mūsų portalui sakė J.Zagurskas.

Beje, šis 23 metų žaidėjas vakar atsiėmė geriausio 2018-ųjų Kauno apskrities salės futbolininko prizą.

Ant kario galvos styrantys ragai turėjo kelti siaubą VIII–XI a. Vakarų ir Rytų Europos gyventojams, kurių namus vis užpuldavo atvykėliai iš Šiaurės.

Tačiau problema ta, kad Skandinavijoje archeologams nėra pavykę rasti nė vieno ragais puošto šalmo. Nors šalmai su ragais archeologijoje žinomi, tačiau šie kituose regionuose rasti reti egzemplioriai veikiausiai buvo naudojami tik kulto tikslais. Be to, praktiškiems vikingų kariams ragai būtų buvusi didelė kliūtis mūšio lauke, jiems tikrai nereikėjo papildomų detalių savo grėsmingiems pasirodymams sustiprinti.

Istorikai išsiaiškino, kad raguotų vikingų įvaizdis atsirado tik XIX a. Skandinavijos romantikų kūryboje. Greitą jo plitimą liudija tokių šalmų panaudojimas žymioje Richardo Wagnerio operos „Nibelungų žiedas“ inscenizacijoje antrojoje XIX a. pusėje. Nuo šio laiko šalmai tapo neatskiriama vikingų kario (ir skandinavų sirgaliaus) išvaizdos dalimi, nors šis mitas jau senokai yra paneigtas.