„Popiežius kalbėjo kitaip nei anksčiau – jis sakė, kad Rusijos mentalitetas yra imperialistinis ir tai atsispindi veiksmuose Ukrainoje, ketinimuose dėl agresijos kituose regionuose“, – Žinių radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo vadovė pažymėjo, kad ši pontifiko pozicija – kitokia, nei buvo anksčiau. Jos manymu, tam įtakos galėjo turėti tarptautinės reakcijos susilaukę pasisakymai apie Rusiją ir jos kultūrą, taip pat – pokalbiai su Ukrainos dvasininkais.

„(Tonas – ELTA) pasikeitęs, ypatingai po tų pasisakymų, kurie nuskambėjo ir Lietuvoje – žinau, kad ir Ukrainos bažnyčios hierarchai turėjo ne vieną progą ilgai kalbėtis su popiežiumi“, – sakė Seimo pirmininkė.

Politikė taip pat sako popiežiui išdėsčiusi Lietuvos požiūrį į karą Ukrainoje. Anot V. Čmilytės-Nielsen, Lietuvai pristatant savo poziciją įtakingiems pasaulio asmenims, tai gali turėti įtakos ir jų situacijos vertinimui.

„Jei popiežius ir patys įtakingiausi pasaulio asmenys daugiau girdės Lietuvos poziciją, ji labiau atsispindės jų pasisakymuose. (...) Manau, kad tokie susitikimai yra labai prasmingi būtent dėl to, kad turime perduoti tiesiogiai tai, kaip matome dabartinę situaciją“, – teigė Seimo vadovė.

Popiežius kalbėjo kitaip nei anksčiau – jis sakė, kad Rusijos mentalitetas yra imperialistinis ir tai atsispindi veiksmuose Ukrainoje, ketinimuose dėl agresijos kituose regionuose.

„Šventasis sostas ir Šventasis tėvas kalba visam pasauliui, o Lietuvoje turime tendenciją (...) daryti prielaidą, kad visas pasaulis situaciją mato taip pat, kaip mes. Realybė tikrai šiek tiek labiau komplikuota“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmadienį su popiežiumi Pranciškumi Vatikane susitikusi V. Čmilytė-Nielsen pokalbio su katalikų bažnyčios vadovu aptarė šalių paramą Ukrainai, taip pat Vatikano vaidmenį remiant laisvės ir demokratijos siekiančias valstybes. Parlamento vadovė pažymėjo taip pat popiežiui pristačiusi Lietuvos poziciją dėl karo Ukrainoje.

ELTA primena, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kai kuriais savo pasisakymais popiežius Pranciškus susilaukė prieštaringų reakcijų tarptautinėje bendruomenėje.

Rugpjūčio pabaigoje tarptautinėje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl popiežiaus rusų katalikams skirto pasisakymo, kai vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.

Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“.

Vėliau popiežius Pranciškus teisinosi, kad kalbėdamas apie „didžiąją Rusiją“ turėjo galvoje turtingą Rusijos kultūros tradiciją. Popiežius sakė, kad jo žinutė buvo skirta studentams „priimti savo paveldą“.

Parlamento vadovė apie iš anksto neskelbtą vizitą į Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug“, – įraše sakė parlamento pirmininkė.

Seimo vadovė pažymėjo, kad ukrainiečiai su ginklu rankoje kovoja ne tik už savo laisvę ir suverenitetą, bet ir visos Europos laisvę.

Pasak Seimo pirmininkės, Europa savo ruožtu dabar turi padėti Ukrainai, tiek humanitarine, tiek karine pagalba, taip pat diplomatinėmis priemonėmis.

„Tačiau vis dar neužtenka to, kas padaryta. Privalome kasdien reikalauti, kad būtų nutraukta brutali agresija, atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. Privalome ir toliau nuosekliai padėti realia gynybine, politine, finansine, humanitarine ir kitokia pagalba. Užtikrinti Ukrainos oro gynybą. Kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

LNK reportažas:

Ukrainos Aukščiausioje Radoje V. Čmilytė-Nielsen lankėsi su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais.

Apie Seimo pirmininkės vizitą Ukrainoje nebuvo skelbta iš anksto. Seimo valdyba ją kovo 23–25 dienomis yra su darbo vizitu komandiravusi į Liubliną, Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina.

Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė vizito išvakarėse detalesnės informacijos apie komandiruotę į Lenkiją BNS nepateikė.

„Gavau gerą žinią, kad mano COVID-19 testas neigiamas. Tad visi, su manimi bendravę nuo ketvirtadienio, galite lengviau atsipūsti, jums izoliacija negresia“, – antradienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje pranešė politikė.

Ji taip pat teigė, kad nepaisant to, dar kelias dienas turi „padirbėti „namų arešto“ sąlygomis“.

Apie buvusius kontaktus su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis V. Čmilytė-Nielsen pranešė sekmadienį, per antrąjį Seimo rinkimų turą.

Sekmadienį politikė laimėjo kovą vienmandatėje Senamiesčio-Žvėryno vienmandatėje apygardoje. Jos vadovaujama partija dalyvauja formuojant naują valdančiąją daugumą.

„Turėjau kontaktą su dviem žmonėmis, kuriems buvo patvirtintas COVID, todėl turiu saviizoliuotis“, – BNS sekmadienį sakė partijos pirmininkė.

V. Čmilytės–Nielsen vadovaujami liberalai užsitikrino šešis mandatus Seimo rinkimų pirmajame ture, ji taip pat yra kandidatė sekmadienį vykstančiame antrajame rate vienmandatėje apygardoje Vilniuje.

Pirmadienį naujienų agentūros BNS organizuojamoje spaudos konferencijoje Seimo rinkimų rezultatams aptarti V. Čmilytė–Nielsen dalyvaus nuotoliniu būdu.

Ketvirtadienį porai gimė sūnus, praneša portalas 15min. Garsi moteris prisipažino, kad tiek ji pati, tiek kūdikis, kuriam tėvai vardo dar neišrinko, jaučiasi gerai.

Naujagimis yra ketvirtas berniukas šeimoje. Iš ankstesnės santuokos garsi moteris augina du sūnus Dmitrijų ir Aleksandrą, 2014 m. pora susilaukė ir dar vieno berniuko.

Šachmatininkai susituokė 2013 metų gruodį.

Privalėtų atsisakyti mandato?

Šiemet liepos 28 d. Seimo narei, konservatorei A.Bilotaitei (35 m.) gimė sūnus. Kol kas tai pirmas atvejis, kai pareigas einanti parlamentarė susilaukė kūdikio.

Politikė visą nėštumo laikotarpi dirbo ir tik liepos pradžioje prilėtino tempą.

Tačiau dar prieš gimdymą moteris žinojo, kad negalės eiti motinystės atostogų, nes Seimo statutas tokio dalyko Seimo nariams nenumato. Tad motinystę jai tenka derinti su darbu.

Šiuo metu kūdikio laukiasi ir kita Seimo narė, šachmatų didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen (34 m.). Ir jai motinystės atostogos nepriklausys.

Ši spraga Seimo statute atsirado todėl, kad veikiausiai niekas nesitikėjo, jog įstatymų leidyboje ateityje dirbs jaunos moterys, kurios gimdys vaikus.

Nepaisant to, kitas parlamentaras K.Pūkas, kuriam dėl seksualinio priekabiavimo gresia apkalta, vis dėlto pareiškė norą eiti tėvystės atostogų, kurios baigtųsi prieš pat Seimo kadenciją.

"Tai, kad K.Pūkas nori nebegrįžti į Seimą, – geras dalykas, bet turėtų tai padaryti vienu būdu – padėdamas mandatą. Naudotis vaiko gimimu ir dangstytis dideliu atsidavimu šeimai, kai yra (net ne vienos moters) kaltinamas seksualiniu priekabiavimu, mažų mažiausiai šlykštu", – taip į šį partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovo manevrą sureagavo A.Bilotaitė.

"Tegul jie ir svarsto"

Parlamentarė priminė, kad Seimo statutas nenumato atostogų Seimo nariams.

O moterims (šiuo atveju ir A.Bilotaitei) priklauso tik vadinamosios gimdymo atostogos – nedarbingumo pažyma 126 dienoms.

Jeigu moterys politikės tai gali, vyrai gali ne prasčiau.

"Tokia teise pasinaudojau ir aš. Todėl manau, kad toks K.Pūko prašymas net neturėtų būti svarstomas. Jeigu jis nori auginti vaiką, tai gali daryti ir derindamas darbą su tėvyste. Jeigu moterys politikės tai gali, vyrai gali ne prasčiau. Jeigu nori, žinoma", – pastebėjo A.Bilotaitė.

Seimo narys K.Pūkas (64 m.) – jau 10-ies vaikų tėvas.

Jo žmona Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Lina Pūkienė (40 m.) šį spalį susilaukė dukros. Lina – penktoji K.Pūko žmona.

K.Pūkas su Lina Vilimaitė susituokė 2008 m.

Vyrui pagal partijos "Tvarka ir teisingumas" sąrašą patekus į Seimą, L.Pūkienė užėmė jo vietą Kauno miesto savivaldybės taryboje.

Ji taip pat rūpinosi K.Pūkui priklausančia regionine televizija ir radijo stotimis.

Kilus seksualinio priekabiavimo skandalui K.Pūkas ūmai susirgo, o praeitą savaitę pareiškė, kad norėtų eiti tėvystės atostogų ir prašė nuo lankymosi parlamente jį atleisti visiems trejiems metams.

Politikas neigė, kad toks jo prašymas susijęs su vykstančia apkaltos procedūra. K.Pūko prašymą šią savaitę turėtų svarstyti Seimo valdyba.

"Sakote, Seimo statutas nenumato tokių atostogų Seimo nariams? Tegul jie ir svarsto. O ką aš darysiu? Numatyta viskas yra, atsakymai yra, pateikta viskas pirmininkui. Kaip bus, taip bus. Aš vieną auginau ir kitą noriu auginti. Čia toks mano sprendimas, o ką jie nuspręs, tai – jų reikalas", – dienraščiui aiškino K.Pūkas.

Politikas prašo tėvystės atostogų jį išleisti nuo lapkričio 28-osios iki kol vaikui sueis treji.

Tokiu atveju parlamentaro atostogos pasibaigtų 2020 m. spalio 7 d., prieš pat naujus Seimo rinkimus.

"Atsiprašau visų moterų"

"Kartu į Seimą dėl kitokios Lietuvos." Tokiu rinkimų šūkiu K.Pūkas išrinktas pagal partijos "Tvarka ir teisingumas" sąrašą daugiamandatėje apygardoje.

Mišrios Seimo narių grupės, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybės komiteto bei 12 parlamentinių grupių narį pakirto padėjėjų atranka, kai kelios kandidatės politiką apkaltino seksualiniu priekabiavimu.

Ilgainiui parlamentaras pasitenkino dviem padėjėjais-sekretoriais – Indre Arasimavičiene ir Karoliu Bruder.

Nepaisant to, nemalonumai nesiliovė.

Šių metų kovo 10 d. pranešime žiniasklaidai K.Pūkas aiškino, jog tik siekė "susirasti kompetentingą Seimo nario padėjėją", pripažindamas, kad "pernelyg greitai pasitiki visais žmonėmis, ir, neturėdamas politinės patirties, leido sau pokalbių metu žengti į gilesnius pokalbius, kurių metu kelios replikos buvo kandidatėms įžeidžiančios".

Tame pačiame pranešime jis nuoširdžiai atsiprašė visų moterų, kurios, peržiūrėjusios vaizdo įrašą, galbūt įsižeidė.

Ir pabrėžė, jog nėra nusistatęs nė prieš vieną pasaulio moterį, tačiau pripažino, jog šį kartą jo poelgis "peržengė valstybės politiko elgesio kodekso normas", bet esą jis niekada neturėjęs blogų ketinimų kandidačių atžvilgiu.

"Mes augame mokydamiesi iš savo klaidų. Ne veltui sakoma, kad politinį nuovokumą brandina patyrimas, patyrimas kaupiamas klystant, o klaidas dažnai skatina politinis nenuovokumas", – atsiprašyme dėstė K.Pūkas.

Piktinosi komisijos darbu

Tačiau įsibėgėjusios "sniego lavinos" K.Pūkas savo atsiprašymais sustabdyti jau nebegalėjo. Parlamentarui grėsė apkalta ir Seimo nario mandato netekimas.

Kol dar nesirgo, politikas internetiniame Seimo nario puslapyje nesiliovė piktinęsis Seimo specialiosios komisijos, tyrusios jo elgesį, darbu.

"Tai antras iš 7 komisijos posėdžių, kuriuose komisija man leido dalyvauti, tačiau komisijos darbo pobūdis nepasikeitė. Iki šiol nebuvo nė vieno posėdžio, kuriame komisija būtų leidusi mano gynėjams vykdyti tiesiogines savo funkcijas ir būtų leidusi pasinaudoti mano konstitucinėmis teisėmis. Vakar dienos posėdyje mano gynėjams nebuvo leista teikti paaiškinimų, nebuvo leista pasisakyti", – balandžio 27 d. K.Pūkas rašė pranešime žiniasklaidai.

Politikas dar bandė pasitelkti ir kolegos Seimo nario Petro Gražulio paliudijimą, kad "nors mūsų darbo kabinetai yra šalia, P.Gražulis niekada nematė ir negirdėjo jokių tariamo seksualinio priekabiavimo epizodų".

Bet ir tai nepadėjo.

K.Pūkas nurodė, kad jo gynėjas yra advokatas dr. M.Arasimavičius, gal sutapimas, bet politiko padėjėja-sekretorė yra tokia pat pavarde – I.Arasimavičienė.

"Manau, jog komisija visiškai iki šiol netyrė faktų, nes tokių faktų, pagrindžiančių tariamą seksualinį priekabiavimą, nėra ir negali būti. (…) Visuomenė turi žinoti, kas vyksta už uždarų Seimo durų ir uždaruose komisijų posėdžiuose", – pranešime žiniasklaidai dėstė K.Pūkas.

Politinis susidorojimas?

Remiantis Konstitucija, Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė be Seimo sutikimo.

Šią savaitę Konstitucinis Teismas turėtų pradėti nagrinėti K.Pūko apkaltos bylą dėl seksualinio priekabiavimo.

Anksčiau teismas negalėjo pradėti bylos dėl mįslingai ilgai trunkančios parlamentaro ligos.

Dėl to strigo ir Seime nagrinėjamas generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymas panaikinti parlamentaro neliečiamybę byloje dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.

K.Pūko nedarbingumas turėtų tęstis iki gruodžio 7 d. Iki tol staiga atsirado prašymas ir išleisti jį tėvystės atostogų.

Tačiau šis planas veikiausiai neišdegs, nors politikas ir neigia, kad tai susiję su jo nemalonumais dėl seksualinio skandalo.

Prokuratūros duomenimis, keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys esą leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausį–vasarį K.Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie "pagal tarnybą priklausomų asmenų".

K.Pūkas tikina, kad su juo dėl pažiūrų susidorojo politiniai oponentai.

Seimui pradėjus apkaltos procesą K.Pūkui, teismas turėtų pateikti išvadą, ar Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Į Konstitucinio Teismo posėdį yra pakviesti Seimo atstovai, pats K.Pūkas, bylos liudytojai.

Byla bus nagrinėjama už uždarų durų.

Išsipildžiusi vaikystės svajonė

Žaisti šachmatais V. Čmilytė-Nielsen pradėjo dar ankstyvoje vaikystėje, būdama šešerių, o pirmuoju treneriu tapo jos tėvas. Taip pat sportininkė užsimena, kad pradžioje savo įgūdžius lavino žaisdama ir šachmatais, ir šaškėmis, tačiau vėliau šiuos du giminingus žaidimus atskyrė ir pasirinko šachmatininkės karjerą.

„Vos po metų intensyvių treniruočių, būdama septynerių metų amžiaus, tapau Lietuvos šachmatų mergaičių čempione savo amžiaus grupėje. O sulaukusi 10-ties laimėjau pirmąjį tarptautinį titulą – tapau Europos mergaičių čempione. Jau tuomet buvo aišku, kad šachmatai yra mano kelias. Svajojau tapti profesionalia šachmatininke ir ta svajonė išsipildė“, – šypsenos neslėpė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip ryškiausius savo karjeros pasiekimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje ji įvardijo iškovotą auksą Pasaulio čempionate mergaičių (iki 12 metų) grupėje, bronzos medalius kituose pasaulinio lygio čempionatuose ir net tris kartus pelnytą Europos moterų vicečempionės vardą.

„Atrodė, kad čempionės titulas niekada taip ir nebus iškovotas, tačiau 2011 metais man pavyko tapti Europos moterų čempione. Tai yra didžiausia mano pergalė“, – pridūrė šachmatininkė.

Šiuolaikinis šachmatininkas – koks jis?

Nors stebint iš šalies šachmatininkai daugeliui atrodo kaip itin rimtos, santūrios, galbūt netgi humoro jausmo stokojančios asmenybės, V. Čmilytės-Nielsen nuomone, toks įvaizdis dažnai yra klaidinantis.

„Šiame žaidime turi būti kantrus, pasižymėti ištverme, gebėjimu susikaupti, tačiau kartu šachmatininkai yra labai skirtingi kaip asmenybės. Pavyzdžiui, yra tokių, kurie labai mėgsta bendrauti, jiems sunkiai sekasi nusėdėti vienoje vietoje ilgų partijų metu, tačiau tai jokiais būdais netrukdo žaisti“, – sakė ji. Interviu su šachmatininke galite pamatyti jau šį šeštadienį „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje 9.30 val. TV6 eteryje.

Taip pat V. Čmilytė-Nielsen pastebi tendenciją, jog šiuolaikinių šachmatininkų amžius pastebimai jaunėja, todėl šis sportas neturėtų būti siejamas vien su vyresniosios kartos sportininkais.

„Tai yra jaunimo žaidimas, kadangi šiais laikais 12-13 metų amžiaus žaidėjai jau rodo didelį meistriškumą ir tampa didmeistriais. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog jie negali tarpusavyje konkuruoti su vyresnio amžiaus žaidėjais. Tame ir yra didžiausias šachmatų žavesys, jog prie šachmatų lentos gali susitikti kelios kartos“, – šypsojosi V. Čmilytė-Nielsen.

Be pralaimėjimų nebus ir pergalių

Kalbėdama apie šachmatų naudą jaunam žmogui V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, jog šis intelektualus sportas padeda išmokti atkaklumo, gebėjimo sukoncentruoti dėmesį, ugdo kantrybę. Dar daugiau – jaunas žmogus išmoksta garbingai kovoti pagal taisykles kartu lavindamas kritinį mąstymą bei vaizduotę.

„Šachmatai gali išmokyti ne tik laimėti, bet ir garbingai pralaimėti, nes be pralaimėjimų nebus ir pergalių“, – pabrėžė didmeistrė.

Seimo nare tapusi geriausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė rengianti siūlymą įtraukti šachmatų pamokas į pradinių klasių mokymo programą.

„Tai yra projektas, skirtas ne auginti čempionus, o bendrojo lavinimo dalykas, kuris būtų naudingas kiekvienam vaikui“, - „Lietuvos ryto televizijai“ sakė parlamentarė.

Pasak jos, šachmatų pamokas galėtų vesti bet kuris mokytojas, remdamasis metodine medžiaga. Projektą tikimasi parengti iki rudens sesijos.

Liberalų sąjūdžio atstovė V.Čmilytė-Nielsen Seimo nare tapo pernai balandį. Ji parlamente pakeitė Remigijų Šimašių, kuris išrinktas Vilniaus meru.

Didmeistrė V.Čmilytė-Nielsen yra daugkartinė Lietuvos čempionė, 2011 metais tapo Europos čempione.

Pasaulio moterų šachmatų čempionato Sočyje antrąją klasikinę aštuntfinalio mačo partiją Viktorija Čmilytė-Nielsen (ELO koeficientas 2530) antradienį baltosiomis figūromis po 68 ėjimų su gruzinė Meri Arabidze (ELO 2374) baigė lygiosiomis.

Išvakarėse šių sportininkių pirmoji klasikinių šachmatų partija taip pat baigėsi lygiosiomis ir mačo rezultatas tapo 1:1. Tad pagal reglamentą trečiadienį varžovės žais dvi greitųjų šachmatų partijas, o vėliau, jei reikės, tai bus žaidžiamos dvi žaibo šachmatų partijos, o gal net ir Armagedono partija.

Septintą kartą teisę žaisti pasaulio čempionate iškovojusi V.Čmilytė-Nielsen pirmajame pirmenybių (1/32 finalo) rate 2:0 nugalėjo Bangladešo atstovę Akter Lizą Shamimą (ELO 2130), o šešioliktfinalyje 1,5:0,5 privertė pasiduoti Rusijos šachmatininkę Jekateriną Kovalevskają (ELO 2438).

Pasaulio moterų šachmatų čempionatas tęsis iki balandžio 6 dienos. Kiekviename etape, išskyrus finale, šachmatininkės sužais dvi klasikinių šachmatų partijas (vieną - baltosiomis figūromis, kitą - juodosiomis). Jei dviejų partijų rezultatas bus lygus, bus žaidžiami du greitųjų šachmatų susitikimai. Jei nugalėtoja nepaaiškės ir po jų - vyks dar dvi žaibo šachmatų (blitz - angl.) partijos. Išaiškinti pajėgesnę šachmatininkę gali prireikti ir septintos - Armagedono - partijos. Beje, visi greitųjų šachmatų susitikimai bus sužaisti per vieną dieną.

Pasaulio čempionatas atkrintamųjų varžybų formatu organizuojamas kas dvejus metus. Šios varžybos turėjo vykti dar praėjusiais metais, tačiau dėl užsitęsusios rėmėjų ir organizacinio miesto paieškos buvo perkeltos į 2015-uosius.

Čempionato prizų fondą sudaro 450 tūkst. JAV dolerių. Pasaulio čempionei atiteks 60 tūkst. dolerių čekis.

Geriausia Lietuvos šachmatininkė didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen taps Seimo nare. Parlamente ji pakeis liberalą Remigijų Šimašių, kuris sekmadienį buvo išrinktas Vilniaus meru.

Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas BNS patvirtino, kad V.Čmilytė-Nielsen ketina dirbti parlamente, nežada atsisakyti mandato.

Pasak Liberalų sąjūdžio atstovų, šiuo metu ji yra šachmatų turnyre Rusijoje.

31 metų Šiaulių miesto garbės pilietė V.Čmilytė-Nielsen yra daugkartinė Lietuvos čempionė, 2011 metais tapo Europos čempione.

V.Čmilytė-Nielsen ketino dalyvauti ir savivaldos rinkimuose Vilniuje, bet Vyriausioji rinkimų komisija išbraukė ją iš sąrašų dėl Šiauliuose deklaruotos gyvenamosios vietos.

Būsimoji Seimo narė 2011 metais prezidentės buvo apdovanota ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Į parlamentą ji patenka pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą.