Nustebina patys save

Klaipėdietę menininkę, viena vertus, būtų galima pavadinti jaunosios kartos kūrėjų atstove.

Tačiau juvelyrikos srityje tiek pačios Ditės vardas, tiek jos prekinis ženklas yra jau pakankamai gerai žinomi.

Be to, klaipėdietė autorinę juvelyriką populiarina ne tik kaip "Fashion Week Klaipėda" metu vykstančios parodos kuratorė, bet ir kviesdama į kūrybines dirbtuves visus norinčiuosius prisiliesti prie šio kūrybinio proceso bei amato paslapčių.

Ir, kaip tikina pašnekovė, per tris valandas trunkantį užsiėmimą išties bet kuris gali save sėkmingai išbandyti juvelyro amplua.

"Neslėpsiu – iš pradžių neretai tenka susidurti su skeptišku požiūriu, nepasitikėjimu savimi, tačiau užsiėmimo pabaigoje žmonės būna maloniai nustebę patys savimi. Žinoma, mes esame kiek apriboti, negalime pasigaminti bet ko – dažniausiai dirbtuvių metu kuriame žiedus", – pasakoja Ditė.

Baimes pakeitė atradimai

Kaip pasakoja pašnekovė, jos pačios kelias į juvelyriką buvo visiškai tiesus, be didelių dvejonių ir ieškojimų.

Veikiau didžiausiu iššūkiu tapybą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje baigusiai klaipėdietei tapo prievolė Vilnių iškeisti į Žemaitijos sostinę – pasak Ditės, kitos išeities ji tiesiog neturėjo, mat tik čia, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete, buvo galima įgyti šios specialybės aukštąjį išsilavinimą.

"Buvo labai sunku išvažiuoti į Telšius. Net prisižadėjau sau savaitgaliais važinėtis į Vilnių – kai tau 18 metų, visko prisigalvoji, – šypteli Ditė. – Bet iš tiesų tai buvo pats nuostabiausias laikas, po Vilniaus ten sutikti žmonės pasirodė be galo natūralūs, paprasti. Ir studijuoti buvo smagu, bendrabutis – ant ežero kranto, pats fakultetas – atokiau nuo Telšių. Tarsi toks visai atskiras pasaulėlis."

Bet iš tiesų tai buvo pats nuostabiausias laikas, po Vilniaus ten sutikti žmonės pasirodė be galo natūralūs, paprasti.

Ditės Dilginienės asmeninio archyvo nuotr.

Studijos Danijoje klaipėdietės nesuviliojo tolesnės laimės ir pripažinimo siekti svetur – šiandien menininkė sakosi gyvenanti tarp gimtojo miesto ir sostinės, kur kartu su kolege dirba įvairius dizaino kūrinius siūlančiame butike.

Eiti savo keliu

Į susitikimą atskubėjusi kūrėja nustebina – nė vieno papuošalo. Tačiau juvelyrė suskumba patikinti nesanti batsiuvys be batų.

"Kaip ir mano gyvenimas, taip ir mano išvaizda, ir visi dėvimi papuošalai yra nuolat besikeičiantys. Būna, kad visai nieko nenešioju, būna, kad labai kažko reikia. Tada ir puošiesi. Žinoma, norisi tų gražių dalykų, nors tai ir nėra mano silpnybė", – šypteli pašnekovė.

Kaip prisipažįsta pati kūrėja, apibūdinti savą kūrybos stilių, braižą jai būtų sunku.

"Kalbant apie bet kokį vizualų objektą, mane domina daug skirtingų stilių. Tačiau imdamasi kartais net stilistiškai labai skirtingų dalykų, siekiu juos tarsi dar labiau išgryninti. Turbūt būtų galima pasakyti, kad tokiu principu gimsta mano darbai. Bet jokiu būdu tai nėra visiškas minimalizmas", – teigia pašnekovė.

Ditės pastebėjimu, pastaruoju metu ši kryptis ypač ryški juvelyrikoje, pasipylė gausybė panašių darbų.

"Tačiau įdomiausias tu gali būti tik eidamas savo keliu. Būtent tų darbų, kurie atspindi autoriaus individualybę, braižą, vertė – ne vienadienė", – įsitikinusi kūrėja.

Ditės Dilginienės asmeninio archyvo nuotr.

Anot pašnekovės, nebūtinai tie darbai turi eiti iš kartos į kartą, užtenka to, jog kažkoks juvelyrikos gaminys tarnauja vienam žmogui visą ar bent pusę jo gyvenimo.

"Nebūkime naivūs – laikai pasikeitė, ir mes nebesame tie, kurie kažką perleidinėja iš kartos į kartą. Žinoma, tai gražu, bet nežinau, kiek tai šiandien veikia realybėje", – svarsto menininkė.

Nebūkime naivūs – laikai pasikeitė, ir mes nebesame tie, kurie kažką perleidinėja iš kartos į kartą.

Kūryba – be chaoso

Išskirtiniu kai kurių juvelyrų braižu galima pavadinti ir tam tikrus simbolius. Ar tokie ryškūs kūrybiniai motyvai, imami eksploatuoti ir kitų kūrėjų, netampa pabodusiu štampu, kliše?

"Jei kažkoks simbolis ima asocijuotis su kokio nors vieno kūrėjo darbais, jo prekiniu ženklu, manau, kad tai yra ne juvelyro, ne to prekinio ženklo, o žmonių, kurie "užsiciklinę" ties tuo konkrečiu kūrėju, problema. Nes jei vienas juvelyras pasirinktų paukščio, kitas – medžio, trečias – saulės ir pan. simbolius, tai faktiškai visi jie būtų "panaudoti". Taip galima prieiti ir iki absurdo. Juk tai yra universalūs simboliai, kitas klausimas, kaip jie išreiškiami – tiek tas pats paukštis, tiek medis, tiek saulė gali būti visokie", – sako pašnekovė.

Pati Ditė prisipažįsta iš brangakmenių labiausiai vertinanti smaragdą.

Šis už briliantą įnoringesnis akmuo kūrėją žavi tiek įstabia spalva, tiek savo energija, tiek simboline prasme – neretai smaragdas tituluojamas meilės akmeniu.

Tuo metu auksas ir sidabras, anot pašnekovės, – abu savaip žavūs ir jos abu vienodai mėgstami.

"Man, žinoma, labiau patinka tiesiog kurti, kada jautiesi niekieno nevaržomas. Kita vertus, kai dalyvauji parodose, kurios diktuoja tam tikras temas, yra nustatyti tam tikri rėmai, į kuriuos turi įtilpti, arba dirbi su užsakovu, tada atrodo, kad tarsi dar labiau norisi iš tų rėmų išsiveržti, atverti kažkokius naujus savo klodus. Tad visi šie skirtingi procesai yra savaip įdomūs", – teigia juvelyrė.

O kas įkvėpimo suteikia pačiai Ditei? Kaip prisipažįsta kūrėja, ko gero, neišsemiamas kūrybinio įkvėpimo šaltinis jai yra gamta.

"O šiaip jau visos mano idėjos turbūt kyla iš vidinio susikoncentravimo – kada viskas ramu, tada viskas ir ateina. Kada tavo paties galvoje chaosas, tada ir su kūryba sudėtinga", – šypteli menininkė.

Darbas tarsi meditacija

Pašnekovė neabejoja, jog, be juvelyrikos, yra nemažai sričių, kurioje ji save nesunkiai įsivaizduoja.

"Tarkime, šiuo metu man labai įdomu dirbti su renginių, kad ir nesusijusių su juvelyrika, organizavimu. Tai man kažkas nauja ir įdomaus", – sako Ditė ir prisipažįsta, jog vienu metu juvelyrika buvo netgi kiek nustumta į šoną.

"Tačiau labai džiaugiuosi, kad ji yra mano gyvenime. Beje, pradėjusi vesti kūrybines dirbtuves, pastebėjau, kaip žmonėms gera pasinerti į rankų darbą. Tuo metu visiškai atsipalaiduoja galva, realiai šis procesas prilygsta meditacijai. Prisimenu momentą, kai labai daug dirbau, buvo minčių, kad pati nieko nebegaminsiu, perleisiu tai kitiems juvelyrams, o pati tiesiog administruosiu visą veiklą. Ir iš tiesų buvo toks metas, kai nieko nebegaminau, nebesėdėjau prie juvelyro darbo stalo. O tada pamačiau, kad patapau gal ne tiek sudirgusi, kiek akivaizdžiai pasikeitė mano vidinė būsena. Ėmiau savęs klausti, kodėl, kas nutiko, juk viskas labai gerai klostosi, darbe viskas tik auga, finansiškai taip pat viskas puiku. Ir kai kartą prisėdau prie darbo stalo, pradėjau dirbti, panirau į nerealią būseną. Tokią tikros palaimos būseną. Ir tada supratau, kaip tai yra svarbu, kad tas rankų, amatininkiškas darbas mums labai daug duoda. Tačiau daugelis mūsų esame jį nuvertinę", – šypteli pašnekovė.

Diplomų teikimo šventėje dalyvavo VDA rektorius prof. Audrius Klimas, VDA Studijų tarnybos direktorė Marija Šimanelienė, dėstytojai ir kt.

Miestą puošiantys jauni žmonės džiugina savo darbais telšiškius ir Žemaitijos sostinės svečius. „Tie ketveri metai jums buvo patys geriausi. Tikiu, kad daug ko išmokote ir sužinojote“, – kalbėjo prof. A. Klimas. Jam antrino M. Šimanelienė: „Tie, kurie baigėte studijas, esate Lietuvos gėlės. Pasigaukite sėkmę, turėkite svajonę, tikslus ir laukite rezultatų. Kiekvieno jūsų pasirinktos studijų programos – unikalios“.

VDA TF dekanas Ramūnas Banys sakė, kad studentai čia turi galimybę studijuoti Metalo meno ir juvelyrikos, Taikomosios skulptūros, Baldų dizaino ir restauravimo, Gaminio dizaino, Kostiumo dizaino studijų programas.

Birželio pradžioje dauguma originalius kūrybos darbus pristačiusių jaunųjų menininkų buvo įvertinti aukštais balais. Diplominių darbų gynimo komisiją sudarė žinomi Lietuvos menininkai, dizaineriai: Eglė Čėjauskaitė – Gintalė, VDA Kostiumo dizaino katedros profesorė Danguolė Brogienė, skulptorius Nerijus Erminas, menotyrininkė Goda Giedraitytė ir Telšių fakulteto dėstytojai (dekanas doc. Ramūnas Banys, dekano pavaduotoja lekt. Algimanta Dargienė, Metalo plastikos katedros vedėja doc. Beata Zdramytė, Dizaino katedros vadėjas doc. Tomas Vaičaitis). Komisijai vadovavo VDA prorektorius menui Julijonas Urbonas.

Diplominių darbų gynimai vyko atnaujintoje VDA Telšių galerijoje ir fakulteto teritorijoje. „Gynimų rezultatai buvo labai geri, trys studentai įvertinti su atžymėjimais“, – sakė dekanas R. Banys. Už savo baigiamąjį bakalauro darbą „Interjero ir įrangos projektas“ atžymėtas Baldų dizaino ir restauravimo studijų programos bakalauras Jorūnas Šikšna (darbo vadovas doc. Ramūnas Banys). Už baigiamąjį bakalauro darbą „Žiedų kolekcija“ atžymėtas Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos bakalauras Karolis Kurklietis (darbo vadovė prof. Laima Kėrienė). Darbas buvo nominuotas „Jaunojo dizainerio prizo 2016“ konkursui ir eksponuotas parodoje Vilniuje. Už baigiamąjį bakalauro darbą „Pakrantė“ atžymėta Taikomosios skulptūros studijų programos bakalaurė Raimonda Šiudeikytė (darbo vadovas lekt. Gintaras Gailius).

„Kaip ir kiekvienais metais, keletas sukurtų meno objektų papuošė Telšių miesto viešąsias erdves. Džiaugiamės, kad šiųmetė Lietuvos kultūros sostinė tapo dar patrauklesniu objektu turistams“, – kalbėjo R. Banys.

Taikomosios skulptūros bakalaurės Birutės Saulės baigiamasis darbas „Paminklas tremtiniams“ (darbo vadovas prof. Osvaldas Neniškis) birželio 14 dieną atidengtas skverelyje prie Telšių geležinkelio stoties, bakalaurės Raimondos Šiudeikytės darbas „Pakrantė“ papuošė skulptūrų parką, kuris yra įkurtas prie VDA TF Masčio ežero pakrantėje. Baldų dizaino ir restauravimo studijų programos bakalauras Tautvydas Trakimas restauravo medinio laikrodžio korpusą Kretingos muziejui (darbo vadovas lekt. Ramūnas Balsevičius), bakalauras Jorūnas Šikšna sukūrė interjero ir baldų projektą Kredito unijai „Germanto lobis“ (darbo vadovas doc. Ramūnas Banys).

Telšių menų inkubatoriaus sumanymą įgyvendino Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto (VDA TF) studentai kartu su dėstytoju skulptoriumi Osvaldu Neniškiu.

„Visiems buvo žinoma, kad šiemet Telšiai bus Lietuvos kultūros sostine. Su menu ir kultūra susijusios įstaigos svarstė, kaip galėtų pasireikšti. Telšių menų inkubatorius su VDA TF yra socialiniai partneriai. Nuspręsta sukurti skulptūrų, kurios taptų Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016 akcentu“, – pasakojo O. Neniškis.

Kūrybai išnaudota sutvarkyta Masčio ežero pakrantė greta VDA TF prie rotondos. Sukurti meno kūriniai eksponuojami netradiciškai gamtoje. Vieta yra gausiai lankoma telšiškių ir svečių. Norėta sukurti tokias skulptūras, kad jos būtų matomos iš tolo.

O. Neniškis sakė, kad stengtasi pavaizduoti skirtingas meno šakas. Sukurtos skulptūros prabyla septyniomis meno kalbomis: šokio, architektūros, literatūros, kino, muzikos, dailės, teatro. Skulptūras kūrė geriausi VDA TF studentai, išmanantys konstrukcijas ir efemerinį meną: skulptūros studijų programos antrakursis Marius Bumbulis, trečiakursis Mantas Petreikis, baigiamuosius darbus rengiančios Raimonda Šeduikytė, Birutė Brazaitytė, talkino metalo meno ir juvelyrikos studijų programos studentė Simona Nekrašiūtė.

VšĮ Telšių menų inkubatorius direktorė Palma Urbanavičienė pristatė projektą efemerinių meno objektų sukūrimas „Septyni meno ženklai“. „Efemerinio meno skulptūros – tai vienadienis trumpalaikis menas, kuris nebus laikomas labai ilgai. Projektas vyko gana trumpai, bet svarbi jo idėja: sugalvoti galima bet ką, tačiau reikia įgyvendinti. Norime, jog telšiškiai ir miesto svečiai pasidžiaugtų jaunųjų menininkų darbais, o kad jie efektyviau atrodytų, sugalvojome apšvietimą naktį“, – kalbėjo Menų inkubatoriaus direktorė.

Stulbinamo dydžio skulptūrose praeivius pasitinka skirtingos meno šakos simboliai: molbertas ir pieštukas, vėjyje plazdanti marionetė, šokanti balerina, kolona, rašalinė su plunksna, smuiko raktas, filmavimo kamera. Tam, kad vėliau skulptūras galėtų sudeginti, jos bus kuriamos iš ekologiškų medžiagų: medžio, šieno, lininių siūlų, degintos vielos ir pan. Meno kūriniams gaminti tinkamo šieno (tarpininkaujant buvusiam Ryškėnų seniūnui Benediktui Šniaukai) davė ryškėniškis Aldiponas Šiaulys.

Planuojama, kad beveik visą vasarą Telšius puošiančios skulptūros bus sudegintos liepos 23-ąją, atidengiant žymųjį Durbės mūšio paminklą ir pristatant Lietuvos kariuomenę Žemaitijos sostinėje.