Vilniaus duona | kl.lt

Duona vertinantiems sveikatą ir sveiką gyvenseną 1

Duona vertinantiems sveikatą ir sveiką gyvenseną 1
Tradicinis ir svarbus valgis

Mūsų seneliai sakydavo: jei turi duonos – gyvensi. Taip buvo pabrėžiama duonos svarba žmogaus organizmui. Vėlesnių kartų santykis su duona pakito, o pasidavus laikinoms mitybos madoms netgi raginta jos atsisakyti.

Laimė, šiandien duona reabilituota. Mitybos specialistai sugriovė mitą, esą duona augina svorį.

Dažnai žmonės, norintys sumažinti kūno masę, mažina bendrą per dieną suvartojamų kalorijų kiekį atsisakydami angliavandenių. Visiškai atsisakyti angliavandenių nerekomenduojama. Stengiantis subalansuoti savo racioną, duona labai svarbi. Joje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų ir mineralų, maistinių skaidulų. Tai vienas pagrindinių energijos šaltinių.

„Vilniaus duona“ archyvo nuotr.

Lietuviams – dar ir tradicinis valgis. Remiantis „Vilniaus duonos“ pernai atlikto Lietuvos gyventojų duonos vartojimo įpročių tyrimo rezultatais, didžioji dalis (43 proc.) gyventojų suvalgo 1–2 riekeles per dieną, 27 proc. – 3–5 riekeles, 5 proc. – 6 riekeles ir daugiau.

18 mln. kg – tiek duonos Europoje suvalgoma per metus.

23 proc. duoną vartoja ne kasdien, o likusieji 2 proc. duonos nevartoja visai.

Sveikesni pasirinkimai

Kai kalbama apie mažėjančią duonos vartojimo tendenciją, turimas mintyje krintantis šviesios duonos ir batonų populiarumas.

„Sveikesnių pasirinkimų galima ieškoti renkantis ir tokius kasdienius produktus kaip tamsi duona, – teigia bendrovės „Vilniaus duona“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė. – Pavyzdžiui, viso grūdo duonos gaminiai maistinės vertės požiūriu yra geresnė alternatyva baltų miltų kepiniams. Viso grūdo miltuose yra rugių, speltų ar įprastų kviečių grūdų dalių, kuriose sukaupta daugiausia maisto medžiagų – antioksidantų, vitamino B, geležies ir kitų mineralų, skaidulų. Tad vartojant visagrūdžius gaminius gaunama gerokai daugiau naudos nei iš rafinuotų miltų produktų“, – pabrėžia S. Šoblinskienė.

Lietuvos duonos rinkos lyderiai „Vilniaus duona“ šiandien siūlo daugiau kaip 40 pavadinimų duonos gaminių. Per parą čia iškepama 90 t gaminių!

Tačiau svarbiausia – ne skaičiai, o socialinė atsakomybė. Didžiausia šalyje duonos kepykla įsipareigojusi didinti savo produktuose esančių maistinių medžiagų kiekį, kad darytų teigiamą poveikį visuomenės sveikatai.

Dėmesys kokybei

Visuomenė savo sveikata rūpinasi vis labiau. Duonos valgytojams svarbi tampa duonos sudėtis, jos maistinė ir biologinė vertė.

„Vertinant duonos kokybę ir poveikį sveikatai, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, svarbi duonai kepti naudojamų miltų rūšis ir grūdų apdirbimas. Rupaus malimo, tamsių miltų duonoje visada yra daugiau žmogaus organizmui naudingų maisto medžiagų. Be to, viso grūdo produktai turi įvairių mineralų, geležies, magnio, seleno“, – atkreipia dėmesį sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.

Itin svarbios organizmui skaidulos – augaliniuose produktuose randami angliavandeniai. Maistinių skaidulų funkcija mūsų organizme gana paprasta, bet labai reikšminga – jos padeda virškinimo sistemai. Suaugusiam žmogui rekomenduojama gauti vidutiniškai 25–35 g skaidulinių medžiagų per parą. Tačiau statistiškai Lietuvos gyventojas suvartoja tik pusę šio kiekio ar net dar mažiau.

Puiki galimybė suteikti organizmui reikalingą kiekį skaidulų – valgyti duoną. Ne veltui sveiką gyvenseną ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės jau spėjo atrasti naująjį „Vilniaus duonos“ produktą „Toste PROTEIN“. Skrudinta šios duonos riekė su sezoninėmis gėrybėmis – tikras energijos užtaisas puikiai vasaros dienai!

„Toste PROTEIN“: skrudinta dar gardesnė!

• Net 4 skirtingų rūšių (linų sėmenų, saulėgrąžų, arbūzų, moliūgų) sėklos.

• Mažai cukrų (1,2 g / 100 g).

• Daug baltymų (16 g / 100 g).

• Daug skaidulinių medžiagų (8,5 g / 100 g).
Grėsmė juodai duonai: prašo rugius įtraukti į Raudonąją knygą

Grėsmė juodai duonai: prašo rugius įtraukti į Raudonąją knygą
Tokį bendrovės siūlymą aktyviai palaiko visuomenė – iniciatyvos „Išsaugokime lietuviškus rugius drauge“ metu pritarimą, kad rugiai būtų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, parašais paliudijo arti pusantro tūkstančio dėl lietuviškų rugių likimo susirūpinusių žmonių.

„Lietuviškų rugių laukų plotai šalyje mažėja jau eilę metų. Tai kelia grėsmę išnykti ne tik vertingai grūdinei kultūrai, bet ir lietuviškam paveldui, nes iš lietuviškų ruginių miltų yra kepama tradicinė juoda duona. „Vilniaus duona“ – tradicijas puoselėjanti kepykla, todėl aktyviai rūpinamės lietuviškų rugių išsaugojimu ir puoselėjimu. Jei lietuviški rugiai būtų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, vienu ypu būtų apsaugota ir grūdinė kultūra, ir tradicija“, – sako „Vilniaus duonos“ marketingo direktorius Artūras Kokoškinas.

Lietuviškų rugių laukų plotai šalyje mažėja jau eilę metų. Tai kelia grėsmę išnykti ne tik vertingai grūdinei kultūrai, bet ir lietuviškam paveldui, nes iš lietuviškų ruginių miltų yra kepama tradicinė juoda duona.

Lietuvos raudonojoje knygoje atsiradęs įrašas apie lietuviškus rugius reikštų ne tik reikšmingą lietuviškiems rugiams gresiančio pavojaus signalą, bet ir teisinį pamatą lietuviškų rugių laukų apsaugai organizuoti.

Pasiūlymus, ką įrašyti į knygą, svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinikos ministerijos sudaryta Lietuvos Raudonosios Knygos komisija.

Atnaujintas Lietuvos raudonosios knygos leidimas, papildytas naujais įrašais apie itin retas ir nykstančias rūšis, viešojoje erdvėje turėtų pasirodyti šių metų pabaigoje.

Pagrindžia skaičiai

Siūlydama įtraukti lietuviškus rugius į Lietuvos raudonąją knygą, „Vilniaus duona“ kreipia dėmesį į gero nežadančias tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais Lietuvoje ūkininkai augino per 74 tūkst. hektarų rugių, o šiemet – vos 22 tūkst. hektarų.

Savo siūlymą kepykla grindžia ir visuomenės interesu. „Vilniaus duonos“ iniciatyvos „Išsaugokime lietuviškus rugius drauge“ metu pritarimą, kad lietuviški rugiai būtų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, išreiškė arti pusantro tūkstančio visuomenės narių.

Žmonių parašus „Vilniaus duona“ rinko akcijos Vilniuje metu, taip pat internetu, adresu www.issaugokim.lt.

Susirūpino pernai

Aktyviai rūpintis lietuviškų rugių likimu „Vilniaus duona“ ėmėsi dar pernai. Pastebėjusi atsirandantį lietuviškų rugių stygių, kepykla suskubo motyvuoti ūkininkus plėtoti rugių laukų plotus įsipareigodama savo gaminiams naudoti lietuvišką derlių.

Todėl 2017-aisiais „Vilniaus duona“ sudarė reikšmingą sandorį su miltų gamintoja „Malsena“ – pasirašė iniciatyvos „Lietuvoje užauginta duona“ manifestą. Manifestu „Vilniaus duona“ įsipareigojo savo gaminiams naudoti tik lietuviškų rugių miltus, o „Malsena“ – užtikrinti tokių miltų tiekimą.

Todėl „Malsena“ rugius „Vilniaus duonai“ superka iš dešimties bendradarbiaujančių Lietuvos ūkininkų. Ruginių „Vilniaus duonos“ gaminių pakuotes puošia etiketė su užrašu „Lietuviški rugiai“.
„Vilniaus duona“ iš sutaupytų pinigų kelia algas darbuotojams 1

„Vilniaus duona“ iš sutaupytų pinigų kelia algas darbuotojams 1
Pasak „Vilniaus duonos“ marketingo direktoriaus Artūro Kokoškino, metų pradžioje suformuluoti gamybos išteklių optimizavimo tikslai kepyklose Vilniuje ir Panevėžyje buvo itin panašūs - minimalius skirtumus lėmė tik keli darbo organizavimo skirtumai. Didžioji dalis lūkesčių pastebimai viršyti, teigiama pranešime.

„Pavyzdžiui, kalbant apie elektros energiją, abiejose kepyklose šį pusmetį siekėme sąnaudas sumažinti bent 3 proc. Kepykla Vilniuje ir sutaupė tiksliai tiek, tuo tarpu kepykla Panevėžyje tikslą viršijo dvigubai - sutaupė net 6 proc. Dėl Panevėžyje taikomų technologijų, dujų sąnaudų čia mažinti neketinome, tuo tarpu Vilniuje jų sutaupyta net 11 proc., nors planuota sutaupyti tik 3 proc. Net 9 proc. Vilniuje sumažėjo ir vandens sąnaudos, nors specialiai taupyti vandens kepyklose neplanavome“, - vardija A. Kokoškinas.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti sutaupytų išteklių mastą, marketingo direktorius pateikia ir analogijas: per mėnesį 3 proc. Vilniuje sutaupytos elektros energijos pakaktų maždaug 40-ies sostinės butų, o Panevėžyje sutaupytų 6 proc. - net 80-ies butų mėnesio reikmėms. 11 proc. sutaupytų dujų pakaktų apie 120 sostinės butų, 9 proc. sutaupyto vandens - bemaž 25-iems butams.

Vadinasi, bendrai sutaupytų gamybos išteklių pakaktų visam daugiabučiui sostinėje išlaikyti, teigiama pranešime.

Anot A. Kokoškino, pasiekti rezultatus kepyklose visų pirma padeda aktyviai puoselėjama nuolatinio tobulinimo kultūra - taikoma „Continuous Improvements“ praktika. Plėtojant nuolatinio tobulinimo kultūrą, bendrovėje pirmiausia atsigręžiama į darbuotojus.

„Šiuo atveju, nuoširdžiai aptarta gamybos išteklių taupymo svarba. Be to, taikoma eilė skirtingų metodikų. Tarp jų - LEAN sistema, kurios tikslas - naudojant kuo mažesnius išteklius sukurti didesnę vertę, taip pat vykdomos darbuotojų lyderystės, įsitraukimo ir kitokios skatinimo, tobulėjimo ir tobulinimo programos. Rezultate, pažangios bendrovės statusą įtvirtiname ne tik investuodami į moderniausius įrenginius, bet ir į darbuotojus - jų mokymąsi, tobulėjimą. Tokį principą taikome visose sferose - ne tik siekiant optimizacijos, bet ir užtikrinti darbo saugumą, produktų kokybę ir kita“, - sako A. Kokoškinas.

„Vilniaus duonos“ marketingo direktorius pasakoja, kad tokia nuolatinio tobulinimo kultūra kepyklų darbuotojams rodosi itin priimtina ir progresyvi, todėl visi noriai įsitraukia.

„Atrodytų, kultūrą atspindi visai elementarūs veiksmai, tačiau jie ir neša didžiausius rezultatus. Pavyzdžiui, įgudome elektros energiją naudoti tik tada, kai jos iš tiesų reikia - palikę ofisą išmokome išjungti šviesą, jei kuriuo įrenginiu dalį laiko naudotis nereikia, jo taip pat nepaliekame veikti be reikalo. Siekdami sutaupyti daugiau, anksčiau veikusius šviestuvus pakeitėme energiją taupančiais LED, vėliau įdiegėme ir judesio daviklius, šviesą įžiebiančius tik tuomet, kai patalpoje yra žmogus“, - pasakoja A. Kokoškinas.

Panašiai ir taupant vandenį: kepimui reikalingoms priemonėms plauti kepykla pirmiausia paskyrė tam tikrą laiką, o vėliau pasirūpino ir specialiais čiaupų antgaliais, leidžiančiais sustiprinti vandens srovę ir sumažinti sunaudojamo vandens kiekį.

Tuo tarpu kepimo procesui reikalingas dujas optimaliausia pasirodė taupyti ne visai išjungiant krosnis, kai duona nekepa, bet sumažinant temperatūrą iki pat minimumo, rašoma pranešime.

Elementarūs veiksmai „Vilniaus duonai“ jau padėjo sutaupyti tūkstančius eurų, kuriuos bendrovė investuoja į kepyklose taikomas naujas inovacijas ir antrą kartą šiais metais pakėlė darbuotojų algas, pažymima pranešime. Bendrai, po dviejų pakėlimų darbuotojų atlygiai išaugo beveik 10 proc.
Iškilo rekordinio dydžio duonos švyturys 12

Iškilo rekordinio dydžio duonos švyturys 12
Pusę dienos triūsusi 15 žmonių Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos komanda iš 3000 „Toste“ skrudinimui skirtos duonos riekelių pagamino 1500 sumuštinių, iš kurių buvo suformuotas Klaipėdos švyturį, kurio aukštis siekė 3,8, o plotis – 1,4 metro.

Rekordui pasiekti taip pat prireikė apie 150 kilogramų „Biovela“ lietuviškų Angus jautienos maltinių mėsainiams, 76 kilogramų daržovių ir 50 litrų pomidorų padažo.

Rekordo iniciatorės „Vilniaus duonos“ marketingo direktoriaus Artūro Kokoškino teigimu, tai buvo simbolinė dovana Klaipėdos miestui įmonės 135-ojo jubiliejaus proga.

„Šiemet švenčiame „Vilniaus duonos“ jubiliejų ir norėjome jį paminėti sukurdami šventę duonos mėgėjams, kurių, tikime, į Jūros šventę susirinko tikrai daug. Švyturys neabejotinai yra geriausiai uostamiestį reprezentuojantis simbolis, todėl nusprendėme rekordo siekti pasirinkę būtent jį. Klaipėdiečiams ir miesto svečiams siekėme sukurti tokią dovaną, kuri būtų maloni ne tik akiai, bet ir gomuriui“, – sakė A. Kokoškinas.

Po ceremonijos pagamintais sumuštiniais „Vilniaus duona“ ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija kvietė vaišintis visus rekordo siekimą stebėjusius Jūros šventės lankytojus.

Kol kepėjų komanda plušėjo gamindami įspūdingą kiekį sumuštinių, šventės svečius renginio vedėjas Juozas Liesis kvietė dalyvauti įvairiuose žaidimuose bei įsiamžinti kartu su „Toste“ duona.

Duonos švyturio rekordą stebėjo ir oficialiai užfiksavo Lietuvos rekordų registravimo agentūros „Factum“ atstovai.

„Vilniaus duonos“ kartu su Lietuvos barbekiu asociacija inicijuojamų rekordų siekimas jau tampa Jūros šventės tradicija. Pernai didžiausio šalies duonos gamintojo iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą vienoje vietoje iškepta daugiausia mėsainių – net 3167.
Lietuvių šventiniam stalui iškepė rekordinį kiekį duonos 1

Lietuvių šventiniam stalui iškepė rekordinį kiekį duonos 1
„Vilniaus duonos“ atstovų teigimu, prieššventiniu laikotarpiu duonos gamybos apimtys išauga kiekvienais metais, tačiau šiemet duonos populiarumas dar didesnis nei įprastai – likus dienai iki šv. Kalėdų, iškepta 70 proc. daugiau duonos nei gruodžio vidurkis.

Bendrovės komercijos direktorius Gražvydas Jukna pastebi, kad šiemet prieš žiemos šventes išaugo visų rūšių duonos pardavimai. Ruginės duonos parduota beveik 80 proc., o kvietinės – virš 60 proc. daugiau nei vidutiniškai.

„Stipriai augantį ruginės duonos populiarumą galima būtų sieti su pastarųjų metų tendencija rinktis natūralesnius bei sveikesnius gaminius. Pastebime, kad vis daugiau žmonių ieško duonos su didesne dalimi viso grūdo ruginių miltų, su įvairiais grūdais ir sėklomis, be mielių ar su mažesniu cukraus kiekiu. Šių įpročių neatsisakoma ir per šventes“, – sako G. Jukna.

Dideliu pardavimų šuoliu ruginių gaminių kategorijoje prieš Kalėdas pasižymėjo „Vilniaus duonos“ kepama „Agotos“ juoda duona (daugiau nei 60 proc. augimas) ir „Beatos virtuvės“ juoda duona su sėklomis (beveik 80 proc. augimas).

„Kvietinė duona savo populiarumą išlaiko per visas šventes, tačiau prieš šias Kalėdas pastebėjome didesnį jos paklausos augimą nei įprastai. Tokios tendencijos per daug nestebina. Šiemet vartotojams pasiūlėme naujų kvietinių gaminių, be to kiekvienais metais vis dar auga ir kvietinės sumuštinių duonos su įvairiais priedais populiarumas“, – teigia įmonės komercijos direktorius.
Lietuviai dažniausiai perka vietos kepėjų duoną

Lietuviai dažniausiai perka vietos kepėjų duoną
Gyventojų apklausa atskleidė, į ką vartotojai pirmiausia atsižvelgia rinkdamiesi duoną – mūsų tautiečiai pirmenybę teikia duonos šviežumui ir sveikumui, o kaimyninės Suomijos gyventojai duoną perka atsižvelgdami į jos skonio savybes ir į šviežumą. Tačiau abiejų šalių gyventojams vienodai svarbu, kad duona būtų pagaminta vietinių kepėjų.

Tai, kad lietuviai skiria didelį dėmesį duonos gaminių šviežumui (šią savybę, kaip vieną iš svarbiausių, išskyrė 57 proc. apklaustųjų) ir tam, kokią įtaką jie daro sveikatai (42 proc.), pastebi ir didžiausia duonos gamintoja Baltijos šalyse „Vilniaus duona“, kurios užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa Lietuvoje ir Suomijoje – šalyse, turinčiose senas ruginės duonos gamybos tradicijas.

„Gamindami duoną ypatingą dėmesį skiriame šviežumui ir kokybei, o augantys pardavimai rodo, kad pirkėjai tai vertina. Taip pat dėl nemažėjančio sveikos mitybos populiarumo šalyje pastebime, kad kurį laiką tarp perkamiausių gaminių yra juoda ruginė duona bei kepiniai, pagardinti įvairiomis sėklomis. Auga ir mūsų naujosios sumuštinių duonos iš speltos miltų populiarumas. Tai rodo, kad mūsų tautiečiai tampa sąmoningesni vartotojai, suvokiantys, jog mityba daro didelę įtaką tiek sveikatai, tiek savijautai“, – sako įmonės komercijos direktorius Gražvydas Jukna.

Tokius lietuvių prioritetus renkantis duoną teigiamai vertina ir dietologai. „Teisingai elgiasi tie, kurie nori maitintis sveikai ir renkasi tamsesnę ruginę ir duoną su įvairiais grūdais, nes ji aprūpina organizmą ne tik B grupės vitaminais bei mikroelementais, bet yra ir energijos bei skaidulinių medžiagų šaltinis“, – pabrėžia gydytoja dietologė Lina Barauskienė.

Kaip atskleidė apklausa, šiuo aspektu suomiai skiriasi nuo lietuvių – duonos poveikį sveikatai jie įvardijo septintoje vietoje. Kaip vieną svarbiausių savybių ją išskyrė 20 proc. respondentų.

Tačiau nepaisant skirtumų, yra ir daugiau suomius bei lietuvius vienijančių savybių. Abiejų šalių gyventojams vienodai svarbu yra tai, kad jų perkama duona būtų pagaminta vietinių kepėjų. Šį kriterijų, kaip vieną iš svarbiausių, paminėjo panašus respondentų skaičius ir Lietuvoje (36 proc.), ir Suomijoje (36 proc.).

„Tai, kad lietuviai didelį dėmesį skiria būtent Lietuvoje kepamiems duonos gaminiams, lemia senos duonos kepimo tradicijos, kuriomis garsėja mūsų šalis. Todėl ir kasdiene savo veikla siekiame, kad vis daugiau žmonių atrastų duoną kaip neatsiejamą nacionalinio pasididžiavimo dalį. Be abejo, vietinės duonos populiarumui įtakos turi ir kokybiški gaminiai bei platus jų asortimentas“, – pastebi G. Jukna.

Visgi didžiausias skirtumas, kurį atskleidė Lietuvos ir Suomijos gyventojų apklausa, išryškėjo kalbant apie duonos kainą. Ją svarbiausių duonos savybių sąraše lietuviai įvardijo ketvirtoje pozicijoje (37 proc.), o suomiai šiam kriterijui skyrė paskutinę – devintąją – vietą (19 proc.). Nors Suomijoje duona yra ženkliai brangesnė nei Lietuvoje.

Internetines Lietuvos ir Suomijos gyventojų apklausas apie duonos vartojimo įpročius atliko apklausų bendrovė TNS. Lietuvoje 2016 m. balandžio 27–gegužės 13 d. atliktoje apklausoje dalyvavo 1003 suaugę (nuo 15 iki 74 metų amžiaus) gyventojai, o Suomijoje 2016 m. sausio 25–vasario 5 d. buvo apklausta 1000 suaugusių (nuo 15 iki 74 metų
Klaipėdoje pasiektas naujas šalies rekordas – iškepti 3167 mėsainiai 5

Klaipėdoje pasiektas naujas šalies rekordas – iškepti 3167 mėsainiai 5
Daugiau nei 6 su puse valandos plušėję Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos kulinarai iš jautienos, salotų lapų, marinuotų agurkų, mėlynųjų svogūnų, padažo ir specialiai šiam patiekalui skirtų „Imk“ bandelių pagamino 3167 mėsainius. Siekiant užfiksuoti rekordą, jie buvo sudėti į specialią 2,5 m aukščio konstrukciją su lentynėlėmis mėsainiams.

Rekordiniam kiekiui mėsainių pagaminti iš viso buvo panaudota 3167 bandelės, 253 kg jautienos, 63 kg pomidorų, 47 kg salotų, 31 kg marinuotų agurkų ir svogūnų bei 47 kg padažo. Bendras maisto produktų, panaudotų rekordo siekimui, svoris – 585,8 kg. Rekordo siekė 12 žmonių komanda.

Agentūrai „Factum“ užfiksavus rekordą, kepėjų triūsas nenuėjo veltui – visi mėsainiai buvo išdalinti klaipėdiečiams ir Jūros šventėje dalyvavusiems miesto svečiams.
„Vilniaus duona“ atidarė naują kepyklą 6

„Vilniaus duona“ atidarė naują kepyklą 6
Beveik 11 tūkst. kvadratinių metrų užimančioje kepykloje, kurios įrengimas kainavo beveik 10 mln. eurų, dirbs 142 darbuotojai.

„Įmonės, savo veikloje naudojančios pažangiausias technologijas, yra geras pavyzdys. Inovacijos ateina ir į tradicinę pramonę. Jų diegimu, verslo efektyvumo didinimu paremta tradicinė pramonė yra labai svarbi visai Lietuvos ekonomikai“, – sakė šalies vadovė.

Išskirtinė kepyklos naujovė – patalpa, kurioje oras yra 10 tūkstančių kartų švaresnis nei įprastai. Dėl to šioje patalpoje bus užtikrintas ilgesnis produktų galiojimo terminas nenaudojant jokių konservantų. Toks „švarus kambarys“ yra vienas iš pirmųjų visame regione.

Kalbėdama susirinkusiesiems Prezidentė pabrėžė socialinės atsakomybės svarbą. „Vilniaus duona“ prisijungia prie įvairių labdaros akcijų. Įmonė įdarbina prieglobsčio Lietuvoje paprašiusius žmones iš Afganistano, Ukrainos, Baltarusijos. Valstybės vadovės teigimu, socialinės atsakomybės diegimas versle ne tik užtikrina darbuotojų lojalumą bei visuomenės pagarbą, bet ir kuria naujus sąžiningo verslo etikos standartus.

„Vilniaus duona“ – seniausia duonos gamintoja regione, veikianti daugiau kaip 130 metų. Investuodama į gamybos pajėgumų didinimą ir nuolat plėsdama savo produkcijos eksporto rinkų geografiją, įmonė reikšmingai prisideda prie Lietuvos maisto pramonės sektoriaus plėtros ir pažangos. 2015 m. bendrovės apyvarta siekė 30 mln. eurų.
„Vilniaus duona“ pasiekė rekordinę rinkos dalį

„Vilniaus duona“ pasiekė rekordinę rinkos dalį
Didžiausia duonos kepykla Baltijos šalyse „Vilniaus duona“ praėjusius metus pabaigė pasiekusi rekordinę rinkos dalį modernios prekybos segmente. „Nielsen“ duonos rinkos tyrimo duomenimis, 2015 m. gruodžio-2016 m. sausio mėnesiais įmonės užimama dalis sudarė 37,4 proc. Tai yra didžiausia rinkos dalis, kurią „Vilniaus duonai“ pavyko pasiekti 2013-2015 m. „Vilniaus duona“ artimiausius konkurentus lenkia net kelis kartus.

„Labiausiai prie išaugusios rinkos dalies prisidėjo nuoseklus įmonės darbas, kuriant naujus gaminius ar tobulinant esamus ir nuolatinis didelis dėmesys jų kokybei. Tikime, kad pirkėjai tai pajuto ir įvertino. Taip pat sėkmingus rezultatus lėmė ir apgalvota rinkodara bei rinkos realijas atitinkanti kainodara“, – sako „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Gražvydas Jukna.

Didžiausius pardavimus praėjusiais metais generavo trys pagrindinės duonos kategorijos, kuriose „Vilniaus duona“ ne pirmus metus išlaikė lyderio pozicijas: sumuštinių duona („Vilniaus duonai“ teko 46 proc. rinkos dalis modernios prekybos segmente 2015 m. gruodžio-2016 m. sausio mėnesiais), batonai (52,5 proc. rinkos dalis), juoda ruginė duona (30,5 proc. rinkos dalis). Labiausiai augo sumuštinių duonos, taip pat juodos ruginės duonos kategorijos.

„Skrudinimui skirtos sumuštinių duonos populiarėjimą stebime jau ne vienerius metus ir panašu, kad ši tendencija ir toliau išliks tokia pati. Tai lemia iš Skandinavijos ir Vakarų šalių į Lietuvą atkeliaujantys duonos skrudinimo įpročiai. Todėl šioje kategorijoje siekiame pirkėjams pasiūlyti kuo įvairesnių gaminių, kad kiekvienas rastų sau tinkamiausią“, – teigia G. Jukna.

Populiariausi ir labiausiai lietuvių mėgstami „Vilniaus duonos“ gaminiai 2015 metais – „Agotos“, „Toste“, „Urtės“ ir „Sostinės“. Gamintojo duomenimis, „Agotos“ pardavimai praėjusiais metais augo 17 proc., „Toste” – 13 proc.

„Vilniaus duonos“ pajamos pernai augo 1,9 proc. – 2015 metais įmonė gavo 29,7 mln. eurų pajamų, 2014 metais – 29,2 mln. eurų. Pardavimai tonomis pernai, lyginant su 2014 metais, išaugo 2,1 proc.

Įvertinus visą duonos rinką – įtemptas konkurencines sąlygas bei nebeaugantį duonos vartojimą šalyje, įmonės komercijos direktorius pasiektą augimą vertina labai teigiamai.

G. Juknos teigimu, panašų augimą įmonė planuoja išlaikyti ir 2016 metais. „Prognozuojame, kad ir šiemet toliau augs sumuštinių ir juodos ruginės duonos pardavimai. Reaguodami į besikeičiančius pirkėjų poreikius, planuojame atnaujinti kai kuriuos gaminius ir plėsti savo asortimentą, pasiūlydami įdomių naujienų sumuštinių bei ruginių duonų kategorijose“, – teigia jis.

„Vilniaus duonos“ eksporto rodikliai 2015 metais tai pat ženkliai šoktelėjo į viršų – įmonė eksportavo 66 proc. daugiau produkcijos nei 2014 metais. Pernai ši suma siekė 1,5 mln. eurų, o užpernai – 0,9 mln. eurų. Anot G. Juknos, tai lėmė nuoseklus ir kryptingas darbas su užsienio prekybos partneriais.
Šventos Agotos dieną šauktiniams įteikė lietuviškos duonos 1

Šventos Agotos dieną šauktiniams įteikė lietuviškos duonos 1
Senovėje mamos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį – tikėta, kad tai juos apsaugos. Kaip saugumo ir namų jaukumo simbolį penktadienį, minint duonos globėjos Šventos Agotos dieną, „Vilniaus duona“ ruginės duonos įteikė Lietuvos kariuomenės šauktiniams.

Penktadienį ryte Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko karių rikiuotės Rukloje metu didžiausios duonos kepyklos Baltijos šalyse „Vilniaus duona“ atstovai pasveikino karius ir įteikė jiems beveik 300 kepalų ruginės duonos „Agota“.

Įmonės komercijos direktoriaus Gražvydo Juknos teigimu, šia gražia akcija norėta atkreipti dėmesį į valstybę pasiruošusius ginti jaunus žmones ir jiems padėkoti.

„Duona yra namų simbolis. Tad įteikdami duoną šauktiniams norėjome, kad ji pažadintų šilčiausius prisiminimus apie jų namus ir artimuosius. Taip pat siekėme parodyti, kokie jie yra mums visiems svarbūs, tarnaudami savo šaliai ir pasiruošę apginti visų mūsų namus“, – teigia G. Jukna.

Mokomojo pulko vadas plk. ltn. Aleksiejus Gaiževskis, dėkodamas „Vilniaus duonos“ kolektyvui teigė: „Tėvynės gynėjas – karys visada siejamas su ginklu, paruoštu apginti nuo priešo, o duona yra tai, kas suteikia jėgų ir stiprybės“.

Duonos gamintojo atstovai šauktinius taip pat pasveikins ir penktadienį vakare Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyksiančiame renginyje „Šventos Agotos dienos papročiai“.

„Vilniaus duona“ kasmet Šventos Agotos dienos proga organizuoja įvairias iniciatyvas. Ankstesniais metais įmonė duoną dovanojo išvykstantiems emigrantams, taip pat dalino prekybos centrų lankytojams.

DAUGIAU