Vilniaus g. ir Laisvės al.

Penktadienio rytą Laisvės alėjoje nusidrieks 600 amatininkų, ūkininkų, prekybininkų stalų ir palapinių. Mugė vyks ir į Vilniaus gatvėje.

„Į mugę – ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti, pasižmonėti, prisiragauti, sužinoti, smagiai praleisti laiką“, – sakė konkursą organizuoti šią mugę laimėjusios įmonės „Sukurta LT“ vadovas Darius Straigis.

Šiemet dėmesys bus sukoncentruotas į tradicinius amatus ir kulinarinį paveldą.

Senųjų amatų puoselėtojai, tautinio paveldo ir tautodailės meistrai įsikurs jiems skirtoje erdvėje arčiau fontano. Ten tris dienas vyks įvairios demonstracijos, edukacijos. Savo veiklą ir darbo specifiką pristatys kalviai, juostų audėjai, pynėjai iš vytelių, juvelyrai ir kt. Dalis amatininkų dirbinių bus ir Vilniaus gatvėje.

„Turime išskirtinių dalykų. Lenkiame senąsias Europos muges. Daugelis jų yra milžiniškos, bet netekusios savo autentiškumo, nes tapo komercinėmis prekių prasme. Lietuvos mugių lankytojai vis dar gali grožėtis ir įsigyti tradicinių gaminių, kuriuos pagamina liaudies meistrai, laikydamiesi tradicijų ir papročių. Mugėse jie net ir rengiasi pagal savo atstovaujamą amatą ir laikotarpį, naudojasi ir senaisiais įrankiais“, – kalbėjo D. Straigis.

Nuo E. Ožeškienės gatvės iki Maironio gatvėje esančio savivaldybės pastato drieksis maisto zona. Joje – ir tautinis kulinarinis paveldas. Atkarpa nuo Maironio gatvės iki Miesto sodo atiduota asociacijai „Meistrų kūrėjų respublika“. Kiti amatininkai – drabužių, aksesuarų, rankų darbo kosmetikos, suvenyrų, interjero puošmenų ir kitokių įdomybių gamintojai, šurmuliuos iki Soboro, jų rasite ir Vilniaus gatvėje.

Mugėje dalyvaus ir visas būrys Latvijos meistrų, jie taip pat pristatys savo tradicinius gaminius ir savo ūkiuose sukurtus patiekalus. Net iš Zakopanės atvyksta sūrių meistrai, tradicinių riestainių kepėjai.

Sodinukų ieškokite ūkio zonoje, kuriai skirta vieta prie A. Mickevičiaus gatvės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Populiariausia – duona

„Nežinau, kas tai lemia, bet populiariausi yra duonos gaminiai. Sekmadienio rytą duonos jau sunkiai begausi – viskas išperkama penktadienį ir šeštadienį“, – perspėjo D. Straigis, paraginęs nepamiršti, kad mugė – vieta, kurioje galima ir būtina derėtis.

Nepraleiskite progos ne tik paganyti akis po pasiūlos margumyną, bet ir išragauti įvairius produktus. „Visi vaišina, noriai dalijasi patarimais, receptais, kas su kuo skaniausia. Pasakoja, kaip gamina, kaip sekasi“, – apie mugės atmosferą kalbėjo D. Straigis.

Niekada neragavote sūrio su įdomesniais priedais ar kumpio, rūkyto pagal specialų receptą? Puiki proga išbandyti. Jei patiks, ir įsigyti.

Kvapams pažadinus skrandį bus galima vietoje suvalgyti šilto maisto. „Veiks šešios tradicinių lietuviškų patiekalų virtuvės, kuriose bus verdama, kepama, troškinama“, – anonsavo pašnekovas.

Į mugę suvažiuoja išradingieji mažieji alaus, giros gamintojai iš visos Lietuvos ir iš toliau. „Parduotuvėse tokių gaminių negautum. Kur daugiau pamatysi tradicinio amato?“ – retoriškai klausė D. Straigis.

Mugės renginių programos dalis – „Lietuvos tradicinė virtuvė“. Mugėje dalyvaujančios maitinimo įstaigos pristatys Lietuvos regionų patiekalus, o lankytojai išrinks patį skaniausią, įdomiausią patiekalą ir labiausiai patikusią virtuvę, balsuodami socialiniuose tinkluose.

Kultūrinė programa

Kokia mugė be muzikos? Penktadienį ir šeštadienį 11–20 val. prie Dramos teatro, Centrinio pašto, S. Daukanto gatvėje, prie fontano, prie „Romuvos“ kino teatro vyks gatvės muzikantų, folkloro ansamblių, muzikos grupių pasirodymai.

Penktadienį 17 val. nugriaudės mugės atidarymo koncertas, kuriame – visiškai skirtingų žanrų muzika. Toną renginiui užduos populiariosios muzikos atlikėja Vytautė Tamutytė, senosios muzikos grupė „Hansanova“ ir rokeriai „Mėnulio fazė“. Primename, kad scena iškils prie Miesto sodo.

Turime išskirtinių dalykų. Lenkiame senąsias Europos muges. Daugelis jų yra milžiniškos, bet netekusios savo autentiškumo.

Šeštadienio rytą pradės vaikų ir jaunimo solistai ir ansambliai. Po pietų scena bus užleista bendruomenių kolektyvams, chorams, vokaliniams ansambliams. Į vakarą – liaudiška muzika atliekama Kauno folkloro ansamblių, o vakarą užbaigs liaudiška vakaronė. Ji įtrauks ir pajudėti nusiteikusius šventės žiūrovus. Norintys bus pamokyti šokių, jau mokantys galės trepsėti su patyrusiais šokėjais. Prie scenos šeštadienį nuo 12 val. vyks burbulų pūtimo akcija. Prisijungti ir pūsti burbulus kviečiami visi mažieji su tėveliais.

Šeštadienį tarp pasirodymų scenoje vyks Tautinio ir kulinarinio paveldo meistrų, kitų mugės dalyvių prisistatymai, drabužių, amatų demonstravimas.

Savanoriška organizacija „Chillin’ street“, burianti jaunimą, organizuojanti jiems veiklas, užsiėmimus, pasirūpins įvairiomis kitomis veiklomis. Jų ieškokite greta Kauno m. savivaldybės, šalia Vytauto paminklo.

„Pas mus atvykęs jaunimas galės pažaisti krepšinį, išmokti taisyklingai lenkti ranką, pasidaryti apyrankę, laikiną tatuiruotę, sukurti palinkėjimą mamai artėjančios Mamos dienos proga, padaužyti bokso kriaušę ar pavažinėti riedlentėmis. Viskas bus nemokamai, o už išbandytas minėtas veiklas skirsim prizus, nes mums nesvarbu, kad jūs nemokate važiuoti riedžiu ar lenkti rankos, mums svarbu, kad jūs įveiksite save ir pabandysite“, – teigė „Chillin’ street“ veiklų koordinatorė Lėja Snapkauskaitė.

Sekmadienis – Vaikų muzikos diena, skirta jaunųjų atlikėjų pasirodymams scenoje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Paukščių paroda

Vaikams ir ne tik skirta naminių paukščių paroda. Laisvės alėjoje giedos gaidžiai, girgsės žąsys. Čia bus galima pajodinėti poniais.

Mugės metu labdaros organizacijos vykdys lėšų rinkimo akcijas Ukrainai. Dalyvauti ketina net trys pelno nesiekiančios įmonės, ketinančios nustebinti ukrainiečių sukurtais suvenyrais, pažintinėmis veiklomis, tradiciniais patiekalais.

Greta Miesto sodo tarptautinio projekto CreArt 3.0 partnerio Kaune VšĮ „Artkomas“ palapinėje vyks keramikos, ebru, juvelyrikos ir kitų veiklų edukaciniai užsiėmimai, kūrybinio mąstymo ir bendradarbiavimo dirbtuvės „Pasaulį kuriame kartu!“.

Mugėje savo gaminius pristatys ir nemažai senjorų bei jaunimo. Renginys tęsis iki sekmadienio 18 val. „Paskutinės valandos – geriausios derėtis. Šis džemperis įsigytas nusiderėjus mugėje“, – pastebėjo mugės kultūrinės dalies vadovė Ona Peičiūtė.

Tvarkymas ir transportas

Organizatoriai kauniečių ir miesto svečių atsiprašo dėl nepatogumų, nes dėl mugės bus uždarytos dvi Laisvės alėją kertančios gatvės: Maironio ir A. Mickevičiaus gatvė nuo Kęstučio iki K. Donelaičio.

„Prašome automobilius palikti namie ir atvykti viešuoju transportu“, – skatino D. Straigis.

Mugės organizatoriai atkreipia dėmesį, kad sunkiausia su Laisvės alėjos dangos apsauga ir priežiūra. Po renginio paprastai lieka įvairių dėmių, nes šiurkšti danga labai tepli. Bet po renginio grindinys bus atidžiai apžiūrėtas ir kuo greičiausiai profesionaliai išvalytas.

Pranešimas apie nelaimę Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, buvo gautas vasario 13 d. 11.13 val.

Dviejų aukštų mūriniame gyvenamajame name esančiame bute kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams koridoriaus patalpos buvo uždūmintos. Butas degė atvira liepsna.

Liepsnų gesinimui buvo pasitelktos trys automobilinės cisternos.  11.47 val. gaisras likviduotas. Vykdomi baigiamieji darbai.

Pirminiais duomenimis, bute degė vonios ir tualeto patalpa. Kitur liepsnos neišplito. Žmonės iš buto išėjo iki atvykstant ugniagesiams. Suaugusysis ir vaikas patyrė traumas. Jie išgabenti į ligoninę.

Iš namo evakuota dešimt žmonių.

Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 12 val. 11 min. Alytuje, Vilniaus g., namuose, rastas mirusio vyro (gim. 1971 m.) kūnas su kirstine žaizda galvoje.

Pirminiais duomenimis, vyriškis pats susižalojo parkritęs. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi kauniečiai, suabejoję, ar Vilniaus gatvėje įsikūręs gruziniškas restoranas nesavivaliauja. Pasak kauniečių, lauko kavinė užėmė tris ketvirtadalius gatvės, tad pėstiesiems paliktas gerokai siauresnis takas.

„Verslininkai visai suįžūlėjo. Vilniaus gatvę beveik užtvėrė gėlių vazonais ir staliukais. Juk būna ir masiniai renginiai, Kauno gimtadienis ir pan., tai Vilniaus gatvėje būna pilna žmonių, o dar dėl lauko kavinės paliko tokį siaurą praėjimą“, – piktinosi skaitytojas.

Skaitytojo nuotr.

Portalas kauno.diena.lt miesto atstovų paklausė, ar iš tiesų gruziniškas restoranas Senamiestyje išlaikė lauko kavinės įrengimo sąlygas. Paaiškėjo, kad šios viešojo maitinimo įstaigos lauko kavinė iš tiesų buvo įrengta didesnė, nei numatė išduotas leidimas.

Įmonė teikė paslaugas nesilaikydama ir viršydama suderintą projektą.

„Penktadienį sulaukėme informacijos, kad gruziniškas restoranas „Chačapuri“ gėlių vazonais užtvėręs didelę dalį Vilniaus gatvės. Viešosios tvarkos specialistai atliko patikrinimą ir nustatė, kad įmonė teikė paslaugas nesilaikydama ir viršydama suderintą projektą. Jame numatyta lauko kavinės erdvė – 12 m ilgio ir 3,6 m didžiausio atstumo nuo pastato.

Gėlių vazonai iš Vilniaus gatvės pašalinti. Įmonės atsakingam asmeniui dėl Prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimų pažeidimo pradėta administracinio nusižengimo procedūra“, – portalui komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

Skaitytojo nuotr.

Vilniaus gatvės pabaigoje nedidelė atkarpa, kurioje dar nebuvo paklotas grindinys, vėl apjuosta tvora ir pėstiesiems apribotos galimybės laisvai vaikščioti. Užkurta ir sunkioji technika, kurios pagalba šalinama laikinoji danga, kuri buvo sumontuota tik švenčių metu. Dabar orai jau vėl leidžia dirbti, tad plokštės nuimamos ir darbininkai vėl pradės kloti grindinį.

Primename, kad atkarpoje ties Laisvės alėja, klojamas ne senasis grindinys. Gludinti akmenys kloti per Visą Vilniaus gatvę iki posūkio link Gruodžio gatvės. Čia istoriškai ėjo senoji Vilniaus gatvė, todėl ir grindinys klojamas taip, lyg atkartotų senąjį posūkį link miesto sienos. Atkarpoje nuo Gruodžio gatvės iki Laisvės alėjos, klojami pilki akmenys. Taip išskiriama, jog čia seniau nėjo Vilniaus gatvė ir ši atkarpa yra naujesnių laikų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vilniaus gatvės rekonstrukcija trunka jau kelis metus. Pirmiausia buvo nuimtas senas grindinys, pakeistos požeminės komunikacijos. Vėliau buvo klojamas nugludintų akmenų grindinys. Tiesa, Vilniaus gatvės kraštuose, kur eina lietaus surinkimo latakai, palikti negludinti akmenys. Taip pat jau atnaujintas ir apšvietimas, įrengti nauji suoliukai bei šiukšliadėžės, atlikti kiti darbai.

Anksčiau miesto atstovai buvo skelbę, kad visus Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama užbaigti šį pavasarį.

Didžiojoje Vilniaus gatvės dalyje dar pernai paklotas gludinto akmens grindinys, atnaujintas apšvietimas, atlikti kiti darbai. Tik ties sankirta su Laisvės alėja liko nedidelė Vilniaus gatvės atkarpa, kurioje dar nėra grindinio. Jį planuojama užbaigti pavasarį, kai tik leis orai.

Dabar kauniečių dėmesį patraukė naujai įrengta mažoji infrastruktūra – šiukšlių dėžės ir suoliukai. Pastarieji jau vilioja prisėsti Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros prieigose. O šiukšliadėžių dizainas kauniečiams jau matytas kitose miesto erdvėse, tačiau, pasak praeivių, toks stilius dera ir Vilniaus gatvėje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Tokios pats šiukšlių dėžės įrengtos ir atnaujintoje Nemuno krantinėje. Man visai gražu, medinis dizainas visai gerai dera ir Senamiesčio aplinkoje“, – tarė pro šalį ėjęs kaunietis.

Miesto savivaldybės atstovai patvirtino, kad mažosios infrastruktūros įrengimo darbai Vilniaus gatvėje jau prasidėjo. Artimiausiu metu medinių suoliukų bus dar daugiau

„Šiuo metu Vilniaus gatvėje įrengta po dešimt suoliukų ir šiukšliadėžių. Šioje Senamiesčio gatvėje bus įrengti 32 suoliukai ir 25 šiukšliadėžės su medienos apdaila pagal numatytą projektą“, – komentavo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šioje gatvėje oficialiai užbaigti visus darbus ir procedūras planuojame šių metų pavasarį“, – pridūrė specialistas.

Nėra galutinio vaizdo

Nemažai kritikos strėlių visuomenės veikėjai paleido į Kultūros paveldo departamentą (KPD), esą šis leido sunaikinti vertingas Vilniaus gatvės detales. Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus tikino, kad tai, kas vertinga, tikrai buvo ir bus saugoma, o naujoviški dizaino sprendimai kaip tik leidžia atskirti autentiškus elementus nuo šiuolaikinių sprendimų.

„Vyksta procesas, yra daug sluoksnių, kurie palaipsniui atliekami. Reikėjo ir senus akmenis išimti, ir archeologinius kasinėjimus atlikti, naujas komunikacijas sudėti ir pan. Dabar daug nepasitenkinimo sulaukiame dėl paties rezultato, bet galutinio vaizdo juk dar nėra, tad dar anksti piktintis. Sriubos receptas suderintas, dabar ji verdama“, – aiškino KPD specialistas.

Grindinio akcentai

Pasak S. Stoškaus, praeivių dėmesį atkreipė Vilniaus gatvės grindinys. Žmonės skundėsi, kad akmenys tarsi patalpinti pilkoje masėje, nesimato tikrosios grindinio spalvos.

„Grindinys dar neužbaigtas. Akmenys bus valomi ir pasimatys tikroji spalva. Ties Arkikatedra jau nemažai akmenų nuvalyta. Šią vietą galime laikyti pavyzdine atkarpa. Dėl siūlių turėjome diskusijų, kad gal reikės užpildą pakeisti truputį tamsesniu. Vilniaus gatvėje taikoma nauja technologija, nelabai kur ji naudota. Tad reikia žiūrėti, kaip tai veikia. Vandeniui nubėgti specialiai padaryti grioveliai, kur palikti netašyti akmenys, grindinys klotas tokiu puslankiu, tad vanduo turėtų nubėgti“, – apie tai, kad dar tik tikrinama nauja grindinio klojimo technologija, teigė paveldosaugininkas.

Pasak S. Stoškaus, naujai paklotas grindinys neslidus, praeiviai nekliūva už išsikišusių akmenų. „Anksčiau mes tarnaudavome akmenims, nes šaltis juos iškilnodavo, reikėdavo nuolat juos tvarkyti. Tikrai seniau esu ne kartą matęs, kaip praeiviai užkliūva, susižaloja, o dabar man, kaip miestiečiui, džiugu, kad yra normalus grindinys, o galutinio estetinio vaizdo dar reikia palaukti“, – nuomonę išsakė KPD Kauno skyriaus vedėjas.

Dar vienas priekaištas, kurį dėl grindinio buvo išsakiusi visuomenė, kad nuo Laisvės alėjos pusės klojamas kitos spalvos nei likusioje Vilniaus gatvėje. Tačiau paveldo sergėtojas atkreipė dėmesį, kad istoriškai Vilniaus gatvė nesitęsė iki E. Ožeškienės gatvės, o nusisukdavo J. Gruodžio gatvės kryptimi.

„Negalima imituoti senovės, todėl raudoni akmenys ir pasibaigia ties Gruodžio gatve. Šioje atkarpoje, vedančioje iki Laisvės alėjos, seniau Senamiesčio nebuvo, todėl čia klojamas pilkas grindinys“, – pabrėžė S. Stoškus.

Kantrybės: pasak S. Stoškaus, Vilniaus gatvės tikrąjį vaizdą išvysime pavasarį. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jis pažymėjo, kad jo netenkina grindinio kokybė ties požemine pėsčiųjų perėja, tad čia rangovai turės akmenis koreguoti, gal vietomis teks perkloti naujai. „Kai kurie akmenys ten išsikišę, taip neturi būti. Dar yra laiko, viskas bus ištaisyta. Manau, kad tikrai einame gera kryptimi“, – teigė pašnekovas.

Modernūs sprendimai

Dar viena diskusijų tema – naujieji Vilniaus gatvės šviestuvai. Ne vienas liejo kritiką, esą jie netinkami Senamiesčio erdvėje, tačiau paveldosaugininkas laikėsi pozicijos, kad negalima imituoti senovinių akcentų. Jei nėra išlikę autentiškų vertybių, geriau yra imtis modernių sprendimų, o ne bandyti kičiniais akcentais imituoti senuosius laikus.

Galutinio vaizdo juk dar nėra, tad per anksti piktintis.

„Šviestuvo paskirtis yra šviesti, o ne būti grožio konkurso dalyviu. Šie šviestuvai – autorinis darbas, architektė parinko tokius neutralius, tarsi jų nebūtų. Jie naktį šviečia fantastiškai. Dėl dizaino visada galima ginčytis, vieniems patiks, kitiems ne. Mes negalime falsifikuoti istorijos, imituoti senovės ir kelti žmonėms klausimų, ar čia nauji šviestuvai, ar autentiški iš anų laikų“, – kalbėjo S. Stoškus ir pridūrė, kad nauji šviestuvai yra lengvai demontuojami, tad jei ateityje norėsis juos pakeisti, tereikės nusukti keturis varžtus, bet nereikės ardyti grindinio.

Vis dėlto paveldosaugininkas vylėsi, kad buvusių šviestuvų miestas neišmes. Tuos, kurie dar nesupuvę, būtų galima naudoti ties Arkikatedra ar Rotušės aikštės prieigose.

„Seni šviestuvai, kurti Rimvydo Palio, išlieti prieš 40 metų, tad tai jau yra tam tikra Kauno istorijos dalis. Jie turi savo  energetinę vertę, tad nereikia skubėti jais atsikratyti, todėl diskutuojame su savivaldybe, kad gal juos būtų galima panaudoti M. Valančiaus gatvėje ar prie rotušės“, – sakė KPD Kauno skyriaus vedėjas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Reikia kantrybės, Vilniaus gatvėje dar darbai nebaigti. Palaukime pavasario, bus visai kitas vaizdas. Tada bus galima diskutuoti, kas pasiteisino, o kas ne. Gal matysime, kad akmenys nelaiko, reikės ieškoti kitų sprendimų, o gal žiemą viskas gerai atlaikys. Tiesiog dabar reikia suprasti, kad galutinio Vilniaus gatvės vaizdo dar nėra“, – pridūrė S. Stoškus.

Pilnas paveikslas – pavasarį

Vilniaus gatvės kapitalinis remontas dar nėra oficialiai pabaigtas. Tačiau bendras vaizdas jau matomas: įrengti bortai, šaligatviai, šviestuvai. Atnaujintas beveik visas grindinys – rangovams beliko nedidelė atkarpa ties susikirtimu su Laisvės alėja. Čia patogų praėjimą pėstiesiems kol kas užtikrina laikinai įrengta danga.

Atnaujintas erdves išbandę kauniečiai dalija komplimentus dėl kur kas patogesnės gatvės dangos. Vis dėlto pasigirdo ir keletas pastabų. Suklusti privertė papilkėję akmenys, pernelyg ryškios deformacinės siūlės, o pagrindiniu ginčų objektu tapo nauji šviestuvai.

Darbų eigą apžvelgę savivaldybės ir KPD specialistai priėjo išvados, kad kritika kol kas pernelyg ankstyva. Bendras Vilniaus gatvės vaizdas bus pilnai matomas tik galutinai finišavus rangos darbams, kitąmet pavasarį. Iki tol akmenys bus nuvalyti ir grindinys įgaus sau būdingą ryškumą bei įprastus atspalvius.

„Rangovai ruošia pavyzdinę Vilniaus gatvės atkarpą su nuvalytais, ryškių spalvų akmenimis. Nors tai planuota padaryti kitų metų pavasarį, nusprendėme neatidėlioti ir veiksmų imtis dar šiemet“, – paaiškino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus atkreipė dėmesį, jog kilo klausimų ir dėl grindinyje matomų baltų deformacinių siūlių. Rangovai bei jų darbus prižiūrintys savivaldybės specialistai užtikrino akylai stebėsiantys situaciją, kad prireikus būtų imtasi atitinkamų veiksmų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Deformacinių siūlių užpildo spalva kelia klausimų ir mums. Iki pavasario ji turėtų supanašėti su grindiniu. Šis technologinis sprendimas, norint darbus atlikti kokybiškai, buvo neišvengiamas“, – tikino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Šviestuvus stengsis išsaugoti

KPD ir savivaldybės administracijos specialistai taip pat aptarė priešingų reakcijų sukėlusią šviestuvų temą. Dar kartą akcentuotos esminės priežastys, dėl ko nuspręsta senųjų žibintų atsisakyti ir vadovautasi architektų nuomone renkantis naujuosius.

Tai yra Kauno miesto istorijos dalis, kurią reikia saugoti.

„Seni stulpai buvo nestabilūs, netinkami tolesnei eksploatacijai, turėjo konstrukcinių pažeidimų, neatitiko šiandieninių elektrotechninių reikalavimų. Juos restauruoti būtų buvę per daug sudėtinga, o eksploatuoti – pavojinga“, – teigė A. Pakalniškis.

Vilniaus gatvės kapitalinio remonto projekto autorė, architektė Vilija Skėrienė pabrėžė, kad senamiestyje nederėtų bandyti imituoti istoriją: „Net senųjų ketaus šviestuvų autoriaus Rimvydo Palio nuomone, naujieji stilistiškai labiau tinka. Pseudoistoriniai, senovę primenantys šviestuvai būtų didelė klaida.“

Architektės nuomonei argumentuotai antrino ir Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, pacitavęs UNESCO Vienos memorandume esančią rekomendaciją: „Miestų planavime, šiuolaikinėje architektūroje ir istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojime reikėtų vengti visokių pseudoistorinių projektų formų, nes jais nusižengiama ir istorijai, ir dabarčiai. Vietoje vieno istorinio vaizdo neturėtų atsirasti kiti – istorija privalo išlikti lengvai skaitoma ir pagrindinis tikslas yra kokybinėmis intervencijomis užtikrinti kultūros tęstinumą.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Visgi Kauno savivaldybės administracija, atsižvelgusi į KPD rekomendacijas ir gerbdama autorinį darbą, mėgins surasti kontekstualiai tinkamą erdvę mieste, kur būtų panaudoti geresnės būklės išlikę ir kokybiškiau pagaminti senieji R. Palio projektuoti ketaus šviestuvai.

„Tai yra Kauno miesto istorijos dalis, kurią reikia saugoti“, – akcentavo KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas S. Stoškus.

Kelias į Kalėdas Kaune

Nuo lapkričio pabaigos Vilniaus gatvėje, žingsniuojant kalėdinio miestelio Rotušės aikštėje link, praeiviams pirmuosius įspūdžius dovanoja šventiški papuošimai. Dažnas neatsispiria pagundai stabtelėti ir įsiamžinti prie žibančių eglaičių.

Pagrindinę senamiesčio pėsčiųjų erdvę papuošė beveik trys šimtai LED girliandomis spindinčių žaliaskarių. Jose sužibo per 55 tūkst. švieselių.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ši senamiesčio erdvė jau tapo savotišku simboliu ir netgi pasufleravo šiųmetį šūkį, pasitinkant didžiąsias šventes: „Kelias į Kalėdas Kaune“. Puošniai išdabinta gatvė pakilias emocijas ir įspūdžius kauniečiams skleis iki Trijų Karalių šventės, kitų metų sausio 6-osios.

Kokios Kalėdos be balto snaigių aprėdo?

Tačiau gamtos ir žmonių išpuoštos miesto erdvės ne visiems patinka. Arba patinka, bet negali pažaboti noro puošybos rezultatą pakoreguoti pagal savo skonį. 

Po Kaune prasiautusios pūgos prabudę Vilniaus g. gyventojai buvo nemaloniai nustebę. 

Tarsi auksu tviskantį taką, vedantį Kauno Kalėdų eglės link, sudarančios Vilniaus g. šventinę nuotaiką kuriančios eglutės buvo išvartytos.

Skaitytojo nuotr.

Pūgos darbas? Sunkiai tikėtina. Eglutės susodintos į masyvius stabilius vazonus. Jiems nuversti turėjo prireikti nemažai pastangų. Dėl kelių nuverstų eglių būtų reikėję nemenkai paprakaituoti. 

Šią nemalonią situaciją pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

„Vos sužinojus apie Vilniaus gatvėje nuverstas eglutes į įvykio vietą išsiųsti atsakingi specialistai, kurie viską detaliai apžiūrėjo ir patikrino. Eglutės atstatytos ir vėl džiugina praeivius. Žalos papuošimams nepadaryta. 

Viešąją tvarką užtikrinantys specialistai stebi vaizdo kamerų įrašus siekdami atsekti, kam galėjo užkliūti eglutės. Drauge su policijos pareigūnais nuolatos prižiūrime šią ir kitas šventines lokacijas siekdami užtikrinti, kad Kalėdų laukimas visiems būtų saugus ir jaukus“, – teigė A. Augonė.

Kauno policijos atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad pranešimo apie šį įvykį negavo. 

Deja, bet pertvarkytoje Vilniaus gatvėje situacija – visiškai priešinga. Architektas balas ant naujojo grindinio fiksavo po šešių valandų, paskui dar kartą net po 48 valandų, t. y. dviejų parų! Problemą įgudusi akis įvardijo iš karto – gatvėje sudėti akmenys tapo plokšti, o gatvės profilis nesuformuotas, vandeniui tiesiog nėra kur nubėgti. Dar svarbiau, kad siūlės tarp akmenų užpildytos vandens nepraleidžiančia mastika – kaip kiekvieno iš mūsų vonioje.

Ar balos – tokia jau didelė bėda? Galima būtų nekreipti dėmesio į estetiką, nepaisyti šlapių batų ar vieno kito aptaškyto praeivio. Tačiau gerokai rimtesnė bėda kyla dabar, kai temperatūra svyruoja apie 0 °C, – vanduo virsta ledu ir atvirkščiai. Vilniaus gatvė tampa slidi, kaupiasi sunkiai nuvalomos ledo sankaupos, kurias dabar dažnai dengia ir vandens sluoksnis. Gal ir smagu prisiminti jaunystę, paslidinėti, tačiau griuvinėdami netrukus jau turėsime skubėti ir į klinikas lengvesnių ar sunkesnių traumų gydyti.

Kalbėkimės. Yra šimtai daug svarbesnių klausimų, prie kurių negalime susitelkti, kol ietis laužome pasilenkę prie Vilniaus gatvės grindinio.

Klaidos priežastis aiški – tai išlyginta gatvės danga, neturinti reikiamo nuolydžio, ir, anot architekto, šiaip jau baseinams ar vonioms tinkanti grindinio siūlių mastika. Kaip tai spręsti?

Formaliai miesto nusamdyti statybininkai teisūs – jie viską darė pagal suderintus statybos projektus, kuriuos teikė tiek savivaldybės administracija, tiek kultūros paveldo sargai, tiek kitos atsakingos valstybės institucijos.

Ką dar galime daryti šiandien, jau tuoj beprasidedančią kalendorinę žiemą? Pirmiausia, turime sėsti prie bendro stalo. Prie jo turi užtekti vietos visiems – statybininkams, savivaldybės administracijai, visoms valstybės institucijoms ir, svarbiausia, labai įvairiai Kauno miesto gyventojų publikai, ne tik eiliniams kauniečiams, bet ir verslininkams, Senamiesčio gyventojams, architektams, statybininkams, neįgaliųjų organizacijų atstovams.

Abejonės: kai kurie pareiviai pastebi, kad Vilniaus gatvė tampa slidi, kaupiasi sunkiai nuvalomos ledo sankaupos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Susėdę prie stalo turime atvirai ir sąžiningai pripažinti, kad klaida padaryta. Kviečiu neieškoti kaltų, o pripažinti ir žengti į priekį. Kaip galime ištaisyti situaciją? Kokie architektūriniai, statybos sprendimai gali bent iš dalies pakeisti situaciją, kaip suderinti miestiečių norus ir realias šiuolaikinių statybos technologijų galimybes? Kur ir koks kompromisas įmanomas? Kalbėkimės. Yra šimtai daug svarbesnių klausimų, prie kurių negalime susitelkti, kol ietis laužome pasilenkę prie Vilniaus gatvės grindinio.