„Nuo šiol sostinėje bus sudarytos vienodos sąlygos visiems reklamos rinkos žaidėjams dalyvauti reklaminių įrenginių konkurse. Šie pokyčiai inicijuojami pasikeitus Bendrajam planui bei nustačius, kad didieji reklamos rinkos žaidėjai stendais naudojasi neteisėtai. Tarybos sprendimas leis mažinti biurokratiją ir surinkti daugiau pajamų į sostinės biudžetą“ – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Kaip skelbia savivaldybė, pasikeitusi tvarka supaprastins reklaminių stendų, ir kitų plokštumų įrengimą.

S. Žiūros nuotr.

„Šios procedūros užtrukdavo iki pusės metų. Dabar Savivaldybė pateikia vietas su jau parengtais reklaminių įrenginių projektais, suderintais su visais Savivaldybės padaliniais, todėl jokių papildomų projektų derinimų nereikia. Tai leis konkursų laimėtojams sutaupyti lėšų ir laiko“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Julius Morkūnas.

Įmonėms, pagal pateiktą projektą, tereikės pasigaminti reklaminius įrenginius ir juos įrengus naudoti reklamai. Tik 5 didelio formato reklaminiams stendams reikės gauti statybą leidžiantį dokumentą. „Tokios sąlygos tikrai paprastesnės ir palankesnės verslui“, – pažymėjo J. Morkūnas.

Nuostatuose nekeliami kvalifikacijos reikalavimai konkursų dalyviams, todėl dabar reklaminių įrenginių konkursai atviresni, o juose galės dalyvauti visi – ir vykdantys reklamos verslą, ir dar nesantys šios rinkos dalyviais, rašoma pranešime.

Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste vieši konkursai bus skelbiami kitų metų pradžioje. Konkursams bus pateiktos 235 reklaminių įrenginių įrengimo vietos: 140 mažo formato, 80 vidutinio formato ir 5 didelio formato stendų vietos, taip pat 10 reklaminių plokštumų ant viadukų. Įmonės galės dalyvauti konkurse ir dėl vienos ar kelių konkrečių vietų.

Konkurse mažo formato reklaminių įrenginių vietos bus suskirstytos grupėmis po 35. Konkursų vertinimo kriterijus – didžiausias konkurso dalyvio pasiūlytas vietinės rinkliavos dydis už leidimo išdavimą įrengti  1 kv. m išorinės reklamos ploto vieniems metams. Konkursų laimėtojai turės teisę skleisti reklamą 5 metus su dar 5 metų pratęsimo galimybe.

Pagal iki šiol vykusius viešus konkursus už leidimą įrengti 1 kv. m reklamos ploto vieniems metams ir juo naudotis įmonės mokėjo 106 Eur, kai skleidžiama statiško vaizdo reklama, ir 159 Eur, kai skleidžiama kintamo vaizdo reklama.

Opozicija išsirinko ir savo lyderį. Juo tapo partijos „Laisvė ir Teisingumas“ partijos narys Artūras Zuokas. „Naujas savivaldos įstatymas suteikia kur kas daugiau galimybių ir atsakomybių opozicijos lyderiui, tad net neabejoju, kad bendram darbui sutelkus keturias Vilniaus miesto tarybos frakcijas pavyks vykdyti veiksmingą valdančiosios daugumos priimamų sprendimų ir jų įgyvendinimo kontrolę bei atskaitingumą,“ – sako opozicijos vadovas A. Zuokas.

Pagal Opozicijos bendradarbiavimo susitarimą Opozicijos lyderis bus rotuojamas. Partijos „Laisvės ir teisingumo“ opozicijos lyderis pareigas eis ir dirbs pirmus 18,5 mėnesių nuo jo paskyrimo. Jį pakeis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos opozicijos atstovas, kuris pareigas eis 14,5 mėnesių. Lietuvos socialdemokratų partijos opozicijos lyderis eis pareigas trečiasis ir dirbs 8,5 mėnesių, o Nacionalinio susivienijimo opozicijos lyderis eis pareigas ketvirtasis ir dirbs 6,5 mėnesių terminą po jo paskyrimo.

Vilniaus miesto tarybos opozicija pasiskirstė ir jai pagal vietos savivaldos įstatymą priklausančių tarybos komitetų bei komisijų vadovų postus. Kontrolės komiteto pirmininko pareigos atitenka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovui. Antikorupcinės komisijos pirmininko pareigos – „Laisvės ir teisingumo“ frakcijai, o Etikos komisijos pirmininko pareigas eis Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys.

Jis bus įrašytas Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąraše.

„Prie mano komandos ateinančiuose savivaldos rinkimuose sutiko prisijungti žmogus, kuris savo gyvenimu, savo darbais, savo pasiekimais įrodė, kad sporto politika yra labai svarbi visuomeninio gyvenimo dalis“, – penktadienį žurnalistams pranešė Vilniaus vicemeras ir konservatorių kandidatas į merus Valdas Benkunskas, oficialiai pristatęs J. Kazlauską.

J. Kazlausko vieta sąraše dar nėra tiksliai žinoma, dėl to nuspręs sostinės konservatoriai savaitgalį. Tačiau jau aišku, kad pirmuoju numeriu sąraše bus įrašytas pats V. Benkunskas.

Treneris sakė esąs nepartinis, bet remiąs V. Benkunsko kandidatūrą į mero postą.

L. Balandžio / BNS nuotr.

J. Kazlausko teigimu, kelerių metų pažintis su vicemeru parodė, kad jų požiūriai į daugelį dalykų sutampa.

„Kada gavau šį pasiūlymą, aišku, galvojau, kadangi niekada niekur be krepšinio nedalyvavau, tariausi su savo aplinka ir buvo toks pasakymas: visi mes sėdime ant sofos, visi kritikuojame, bet niekada neiname ir neišsakome savo nuomonės“, – apsisprendimą pasukti į politiką penktadienį aiškino krepšinio treneris.

Nors esu krepšinio žmogus, man nesuprantama, kodėl iki šiol Vilniuje nėra nacionalinio stadiono. Daug yra paaiškinimų, bet aš nesuprantu.

„Nors esu krepšinio žmogus, man nesuprantama, kodėl iki šiol Vilniuje nėra nacionalinio stadiono. Daug yra paaiškinimų, bet aš nesuprantu. Galbūt būnant arčiau pamatysiu, kas vyksta, kodėl nėra. Taip pat yra daug kitų dalykų, galvoju, kad mūsų vaikai turi būti kuo labiau užimti sportu, kuo daugiau įtraukti, siekiant atitraukti juos nuo blogų pavyzdžių“, – kalbėjo J. Kazlauskas.

Sportas nustumtas į pakraštį

Per spaudos konferenciją taip pat pristatyta sporto infrastruktūra Vilniuje.

Vicemero V. Benkunsko teigimu, sostinėje dar egzistuoja tokios infrastruktūros trūkumas, matomas poreikis vis daugiau vaikų įtraukti į neformalaus švietimo veiklas.

„Sportas, man atrodo, tikrai nepelnytai visą laiką buvo nustumiamas į pakraštį. Bet sportas savaime yra tikrai labai reikšmingas dalykas, nes jis sprendžia ne tik sportavimo esmę, bet jis sprendžia daug daugiau“, – sakė jis.

„Tai yra socialinis užimtumas, sveikos gyvensenos susiformavimas, galų gale – bendruomeniškumas ir tie dalykai iš tikrųjų Vilniuje daug metų buvo apleisti arba palikti likimo valiai“, – pridūrė vicemeras.

Tai yra socialinis užimtumas, sveikos gyvensenos susiformavimas, galų gale – bendruomeniškumas ir tie dalykai iš tikrųjų Vilniuje daug metų buvo apleisti arba palikti likimo valiai.

Vilniaus konservatoriai teigia, jog per ateinančią kadenciją yra užsibrėžią tikslus išvystyti nacionalinį stadioną, lengvosios atletikos maniežą Žirmūnuose, ekstremalaus sporto centrą Tyzenhauzų gatvėje, tris baseinus, ledo areną Jotvingių gatvėje, irklavimo bazę Žirmūnuose, trijų pilnų matmenų futbolo aikštes, penkis daugiafunkcinius sporto kompleksus.

Partija žada siekti, kad sporto infrastruktūra būtų kuo labiau pasiekiama, ji būtų vystoma bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Taip pat planuojama atnaujinti krepšelio principu skiriamą savivaldybės finansavimą, jį padidinant nuo 20 iki 30 eurų per mėnesį, įvedant neformalaus ugdymo krepšelį ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Žadama, kad bendrojo ugdymo įstaigose esanti sporto infrastruktūra neformaliu ugdymu užsiimančios įstaigos galės naudotis nemokamai.

Konservatoriai per 2019 metais vykusius savivaldos rinkimus Vilniuje surinko 15,8 proc. rinkėjų balsų. Šiuo metu Vilniaus miesto taryboje yra dešimt partijai atstovaujančių narių.

Į sostinės merus 2019 metais konservatoriai kėlė Dainių Kreivį, jis su 9,07 proc. balsų liko ketvirtas.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Numatoma, kad mažesnio galingumo pirotechnika (išskyrus „bengališkas ugneles“) būtų draudžiama arčiau nei 75 m nuo daugiabučių. Taip pat savivaldybės numatytose „tyliose zonose“. Didelę dalį ketinamų uždrausti fejerverkų gali įsigyti tik specializuotos įmonės. Gyventojams tokia pirotechnika net nėra parduodama. Kodėl šį kartą Taryba yra įsitikinusi, kad bus apsispręsta galutinai uždrausti fejerverkus, LNK žurnalistas aiškinosi su Vilniaus m. tarybos nariu Vincu Jurgaičiu.

– Klausimas dėl fejerverkų draudimo savivaldybės taryboje buvo keltas ne kartą. Kodėl jis ir vėl grįžta dabar?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dar praėjusią vasarą miesto taryba priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo Vilniaus mieste keisti požiūrį iš miesto švenčių įvairių kitų renginių šventimą, atsisakant fejerverkų.

Per daugiau nei metus įvyko nepaprastai daug pokyčių. Miesto renginiuose fejerverkų neliko. Tikiu, kad tai ir paskatino diskusiją visuomenėje. Plačiai šio klausimo aptariama nebuvo, žmonės pradėjo atkreipti dėmesį į vizualinę, triukšmo, tiesioginę taršą. Padarėme milžinišką pokytį. Natūralu, kad iškyla klausimas, ar galima padaryti dar daugiau. Kadangi miesto administracija be papildomų miesto tarybos priimamų sprendimų negali reguliuoti fejerverkų klausimo iki galo, dėl to grįžtame į Vilniaus m. tarybą su papildomais sprendimais. Jie bus pristatyti ir miesto taryboje, turėsime galimybę diskutuoti, priimti pasiūlymus iš kitų tarybos narių ir šitą klausumą sureguliuoti dar konkrečiau ir griežčiau.

– Tarp tarybos narių sutarimo kurį laką nebuvo. Dėl ko buvo konkrečiai nesutarta?

– Prieš daugiau nei metus pavyko sutelkti didelę tarybos narių dalį ir pakankamai vieningai priimti sprendimą. Natūralu, kad kai reikia priimti tam tikrus tikslesnius dalykus, gali kilti diskusijų. Žengus didelį pirmą žingsnį su antruoju nereikėjo skubėti tam, kad visi galėtų įvertinti, diskutuoti – kad priimtas sprendimas būtų rezultatyvus. Tai, kad mes išklausome tarybos narius, leidžiame diskutuoti, yra gera galimybė.

– Kalbame apie konkrečias fejerverkų rūšis, kurie parduodami tik įmonėms. Kokie tai fejerverkai?

– Turime suprasti, kad prie kiekvieno žmogaus po kontrolierių nepastatysi. Tai tam tikra kultūra, kuri susiformuoja. Mūsų šalyje jau ne vienerius metus susiformavusi tradicija įvairiomis progomis šaudyti į dangų įvairią pirotechniką. Sureguliuoti kiekvieną žmogų pakankamai sudėtinga. Bet turėsime pateiktą sprendimo projektą, bus galima diskutuoti, teikti siūlymus, galės pasisakyti specialistai. Tikrai miesto rankose yra didelių renginių, kurie naudoja profesionalią pirotechniką, kontrolė ir sureguliavimas bei įvertinimas – ar jie (ne)gali būti, kokiomis sąlygomis gali būti. Kol galutinis sprendimas nepriimtas, nematome, kaip jis atrodo. Bet kuriuo atveju reikia judėti į priekį, o kaip tiksliai skambės formuluotės, matysime, kai visi tarybos nariai tars savo žodį.

Kiekvienas esame susidūrę įvairiuose renginiuose, kai juos gali papuošti įvairios kitos formos, nebūtinai tos formos turi būti parako kvapo.

– Pastaruoju metu žiniasklaidoje girdima informacija apie tai, kad esą vienoje vietoje uždrausta, fejerverkų nebus. Paskui esą jie vėl atsiranda, o po to ir vėl atšaukiami. Tokiems pasimetimams trūksta tik sprendimo?

– Prisiminkime, kad dar prieš keletą metų kai kurie renginiai, naudojantys pirotechniką, net buvo remiami miesto savivaldybės (ne)tiesiogine forma, atleidžiant nuo rinkliavų ir pan. Dabar turime visiškai priešingą situaciją. Veiksmai yra priimti tam, kad būtų aiškiau verslui žinoti, kokios taisyklės. Turime patikslinti kai kuriuos sprendimus.

– O tai nėra verslo žlugdymas, jei kalbame apie rimtais fejerverkais prekiaujančias įmones?

– Keičiasi pasaulis, keičiasi ir verslas. Verslas taip pat inovuoja, prisitaiko. Galime matyti, kokių yra atsiradę inovatyvių sprendimų, įvairių nišų. Kiekvienas esame susidūrę įvairiuose renginiuose, kai juos gali papuošti įvairios kitos formos, nebūtinai tos formos turi būti parako kvapo.

„Siekiame, kad naujoji architektūra, viešosios erdvės nekartotų sovietinės urbanistikos klaidų, o kurtų gyvybingą, atvirą, saugų ir visiems patrauklų miestą. Tam prieš daugiau nei metus inicijavome kokybiškos architektūros principus, kurių griežtai laikomės patys ir reikliai reikalaujame iš kitų. Nuo šiol dar platesniam viešų objektų sąrašui rengsime architektūrinius konkursus, taip surasime jiems geriausius architektūrinius sprendimus ir užtikrinsime, kad visuomenės lėšos būtų išleidžiamos tikrai kokybiškiems pastatams ir viešosioms erdvėms. Pirmiausia tai įsipareigojimas sau patiems, o ir daugumai vystytojų bei projektuotojų šis kokybės iššūkis yra tikrai pakeliamas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Nors tam tikras sąrašas rengti architektūrinius konkursus galiojo ir iki šiol, atnaujintame yra naujovių ir papildymų.

Nuspręsta, kad, naudojant savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas, reikalavimas dalyvauti konkurse bus privalomas, jei administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, transporto ir specialiosios paskirties objektai ar jų priestatai yra didesni nei 2 tūkst. kv. m. Vyriausiasis miesto architektas, atsižvelgdamas į situaciją (objekto vietą mieste, gretimybes, urbanistinį kontekstą, objekto funkciją ir kt. reikšmingas aplinkybes), spręs ir dėl miesto biudžeto lėšomis finansuojamų objektų iki 2 tūkst. kv. m bendrojo ploto architektūrinių idėjų įvertinimo būtinybės, skelbiant projektų konkursus arba vertinant projektus nepriklausomu ekspertiniu vertinimu.

Siekiama, kad už visuomenės lėšas projektuojami pastatai būtų kuo kokybiškesni, todėl projektuojamiems statiniams reikalavimas rengti architektūrinius konkursus buvo sugriežtintas. Dabar konkurse turės dalyvauti statiniai, kurių plotas – nuo 2 tūkst. kv. m (anksčiau buvo tik nuo 3 tūkst. kv. m).

Tokį sprendimą vyriausiasis miesto architektas turės priimti ir dėl viešųjų erdvių – aikščių, skverų, parkų, taip pat viešosiose erdvėse statomų pastatų ir statinių, mažosios architektūros objektų.

Skelbti architektūros konkursą bus privaloma planuojant didesnius nei 1000 kv. m religinės paskirties pastatus.

Skelbti projektų konkursus būtina, kai viršijamas Bendrajame plane nurodomas vyraujantis užstatymo aukštis. Taip bus išvengta neatitinkančios naujos kaimynystės aplinkos konteksto ir neatitinkančių šio laiko standartų plėtros planų.

Sprendimas nebus taikomas projektams, kurie atitinka savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus ir jei dėl šių projektų gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada, konstatuojanti, kad sprendinių kokybė pakankama ir architektūrinis konkursas nereikalingas.

Architektūros konkursų rengimo reikalavimai taikomi ir privačiai planuojamų projektų Vilniuje plėtotojams.

Kaip ir ankstesnėje tvarkoje, lieka nuostata, kad architektūrinės idėjos konkursai turės būti skelbiami planuojant aukštybinius pastatus ir statinius tam tikrais teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.

Skelbti architektūros konkursus, kaip ir anksčiau, privaloma planuojant didesnį nei 5 tūkst. kv. m pastatą Senamiestyje, centrinėje miesto dalyje. Tai taikoma įvairios paskirties – viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios ar specialiosios – statiniams. Likusioje miesto teritorijoje architektūros konkursus bus privaloma rengti didesniems nei 10 tūkst. kv. m minėtiems statiniams.

Mažesnįjį, greta didžiosios „Avia Solutions Group“ arenos esantį sporto objektą, kuriame treniruojasi ir rungtyniauja Vilniaus „Ryto“ bei „Perlo“ krepšinio klubai, laikinai ketinama patikėti savivaldybės viešajai įstaigai „Active Vilnius“, valdančiai ir kitus miesto sporto objektus. Įmonė galės erdvę ir nuomoti, kai ja nesinaudoja profesionalūs sporto klubai.

Šiuo metu areną valdo įmonė „Saulės kopos“.

Sprendimą dėl arenos pirkimo Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį priėmė skubos tvarka, be diskusijų. Tikimasi sutartį pasirašyti gruodį ar sausio pradžioje.

Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, dabartiniai arenos savininkai apie planus parduoti areną informavo prieš keletą mėnesių, pasiūlę savivaldybei pirmenybę įsigyjant objektą.

„Matome, kad Vilniuje sporto infrastruktūros trūksta, tokių sporto salių, tinkančių varžyboms apskritai per paskutinius 30 metų atsirado tik vienas, t.y. buvusi „Siemens“ arena. Tai akivaizdu, kad miesto interesas yra išsaugoti, kad toks objektas išlikto ir jo paskirtis nebūtų pakeista. Nes planavimo dokumentai leidžia performuoti areną į bet kokias prekybinių paslaugų patalpas“, – teigė V. Benkunskas.

Savivaldybės taryba jau anksčiau pritarė deryboms su savininku. Pasak vicemero, savivaldybė siekia, kad arenoje ir toliau žaistų reprezentacinės miesto krepšinio komandos – „Rytas“, „Perlas“, taip pat planuojama čia suteikti galimybę rungtyniauti Vilniaus „Kibirkšties“ moterų krepšinio klubui.

Taryba suteikė galimybę areną nuomoti. Treniruočių valanda salėje kainuos 65 eurus, varžybų – 350 eurų, dienai išsinuomoti salę kainuos 3 tūkst. eurų. Kartu „Active Vilnius“ bus leidžiama taikyti 20 procentų nuolaidą komerciniams įkainiams – sporto veikloms, skirtoms moksleiviams, studentams, pensininkams ir neįgaliesiems.

V. Benkunskas sako, kad arena bus naudojama įvairioms visuomeninėms šventėms, taip pat ir sostinės krepšinio mokyklų bendruomenių turnyrams.

2 385 kv. metrų ploto „Jeep“ arena buvo pastatyta 2005 metais, 2014-aisiais objekte atliktas kapitalinis remontas. Šiuo metu arena atitinka visus oficialius LKL ir FIBA reikalavimus.

Tarybos nariai Taurimas Valys, Žilvinas Šilgalis ir Romasis Vaitekūnas trečiadienį savivaldybės tarybos posėdyje paskelbė apie įsteigtą Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.

„Tikiu, kad su Demokratų frakcija demokratijos pas mus padaugės“, – pareiškė T. Valys, tapęs frakcijos seniūnu.

Savivaldybės taryboje frakciją įkurti gali ne mažiau kaip trys politikai.

T. Valys ir R. Vaitekūnas į sostinės tarybą išrinkti pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, Ž. Šilgalis – pagal A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ sąrašą. Pirmieji du šiuo metu nepriklausė jokiai tarybos frakcijai, o Ž. Šilgalis buvo „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos narys.

„Džiaugiuosi šių narių sprendimu prisijungti prie mūsų suburiant frakciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Jie yra aktyvūs politikai, puikiai žinantys sostinės gyventojams kylančius klausimus. Dėkoju visiems, kurie didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir regionuose telkiasi, buriasi į bendrą komandą. Matome, kad pasitikėjimas nauja politine bendruomene auga“, – sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Ž. Šilgalio teigimu, jo sprendimą prisidėti prie naujos frakcijos lėmė jos deklaruoti siekiai įgyvendinti būtinus pokyčius Lietuvoje, skirti svarbų dėmesį žaliajam kursui, taip pat noras įkuriant naują frakciją sustiprinti opozicijos veikimo galimybes Vilniaus miesto taryboje.

„Jau daugiau kaip metai nepriklausau jokiai politinei partijai ir tiesiog aktyviai dirbu su aplinkosauga susijusioje srityje, įskaitant ir Vilniaus miesto Aplinkos ir energetikos komitetą. Apie mano prisijungimą prie naujai kuriamos frakcijos informuoti ir kolegos iš „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos, kurie supranta, kad veikiant sutelktoje opozicijoje svarbu turėti platesnį atstovavimą, todėl neabejoju, jog ir toliau sėkmingai bendradarbiausime“, – tvirtino Ž. Šilgalis.

T. Valys, Ž. Šilgalis ir R. Vaitekūnas ketina įsitraukti ir į būsimos partijos steigimą.

Savo ruožtu A. Zuokas pasvekino naują frakciją, kuri, jo teigimu, sustiprins opozicijos gretas, „kad Vilniaus mieste ir gatvės, ir mąstymas nesiaurėtų“

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko teigimu, daugiau kaip 200 asmenų Vilniuje išreiškė norą tapti naujos partijos steigėjais.

Naują partiją kuria iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime pasitraukusi grupė parlamentarų, vadovaujama S. Skvernelio.

Naujasis Tarybos narys jungiasi prie „Laisvės partijos frakcijos“, dirbs Miesto plėtros komitete.

B. Bardauskas keičia Tarybos nario mandato atsisakiusią Donaldą Meiželytę, kuri kandidatuoja į Administracijos direktoriaus pavaduotojos poziciją.

Sodininkų bendrijų teritorijose nuolat gyvenančių gyventojų skaičius auga ir jose esantys keliai vis intensyviau naudojami. Teritorijos aplink Vilnių laipsniškai virto miesto gyvenamaisiais kvartalais. Jų gatvių būklės klausimai aktualūs ir sodų gyventojams, ir juos prižiūrintiems. Sutvarkius gatvių infrastruktūrą, žymiai pagerėtų gyvenamoji aplinka, sakoma pranešime.

Miesto Taryba pritarė tvarkai, pagal kurią atsiras galimybė perimti ir įregistruoti sodininkų bendrijų teritorijose esančių vietinės reikšmės kelių sklypus, kas padėtų užtikrinti efektyvų lėšų, skiriamų gatvių statybai ir priežiūrai, planavimą ir valdymą, o sodininkams – patogesnius kelius.

Suformuotoje išsamioje duomenų bazėje atsidurtų visa informacija apie gatves, o tai padėtų patogiau įvertinti jų būklę ir tinkamai jomis pasirūpinti. Kadangi iki šiol panašios tvarkos nebuvo, pastaruoju metu Savivaldybei nebuvo perduota nė viena gatvė, o sodų bendrijų gatvių, kurioms reikalinga priežiūra, šiuo metu skaičiuojama bent 103.

Priėmus šią tvarką, sodo bendrijos pirmininkas turėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl ketinimų protokolo pasirašymo, po to inicijuojama sklypo suformavimo procedūra, po kurios Savivaldybė jau galės perimti kelio priežiūrą.

Tarybos nariai pasiūlė netaikyti gatvių pločio kriterijaus, perimant jas Savivaldybės žinion, o atsižvelgti į tose gatvėse gyvenančiųjų skaičių ir į tai, ar tos gatvės yra jungiamosios tranzitinės, jos turi būti patogios ne tik ratuotiems – užtikrintas visų eismo dalyvių patogus saugus judėjimas, ypač turinčių individualių poreikių.

Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas ir laikantis prioritetų: įvertinama, ar gatvė yra tranzitinė, ar ja naudojasi daugiau nei vienos bendrijos sklypų savininkai, ar bent penktadalis sklypų savininkų toje bendrijoje yra ten deklaravę gyvenamąją vietą.

Sodų bendrijų keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad, prireikus, į teritoriją specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti specialiųjų tarnybų darbuotojai.

Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, pasikeitė ir Sodininkų bendrijų teritorijos samprata – Sodininkų bendrijų teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi, kuriai galioja šiai teritorijai priskiriami aplinkos tvarkymo standartai.

„Ne paslaptis, kad Vilniui tampant vis aktyvesniu miestu, sporto infrastruktūros labai trūksta. Dėl šios priežasties nuolat didiname savivaldybei priklausančių sporto objektų tinklą. Vis dėlto, žvelgiant iš urbanistinės perspektyvos, miestas yra tankinamas, tad laisvų plotų naujai statybai lieka vis mažiau, o pats statybų procesas yra brangus ir imlus laikui, todėl matome prasmę perimti ir išnaudoti jau egzistuojančius statinius, tokius kaip „Jeep“ arena“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Skaičiuojama, kad analogiškos arenos statyba miestui galėtų atsieiti ne mažiau nei 6 mln. eurų ir, atsižvelgiant į projektavimo, viešinimo, viešųjų pirkimų procedūrų ir teisinių procesų trukmę, užtrukti nuo trejų iki ketverių metų. Įsigyti esamą areną galėtų būti beveik du kartus pigiau nei statyti naują, todėl objekto įsigijimas vertinamas kaip geresnė alternatyva.

Miesto savivaldybei arenos eksploatacija neturėtų kainuoti papildomai – surenkamas nuomos mokestis 100 procentų padengtų ūkines ir administracines išlaidas. Be to, savivaldybė iš arenos nuomos kasmet galėtų gauti apie 258 tūkst. eurų grynųjų pajamų.

Arenoje nuo 2005 m. žaidžia ir treniruojasi Vilniaus „Ryto“ klubas. Įsigijus areną sostinė nuolatinius namus treniruotėms suteiktų ne tik pagrindinei miesto vyrų krepšinio komandai, bet ir moterų krepšinio klubui „Kibirkštis“.

Svarstoma, kad, be profesionalių klubų treniruočių ir rungtynių, arenoje taip pat galėtų vykti bendruomeniniai renginiai įvairioms sporto organizacijoms, mokyklų čempionatai, miesto lygos varžybos ir tarptautiniai turnyrai Vilniaus jaunimo komandoms. Areną taip pat numatyta išnaudoti kaip bendruomenės susibūrimo vietą, kurioje būtų stebimi įvairūs čempionatai, organizuojamos veiklos vaikams, veiktų kavinė. Laisvu metu erdvės būtų skirtos kūno kultūros pamokoms vesti ir nuomojamos „Active Vilnius“ patalpų nuomos sistemoje.

Jei arena būtų įsigyta, taip pat būtų nagrinėjama galimybė išplėsti statinį ir jame įrengti sveikatingumo centrą ar biurų patalpas.