Kaip BNS sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė, klasės, kurių moksleiviams nustatytas koronavirusas, izoliuotos, o mokyklos darbą tęsia toliau.

„Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje buvo trys nustatyti teigiami kaupiniai, trys klasės yra izoliuojamos, taip pat Vyturio pradinėje yra nustatytas teigiamas kaupinys, klasė izoliuota. Jono Basanavičiaus progimnazijoje bus izoliuojamos dvi klasės, nes radome keturis teigiamus kaupinius, Baltupių progimnazijoje nustatyti du teigiami kaupiniai – dar tikslinama, ar tai yra viena klasė ir administracijos padalinys“, – teigė ji.

Biuro vadovė sako, kad testavimas padeda suvaldyti protrūkius, todėl procesą vertino kaip sėkmingą.

„Tikrai manau, tas periodinis testavimas, kuris vyksta mokyklose, ir testavimas mobiliuose punktuose, yra pakankamai sklandus. Taip, norėtųsi sistemos patobulinimo, kad būtų kuo mažiau to rankinio darbo, bet džiaugiamės ir, manau, galima drąsiai sakyti, kad situaciją valdome“, – pridūrė ji.

Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šią savaitę kontaktinis ugdymas bus atnaujintas dar šešiose įstaigose:  privačiose Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, vaikų meninėje studijoje „Diemedis“, Šiaurės licėjuje ir Karalienės Mortos mokykloje bei savivaldybei pavaldžiose Šv. Kristoforo progimnazijoje ir Šeškinės pradinėje mokykloje.

G. Ropaitė-Beigė sako, kad artimiausiu metu bus svarstoma atidaryti dar septynias: privačias „The British school of Vilnius“, „Ruduo-pavasaris“, „Saulės“ gimnaziją, Gedimino miesto mokyklą, Erudito licėjų ir savivaldybei pavaldžias Vytės Nemunėlio pradinę, Vilniaus Abraomo Kulviečio mokyklą.

R. Guoda-Raupaitė tvirtino, kad specialistų surinkti kaupiniams pakanka – tai daro mokyklų visuomenės sveikatos specialistai ir visuomenės sveikatos biuro mobilios komandos.

Su šiomis, Vilniuje jau dirbtų 17 mokyklų.

Visuomenės sveikatos biuro vadovė sako, kad atidarant vis daugiau mokyklų, specialistų ir laboratorijų pajėgumų turėtų pakakti, jei Sveikatos apsaugos ministerijai iki kovo pabaigos pavyks patobulinti karštosios linijos 1808 sistemą, kad nereikėtų fiziškai pildyti lentelių ir ji turėtų tiesioginę sąveiką su laboratorijomis. To tikimasi iki kovo pabaigos.

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, kol kas planuojama, kad į mokyklas, be jau kontaktiniu būdu besimokančios Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos, sugrįš dar apie 1000 pradinukų, kurių šeimos jau sutiko dalyvauti projekte.

„Atrinkome kol kas tris mokyklas, tai – Baltupių progimnazija, J. Basanavičiaus progimnazija ir „Vyturio“ pradinė. Pagrindinis kriterijus – sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokykloje, nes dabar mokykloms teks didelis krūvis, jos turės pačios didelę dalį darbų padaryti. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau mokyklų grįžtų prie kontaktinio ugdymo. Bet tai – sudėtingas procesas, todėl judėsime palaipsniui“, – sakė A. Kovalevskaja.

Mūsų tikslas – kad kuo daugiau mokyklų grįžtų prie kontaktinio ugdymo.

Ji pabrėžė, kad grįžimas į klases yra savanoriškas, tik sutikus tėvams.

Kaip BNS sakė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, šiuo metu dar kalbamasi su mokyklų bendruomenėmis, pirmieji testai numatomi savaitės pabaigoje.

Vilniaus savivaldybė informavo, kad ugdymą minėtose trijose įstaigose planuojama atnaujinti nuo kovo 15-osios. Artimiausiomis dienomis vyks mokyklų bendruomenių apklausos, po kurių paaiškės, kiek klasių išties galėtų grįžti į mokyklas.

Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės sprendimu kontaktinis ugdymas prieš dvi savaites atnaujintas didžiajai daliai Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinukų. K. Vaitkevičius tvirtino, kad iki šiol per ugdymo procesą COVID-19 atvejų neužfiksuota.

Vyriausybei praėjusią savaitę pratęsus šį projektą Vilniuje, savivaldybei leista atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą ir dar keliose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki antradienio laukia atsakymų ir iš kitų savivaldybių mokyklų, kurios norėtų prisijungti prie iniciatyvos.

Lietuvoje lapkričio 7-ąją paskelbus antrąjį karantiną, dauguma moksleivių perėjo į nuotolinį ar mišrų mokymąsi, nuo gruodžio vidurio pradinukai išleisti atostogų ir nuo sausio taip pat iki šiol mokosi iš namų.

„Sprendimas patvirtintas, kad visų 5–12 klasių vaikai bus mokomi nuotoliniu būdu, išskyrus specialių ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Dėl pradinukų – atskirais atvejais, tėvams norint ir galint ugdyti vaikus nuotoliniu būdu, šią galimybę taip pat Vilniaus mokyklos yra paprašytos sudaryti“, – BNS sakė vicemeras Vytautas Mitalas.

Šią savaitę Vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos nusprendė paskelbti nacionalinį karantiną, prieš tai jis buvo įvestas dalyje savivaldybių, taip pat ir Vilniaus mieste.

Savivaldybės duomenimis, Vilniaus miesto švietimo įstaigose koronavirusas nustatytas 138 darbuotojams ir 223 moksleiviams. Saviizoliacijoje dėl kontaktų yra 263 mokyklų darbuotojai ir 1,6 tūkst. vaikų.

Visuotinio karantino metu vaikų darželiai bei pradinės klasės dirbs įprastai, laikantis saugumo reikalavimų, o 5–12 klasių moksleiviai turės mokytis arba nuotoliniu būdu, arba derindami nuotolinį būdą su kasdieniu, išskyrus specialiąsias mokyklas, kur bus tęsiamas kontaktinis mokymasis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, per karantiną mišrus mokymo būdas bus leistas ir pradinių klasių moksleiviams.

Savivaldybė pakalbino du naujokus, jau 11-osios „Renkuosi mokyti!“ kartos dalyvius: Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytoją Lauryną Kudijanovą ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos pradinių klasių mokytoją Laurą Pranckevičiūtę – kaip jie atrado savyje mokytoją?

Dvidešimt trejų metų Laura mokykloje dirba vos mėnesį, tačiau iki jos keliavo metus. Jauna moteris iki tol dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, tačiau viduje vis kirbėjo klausimas: ar tikrai ji yra savo vietoje?

„Man visada buvo įdomi žmogaus psichologija. Supratau, kad spręsdama vidinius rebusus jaučiuosi gerai. Vasaromis dirbdama vaikų stovyklose pažinau ir kūriau ryšį su įvairiausiais, skirtingas patirtis turinčiais vaikais. Supratau, koks svarbus yra augimo procesas, kurį formuoja ir aplinka, ir kaip tai daro įtaką visuomenės rytojui. Džiaugiausi atradusi „Renkuosi mokyti!“, kuri leido iš meilės vaikams, iš noro duoti, priartėti prie mokytojo profesijos, kur siejasi ir žmogaus psichologija, formuojamas vaiko augimas, tapsmas aplinkos dalimi. Norėjosi pokyčio gyvenime, kuris galiausiai atneštų pokytį ir kitiems“, – pasakojo pradinių klasių mokytoja.

Tuo tarpu istorijos mokytoju dirbantis Laurynas – tipinis „mokytojo geno“ nešiotojas: jo šeimoje ne vienas pedagogas, o klausimai, ką reiškia būti mokytoju ir formuoti jauno žmogaus pasaulėvaizdį, jam rūpėjo dar mokyklos suole. Laurynas visada žavėjosi mokytojo specialybe, tačiau jo kelias iki mokytojavimo nebuvo tiesus: iš pradžių baigė istorijos magistro studijas Vilniaus universitete ir tik vėliau suprato, kad norėdamas sudominti jaunimą istorijos mokslais turės grįžti į mokyklą.

„Man visą laiką rūpėjo, kaip galėčiau istorija sudominti jaunus žmones. Mums vis buvo sakoma, kad istorijos nežinojimas yra didelė problema, todėl man kilo klausimas – kokioje erdvėje galima pradėti tai spręsti. Supratau, kad dar mokykloje. Taip natūraliai ir pasirinkau „Renkuosi mokyti!“ programą, apie kurią girdėjau ypatingai daug gerų atsiliepimų“, – pasakojo L. Kudijanovas.

Kitoks požiūris į vaiką

Anot Lauryno, vienas geriausių „Renkuosi mokyti!“ bruožų – kad programą renkasi labai motyvuoti žmonės, kurie turi tokią pačią viziją, kaip reikia ugdyti žmones, kompetencijas, socialinius įgūdžius. Taip sukuriama labai stipri bendruomenė, kuri nebijo diskutuoti ir apie labai inovatyvias idėjas. „Renkuosi mokyti!“ komanda yra besistengianti parodyti, kad mokytojo specialybė yra svarbi ir labai reikalinga.

Reikia keisti visuomenės požiūrį, nes be mokytojų nieko nebus.

„Reikia keisti visuomenės požiūrį, nes be mokytojų nieko nebus. Kitaip nei senoje mokyklos koncepcijoje, mes stengiamės žiūrėti į kiekvieną vaiką individualiai,  skatinti jį dirbti, mokytis, sužinoti tam tikrų dalykų. Ir tai nėra bendruomenės kūrimas, o kiekvieno moksleivio individualus paskatinimas padėti ugdytis“, – pasakoja Laurynas.

Pirmokų mokytoja dirbanti Laura taip pat mano, kad dabar labai svarbu kreipti dėmesį ne tik į vaiko dalykines kompetencijas.  Daugelis tėvų sako, kaip svarbu per pirmuosius vaiko mokykloje metus ne tik išmokti rašyti ar skaičiuoti, bet ir skirti dėmesio vaiko psichologinei būsenai, kaip vaikas kuria santykius su kitais vaikais, kokias jis kuriasi vertybes.

„Manau, kad mokytojo pareiga yra mokyti šių esminių vertybių, o ne tik dalykinių kompetencijų. Jeigu kiekvienas mokytojas kreiptų dėmesį į vaiko psichologinę būseną, manau, kad tai būtų labai didelis pokytis švietime“, – mano Laura.

Viena į kitą nepanašios dienos

Abu jauni mokytojai šiemet ne tik pradėjo darbą mokyklose, bet ir susidūrė su karantino iššūkiais: nuo pat pirmos dienos jie turėjo išmokti dirbti ir gyvai klasėje, ir labai greit persiorientuoti į nuotolines pamokas per virtualias aplinkas. Tačiau per mėnesį abu mokytojai įgijo dar daugiau patirties, nei būtų gavę dirbdami tik vienu metodu.

„Teko paprakaituoti, bet tai yra gera patirtis. Mokyklos erdvė yra unikali tuo, kad kiekvieną dieną ji labai skirtinga. Mokytojo darbas gali pretenduoti į pačią nenuobodžiausią, unikaliausią profesiją. Kiekvieną dieną susiduri su naujais iššūkiais, problemomis, džiaugsmais, laime. Kiekvienas vaikas yra unikalus, o pamokos tema vis skirtinga ir nauja“, – pasakojo mokytojas.

Laura į mokyklą atėjo manydama, kad planuotis darbus bus lengva: prieš savaitę susidėlios darbus, ateis į mokyklą ir išmokys vaikus visko paprastai. Tačiau dabar jauna mergina žino – mokytojo darbo dienos yra viena į kitą visiškai nepanašios, kupinos netikėtumų, reikalaujančios spontaniškumo, prisitaikymo. Vaikai padiktuoja dieną ir jos įvykius – ar jie tą dieną išvis nori mokytis, ar ateina liūdni, pikti.

„Praėjo jau daugiau kaip mėnuo sunkaus darbo, dažnai net iki 23 val. ruošiantis rytdienos pamokoms. Bet aš pagaliau jaučiu, kad radau savo vietą. Iki tol nesu pasakęs to apie kurį nors kitą anksčiau turėtą darbą. Dabar supratau, kad aš tikrai jaučiuosi gerai, kad ir kiek to nuovargio būtų. Džiaugsmas, kad radai tikrąjį save, suteikia daug naujų jėgų“, – pokalbį baigia Laurynas.

Apie „Renkuosi mokyti!“

Programą „Renkuosi mokyti!“ jau 12 metus įgyvendina VšĮ Mokyklų tobulinimo centras. Per šį laikotarpį programa paruošė 194 dalyvius ir alumnus, į programą įsitraukė 117 visos Lietuvos mokyklų ir kartu pasiekė per 31 tūkst. mokinių.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia visus susidomėjusius programa „Renkuosi mokyti!“ dalyvauti atrankoje – tapti mokytoju ir ugdyti ateities kartas jau dabar. Visą aktualiausią informaciją apie programą ir jos atrankos pradžią rasite tinklapyje www.renkuosimokyti.lt. Taip pat kviečiama rašyti el. paštu info@renkuosimokyti.lt.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino Vilniaus apygardos 2019 metų liepos 25 dienos nutartį, pagal kurią bendrovė miestui turėjo sumokėti 10,3 mln. eurų – pusę prokurorų ir savivaldybės reikalautos sumos.

Ši suma, anot Generalinės prokuratūros ir savivaldybės, susidarė, 10 metų daugiau nei dviem šimtams Vilniaus darželių ir mokyklų už suvartotą šilumą mokėjus ne pagal juose įrengtus apskaitos prietaisų rodmenis, o pagal sutartyse numatytas tam tikras formules.

Dėl to, pasak prokuratūros ir savivaldybės, susidarė 20,6 mln. eurų skirtumas.

Be to, teismas nurodė, kad Generalinė prokuratūra ir savivaldybė lygiomis dalimis turi padengti „City Service“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – beveik 18,8 tūkst. eurų.

Anot teismo, 2002 ir 2010 metais pasirašytose sutartyse nurodytos aiškiai apibrėžtos formulės, pagal kurias savivaldybė turėjo atsiskaityti su „City Service“. Be to, sutartys nenumatė, kad galutiniai  mokėjimai būtų skaičiuojami pagal apskaitos prietaisų parodymus, rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas buvo padaręs išvadą, kad dėl tokio atsiskaitymo „City Service“ už paslaugas gavo nepagrįstai daug pinigų – tai esą rodė ir įmonės pelno rodikliai.

Teisėsauga buvo nustačiusi, kad jei Vilnius būtų mokėjęs ne tarpininkui, o šilumą tiesiogiai teikusiai „Vilniaus energijai“, sostinė būtų sutaupiusi apie 20 mln. eurų. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nusprendęs, kad dalį atsakomybės turi prisiimti ir savivaldybė, todėl jai priteista tik pusė prašytos sumos.

Savo ruožtu savivaldybė Apeliacinio teismo prašė ieškinį patenkinti visiškai ir miestui iš „City Service“ priteisti 20,6 mln. eurų.

„City Service“ anksčiau teigė, kad bendrovei nuo 2002 metų suefektyvinus šilumos tiekimą, Vilnius už darželių ir mokyklų šildymą mokėjo gerokai mažiau nei iki sutarčių pasirašymo ar joms pasibaigus, ir buvo „sutaupyta apie 20 mln. eurų“.

Bendrovės teigimu, 2013 metų rugpjūtį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė, jog sutartis su savivaldybe yra teisėta. Kiek anksčiau, 2012 metais, Generalinė prokuratūra, tyrusi sutarties teisėtumą, anot „City Service“, taip pat nerado nusikaltimo sudėties ir tyrimą nutraukė.

2013 metų rugpjūtį „City Service“ galutinai laimėjo ginčą su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl 122 mln. litų (35,3 mln. eurų) vertės Vilniaus darželių bei mokyklų pastatų priežiūros bei šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties.

Tačiau VPT ginčijo savivaldybės 2010 metų birželį skelbtą konkursą – jis esą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl naują sutartį tarnyba prašė pripažinti negaliojančia.

LAT tuomet nutarė, kad sutartis yra teisėta, tračiau teisėjų kolegija apie galimą viešojo intereso pažeidimą informavo Generalinę prokuratūrą, kad ji pareikštų ieškinį viešajam interesui ginti. Anot teismo, byloje nebuvo nustatyta, ar sutarties šalys vykdė mokėjimus pagal sutartį, ar „City Service“ atsiskaitinėjo su „Vilniaus energija“. 

Įtarimus padarius 20,6 mln. eurų nuostolių Vilniaus biudžetui teisėsauga 2014 metų liepą pareiškė savivaldybės administracijai ir bendrovei „City Service“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tuomet įtarė, jog nuostoliai susidarė Vilniaus savivaldybei perkant šilumą iš „City Service“. Pasak tyrėjų, nuo 2002 metų savivaldybė su įmone atsiskaitė pagal formulę, į kurią įtrauktos ir šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugos.

Savivaldybė ir „City Service“ 2010 metų lapkritį pasirašė naują trejų metų 35,3 mln. eurų vertės sutartį prižiūrėti Vilniaus darželių bei mokyklų pastatus bei tiekti šilumą ir karštą vandenį.

Virusui intensyviau plintant, Vilniaus savivaldybė atnaujino veiksmų planą, kaip bus siekiama užkirsti kelią jo plitimui ugdymo įstaigose, ir paruošė rekomendacijų bei įpareigojimų – kaip vyks ugdymas, kaip stebėti bendruomenės sveikatos būklę, kaip organizuoti veiklas, maitinimą atskiriant srautus ir kt.

Kaip atrodys saugi Rugsėjo 1-osios šventė?

Įprastai mokslo metai prasidėdavo nuo masinės šventės būtent rugsėjo 1-ąją, tačiau atsižvelgus į esamą riziką, primygtinai raginama minimizuoti susibūrimus ir šventes organizuoti atskirais srautais skirtingomis dienomis (rugpjūčio 31 – rugsėjo 1–2 d.). Tinkamiausia vieta šventei – lauke, užtikrinant, kad būtų laikomasi saugaus atstumo. Logiškiausia būtų daugiau dėmesio skirti tiems, kurie dar tik pradeda naują etapą: pirmokams, penktokams, devintokams. Kitos klasės galėtų savo pirmąsias šventines pamokas organizuotis savo kabinetuose arba lauke, atskirose nuo kitų srautų zonose. Pirmasis susitikimas turėtų būti skirtas aptarimui ir tarpusavio susitarimams, kaip vyks gyvenimas mokykloje artimiausiu metu.

Ar reikia dėvėti kaukes mokyklose?

Mokiniams

Reikalavimas mokiniams dėvėti kaukes pamokų metu – esant šiandieninei epidemiologinei situacijai – nėra nustatytas. Tačiau jai pasikeitus, bet kuriuo metu būtų įvesti nauji reikalavimai, atsižvelgus į valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo naujausius sprendimus. Nėra reikalavimų mokiniams ir dėl atstumų laikymosi būtent pamokos metu, tačiau laikytis saugių atstumų rekomenduojama visose bendrose mokyklos uždarose patalpose.

Tėvams

Kiek kitokie įpareigojimai dėl kaukių bus taikomi atėjusiems tėvams. Mokinukus į mokyklas atlydintys tėveliai ar atėję į klasės susirinkimą tėvai ir globėjai, būdami bendrose uždarose patalpose (pvz., koridoriuose, valgyklose, mokytojų kambaryje ar pan.) turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kai nėra išlaikomas 2 metrų atstumas nuo kitų žmonių. Išimtis taikoma tik neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali. Įėjus į mokyklos patalpas būtina laikytis elementarių higienos reikalavimų: dezinfekuoti rankas, kosėti ar čiaudėti tik į vidinį alkūnės linkį ar vienkartinę servetėlę, laikytis saugaus atstumo. Į patalpas tėvams rekomenduojama įeiti tik išskirtiniais atvejais. Mokyklos turės parengti tėvų lankymosi taisykles.

Mokytojams

Mokytojai kaukes turės dėvėti ir pamokose tais atvejais, kai neišlaiko 2 metrų atstumo iki mokinių.

Kaip ir kur vyks pamokos ir užsiėmimai?

Didžiausias pokytis laukia vyresnio amžiaus mokinių, nes bus stengiamasi veiklas organizuoti kiek įmanoma toje pačioje patalpoje kaip pradinukams, kai skirtingi mokytojai atvyksta į klases pas mokinius, o ne mokiniai vaikšto pas juos. Taip bus maksimaliai apriboti kontaktai tiek pamokų metu, tiek po jų. Specializuotuose dalykų kabinetuose vyks tik tos pamokos, kurios negali vykti klasėse, nes būtina laboratorinė įranga.

Labai skatinama išnaudoti galimybes pamokas, grupines veiklas organizuoti lauke, lauko klasėse.

Mokyklose  bus daug dėmesio skiriama mokinių srautų judėjimo valdymui, todėl gali būti koreguojamas pamokų ir pertraukų laikas, kad skirtingi srautai nesimaišytų naudodamiesi bendromis patalpomis. Kai kuriose mokyklose gali būti ugdoma pamainomis, kai kitaip neįmanoma užtikrinti saugaus proceso.

Kur yra galimybė, bus naudojami keli įėjimai, keli skirtingi išėjimai.

Ar saugi aplinka, kurioje mokysis vaikai?

Ten, kur vyks pamokos patalpose, jos bus išvėdinamos prieš mokiniams atvykstant ir kiekvienos pertraukos metu. Dažnai liečiami paviršiai: durų rankenos, stalų paviršiai, kėdžių atramos, laiptinės turėklai, elektros jungikliai ir kt. bus valomi ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Bus pasirūpinta, kad būtų tinkamos sąlygos mokinių ir darbuotojų rankų higienai, informaciniai plakatai skelbs rekomendacijas dėl tinkamos rankų higienos ir kt.

Moksleiviai bus raginami vengti dalintis tomis pačiomis mokymo priemonėmis. Gretutinėse patalpose bus mokomi bendraamžiai, kad skirtingo amžiaus vaikų kontaktų būtų kuo mažiau.

Kaip bus organizuojamas maitinimas?

Valgyklose vienu metu valgančių vaikų turės būti kuo mažiau, todėl vienos mokyklos maksimaliai išnaudos klases, kitos sudarys grafikus atskiroms grupėms maitinti valgyklose: klasėse maistas galės būti patiekiamas vienkartiniuose induose, vaikai galės valgyti ir savo atsineštą maistą iš namų, o valgykloje reikės atskirti erdves skirtingų klasių, grupių srautų mokiniams maitinti. Valgyklose turės būti sudarytos saugios sąlygos pasinaudoti stalo įrankiais. Švediško stalo principas, kai maistą įsideda patys mokiniai, negalės būti organizuojamas.

Kaip bus stebima sveikatos būklė?

Kasdien bus stebima mokinių, darbuotojų, mokinius atlydinčiųjų sveikatos būklė. Mokyklose bus sudarytos sąlygos visiems jiems ir taip pat tretiesiems asmenims, kurie teikia paslaugas ugdymo įstaigoje, matuoti(s) kūno temperatūrą bekontakčiu termometru atvykus į švietimo įstaigą.

Bus draudžiama atvykti karščiuojantiems (37,3 °C ir daugiau), sloguojantiems, kosintiems, turintiems kitų užkrečiamųjų ligų požymių.

Jei kažkas sukarščiuos besimokydamas ar bedirbdamas mokykloje, turės būti nedelsiant izoliuojamas, apie tai bus informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir konsultuojamasi Karštąja koronaviruso linija (tel. 1808) dėl tolimesnių veiksmų. Ūmiai susirgęs darbuotojas turės nedelsiant apleisti mokyklos patalpas ir konsultuotis Karštąja koronaviruso linija ar susisiekti su savo šeimos gydytoju.

Ar reikia turėti vaiko sveikatos pažymą?

Tėvams svarbu žinoti, kad šiuo laikotarpiu padaryta išimtis – nebūtina prieš naujuosius mokslo metus vykti į sveikatos įstaigas vaikų sveikatos pažymų, nes pernykščių galiojimas pratęstas iki pat Naujųjų metų. Sveikatos pažymų prireiks tik keičiantiems mokyklas ar darželius.

Kada būtina likti namuose?

Į mokyklas ar darželius draudžiama eiti tiems, kuriems yra privaloma izoliacija.

Neiti į mokyklą ir likti namuose turėtų vaikai, kurie serga lėtinėmis ligomis, nurodytomis sąraše Sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių, inkstų lėtinės ligos, įgimtas imunodeficitas ir kt.). Taip pat vaikai bei darbuotojai, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau), ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymių (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).

Kaip bus elgiamasi, jei vis tik įstaigoje imtų plisti virusas?

Planuojama, kad jei imtų augti sergančių mokinių ar mokyklos darbuotojų skaičius, bus reaguojama ir veikiama lokaliai židiniuose, neuždarant visų miesto ugdymo įstaigų. Su padariniais kovojama izoliuojant atskirų klasių ar įstaigų žmones.

Švietimo įstaigos darbuotojai, mokiniai ar jų tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo nedelsiant informuoti švietimo įstaigą apie darbuotojo, mokinio ar jo tėvų nustatytą COVID-19 ligą. Gavusi šią informaciją, ugdymo įstaiga apie tai nedelsiant informuos Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Bus bendradarbiaujama, nustatant sąlytį turėjusius asmenis, kurie turės 14 dienų izoliuotis, taip pat bus priimami sprendimai dėl klasių, grupių nuotolinio mokymosi. Atsižvelgus į sveikatos būklę, moksleiviai, kuriems taikoma izoliacija, ugdymo procese galės toliau dalyvauti nuotoliniu būdu.

Antikorupcinio tyrimo metu buvo vertinama bendrojo priėmimo sistema ir nagrinėjama, kaip praktiškai vyksta moksleivių priėmimas penkiose Vilniaus mokyklose: Gedimino progimnazijoje, Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, Žemynos progimnazijoje, Gabijos gimnazijoje ir Žvėryno gimnazijoje.

Anot korupcijos prevencijos specialistų, mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo bei jų keitimo ar perskirstymo principai nėra išsamiai reglamentuoti, kaip ir, šių procedūrų inicijavimo ir vykdymo tvarka.

Taip pat, anot STT, nėra aišku, kokiu principu vaikai Vilniaus mieste yra paskirstomi į mokyklas. Nors praktiškai vaikai paskirstomi pagal Savivaldybės nustatytas mokyklų aptarnavimo teritorijas, tačiau pasitaikė atvejų, kai arčiau namų pageidaujančiam mokytis vaikui buvo priskirta toliau esanti įstaiga, o tokį sprendimą pagrindžiančių duomenų nebuvo gauta.

„Dėl šios priežasties sudaromos sąlygos Savivaldybės tarnautojų diskrecijai bei korupcijos pasireiškimo tikimybei didėti. Taip pat nepakankamai užtikrinamas ir visuomenės interesas bei teisėti lūkesčiai, kad vaikas lankytų arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią mokyklą (arba tą pačią mokyklą, kurią lanko ir kiti tos pačios šeimos vaikai)“, – rašoma STT pateiktame vertinime.

Nustatyta, kad dėl mokinių priėmimo sistemos techninių trūkumų, įmanoma, kuriam laikui pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą, gauti pirmumo teisę patekti į toje teritorijoje esančią mokyklą, o tai didina nesąžiningų susitarimų riziką.

STT atlikto vertinimo metu taip pat buvo pastebėta, kad nevisiškas sistemos automatizavimas didina korupcijos riziką – internetu užpildytus prašymus gauna prašymuose nurodytos mokyklos, tačiau jų pačių priėmimo komisijos mokinių pirmumo kriterijus gali taikyti skirtingai ir tokioms pat aplinkybėmis priimti skirtingus sprendimus. Esant tokiai situacijai neįmanoma užtikrinti komisijų atskaitomybės bei jų priimamų sprendimų objektyvumo kontrolės.

Trūkumų rasta ir Savivaldybės vykdomoje mokinių priėmimo proceso kontrolėje. Pasak STT, mokyklos yra tikrinamos Savivaldybės darbuotojų nuožiūra, nėra rengiami patikrinimų planai ar grafikai, nenustatomas privalomų patikrinti mokyklų skaičius, todėl tokia situacija yra vertinama neigiamai antikorupciniu požiūriu.

Atlikus vertinimą, Vilniaus savivaldybei siūloma reglamentuoti mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo ir jų keitimo (perskirstymo) principus, šių procedūrų inicijavimo ir vykdymo tvarką. Taip pat STT siūlo apsvarstyti ir teisės aktuose papildomai nustatyti, kad, jei vaiko ir prašymą pateikusio vieno iš tėvų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje yra gyvenama trumpiau nei dvejus metus, jam netaikyti pirmumo pagal gyvenamąją vietą kriterijaus.

Siūloma įtvirtinti prievolę mokykloms sudaryti ir saugoti visų, ne tik priimtų, pretendentų suvestinę pagal kriterijus ir surinktus taškus bei reglamentuoti tokių dokumentų saugojimo trukmę.