„Turime būti visiškai sąžiningi ir suvokti, kad gyvename karo laikais. Tai nėra krizių valdymo klausimas ar teritorinis ginčas. Nors geografiškai ribotas, tai – plataus masto karas. Mūsų veiksmai turi atspindėti šią tikrovę. Mums reikia greitų ir įžvalgių sprendimų. Sprendimų, grindžiamų ne norais ar akademinėmis diskusijomis, o realybe, kad agresorius nesustos, kol nebus nugalėtas“, – penktadienį dalyvaudama Vilniaus rotušėje vykstančioje Baltijos karinėje konferencijoje teigė Vyriausybės vadovė.

Ji savo kalboje paminėjo ir netrukus Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą bei viltį, kad būtent čia bus priimti progresyvūs sprendimai, padėsiantys užkardyti Rusijos agresiją ir grąžinti saugumo jausmą į NATO šalis, o Ukrainos narystės aljanse klausimas įgaus konkretumo.

Vilniaus rotušėje kovo 23–24 dienomis vyksta Baltijos karinė konferencija, pagrindinė jos tema – NATO atgrasymo ir gynybos pozicijos stiprinimas karinėje ir strateginėje perspektyvoje.

Penktadienį susirinkusiems dalyviams sveikinimo žodį tarusi premjerė vėliau dalyvavo diskusijoje su RAND Nacionalinio saugumo tyrimų skyriaus viceprezidentu ir direktoriumi Barry Pavelu (Bariu Pavelu).

NATO yra mūsų bendrų vertybių apsauga.

„NATO yra mūsų bendrų vertybių apsauga. Mes visada būsime laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės pusėje, – teigė I. Šimonytė. – Norėčiau išreikšti pagarbą Ukrainai, kuri dabar gina mūsų visų laisvę ir palinkėti, kad po Vilniaus viršūnių susitikimo ramia širdimi galėtume pasakyti, kad turėjome drąsos prisiimti atsakomybę, priimti reikiamus sprendimus, kad kitai kartai paliktume geresnį pasaulį, neperkeldami savo problemų ant jos pečių.“

Lietuvos ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Ukrainos pergalė – vienintelė Rusijos vykdomo karo baigties galimybė, tačiau tam, kad ji būtų pasiekta, būtina nedelsiant teikti Ukrainai visą reikalingą pagalbą.

„Šiandien man kelia nerimą nuovargis. Ne Ukrainos karių, kovojančių kulkų lietuje, nuovargis, o Vakarų visuomenės nuovargis. Man neramu dėl raginimų ieškoti kompromiso ar greitos pseudo taikos. Mes, politikai, turėtume nenuilstamai aiškinti savo šalių žmonėms, kad, deja, nėra lengvų kelių į taiką“, – kalbėjo premjerė.

Ji ragino kolegas susitelkti, išlikti tvirtiems, ryžtingai imtis visų galimų priemonių ir nepavargti kovoti, kad nesibaigiantys Rusijos karai būtų sustabdyti visiems laikams.

I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad NATO šiuo metu turėtų daugiau dėmesio ir pajėgų skirti savo rytinei daliai, tai yra, Baltijos šalims, kurios ribojasi su šiuo metu didžiausią tiesioginę grėsmę Europai ir visam aljansui keliančia Rusija bei jos dalimi praktiškai tapusia Baltarusija.

„Karo metu laipsniškų pokyčių nepakanka. Neužtenka inventorizacinių viršūnių susitikimų“, – teigė ji.

Anot premjerės, būtina imtis ambicingų veiksmų, skirti daugiau investicijų stiprinant atgrasymo ir priešakinės gynybos sritis.

Šiemet Baltijos karinę konferenciją organizuoja Krašto apsaugos ministerija ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija su JAV analitikos centru „The Atlantic Council“. Konferencija Lietuvoje pirmą kartą surengta 2019 metais.

Konferencijoje dalyvauja Europos ir JAV gynybos analitikai, taip pat Lietuvos ir užsienio šalių institucijų atstovai, karininkai, gynybos ekspertai ir akademikai.

Baltijos karinė konferencija – vienas iš renginių, kuriais ruošiamasi liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Susitikimo organizatorė Lietuva į darbotvarkę siekia įtraukti karinės ir politinės paramos Ukrainai, didesnio finansavimo Europos gynybai ir NATO gynybinių bei atgrasymo pajėgumų stiprinimo klausimus.

Į susitikimą atvyks 30-ies NATO valstybių narių vadovai. Dvi dienas sostinėje viešės 3 tūkst. aukščiausio lygio svečių bei iki 2 tūkst. žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, į miestą atvyks 45–50 aukščiausio lygio delegacijų.

Užpuolė einančią į mokyklą

Incidentas įvyko kovo 20 dieną, tačiau mergaitės mama į pareigūnus kreipėsi praėjus dienai – kovo 21-ąją, kai iš dukros išgirdo, kas nutiko.

Mergaitė, gimusi 2009 metais, pasakojo, kad einant į mokyklą, prie namo, iš nugaros priėjo nepažįstamas vyras ir suėmė jai už peties bei grasino į peilį panašiu daiktu.

Pasak mamos, dukra pabėgo. Laimė, įtariamas vyras jos nesivijo. Per įvykį mergaitė nenukentėjo. 

Aiškinasi aplinkybes

„Pareigūnai tikrina surinktą medžiagą, aiškinasi įvykio aplinkybes ir planuoja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką ir plėšimo. Vaikas apibūdino įtariamo vyro požymius, pareigūnai ta linkme dabar ir dirbs“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams penktadienį kalbėjo Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas.

Kai įvykyje dalyvauja nepilnametis ar mažametis vaikas – išgąsčio akys būna didelės.

Jis sakė, kol kas negalintis atskleisti, kokius nepažįstamojo požymius įvardijo mergaitė. „Kai įvykyje dalyvauja nepilnametis ar mažametis vaikas – išgąsčio akys būna didelės. Vaikas, matyt, persigando. Tad teigti, kad tas vyriškis turėjo peilį – sudėtinga. Gal vaikui pasirodė. Mes visada stengiamės pasakyti pirminę informaciją, o paskui, tikslinant medžiagą, paaiškėja, ar nurodytos aplinkybės atitinka, ar neatitinka “, – aiškino pašnekovas.

T. Bražėno teigimu, jei policija sudarys fotorobotą ar turės įtariamo asmens nuotrauką, prašys žiniasklaidos pasidalyti, kad visuomenė padėtų atpažinti.

Informavo mokinių tėvus

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Grigiškių gimnazijos direktore Hanka Gžybovska, ji patvirtino apie įvykį žinanti. „Mergaitė, einanti į mokyklą, buvo užpulta. Aš apie tai sužinojau tik kitą dieną. Patariau tėvams kreiptis į policiją“, – sakė ji.

H. Gžybovska pridūrė apie tai per „Tamo“ dienyną pranešusi ugdymo įstaigos bendruomenei. Paklausta, ar per pastarąjį laiką būta panašaus pobūdžio atvejų, direktorė teigė, tokios informacijos neturinti.

Kai kurie pasiūlymai jose kartojasi – norima atverti Kirdiejų rūmus miestiečiams atsisakant ar pakeičiant neautentišką tvorą, skiriančią rūmus nuo Bernardinų sodo, o  priešais kompleksą esančią automobilių stovėjimo aikštelę pertvarkyti prieš rūmus esančią automobilių stovėjimo aikštelę į reprezentacinę, pėstiesiems skirtą aikštę.

Konkurso dalyviai turėjo užduotį pateikti Kirdiejų rūmų komplekso – pagrindinių rūmų, vežiminės, oficinos – ir aplinkos sutvarkymo bei pritaikymo Vilniaus miesto muziejui idėjas.

Vertinimo komisijos sprendimu, geriausią idėją pateikė MB „Dukart jot” autorių V. Buinevičiaus, J.  Jurgelio,  V. Bieliūno ir L. Valančiūno idėja „Sluoksniai”. Viešojo pirkimo laimėtojai bus paskelbti įvertinus tiekėjų kvalifikaciją.

„Idėjos autoriai puikiai išlaikė balansą tarp paveldo išsaugojimo ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams“, – apie pasiūlymą kalbėjo Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

„Sluoksnių“ idėja – kuo mažiau pakeisti esamą kompleksą, atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius. Anot idėjos autorių, patys Kirdiejų rūmai yra lyg eksponatas lankytojams. Nugriovus esamą mūrinę tvorą šiaurinėje pusėje architektai siūlo įrengti naują ažūrišką metalo tvorą, o išilgai palei tvorą – lengvų konstrukcijų paviljoną nedideliems renginiams, lauko ekspozicijoms, dirbtuvėms, poilsiui, darbui, lauko kavinei, skaityklai.

Kirdiejų rūmų komplekso pagrindinio pastato vakariniame ir šiauriniame fasaduose numatoma atkurti buvusias arkadų angas. Siūloma nugriauti 2006 m. statybos balkoną šiaurinėje rūmų dalyje. Restauruojant fasadus numatoma pašalinti kai kuriuos vėlyvus užtinkavimo sluoksnius ir atidengti išlikusius autentiškus baroko, klasicizmo laikotarpio tinkus, rustų fragmentus, liktų ir atidengto autentiško plytų mūro detalių.

Pastato viduje laikomasi tokio paties principo – konservuojami esami sienų paviršiai ir eksponuojami įvairiausių laikų, įskaitant ir XX a. pabaigą, rūmų istorijos sluoksniai. Ekspozicijoms siūloma instaliuoti specialiais sienas apsaugančias plokštes, langus dengiančias mobilias langines.

Antroji vieta skirta MB „Studija nytt“ autorių I. Lesausko, S. Norkaus, V. Pavlovski ir D. Savicko idėjai „Vilniaus kiemas“, trečioji – MB „DNA Studija“ autorių A. Domino, A.  Navidausko, A.  Rasimavičiaus, M. Mickutės, G. Žukaitės ir G. A. Sakalio idėjai „316405“.

Pirmosios vietos nugalėtojams skirta 9 tūkst. eurų antrosios – 7 tūkst. eurų, trečiosios – 4 tūkst. eurų premija.

Komplekso rekonstrukcija galėtų prasidėti 2025 metais. Patikrinus laimėtojo kvalifikaciją ir įvykus neskelbiamoms deryboms, bus pasirašoma techninio projekto rengimo sutartis. Gavus statybos leidimą, bus vykdomas rangos viešasis pirkimas, o jo laimėtojai atliks statybos darbus. Sutvarkius visą kompleksą į jį persikels Vilniaus miesto muziejus, šiuo metu besiglaudžiantis laikinose patalpose Vokiečių gatvėje.

Šiemetiniam renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama kolektyvinei gynybai – ketinama aptarti iššūkius ir būdus, kaip ją stiprinti, pranešė Seimas.

„Po 2022 metų vasario 24 dienos Europa aiškiai suprato, kad dabartinė atgrasymo strategija „Atgrasymas buvimu“ nepasiteisino – mažos NATO Europos karinės pajėgos nesuteikia tinkamo atgrasymo didžiulėms Rusijos pajėgoms, sutelktoms rytinėje Europos dalyje, įskaitant Kaliningradą ir Baltarusiją“, – teigiama pranešime.

Anot jo, kai kurios NATO šalys, pavyzdžiui Jungtinė Karalystė, jau patarė pereiti prie naujos – „atgrasymo gynybos“ koncepcijos.

„Situacija Ukrainoje kelia grėsmę ne tik Lietuvos saugumui, bet ir visai Vakarų santvarkai ir jos autoritetui. Besitęsiantis plataus masto karas Ukrainoje verčia mūsų vakarietišką saugumo bendruomenę pergalvoti iki tol taikytas strategijas ir priemones joms įgyvendinti“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tam, kad atgrasytume priešą, privalome pereiti prie priešakinės gynybos principo, stiprinti oro gynybą Baltijos ir visame rytiniame NATO flange, atnaujinti regioninius gynybos planus. Tikiuosi, kad šių pokyčių sulauksime įvykus NATO viršūnių susitikimui Vilniuje jau šių metų vasarą“, – tvirtino jis.

Konferencijoje bus nagrinėjama ateities atgrasymo strategija Baltijos regione, akcentuojamas regiono saugumo jautrumas bei NATO ir ES svarba naujų iššūkių akivaizdoje.

Konferencijoje, be kitų, dalyvaus NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja operacijoms Burcu San (Burdžu San), buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hogdesas (Benas Hodžesas), buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kiti.

Forumą organizuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su Gynybos paramos fondu.

Pasak Vilniaus apskrities pareigūnų, pranešimas apie įvykį buvo gautas kovo 23 dieną 17.56 val.

Informuota, kad Abiejų Tautų Respublikos plente, Galvės ir Kirtimų gatvių sankryžoje, susidūrė lengvasis automobilis ir mikroautibusas. Po smūgio mikroautobusas apvirto.

Pirminiais duomenimis, nukentėjo du žmonės.

„Švelnesnės bausmės paskyrimas žmoną automobilyje nužudžiusiam vyrui nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties ir neužtikrintų teisingumo principo“, – paskelbė teismas.

Neviešame teismo posėdyje bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad faktinės bylos aplinkybės, ekspertizės išvados, ekspertų paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad nusikaltimas galėjo būti padarytas nuteistajam esant afekto būsenos (staiga labai susijaudinus).

„Aplinkybė, kad nuteistasis, prieš susitikdamas su sutuoktine, nuvažiavo į kitą gyvenamąją vietą pasiimti ginklo, rodo jo pasiruošimą daryti nusikaltimą“, – rašoma teismo pranešime.

Nusikaltimas buvo įvykdytas 2021 metų rugpjūčio 16-osios popietę Vilniuje, Švitrigailos ir Kauno gatvių sankryžoje, automobilyje. Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras teigė, kad automobilyje nušovė savo žmoną ir nori atiduoti ginklą.

Vyras mirtinus šūvius į žmoną Tanitą Urbonienę iššovė iš teisėtai laikomo ginklo.

Pasak Apeliacinio teismo, šauta demonstratyviai, iš arti, nepaliekant nukentėjusiajai jokios galimybės išgyventi. Be to, nusikaltimas padarytas nukentėjusiajai vairuojant automobilį dienos metu miesto centre, esant intensyviam žmonių ir transporto judėjimui, keturi šūviai buvo iššauti iš arti į gyvybiškai svarbias vietas, nusikaltimas įvykdytas judrioje miesto gatvėje.

Nužudytoji turėjo tris vaikus, tik viena dukra per procesą Vilniaus apygardos teisme buvo pripažinta nukentėjusiąja, gavęs bylą teismas savo iniciatyva bendravo su kitais moters vaikais.

Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, tuomet 57 metų S. Urbonas  teismui prisistatė esąs likviduojamos įmonės direktorius, taip pat nurodė dirbantis Vilniaus gyvūnų globos namuose.

S. Urbonas nuosprendžio laukė laisvėje, jis kurį laiką buvo suimtas, vėliau jam buvo skirtos kitos kardomosios priemonės – 15 tūkst. eurų užstatas bei intensyvi priežiūra.

Byla buvo nagrinėta už uždarų durų, siekiant nepaviešint žinių apie privatų asmenų gyvenimą. Manoma, kad konfliktas tarp sutuoktinių kilo dėl šeiminių nesutarimų.

Apeliacinis teismas nuteistąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą dviejų medžioklinių šovinių laikymą, pripažinęs, kad ši nusikalstama veika yra mažareikšmė. Pirmosios instancijos teismas už šį nusikaltimą nuteistajam buvo skyręs 15 parų arešto bausmę.

Nuteistojo rakinamame seife neteisėtai laikyti šoviniai netiko kitiems nuteistojo teisėtai turėtiems ginklams, be to, nenustatyta, kad nuteistasis ketino šiuos šovinius panaudoti nusikalstamiems ar kitiems tikslams – visa tai, Apeliacinio teismo vertinimu, nesukėlė realaus pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjo jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Pasak Vilniaus apskrities pareigūnų, pranešimas apie įvykį buvo gautas kovo 21 d. apie 7.10 val.

Informuota, kad Vilniuje, Durpių gatvėje esančiame bute, lovoje, rastas mirusio vyro, gimusio 1961 metais, apdegęs kūnas.

Įtariama, kad gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo lovoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Pasak Vilniaus apskrities pareigūnų, incidentas įvyko kovo 20 d. apie 20.52 val. Pranešta, kad Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, vyro vairuojamas „Peugeot“ kliudė stovintį automobilį BMW ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Policijai suradus eismo įvykį sukėlusį 1977 metais gimusį vyrą nustatyta, kad pasprukęs jis vartojo alkoholį.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

„Vilniaus gatvės turės būti išasfaltuotos ir lygios – tikrai taip, ir pasirūpinti miesto švara, ir kaip prisistatys Vilnius, kuris švenčia 700 metų, pasauliui, tai čia yra šansas būtent Vilniaus merui ir Vilniaus naujai savivaldybei“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Jame laukiama maždaug 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.

Pasak A. Skaisgirytės, artėjant susitikimui, logistika besirūpinantys pareigūnai domisi, ar bus įrengta viršūnių susitikimo vieta Vilniuje, ar bus geras privažiavimas.

Prezidento patarėjos teigimu, jau dabar aišku, kad viešbučių visiems užteks, nors kai kuriems delegatams ir žurnalistams gali reikėti apsistoti kituose miestuose, pavyzdžiui, Trakuose ar Kaune.

Mero rinkimus Vilniuje sekmadienį vykusiuose rinkimuose laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas.