Tuo metu Kauno savivaldybė penktadienį pranešė atidaranti trečiąją liniją savo koronaviruso patikros punkte ir žada, kad nuo šeštadienio vietoj dabartinių 180 bus atliekama beveik 400 ėminių per dieną.

Pasak Vilniaus savivaldybės, SAM nurodė trumpinti trijų sostinėje veikiančių mobilių patikros punktų dėl COVID-19 darbo laiką perpus – vietoje 12 valandų dirbti tik 6 valandas.

„Tokiu būdu Vilniuje mobiliuose punktuose atliekamų testų kiekis mažės dvigubai – nuo iki šiol galimų 450 – iki maždaug 220“, – teigiama pranešime.

Tokiu būdu Vilniuje mobiliuose punktuose atliekamų testų kiekis mažės dvigubai – nuo iki šiol galimų 450 – iki maždaug 220.

Pasak sostinės savivaldybės, ministerija pranešė, kad problema kyla dėl laboratorijų pajėgumo trūkumo.

Jau anksčiau savivaldybė informavo nesulaukianti pakankamo norinčiųjų išsitirti srauto – žmonės į mobiliuosius punktus atsiunčiami tik paskambinę telefonu 1808 ir gavę patvirtinimą, jog gali vykti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiek anksčiau penktadienį pranešė, kad kai kurių mobiliųjų patikros punktų darbas dėl susikaupusių neištirtų mėginių bus ribojamas sekmadienį. Nors laboratorijos tyrimų apimtis padidino iki 2,8 tūkst. per parą, išaugus ir ėminių skaičiui, neištirtų mėginių padaugėjo maždaug tūkstančiu – iki 3,2 tūkstančio.

Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys spaudos konferencijoje penktadienį sakė, kad tai yra daroma norint „sumažinti laboratorijų atsilikimą nuo grafiko“, o sostinės mobiliųjų patikros punktų darbas greičiausiai bus trumpinamas tik sekmadienį.

Jis taip pat tvirtina, kad ministras netrukus nustatys tvarką, leisiančią kai kuriuos mėginius tirti pirmumo tvarka.

„SAM paruoš tvarką prioritetizuodama, kurie mėginiai turi būti tiriami pirmiausia, kurie paskiau, taip tikimės, kad tas atsilikimas laboratorijų bus sumažintas ar visiškai panaikintas ir tada vėl galėsime grįžti į tą didelių pajėgumų mėginių ėmimo ir tyrimo režimą“, – sakė jis.

Savivaldybė taip pat dar ketvirtadienį prašė ministerijos pakeisti tvarką ir leisti tirti visus medikus, sergančiųjų šeimos narius ir visus šalyje gyvenančius užsieniečius.

„Dėl medikų – žinoma, kad SAM išanalizuos tą situaciją, dialogas vyksta ir aš tikiuosi, kad bus priimtas geriausias sprendimas“, – sakė G. Surplys.

„Tokiu laiku labai gera matyti, kaip lengvai ir be jokių sąlygų susiburia bendruomenė vardan kilnaus tikslo. Apmaudu, kad senjorai yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių viruso akivaizdoje, bet tai, ką daro visi šie savanoriai, kad jiems įvairiapusiškai padėtų, yra brandos, atjautos ir gerumo pavyzdys. Ačiū savanoriams, kurie padeda senjorams, vienišiems žmonėms, neįgaliesiems“, – dėkojo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vienos iš savanoriškai prisidėti panorusios organizacijos – „Maisto banko“ – vadovas Modestas Bastys teigia, kad nuo karantino pradžios senjorus pasiekė jau apie 800 maisto paketų, kuriuose buvo ilgai galiojančių maisto produktų.

„Jei senjorai prašo, savanoriai atveža ir higienos priemonių, kuriomis pasirūpina Vilniaus miesto savivaldybė. Kasdien produktus išvežioti talkina apie 7 vairuojantys savanoriai. Jų taip pat nemažai darbuojasi ir sandėlyje, kur padeda paruošti maisto paketus. Savanorystė įtraukia į darbą, kurio krūvis ir tempas didžiuliai, o ir streso netrūksta“, – pasakojo M. Bastys.

Padeda ne tik maistu

Maltiečių organizacijos veikla karantino metu nenutrūko tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje. Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos Civilinės saugos koordinatoriaus Roberto Svidinsko, ir toliau aktyviai rūpinamasi savo globotiniais, atvežant maisto ir kitų būtiniausių prekių. Gaunami ir savivaldybės karštąja linija atkeliaujantys prašymai pasirūpinti žmonėmis, kurie liko karantinuotis namuose ir jiems trūksta maisto ar kitų būtinų prekių.

„Vilniuje karantino metu darbuojasi per 50 mūsų žmonių. Vieni yra darbuotojai, kiti savanoriai, treti jau yra ištrynę ribas tarp darbo ir savanorystės. Paskelbus karantiną, atsirado labai daug žmonių ir įmonių, kurie nori prisidėti savo turimais resursais prie maltiečių ir kartu darbuotis, rūpinantis silpnesniais. Mūsų organizacija – savanoriai, jų įgūdžiai ir jų laikas. Susiklosčiusi situacija rodo, kad būtent savanorystė ir žmonių susivokimas, kad reikia veikti, nes niekas kitas nepadarys, yra tikroji mūsų visų stiprybė“, – kalbėjo maltiečių atstovas.

Susiklosčiusi situacija rodo, kad būtent savanorystė ir žmonių susivokimas, kad reikia veikti, nes niekas kitas nepadarys, yra tikroji mūsų visų stiprybė.

Dar prieš prasidedant karantinui, Lietuvos raudonojo kryžiaus ekstremalių situacijų savanoriai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe budėjo Vilniaus oro uoste ir teikė būtiniausią pagalbą sugrįžusiems iš užsienio dėl COVID-19 grėsmės. Raudojo kryžiaus savanoriai registravo grįžusius, teikė pirmąją psichologinę pagalbą.

„Buvome pirmoji nevyriausybinė organizacija, pradėjusi teikti tokią pagalbą, vėliau pasitelkėme kitas organizacijas. Mūsų savanoriai daugiausia budėjo naktimis ir savaitgaliais, iš viso budėjome 245 valandas. Vėliau džiaugiamės prisidėję prie karštosios linijos 1664 aptarnavimo, kur mūsų savanoriai konsultavo vienišus senelius. Šiuo metu veiklą perkėlėme ir jau vystome senjorų apipirkimo ir prekių pristatymo į namus paslaugą, kurios dėka, tikimės, artimiausiu metu pasirūpinsime 300 senjorų Vilniaus mieste“, – pasakojo Lietuvos raudonojo kryžiaus atstovė Živilė Jankauskaitė.

Aktyviai prisideda ir Lietuvos skautija

Vilniaus mieste pagalbą teikia ir apie šimtas skautų, dar apie šimtas jų savanoriauja kituose Lietuvos miestuose. Įvairaus amžiaus skautai platina informaciją apie pagalbą senjorams. Skautų iniciatyva pradėta akcija #Antivirusas, kurios metu skautai platina informacinius pranešimus apie koronaviruso pavojų ir jo plitimo būdus. Artimiausiuose rajonuose skautai palieka ir savo kontaktus, kad pagalbos ieškantys žmonės galėtu kreiptis tiesiai į arčiausiai gyvenančius skautus.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su Vilniaus miesto savivaldybe ir stengiamės padėti visur, kur galime. Skautai budėjo viešojo transporto stotelėse, parkuose, žaidimo aikštelėse bei kitose žmonių susibūrimo vietose, ragindami žmones nesibūriuoti ir laikytis SAM pateiktų rekomendacijų. Taip pat prisidėjome ruošdami patalpas izoliuotis norintiems asmenims. Prisidėjome prie „Maisto banko“ savanorių pajėgų išvežiodami maistą tiems, kuriems labiausiai to reikia“, – pasakojo Lietuvos skautijos Vilniaus krašto seniūnė Eglė Šidlauskaitė.

Skautai taip pat aktyviai prisideda priimdami skambučius iš senjorų bei kitų pagalbos ieškančių žmonių, padeda jiems rasti savanorius arba ir patys dažnai keliauja į pagalbą. Anot E. Šidlauskaitės, dažniausiai sulaukiamas senjorų prašymas – padėti nusipirkti maisto prekių ar vaistų, neišeinant iš namų. Tiesa, užduočių gaunama visokių – reikia ir šuniukus pavedžioti, ir perduoti svarbius daiktus arba išnešti šiukšles.

„Net ir šiuo sudėtingu laikotarpiui, skautai lieka ištikimi savo šūkiui: „Dievui, Tėvynei, Artimui“. Skautiška tarnystė yra aktyvus veiksmas, kuriam pasižada kiekvienas skautas. Nuo ankstyvo amžiaus, jauniausiems nariams ugdoma, jog naudingi turi būti ir už organizacijos ribų. Šiuo metu ypatingai reikšminga tampa parama artimui, todėl suaugę organizacijos nariai šiuo sunkiu laikotarpiu nedvejodami imasi padėti savo bendruomenėms, protingai įvertindami galimą riziką, imasi visų priemonių savo bei aplinkinių sveikatos saugumui užtikrinti ir savo veiklomis rodo pavyzdį namuose saugiai liekantiems jauniesiems organizacijos nariams“, – tikino Vilniaus skautų atstovė.

Būtina ir emocinė parama

Psichinė ir emocinė sveikata yra ne mažiau svarbios kiekvieno žmogaus gyvenime nei maistas ar kitos materialios gėrybės. Kaip pastebi M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis, gyvenimas karantino sąlygomis visiems kelia daug naujų iššūkių. Dabartinės pandemijos akivaizdoje dar kartą išryškėjo projekto „Sidabrinė linija“ paslaugos poreikis: vyresnio amžiaus žmones, ypač vienišus, turinčius fizinių ar emocinių negalių labai svarbu paguosti ir nuraminti, suteikti jiems visapusę informaciją ir konsultacijas dėl viruso, supažindinti ir nuolat priminti, kaip jie turėtų elgtis. Bendravimo stokojantiems – pristatyti nuolatinį pašnekovą reguliariems pokalbiams telefonu, kad nerimo būtų kuo mažiau.

Labiausiai džiaugiamės tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės drąsiai skambina, nebijo teirautis įvairių dalykų – nuo buitinių iki emocinių.

„Mes aktyviai įsitraukėme į visuomenės informavimo kampaniją: vien pastarosiomis savaitėmis mūsų emocinės pagalbos skambučių srautas kone padvigubėjo: dabar per dieną naujų skambučių sulaukiame vidutiniškai kas 4-5 minutes, apie 100. Besitęsiant karantinui, gyventojų informavimo, konsultavimo, emocinės pagalbos ir bendravimo poreikis, prognozuojame tik dar labiau augs“, – pasakojo „Sidabrinės linijos“ vadovas.

Anot jo, reguliarių draugystės pokalbių skaičius taip pat auga – kiekvienas šių metų mėnuo pasižymėjo nauju visų laikų rekordu, kovas – ne išimtis. Kovą linija turėjo didžiausią mėnesio pokalbių skaičių per visą savo veiklos istoriją (daugiau nei 1.400), ilgiausią šių pokalbių trukmę (daugiau nei 700 val.), daugiausia kalbėjusių pašnekovų porų (daugiau nei 550). Džiugina ir stipriai paaugęs savanorių skaičius – vasario pradžioje linija turėjo per 300 aktyvių savanorių, nuo karantino pradžios prie „Sidabrinės linijos“ panoro prisijungti jau daugiau kaip 100 naujų savanorių.

„Vis dėlto, labiausiai džiaugiamės tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės drąsiai skambina, nebijo teirautis įvairių dalykų – nuo buitinių iki emocinių. Kartais guodžiasi, kad aplinkiniai neklauso ir nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų, kartais džiaugiasi, kad vaikai, grįždami namo, persirengia lauke ir į namus eina „švarūs“, kad tik kuo labiau apsaugotų savo artimuosius. Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdys pirmosiomis dienomis iškart pradėti bendradarbiauti su „Sidabrine linija“ užkrėtė ir kitas savivaldybes – sulaukiame daugelio jų skambučių kaip šioje situacijoje galime padėti vieni kitiems ir, ypač, vyresnio amžiaus gyventojams“, – džiaugėsi M. Čiuželis.

Senjorai, norintys rasti sau pašnekovą šiuo sunkiu laikotarpiu, kviečiami skambinti NEMOKAMA draugystės, bendravimo ir emocinės pagalbos linija – 8 800 800 20.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sostinės medikams organizuoja specialius viešojo transporto maršrutus, o bendradarbiaudamos su pavėžėjimo paslaugų platformomis „Bolt“, eTaksi – nemokamas asmenines keliones į gydymo įstaigas. Taip pat jungiasi automobilių dalijimosi bendrovė „CityBee“ ir automobilių nuomos kompanijos „Hertz Lietuva“, „LitCarRent“, kurios medikams pagal poreikį suteiks automobilius ir neapmokestins pačių transporto priemonių naudojimo.

„Šiuo laikotarpiu pagalba medikams itin reikalinga, todėl galvojome, kaip galime palengvinti jų kasdienę rutiną. Apklausėme Vilniaus mieste veikiančias valstybines ir savivaldybės gydymo įstaigas, išsiaiškinome darbuotojų susisiekimo mieste poreikius. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe medikams organizuojame nemokamus viešojo transporto maršrutus, be to, jungiasi pavėžėjimo, automobilių dalijimosi ir nuomos tiekėjai. Prioritetą teikiame Santaros klinikų Infekcinių ligų centro darbuotojams, kitiems tiesiogiai su rizikos pacientais dirbantiems medikams. Stebime situaciją, viešojo transporto maršrutus stengėmės kuo labiau pritaikyti visų aktualių ligoninių darbuotojams. Taip pat toliau bendrausime su įmonėmis, norinčiomis prisidėti prie patogesnių medikų kelionių“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Apklausa dėl medikų vežimo poreikio praėjusią savaitę išsiųsta šioms Vilniaus mieste veikiančioms valstybinėms ir savivaldybės gydymo įstaigoms – Santaros klinikoms ir konkrečiai Infekcinių ligų centrui, Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, Vilkpėdės ligoninei, Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei, Šv. Roko ligoninei, Grigiškių sveikatos priežiūros centrui, Vilniaus visuomenės sveikatos biurui.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsižvelgė į apklausoje pateiktus duomenis – medikų darbo pradžios ir pabaigos laikus, įprastas išvykimo / atvykimo stoteles, maršrutus, kuriais įprastai važiuojama. Suplanuoti trys specialūs nemokami viešojo transporto maršrutai „COVID herojams“, kurie keliauja į Santaros klinikas, Santariškių g., Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Šiltnamių g., taip pat – į Mykolo Marcinkevičiaus ir kitas ligonines. Autobusai darbuotojus atveš į gydymo įstaigas prieš prasidedant darbo laikui, o po jo – vėžins namo.

91 Stotis – Kalvarijų g. – Didlaukio g. –  Santariškės

92 Stotis – Laisvės pr. – Santariškės

93 Pilaitė – Šeškinė – Santariškės

Pasak Santaros klinikų direktoriaus valdymui pavaduotojo infrastruktūrai Česlovo Selemono, apklausus ligoninės darbuotojus dėl viešojo transporto kelionių, išsiaiškinta, kad poreikis didelis.

„Dalis kolegų važiuoja iš Vilniaus rajono ar netgi Kauno, daliai atvykti į darbą pakankamai keblu. Galimybė atvykti į darbą laiku ir grįžti namo saugiai, laikantis šiuo metu galiojančių rekomendacijų, ir kartu sutaupyti dabar tokį brangų laiką, yra labai svarbi, todėl manome, jog tai puiki iniciatyva. Glaudžiai bendradarbiausime su Vilniaus miesto savivaldybe ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“, perduosime atsiradusius ar pasikeitusius savo darbuotojų poreikius“, – sako Č. Selemonas.

Be to, medikų vežimui pasitelkiamos pavėžėjimo, automobilių nuomos paslaugos. Dėl konkrečių keliavimo būdų medikai pagal atliktos apklausos duomenis informuojami asmeniškai arba gauna informaciją iš ligoninės administracijos.

Kaip pritaikytos pavėžėjimo ir automobilių dalijimosi paslaugos?

Pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius sako, kad šiuo metu svarbu palaikyti mūsų šalies medikus. Mobiliojoje programėlėje „Bolt“ sukūrė atskirą profilį „COVID Herojai“, kuris matomas kelionės paslaugos poreikį išreiškusiems medikams.

„Medikai šiuo metu aukojasi, negaili laiko bei pastangų dėl mūsų visų gerovės, todėl mažiausia, ką galime padaryti – tai prisidėti suteikiant nemokamas savo paslaugas. Pasirūpinsime medikų kelionėmis į darbą ir iš jo naudojantis pavežėjimo automobiliu paslauga bei pagal poreikį skirsime „Bolt“ elektrinius paspirtukus, kurių sezonas šiemet, dėl susidariusių aplinkybių, pradėtas gerokai anksčiau ir pirmieji rezultatai rodo – paspirtukais intensyviau naudojamasi darbo dienomis susisiekimui, ne pramogoms. Planuojame nemokamas paslaugas suteikti 100 medikų, o prireikus, šį kiekį esame pasirengę didinti“, – teigia A. Pacevičius.

Taksi ir pavėžėjų paslaugas vienijanti bendrovė eTAKSI nuo kovo 30 d. surinktą komisinį mokestį skiria saugioms medikų kelionėms. Tokiu būdu prie nemokamo medikų vežimo prisideda eTAKSI keleiviai ir vairuotojai.

„Savo programėlėje eTAKSI medikams sukūrėme nemokamų kelionių kuponą „STOP Korona“, o maksimaliam keleivių ir vairuotojų saugumo užtikrinimui savo automobilius pritaikėme saugesnėms kelionėms – nuo šiol jie turi papildomai izoliuotas keleivių vietas,“ – sako eTAKSI vadovas Andrius Norkaitis.

Pasak jos, skrydžiai įvyks šeštadienį ir sekmadienį, skristi galės iš anksto bilietus nusipirkę keleiviai.

„Tai išskirtinis atvejis, ministro Lino Linkevičiaus prašymu, dėl to buvo kreiptasi į Susisiekimo ministeriją“, – BNS sakė R. Jakilaitienė.

Pasak jos, taip pat išimtis numatyta grįžimui į Lietuvą keltais iš Švedijos tiems, kas turi įsigiję bilietus balandžio 4, 6, 8, 10 dienoms.

Lietuvoje oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams uždaroma vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį, jie galės būti organizuojami tik gavus Lietuvos institucijų ir susisiekimo ministro pritarimą. Į Lietuvą kursuos vienintelis keltas iš Kylio į Klaipėdą.

Ribojimai tęsis viso karantino, įvesto dėl koronaviruso grėsmės, metu, mažiausiai iki balandžio 13-osios.

Pagal iki šiol veikiantį algoritmą, registruotis testavimui numeriu 1808 gali tik karščiuojantys, kitus simptomus jaučiantys arba užsienyje buvę asmenys.

„Vilniaus miesto savivaldybė, matydama, kad mobiliuose testavimo punktuose kasdien neišnaudojami maksimalūs pajėgumai, prašo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryti galimybę dėl COVID-19 viruso testuoti dar bent trijų grupių asmenis: medikus, užsieniečius ir sergančiųjų šeimos narius“, – informuoja savivaldybė.

Pasak pranešimo, Vilniuje veikiantys testavimo punktai per dieną nuo 8 val. ryto iki 20 val. gali imti mėginius kas penkias minutes ir taip iš viso per dieną paimti apie 450 mėginių. Mobiliuosiuose punktuose mėginius imantys specialistai tvirtina, kad maksimalius pajėgumus per dieną būtų galima padidint iki 720 žmonių.

„Jau dabar kasdien atsiranda laisvų vietų. Šiandien tokių turėtų būti apie 70, rytojui kol kas tėra kelios rytinės registracijos, todėl mobilių punktų darbuotojams kyla klausimų, ar bus ką tirti“, – tvirtina savivaldybė.

Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro vadovė (VVSB) Guoda Ropaitė-Beigė ragina ministeriją vadovautis ir užsienio valstybių patirtimi, kai tiriami ir infekcijos simptomų nejaučiantys asmenys.

Pasak jos, griežtas algoritmas reiškia ne tik neišnaudojamus Vilniaus pajėgumus, tačiau ir nestabdomą viruso plitimą, kai jį nešioja simptomų nejaučiantys asmenys.

„Padidinkime testavimą, tam turime visas galimybes. Islandai ištyrė 5 proc. savo gyventojų, tarp sergančių net pusė buvo tokių, kurie nejautė jokių simptomų. Todėl sušvelninkime algoritmą, leiskime testuotis tiems, kam iki šiol kažkodėl nebuvo leidžiama – visiems medikams, taip pat užsieniečiams, kuriems šiuo metu tokia galimybė neteikiama, ir sergančiųjų šeimos nariams“, – kvietė G. Ropaitė-Beigė.

Kaip skelbė ministerija, per pastarąją parą atlikta 2,4 tūkst. tyrimų, dar per 2,3 tūkst. mėginių liko neištirti. Iš viso iki šiol atlikta 15,6 tūkst. tyrimų. Ministras Aurelijus Veryga sako, kad tyrimai stringa tiek dėl didžiulio krūvio laborantams, tiek dėl laboratorinės įrangos trūkumo. Jis žada, jog tyrimus bus galima paspartinti artimiausiu metu įdiegus naują įrangą keliose laboratorijose.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 649 užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai, devyni užsikrėtusieji mirė.

Operatyvų dezinfekavimo darbų atlikimą užtikrins sostinės savivaldybės bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) bendradarbiavimas keičiantis duomenimis. Gavusi duomenis iš NVSC apie susirgusį asmenį, savivaldybė nurodys rangovams atlikti pilną bendrųjų patalpų dezinfekavimą. Rangovai taip pat atliks ir atliekų konteinerių dezinfekavimą, o apie atliktus darbus gyventojai bus informuoti laiptinėse paliekamais pranešimais.

Daugiabučių namų administravimo bei atliekų vežimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės „Ecoservice“ bei „Mano būstas“, prisidėdamos prie kovos su epidemija, sutiko dezinfekavimo paslaugas teikti neatlygintinai.

„Solidarumą ir socialinį atsakingumą rodo ir Vilniuje dirbančios privačios bendrovės. Toks susitelkimas dabar yra ypač reikalingas ir yra geras pavyzdys kitiems“, – teigė Vilniaus miesto vicemeras V. Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, jog nuo balandžio 1 d. griežtėja daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinių valymo ir dezinfekavimo tvarka. Visos bendro naudojimo patalpos turi būti valomos drėgnu būdu. Draudžiama laiptines valyti keliant dulkes, rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpas, o dažnai liečiamus paviršius dezinfekuoti specialiais skysčiais.

Vilniaus apskrities policijos duomenimis, į 1948-aisiais gimusios moters butą Justiniškių gatvėje nepažįstamas vyras užėjo apie 15 valandą.

Jis prisistatė esąs policijos pareigūnas ir apgaulės būdu išviliojo moteriai priklausančius 3,5 tūkst. eurų.

Kampanijai vizualus sukūrė 4 kūrybinės agentūros – „Clinic212“, „FOLK“, „IDEA Vilnius“, „autoriai“. Taip pat prisijungė reklamos mokykla „The Atomic Garden Vilnius“, kurios suorganizuotame konkurse dalyvavo net 23 komandos.

„Kažin ar dar kada esame turėję tokią situaciją, kada geriausia gyventojų pagalba – kai jie nieko aktyvaus neveikia. Žinoma, prie veiklos pripratusiems piliečiams tai nėra lengvas iššūkis, todėl norime kūrybinėmis priemonėmis paskatinti juos likti namuose, o kartu ir suteikti idėjų, ką veikti – tai padės padaryti mūsų pildoma svetainė www.karantinas.lt. Ačiū partneriams, kurie prisijungė prie šios iniciatyvos“, – teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak jo, tema bus dar aktualesnė artėjančių šv. Velykų kontekste – deja, ne visi supranta, kad šiemet šią šventę privalome švęsti kitaip, nukelti pasimatymus su šeimomis ir giminėmis, jei nenorime rizikuoti visų sveikata.

Prie kampanijos prisijungė žiniasklaidos portalai, žurnalai ir kitos priemonės: „Delfi“, „15min“, „lrytas.lt“, „Bernardinai.lt“, „savaite.lt“, „Žmonės“, „Ji“, „Happy365“, „IQ“, „Tavo vaikas“, „Mano namai“, „National Geographic“, „TV antena“, „Prie kavos“, „Kitokie pasikalbėjimai“. Lauko reklamos bendrovė „JCDecaux” kampanijai visoje Lietuvoje neatlygintinai suteikė daugiau nei 300 lauko reklamos stendų, o spaudos darbus plakatams padovanojo „GSP Supply“.

Artimiausiu metu planuojama kampaniją perkelti ir į „Facebook“ socialinį tinklą, per kurį būtų pasiekta didžioji dalis šiuo tinklu besinaudojančių lietuvių. Čia planuojama pasitelkti verslo pagalbą.

„Kontaktuojame su kitų miestų savivaldybėmis, siūlome jiems savo pagalbą. Natūralu, kad jie neturi tokių resursų kaip Vilnius, todėl jau gavome prašymų pasinaudoti mūsų kampanijos vizualais – mielai atiduodame viską, ką sukuriame. Nesvarbu, kur gyvena lietuviai, juos turi pasiekti informacija, kuri padės gelbėti gyvybes arba leis lengviau iškęsti karantino sąlygas“, – sakė R. Šimašius.

Kiekvienas interneto vartotojas taip pat kviečiamas prisidėti prie šios kampanijos – visus vizualus gali parsisiųsti iš svetainės www.karantinas.lt/kampanija ir naudoti savo socialiniuose tinkluose.

Vilniaus savivaldybė kol kas neprognozuoja, kiek laiko truks informacinė kampanija, tai priklausys nuo karantino situacijos Lietuvoje.