Nelaimė įvyko sekmadienio naktį, apie 22.02 val., tarpstočio Paneriai–Vilnius aštuntajame kilometre.

Anot policijos, keleivinis traukinys buvo valdomas 1992 metas gimusio mašinisto.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matyti didžiulė transporto priemonių spūstis, internautai dalijasi feisbuke esančiose grupėse. 

„Daugiau dūmų, daugiau nuodingo smogo, o ir daugiau susimoki už degalus, kuriais ir pats nuodijiesi, ir kitus nuodiji. Tokia ta šių dienų politika ir realybė“, – esamą spūsčių Vilniuje situaciją komentavo Albertas. 

„Ir taip kiekvieną darbo dieną...“ – apmaudo neslėpė prie įrašo komentavęs dar vienas vyras. „Ant tiltų ir po jais draudžiama stovėti. O šiaip tai kaip Šanchajuje“, – pastebėjo Gediminas. „Pirmą kartą ryte į Vilnių atvažiavai? Kiekvieną dieną taip. Dar tenka vos ne nuo Grigiškių stovėti iki Gariūnų nuvažiavimo“, – piktinosi Marius.

Feisbuko grupės „Furistai“ nuotr.

Portalo diena.lt žurnalistams susisiekus su Vilniaus policijos atstovais pasiteirauti dėl vairuotojų užfiksuotos spūsties priežasties, jie teigė, kad avarijų ar kitų incidentų vakariniame aplinkkelyje rugsėjo 20 dieną nefiksuota.

Milžiniški automobilių srautai čia, kryptimi link Gariūnų ir Kauno, bei vakariniame aplinkkelyje formuojasi kiekvieną rytą. Jie neišsiskirsto iki pat 10 val. ar net vėlesnio laiko.

Vienos valandos koncerte daugiau nei 60-čia varpų skambins 55 savanoriai muzikantai – tokio miesto varpų koncerto Vilnius dar niekada negirdėjo, o katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčių bei stačiatikių cerkvių varpai dar niekada kartu neskambėjo, skelbia Bažnytinio paveldo muziejus.

Šį išskirtinį ir nemokamą koncertą Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga dovanoja „Gera muzika gyvai“.

Varpų ir jų muzikos atgaivinimas yra viena iš svarbiausių maestro misijų, tad ispanų kompozitorius, muzikologas ir atlikėjas Llorenço Barberis.

L. Barberis, susipažinęs su kiekvienu varpu, jį ištyręs ir atjungęs nuo automatinio valdymo prikelia suskambėti naujai. Apmokyti vietiniai muzikantai tampa vienam

Kompozitorius, rašytojas, akademikas, mokytojas, muzikantas, muzikologas, sukūręs muzikos instrumentą (kilnojama varpinė), yra sukaupęs daugiau nei 30 metų patirtį kuriant ir atliekant varpų koncertus, jų surengė daugiau nei 300, ir yra pripažintas bei vertinamas visame pasaulyje.

Renginio organizatorius „Gera muzika gyvai“, vienintelė Baltijos šalyse reguliariai organizuojanti pasaulio muzikos koncertus, per 16 veiklos metų surengusi daugiau nei 450 renginių įvairiuose šalies miestuose.

Koncertas yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.

Dėl avarijos važiuojantys į Vilnių vairuotojai pateko į didžiulę automobilių spūstį.

Kaip informavo Vilniaus policijos budinti pareigūnė, apie 12 val. kelyje Vilnius-Kaunas, prie „Maximos“ bazės, susidūrė autotralas „Mercedes“ ir lengvasis automobilis „Volvo“.

Nukentėjo du „Volvo“ keliavę vyrai. Policija buvo informuota, kad sužaloti vyrai – sąmoningi, kraujuoja.

Dėl avarijos buvo gerokai sutrikdytas eismas greitkelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Informacija socialiniuose tinkluose besidalinę vairuotojai tvirtino, kad automobilių spūstis nusidriekė net iki Grigiškių.

Kaip informavo budinti pareigūnė, įvykio vietoje dirbo ne vienas policijos ekipažas, reguliavo eismą.

Lietuvos sostinės meras Remigijus Šimašius remdamasis naujienų portalo „MadeinVilnius“ publikacija pirmadienį savo feisbuko paskyroje pranešė, „jog Mūsų nuostabusis Vilnius – didžiausias miestas Baltijos šalyse!“.

„Pagal gyventojų registro tarnybos ir Latvijos statistikos skaičius, Vilniuje gyventojų jau daugiau nei Rygoje. Vilniuje  – 615 tūkst. 242, Rygoje – 605 tūkst. 802“, – įraše teigė jis.

Registrų centro pirmadienį BNS suteiktais duomenimis, Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra 617 tūkst. žmonių.

„Gyventojų registre yra kaupiami duomenys apie kiekvieno asmens deklaruotą gyvenamą vietą. Būtent tas skaičius kiekvienai savivaldybei ir parodo kiek tuo, tam tikru metu, konkrečioje savivaldybėje savo gyvenamą vietą yra deklaravusių asmenų“, – BNS teigė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Tuo metu remiantis išankstiniais liepos 1-osios Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus mieste gyvena 575,8 tūkst., Vilniaus miesto savivaldybėje – 576,2 tūkst. gyventojų.

Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus atstovės Birutės Stolytės teigimu, į departamento pateikiamą statistiką įtraukiami tik nuolatiniai gyventojai.

Jie turi būti bent dviejuose šalies registruose, neskaitant gyventojų registro, taip pat Vilniuje privalo gyventi ne mažiau kaip 12 mėnesių.

Būtent tokius duomenis iš Latvijos R. Šimašius naudojo ir lygindamas Vilniaus bei Rygos populiaciją.

Anot Latvijos statistikos departamento, sausio 1-ąją Rygoje gyveno 605,8 tūkst. žmonių.

Šio departamento atstovas pirmadienį BNS teigė, jog tam, kad gyventojas būtų priskirtas Rygai, jis „gyvenamojoje vietoje turėjo gyventi ne mažiau kaip 12 mėnesių iš eilės arba atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindamas joje gyventi ne mažiau kaip vienus metus“.

Latvijos statistikos departamentas taip pat nurodė, jog pagal vietoves gyventojų skaičius pateikiamas vieną kartą per metus, sausio 1-ąją.

Anot Policijos departamento pranešimo, nelaimė įvyko apie 19.56 valandą.

Per sprogimą sugriuvo namo sienos, apdegė 1962 metais gimęs namo šeimininkas.

Jis dėl kūno nudegimo paguldytas į ligoninę.

Pasak policijos, buvo įvestas planas „Skydas“.

Surinkta medžiaga dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo.

Įvairiose sostinės vietose – Gedimino prospekte, Katedros ir V. Kudirkos aikštėse, Neries krantinėje bei Didžiojoje pievoje prie Baltojo tilto – bus rengiami koncertai, kūrybinės dirbtuvės, sporto žaidimai, veiks kavinės.

Nacionalinio dramos teatro pašonėje įrengta „Kuždesių“ scena kvies norinčius ramiau praleisti laiką, joje bus galima susitikti su kūrėjais.

Čia leidinius pristatys rašytojai Rimantas Kmita, Jurga Vilė, Tomas Dirgėla, Violeta Palčinskaitė, Vytautas V. Landsbergis.

Gedimino prospekte nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės išsidėstys „Dūzgiantis prospektas“: Menų ir muzikos gatvė, Stiliaus lokacija, Gardžių lauktuvių kelias, Aktyvaus laisvalaikio erdvė.

Nuo V. Kudirkos aikštės iki Katedros bus eksponuojami vizualaus meno kūrėjų darbai, koncertuos muzikos atlikėjai.

Stiliaus lokacija pristatys dizainerių darbus, ji bus išsidėsčiusi V. Kudirkos aikštėje ir Gedimino prospekte nuo Jogailos iki A. Jakšto gatvių.

Aktyvaus laisvalaikio erdvėje, Lukiškių aikštėje ir Baltojo tilto sporto aikštyne, vyks Vilniaus sporto festivalis.

Pievoje šalia tilto bus įrengtas pramogų parkas vaikams ir šeimoms, kitoje Baltojo tilto pusėje vyks „Gero maisto krantu“ pavadintas maisto vagonėlių festivalis.

Šeštadienį Konstitucijos prospektu važiuos „Formulė 1“ bolidas.

Penktadienio ir šeštadienio naktimis prie Baltojo tilto vyks didžiausias Lietuvoje lazerių šou, jis vyks pagal violončelininko Justo Kulikausko muziką. Prieš šį renginį organizatoriai kvies pasižiūrėti dronų šou.

Kitais metais sostinė minės 700 metų jubiliejų.

„Sostinės meras R. Šimašius telkia merus į prasmingą sambūrį  – pasidalyti gerosiomis praktikomis“, – nurodoma pranešime.

Renginyje numatyti premjerės Ingridos Šimonytės, susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, aplinkos ministro Simono Gentvilo pasisakymai.

Programoje nurodoma, jog pranešimus skaitys Vilniaus meras, vyriausiasis miesto architektas, vyriausiasis miesto inžinierius, mero pavaduotojas ir patarėjai.

Savivaldybės teigimu, diskusijos apims „nuo „ko mes išmokome ir kodėl tuo reikia dalintis“ – iki pagalbos Ukrainai, dešimties Vilniaus architektūros taisyklių, gatvių standarto ir žalumo standarto keitimo“.