-
Kauną per kultūrą atverti pasauliui ir sau patiems (Metų kaunietės rinkimai) 3
03. Daiva MORKŪNAITĖ – trijų nuostabių dukrų mama, profesionali renginių organizatorė. Jos pastangomis ir idėjomis valstybinės šventės Kaune ėmė skleisti nepakartojamą patriotinę ir uždegančią atmosferą, pritraukiančią minias žmonių. Be to, Daiva – didžiulės širdies ir neaprėpiamo gerumo ambasadorė. Aktyviai savanoriauja, rūpinasi ir lietuviais, ir daugiau kaip 500 Kaune apsistojusių ukrainiečių.
„Ji tiesiog spinduliuoja ramybe ir gėriu, kurio šiais nelengvais laikais mums visiems taip trūksta. Kiekvieną sutiktą žmogų apgaubia šiluma ir rūpesčiu“, – taip D. Morkūnaitę apibūdina bičiuliai.
Ir nedidelių, ir masinių miesto renginių organizatorė dėl originalių ir įtraukiančių idėjų Kauno miesto šventėse tūkstančiams miestiečių dovanojo daugybę džiaugsmo ir pasididžiavimo akimirkų.
Daug širdies įdeda ir rūpindamasi 500 Kaune apsigyvenusių ukrainiečių, kuriems padeda spręsti pačius įvairiausius klausimus – nuo neįgalių vaikų gydymo galimybių iki dokumentų tvarkymo ar šiltų batų paieškos.
Įkvėpimo ir energijos semiasi šeimoje – augina tris puikias dukras, su kuriomis mėgsta ir jaukiai vakaroti prie židinio, ir leistis į beprotiškiausius nuotykius.
„Dainų dainelės“ laureatė, J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivė, chorvedė, kultūros vadybininkė. „Pradėjusi dirbti su vaikų kolektyvais supratau, kad man to maža – galvoje sukosi idėjos, norėjau, kad jos džiugintų kuo daugiau žmonių. Tai mane atvedė į Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrių, kur galutinai pasinėriau į renginių pasaulį, šiuo metu šį kelią tęsiu koncertinėje įstaigoje „Kauno santaka“, – pasakojo D. Morkūnaitė.
Renginių organizavimas ją žavi savo netikėtumais, iššūkiais, pateikiamais galvosūkiais, kurių sprendimas atskleidžia ir leidžia ir apie save sužinoti vis ką nors naujo. „Džiaugsmą, kurį pajuntu pasibaigus kiekvienam renginiui, galiu palyginti su kūdikio gimimu – užsimezga idėja, kurią brandini, paskui įgyvendini ir džiaugiesi rezultatu – tai man adrenalinas“, – teigė kaunietė.
Ji tiesiog spinduliuoja ramybe ir gėriu, kurio šiais nelengvais laikais mums visiems taip trūksta.
Jos įgyvendintų idėjų kraitelėje – sukurta daina „Labas“, su kuria pamokose pasisveikina ir atsisveikina veik visų Kauno mokyklų mokiniai, Sakurų alėja Nemuno saloje, metaliniai paukščiai VDU Botanikos sode, skulptūros Panemunės šile, šventinių Kauno Kalėdų eglių įžiebimo, valstybinių švenčių siautulio su trispalvėmis akcijomis koncepcijos, Europos vyrų krepšinio čempionato kultūrinė programa, miesto parkų atidarymai ir daugybė kitų renginių.
D. Morkūnaitė pasakojo, kad veiklos su ukrainiečiais jai pačiai, ko gero, reikėjo ne mažiau nei jiems. „Prasidėjus karui neradau sau vietos, baimė dėl trijų dukrų saugumo tiesiog paralyžiavo – negalėjau susikoncentruoti, mąstyti. Supratau, kad turiu kažko imtis – nepraėjus nė savaitei pasisiūliau savanoriauti fonde „Saulės smiltys“. Veikla mane nuramino, leido vėl pajusti žemę po kojomis. Kita vertus, jaučiu, kad tai yra visų mūsų karas, ir džiaugiuosi galėdama prisidėti prie pergalės“, – dėstė pašnekovė, kuri savo laimės receptą nusakė taip: šeima, Dievas, kūryba ir supantys žmonės.
19. Virginija VITKIENĖ – menotyros mokslų daktarė, tarptautinių meno ir mokslo projektų vadovė ir parodų kuratorė, dešimtmečio projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, tebegarsinančio Kauną ir Lietuvą visame pasaulyje, sukūrusio platformą šalies menininkams bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis organizacijomis, burtis ir skleisti kūrybines idėjas, paraiškos ir įgyvendinimo vadovė.
„Pagrindinė mano užduotis buvo suburti komandą, didinti žmonių, tikinčių šio projekto jėga, ratą“, – kalbėjo V. Vitkienė, kuriai su komanda pavyko išjudinti įsisenėjusius stereotipus, įtikinti nemažai skeptikų, kad kultūra pati savaime gali atnešti didžiulių pokyčių.
Labiausiai jai širdį glosto, kad projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai, iniciatyvos pritraukė ne tik gausybę lankytojų, bet ir dalyvių į kūrybinį, organizacinį procesą. Tai buvo labai ryšku Bendruomenių programoje.
„Labai gera, kad visi suprato, jog tai ne nupirktas ir atvežtas iš užsienio šou. Programos renginiuose sugulė labai daug gyventojų istorijų iš įvairių miestelių, gyvenviečių, mikrorajonų. Tokia galimybė ir programos tikslas žmonėms paliko didelį įspūdį. Tai atsispindi visose apklausose“, – atkreipė dėmesį V. Vitkienė.
Po projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ skėčiu surengta daugiau nei 3 tūkst. renginių, kuriuos aplankė per 2 mln. žiūrovų ir lankytojų. Skaičiuojamas trečdaliu išaugęs muziejų ir galerijų lankomumas, pagausėję turistų srautai. Projektas pritraukė užsienio šalių žiniasklaidos dėmesį.
V. Vitkienės vertinimu, Kauno kultūrinis gyvenimas pernai susilygino su pirmaujančių pasaulio sostinių. Neabejojama, kad projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ poveikis Kaunui ir Lietuvai bus ilgalaikis. Taps postūmiu.
Man, kaip kultūros profesionalei, labai svarbu buvo paskatinti tarpusavyje bendradarbiauti kultūros įstaigas, kad užsimegztų ilgalaikės partnerystės su vietinėmis ir užsienio organizacijomis.
„Man, kaip kultūros profesionalei, labai svarbu buvo paskatinti tarpusavyje bendradarbiauti kultūros įstaigas, kad užsimegztų ilgalaikės partnerystės su vietinėmis ir užsienio organizacijomis. Tai leidžia tęsti ir plėtoti pradėtas kultūros iniciatyvas, festivalius“, – džiaugėsi V. Vitkienė.
Per dešimtmetį, kai buvo pradėta rengti projekto paraiška, kauniečiai užsiaugino smalsumo sparnus, išaugo poreikis kokybiškiems kultūros ir meno renginiams, jų įvairovei. Projektas padėjo išsigryninti, ką turime išskirtiniausio. Pradėjome tai labiau vertinti, saugoti ir puoselėti.
V. Vitkienė paskirta Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje 2024 m. komisare, kuriai patikėta koordinuoti organizacinius klausimus ir programą, skirtą Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinis ryšiams stiprinti, padėti Prancūzijai geriau pažinti Lietuvos kultūrą, mūsų pasaulėžiūrą.
BALSUOTI GALITE:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija, I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;
arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.
! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.
Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis.
Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.
SMS kaina – 1 Eur.
SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų
PORTALAS
Portale kauno.diena.lt, rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Mano būstas“, pagrindiniams rėmėjams „Vikonda grupė“, „Kauno tiltai“, „Bosca/be alkoholio“, rėmėjams „Heiga“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „SDG“, „Mega“, partneriams „Centro kredito unijai“, „Etapas Group“, „lgiausi limuzinai“, „Hegelmann Group“, „Jaukūs namai“.
-
V. Vitkienė: kultūra yra stipriausias priešnuodis propagandai, turintis ilgalaikį poveikį
Pasak jos, šiandien vykstantis karas atidengė kariaujančių šalių skirtingas kultūrines sanklodas: imperialistinį menkavertiškumą iš vienos pusės ir europietiškomis vertybėmis grįstą laikyseną iš kitos.
„Kultūra prasideda šeimoje, prie pietų stalo, ji ugdoma darželyje, mokykloje. Žiūrint į tai, kaip laikosi Ukrainos vykdomoji valdžia, jos žmonės, kaip jie kalba ir reaguoja į kitų pasisakymus, matosi, jog ta visuomenė mąsto plačiomis, europietiškomis kategorijomis, vadovaujasi tomis vertybėmis“, – teigia V. Vitkienė.
Ji primena, kad egzistencinės grėsmės akivaizdoje psichologai ragina visų pirma rūpintis savo sveikata. Estetinės patirtys, kultūriniai renginiai, kuriuose susitinkame su panašiais į save, stiprina psichologinį visuomenės atsparumą.
– Praėjusią savaitę Kauno centriniame pašte duris atvėrė „CulturEUkraine“ erdvė. Gal galite papasakoti plačiau apie tai? Kam skirta ši erdvė?
– Karo akivaizdoje, kaip ir daugelis Lietuvos įmonių bei gyventojų, supratome, kad norime išnaudoti savo turimus išteklius ir prisidėti prie paramos Ukrainai. Visų pirma, Kaunui esant Europos kultūros sostine, turime tikrai nemažą matomumą, platų partnerių tinklą Europoje, esame girdimi Briuselyje. Galime siųsti žinią įvairiose platformose, skaityti pranešimus konferencijose, pasistengti, kad ukrainiečių balsas būtų girdimas.
Mūsų įstaiga, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, yra gavusi panaudai visą Kauno centrinį paštą. Tai – pakankamai geros būklės patalpos, kurios visos kol kas nebuvo įveiklintos. Jas parengėme, kad patalpos būtų jaukios ir tinkamos naudoti, ir kviečiame jose įsikurti darbui ukrainiečius kūrybinio sektoriaus darbuotojus. Kviečiame dizainerius, menininkus, rašančius žmones, žurnalistus, programuotojus, medijų kūrėjus, kurie laikinai rado prieglobstį Kaune. Kauno centriniame pašte jiems nemokamai siūlome bendradarbystės erdvę, kurioje jie ras pagrindinius biuro patogumus.
M. Plepio nuotr.
– Ar jau atsirado tokių darbuotojų?
– Kol kas – ne. Tiesa, ukrainiečių šeimos, daugiausiai – mamos su vaikais – ateina, ieško informacijos, teiraujasi, kur galėtų gauti kokias paslaugas. Dabar tai – tiesiog atvira erdvė, kur žmonės gali ateiti pabendrauti. Joje yra įsikūrusi Kauno ukrainiečių bendruomenė, organizuojamos nedidelės veiklos, pavyzdžiui, meno terapijos užsiėmimai, susitikimai su psichologais.
Iš tiesų, šiandien mes matome, kokia aktuali yra mūsų parengta programa. Daugiau nei pusė jos renginių yra skirta traumų gydymui, istorinės atminties atgaivinimui.
– Kalbate apie tai, kad „ukrainiečių balsas būtų girdimas“. Kaip tai atrodo praktiškai?
– Na, pavyzdžiui, „CulturEUkraine“ erdvėje yra ir bendro naudojimo patalpų, kuriose tikimės organizuoti įvairius renginius, susitikimus su Lietuvos visuomene, kauniečiais. Turime platų kultūros organizacijų tinklą, manome, kad galime padėti kūrybinio sektoriaus darbuotojams iš Ukrainos į jį įsilieti, galbūt rasti naujų klientų, ryšių, partnerių.
Kita vertus, planuojame kurti renginių, kuriuose dalyvautų ir mūsų, ir Ukrainos menininkai iš visos Lietuvos, įrašų ciklą. Šią medžiagą pamatytų platesnės auditorijos, tokia meninė komunikacija pasiektų daugelį Europos šalių.
– Šie metai Kaunui – ypatingi. Mieste vyksta didžiulė kultūros šventė, lankosi įspūdingo masto kultūros pasaulio žvaigždės, numatyti didžiuliai renginiai. Kaip jaučiatės Ukrainoje vykstančio karo akivaizdoje? Kiek jis turi įtakos jūsų numatytai programai?
– Karas – tai, kad jis įvyko ir tebevyksta, mus visus sukrėtė. Peržiūrėjome savo programą, siekiame įtraukti į ją kuo daugiau Ukrainos partnerių (jų turėjome, bet planuojame atrasti daugiau), kviesti Ukrainos menininkus į rezidencijas, atlikėjus – koncertuoti Kauno scenose. Stengiamės tokiu būdu išreikšti palaikymą Ukrainai.
Iš tiesų, šiandien mes matome, kokia aktuali yra mūsų parengta programa. Daugiau nei pusė jos renginių yra skirta traumų gydymui, istorinės atminties atgaivinimui. Šiandien Kaune eksponuojami Williamo Kentridge’o, Yoko Ono darbai yra apie karo, represijų poveikį visuomenei. Netolimoje ateityje planuojami renginiai tik sustiprina pojūtį, kad šiomis temomis kalbėtis yra kaip niekada aktualu. Štai gegužės mėnesį vyks rezistencinio judėjimo paroda „1972: pramušti sieną“, skirta Romo Kalantos susideginimo 50-mečiui – labai aktuali šiuolaikiniam kontekstui. Kovo pabaigoje į Kauną atvyksta Marina Abramovič, kurios visa kūryba paženklinta jos jaunystės išgyvenimų komunistinėje Jugoslavijoje ir kuri yra asmeniškai sujaudinta šiandien vykstančio karo Ukrainoje. Garsiausia pasaulyje performanso menininkė M. Abramovič yra sukūrusi ir instaliacijų, kurių viena – krištolinė raudų siena, skirta holokausto aukoms atminti – yra Kyjive. Netoli tos vietos neseniai krito bombos.
Žmonės tarsi nejaukiai jaučiasi mėgaudamiesi estetiniais išgyvenimais, kai visai netoli siaubiami miestai ir žudomi žmonės. Tačiau psichologai teigia, jog, norėdami išgyventi ir padėti kitiems, turime saugoti savo sveikatą.
Žinoma, ir iš savo partnerių girdime, ir patys matome, jog bilietai į kultūros renginius netirpsta taip greitai, kaip tikėjomės. Žmonės tarsi nejaukiai jaučiasi mėgaudamiesi estetiniais išgyvenimais, kai visai netoli siaubiami miestai ir žudomi žmonės. Tačiau psichologai teigia, jog, norėdami išgyventi ir padėti kitiems, turime saugoti savo sveikatą. Kultūriniuose renginiuose susitinkame su panašiais į save, galime pasidalinti skausmu ir nerimu, tampa lengviau. Kultūra yra didžiausias propagandos priešnuodis, turintis ilgalaikį poveikį.
– Šiandien vykstančiame kare iš dalies turbūt ir stebime kaip susiduria skirtingos kultūros.
– Šis karas atidengė esminį skirtumą tarp Ukrainos ir Rusijos žmonių, visiškai skirtingą jų kultūrinę sanklodą. Parodė, kad egzistuoja imperialistinis menkavertiškumas ir europietiška laikysena. Kultūra prasideda šeimoje, prie pietų stalo, ji ugdoma darželyje, mokykloje. Žiūrint į tai, kaip laikosi Ukrainos vykdomoji valdžia, jos žmonės, kaip jie kalba ir reaguoja į kitų pasisakymus, matosi, jog ta visuomenė mąsto plačiomis, europietiškomis kategorijomis, vadovaujasi tomis vertybėmis.
Kita vertus, ta neapykantos kalba, kurią girdime iš Rusijos, kariniai agresijos veiksmai akivaizdžiai parodo tos šalies kultūrą. Netikiu didinga Rusijos kultūra – tai yra mitas. Visi aiškiai tai pamatėme.
– „CulturEUkraine“ atidarymas buvo pažymėtas renginiu, pritraukusiu gausų kauniečių būrį. Ukrainos palaikymo renginiai vyksta nuolat daugelyje Lietuvos miestų. Kiek jie iš tiesų veiksmingi kovojant prieš agresiją?
– Renginys buvo skirtas informuoti visuomenę, kad atidarėme tokią erdvę, siekėme, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių. Kasdienis darbas, žinoma, nėra toks parodomasis, bet jis labai prasmingas. Kaip jau matėme iš pandeminės situacijos, šis karas pateiks stiprių išbandymų mūsų visuomenei. Visiems reikės susikaupti, kad juos išlaikytume. Todėl tikiu, kad padėdami kultūros sektoriui mes prisidėsime ne tik prie to, kad ukrainiečiai kūrėjai atras ryšių, užsakymų Lietuvoje ir Europoje, bet ir prie visuomenės atsparumo ugdymo.
Karui pasibaigus to reikės – turėsime padėti Ukrainai atsistatyti. Beje, Kauno centrinis paštas, kuriame jau veikia architektūros centras, po karo galėtų tapti centru dirbti tarptautinei architektų komandai, planuojančiai tuos atstatymo darbus. Tai bus sudėtingas procesas – ne tik pastatyti naujus miestus, bet ir išvalyti karo griovimo pasekmes.
M. Plepio nuotr.
– Na, o realiai, šiandien – sakykime atsiranda dizainerė iš Ukrainos, kuri nori pradėti darbą biure Kauno centriniame pašte. Ką ji ten gali rasti?
– Yra darbo vieta – stalas, kėdė, internetas, kava, arbata. Galima eiti, jungtis kompiuterį ir dirbti. Kol kas ukrainiečių kultūros darbuotojų bendruomenė Kaune, Lietuvoje – tik kuriasi. Čia yra viena iš vietų, kurioje galėtų tarpti jų idėjos.
– Ačiū už pokalbį.
„CulturEUkraine“ centro erdvės yra atviros kūrybai, bendradarbystei, parodoms ir kitiems meniniams projektams. Taip pat, tai yra platforma visiems Ukrainos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus atstovams, padėsianti rasti darbo pasiūlymų – šiuo metu esama keletas laisvų pozicijų Kaunas 2022 bei partnerių projektuose. Registracija vyksta šioje formoje.