Artėjant vasaros sezonui, pats laikas pagalvoti, kaip prasmingai, aktyviai, įdomiai ir naudingai jį praleisti.

Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus Virginijaus Urbono, gelbėtojo darbas gali būti būtent toks.

Skelbiama, kad naujų darbuotojų registracija sezoniniam darbui prasidės balandį, tačiau susidomėjimas jaučiamas jau dabar.

Į atrankas kviečiami tiek vaikinai, tiek merginos.

Itin didelį norą prisijungti prie komandos rodo senbuviai, tačiau sulaukta ir maždaug dvylikos naujokų užklausų.

Tikrai ne visi pereina atranką.

"Judėjimas vyksta", – pasidžiaugė V.Urbonas.

Anot jo, šiemet poilsiautojų saugumą Smiltynės, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose visą dieną užtikrins 72 gelbėtojai.

Bus dirbama kaip įprastai: nuo 9 iki 21 val. dviem pamainomis.

Esą pavasarį ir rudenį, kai poilsiautojų srautai mažesni, visos komandos veikiausiai nereikės.

Virginijus Urbonas/Vytauto Petriko nuotr.

"Rudenį sprendžiame pagal srautus ir orą. Kad be reikalo nesėdėtų. O praėjusią vasarą tai dar ir papildomų pajėgų pasikvietėme, nes buvo nežmoniški srautai ir labai gera vasara", – aiškino direktorius.

Pirmoji gelbėtojų atranka įvyks balandžio antrojoje pusėje Klaipėdos baseine.

Ankstesniais metais pretendentai pasirodydavo "Gintaro" baseine.

Vienas pagrindinių reikalavimų – gerai mokėti plaukti. Taip pat gelbėtojai turi būti stiprūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, atsakingi.

Be plaukimo įgūdžių, pretendentai atrankos metu turės pademonstruoti, kaip toli nuneria, ištvermę, transportuoti "pavargusį" plaukiką.

"Tikrai ne visi pereina atranką. Juk ne tik poilsiautojo, bet ir jo paties gyvybe čia nepajuokausi", – teigė V.Urbonas.

Atrinkus gelbėtojus, prasidės jų mokymai.

Paplūdimiuose taip pat budės medicinos personalas, aprūpintas visa reikalinga įranga pirmajai pagalbai suteikti.

Paprastai, jei orai šilti, vasaros sezonas uostamiestyje Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atidaromas gegužės 15 d.

Ateityje draudimų daugės

Į Melnragėje, prie pat jūros įsikūrusią kavinukę "Ateik Ateik" užsukantys klaipėdiečiai stebisi, kad žvarbią dieną jie čia negali nusipirkti karšto vyno taurės.

Verslininkams tenka nuolat aiškintis, kad žiemą jie tiesiog neturi teisės pardavinėti alkoholį. Tai įspėja ir ant kavinės durų priklijuotas skelbimas.

Šalies įstatymai numato, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais (iki 22 proc. stiprumo) iš nestacionarių viešojo maitinimo vietų leidžiama tik turint sezoninę licenciją.

Ji Klaipėdoje išduodama gegužės 1-osios – rugsėjo 30 dienos terminui.

Galbūt dėl to žiemą miesto paplūdimiai merdi – Melnragėje darbo nenutraukia tik vienintelė užeiga "Ateik Ateik".

Draudimai į neviltį varo smulkiuosius verslininkus, siekiančius mažinti sezoniškumą ir į pajūrį atvilioti poilsiautojus ir tada, kai yra šalta.

Pasak kavinės "Ateik Ateik" įkūrėjos Guodos Steigvilaitės, maukti degtinę niekas nesiruošia, tačiau išgerti karšto vyno klientai išties norėtų.

Laisvė rinktis iš žmonių neturėtų būti atimama.

"Žmonėms kyla keistų klausimų, vieni mano, kad mes neįperkame licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais ar mums jos neišduoda, kiti – kad atėmė. Todėl pakabinome skelbimą, kad būtų aiškiau. Pamažu susitaikome su šia mintimi, juk ateityje draudimų tik daugės. Gyventi be alkoholio tikrai galima, bet laisvė rinktis iš žmonių neturėtų būti atimama", – įsitikinusi pašnekovė.

Bus priversti užsidaryti?

Jokio alkoholio žiemą – ne pati blogiausia žinia poilsiautojams.

Jau labai greitai šalies paplūdimiuose svaigiųjų gėrimų neliks ir vasarą.

Praėjusių metų pradžioje sugriežtinus alkoholio pardavimo tvarką, numatyta ir dar viena naujovė.

Nuo 2020-ųjų nestacionarioms kavinėms (paplūdimiuose) nebus galima išduoti sezoninių licencijų prekiauti alkoholiu.

Kelias kavines paplūdimiuose turintis Marius Junokas pripažino, kad artėjantys metai nieko gero nežada.

Draudimas pardavinėti alkoholį paplūdimiuose skaudžiai kirs verslininkams per kišenę ar net privers juos visai užsidaryti.

Jo manymu, geriančiųjų paplūdimiuose ne tik nesumažės, bet tai dar ir pablogins situaciją.

Parduotuvėse svaigiųjų gėrimų prisipirkę poilsiautojai smaginsis kopose.

"Kas norės gerti, atsineš savo. Atsitemps ir stipriųjų gėrimų, gers kopose ir bus daug nelaimingų atsitikimų. Dėl alaus dar nė vienas nenuskendo. Ir apskritai – išskirti paplūdimio verslininkus yra neteisinga. Juk lauko terasų yra visame mieste", – piktinosi verslininkas.

Bus kaip "prie ruso"

"Pirmyn į praeitį. Bus kaip anksčiau – žmonės nešis savo butelius, kiš į vandenį, o močiutės prekiaus beliašais ir limonadu. Žodžiu, glūduma. Kaip "prie ruso", – situaciją šaržavo M.Junokas.

Įstatymo pataisa nė kiek nedžiugina ir pajūrio gelbėtojų.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas teigė, kad poilsiautojai ima skęsti ne todėl, kad kavinėje atsigaivina bokalu alaus.

Problemų būna, kai kopose pasislėpę vasarotojai įkaušta nuo stipriųjų gėrimų.

Tada apsvaigę ir sykiu perkaitę nuo saulės jie eina maudytis. Kai kurie veikėjai paplūdimiuose apskritai pasirodo jau įkaušę.

Direktorius akcentavo, kad paplūdimio baruose alkoholio kainos – labai didelės. Todėl retas, kuris čia gali sau leisti daugiau išgerti.

Vienas alaus bokalas kainuoja 4 eurus. Aš tiek pinigų neuždirbu, kad prisigerčiau.

"Vienas alaus bokalas kainuoja 4 eurus. Aš tiek pinigų neuždirbu, kad prisigerčiau. Tikrai nemanau, kad tokie draudimai išspręs problemas", – juokėsi V.Urbonas.

Esą daugelyje pajūrio kurortų gausu parduotuvių – pasipildyti alkoholio atsargas galima jose.

Todėl pirmiausia vertėtų ugdyti žmonių sąmoningumą, o ne "smaugti" verslininkus.

"Prevencija yra gerai, bet viską reikia daryti su protu. Negalima šokti į kraštutinumus. Juk nepriversime ateinančiųjų į paplūdimius pūsti į alkoholio matuoklį", – svarstė vyras.

V.Urbonas atkreipė dėmesį, kad lietuvių įpročiai keičiasi, paplūdimiuose apgirtusių mūsų tautiečių būna ne tiek daug, kiek į Klaipėdą atvykusių ir pasilepinti pliaže sumaniusių darbininkų.

Atvykėliai nustemba sužinoję apie Lietuvoje galiojančią tvarką.

Priešingai nei Lietuvoje, užsienio šalių paplūdimiuose alus geriamas laisvai.

"Lankėmės įvairiuose paplūdimiuose, nuo Izraelio iki Portugalijos, ir nė viename jų nemačiau tokių draudimų", – palygino V.Urbonas.

Baudos – tūkstantinės

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Rokas Daknys patvirtino verslininkų nuogąstavimus – paplūdimių kavinėse išties bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Įstatymo pakeitimai įsigalios kitąmet.

Naujoji tvarka nepalies tik stacionarių užeigų savininkų.

Už Alkoholio kontrolės įstatymo nesilaikymą barų savininkams grės administracinė atsakomybė – bauda nuo 144 iki 579 eurų.

Padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 579 iki 1 448 eurų.

"Ateitį prognozuoti sunku, bet jeigu bus uždrausta prekyba, akivaizdu, kad vartojančių asmenų skaičius turėtų sumažėti", – darė išvadas R.Daknys.

Jis neneigė, kad naujovė gali sulaukti daug neigiamų atgarsių.

Tačiau žmonės priprato prie sutrumpinto alkoholio prekybos laiko, veikiausiai susitaikys ir su abstinencija paplūdimiuose.

Nauji draudimai reiškia, kad kitų metų vasarą daugiau darbo turės pareigūnai ir savivaldybės kontrolieriai, kurie tikrins paplūdimių kavines, ar jose prekiaujama alkoholiu.

"Kontroliuosime įstatymo vykdymą. Stebėsime situaciją, atliksime patikrinimus kartu su policijos pareigūnais. Pastebime, kad žmonės labiau mėgsta prie jūros atsinešti savo gėrimų, dėl barų veiklos paprastai problemų nekyla", – pažymėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Uždraudė prieš metus

Dienraštis primena, kad pernai sausį buvo sugriežtina prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka, taip pat uždrausta alkoholio reklama.

Dabar svaigieji gėrimai parduodami ne jaunesniems nei 20 metų asmenims.

Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš alkoholį perkančio asmens pareikalauti parodyti asmens tapatybę patvirtinantį pažymėjimą.

Neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija "suteikia teisę aptarnauti pirkėjus ir lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose, išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustato mažesnį atstumą arba uždraudžia prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis".

Sutrumpintas ir alkoholio pardavimo laikas.

Darbo dienomis ir šeštadieniais alkoholį prekybos centruose galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.

Nuo kitų metų nestacionarioms kavinėms (paplūdimiuose) nebus galima išduoti sezoninių licencijų prekiauti alkoholiu.

Pavasarį ir rudenį smėliu centrinis Smiltynės paplūdimys užnešamas gana dažnai.

"Tai būna vos ne kasdienis mūsų darbas. Vėjas tik papučia nuo jūros, ir užneša. Kadangi nėra aukštų kopų, kaip žemyninės dalies paplūdimiuose, užpustoma gelbėjimo stotis, įvažos", – pasakojo biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas.

Prižiūrėtojai jau atkasė gelbėjimo stotį, kelią, vedantį į paplūdimį. Pastarasis ypač reikalingas.

"Minimaliai apsitvarkėme, kad galėtume pravažiuoti, žmonės praeiti, tačiau darbo dar yra daug. Kai statysime visą inventorių, teks padirbėti, bet to mes nesibaiminame", – teigė vadovas.

V.Urbonas tvirtino, kad darbą palengvina turima technika. Nereikia samdyti rangovo, derintis prie jo: "Pamatome, kad yra bėda, ir galime važiuoti, dirbti."

Pasak vadovo, praėjusią savaitę Smiltynės centrinis paplūdimys buvo užpustytas net du kartus – trečiadienį ir penktadienį.

"Vieną dieną apsivalėme ir vėl užvertė. Nesustojantis darbas. Taip ir sukasi. Jei tik vėjas nuo jūros, užpusto. Dažniausiai pavasarį ir rudenį. Vasarą tokie atvejai – reti", – pasakojo direktorius.

Prižiūrėtojai intensyviai ruošiasi sezonui. Dabar daugiausia dėmesio skiriama inventoriui dažyti. Žemyninėje dalyje šie darbai beveik baigti, bus stiprinamos pajėgos Smiltynėje.

"Meteorologai prognozuoja, kad vasaros sezonas prasidės staiga. Kiekvieną pavasarį taip skelbia. Vieną kartą gali pasiteisinti. Kaip ančiukui, kuris vis šaukė, kad skęsta. Šis tris kartus šaukė, kad skęsta, nors taip nebuvo, o ketvirtą, kai iš tikrųjų pakliuvo į bėdą, niekas nepatikėjo. Tad reikia ruoštis. Geriau vėliau pailsėsime", – teigė vadovas.

Apsižodžiavo su vadovu

Apžiūrą miesto vadovai penktadienio rytą pradėjo Antrosios Melnragės paplūdimyje.

Būtent į šią vietą ir teko vykti policijos ekipažui. Pareigūnus iškvietė visuomenininku prisistatantis Germanas Čepas, kuris žeria kritiką, kuri, kaip teigiama, neretai būna nepagrįsta, savo pastebėjimus įvairiais miesto klausimais.

Policijai vyras paskambino po to, kai apsižodžiavo su biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriumi Virginijumi Urbonu.

Atvykus miesto merui Vytautui Grubliauskui policijos pareigūnai aiškinosi incidentą, apklausė liudininkus, nustatinėjo, ar buvo smurtas.

Tačiau šis įvykis nesutrikdė paplūdimių apžiūros. V.Urbonas miesto vadovams papasakojo, kas jau nuveikta, ką dar reikia padaryti, kokios naujovės laukia poilsiautojų.

„Siekiame, kad paplūdimiuose atsirastų kuo daugiau atrakcijų, jog į pliažus žmonės trauktų ne tik saulėtomis ir šiltomis dienomis, bet ir apniukus dangui. Juk oras vasarą, kuri ir taip trumpa, mus tikrai ne visada lepina“, – tvirtino direktorius.

Jau įrengti gultai

Uostamiesčio paplūdimiuose įrengta dar viena apžvalgos aikštelė, kurios ypač populiarios tarp poilsiautojų. Ja galės džiaugtis Antrosios Melnragės pliažo lankytojai.

Iki šiol tokie objektai buvo Pirmojoje Melnragėje ir Giruliuose. Antrosios Melnragės paplūdimyje įrengti ir mediniai gultai vietoje, kur anksčiau veikdavo kavinė.

Alus šiais laikais – kalio cianidas.

„Alus šiais laikais – kalio cianidas. Tad prie gultų padėjome knygutes apie Klaipėdą. Lankytojai galės pasiskaityti“, – tvirtino V.Urbonas.

Dar viena naujovė – muzikinės aikštelės, kur lankytojai galės klausytis klasikinės muzikos.

Šios atsiras Smiltynės centriniame ir Antrosios Melnragės paplūdimiuose, kuriems siekiama gauti Mėlynąją vėliavą. Praėjusiais metais ši plevėsavo tik pirmajame.

Į aikštelę atėję žmonės paspaus mygtuką ir galės klausytis muzikos. Ši nesklis už aikštelės ribų.

Temperatūrą matuos plūdurai

Smiltynės centriniame ir Antrosios Melnragės paplūdimiuose veiks ir elektroniniai stendai, kuriuose bus rodoma oro temperatūra, kita poilsiautojams aktuali informacija.

Vandens temperatūra bus matuojama specialiais plūdurais, kurie informaciją perduos į stendus. Taip pat šią informaciją bus galima rasti internete.

Iki sezono vidurio Melnragės–Girulių ir Smiltynės paplūdimiuose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti didesnį poilsiautojų saugumą ir sumažinti vandalizdmo atvejų, kurie pastaruoju metu pakankamai dažni, skaičių.

Šiemet paplūdimių prižiūrėtojai pradės valyti smėlį. Yra nupirkta speciali valymo mašina

Pasak  V.Urbono, šios pagalba bus surenkamos iš smėlio smulkios šiukšlės, šis apverčiamas 10 centimetrų geliu, kad saulė išdegintų visas bakterijas. Šiuos darbus planuojama vykdyti kas savaitę.

Dar draugiškesni neįgaliesiems

Klaipėdos paplūdimiai šiemet taps dar draugiškesni neįgaliesiems. Jiems bus pasiūlyti patobulinti, patogesni takai, kuriais galima privažiuoti arti jūros. Pastarieji su suoliukais bei poilsio aikštelėmis bus įrengti beveik visuose paplūdimiuose.

Kaip ir pernai, Smiltynės bei Neįgaliųjų paplūdimiuose veiks pagalbos iškvietimo stotelės, kur paspaudus mygtuką galima išsikviesti pagelbėti pasirengusį asmenį iš gelbėtojų posto, išklausyti aktualią garsinę informaciją. Judėjimo negalią turintiems žmonėms taip pat bus pasiūlyti specialūs vežimėliai su kuriais neįgaliuosius galima paplukdyti jūroje.

V.Urbonas tvirtino, kad pernai ši paslauga buvo populiari. Kai kurie neįgalieji specialių vežimėlių pagalba jūroje maudėsi pirmą kartą gyvenime.

Renka gelbėtojų komandą

Paplūdimių prižiūrėtojai prie sezoną ruošia inventorių: persirengimo kabinas, suoliukus, kurių bus daugiau, šiukšlių dėžes. Didžioji dalis inventoriaus pirkta pernai, tad šiemet užteks jį atnaujinti.

Taip pat iki sezono bus sutvarkyti ir mediniai takai, laiptai. Atkreiptas dėmesys, kad naujai klojami mediniai takai bus tvirtesni.

Šiltuoju sezonu paplūdimiuose veiks trys dušai, šeši geriamojo vandens fontanėliai, penki konteineriniai tualetai, du stacionarūs, bus pastatyta ir biotualetų.

Atsižvelgiant į šylančius orus ir didėjančius žmonių srautus, dauguma tualetų bus atidaryti nelaukiant oficialios sezono pradžios – jau kitą savaitgalį.

Renkama ir gelbėtojų komanda. Pirmoji atranka „Gintaro“ baseine vyks balandžio 21 d. nuo 16 iki 18 val. Kaip ir pernai dviem pamainomis dirbs 70 gelbėtojų, budės medicinos personalas, aprūpintas visa reikalinga įranga pirmajai pagalbai suteikti, taip pat ir defibriliatoriais.

Tikimasi, kad jau šį sezoną paplūdimiuose atsiras teritorijos, kur galima ateiti su augintiniais. Viena numatyta Pirmojoje Melnragėje prie molo, kita – Smiltynėje prie molo.

Džiaugėsi, kad nesėdi vietoje

Oficialią sezono pradžią ketinama skelbti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Tiksli data priklausys nuo orų.

Uostamiesčio paplūdimiams, įskaitant nuolatinę priežiūrą, infrastruktūros atnaujinimą, gelbėtojų ir medicinos personalo atlyginimus, šiemet numatyta skirti daugiau nei milijoną eurų.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad poilsiautojus pasitiks jaukesni, švaresni paplūdimiai. Uostamiesčio vadovas džiaugėsi, kad nestovima vietoje – atsiranda vis naujų dalykų, sprendimų, kurie pliažus daro patrauklesnius ir miestiečiams, ir svečiams.

„Šiemet dviejose paplūdimiuose turėtų suplevėsuoti Mėlynoji vėliava. Tai dar vienas įrodymas, kad kokybė yra privaloma. Vyksta diskusijos, ar mums reikia tos Mėlynosios vėliavos. Manau, kad turime skelbti žinią pasauliui apie kokybiškas paslaugas ir saugumą. Kitas dalykas ant mūsų pečių guli įsipareigojimas palaikyti ir užtikrinti tvarką. Siekiame, kad visi paplūdimiai atitiktų reikalavimus“, – pabrėžė meras.

Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad pats didžiausias išbandymas šį sezoną laukia ne pliažuose, o kelyje į juos. Pamario gatvėje vyksta rekonstrukcijos darbai, tad spūstys bus neišvengiamos.

Abejojama, kad žmonės vietoj Melnragės ir Girulių paplūdimių rinksis Smiltynę. V.Urbono teigimu, į Smiltynę dažniausiai važiuojama visai dienai, o Melnragę, Girulius kelioms valandoms.

„Manome, kad didžiausia apgultis teks Pirmosios Melnragės paplūdimiui“, – numatė vadovas.

Poilsiautojams jau dabar siūloma užuot į paplūdimius vykus automobiliais rinktis viešąjį transportą ar dviračius. Priešingu atveju teks kelias valandas stovėti spūstyse.

"Paplūdimiai jau atrodo šventiškiau. Toliau kažką improvizuosime. Planuojama atvežti ir eglutes, kurias padabinsime", – pasakojo biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas.

Dar vasarą prie Antrosios Melnragės stoties buvo pasodintos kelios eglutės, tačiau jos šiemet dar nebus puošiamos. Ketinama atsivežti didesnę.

Pasak V.Urbono, paplūdimiai gražinami pačių darbuotojų iniciatyva, be didelių projektų.

"Norime, kad žmonės šventiškai jaustųsi ne tik mieste, bet ir pajūryje, kuriuo didžiuojamės. Juolab kad pastaruoju metu apšvietimas yra labai aktualus. Po 17 val. jau būna tamsu. Kai šviesiau, nuotaika visai kita. Žmonės – ne tokie pikti", – tikino vadovas.

Šventiniu laikotarpiu miestiečiai ir svečiai dažnai užsuka į pajūrį. Kai kurie paplūdimyje pasitinka ir Naujuosius metus.

"Kartą sutikau Naujuosius pajūryje. Prie molo buvo labai daug žmonių. Antrojoje Melnragėje po vidurnakčio – taip pat. Žmonės skirtingi, skirtingi ir jų poreikiai, charakteriai. Vieni Naujuosius švenčia šurmulyje, kiti – gamtos prieglobstyje", – tvirtino vadovas.

Antrosios Melnragės paplūdimyje jau anksčiau įrengti ir šviestuvai, apšviečiantys jūrą. Daug miestiečių tamsiuoju paros metu atvyksta pasigrožėti šiuo vaizdu.

Antrojoje Melnragėje baigta įrengti ir apžvalgos aikštelė. Dabar tokių uostamiesčio paplūdimiuose yra trys. Tokios vietos sumontuotos ir Pirmojoje Melnragėje, Giruliuose.

Pasuko krūmų link

Pirmosios Melnragės moterų paplūdimyje laiką leidusios trys 20–22 metų merginos susidūrė su savo aistrą tenkinančiu vyru.

Kompanija į pliažą atėjo po pietų. Kadangi diena nebuvo labai šilta, merginos norėjo įsikurti kopose.

Eidamos mediniu taku, jos pamatė priešais ateinantį vyrą, kuris pasuko krūmų link.

"Iš pradžių į jį nekreipėme dėmesio. Tačiau priėjusios arčiau pamatėme, kad vyras stovi prie takelio ir, nusimovęs kelnes, nesislėpdamas malonina save. Buvome "apšalusios". Negalėjau patikėti, kad vyras taip elgiasi prie pat tako, kur praeina daug žmonių. Visiškai be gėdos jausmo. Sparčiu žingsniu praėjome pro jį", – pasakojo klaipėdietė.

Kopose įsikūrusi kompanija mėgavosi saulės voniomis, smagiai leido laiką, kai vėl pamatė pakrūmėmis ateinantį tą patį vyrą. Jis buvo nusimovęs kelnes.

"Visos pašokome nuo pledo. Buvo tikrai labai nejauku", – tvirtino mergina.

Spruko be kelnių

Praėjus porai minučių, klaipėdietė sumanė pasiruošti telefoną, kad galėtų nufilmuoti iškrypėlį, jei šis dar pasirodytų. Ilgai laukti nereikėjo. Vyras vėl grįžo prie merginų kompanijos.

Jis stovėjo už mūsų ir smaginosi. Tada tikrai supykau. Pasiėmiau telefoną ir pradėjau filmuoti.

"Jis stovėjo už mūsų ir smaginosi. Tada tikrai supykau. Pasiėmiau telefoną ir pradėjau filmuoti. Viena draugių nubėgo pakviesti ne taip toli buvusių vaikinų, kad padėtų, jei kas nutiktų", – kalbėjo mergina.

Paklausta, ar nebijojo filmuoti vyro, klaipėdietė atsakė: "Tuo momentu jokios baimės nebuvo. Gal dėl to, jog buvau su draugėmis. Po šio įvykio viena į kopas degintis tikrai negrįžčiau."

Drąsi mergina įsidėmėjo, kaip atrodė iškrypėlis. Moterų paplūdimio kopose aistras tenkinęs vyras – apie 50 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170–175 centimetrų ūgio.

Plaukų spalvos klaipėdietė negalėjo įvardyti, nes iškrypėlis buvo užsimaukšlinęs kepurę.

Mergina atkreipė dėmesį, kad vyras vilkėjo smėlio spalvos rūbus.

Klaipėdietė spėjo, kad tokie pasirinkti neatsitiktinai – jis siekė susilieti su aplinka.

"Buvo bailus. Pamatęs, kad filmuoju, prašė to nedaryti, ir greitai spruko, net kelnių neužsimovė. Į pagalbą atbėgus vaikinui, iškrypėlio jau nebebuvo", – teigė klaipėdietė.

Įsigeidė didesnės auditorijos

Pirmosios Melnragės moterų paplūdimys yra būtent tas, kur dažniausiai lankosi ekshibicionistai.

Būtent iš jo lankytojų gelbėtojai sulaukia daugiausia pranešimų apie krūmuose tupinčius ir savo aistras tenkinančius vyrus.

Iškrypėlius moterys ne kartą yra pastebėjusios ir kopose, prie tako.

Kai kurie stebina savo drąsa. Prieš kelerius metus šio paplūdimio lankytojos buvo šokiruotos, kai nuogas vyras išėjo iš kopų į patį paplūdimį ir atvirai masturbavosi.

Vyras ant galvos buvo užsidėjęs džinsinę skrybėlaitę, o rankoje laikė vieno prekybos centro maišelį, kur veikiausiai buvo rūbai.

Moterys pasakojo, kad ekshibicionistas buvo gana jauno amžiaus – apie 30 metų.

Lankytojoms pradėjus šaukti ir traukti mobiliojo ryšio telefonus, vyras spruko.

Kai kurie ekshibicionistai visiškai nesibaimindami prieina labai arti moterų, kurios paprastai čia saulės voniomis mėgaujasi nuogos, taip joms įvarydami baimę ir šoką.

Viena klaipėdietė pasakojo, kad jau daug metų atsisako saulės vonių kopose. Kojos ten moteris nekelia po akistatos su "pimpaliniu".

"Deginausi ir pajutau, kad aptemo. Pamaniau, kad debesis užstojo saulę. Atsimerkusi pamačiau, kad visai šalia stovi nuogas vyras ir tenkina save. Pradėjau šaukti, o jis ramiausiai paklausė, gal norėčiau paliesti jo pasididžiavimą. Susirinkau daiktus ir sprukau", – prisiminė klaipėdietė.

Lindėjo po išviete

Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, nieko nuostabaus, kad iš Pirmosios Melnragės moterų pliažo sulaukiama daugiausia pranešimų apie ekshibicionistus.

Antroje vietoje pagal pranešimus apie iškrypėlius yra Smiltynės moterų paplūdimys.

Šioje poilsio zonoje nuo sovietmečio kasmet gąsdina nelaimėliai, stebintys ar net filmuojantys viešuosiuose tualetuose gamtinius reikalus atliekančias moteris.

Prieš kelerius metus viename tokių tualetų kažkoks vyras buvo sumontavęs kelias vaizdo kameras.

Žmonės bandė jį vytis, bet sučiupti nepavyko.

Kitas po tupykla lindėjęs vyras buvo pagautas ir nubaustas.

Mažiausiai nusiskundimų apie iškrypėlius pasiekia iš Antrosios Melnragės moterų paplūdimio.

Jis sunkiau pasiekiamas ir yra visai šalia bendrojo paplūdimio, kur nuolat gausu žmonių.

Puolė pagaliu ir dujomis

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas įsitikinęs, kad nuogas moteris kopose stebi ir savo aistrą tenkina vis tie patys vyrai.

"Kontingentas yra tas pats. Mažai besikeičiantis. Realiai tie žmonės yra tarp mūsų. Net nepasakytume, kad gali taip elgtis. Jie labai padoriai apsirengę", – tvirtino vadovas.

Su iškrypėliu susidūrusioms moterims patariama jo nefilmuoti ir nefotografuoti, o pranešti gelbėtojams, policijai ar bendruoju pagalbos telefonu.

"Priešingu atveju moterys rizikuoja savo sveikata. Nežinia, kokią reakciją gali iššaukti tokie veiksmai. Turime visai nesenų pavyzdžių", – sakė Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas Albinas Misevičius.

Vienai poilsiautojai vyro filmavimas Smiltynės moterų paplūdimyje baigėsi sužalojimais.

Incidentas įvyko dar gegužę. Pliaže buvo kelios moterys. 52 metų klaipėdietė apsinuoginusi deginosi kopose. Ji klausėsi muzikos, tad naudojosi ausinėmis.

Moteris pajuto šurmulį aplink save. Išsiėmė ausinių kištukus ir apsižvalgė. Tiesiai prieš ją stovėjo nepažįstamas vyras. Moteris pašoko, stvėrė telefoną ir ėmė filmuoti nepažįstamąjį.

Vyrą toks poelgis įsiutino, jis puolė mušti moterį. Metė į ją pagalį, purtė rankomis, tampė už plaukų, purškė į krūtinę ašarinių dujų.

Sumušė dar vieną moterį

Tą kartą nuo šio žmogaus nukentėjo dar dvi moterys, bandžiusios apginti užpultąją.

Vyras reikalavo jo nefilmuoti ir ištrinti jau įrašytą vaizdą.

Kaip spėjama, tas pats vyras Smiltynės moterų paplūdimyje vieną lankytoją užpuolė ir prieš dvi savaites. 30-metė taip pat laiką leido kopose.

Staiga poilsiautoja išvydo greitai ateinantį barzdotą žmogų. Pribėgęs jis pradėjo spardyti moterį. Po to papurškė dujų į akis ir paspruko.

Poilsiautojai medikai diagnozavo cheminį akių nudegimą.

Tiek gegužę, tiek prieš dvi savaites smurtavusių vyrų apibūdinimas atitinka. Panašus ir užpuolimo braižas.

Viena nukentėjusiųjų tiksliai apibūdino užpuoliką.

Vyras gali būti apie 45 ar 50 metų, vidutinio kūno sudėjimo, tamsaus gymio, juodų, garbanotų plaukų, žydrų akių, apie 170–180 cm ūgio, turi ilgą barzdą, ant dešinės rankos – didelę tatuiruotę.

Vyriškis turėjo ir mėlyną, languotą kuprinę.

Policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kodėl taip elgėsi smurtautojas ir ar jis yra iškrypėlis, paaiškinti negali ne tik nukentėjusiosios, bet ir policija. Paprastai ekshibicionistai nėra agresyvūs, jie ramūs ir bailūs.

Filmuos ir viešins

Įvykiai Smiltynėje sukrėtė ir gelbėtojus. V.Urbonas patikino, kad kovoti su iškrypėliais ketinama viešumu.

"Gelbėtojai pasiryžę filmuoti ir fotografuoti tokius asmenis, o įrašus ar nuotraukas paskelbti internete. Juk tie žmonės turi artimuosius, draugus. Ir tokie užtemimai juk ne visada būna", – svarstė vadovas.

V.Urbonas teigė nežinantis vaisto, kaip visiškai išprašyti ekshibicionistus iš paplūdimių: "Juk pliažo neizoliuosi ir apsaugos nepastatysi."

A.Siakki pažymėjo, jog, vos pamatę, kad ateina gelbėtojai, jie sprunka. Per daug metų pavyko sulaikyti tik keletą.

A.Misevičius spėjo, kad moterys praneša ne apie visus pastebėtus ekshibicionistus.

"Yra daug atvejų, kai nesikreipiama. Sudėtinga paaiškinti kodėl. Gal įvertinama, kad šie paspruks, kol atvažiuos policija. Jei gautume informacijos, reaguotume", – teigė pareigūnas.

Neišnešdavo sveiko kailio

Moterų paplūdimių lankytojos šiais laikais yra daug liberalesnės nei sovietmečiu, kai ši vieta vyrams būdavo tabu.

Net ir netyčia užsukusiųjų anuomet laukdavo skaudžios pasekmės.

Sklinda legendos, kaip moterys puldavo į jų zoną įžengusius vyrus. Apmėtydavo smėliu, apkuldavo, apdraskydavo.

Buvo ne vienas atvejis, kai nuo vyrų nuplėšti drabužiai, o jų savininkai paleisti nuogi.

Būta ir atvejo, kai kliuvo ir skendusią moterį išgelbėjusiam gelbėtojui.

Šiais laikais moterys nekreipia dėmesio į vyrus, kurie užklydo į jų zoną.

Jei gražus vyras, tai ko čia pulti? Tik negražius apkulia.

"Jei gražus vyras, tai ko čia pulti? Tik negražius apkulia", – šmaikštavo gelbėtojų vadovas V.Urbonas.

Kai kurios moterys degintis nuogos nesibodi ir bendrajame paplūdimyje.

Pirmojoje Melnragėje, einant molo link, vis dar deginasi nuogalės, nors moterų paplūdimys iš šios vietos iškeltas prieš daugiau nei dešimtmetį.

Tokie nuogalių veiksmai yra viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį gresia baudos.

Čia besilankančioms dailiosios lyties atstovėms nesvarbu, kad aplink nuolat zuja poilsiautojai.

"Manau, šio pliažo nebeliks, kai baigs degintis ten besilankanti karta. Čia renkasi saulės vonių fanatikės. Jau 8 val. jos traukia takeliu ir guli pliaže iki pat vakaro. Kai kurios jau juodos nuo saulės. Joms nesvarbu, kad per ilgos saulės vonios kelia pavojų sveikatai", – stebėjosi V.Urbonas.

Atnaujino infrastruktūrą

Įsibėgėjant vasaros sezonui, Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai su uostamiesčio paplūdimius prižiūrinčios įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriumi Virginijumi Urbonu aptarė dabartinę paplūdimių infrastruktūrą.

Įstaigos vadovas politikus informavo, kad šiemet pliažuose buvo atnaujintos persirengimo kabinos. Žemyninėje dalyje pastatytos 37, o Smiltynėje – 22 naujos kabinos.

Taip pat paplūdimiuose atsirado naujų šiukšlių dėžių ir suoliukų.

"Medinė įranga Melnragės, Girulių ir Smiltynės paplūdimiuose yra visiškai atnaujinta", – apibendrino V.Urbonas.

Direktorius paminėjo, kad nuo praėjusių metų paplūdimiuose pradėta eksploatuoti nauja, saulės energiją naudojanti įgarsinimo sistema.

Šiais metais pliažuose laiką patogiau tapo leisti ir neįgaliesiems.

Domėjosi takais

Kiek daugiau dėmesio posėdžio metu skirta pėsčiųjų takams, jų kokybei.

Įstaigos direktorius paaiškino, kad takai pajūryje įkurdinami pagal parengtą specialų planą. Kiekvieną rudenį takai būna įvertinami, užfiksuojama jų būklė, numatomi remonto darbai, prašoma miesto lėšų. Situacija dar kiek patikslinama pavasarį.

Patvirtinus finansavimą, organizuojamas konkursas ir viešųjų pirkimų būdu išrenkamas rangovas, kuris tais metais ir remontuoja medinius pajūrio takus.

Praėjusiais metais konkurse dėl šių darbų varžėsi 21 dalyvis, šiemet – 12.

"Taigi pasirinkimas yra tikrai didelis", – įvertino V.Urbonas.

Šiuo metu pajūryje tiesiamų medinių takų kvadratinis metras kainuoja 11 eurų. Takai klojami iš paviršiniu impregnavimu apdirbtų 2,5 cm lentelių.

Tarnauja kelerius metus

"Takelių gali būti visokių. Juos galime daryti ir su giluminiu impregnavimu, dėti terasines lenteles. Tačiau kyla vienas klausimas – takeliai klojami ant neparuošto pagrindo, tai yra ant kopos. Jeigu mes pastarąsias specialiai pritaikysime, darbas bus beprasmis. Takelius klojame tam, kad nepažeistume kopų", – aiškino direktorius.

Taigi takelių ilgaamžiškumas priklauso nuo gamtos sąlygų – ar jie bus užpustyti smėliu, sulaužyti ir pan.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai takas tarnauja apie trejetą ar ketvertą metų.

Nori storesnių lentelių

Kai kuriems komiteto nariams atrodo, jog tam tikrose paplūdimių vietose takai klojami iš plonesnių nei nurodoma lentelių, tačiau faktinių įrodymų pateikta nebuvo.

Komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila tikino, kad dabar takai įrengiami gana pigiai. Esą galbūt vertėtų į pastaruosius investuoti kiek daugiau. Taikai galėtų būti iš storesnių, pavyzdžiui, 4 cm storio, lentelių, tada ir tarnautų ilgiau.

Diskusijai įsisiūbavus, komiteto narė Lilija Petraitienė pažėrė jai kylančių įtarimų, jog esą, sprendžiant takų klausimą, esama neskaidrių veiksmų ir darbai patikimi saviems.

Vis dėlto komiteto pirmininkas tvirtino, kad gausus konkurso dalyvių skaičius, reikalavimas rinktis mažiausią kainą siūlančius rangovus bei direktoriaus išdėstytos takų ilgaamžiškumą lemiančios priežastys sklaido įtarimus.

Po kiek užtrukusios diskusijos komiteto nariai sutarė dėl siūlymo, jog būtų klojamos storesnės lentelės.

Garsiakalbiai rėkia?

Komiteto pirmininkas taip pat nurodė, kad per paplūdimiuose įrengtus garsiakalbius informacija skelbiama gana įkyriai.

Tačiau V.Urbonas paaiškino, kad dienomis, kai jūra būna rami, gyventojai nėra informuojami taip dažnai. Visų atsargumo priemonių imamasi pavojingesnėmis dienomis.

Vis dėlto įstaigos vadovas pripažino, kad ne visuomet gelbsti ir tokie aktyvūs įspėjimai.

"Ką daryti gelbėtojui, jeigu prieini prie žmogaus ir sakai jam, jog išliptų, o jis vos ne siunčia tave. Ir kai įvykta nelaimė – vis kalti. Būtent ta prevencija yra ne be reikalo", – patikino V.Urbonas.

Turėjo laiko įvertinti

Pirmoji daugiafuncė viešųjų paslaugų stotelė prieš savaitę pastatyta centriniame Smiltynės paplūdimyje, prie gelbėjimo stoties. Po kelių dienų ji įrengta ir Antrosios Melnragės vadinamajame neįgaliųjų pliaže.

Svarbiausias šių stotelių tikslas – padėti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Prie stotelės privažiavęs toks asmuo turi galimybę vienu mygtuku išsikviesti gelbėtoją.

Šis jam suteiks visą reikiamą pagalbą. Norinčiajam išsimaudyti bus atvežtas specialus vežimėlis.

Viešųjų erdvių paslaugų stotelė palengvina ir kitų poilsiautojų gyvenimą. Joje sumontuotas kompresorius, kuriuo dviratininkai gali prisipūsti padangas, o pramogautojai – kamuolius.

Stotelėje galima įkrauti ir mobiliojo ryšio telefonų baterijas. Be to, joje sumontuota bevielio interneto prieiga. Stotelėms nereikėjo inžinerinių tinklų, jos veikia saulės baterijų pagalba.

Neįgalieji dar nepasinaudojo

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas tikino, kad naujieji įrenginiai domina vasarotojus.

Kol kas jie populiariausi tarp dviratininkų. Šie atvyksta prisipūsti savo transporto priemonių padangų, taip pat įkrauti mobiliojo ryšio telefonų baterijų.

„Kaip važiuosime, jei telefonas neveikia. Šiais laikais jau geriau nuleistos dviračių padangos. Mobilusis telefonas privalo veikti“, – juokėsi vadovas.

Patys judėjimo negalią turintys žmonės viešųjų erdvių paslaugų stotelėmis dar nesinaudojo.

„Keletą kartų žmonės buvo paspaudę mygtuką, kuris iškviečia pagalbą. Matyt, iš smalsumo. Galvojome, kad tokių atvejų bus kur kas daugiau“, – tvirtino vadovas.

Pasak direktoriaus, kol kas daug atsiliepimų apie naujuosius įrenginius nesulaukta.

„Tiesa, ne tiek daug poilsiautojų jau suka į paplūdimius“, – komentavo direktorius.

Svarsto apie signalizaciją

Jei stotelės pasiteisins, uostamiesčio valdžios atstovai užsiminė, kad tokie įrenginiai galėtų atsirasti ir vietose, kur pravažiuoja daug dviratininkų.

Prižiūrėtojai tariasi, kaip reikėtų apsaugoti stoteles nuo vandalų. Daugiau nerimo kyla dėl įrenginio, esančio vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje.

„Smiltynėje – ramiau, o čia visokių incidentų pasitaiko. Diskutuojama, ar nereikėtų įdiegti signalizaciją. Kalbame su saugos tarnybomis. Nors įrenginiai turi antivandalizmo paviršių, norisi dar labiau apsaugoti. Saulės baterijos – brangus dalykas. Taip pat norėtume apdrausti įrenginius“, – neslėpė V.Urbonas.

Stotelės nėra vieninteliai įrenginiai paplūdimyje, kur naudojamos saulės baterijos. Pastarosios leidžia veikti ir pliažo įgarsinimo sistemai.

Dirbo ne vienerius metus

Mėlynąją vėliavą, kuri kabės centriniame Smiltynės paplūdimyje, uostamiesčio valdžios atstovams, prižiūrėtojams pirmadienį po pietų įteikė šios programos koordinatoriaus Lietuvoje Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Renaldas Rimavičius.

Pabrėžta, kad šis ženklas pažymi paplūdimio kokybę, parodo, kad čia laikomasi aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, paslaugų ir saugumo reikalavimų.

„Mėlynoji vėliava kaip kokybės ženklas žinomas visame pasaulyje. Ją turintys paplūdimiai įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogas. Tai gera reklama, siekiant pritraukti turistus iš užsienio“, – tvirtino biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas.

Tiek uostamiesčio valdžia, tiek paplūdimių prižiūrėtojai ne vienerius metus stengėsi, kad Smiltynės paplūdimyje vėl plevėsuotų Mėlynoji vėliava.

Pastarąją šis pliažas prarado prieš aštuonerius metus. Patikrinimo metu Mėlynosios vėliavos programos koordinatoriai čia rado daug pažeidimų.

„Siekdami, kad paplūdimyje vėl plevėsuotų Mėlynoji vėliava, turėjome sutvarkyti visą servisą. Įrengti dušines, geriamojo vandens fontanėlius, atrakcionus vaikams ir suaugusiesiems: vaikų žaidimų, tinklinio aikšteles, treniruoklius, kitą įrangą“, – kalbėjo vadovas.

Patogiau neįgaliesiems

Smiltynės paplūdimys tapo draugiškesnis ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. Mėlynosios vėliavos pakėlimo ceremonijos metu pristatyta viešųjų erdvių paslaugų stotelė.

„Miesto valdžia siekia, kad neįgalieji būtų kuo daugiau integruoti į visuomenę. Norima, kad jie gerai jaustųsi ir paplūdimiuose“, – tikino direktorius.

Pasak V.Urbono, Smiltynės paplūdimyje šiemet įrengtas naujas takas, kad neįgalieji vežimėliais galėtų privažiuoti prie pat jūros. Taip pat pastatyta naują persirengimo kabina. Į ją judėjimo negalią turintys žmonės galės įvažiuoti vežimėliais. Jiems pritaikyti ir suoliukai.

Vadovo teigimu, šį sezoną judėjimo negalią turintys žmonės galės pasimėgauti ir maudynėmis. Tai padaryti padės speciali įranga. Ant kranto įrengta daugiafunkcė viešųjų erdvių paslaugų stotelė.

„Paspaudę mygtuką neįgalieji galės išsikviesti gelbėtojus, kurie jiems suteiks visokeriopą pagalbą. Norintieji galės ir išsimaudyti. Esame įsigiję specialų plaukiojantį vežimėlį. Maudynėmis judėjimo negalią turintis žmogus galės mėgautis su lydinčiu asmeniu“, – pažymėjo vadovas.

Viešųjų erdvių paslaugų stotelės palengvins ir kitų poilsiautojų gyvenimą. Jose sumontuotas kompresorius, kuriuo dviratininkai galės prisipūsti padangas, o pramogautojai – kamuolius.

Stotelėje bus galima įkrauti ir mobiliojo ryšio telefonų baterijas. Taip pat joje sumontuota bevielio interneto prieiga. V.Urbonas atkreipė dėmesį, kad stotelėms įrengti nereikėjo jokių inžinerinių tinklų. Jos veikia su saulės baterijomis.

Kitą savaitę daugiafunkcė viešųjų erdvių paslaugų stotelė bus įrengta ir Antrosios Melnragės vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje.

Padės siekti kurorto statuso

V.Urbonas pabrėžė, kad, siekiant gauti Mėlynąją vėliavą, ypač svarbi ir vandens kokybė. Šį ženklą turinčioje paplūdimio zonoje turi būti atliekami jo tyrimai.

Būtent jie pakišo koją, bandant gauti šį kokybės ženklą praėjusiais metais. Tyrimai buvo atliekami ne paplūdimio, kuriam prašoma statuso, ruože, o už 100 metrų.

Tad nors pliažas visus kitus reikalavimus atitiko, jam Mėlynoji vėliava nebuvo suteikta.

„Miestas siekia, kad Smiltynė būtų pripažinta kurortine zona. Manau, jog paplūdimiui suteikta Mėlynoji vėliava padės gauti šį statusą“, – sakė direktorius.

Per metus už šį kokybės ženklą Klaipėda turės mokėti 8 tūkst. eurų. Teigta, kad tai sumažinta kaina. Anksčiau mokestis siekė 10 tūkst. eurų.

Anksčiau Mėlynoji vėliava buvo suteikta trims uostamiesčio pliažams – Pirmosios Melnragės, Antrosios Melnragės ir Smiltynės centriniams paplūdimiams.

Ateityje uostamiesčio savivaldybė šio kokybės ženklo planuoja prašyti ir Antrosios Melnragės paplūdimiui. Anksčiau kalbėta ir apie Girulių pliažą.

Pastaraisiais metais vaizdas uostamiesčio paplūdimiuose pasikeitė. Atnaujinta dalis inventoriaus, įrengti vandens fontanėliai, dušai, atrakcionai vaikams, treniruokliai ir kita infrastruktūra.

Pabrėžta, kad vienodai rūpinamasi tiek paplūdimiais, kuriems siekiama gauti Mėlynąją vėliavą, tiek nepretenduojančiais į šį kokybės ženklą.

Nuo 100 iki 500 eurų bauda grėstų tiems, kurie lenda į audringą jūrą kabant maudytis draudžiančiai raudonai vėliavai, besimaudantiems neleistinose vietose, vandens pramogomis besimėgaujantiems neblaiviems asmenims. Pakartotinai pažeidusiesiems tvarką numatomos dar griežtesnės sankcijos. Tokiu atveju bauda siektų iki 900 eurų. Tokį siūlymą Seimui pateikė Vidaus reikalų ministerija. Aiškinama, kad gelbėti vieną skęstantįjį kainuoja nuo 100 iki 1 tūkst. eurų, priklausomai nuo naudojamos technikos ir gelbėtojų skaičiaus. Būtent dėl to ir siūloma didinti baudas. Griežtesnės sankcijos grėstų ir tiems, kurie lips ant nesaugaus ledo – plonesnio nei septyni centimetrai. Iki šiol už Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių pažeidimus grėsė įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 57 eurų. Pakartotinai prasižengusiesiems sankcijos buvo griežtesnės. Bauda jiems siekė nuo 57 iki 144 eurų. Tokie Vidaus reikalų ministerijos siūlymai sukėlė daug diskusijų. Ar reikia didinti baudas už Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių nesilaikymą?

Už

Virginijus Urbonas, biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius:

– Esu tik už tai, kad būtų didinamos baudos už tokių taisyklių nesilaikymą. Žmonės kitaip nesupranta, kad elgiasi netinkamai, stumia į pavojų save ir kitus. Pradeda mąstyti tik kai labai skauda piniginei. Apeliuoti vien į moralinius dalykus, kai kalbama apie gyvybes, negalima. Regis, savaime suprantama, jog žmonės turi patys saugotis, tačiau taip toli gražu nėra. Vasaros sezono metu, kai audringa jūra, gelbėtojai balsus prarėkia, prašydami, kad žmonės neliptų į vandenį. Tačiau jūroje pilna pramogautojų. Privažiuoja keturračiu ar priplaukia vandens motociklu pareikalauti, kad liptų iš vandens, tai yra iškeikiami. Buvo net toks atvejis, kai ant kranto gulėjo užklotas audringoje jūroje nuskendęs žmogus. Dalis žmonių į tai net nekreipė dėmesio. Praeina pro šalį, pažiūri ir eina toliau maudytis. Tai kokie klausimai dar gali kilti dėl baudų didinimo? Klaipėdiečiai save pasaugo. Nepuola lįsti į audringą jūrą. Daugiau rūpesčių kyla dėl tų, kurie atvyksta iš Lietuvos gilumos. Dalis įsivaizduoja, kad jūra – kaip ežeras, bet taip tikrai nėra. Jūra pavojingesnė – čia ir bangos, ir povandeninės srovės, ir duobės. Žinoma, yra žmonių, kurie nuskęsta ir ramioje jūroje, bet jų procentas mažas. Labai piktina, kad poilsiautojai ne tik nesaugo savo gyvybės, bet ir į pavojų stumia kitus. Juk saugumą užtikrinantys gelbėtojai, šokdami į bangas, taip pat rizikuoja. Nors ir turi priemonių, pavojus nuskęsti vis tiek išlieka. Jei ekstremalai negalvoja apie save, savo gyvybes, tai galėtų pagalvoti apie kitus. Tačiau, panašu, kad kiti jiems išvis nesvarbūs. Apie asmenis, kurie neblaivūs lenda į jūrą, jau net nekalbu. Vos pastovi ant kojų, o nori išsimaudyti. Tokius apskritai išprašome iš paplūdimio. Iš girtų asmenų taip pat sulaukiama labai daug keiksmų. Į pagalbą tenka kviestis ir policiją. Daugelyje šalių besimaudantiesiems audringoje jūroje skiriamos solidžios baudos. Manau, tai teisinga ir drausmina. Gelbėjimo išlaidos taip pat būna nemažos. Žinoma, norisi suprasti ir poilsiautojus, kurie atvažiuoja atostogauti prie jūros, nori maudytis. Tačiau ar dėl pramogos verta rizikuoti savo gyvybe? Būtina susimąstyti, kokie pavojai slypi. Audringa jūra nėra pramoga. Be to, reikia įvertinti gelbėtojų pranešimus. Jie juk daugiau žino apie jūrą. Tikrai šiaip sau nerėkia kas penkios minutės ir neprašo žmonių nelipti į vandenį.

Prieš

Vytautas Čepas, politikas, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Kiek galima žmones gąsdinti, bausti ir grasinti jiems visokiais draudimais ir baudomis? Jei žmogus nori nusižudyti, kodėl jam to neleisti laisvame pasaulyje? Juk esame demokratinė valstybė, tai tokia ir būkime. Ar ne keistai atrodo: ištrauksi skendusįjį ir dar baudą išrašysi. Ar logikos yra? Be to, kas galės susimokėti tokio dydžio baudas? Ar jų dydis tikrai adekvatus? Pensininkas pensijos gauna 253 eurus. Taigi pusę metų mokėtų tokią sumą. Žmogui viešnagės prie jūros metu numausime paskutines kelnes ir paleisime nuogą grįžti į gimtuosius namus. Juokingai ir nerimtai atrodo. Vėl prasilenkiama su logika. Jei jau taip norima bausti, tai tegul pažeidėjams kokias nors socialines baudas sugalvoja. Tegul jie eina dirbti į senelių, vaikų namus, šluoti gatvių, rinkti šiukšlių. Dirbdami ir apmąstytų savo poelgį, ir gerų darbų visuomenei padarytų. Dabar baudą sumokės ir pamirš. Praeis kiek laiko, vėl taip pat elgsis. Blogai, kai tokios problemos sprendžiamos kaip kirviu. Tik bėdų ateityje prisidarysime. Žinoma, šioje srityje reikia ką nors daryti. Vis dėlto esu prieš besimaudančiųjų audringoje jūroje baudimą, išskyrus neblaivius asmenis, – tokie galėtų susimokėti gelbėjimo išlaidas. Ypač žvejai, kurie lipa ant nesaugaus ledo. Juos gelbsti didelės pajėgos, dažniausiai siunčiami laivai, sraigtasparnis, o tie ne tik nepadėkoja savo gelbėtojams, bet dar ir grįžta atgal žvejoti. Jiems nė motais, kad tik per plauką nepateko į didelę nelaimę. Apmokėtų visas gelbėjimo išlaidas, tada susimąstytų, kaip elgiasi. Tokia praktika naudojama daugelyje pasaulio šalių. Lankiausi JAV, Majamyje. Domėjausi, kaip pas juos drausminami maudymosi taisyklių nepaisantys žmonės. Sužinojau, kad ten baudų nėra. Vienas žmogelis nuplaukė gal pusę kilometro, kažkas jam ten atsitiko. Į įvykio vietą atskrido sraigtasparnis, nusileido gelbėtojas, pririšo nukentėjusįjį prie lyno, ir žmogelis buvo ištrauktas. Klausiau, kas jam dabar bus. Sakė, kad teks sumokėti gelbėjimo išlaidas, kurios siekia kelis tūkstančius dolerių. Įvertinamos visos išlaidos: sraigtasparnio pakėlimo, degalų, gelbėtojų darbo. Sumoki ne baudą, o už apsaugą. Siekiant išvengti Saugaus elgesio vandenyje taisyklių pažeidimų, būtų galima paplūdimyje įrengti baseinus. Ši praktika taip pat populiari pasaulyje – jūra, paplūdimys, o šiame įrengtas baseinas. Poilsiautojams sudarytos galimybės išsimaudyti ne tik audringoje jūroje, bet ir baseine.