Birželio 30 d. prasidėjusios ministro atostogos turėtų trukti iki liepos 11-osios. Premjerės patvirtintame potvarkyje taip pat numatyta, kad G. Landsbergis ketina ilsėtis liepos pabaigoje ir įpusėjus rugpjūčiui.

„Mano manymu, tai yra skandalas. Kai vyksta tokios stumdynės dėl Kaliningrado tranzito, neįsivaizduoju, kaip galima sugalvoti išeiti atostogų. Suprantu, šeima yra šventas reikalas, vaikai ir taip toliau. Bet dabar tikrai yra labai, labai blogas laikas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo politologas.

V. Valentinavičiaus įsitikinimu, kad ir kaip G.Landsbergis pasitikėtų viceministrais, Kaliningrado tranzito klausimas – labai svarbus ir karštas, todėl būtent ministras turėtų dalyvauti, sprendžiant visus su juo susijusius iššūkius.

Mano manymu, tai yra skandalas. Kai vyksta tokios stumdynės dėl Kaliningrado tranzito, neįsivaizduoju, kaip galima sugalvoti išeiti atostogų.

„Kol Ukrainos krizė tęsiasi, nematau šansų artimiausius du mėnesius Gabrieliui Landsbergiui atostogauti, kaip ir krašto apsaugos ministrui“, – tvirtino politologas.

Ministro sprendimas labai stebina

Portalo 15min.lt vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis sakė, kad G. Landsbergio sprendimas šiuo metu išeiti atostogauti labai stebina.

„Tokių saugumo iššūkių mūsų valstybė neturėjusi labai seniai, ir ypač dabar, kai Karaliaučiaus tranzito klausimas vis dar neišspręstas. Gal tos atostogos turėtų būti atšauktas, kažkoks darbas turėtų vykti. Man yra akivaizdu, kad visiškai nusišalinti nuo šių krizių sprendimo ir deleguoti viceministrams nei vienas ministras šiuo atveju neturi teisės“, – įsitikinęs V. Beniušis. 

MRU politologas V. Valentinavičius pridūrė, kad šiuo metu ministrų atostogos ir darbų perdavimas viceministrams „gali atrodyti kaip bėgimas į krūmus“.

Plačiau apie tai – „Žinių radijo“ laidoje:

Dalis opozicinių frakcijų narių dėl techninių nesklandumų siūlė grįžti į Seimo salę ir posėdžiauti gyvai, tačiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tokius pasiūlymus kategoriškai atmetė. Visgi galiausiai parlamento vadovei teko pripažinti, kad sklandaus darbo nepavyks užtikrinti – dėl techninių kliūčių posėdį buvo nuspręsta nutraukti.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, vertindamas šią situaciją, teigia, kad nesugebėjimas dirbti nuotoliniu būdu yra rimta gėda tiek parlamentarams, tiek ir Seimui, kaip institucijai. Apžvalgininkas akcentuoja, kad pandeminėje situacijoje, kai prie nuotolinio darbo perėjo didžioji dalis Lietuvos, įskaitant ir mokyklinukus, parlamento nesugebėjimas sklandžiai organizuoti nuotolinius posėdžius kenkia Seimo prestižui, kurio jam ir taip trūksta.

„Negebėjimas dirbti nuotoliniu būdu yra rimta gėda visam Seimui. Tai parodo, kad Lietuvoje, kur labai daug žmonių dėl pandemijos priversti dirbti nuotoliniu būdu, kur mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, Seimo nariai ir Seimas, kaip institucija, viešai demonstruoja negebėjimą daryti tai, ką daro nuo jauno iki seno visa Lietuva“, – Eltai teigė V. Valentinavičius, akcentuodamas, kad ši situacija Seimui neprideda prestižo, kurio parlamentui ir taip trūksta.

V. Valentinavičius įsitikinęs, kad jeigu parlamentas, organizuodamas nuotolinius posėdžius, susiduria su techninėmis problemomis, jas reikia kuo skubiau spręsti. Visgi jis baiminasi, kad net išsprendus technines kliūtis dalis parlamentarų dėl informacinių technologijų įgūdžių stokos nesugebės prisitaikyti prie nuotolinio darbo.

„Aš bijau, kad net ir išsprendus visas technines problemas ir iš techninės pusės viskam veikiant kuo puikiausiai vis tiek atsiras Seimo narių, kuriems elementariausi kompiuteriniai dalykai yra neįkandami. Kompiuterinis neraštingumas Seime yra didesnė problema nei bet kurioje Vilniaus pradinėje mokykloje“, – sakė MRU docentas.

„Kitas dalykas, net jei visi Seimo nariai bus raštingi, visada atsiras kažkas, kuriam atrodys, kad nuotolinis darbas yra proga kažką parodyti politiniams oponentams. Ir jeigu dauguma siūlys daryti nuotolinį posėdį, tai kažkas iš principo sakys, kad ne, darome tiesioginį“, – pridūrė jis.

Apžvalgininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad valdančiajai daugumai, kuri ir buvo nuotolinio darbo Seime iniciatorė, ypač aktualu įrodyti, kad jų sukurta sistema efektyvi.

„Istoriškai susiklostė, kad dabartinė opozicija buvo prieš nuotolinį darbą dar tuo metu, kai buvo valdančioji dauguma, jie faktiškai ir sužlugdė visą pasiruošimą nuotoliniam darbui pavasarį. Todėl opozicijoje vyrauja nuomonė, kad jiems naudingiau yra darbas Seimo salėje, o pozicijai, kad reikia parodyti gebėjimą dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė jis.

V. Valentinavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad valdančiosios daugumos atstovų amžiaus vidurkis yra šiek tiek jaunesnis, o tai, pasak jo, taip pat gali būti faktorius, kodėl šių frakcijų atstovai imlesni nuotoliniam darbui.

„Akivaizdu, kad valdančioji dauguma, pirmiausiai liberalų partijų dėka, yra žymiai jaunesnė negu opozicijos amžiaus vidurkis ir ten yra daugiau kompiuterinį raštingumą turinčių žmonių. (..) O opozicijoje seno raugo veikėjų, kuriems šiuolaikinės technologijos yra kažkas tolimo ir svetimo, yra nemažai. Tokios priežastys trukdo normaliai pradėti dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė apžvalgininkas.

„Seimo nariui to paaiškinti negalima, jis balsuoja kaip jam atrodo. Jo mandatas laisvas. Bet dabar visi komentarai ir visuotinis pasmerkimas dėl nepaskirtos Sigitos Rudėnaitės nukreiptas į Seimą. Seimas esą, įskaitant ir prezidento nuomonę, privalėjo balsuoti tik už Rudėnaitės paskyrimą. Bet tokios pareigos Seimui niekur nėra ir ji niekur neužrašyta, kad Seimo nariams reikia balsuoti taip, kaip atrodo prezidentui ar teismų atstovams. Klausimas, gal tokia procedūra nereikalinga? Gal iš esmės reikia perskirstyti teisėjų skyrimo tvarką? Jeigu toks stiprus įsitikinimas, kad jeigu prezidentas pasiūlė, tai Seimas privalo balsuoti „už“? Tikrai neprivalo“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.

Politologas pripažino, kad Prezidentūra padarė klaidą, kai pateikė netinkamai suformuluotą dekretą dėl teisėjos skyrimo (LAT) pirmininke. Bet, pabrėžė V. Valentinavičius, ji visame konflikte tarp institucijų nėra esminė.

„Prezidento komanda aiškiai padarė lepsusą. Klaidas pripažinti visuomet sveika, tuo labiau tokias kvailas, kaip dabar Prezidentūros buvo padaryta. Kita vertus, ne vien tik prezidento klaidoje reikalas. Reikalas tas, kad Seimo nariai turi laisvą mandatą ir kitaip surašius Prezidentūros dokumentus, skiriamus Seimui, vis tiek parlamento balsavimo rezultatų numatyti neįmanoma. Taip pat negalima surašyti taip dokumentų, kad jie padarytų vieną ar kitokį balsavimą privalomą“, – sakė jis.

V. Valentinavičius taip pat teigia, kad Prezidentūra teisėjus Seimui nevykusiai pristatė.

Manau, didesnė klaida už nevykusį dokumentų surašymą buvo būtent prastas darbas su Seimu.

„Teisėjų skyrimas yra politinis procesas. Manau, didesnė klaida už nevykusį dokumentų surašymą buvo būtent prastas darbas su Seimu. Nebuvo padirbėta su frakcijomis, nebuvo paaiškinta, nebuvo deramai pristatyti kandidatai. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar iš tiesų visi kandidatai buvo jau tokie geri. Negalima įsivaizduoti, kaip dabar įsivaizduojama Prezidentūroje, kad ji neturi nieko įrodinėti skirdama teisėjus. Dar ir kaip turi, nes Seimas gali balsuoti „už“, gali ir „prieš“, ir jokios pareigos balsuoti tik už tai, ką pasiūlo prezidentas, nėra“, – teigia MRU docentas.

Žvelgiant į teisėjų paskyrimus kitose valstybėse dideliu konfliktu Lietuvoje nereikėtų stebėtis, sako V. Valentinavičius.

„Ir labai senose demokratijose, kai susiliečia teisėjų skyrimai ir politika, yra daug konfliktų, trinties ir kibirkščių. Kiekvienas Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimas JAV yra fejerverkas konfliktams Kongrese ir didžiulis susidomėjimas spaudoje. Taip, tai yra politinis procesas. JAV teisėjai nepatenkinti, kad politikai, skirdami Aukščiausiojo Teismo teisėjus, mažiausiai galvoja apie teisę, o labiau apie politikos darbotvarkes. Lygiai taip ir Lietuvoje Seimo nariai balsuoja pagal politinius sumetimus, nes jų darbas toks, bet, žinoma, teisėjai atsisako tai suprasti ir reikalauja privalomų balsavimų, vardan teisinės valstybės. Teisinės valstybės idėja labai teisinga ir graži, bet nereikia pamiršti, kad teisėjų skyrimas yra ir teisėjų bendruomenės interesas, o ši bendruomenė savo interesą gina. Jei yra proga Seimą kaltinti politikavimu, tai jie tai ir daro“, – teigė V. Valentinavičius.

ELTA primena, kad Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento teiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Maža to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

R. Karbausko teigimu, jei G. Nausėda Seimui teiks tą pačią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pasak jo, yra abejonių, ar prezidentas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.

Savo ruožtu G. Nausėda antradienį pakartojo, kad jo pozicija nesikeičia, ir G. Lastauskienės kandidatūra į Konstitucinio Teismo narius bei S. Rudėnaitės – į LAT pirmininkus Seimui bus teikiama antrą kartą.

Skambūs epitetai

Jerunda, glupstvo, – nevalstybine kalba nevalstybinį požiūrį demonstruoja lig šiol skaisčiausia, korupcijos negraužiama partija save vadinusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Jerunda, lietuviškai – menkniekis, V.Tomaševskio įsitikinimu, yra tai, kad jo vadovaujamos partijos į Vyriausybę deleguotas Jaroslavas Narkevičius įtikėjo, kad gavus ministro postą jam pavaldžios įstaigos turi užmokėti už jo vakarienes komandiruotėse, o jam priskirtas pareigas atlikti viceministras, jo vaikai vietoj jo gali gyventi Seimo bendrabutyje, nors šeima sostinėje net užsiima nekilnojamojo turto nuoma. Maža to, ministras valstybės pinigais leidžia sau asfaltuoti savo viršininko ir savo rinkėjų keliukus, iš valstybės įmonės vadovybės gali išspirti nepriklausomus ekspertus ir susisodinti sau pavaldžius klerkus, nors teisės aktuose nustatyta, kad dauguma valdybos narių turi būti nepriklausomi.

Interpeliacija – premjerui?

Bet tam tikra prasme V.Tomaševskis teisus: prisidirbusio susisiekimo ministro J.Narkevičiaus pražangos gali pasirodyti jerunda, palyginti su premjero Sauliaus Skvernelio, ne tik toleruojančio tokį savo Ministrų kabineto nario elgesį, bet ir labai gali būti įsivėlusio į gatvelės jo namų link asfaltavimo skandalą.

"Premjero nusižengimas galbūt didesnis, tad prasmingiau būtų kelti jo atsakomybės ir pasitikėjimo juo klausimą. Ministras ir premjeras keistai susiję: premjeras negali atleisti ministro, kuris jam asfaltuoja kelią, o ministras nenori eiti lauk, nes padarė paslaugą premjerui. Racionalios išeities nematyti, nes tie žmonės nemąsto moralinėmis kategorijomis", – pabrėžia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virgis Valentinavičius. Jis priduria, kad dabartiniam susisiekimo ministrui nesuprantama, kas buvo savaime aišku jo pirmtakui Rokui Masiuliui, tiesiai pasakiusiam S.Skverneliui: kol šis bus premjeras, gatvė jo namo link nebus asfaltuojama, nes būtų nemoralu – kituose remontuotinuose ruožuose eismas intensyvesnis, tad pirmiausia juos ir reikia tvarkyti.

Virgis Valentinavičius

Buvęs susisiekimo ministras aiškina, kad Susisiekimo ministerija, prieš pateikdama Vyriausybei tvirtinti Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų perskirstymą, turi užsitikrinti, kad lėšos tikrai bus panaudotos iki kalendorinių metų pabaigos. Tad ministras negalėjo nežinoti, kam skiriami šie pinigai. Abejotina, ar ir premjeras galėjo nepasmalsauti, kam Vyriausybė padalijo pinigų. Jei nežinojo, klausimas, kodėl nebuvo informuotas, nebent tai turėjo būti susisiekimo ministro ir LLRA-KŠS kalėdinė staigmena premjerui. Bėda verčiama Vilniaus rajono savivaldybei, neva tai ji pati sugalvojo pagerinti premjero gyvenimą. Bet šią savivaldybę valdo ta pati politinė jėga, kaip ir Susisiekimo ministeriją – LLRA-KŠS. Beje, tuo pačiu Vyriausybės sprendimu pinigėlių dosniai pažerta ir Trakų rajonui, kuriame yra ministro J.Narkevičiaus vienmandatė apygarda.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paprašė Vyriausybės ir kitų institucijų informacijos apie sprendimus dėl pinigų keliams perskirstymo ir spręs, ar pradėti tyrimą dėl galimo tarnybinės etikos pažeidimo. Tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad VTEK išvada J.Narkevičiaus likimui poste vis tiek jokios įtakos neturės.

G.Nausėda vs R.Karbauskis

Kai ministrui, premjerui ir valdančiosios daugumos lyderiui tokie akivaizdūs dalykai nėra suprantami, pareiga tai priminti tenka Prezidentui. Gitanas Nausėda gerokai papiktino visuomenę iš pradžių davęs J.Narkevičiui dvi savaites "pasitaisyti". Pasak V.Valentinavičiaus, tada matėme G.Nausėdą tokį, kokį įpratę matyti, – kalbantį apie diplomatiškus sprendimus ir kompromisus. Bet pastarąją savaitę jo tonas pasikeitė – jis pareiškė nebepasitikintis susisiekimo ministru.

Politikos apžvalgininko nuomone, Prezidentą prie to privedė pats R.Karbauskis su kompanija: juo įžūliau valdantieji neigia savo kaltes, tuo Prezidentas priverstas būti ryžtingesnis, net labiau, nei pats norėtų, nes jam nesinorėtų patekti į retą situaciją, kai Prezidentas pralaimėtų kovą dėl nepasitikėjimo ministru – iškėlęs kalaviją tik pamojuotų juo ore.

R.Karbauskis (iš kairės),  G.Kirkilas ir V.Tomaševskis aršiai gina susikompromitavusį ministrą.

Tad dabar daug kas priklauso nuo Prezidento – ir ne tik J.Narkevičiaus atžvilgiu. "Ministro klausimu G.Nausėda jau išdrąsėjo, bet įdomu, ar išdrąsės ir S.Skvernelio, kurio nusižengimas gali būti didesnis nei ministro? Nepasitikėjimas premjeru – stipresnis žingsnis nei nepasitikėjimas ministru. Matant kaip R.Karbauskis ir premjeras desperatiškai ginasi, nenustebčiau, jei jie bendromis pastangomis priverstų G.Nausėdą pakilti į nematytą jam drąsos lygį", – prognozuoja V.Valentinavičius.

Lėlininkai ir marionetės

J.Narkevičiaus rėmėjus labai įžeidė Prezidento pasakymas, kad ministras tampomas už virvučių. V.Tomaševskis piktinasi sulaukiantis klausimų, kodėl jis neleidžia savo partijos kolegai atsistatydinti iš posto.

Bet, V.Valentinavičiaus įsitikinimu, J.Narkevičius pasitrauktų, jei tai padaryti jam pasakytų ne V.Tomaševskis, o R.Karbauskis: "Visa kita – grožinė literatūra. Šioje istorijoje pagrindinis žaidėjas – ne V.Tomaševskis ir net ne S.Skvernelis, o R.Karbauskis, kuriam principo reikalas parodyti, kad valdančioji koalicija tvirta. Kaip prezidentą įkvepia valdančiųjų įžūlumas, taip R.Karbauskį įkvepia Prezidento minkštakūniškumas."

Pasak politikos apžvalgininko, priešingose politinių muštynių pozicijose – Prezidentas ir valdančiosios daugumos vadas. V.Valentinavičiaus prognozėmis, bokso terminais, nokautų nebus, bet kažkas laimės taškais. "Tačiau tokia kova rizikinga abiem pusėms: ant kortos pastatyti ir Prezidento ryžtingumo, ir R.Karbauskio, kaip valdančiosios daugumos lyderio, kredencialai", – mano MRU docentas.

Už interpeliaciją – tik 10

Dar vienas politinis žaidėjas – Seimas – šiame skandale žaidžia keistus žaidimus. Nors iš Seimo opozicijos girdėti daug triukšmo, tai labiau primena kakofoniją nei bent kiek susiderinusį chorą.

"Interpeliacijos ministrui J.Narkevičiui iniciatyva sustojusi vietoje. Yra dešimt parašų, o reikia 29. Gal ministras gerai dirba?" – ironizuoja interpeliacijos iniciatorė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Ar tai, kad interpeliaciją parėmė tik dešimt parlamentarų (be A.Armonaitės, socialdemokratai Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Linas Balsys. Algimantas Salamakinas, liberalas Simonas Gentvilas, eksliberalas Gintaras Steponavičius, eksvalstietis Vytautas Bakas), reiškia, kad tik tiek jų mano, jog J.Narkevičius nėra tinkamas būti ministru?

"Tai reiškia, kad tik dešimt formuluoja klausimus, o kam viskas aišku, nemano gaišti laiko klausinėdami ministro, kuriam beliko parašyti atsistatydinimo pareiškimą", – aiškina parlamentaras konservatorius Jurgis Razma.

Seimo senbuvis primena, kad interpeliacija – toks žanras, kai dėl kurio nors ministro iškilus klaustukų, aiškinamasi, ar jie pagrįsti, todėl prašoma atsakyti į klausimus. "O dėl šio ministro viskas aišku. Negi klausime: "Ministre, kaip jums atrodo: jei gaunate komandiruotpinigius, ar reikia už vakarienę pačiam susimokėti, ar galima išnaudoti sau pavaldžias įmones" ir panašiai? Sakome, kad Prezidentas su premjeru turėtų atlikti tą veiksmą ir nėra pagrindo gaišti klausimų-atsakymų procedūrai Seime. Per Vyriausybės valandą šio ministro gal jau nebeklausinėsime, nebent užduosime klausimą, ko jis čia dar sėdi ir kodėl nerašo atsistatydinimo prašymo", – sako J.Razma.

Tačiau, teisingai atkreipia dėmesį A.Armonaitė, interpeliacija – vienintelis Seimo turimas įrankis pareikalauti ministro atsakomybės. Tačiau dabar J.Narkevičiaus niekas nepakviečia iš tribūnos atsakyti į šešėlį jam metančius klausimus, ir tai, politikės įsitikinimu, klaida.

Ministrų likimai sprendžiami ne interpeliacijų metu – nė vienas ministras dar nėra tokiu būdu atstatydintas. Tačiau interpeliacijų kiekvieną kadenciją būna po kelias, nes šis žanras, skirtas opozicijai pademonstruoti savo poziciją, tegu iš anksto žinant, kad nesurinks reikiamo 71 balso. Kaip, beje, ir daugelio kitų opozicijos iniciatyvų atvejais. Pavyzdžiui, teikdami siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų žinojo, kad tai tik šauksmas tyruose. Tad, tikėtina, prie kai kurių susiskaldžiusios opozicijos narių nenoro paremti interpeliaciją J.Narkevičiui prisidėjo ir tai, kad ne jų partija ją inicijavo.

Bet jei didžiajai Seimo opozicijos daliai iš tikrųjų ir be interpeliacijos dėl J.Narkevičiaus viskas aišku, tad gal neaišku dėl premjero? "Visuomenė kels klausimą, ar premjeras laisvas suformuoti reikiamą poziciją dėl ministro. Jei buvo paties premjero prašymas išasfaltuoti gatvę jo namų link, tokiu atveju premjerui nelengva išreikšti kritišką požiūrį", – sako J.Razma.

Bet tokių klausimų interpeliacijos forma opozicija premjerui kol kas pateikti neskuba.

Visa kita – grožinė literatūra. Šioje istorijoje pagrindinis žaidėjas – ne V.Tomaševskis ir net ne S.Skvernelis, o R.Karbauskis.

Biudžetas ar moralė

"Valdančiųjų užsispyrimui nėra ribų: užimta gynybinė pozicija neigti bet kokius piktnaudžiavimus ir, teisinantis biudžeto priėmimo būtinybe ir koalicijos išlikimu, taip šantažuojamas Prezidentas ir visa Lietuva. Biudžeto priėmimas neturėtų būti varžanti aplinkybė svarstant moralinius klausimus", – mano V.Valentinavičius. Jo įsitikinimu, ir dramatizavimas, kad nenubalsavus už biudžetą ištiks pasaulio pabaiga, yra apgavystė. Žinant, koks dabartinis biudžeto projektas, politikos apžvalgininko nuomone, dar klausimas, ar ne geriau būtų gyventi su šių metų biudžetu pagal vienos dvyliktosios taisyklę.

Tačiau valdantieji mano kitaip. "Socialdarbiečių" lyderis Gediminas Kirkilas pareiškė, kad Prezidentas netinkamu laiku pareiškė nepasitikėjimą ministru – įvertinęs tokias politines aplinkybes, kaip biudžeto priėmimas, trapi valdančioji dauguma, turėjo pagalvoti apie savo pareiškimo padarinius.

Tačiau kodėl turėtų žlugti koalicija, jei iš LLRA-KŠS niekas ministro posto neatimtų, tik J.Narkevičių galėtų pakeisti pirmuoju pasirinkimu į susisiekimo ministrus siūlytas šios partijos atstovas Vladislavas Kondratovičius, jau ir dabar už J.Narkevičių atlikęs darbą garsiojoje konferencijoje Abu Dabyje.

G.Kirkilui atrodo netinkami ir Prezidento raginimai J.Narkevičiaus veiksmus vertinti ne teisiniu, bet moraliniu aspektu, mat visi moralės ir reputacijos klausimai – ministrą delegavusios partijos atsakomybė.

Premjeras S.Skvernelis taip pat nemato jokio teisinio pagrindo atsisakyti ministro (nors lygiai prieš metus apskritai be jokio teisinio pagrindo išmetė iš postų aplinkos ir kultūros ministrus). Gina savo partijos kolegą ir LLRA-KŠS vedlys V.Tomaševskis. O valdančiųjų lyderio R.Karbauskio nuomone, VTEK pozicija, kad ir kokia ji būtų, tik oro virpinimas, o jei J.Narkevičius atsistatydintų, taip išduotų valdančiuosius. Apskritai būtų atstatydinti visi, o tai būtų daroma dėl tokių priežasčių, kurios inkriminuojamos J.Narkevičiui.

Toks valdančiųjų požiūris, kalbant jiems suprantama terminija, tiesiog bezpridelas. Belieka tikėtis, kad R.Karbauskis klysta ir ne visi politikai elgiasi taip, kaip J.Narkevičius.

Kokia šio bezpridelo atomazga, gali būti ims aiškėti jau po biudžeto priėmimo. V.Valentinavičiaus prognozėmis, valdančiajai daugumai biudžeto projektą priimti pavyks. "Bet kas bus toliau, kai nebeliks pasiteisinimo, kad reikia susitelkti biudžeto priėmimui? Galimas daiktas, atsivers daugiau galimybių keisti Vyriausybės sudėtį, o gal ir premjerą. Čia priklausys, kokiu tempu augs G.Nausėdos drąsa", – mano MRU docentas.

Dėl ministro Prezidento G.Nausėdos kantrybė išseko, tačiau ar jis išdrįs įvertinti ir premjero veiksmus?

Bet, ironizuoja Seimo senbuviai, visai tikėtinas ir kitas scenarijus – vos priėmę biudžetą ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų nariai vieningai išskubės švęsti Kalėdų.

„V. Valentinavičiaus tuose žodžiuose, dėl kurių buvo prašoma pateikti nuomonę, išvadą, mes neradome to, kas pažeistų kito asmens garbę, orumą, kas užgautų kitą asmenį, jį diskriminuotų. Nematėme jokios netolerancijos ir panašiai“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Sinkevičius.

„Mes tai interpretavome, kad tai yra individuali, asmeninė vieno iš mūsų bendruomenės narių nuomonė. Tai nėra universiteto nuomonė, tai yra jo asmeninė nuomonė. Jis turi teisę ją reikšti remdamasis Konstitucija ir Europos Žmogaus teisių konvencija“, – pridūrė jis.

V. Sinkevičius taip pat teigė, kad sprendimas priimtas remiantis tarptautine praktika ir Konstitucija.

„Esmė yra tokia, kad pagal Konstituciją, asmuo turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, jis turi teisę kritikuoti valdžios institucijas ir jų pareigūnus. Mes rėmėmės ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad nuomonės raiška ir tokia, kad ji nelabai maloni tam asmeniui, kurie kurį reiškiama nuomonė, kad gali būti vartojami ir aštresni išsireiškimai, bet tai nėra pagrindas riboti nuomonės reiškimo laisvę ir saviraiškos laisvę“, – kalbėjo teisės ekspertas.

Abejojo premjero galimybėmis pilnavertiškai dirbti

Vyriausybės vadovas S. Skvernelis su prašymu įvertinti MRU Komunikacijos instituto direktoriaus V. Valentinavičiaus akademinę etiką dėl viešų pasisakymų „Lietuvos ryto“ televizijoje kreipėsi lapkričio 12 dieną.

Prašyme, skirtame MRU Etikos komisijai, pateikiama laidos, kurioje pasisakė V. Valentinavičius, ištraukos stenograma.

Esmė yra tokia, kad pagal Konstituciją, asmuo turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, jis turi teisę kritikuoti valdžios institucijas ir jų pareigūnus.

Laidos vedėjo paklaustas apie tai, ar S. Skvernelio nedarbingumas yra problema, politologas kėlė klausimą, ar premjeras apskritai gali eiti pareigas.

„Akivaizdu, kad jau yra problema ir kad jau kyla visu šturmu klausimas, ar jis gali pilnavertiškai vykdyti savo premjero pareigas“, – laidoje sakė V. Valentinavičius.

Politologas taip pat teigė, kad pernai Vyriausybės vadovas „prikapojo malkų“ priimant biudžetą, kaltino opoziciją ir siūlė jai „pasėdėti vienoje vietoje“.

„Mes prisimename, kad jis ir sveikas būdamas prieš metus gerokai prikapojo malkų priiminėjant biudžetą. Jis tada opozicijai sakė, kad jai būtų neblogai pasėdėti vienoje vietoje, kalėjime, suprask. Jis apkaltino opoziciją, kad ji tarnauja užsienio valstybėms ir panašūs dalykai. Kaip liaudiškai kalbant, jam tada važiavo stogas“, – kalbėjo politologas.

Jis taip pat tvirtino neįsivaizduojantis, kaip prie dabartinės įtampos premjeras gali normaliai dirbti.

„Tai prie dabartinės įtampos, labai sunku įsivaizduoti, kaip jis gali normaliai dirbti. Ir šitas nedarbingumo periodas, jis nėra pirmas. Galų gale, pirmąkart Lietuvos istorijoje biudžetas buvo pristatytas vieno finansų ministro p. Šapokos. Skvernelis nedalyvavo dėl tų pačių priežasčių. Tenka girdėti žurnalistų, kad kai kuriomis dienomis žurnalistai yra tiesiog prašomi pridengti, kad premjero darbe nebus. Jis aiškiai negali dirbti pilna jėga“, – sakė V. Valentinavičius.

Premjeras vadino diskriminacija

Vyriausybės vadovas politologo nuomonę vadino netolerantiška ir diskriminuojančia.

„Apmaudu, tačiau šis visuomenėje gerai žinomo apžvalgininko ir akademinės bendruomenės atstovo požiūris yra netolerantiškas ir diskriminuojančio pobūdžio, be to, viešai formuojantis neigiamas visuomenės nuostatas sunkiomis ligomis sergančių asmenų atžvilgiu“, – rašoma premjero pasirašytame prašyme etikos sargams.

Kaip liaudiškai kalbant, jam tada važiavo stogas.

Anot S. Skvernelio, tokių įstaigų kaip aukštosios mokyklos bendruomenės turėtų būti brandžios moralės ir etikos pavyzdys, demonstruojantis etikos principais grįstą brandų elgesį vidinėje ir išorinėje aplinkoje. Šių bendruomenių nariai, premjero manymu, visas pastangas turėtų nukreipti tam, kad nediskriminavimo klausimais būtų ugdomas visuomenės sąmoningumas ir pagarba kiekvienam žmogui.

„Akivaizdu, kad bet kokia diskriminacijos forma traktuotina kaip žeminanti žmogaus garbę ir orumą, todėl nurodytų aplinkybių kontekste prašau įvertinti, ar universiteto bendruomenės nario V. Valentinavičiaus vieši diskriminacinio pobūdžio pasisakymai atitinka keliamus aukštus akademinės etikos ir socialiai atsakingo elgesio standartus, kurie įtvirtinti minėtame kodekse. Kartu prašau įvertinti, ar aptartas bendruomenės nario elgesys kuria teigiamą universiteto įvaizdį ir prisideda prie bendruomenės narių visuomeniškai atsakingos veiklos stiprinimo“, – rašte dėsto S. Skvernelis.

Vyriausybės vadovas S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma, todėl kai kuriomis dienomis per gydymo procedūras teigė negalėsiantis būti darbe.

Premjeras darbe nebuvo kai kuriomis dienomis iki lapkričio 8-osios, vėliau baigęs gydymo kursą taip pat kurį laiką nedirbo.

Po gydymo procedūrų S. Skvernelis į darbą grįžo šią savaitę.

Vadina žodžio laisvės laimėjimu

Kaip BNS sakė premjero atstovas Tomas Beržinskas, šio etikos sargų sprendimo S. Skvernelis nekomentuos.

„Paties sprendimo premjeras nekomentuos ir, matyt, geriausiai tą sprendimą galės įvertinti tiek universiteto bendruomenė, tiek visuomenė, įskaitant ir onkologinėmis ligomis sergančius žmones“, – BNS premjero poziciją perdavė jo atstovas Tomas Beržinskas.

Jis taip pat pridūrė, kad premjeras prašydamas įvertinti politologo pasisakymus neturėjo tikslo nubausti V. Valentinavičiaus.

„Premjero tikslas buvo atkreipti dėmesį, kad tam tikra leksika, kurią vartoja šiuo konkrečiu atveju akademinės bendruomenės atstovas, yra galimai diskriminuojanti ir užgaunanti žmones, kurie serga onkologinėmis ligomis“, – teigė premjero atstovas.

„Priminsiu, kad šitą leksiką kaip nederamą įvertino ir Onkologinių ligonių asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas“, – pridūrė jis.

T. Beržinskas taip pat teigė, kad tikslas atkreipti dėmesį buvo pasiektas, kadangi premjero prašymas buvo svarstytas MRU Etikos komisijoje.

V. Valentinavičius BNS penktadienį teigė, kad „premjero skundas yra gilios nepagarbos žodžio laisvei išraiška ir banalus bandymas užspausti kritiką“.

„Aš patenkintas, kad komisija deramai įvertino skundo pagrįstumą ir padarė sprendimą, kuris remiasi priešingu pagrindu – pagarba žodžio laisvei ir konstitucinėms vertybėms“, – teigė politologas.

„Universitetas kaip institucija gali išdėstyti savo oficialią nuomonę dėl mokslo, studijų, tyrimų, švietimo politikos, tačiau jame dirbančių dėstytojų pasisakymai viešoje erdvėje negali būti traktuojami kaip oficiali institucijos pozicija. Be to, kritiškų nuomonių gali būti pačių įvairių, o universitetas neužsiima dėstytojų asmeninių įžvalgų ir nuomonių cenzūravimu. Premjerui linkime tik paties geriausio, nepriklausomai nuo to, kokią kritiką jo atžvilgiu išsakė MRU politologai“, – sako V. Norkus.

Mykolo Romerio universiteto docentui Virgiui Valentinavičiui viešai išsakius savo nuomonę, ar dėl ligos premjerui S. Skverneliui nebūtų protingiau laikinai arba visiškai atsistatydinti iš einamų pareigų, per trečiadienį vykusią spaudos konferenciją premjeras Saulius Skvernelis svarstė, ar tai yra oficiali universiteto pozicija.

Eltos kalbintas politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad „Tvarką ir teisingumą“, kaip partiją, išgelbėtų nebent jungimasis su kita politine jėga.

„Tas potencialas ir taip nebuvo didelis, o dabar jis aiškiai dar labiau sumažėjo ir partijai, matyt, reikia galvoti apie jungimosi su kažkuo scenarijus, nes dabar yra griūtis“, – sakė V. Valentinavičius.

Į „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kalbas, esą partija gali svarstyti keisti hieraldiką, pavadinimą ir simboliką, V. Valentinavičius žvelgia skeptiškai.

„Žiūrint į kokį pavadinimą keis, bet manau, kad realistiškesnis variantas yra ieškoti jėgos, prie kurios prisiglausti. Manyčiau, kad realistiškiausias scenarijus Žemaitaičiui ir kitoms panašaus sėkmingumo partijoms, sakykim, Darbo partijai, kitoms labai nesėkmingoms partijoms yra ieškoti kažkokios sąjungos su ta pačia „valstiečių“ partija. Ponas Karbauskis bei „valstiečiai ir žalieji“ dar yra pakankamai stiprūs, kad pabandytų konsoliduoti visą kairiąją politinio spektro pusę“, – Eltai apie „Tvarkos ir teisingumo“ partijos ateitį kalbėjo V. Valentinavičius.

Vis dėlto kitas kalbintas politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad susijungimas su kita politine partija, pavyzdžiui, Darbo partija, „Tvarkos ir teisingumo“ tikriausiai neišgelbėtų. Ji vis tiek liktų kampe, o tuo galėtų pasinaudoti „darbiečiai“, tvirtina ekspertas.

„Jei Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ konferencijoje pastaraisiais metais, „Tvarka ir teisingumas“ atrodė geriau, tai dabartiniai įvykiai rodo, kad partijoje yra gili krizė. (...) Kita vertus, tai yra šansas Darbo partijai į šalį pastumti „Tvarką ir teisingumą“, – teigė A. Krupavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sako VDU profesorius, taip pat tikriausiai nesvarstytų jungtis su „Tvarka ir teisingumu“, nenorėdami papildomos „tvarkiečių“ konkurencijos kitų metų Seimo rinkimuose savo sąraše.

„Valstiečiai“ patys turi daug problemų. Jeigu prašytųsi dalyvauti sąraše rinkimuose dabartinės naujos frakcijos nariai, tai, matyt jie sudarytų konkurenciją tų pačių valstiečių keliamiems kandidatams Seimo rinkimuose. (...) „Valstiečiai ir žalieji“, matyt, tikrai nenorės papildomos konkurencijos savo gretose“, – sakė A. Krupavičius.

„Jiems („valstiečiams“. – ELTA) apsimoka likti vienintele stipria jėga kairėje pusėje, išskyrus Palucko socialdemokratus ir varžytis su jais savo jėgomis“, – antrino MRU docentas V. Valentinavičius, pridūręs, kad LVŽS jungimasis su „Tvarka ir teisingumu“ galėtų „valstiečiams“ atnešti ir neigiamų padarinių. Kai prisijungia partijos, kurios pačios yra žlugusios, tai jos nebūtinai duoda pliusą, bet gali duoti minusą, konstatavo V. Valentinavičius.

Vis dėlto „tvarkiečiai“, gelbėdami partiją, gali bandyti vėl tartis su teisiamu buvusiu lyderiu ir per apkaltą nušalintu prezidentu Rolandu Paksu, atkreipė dėmesį A. Krupavičius.

„Aš manau, kad bandys ieškoti įvairių scenarijų „Tvarka ir teisingumas“, ir vienas iš tokių galimų – bandyti vėl sugrąžinti į politikos lauką Rolandą Paksą, bet ar tas scenarijus artimiausioje perspektyvoje gali būti rezultatyvus, tai, matyt, niekas neturi gero atsakymo“, – kalbėjo VDU profesorius.

R. Žemaitaitis nepasiekė savo ambicingų planų – pakelti partiją iš pelenų, sako politologai.

„Žemaitaitis atrodė gerai, kadangi (...) turi visai neblogą įvaizdį žiniasklaidoje, bet kažkokiais pasiekimais, kaip partijos lyderis, jis pasigirti ne itin gali“, – teigė A. Krupavičius.

Bandymas modernizuoti partijos įvaizdį viešumoje, antrina V. Valentinavičius, R. Žemaitaičiui nesuveikė.

„Prieš metus jis išsireklamavo savo naują šukuoseną, pakeitė stilių ir kažkiek bandė keisti įvaizdį tos „Tvarkos ir teisingumo“ kaip šiltesnės, žmogiškesnės partijos, o ne vien buvusio ir nušalintojo prezidento – partijos, bet aiškiai šitie dalykai nesuveikė“, – pridūrė V. Valentinavičius.

Jo teigimu, galutinę frakcijos griūtį lėmė „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio derybinė nesėkmė formuojant valdančiąją daugumą.

„Manau, kad galutinis smūgis, kuris pribaigė, tai buvo Žemaitaičio nesugebėjimas per koalicijos atnaujintas derybas gauti kažką apčiuopiamo partijai. Ministerija buvo pažadėta, bet ir tos negavo“, – sakė politologas.

Ketvirtadienį Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“.

Pasak V. Valentinavičiaus, I. Šimonytė būtų viena geriausių iš eurokomisarių kandidatūrų, bet Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) ji žūtbūt reikalinga vesti partijos sąrašą Seimo rinkimuose.

„Kodėl konservatoriai siūlo D. Grybauskaitę, ko gero, jie nelabai turi, ką pasiūlyti. Vienintelę, ką galėjo pasiūlyti, tai Ingridą Šimonytę. Manau, ji tikrai būtų verta šios pozicijos pagal gebėjimus ir patirtį. Ji būtų labai gera kandidatė. Bet TS–LKD, kaip partija, praranda labai stiprų pliusą artėjančiuose Seimo rinkimuose. Partija lieka nuoga, nes, be I. Šimonytės, labai sunku matyti, už ką žmonės galėtų balsuoti“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.

Kita vertus, V. Valentinavičius teigia, kad, jei I. Šimonytė būtų išsiųsta į Europos Komisiją, gal tuomet TS–LKD pradėtų ieškoti naujų idėjų rinkimams, o nesikliautų tik viena pavarde.

Partija lieka nuoga, nes, be I. Šimonytės, labai sunku matyti, už ką žmonės galėtų balsuoti.

„Kita vertus, jei I. Šimonytė išeitų į komisarus, gal tuomet TS–LKD vadovybė pagaliau sukrustų. Gal pradėtų kažką daryti, kad laimėtų rinkimus. Dabar kartais atrodo, kad vadovybė apskritai nieko nedaro, nesirūpina idėjų ieškojimu, ką pasiūlyti rinkėjams. Kadangi, atrodo, kliaujasi tik I. Šimonyte, kuri kažkaip juos ištemps. O jiems nieko daryti nereikia“, – teigė jis.

Tuo metu, V. Valentinavičius teigimu, vargu, ar D. Grybauskaitė apskritai sutiktų eiti į eurokomisares. Pasak jo, nėra buvę, kad eurokomisarais taptų buvę prezidentai.

„Pačios D. Grybauskaitės sutikimo tikrai reikia, ir klausimas, ar jis bus duotas. Klausimas, ar derintas šitas veiksmas su ja, ar tiesiog vadovybė nori pamaloninti D. Grybauskaitę. Man asmeniškai sunku suprasti. (...) D. Grybauskaitė jau yra buvusi komisare, bet pagrindinis dalykas, kuris jai dabar trukdytų, – tai, kad pabuvusi valstybės vadove jau į eurokomisarus ypatingo noro eiti gal ir neturės, gal tai yra net šioks toks pažeminimas. Europos Komisijoje yra buvę buvusių premjerų, bet prezidentų sunku prisiminti“, – teigė jis.

Klausimas, ar valdantieji paremtų D. Grybauskaitę, pasak politologo, taip pat lieka atviras.

„Yra buvę, kai į eurokomisarus išsiųsdavo žmones, kurių nenorėjo matyti Lietuvoje. Savotiškai atsikratyti. Nes D. Grybauskaitė teigė, kad nuo rudens imsis darbų, tai vienas iš darbų bus traukti per dantį valdančiąją koaliciją. Kuomet D. Grybauskaitė būtų Briuselyje, valdantiesiems būtų ramiau. Nors būdama eurokomisare D. Grybauskaitė sugebėdavo ir iš ten kritikuoti tuometį premjerą Gediminą Kirkilą. Juk taip ji ir pradėjo savo rinkimų kampaniją gerokai anksčiau, negu vyko rinkimai. Tai išsiųsti D. Grybauskaitę į Briuselį tai iš tiesų „valstiečiams“ irgi nėra labai didelis išsigelbėjimas“, – teigė jis.

ELTA primena, kad antradienį TS–LKD pasiūlė premjerui Sauliui Skverneliui kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą į naujos sudėties Europos Komisiją.

Tačiau, jei nutiktų taip, kad D. Grybauskaitė nesutiktų būti siūloma į šias pareigas, konservatoriai matytų ir kitų galimų stiprių kandidatų Europos komisaro pareigoms eiti. Tačiau tarp kitų siūlomų pavardžių nebuvo pasiūlyta I. Šimonytė.

Jų nuomone, tarp jų galėtų būti tokie asmenys, kaip du kartus premjero pareigas ėjęs Europos Parlamento narys Andrius Kubilius; buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane, atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas; buvusi krašto apsaugos ministrė, ilgametė Seimo narė, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė; Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis; buvusi Europos Parlamento narė, buvusi ministrė Laima Liucija Andrikienė.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus teigimu, žvelgiant į pastarąsias gyventojų apklausas, antrasis prezidentų rinkimų turas S. Skverneliui nusimato tik susiklosčius palankioms aplinkybėms.

Apklausos rodo, kad prezidentinių reitingų trejetuke esantį premjerą S. Skvernelį visuomenė yra linkusi traktuoti dažniau kaip nepatikimą nei patikimą politiką. Šiuo atžvilgiu S. Skvernelis pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą tarp pretendentų į prezidentus rodo pačius prasčiausius rezultatus. Pasak politologo, naivu tikėtis, kad asmuo, renkantis daugiau neigiamų vertinimų nei teigiamų, gali laimėti prezidento postą.

,,Manau, neigiami vertinimai tikrai padarys įtaką rinkimams. Labai sunku tikėtis, kad bus išrinktas tas kandidatas, kurio neigiami vertinimai persveria teigiamus. Toks kandidatas gali būti išrinktas tik laimingai susiklosčius aplinkybėms - pavyzdžiui, nesant kitų alternatyvų. Bet šiuo metu alternatyvų yra. Todėl jeigu neigiami vertinimai toliau stiprės, jis gali nebeišeiti net į antrąjį prezidento rinkimų turą, juolab, kad kairėje pusėje kandidatų yra nemažai“, - Eltai teigė MRU docentas.

Pasak politologo, per kelerius Vyriausybėje praleistus metus S. Skvernelis taip ir neišmoko būti santūrus ir ramiai reaguoti į įtampą keliančias situacijas. Pasak eksperto, prezidento posto siekiantis žmogus turi būti solidus ir ramiai reaguoti į situacijas - tik tuomet, teigė jis, kandidatas įgaus žmonių pasitikėjimą ir autoritetą.

S. Skvernelis linkęs karščiuotis labiau negu tai dera premjero ar prezidento postą užimančiam politikui.

,,Neigiami S. Skvernelio reitingai ėmė didėti kartu su mokytojų streiku. Konfliktas su prezidente dėl į aplinkos apsaugos ministres siūlytos kandidatūros apskritai sukėlė neadekvačią premjero reakciją. Mano galva, tai labai gadina S. Skvernelio reputaciją. S. Skvernelis linkęs karščiuotis labiau negu tai dera premjero ar prezidento postą užimančiam politikui“, - teigė V. Valentinavičius.

Kita vertus, pabrėžė jis, prie S. Skvernelio reitingų prisideda ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris šiuo metu turi didžiausią nepasitikėjimo reitingą

Kaip ELTA jau skelbė, naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos metu gyventojų paprašius nurodyti visuomenės veikėjus (pavardes respondentai minėjo patys), kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki ir kuriais labiausiai pasitiki, prasčiausių vertinimų sulaukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (politiku nepasitiki 16,2 proc.).

Atlikta apklausa rodo, kad sausį R. Karbauskiu pasitikėjo 4,8 proc. gyventojų, tad skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo visuomenės požiūrio į R. Karbauskį šiuo metu siekia minus 11,4 (2018 m. spalį buvo minus 16).

Premjeru S. Skverneliu nepasitikinti gyventojų dalis nuo 2018 m. spalio padidėjo 3,4 proc. ir šiuo metu siekia 12,4 proc. Nors S. Skverneliu pasitiki 10,3 proc. šalies gyventojų (pagal šį rodiklį jis antrasis), premjeru nepasitikinčių piliečių dalis nusveria teigiamai apie jį manančius. Su tokiu rodikliu (minus 2,1) jis vienintelis iš visų pretendentų į prezidentus patenka į prasčiausiai vertinamų politikų dešimtuką.