Iškalbinga suvestinė

Štai keletas nutikimų: kovo 30 d. pastebėta, kad nuo vasario 2 iki kovo 30 d. Kaune, Ašigalio gatvėje, iš automobilių aikštelės pavogtas automobilis "Porsche Cayenne Diesel". Nuostolis – 45 tūkst. eurų.

Kovo 31 d. Kaune, Karjerų gatvėje, pastebėta, kad apgadinant automobilį BMW iš jo pavogtas lempų jungiklis, pasikėsinta pavogti pavarų perjungimo svirtį, išlaužta apdailos detalė, pavogta priekinė lempa. Padaryta 3 tūkst. eurų žala.

Laikotarpiu nuo kovo 25 d. 13 val. iki kovo 31 d. Kaune, H. ir O.Minkovskių gatvėje, iš automobilio "BMW X6" pavogtas vairas su oro pagalve ir spidometro ekranas. Padaryta 8 tūkst. eurų žala.

Balandžio 2 d. Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje (tenai, kur kadaise gyveno iki gyvos galvos nuteistas Daktarų lyderis Henrikas Daktaras), pastebėta, kad pavogtas automobilis "VW Golf". Padaryta 1,3 tūkst. eurų žala.

Balandžio 3 d. Kaune, V.Krėvės prospekte, prie prekybos centro, apie 15 jaunuolių grupė išdaužė automobilio durelių stiklą ir į jį pripurškė ašarinių dujų. Nukentėjo jaunuolis, gimęs 2001 m.

Balandžio 5 d. Vilniuje, Pylimo gatvėje, autobuse kilus konfliktui, du asmenys sumušė vyrą (gim. 1986 m.). Du neblaivūs įtariamieji (gim. 1975 m. ir 1980 m.) pristatyti į policijos komisariatą.

Balandžio 6 d. Kaune, Taikos prospekte, penki pažįstami jaunuoliai sumušė nepilnametį (gim. 2003 m.) bei pagrobė auksinę grandinėlę ir mobiliojo ryšio telefoną.

Kauno policijos nuotr.

Bandė slėptis po lova

Bene labiausiai visuomenę šokiravęs pastarųjų karantino savaičių įvykis nutiko Kėdainių rajone, Beinaičių kaime, kai kovo 26-osios vakarą į nedidelę vietos parduotuvę įsiveržė keturi kaukėti asmenys. Jie pagrobė alkoholinius gėrimus ir susirinko pinigus iš kasos aparato. Padaryta žala siekė apie 3 tūkst. eurų. Laimė, į Kėdainių rajoną atvykusiems Kauno kriminalistams pavyko sulaikyti penkis jaunus vyrus, apiplėšusius minėtą parduotuvę.

Vieną nusikaltėlių kriminalistams teko sulaikyti besislepiantį po lova. Paskui žiniasklaidoje pasklidusios tokio sulaikymo operacijos nuotraukos sulaukė milžiniškos kritikos ir pašaipų iš komentatorių interneto erdvėje.

Po intensyvių policijos veiksmų buvo nustatyti asmenys, galimai įvykdę šį apiplėšimą. Per visą naktį vykdytus sulaikymus Jonavos mieste buvo surakinti penki vyrai, kurių amžius – 20–25 metai. Kratų metu pas juos aptikti galimai pasisavinti ir jau tušti alkoholio buteliai, cigarečių pakeliai, o pas vieną ir galimai narkotinių medžiagų.

Kauno policijos nuotr.

Daugėja smurtautojų namuose

Kadangi nerimo ir nežinomybės dėl savo ateities kupinas karantino dienas išgyvenantys žmonės visame pasaulyje vis dažniau susimąsto apie nuo COVID–19 pandemijos sukeltus ekonominės recesijos padarinius, daugeliui aktualus tampa ir visuomenės saugumo klausimas. Ar Lietuvai negresia iš naujo tapti "budulių kraštu"? Pasidomėjome, ką apie tai mano dabartiniai ir buvę aukščiausi šalies policijos pareigūnai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris teigė nelinkęs vartoti žodžio panika. "Taip, situacija neįprasta. Bet bendras nusikalstamumas šalyje sumažėjo 20 proc. Sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų netgi per pusę sumažėjo, – kalbėjo E.Šileris. – Tačiau pastebėjome, kad didėja smurto artimoje aplinkoje. Natūralu, kad žmonės gyvena užsidarę namuose ir ne kiekvienas mėgaujasi kasdienybe 100 kv. m ploto būste. Juk daugelis gyvena 20–40 kv. m būstuose. Tad natūralu, kad nuolatinis buvimas namie skatina konfliktus. O ypač tarp alkoholį vartoti linkusių asmenų."

Pasak E.Šilerio, pagal nusikalstamų veikų skaičių daugiausia įvairių įvykių registruojama Vilniuje. "Bet natūralu, kadangi tai yra didžiausias šalyje miestas, kuriame susitelkę daugiausia gyventojų", – pažymėjo jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad daugėja sukčiavimo atvejų. Vėl pastebimai suaktyvėjo iš kalėjimų skambinančių ir apgaulėmis besiverčiančių asmenų veiksmai. "Bendra tendencija visoje Europoje, kad elektroninėje erdvėje vis labiau įsivyrauja sukčiavimai ir nusikaltimai su įsilaužimais. Tarkim, atvejai, kai įsilaužėliai prašo paspausti tam tikras funkcijas arba slaptažodį įvesti, dėl to jie pavagia jūsų pinigus", – kalbėjo E.Šileris.

Vieno aukščiausiųjų šalies pareigūnų žodžiais, pastarosiomis savaitėmis nusikaltimų ir pažeidimų skaičius viešose erdvėse yra kur kas mažesnis, nes dėl karantino kavinės, restoranai uždaryti, o kitos vietos akivaizdžiai ištuštėjusios. "Ateityje, jeigu užsitęs karantinas, matome tiktai konfliktų viduje didesnes tikimybes. Natūralu, kad žmonėms pabosta būti vienuose namuose. Palaipsniui po ilgo laiko vienoje patalpoje prasideda ir tarpusavio konfliktai", – stebėdamas dabartinę situaciją komentavo E.Šileris.

Edvardas Šileris. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Stebi sugrįžusius

Pastarosiomis savaitėmis kai kurie į Lietuvą sugrįžę emigrantai pasirodė visu gražumu. Keli iš užsienio šalių parvykę, savo išvaizda pasitikėjimo nekeliantys vyrai prieš savo valią buvo apgyvendinti Vilniaus viešbutyje ir jau pirmą vakarą tarpusavio santykius puolė aiškintis peiliais. Kiti – itin šiurpios išvaizdos ir sportiniais kostiumais vilkėję, be dantų vyrai, dar stovėdami į Lietuvą paruoštame kelte, vienas kitą filmavo telefonais, šaipėsi demonstruodami įžūlų elgesį ir spjaudėsi ant apačioje buvusių žmonių. Šie vaizdeliai žaibiškai pasklido socialiniuose tinkluose ir sulaukė daugybės pasipiktinusių žmonių komentarų.

Į minėtus vaizdus sureagavo ir šalies premjeras Saulius Skvernelis, tiesiai pareiškęs: "Jūs turbūt matėte – pilna vaizdų ir socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta. Atleiskite už išsireiškimą, bet žmonėmis pavadinti jų negalime."

"Aš nematau, kad tarp sugrįžusių į Lietuvą būtų ypač daug asmenų su kriminaline praeitimi. Visi pamatėme keliuose portaluose paskelbtus kai kuriuos parplaukusius. Tačiau mes juos stebime, – teigė E.Šileris. – Matome ir kelias organizuotų nusikaltėlių grupuotes. Jei atsiranda naujų narių, mes juos irgi fiksuojame. Kad ateityje gali būti vienas kitas išpuolis, to tikrai nepaneigčiau. Bet kol kas visuomenė reaguoja tikrai geranoriškai, susitelkusi. Elgiasi pilietiškai ir praneša policijai apie įvairiausius atvejus, taip pat ir apie karantiną pažeidusius asmenis."

Generalinio komisaro pavaduotojas E.Šileris pastebėjo tendenciją, kad per pastaruosius dešimt metų žmonės vis labiau įsitraukia į savisaugą ir gana pilietiškai reaguoja. "Anksčiau, prieš 10–15 metų, dažnas mąstė: manęs tai neliečia ir niekam nesakau, o dabar matydami, kad kažkas negerai daro, jie į tai skubiai sureaguoja, – teigė jis. – Dabartiniu metu problema yra dėl to, kad kai kurie grįžę nelinkę laikytis paskelbto karantino sąlygų. Bet įsigaliojusios didesnės baudos tuos pažeidėjus tikrai gerokai sutramdys."

Anksčiau, jeigu ateidavai su kauke į parduotuvę, iškart sukeldavai įtarimų. O dabar, kai ateini be kaukės, jau atrodai kur kas labiau nepasitikėjimą keliančiu žmogumi.

1990-aisiais nekvepia

Ilgametis šalies pareigūnas E.Šileris pasidžiaugė, kad į Lietuvą lėktuvais, automobiliais, keltais iš skirtingų užsienio šalių sugrįžę šalies gyventojai buvo suregistruoti. Policija šią informaciją sukaupė atitinkamose duomenų bazėse. O tai policijai suteikia progą sužinoti apie atvykusiųjų praeityje įvykdytus kriminalinius žygius.

"Šiuo atveju karantinas turi tam tikrą pridėtinę vertę. Nes anksčiau būdavo neaišku, kas atvažiavo ir kada išvažiavo. O dabar visi 100 proc., kurie įvažiavo į Lietuvą, buvo atidžiai suregistruoti", – pabrėžė E.Šileris.

Pasidomėjus, ar yra pagrindo sunerimti, kad galbūt Lietuvoje galėtų sugrįžti laukiniai 1990-ieji, E.Šileris atsakė: "Prisiminkime, kad tada buvo laukinė ekonomika, nebuvo jokio reguliavimo, klestėjo nešvarūs pinigai, kuriuos vieni iš kitų bandė atimti. Dabar to dalyko nebėra. Apskritai, netgi pabandyti reketuoti dabartiniais laikais jau nelabai įmanoma. Nes už tokius veiksmus žmonės būtų gana greitai sulaikyti. Todėl nemanau, kad Lietuvoje taip išvis galėtų nutikti. Čia tas pats, kaip buvo su kai kuriais žinomais veikėjais, kurie trumpam sugrįžę iš kalėjimo tarsi pasiklydo laikmetyje. Jiems atrodė, kad čia viskas galima kaip anksčiau. Neatmesčiau tikimybės dėl vieno kito tokio veiksmo. Bet, kad tai masiškai pasikartotų, nematau tam jokių prielaidų."

E.Šileris pažymėjo, kad po plačiai nuskambėjusio užpuolikų įsiveržimo Kėdainių rajono parduotuvėje buvo skirtas didesnis dėmesys mažesniųjų šalies miestelių ir rajonų prekybos vietų apsaugos klausimams.

"Anksčiau, jeigu ateidavai su kauke į parduotuvę, iškart sukeldavai įtarimų. O dabar, kai ateini be kaukės, jau atrodai kur kas labiau nepasitikėjimą keliančiu žmogumi. Taigi, situacija kardinaliai pasikeitė, – kalbėjo E.Šileris. – Tokių asmenų, kurie gers keletą dienų, o paskui jiems pritrūks alkoholio ar pinigų svaigalams, tikrai gali pasitaikyti. Bet tam ruošiame tam tikras priemones. Ypač kaimo vietovėse. Nes mažos kaimo parduotuvės yra didesnio dėmesio zonoje."

Linas Pernavas. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Liberalios karantino sąlygos

Stebėdamas situaciją Europoje ir bendraudamas su kolegomis iš kitų ES šalių E.Šileris teigė, kad visame žemyne labai suaktyvėjo nusikalstamumas elektroninėje erdvėje.

"Padidėjo falsifikuotų apsaugos priemonių platinimas. Suaktyvėjo prekyba niekiniais respiratoriais, neva specializuotais nuo koronaviruso, tačiau padirbtais, vaistų prekyba, – vardijo pašnekovas didžiausius dabartinės teisėsaugos galvos skausmus. – Kadangi šiomis savaitėmis žmonėms atsirado daug laisvo laiko, tai jie nuolat naršo internete arba sėdi prie televizoriaus ekranų. O ne visi žmonės yra raštingi dirbdami kompiuteriais, tad kas savaitę gauname pranešimų iš Europolo. Kadaise sukčiavimai buvo lokali problema, bet dabartiniu metu, per šią pandemiją, jau pasidarė globalinė problema."

E.Šileris minėjo, kad bent kol kas Lietuvoje karantino metu žmonių judėjimas yra gana liberalus. "Italijoje ir Ispanijoje iš namų gali nutolti tiktai 100 m. Tenai gatvėse daug sutelkta patruliuojančios policijos, kariuomenės. Jie išrašo gana griežtas baudas. Įrengti postai, blokuojami keliai, – pasakojo E.Šileris. – Taigi, masiniams nusikaltimams vykti, kaip tarkim, parduotuvių apiplėšimams, dabar nėra jokių galimybių. Bet kuris Europos miestas paprastai būna tuščias, o jei kažkas eina gatve, tai bus pažeidėjas, ligonis arba kitas įtarimą sukėlęs asmuo. Nemanau, kad šiuo metu Europoje marodieriavimas išvis įmanomas."

Pašnekovas minėjo, kad dabar Italijoje arba Ispanijoje gyvenantiems ir norintiems nuvykti į parduotuvę įsigyti būtiniausių produktų, reikia iš anksto internete užsiregistruoti. Ir tiktai paskui su tam tikru gautu lapeliu kreiptis į policiją. Sustabdžius pareigūnui, privalai parodyti gautą leidimą eiti apsipirkti. Tokiais atvejais tiktai vienam šeimos nariui leidžiama apsipirkti.

"Judėjimas tose šalyse smarkiai apribotas. Per dieną leidžiama tik vieną kartą pasportuoti – išeiti pabėgioti. Tokios griežtos karantino sąlygos kai kada primena netgi savotišką kalėjimą, – kalbėjo E.Šileris. – Tad pas mus dar viskas vyksta gana laisvai. Šiomis dienomis bet kuris šalies miestas, pasibaigus darbo valandoms, atrodo tuščias. Akivaizdu, nes žmonės karantino laikosi ir nėra tas sergančių didėjimas toks drastiškas, kaip buvo kritinėse valstybėse – Italijoje ar Ispanijoje. Tad jei ir toliau bus išlaikyta tokia pati tendencija, nemanau, kad bus imtasi griežtesnių priemonių."

Per šias karantino savaites ypač pastebimas sukčiavimo atvejų, susijusių su COVID-19, padaugėjimas elektroninėje erdvėje.

Kyla narkotikų kainos

Užrakintoje Jungtinės Karalystės sostinėje Londone besidarbuojantis Lietuvos policijos atašė Linas Pernavas pastebi, kad dėl pasaulinės pandemijos ypač suklestėjo su COVID-19 susiję sukčiavimai ir elektroniniai nusikaltimai.

"Per šias karantino savaites ypač pastebimas sukčiavimo atvejų, susijusių su COVID-19, padaugėjimas elektroninėje erdvėje. Taip pat didėja padirbtų vaistų, kitų medicinos prekių kiekis, – teigė L.Pernavas. – Suaktyvėjo vaikų seksualinis išnaudojimas tiek internetu, tiek namuose. Kadangi didžioji dalis gyventojų šiuo metu yra namuose, todėl padaugėjo prievartos prieš vaikus atvejų."

Buvęs Lietuvos policijos vadovas, žvelgdamas per Londono kriminogeninę situaciją, svarstė, kad Didžiosios Britanijos sostinėje tikėtinas plėšimų gatvėje ir iš namų augimas.

"Nes mažėja narkotikų pasiūla – ypač dėl dabartiniu metu taikomų priemonių: izoliacijos, susisiekimo maršrutų sumažinimo ir pan. Dėl to auga kvaišalų kainos, todėl asmenys, priklausomi nuo narkotikų, anksčiau gana aktyviai vykdę vagystes iš butų, dabar gali toliau daryti tą patį. Tik skirtumas tas, kad dabar žmonės yra namuose."

Pasiteiravus, ar Londone jau pastebimas akivaizdus nusikalstamumas tarp Anglijos lietuvių, L.Pernavas atsakė: "Neseniai ilgai diskutavome su kolegomis britais. Lietuviai į pirmą trejetuką nepapuola. Pirmose vietose yra Rumunijos, Lenkijos ir Albanijos piliečiai."

Londono centre apsistojęs L.Pernavas nepastebėjo, kad šiame Europos didmiestyje būtų suaktyvintos policijos ir kariuomenės pajėgos. "Centrinėse miesto gatvėse visuomet būdavo nemažai policininkų. Gyvenu centre, kur jų tikrai nemažai, nes šalia yra daug valstybinės svarbos objektų", – pasakojo jau kurį laiką Londone reziduojantis L.Pernavas.

Visvaldas Račkauskas. Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Organizatoriai neatskleidžiami

Senais banditizmo laikais vienas iš Lietuvos policijai vadovavusių šalies komisarų Visvaldas Račkauskas, stebėdamas šiandienos įvykius, sako, kad vienaip ar kitaip ekonomikos sąstingis atsilieps ir nusikalstamumo dinamikai.

Prasidėjus dabartinės pandemijos protrūkiui, dalis kriminalinių veikėjų sugrįžo į Lietuvą pasinaudoję paskutine galimybe.

"Klausimas, kada ir kokiomis formomis tai pasireikš, – kalbėjo buvęs pareigūnas, kuriam teko aktyviai darbuotis Vilniaus "brigadinių", Panevėžio Tulpinių ir Kauno Daktarų gaujų siautėjimo laikais. – Jau seniai lietuviai sėkmingai integravosi į įvairias Europos šalių gaujas. Tenai jie ne tik netrukdomai daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus, bet ir gyvena. Kita dalis nusikaltėlių rengė "išvažiuojamuosius" išpuolius visoje Europoje. Jie iš anksto sutarę su savo bendrais, nuolat gyvenančiais užsienio šalyse, nuvykdavo tenai ir įvykdydavo įžūlių vagysčių, plėšimų. Paskui vėl sugrįždavo į Lietuvą, kad pasislėptų nuo tenai juos medžiojančios teisėsaugos ir išvengtų galimo demaskavimo. Prasidėjus dabartinės pandemijos protrūkiui, dalis kriminalinių veikėjų sugrįžo į Lietuvą pasinaudoję paskutine galimybe."

V.Račkauskas teigia, kad taip jie pasielgė ne šiaip sau. "Kadangi jie negali ilgiau būti ar jiems pavojinga būti užsienio valstybėse dėl to, kad juos tenai gali pasiekti teisingumo ranka, turėjo kažkur pasislėpti. Jie galėjo pasislėpti sugrįžę į gimtąją Lietuvą arba slėptis kitose Europos valstybėse. Tenai, kur jie turėjo galimybes gyventi ir toliau daryti plataus masto nusikaltimus", – teigė pašnekovas.

Buvusio komisaro manymu, nusikaltėlių dalis, kuri sugrįžo į Lietuvą, pradės veikti gimtinėje. "Manau, kad pirmiausia tai pasireikš paprastomis vagystėmis, plėšimais. Paskui jie pereis į sudėtingesnius nusikaltimus. Jie pradės daryti nusikaltimus ir elektroninėje erdvėje, – svarstė V.Račkauskas. – Pavieniai išsišokimai pavagiant prabangų automobilį, apšvarinant  parduotuvę ar net virtinė plėšimų jau parodo, kad grįžta tie nusikaltimai, apie kuriuos jau buvome gerokai primiršę."

Analizuodamas Lietuvos ir Europos šalių informaciją viešojoje erdvėje V.Račkauskas pastebėjo, kad nusikaltimų, kurie pasireiškia sukčiavimu, narkotinių medžiagų platinimu, prekyba žmonėmis ir pinigų plovimu, mastas elektroninėje erdvėje akivaizdžiai auga visame Europos žemyne. "Deja, dar nelabai mokame juos ištirti. Kadangi jie vykdomi per visą tarpininkų grandinę. O atsekti organizatorius ir didžiausius pelno gavėjus vis dar yra labai sunku. Dažniausiai matomi tik tarpininkai, bet pagrindinis naudos gavėjas vis dar neidentifikuojamas",– komentavo V.Račkauskas.

Nenori prisiminti

"Garbingai tarnauk, garbingai pasitrauk", – sako Tomas Ulpis, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas, Marijampolės apskrities policijos komisariato vadovas.

Jis buvo priverstas atsistatydinti iš pareigų ir išeiti į pensiją kilus vadinamajam Policijos departamento pareigūnų kriminalinių veikų skandalui. Dabar jis sako nenorintis prisiminti praeities.

Visvaldas Račkauskas, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kartu su T.Ulpiu ir dar trimis tuomečiais Policijos departamento pareigūnais beveik penkerius metus trynęs teismų slenkstį, kad išgirstų išteisinamąjį nuosprendi, šiek tiek kalbesnis.

"Kai parvežė N.Venckienę, paskambino žurnalistė ir pakvietė į televizijos laidą. Atsisakiau. Pastarosiomis dienomis į nepažįstamus skambučius neatsiliepiu. Žmona man yra priekaištavusi, kodėl aš po pertraukos grįžau į Policijos departamentą – penkerius metus ne tik mano šeimai, bet ir giminėms teko kęsti šmeižtą, pažeminimą", – dienraščiui sakė V.Račkauskas.

Kad įvykiams dirigavo politikai ir nematoma ranka, prasitarė ir V.Račkauskas.

"Violetinė banga" nuplovė ir ilgametį Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį. Nors jis ir laimėjo konkursą užimti aukštas pareigas Generalinėje prokuratūroje, tuometis institucijos vadovas Darius Valys konkurso rezultatus ignoravo. Dabar advokato praktika užsiimantis K.Betingis dienraščiui sakė, kad kvalifikuoti pareigūnai buvo nušalinti nuo įvykių tyrimo, o rankos buvo atrištos nuolankiems politikams, kurie dirigavo ir "violetinei bangai".

"Ieškokite politikų", – mįslingai dienraščiui sakė ir V.Račkauskas, pridūręs, kad kai kurių įvykių datų sutapimas atrodo taip pat mįslingai.

Apkaltino neveiklumu

2010 m. pavasarį Kauno apygardos prokuratūrą užgriuvo Generalinės prokuratūros komisija, pasišovusi ištirti K.Betingio veiklą. Buvo ieškoma galimų pažeidimų tiriant galimą mažametės mergaitės tvirkinimą, teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės tyčinius nužudymus, Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimą. Komisija jokių pažeidimų nenustatė, o ir pats K.Betingis šių bylų netyrė. Nors buvo verčiamas atsistatydinti, iš pareigų jis pasitraukė tik 2013 m., baigiantis pirmai kadencijai ir sulaukęs žinios, kad antrai kadencijai nebus skiriamas.

K.Betingis sakė, kad jam skaudu, jog kai kurie įvykiai, pratęsę žmogžudystes Kaune, buvo ne tik neištirti, bet ir netirti neva neradus nusikalstamos veikos požymių. Neištirtas ir jo paties pareiškimas dėl galimo šmeižto, trukdymo vykdyti pareigas.

Įsikišo politikai, tyrimai ėmė vingiuoti, pareigūnams nebuvo leidžiama daryti tai, ką jie privalėjo.

"Šiandien nenorėčiau komentuoti praeities, nes yra nukentėjusiųjų, kurie, grąžinus N.Venckienę, bandys ieškoti teisybės. Galbūt aš, kaip liudytojas, galėsiu jiems padėti. Kalbu apie fiziškai nukentėjusius asmenis, kurie jau kelia klausimą dėl naujų veikų, dėl kurių kaltinimai nepareikšti N.Venckienei, kvalifikavimo", – dienraščiui sakė K.Betingis.

Pašnekovo teigimu, jei ne politikai, aklai pritarę N.Venckienės mintims, "violetinė banga" nebūtų įgijusi tokio pagreičio, atplukdžiusio ją net iki Seimo: "Įsikišo politikai, tyrimai ėmė vingiuoti, pareigūnams nebuvo leidžiama daryti to, ką jie privalėjo. Keisčiausia, kad politikai rinkosi jiems parankius pareigūnus. Antai Seime buvo sudaryta Stasio Šedbaro vadovaujama komisija Garliavos įvykiams nagrinėti. Politikai manęs į ją nepakvietė, nors ilgą laiką vadovavau Kauno apygardos prokuratūrai. Tai buvo labai keista. Juo labiau, kad turėjau nemažai informacijos, kuri galėjo būti paviešinta tikintis, kad kai kurie įvykiai bus ištirti ir nenuslėpti."

K.Betingio manymu, blogiausia, kad niekas iki šios dienos nesiryžo padaryti sisteminio visų įvykių tyrimo, juos sujungti į vieną ir pažiūrėti, kodėl "iki to prieita, kodėl visi atsidūrė kvailio vietoje, kai paaiškėjo tikrosios aplinkybės".

"Tikiuosi, kad atsiras sveikos nuovokos ir bus inicijuotas toks tyrimas. Manau, kad atsiskleistų vaizdas, kodėl nuo paprasto įvykio – šeimos problemų sprendimo aiškinantis, kad turėtų tekti vaiko globa – motinai ar tėvui, pereita prie politinių klausimų ir vos ne iki revoliucinių metodų, kai valstybinių institucijų pareigūnams buvo apribojama jų veikla, jie šalinami iš pareigų", – kalbėjo K.Betingis.

Pašnekovo teigimu, valstybė ne viską padarė, todėl kriminaliniai įvykiai virto politine kampanija, buvo sukiršyti žmonės. "Buvo masinės eitynės prie Kauno apygardos prokuratūros, buvo deginamos žvakės, dedami vainikai. Policija ramiai stebėjo. Pareigūnai nė karto nepasiteiravo, ar akcijoms vykdyti turimas leidimas. Maža to, buvo išsityčiota iš valstybės himno. Kai reikėjo šiuos įvykius aiškintis, nė vienas pareigūnas nedavė parodymų – vieni neprisiminė, kiti nieko nematė. Tad apie kokį procesą kalbėti, kai tokiems įvykiams atveriama erdvė?" – stebėjosi K.Betingis.

Jo manymu, jei ir toliau bus kurstoma nepaklusti įstatymams, valstybinės institucijos greičiausia kaip ir anksčiau laikysis nuošalyje.

K.Betingio manymu, blogiausia, kad niekas iki šios dienos nesiryžo padaryti sisteminio visų "violetinės bangos" įvykių tyrimo.

Keisti sutapimai

Kad įvykiams dirigavo politikai ir nematoma ranka, prasitarė ir V.Račkauskas, pataręs žvilgtelėti į kai kurių įvykių ir datų keistą sutapimą.

Teisėjas J.Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009 m. spalio 5 d. Spalio 2 d. švenčiama Angelų sargų diena – Lietuvos policijos profesinė šventė.

2011 m. lapkričio 8 d. laidos "Abipus sienos" metu paskelbta, kad tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas T.Ulpis žinojo, kad D.Kedys imsis žudyti, tačiau tam kelio neužkirto. Žurnalistas Virginijus Gaivenis laidą pradėjo rengti likus kelioms dienoms iki spalio 27-osios, kai švenčiama Lietuvos kriminalinės policijos šventė.

Dėl šių ir dar trijų Policijos departamento pareigūnų galimai nusikalstamos veikos Departamento Imuniteto tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jiems pareikšti įtarimai. Tačiau Generalinės prokuratūros rinktuose įrodymuose teismai nerado nė vieno fakto, įrodančio pareigūnų kaltę. O praėjusiųjų metų pabaigoje teismas privertė LNK paskelbti paneigimą, kad V.Račkauskas ir T.Ulpis žinojo apie D.Kedžio rengiamas žmogžudystes. Jiems bendrovė už garbės ir orumo pažeidimą solidariai sumokėjo po 5 tūkst. eurų patirtos neturtinės žalos.

Drąsius Kedys

Mistika kvepia ir mažosios mergaitės grąžinimo jos motinai istorija ir datos.

2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas paskelbė, kad D.Kedžio mažametė dukra turi gyventi su motina. Nors buvo sakoma, kad sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant, N.Venckienė ir jos šalininkai tokiam sprendimui nepakluso.

"Kiek žinau, Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti dukrą, tai yra atiduoti mergaitę, jei mergaitė su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą", – viename iš pokalbių žurnalistams sakė tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kaip suprasti D.Grybauskaitės pasakymą, kad N.Venckienė "vykdo teismo sprendimą" neatiduodama dukterėčios motinai? Į šį klausimą greičiausia atsakymo reikėtų ieškoti kadenciją baigusios prezidentės buvusi vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės knygoje "Nustokim krūpčiot", kurioje teigiama, jog Garliavos istorija Prezidentūroje buvo lūžio taškas: "Po Garliavos įvykių daugiau niekada – net kai mums atrodydavo, kad stojo pasaulio pabaiga, ir jau būdavom pasirengę prisiimti atsakomybę – Prezidentė neprarado savitvardos ir emocijos viršaus nepaėmė (...) Dėl vaikų Prezidentė būdavo pasirengusi padaryti viską, tačiau šioje istorijoje rankos sviro visiems. Iš Garliavos kasdien tiesiogiai transliuojamos naujienos tik kurstė visuomenės isteriją, ir mums nepavyko į tai pažiūrėti iš šono ir objektyviai."

Taigi buvusi politikė atvira – Prezidentūrai nepavyko į įvykius pažiūrėti iš šono. Ar tai reiškia, kad buvo kišamasi? Klausimas pagrįstas, nes D.Grybauskaitė neatleido teisėjos N.Venckienės net tada, kai tai padaryti rekomendavo Teisėjų garbės teismas.

Neringa Venckienė

Dar keisti sutapimai. 2012 m. gegužės 17 d. mergaitė jėga paimama iš Venckų namų Garliavoje – tos dienos prezidentės dienotvarkė buvo tuščia, o netrukus ji išskrido į Čikagą, kur vyko NATO šalių vadovų susitikimas. 2018 m. vasario 13 d. N.Venckienė pati pasiduoda Amerikos teisėsaugai ir yra įkalinama. D.Grybauskaitė prieš dvi dienas buvo išvykusi vizito į Pietų Korėją.

Mistika kvepia ir generalinio prokuroro teiginiai. Jis 2016 m. vasarį paskelbė, kad JAV priėmė Lietuvos prašymą dėl N.Venckienės ekstradicijos. Tuo metu JAV apeliacinio teismo sprendime dėstomos visai kitokios aplinkybės: "2013 m. balandžio 8 d. N.Venckienė atskrido iš Vokietijos į JAV. Ji iškart pasiprašė prieglobsčio ir pradėjo dirbti bei gyventi Ilinojaus valstijoje. Praėjus maždaug penkeriems metams nuo tada, kai N.Venckienė pabėgo į JAV, Lietuva formaliai paprašė jos ekstradicijos pagal sutartį."

Taigi, anot JAV teismo, Lietuva oficialiai dėl ekstradicijos kreipėsi tik 2018 m. ir N.Venckienė vos ne iškart buvo suimta.

Renginys vyko prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ veikiančiame knygyne „Pegasas“.

Septintąją knygą išleidęs autorius neslėpė, kad šiam darbui paaukojo nemažą dalį savo asmeninio gyvenimo. Žurnalisto darbai vainikuoti didžiulės sėkmės, pirmoji „Tikroji daktarų istorija“ ir pastaroji knyga graibstyte graibstomos.

Leidinyje panaudotos ir kelios dienraščio „Klaipėda“ fotokorespondentų nuotraukos, daugumoje jų užfiksuoti gaujos nariai Klaipėdos apygardos teisme.

„Daugiau dėmesio skyriau narkotikų kontrabandos ir jaunimo įsitraukimo į nusikalstamą pasaulį problemoms. Ypač aktuali tema – mūsų jaunų žmonių vykdomi nusikaltimai užsienyje. Agurkiniai, kaip ir daugybė lietuvaičių, po 2000-ųjų metų pradėjo važiuoti į Europą. Tada jie vogė automobilius Vokietijoje, vykdė kitus smulkesnius nusikaltimus. Viskas baigėsi tuo, kad šios grupės nariai tapo garsiausiais narkotikų kontrabandininkais“, – knygos svarbą šiuolaikiniams skaitytojams minėjo autorius.

D.Dargiui ypatingai įdomūs buvo keturių buvusių gaujos narių liudijimai prieš saviškius ir šių personažų kelias į nusikaltėlių pasaulį.

Knygoje nemažai vietos skiriama dviejų epochų nusikaltėlių lyderių Henriko Daktaro ir Sauliaus Velečkos palyginimui. Agurku pravardžiuojamą S.Velečką D.Dargis vadina aukštosios juodojo verslo klasės atstovu. Jeigu nebūtų pasukęs nusikaltimų keliu, jis galėjo tapti puikiu verslininku, o, išnaudojęs savo gebėjimus, ir vienu turtingiausių šalies žmonių.

Knygoje pakalbinti ir garsiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, prokurorai bei teisėjai, kuriems yra tekę tirti garsiausių gaujų nusikaltimus. Vienas jų – buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas – dalyvavo knygos autoriaus susitikime su skaitytojais Klaipėdoje. Jis pasakojo įdomią istoriją apie tai, kaip Klaipėdos uoste buvo sulaikytas milžiniškas narkotikų krovinys.

Susitikimų metu skaitytojai dažniausiai klausia, ar autoriui jo aprašyti asmenys negrasina, kaip pavyko prakalbinti didžiausius nusikalstamo pasaulio autoritetus. D.Dargis atviravo, jei būtų jautęs grėsmę, pasaulį nebūtų išvydusi nė viena jo knyga. Prakalbinti S.Velečką jam užtruko ketverius metus.

Panašūs susitikimai jau įvyko ne viename Lietuvos mieste ir visur į juos atėjo didžiulis būrys vietos gyventojų.

V.Račkauskas trečiadienį buvo atvykęs į teismo posėdį ir davė parodymus kauniečių Eglės Barauskaitės ir Raimundo Ivanausko byloje. R.Ivanauskas yra nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme ir pripažintas kaltu dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti. E.Barauskaitė dėl visų kaltinimų išteisinta. Nuosprendis neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas.

V.Račkauską šioje byloje bandyta apklausti anksčiau, kai R.Ivanausko ir E.Barauskaitės byla dar buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Tačiau tuo metu V.Račkauskas buvo sulaukęs kaltinimų kitoje byloje, kurioje jis ir kiti policijos pareigūnai buvo kaltinami netinkamu reagavimu į informaciją apie Kaune planuojamas žudynes. V.Račkauskas šioje byloje dėl visų kaltinimų yra išteisintas, nuosprendis yra įsiteisėjęs.

„Šiuo metu padėtis yra pasikeitusi – yra įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis. Kolegija nusprendė jus kviesti“, – sakė teisėja Elena Vainienė.

Liudytojui klausimus pateikė nuteistojo R.Ivanausko advokatas Arnoldas Blaževičius. Į daugumą advokato klausimų V.Račkauskas atsakė vienu žodžiu – „ne“.

(Nuotraukoje – V. Račkauskas)

A.Blaževičius liudytojo teiravosi, ar policija disponavo informacija apie rengiamą teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymą.

„Su M.Žalimu niekada nebendravau“, – pasakė V.Račkauskas, ką yra sakęs nekartą.

2009 metais V.Račkauskas, kaip policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kuravo kriminalinę policiją.

„Jūsų kabinete buvo rastas užrašas kalendoriuje „Mindaugas Žalimas“. Kaip jis atsirado?“, – teiravosi prokuroras Redas Savickas. V.Račkauskas sakė, kad toks užrašas atsirado, kai jis pradėjo aiškintis korespondentų šaltinį, kuris paskleidė šmeižtą. Apie policijai esą suteiktą informaciją apie galimai rengiamas žudynes po kelerių metų žiniasklaidai papasakojo M.Žalimas.

Teismas taip pat aiškinosi M.Žalimo policijai galbūt suteiktos informacijos svarbą.

M.Račkauskui kolegos policininkai pareiškė, kad iš M.Žalimo gauta informacija buvo „kaip per mėnulio pilnatį“.

„Mano įsikišimas buvo nereikalingas“ ,– sakė V.Račkauskas.

Tuo metu teisėja Regina Gaudutienė liudytojui replikavo, kad policijai galbūt labiau reikėjo gilintis į gautą informaciją. V.Račkauskas turėjo 24 policijos pareigūno darbo stažo stažą, jis tikino, kad jis pasitikėjo kolegomis.

„Jeigu pradėsiu gilintis į kiekvieną per pilnatį atėjusį pranešimą, nebus kada tirti rimtų nusikaltimų“, – paaiškino V.Račkauskas.

Į kitą teismo posėdį, kuris vyks po savaitės, sausio 27 dieną, liudytoju kviečiamas buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas T. Ulpis. Teismas kvietė jį į posėdį tą pačiai dienai kartu su V.Račkausku, tačiau V.Ulpis teisme nepasirodė, jam siųstas šaukimas grįžo be šaknelės.

Dar trijų Kriminalinės policijos biuro pareigūnų – Dariušo Sinkevičiaus, Vitalijaus Vitkovskio ir Emilijaus Damukaičio – Apeliacinis teismas liudytojais neapklausinės. 

„Pagal jų ankstesnius parodymus akivaizdu, kad jokios informacijos su konkrečiai nagrinėjamais kaltinimais informacijos neturi ir nepateikia – jų kvietimas būtų perteklinis. Atmetamas prašymas ir dėl pakartotinės ekspertizės R.Ivanauskui – irgi perteklinis, byloje yra duomenų apie R.Ivanausko sveikatos būklę“, – sakė teisėja E.Vainienė. R.Ivanauskas turi regėjimo negalią.

(Nuotraukoje – R.Ivanauskas)

Teismas nusprendė nekviesti specialisto iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kuris galėtų paaiškinti, ar nuteistasis gali atlikti bausmę.

„Nenurodyta, kokį specialistą kviesti. Be to, pakviestas jis išsakytų subjektyvią nuomonę. Dėl sveikatos būklės byloje yra duomenų“, – sakė teisėja E.Vainienė.

Teismas nekvies ir poligrafo specialisto Vito Saldžiūno, nes jis išsakė subjektyvią nuomonę apie pagrindinį V.Račkausko bylos liudytoją M.Žalimą, pavadindamas jį „patologiniu melagiu“.

Tuo metu advokatai sako, kad R.Ivanausko kaltė grindžiama M.Žalimo parodymais, todėl reikia nustatyti, ar jie patikimi ir šioje byloje.

Praėjus daugiau nei septyneriems metams po žudynių Kaune, kai buvo nušauti su tariama pedofilija susieti teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė, įtariamiems D.Kedžio bendrininkams nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas, tą pačią dieną prie namų nužudyta D.Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vyrui kaltinimai dėl nusikaltimų taip ir nebuvo pateikti. Tačiau įtariami D.Kedžio bendrininkai – buvę sugyventiniai R. Ivanauskas ir E.Barauskaitė  – perduoti teismui.

Generalinė prokuratūra nesutinka su E.Barauskaitės  išteisinimu ir prašo jai skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę – to taip pat prašyta Vilniaus apygardos teisme. Generalinė prokuratūra mano, kad žemesnės instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl E.Barauskaitės  kaltės.

Tuo metu R.Ivanauskas prašo jį išteisinti. R.Ivanauskui yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kol neįsiteisėjęs nuosprendis, vyras paliktas laisvėje.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš R.Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems. Teismas yra palikęs galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistojo butui, siekiant užtikrinti ieškinių atlyginimą. Dukters V. Naruševičienės netekusiems tėvams Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista atlyginti po 20 tūkst. eurų, L.Stankūnaitei – 28 tūkst. eurų. Prokuratūra mano, kad žalą nukentėjusiems turėtų atlyginti ir E.Barauskaitė, tai rašoma Apeliaciniame skunde.

„Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad tų įrodymų yra pakankamai, kad R.Ivanauskas kurstė Mindaugą Žalimą padėti nužudyti keturis asmenis ir savo veiksmais, patarimais, pažadėjimu paslėpti padarė tas veikas, kurios buvo inkriminuotos jam“, – yra sakiusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė. Tuo metu E.Barauskaitę  pripažinti kalta byloje surinktų įrodymų nepakanka.

Prokuratūra kauniečius R.Ivanauską ir E. Barauskaitę  kaltino sukursčius padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką – jie esą ragino D.Kedį 2009 metų rudenį nužudyti teisėją J.Furmanavičių, V.Naruševičienę, L.Stankūnaitę ir A.Ūsą.

Jie kaltinti dar ir tuo, kad planuojant nužudymus, davė patarimų dėl jų eigos, rado galimą bendrininką, kartu su D.Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D.Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų.

Anot prokuratūros, R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė dalyvavo išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes. D.Kedys įtariamas nužudęs J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A.Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo per nelaimingus atsitikimus.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad R.Ivanauskas su E. Barauskaite  ir D.Kedžiu atvyko pas M.Žalimą ir įkalbinėjo jį padėti D.Kedžiui „žudyti velnius“, išdėstė, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teisėjo J.Furmanavičiaus, po to važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas vyrą, kurį jie kaltino pedofilija. Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės.

„Taip. Priimant šitą nuosprendį buvo pasisakyta, kokios veikos buvo padarytos, todėl teismas tam tikra prasme neišvengė ir pasisakymo, kas tas veikas padarė: kas nužudė J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę. Kadangi kaltinamiesiems buvo inkriminuojama tik kurstytojo ir padėjėjo vaidmuo, todėl teismas turėjo pasisakyti, kas apskritai buvo padaryta, kas galbūt padarė tas veikas“, – sakė teisėja D.Kazlauskienė, žurnalistų paklausta, ar teismas, kaip prašė prokuroras, įvertino D.Kedžio elgesį.

„R.Ivanauskas šiuo metu yra visiškai aklas, ką patvirtino ekspertizės. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad R.Ivanauskas veikų darymo metu taip pat buvo prastos sveikatos – matė ar silpnai matė, jo rega nesutrukdė daryti šias veikas, todėl teismas nemato reikalo, galimybės atleisti nuo paskirtos bausmės“, – sakė teisėja D.Kazlauskienė.

Jo rezultatų laukiama maždaug po mėnesio. Tačiau neseniai vyko ministro pokalbiai su policijos generaliniu komisaru ir policijos profesinių sąjungų vadove apie policijoje vykstančią reformą, kuri vertinama nevienareikšmiškai. Taigi, apie reformą ir galimybes užtikrinti ne tik pačių pareigūnų, bet ir kartu visuomenės saugumą „Savaitėje“ su buvusiu policijos generaliniu komisaru Visvaldu Račkausku.

– Tai, kas šiandien vyksta policijoje, turiu galvoje reformą, yra ydinga ar tai greičiau policininkų nenoras dirbti naujomis sąlygomis? Natūralu, kad žmogus prie naujo sunkiai pripranta ir kartais netgi priešinasi.

– Policijos reforma panaši į savitikslį interpretavimą, kuriant visiškai naują modelį gyvų darbuotojų atleidimo sąskaita. Nueita paprasčiausiu keliu, kai skelbiama reforma, įteikiami įspėjimo apie atleidimo terminą lapeliai, po keturių mėnesių jie atleidžiami. Tie, kurie nesutinka su jiems pasiūlytomis pareigomis arba tie, kuriems nepasiūlomos naujos pareigos – išeina.

– Norite pasakyti, kad daugiausia pradirbę pareigūnai, turintys ilgametę patirtį, šitos reformos metu yra lengva ranka išmetami į gatvę? Ar jiems sudarytos tokios sąlygos, kad jie išeitų?

– Aš teigiu, kad pagal turimus skaičius, žinoma, mano turimus skaičius, per paskutinius metus buvo atleista apie tūkstantis pareigūnų. Jie nesutinka su tuo, kas jų laukia. Nesutinka su būsimo universalaus policininko modelio sukūrimu.

Galiu grįžti į istoriją. Universalaus policininko modelis buvo bandomas kurti, berods, 2001 m., kai Šiaulių policijos komisariato pavyzdžiu buvo bandomas padaryti eksperimentas, panaikinant Kelių policijos padalinius ir visas viešosios policijos funkcijas delegavus universaliam patruliui. Tas eksperimentas vyko, ir, kaip pasirodė vėliau, buvo padarytos išvados, kad eksperimentas nepasiteisino.

– Kodėl?

– Per sudėtinga viešosios policijos patruliui vykdyti funkcijas ir kelių policijos srityje. Tas darbas reikalauja specialių teorinių, praktinių ir taktinių žinių. Taip pat – taktinių mokymų, kaip stabdyti automobilį, kur, kokioje vietoje, kaip elgtis, kad policijos pareigūnas būtų saugus. Šiandien rodomi siužetai kelia pasibaisėjimą, kaip neprofesionaliai kelių policijos pareigūnai stabdo pažeidėją, patys iššaukia galimas grėsmes, elgiasi visiškai priešingai, nei turėtų elgtis.

Prieš darant reformą policijos pareigūnai turėtų būti rengiami. Po to, kai jie bus parengti, galima kalbėti apie universalaus policininko modelio įvedimą. Bet dar ne viskas. Dar yra taktika – taktika stabdyti automobilį, taktika patikrinti, taktika sulaikinėti, neutralizuoti. Ir visai kita taktika – kaip tai atlikti laukuose, miške, bute, name, dirbtuvėse ir t. t. Ten taikoma visai kitokia taktika. Vėlgi, svarbu, ką daro vienas pareigūnas, ką daro jo porininkas. Tai yra visiškai kitokie mokslai, kitokios galimybės.

Norėčiau grįžti prie to universalaus policininko modelio kūrimo. Šiaulių atvejis 2001 m. nepasiteisino ir jis buvo atšauktas. Vėl buvo grįžta (nepamenu kuriais metais) prie Kelių policijos padalinių atkūrimo su tomis pačiomis funkcijomis, pavadinimu ir specializacija, nes jie yra mokomi to, ką jau vardijau. Be to, jie dar mokomi surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. Kaip pateikti įrodymus, kad jie būtų 100 proc. objektyvūs, teisingi, teisėti ir nebūtų nuginčyti teisme.

Ar moka universalus policininkas tai panaudoti? Čia kalbu tik apie kelių policijos sritį, o administracinė teisena – kontrabandinės cigaretės, alkoholis, įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai ir t. t. O baudžiamoji? Ar gali, universalus policijos pareigūnas, parengtas dirbti patruliu, kelių policininku, kvalifikuotai apžiūrėti nusikaltimo įvykio vietą? Manau, kad tikrai negali.

Tai atskiras mokslas, atskira taktika, atskiros žinios. Mane jaudina tai, kad jau akivaizdžiai matomos neigiamos reformos pasekmės. Kad ir nusikaltimų skaičiaus fiksavimas ir nusikaltimų ištyrimas. Pernai, 2015 m., buvo ištirta daugiau kaip 6 tūkst. nusikalstamų veikų mažiau, negu prie porą metų. Tai rodo, kad atsirado didžiulės policijos ikiteisminio tyrimo problemos.

– Bet galbūt visa tai būtų galima pateisinti – ir to universalaus policininko kūrimą, ir problemas ištiriant bylas – kad yra amžina problema – lėšų stoka?

– Visais laikais policijai pinigų trūko. Šiandien viskas suvedama tik į pinigus – mėra pinigų, nėra problemų arba nieko nedarome, bus pinigai, tada darysime. Tai ydinga praktika. Šiandien policijos pareigūnai yra demotyvuoti dėl tų priežasčių, kurias aš sakiau, – jų kolegos atleisti, likę dirbti nežino, ar jie rytoj dirbs.

– Galime daryti išvadą iš to, ką aš girdžiu iš jūsų, kad ta reforma visada užkliūna ir sulaukia nemažos kritikos ne todėl, kad trūksta pinigų, o todėl, kad trūksta užtikrintumo ir strategijos jos vykdytojų ir sumanytojų galvose?

– Manau, kad taip. Mano žiniomis, dabartiniai ir buvę vadovai paėmė britų modelį, kuris, manau, ne visiškai tinka mūsų valstybei. Reikėtų šią reformą sustabdyti ir kuo greičiau. Reikėtų padaryti policijos veiklos bei vadovavimo ir administravimo auditą, ir tada spręsti, į kokį modelį turėtų orientuotis policija.

Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus reikalų ministras eina į visiškai priešingą pusę – į policijos etatų didinimą, į naujų policijos etatų įsteigimą su konkrečia paskirtimi, konkrečiomis funkcijomis, konkrečiomis užduotimis. Tai specializuoti padaliniai. Mes einame į priešingą pusę. Esant šiandieninei situacijai, kai artimiausiose valstybėse vyksta teroristiniai išpuoliai, sprogdinimai, žudymai, užpuolimai, kai pradeda slėgti nelegali migracija, kai jau slegia (Lietuvą ypač slegia) narkotikų verslas, mes mažiname policijos pareigūnų skaičių.

Tikrai nesutinku su tokia nuomone. Žinoma, tai yra individualus požiūris, bet, kaip jau matau iš dirbančių policininkų, jie galvoja tą patį. Keistis reikia, reikia tobulėti, bet ne gyvų, patyrusių žmonių sąskaita.

– Ačiū jums už šitą pokalbį.

Jis kandidatuos vienoje iš Vilniaus vienmandačių apygardų, kurioje bus nuspręsta ir patvirtinta artimiausiame partijos tarybos posėdyje.

„Džiaugiuosi, kad prie mūsų prisidėjo patyręs teisėsaugininkas, kriminalistas, kovotojas su nusikalstamumu“, – partijos pranešime teigia A. Zuokas.

„Turiu didelę patirtį, visą gyvenimą dirbau už teisingesnę ir saugesnę Lietuvą. Savo patirtį ir žinias teisėsaugos srityje galėčiau pritaikyti įstatymų leidyboje“, – savo ruožtu sako V. Račkauskas.

V. Račkauskas be darbo policijoje yra ėjęs prezidento Rolando Pakso patarėjo pareigas, dirbęs advokatu.

V. Račkauską su keliais buvusiais kolegomis prokurorai kaltino netinkamai reagavus į Mindaugo Žalimo pranešimą apie Drąsiaus Kedžio planuojamas žudynes Kaune 2009 metų rudenį. V. Račkauskas tuo metu ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas. Du teismai pareigūnus išteisino. Išteisinamasis nuosprendis galioja, tačiau jį dar galima skųsti.

V. Račkauskas anksčiau yra sakęs, kad jo atleidimo iš darbo siekė buvęs policijos generalinis komisaras ir buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) taip pat kandidatuos Vilniuje.

Seimo rinkimai vyks 2016 metų spalį.

Keršijo už papeikimą?

Baigėsi teisininkų amžiaus byla vadinama Kauno žudynių bylą tyrusių buvusių ir tebedirbančių policijos pareigūnų baudžiamosios bylos teismo procesai. Po puspenktų metų tyrimo ir teismų maratono Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam ilgamečiam generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, taip pat šiame biure vis dar atsakingas pareigas einančiam pareigūnui Dariušui Sinkevičiui, jo vadovui, valdybos skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui ir neseniai kriminalistų gretas palikusiam Vitalijui Vitkovskiui.

"Viso šio tyrimo, baudžiamosios bylos taikinys buvau aš. Man labai apmaudu, kad šie keturi vyrai teisiami kartu su manimi, nes tikslas buvo atleisti mane", – pirmos instancijos teisme sakė V.Račkauskas. Jis neslėpė, kad susidorojimo iniciatorius buvo tuometis jo viršininkas, policijos generalinis komisaras S.Skvernelis.

"Iš pradžių šis buvęs pareigūnas puolė aiškinti, kad su juo susidoroti siekė nusikaltėlių pasaulis. Po to aiškino, kad sąmokslą prieš jį rezgė imuniteto tarnyba, Kriminalinio biuro jaunimas. Dabar ištraukė naują versiją, esą aš norėjau su juo susidoroti. Tai nesąmonė", – į V.Račkausko tvirtinimus tada atsikirto S.Skvernelis.

Išteisintas V.Račkauskas "Kauno dienai" prisipažino nežinantis ir nenumatantis priežasčių, kodėl tarp jų perbėgo juoda katė. Gal S.Skvernelis keršijo už maždaug prieš septyniolika metų jam V.Račkausko suraitytą papeikimą, kai būsimasis ministras dirbo Trakų kelių policijoje? Gal, atitaria V.Račkauskas.

S.Skvernelis policijos generaliniu komisaru buvo paskirtas 2011 m. kovo pradžioje. Tada į savo uošviją Marijampolę S.Skvernelis išsiuntė LKPB viršininko pavaduotoją, policijoje išdirbusį per 20 metų, T.Ulpį "kelti vietos policijos lygio", nors apskritis kriminaliniais įvykiais iš kitų neišsiskyrė.

"Aš pajutau, kad mane tyliai šalina nuo vadovavimo kriminalinei policijai – aplenkdami mane, informaciją perduoda tiesiai S.Skverneliui, kriminalistai tariasi su juo. Tapau lyg ir nereikalingas", – "Kauno dienai kalbėjo V.Račkauskas. Jis, beje, su T.Ulpiu vienu metu kartu dirbo tuometiniame Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate.

2011-ųjų vasarą Policijos departamente pasklido kalbos, kad kai kurie pareigūnai gali būti slapčia neteisėtai sekami. Tada žurnalistų klausiamas S.Skvernelis neigė faktą, tačiau rugpjūčio pradžioje departamente įkūrė Imuniteto tarnybą. Jos funkcija – vidaus struktūros apsauga nuo išorinio poveikio. Struktūra, kuriai buvo suteiktas operatyvinės veiklos subjekto statusas, buvo tiesiogiai pavaldi tik S.Skverneliui. Būtent šios struktūros pareigūnai vėliau ir tyrė vadinamąją pareigūnų bylą. Tyrė, norėdami visą kaltę suversti V.Račkauskui.

Ikiteisminio tyrimo nepradėjo

Kad S.Skvernelis sako netiesą kalbėdamas, esą neturėjo tikslo susidoroti su V.Račkausku, pastarojo įžvalgos patvirtintos policininkų bylos nagrinėjimo metu, teismui išreikalavus naujų įrodymų ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Paaiškėjo, kad 2011-ųjų vasaros pabaigoje televizijos laidų kūrėjas ir žurnalistas Kristupas Krivickas buvo iškviestas pas S.Skvernelį. Pastarasis žurnalistui davė suprasti, kad V.Račkausko iniciatyva jo atžvilgiu neva buvo vykdomas nesankcionuotas, neteisėtas sekimas, o šio persekiojimo tikslas – pripaišyti jam bylą dėl Drąsiaus Kedžio kurstymo žudyti. K.Krivickas buvo informuotas, kad dėl viso šito Imuniteto valdyboje jau atliekamas tyrimas.

"S.Skvernelio tikslas buvo galbūt dirbtinai sukiršinti žurnalistą su manimi, tikintis, kad jis pasinaudos savo galimybėmis ir ras būdų per savo kuriamas laidas apkaltinti mane dėl neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Tačiau tais metais ne vieną reportažą apie įvykius Garliavoje televizijos žiūrovams parengęs K.Krivickas, atrodo, perprato tokio lygio žaidimą, nepasidavė pigiai provokacijai ir bendravimo su S.Skverneliu aplinkybes pirmiausia papasakojo tuomečiam Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkui Konstantui Rameliui, o po to ir policijos tyrėjai Audronei Gecevičienei kitoje byloje", – sakė V.Račkauskas.

Pašnekovas teigė, kad jam keista, kodėl pagal šį epizodą prokurorai nepradėjo ikiteisminio tyrimo, nes akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais S.Skvernelis galbūt padarė baudžiamąjį nusižengimą. "Jis atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, arba bent jau pasikėsino padaryti šį nusižengimą. Deja, prokurorai į tokius jo veiksmus niekaip nesureagavo", – kalbėjo V.Račkauskas.

Paklaustas, ar prieš K.Krivicką buvo naudojami kokie nors teismo sankcionuoti operatyvinės veiklos veiksmai, pašnekovas teigė to nežinantis, mat sankcijos tokiems veiksmams į teismą kreipiasi prokurorai.

Fabrikavo bylą?

Pareigūnų byloje yra ne vienas liudijimas, kad būtent S.Skvernelio prižiūrimos Imuniteto valdybos vyrai įvairiais būdais bandė rinkti "teisingus" įrodymus prieš V.Račkauską.

Bylos kaltininkas Mindaugas Žalimas, po kurio viešų pasisakymų apie neva policijos pareigūnų nuslėptą informaciją apie D.Kedžio ketinimus žudyti žmones, teisme kalbėjo, kad visa ši istorija galėjo turėti kitą svarbų akcentą ar tikslą – atsikratyti nepageidaujamu žmogumi iš Policijos departamento. Jo teigimu, jam tokios mintys kilo tada, kai vienas iš Imuniteto valdybos darbuotojų Generalinės prokuratūros rūkomajame atvirai pasidžiaugė, kad caras nuverstas.

Caras – tai daugiau negu 25 metus milicijoje ir policijoje tarnavęs V.Račkauskas, kuris kilus skandalui buvo priverstas atsistatydinti.

"2011 m. rudenį pasigirdo kalbų, kad V.Račkausko dienos jau suskaičiuotos", – teisme parodymus davė T.Ulpis.

Išteisintas ir iki šiol Policijos departamente dirbantis D.Sinkevičius teismui sakė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui buvo iškviestas pas dabartinį LPKB viršininko pavaduotoją Andžejų Roginskį, kur kabinete jau sėdėjo Imuniteto valdybos tuometis viršininkas Donatas Malaškevičius. Abu vyrai reikalavo duoti parodymus prieš V.Račkauską, žadėdami tokiu atveju jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pas šiuos pareigūnus buvo iškviestas apklausai ir dabar teismų išteisintas V.Vitkovskis. "Jie siūlė duoti "teisingus" parodymus, siūlė laidavimą. Siūlė apkaltinti V.Račkauską, duoti neteisėtus parodymus. Bet aš atsisakiau", – teisme kalbėjo V.Vitkovskis.

"Nors A.Roginskis tėra Policijos kriminalinio biuro viršininko pavaduotojas, faktiškai biurui vadovauja jis. D.Malaškevičiui buvo savotiškai atsidėkota – jis paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju. Šalutinį, o gal ir nevisiškai vaidmenį šioje istorijoje suvaidinęs buvęs S.Skvernelio pavaduotojas Algirdas Stončaitis laimėjo Vidaus reikalų ministerijos kanclerio konkursą, kitas buvęs pavaduotojas Renatas Požėla vadovauja pasienio tarnybai. Savotiškai visiems atsidėkota? Neatmesčiau tokios galimybės", – pastebėjo V.Račkauskas.

Jis atkreipė dėmesį ir į S.Skvernelio policijos reformą. Šios pertvarkos vaisiai jau noksta: rajonų policijos komisariatai užrakinami septynioliktą vakaro, o įvykus rimtesniam nusikaltimui nukentėjusiesiems reikia ilgai laukti budinčio policijos ekipažo.

"Susidaro įspūdis, kad Kriminalinė policija naikinta tikslingai. Statistika rodo, kad pastaruoju metu neištiriama net kelių tūkstančių sunkių nusikaltimų – to nebūdavo anksčiau", – sakė V.Račkauskas.

S.Skvernelis: kaltės niekam nereiškiau

"Kauno dienos" paprašytas išsakyti savo nuomonę apie bylą, kurioje buvę jo pavaldiniai išteisinti, šiaip žodžio kišenėje neieškantis Saulius Skvernelis tapo mažakalbis. "Džiaugiuosi, kad išteisino", – toks trumpas buvo politiko karjerą pasirinkusio pareigūno atsakas.

Priminus, kad anksčiau jis viešai netiesiogiai pareigūnus kaltino, S.Skvernelis prakalbo teisine kalba: "Aš nesu prokuroras ar tyrėjas ir kaltės niekam nereiškiau. Ikiteisminis tyrimas surinko duomenis, perdavė teismui. Yra teismo sprendimas, ir viskas, taškas."

Ne prokuroras, o policijos generalinis komisaras S.Skvernelis viešai yra pareiškęs: "Policijos autoritetui padaryta žala, kurią vargu ar mes greitu laiku išsivalysime." Kartu jis teigė, kad sulaužyti ir šioje istorijoje minimų žmonių likimai.

S.Skvernelis vieninteliu žodžiu – melas – neigė, kad anksčiau žurnalistui K.Krivickui davė suprasti, kad jis yra neteisėtai sekamas. Politikas atsisakė komentuoti byloje esančius duomenis, kad tuo metu jam pavaldžios Imuniteto valdybos pareigūnai įkalbinėjo savo kolegas duoti melagingus, tačiau tyrimui naudingus parodymus prieš V.Račkauską: "Nesu ikiteisminio tyrimo tyrėjas, netyriau bylos."

Paklaustas, kaip vertina permainas policijoje, kai rajonų policijos komisariatai užrakinami nesulaukus vakaro ir juose niekas nebudi, S.Skvernelis teigė nesąs tokios pertvarkos iniciatorius ir siūlė kreiptis į jo įpėdinį, policijos generalinį komisarą Liną Parnavą. Tiesa, politikas pamiršo, kad reorganizacija vyko, kai jis buvo vidaus reikalų ministru, o L.Parnavas buvo jam pavaldus.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį baigė nagrinėti bylą dėl piktnaudžiavimu tarnyba ir kitais nusikaltimais išteisintų buvusių ir esamų policijos pareigūnų. Teismo sprendimas bus skelbiamas spalio 20 dieną. Po apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.

Buvę pareigūnai prašo palikti išteisinamąjį nuosprendį, o kaltinimus dėl netinkamos reakcijos į planuojamas žudynes Kaune vadina nepagrįstais. Policininkus išteisinusį apylinkės teismo nuosprendį apskundė Generalinė prokuratūra.

Palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą baigiamosiose kalbose prašė visi penki pareigūnai šioje byloje, tarp jų - buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas ir buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis.

Tuo metu valstybės kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verenius teismo prašė panaikinti pernai gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį bei skirti išteisintiesiems policijos atstovams tas pačias bausmes, kurių prašyta žemesnės instancijos teisme.

„Pirmosios instancijos teismo nuosprendis kaltinimo požiūriu neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl prašome panaikinti nuosprendį ir priimti naują kaltinimą“, - yra sakęs A.Verenius.

Kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, piktnaudžiavimu ir dokumento klastojimu įtariamam buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui V.Račkauskui siūloma skirti daugiau nei 13 tūkst. eurų baudą. Tokią pat baudą siūloma skirti ir buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui T.Ulpiui, jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Piktnaudžiavimu kaltinamiems Kriminalinės policijos biuro pareigūnams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui siūloma skirti po 9,4 tūkst. eurų baudas. Jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui, kaltinamam piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir tarnybos pareigų neatlikimu, - apie 11,2 tūkst. eurų baudą.

Kaltinimas dėl dokumentų klastojimo buvo siejamas su epizodu, kai Generalinė prokuratūra raštu užklausė policijos, ar anksčiau gauta informacijos apie galimus žmogžudystėmis Kaune įtariamo Drąsiaus Kedžio bendrininkus. Įtariama, kad buvę aukšto rango Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai veikė kaip bendrininkai.

Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, kreipėsi į Policijos departamentą, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su Jonu Furmanavičiumi ir Violeta Naruševičiene.

Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir jis buvo išsiųsta prokurorams.

Iš tikrųjų D.Kedžio draugas Mindaugas Žalimas prieš žudynes kreipėsi į Policijos departamentą, suteikė pareigūnams informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai įforminta, nebuvo atlikta oficiali šio asmens apklausa.

Pareigūnai savo kaltę visą laiką neigė.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė įrodymų tyrimą byloje dėl galimo policijos pareigūnų pareigų neatlikimo reaguojant į planuojamus nužudymus 2009 metais Kaune. Penktadienį baigiamąją kalbą pradėjo sakyti prokuroras Arūnas Verenius.

„Kaip bebūtų gaila, teisiami pareigūnai, jie tiria nusikaltimus, bet dabar reikia vertinti jų klaidas. Byla sudėtinga ne dėl apimties, o dėl veiksmų vertinimo“, - kalbos pradžioje sakė prokuroras. Posėdyje prokuroras aptarė buvusiems ir esamiems pareigūnams pareikštus kaltinimus, liudytojų parodymus, byloje esančią medžiagą.

Ilgos apimties baigiamosios kalbos penktadienį prokuroras sakyti nebaigė. Tikėtina, kad bausmės buvusiems ir esamiems pareigūnams bus pasiūlytos kitame posėdyje, kuris turėtų vykti pirmadienį.

Esami ir buvę policijos pareigūnai teigia, kad jie nepadarė jokių nusikaltimų.

„Pilnus išsamius parodymus aš jau daviau. Nelabai ką aš turėčiau pridurti. Kaltinimai paremti neteisingais Mindaugo Žalimo parodymais. Kaltinimai niekaip nedera su logika ir sveiku protu“, - teismui ankstesniame posėdyje yra sakęs buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.

Jis sakė, kad jis ir jo kolegos užjaučia Stankūnus, tačiau teisingumo vardan prašė prisiminti, kad policijos dėka nebuvo įvykdyta daugiau pasikėsinimų, nes, sužinoję pavardes asmenų, kurias skunduose vardijo Drąsius Kedys, policininkai ėmė juos saugoti.

„Objektyviai įrodyta, kad nė vienam iš mūsų V.Naruševičienės pavardė nebuvo žinoma - visai tai buvo prokuratūroje, Seime, televizijoje. Nė vienas prokuroras nepaskambino ir nepasakė, kad saugokit V.Naruševičienę. Būčiau žinojęs, būčiau prisiėmęs atsakomybę“, - kalbėjo V. Račkauskas.

Jis teigė, kad policijos taikytus veiksmus ieškant D.Kedžio galima naudoti mokant būsimus policijos pareigūnus kaip metodinę medžiagą, kaip vadovėlį, nes iki tol tokie veiksmai policijos istorijoje nebuvo atliekami.

Kaltinimai esamiems ir buvusiems pareigūnams pateikti dėl jų veiksmų reaguojant į planuojamus teisėjo Jono Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymus 2009 metų rudenį.

Praėjus maždaug trejiems metams M.Žalimas pareiškė prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus įspėjęs policijos vadovybę, tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų joms kelią.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 metų lapkritį Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir tuoj pat perduotas Generalinei prokuratūrai.

Drąsius Kedys kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą D.Kedys kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.

Pasak kaltinamojo Tomo Ulpio, liudininkai matė, kad žudynes Kaune vykdė du žmones, viena nenustatyto asmens byla yra išskirta.

Byloje dėl galimo pareigų neatlikimo reaguojant į planuojamus nužudymus Kaune teisiami esami ir buvę policijos pareigūnai pirmadienį pradėjo duoti parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėjas Valerijus Paškevičius prieš prasidedant apklausai pareiškė, kad kiekvieno žmogaus su antpečiais pareiga atsakyti už tai, ką padarė ir gintis nuo to, ko nepadarė.

Pirmasis parodymus davė buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. Savo liudijimo pradžioje jis išreiškė apgailestavimą, kad dėl jo dar keturi policininkai turėjo sėsti į kaltinamųjų suolą, o teisiami dėl to, kad jo atleidimo iš darbo siekė dabartinis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

"Viso šio tyrimo, baudžiamosios bylos taikinys buvau aš. Man labai apmaudu, kad šie keturi vyrai teisiami kartu su manimi, nes tikslas buvo atleisti mane", - sakė V.Račkauskas.

Jis teigė, kad jokios informacijos apie planuojamus nužudymus policija iš anksto nebuvo gavusi, o to, kad praėjus ketveriems metams po įvykių jam teks stoti prieš teismą, nė neįsivaizdavęs. Jis tikino, kad niekam nėra davęs jokių neteisėtų nurodymų, o dviem žmogžudystėmis įtariamam Drąsiui Kedžiui surasti policija dėjo maksimalias pastangas.

Jis pasakojo, kad 2009 metų rugsėjį kitas generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis pakvietė jį pasikalbėti su kažkokiu asmeniu. V.Račkauskas teigė tuo metu buvo užsiėmęs, todėl į susitikimą nusiuntė Kriminalinės policijos biuro vado pavaduotoją Tomą Ulpį. Šis vėliau jam pasakė, kad gauta informacija nekonkreti, "kaip per pilnatį". Vis dėlto T.Ulpis nusprendė apsilankyti pas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių.

"Mindaugo Žalimo pavardę aš sužinojau tik 2011 metais", - tikino kaltinamasis.

Paaiškėjus, kad nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius, iškelta versija, jog nusikaltimas įvykdytas dėl teisėjo darbinės veiklos. Tais metais pareigūnai Bulgarijoje sulaikė Kauno nusikalstamo pasaulio atstovą Henriką Daktarą. Tik vėliau jam vykstant į Kauną skambinę policijos ir prokuratūros pareigūnai pateikė žinių, kad su J.Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienė nužudymais gali būti susijęs garliaviškis D.Kedys.

"D.Kedžio paieška nedelsiant buvo pradėta - ieškojome ginkluoto ir labai pavojingo asmens", - teisme sakė V.Račkauskas.

Jis pasakojo, kad netrukus kreipėsi į žiniasklaidą. Per pirmą viešą kreipimąsi V.Račkauskas rankose turėjo D.Kedžio paso nuotrauką, suklydo sakydamas, kad ieškomas yra Vytautas Kedys, bet paskui per spaudos konferenciją šią klaidą ištaisė.

"Ta klaida patvirtina, kad nieko iki tol nežinojau apie D.Kedį", - duodamas parodymus sakė kaltinamasis.

Anot jo, vėliau gauta informacijos, kad įtariamasis gali slapstytis užsienyje. V.Račkauskas sakė, jog buvo susitikęs bent su šešių valstybių kriminalinės policijos vadovais, kad jie padarytų paslaugą Lietuvos policijai.

"Kad ta paieška būtų paskelbta ne tik policijos lygmenyje, bet viešai paskelbta, kad ieškoma patekusių į prioritetinių ieškomųjų sąrašą jų valstybėse", - apie savo pastangas ieškant D.Kedžio pasakojo V.Račkauskas.

Tikslą pareigūnas pasiekė - ieškomo D.Kedžio nuotraukos buvo paskelbtos Ispanijos ir dar vienos valstybės žiniasklaidoje. Po šio viešo nuotraukų paskelbimo, V.Račkausko manymu, D.Kedžiui tapo neįmanoma slapstytis tose valstybėse.

Tačiau buvęs pareigūnas pareiškė, kad, ieškodama D.Kedžio, policija atkreipė dėmesį, jog informacija apie jo paiešką nuteka ir nuteka net informacija apie planuojamus pareigūnų veiksmus.

Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas savo parodymus baigė prašymu jį išteisinti.

Po V.Račkausko apklausos parodymus duos ir buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas T.Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis. Jų apklausos vyks kitų metų vasarį.

Teismo posėdyje pirmadienį dalyvavo ir dvi nužudyto teisėjo J.Furmanavičiaus seserys - Regina Burneikienė bei Elvyra Rastenienė. Moterys teigė, kad jų motiną Anelę Furmanavičienę po sūnaus netekties ištiko šokas, stipriai pablogėjo sveikata. Motina ne tik neteko brangaus sūnaus, bet ir pagalbininko ūkyje. Netektį skaudžiai išgyvena visa šeima.

Teisėjas V.Paškevičius informavo, kad pavyko telefonu susisiekti su liudytoju, kuris išvykęs į užsienį. Teismas buvo praradęs viltį išsikviesti liudytoją į posėdį, tačiau paaiškėjo, kad gruodžio 16-28 dienomis jis lankysis Lietuvoje, tuomet jis dar bus apklaustas Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja galimų Kedžio bendrininkų bylą. Vilniaus miesto apylinkės teisme liudytojas bus apklaustas gruodžio 17 dieną.

Kaltinimai esamiems ir buvusiems pareigūnams pateikti dėl jų veiksmų reaguojant į planuojamus teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymus. 

Mindaugas Žalimas pareiškė prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus įspėjęs policijos vadovybę, tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų joms kelią.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai lapkritį Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir tuoj pat perduotas Generalinei prokuratūrai.

D.Kedys kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą D.Kedys kaltino pedofilija. Dviejų instancijų teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.