„Rusija dėl to jausis nebaudžiama ir tiesiog tęs savo veiksmus“, – sakė jis, pridurdamas, kad Rusijai taip pat atsivers naujų galimybių.

Praeityje buvęs profesionalus boksininkas, 52 m. V. Kličko tai pasakė per pertrauką tarp šeštosios Leipcige (Vokietija) vykstančios Vokietijos ir Ukrainos savivaldybių bendradarbiavimo konferencijos renginių. Tris dienas trunkantis susitikimas baigsis trečiadienį.

Mes kovojame ir už mūsų ateitį Europoje.

Meras sakė su nerimu laukiantis ateinančių mėnesių, kai Ukrainai teks jau trečią žiemą mėginti atremti plataus masto invaziją Rusijos invaziją.

„Mane neramina žiema“, – pasakė jis. Politiko teigimu, padėtis jo tėvynėje tėra „gyvenimo iliuzija, kuri bet kurią sekundę gali subliukšti“.

„Ukrainos gyventojai svajoja apie taiką. Atiduoti dalį Ukrainos Rusijai – neįsivaizduojamas dalykas“, – kalbėjo jis.

„Mes kovojame ir už mūsų ateitį Europoje“, – sakė V. Kličko.

2022 m. vasarį Rusijai pradėjus plataus masto Ukrainos puolimą, šalyje tęsiasi nuožmus karas.

Kyjivo mero žodžiais tariant, galo kol kas nematyti. Jo miestas yra gerai pasirengęs artėjančiai žiemai – už tai padėkoti reikėtų ir tokiems miestams partneriams, kaip Leipcigas.

„Tačiau negalime atmesti tikimybės, kad mūsų infrastruktūrą sunaikins rusų raketos“, – perspėjo jis. Tai dar viena priežastis, dėl kurios jis pataria savo miesto gyventojams būti pasirengus blogiausiam ir apsirūpinti maistu, geriamu vandeniu ir šiltais rūbais.

„Pasiruošę turi būti visi“, – sakė jis.

V. Kličko savo feisbuko paskyroje pranešė susitikimo su K. Wanngard metu pareiškęs padėką už Ukrainai, Kyjivui teikiamą paramą ir pagalbą nuo karo bėgantiems ir laikinąją apsaugą Stokholme gavusiems Ukrainiečiams.

„Taip pat aptarėme tolesnį mūsų miestų bendradarbiavimą, įskaitant bendrų projektų vykdymą. Tarp jų – būsima Kyjivo rekonstrukcija ir pagalba socialinių ir humanitarinių reikalų srityse. Be to, mus domina Švedijos patirtis atliekant karių ir veteranų reabilitaciją bei jos turimi šios srities ekspertai“, – nurodė meras.

Švedijos sostinė Stokholmas ir Kyjivas yra miestai broliai. Jų broliavimosi sutartis pasirašyta 1999 m. kovo 24 d.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad šiauriniame ir rytiniame miesto pakraščiuose vyksta mūšiai ir kad „mažas Makarivo miestas ir beveik visas Irpinas jau kontroliuojamas Ukrainos karių“. Irpinas ribojasi su Kyjivu rytuose, o Makarivas yra maždaug už 50 kilometrų į vakarus.

Įnirtingi apsikeitimai artilerijos ugnimi vyko Irpine ir Liutiže į šiaurę nuo Kyjivo, už fronto linijų Irpine vyko didelis aktyvumas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ukrainos naujienų agentūra kalbėjo apie galimą Rusijos kariuomenės apsupimą Irpine, taip pat Bučoje ir Hostomelyje, esančiuose vakariniame Kyjivo pakraštyje.

V. Kličko sakė neturįs išsamesnės informacijos apie vykstančius Ukrainos kontrpuolimus.

Vasario 24 d. į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos sparčiai veržėsi į Kyjivo pakraščius, tačiau jų pastangos apsupti miestą ir į jį įžengti žlugo. „Agresorių taikinys yra Ukrainos sostinė (...) nes miestas yra šalies širdis“, – per spaudos konferenciją miesto parke su vaizdu į Dnipro upę sakė buvęs bokso čempionas V. Kličko. Jis paragino Rusijos karius grįžti namo ir sakė, kad ukrainiečiai yra pasirengę ginti Kyjive kiekvieną pastatą. „Verčiau mirsime, nei klaupsimės prieš rusus ar pasiduosime užpuolikams“, – kalbėjo K. Kličko. „Esame pasirengę kautis už kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną mūsų miesto dalį“.

Trečiadienio rytą buvo bombarduojamas Kyjivo šiaurės vakarų gyvenamasis rajonas, apgadinti keli pastatai ir sužeisti keturi žmonės. Miesto valdžios turimas aukų skaičius rodo, kad nuo invazijos pradžios sostinėje žuvo 73 civiliai, įskaitant keturis vaikus. Dar 297 žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos sostinėje nuo savaitės pradžios galioja komendanto valanda. V. Kličko sakė, kad ši priemonė buvo būtina dėl iš kariuomenės gautos informacijos apie galimas atakas. Jis sakė, kad nuo konflikto pradžios suimta dešimtys diversantų.

 

„Atvykau į Borispolio oro uostą, kur pagal protokolą, kaip sostinės meras, turėjau pasitikti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Kaip kad buvo per ankstesnius jos vizitus į Kijevą. Tačiau šįkart manęs neįleido“, – parašė V. Kličko.

„Žinoma, jėga nesibrausiu. Bet mano mero praktikoje tai pirmas toks atvejis“, – pridūrė jis.

A. Merkel sekmadienį vyksta oficialaus vizito į Kijevą.

„Koronavirusas mane puolė pačiu nepatogiausiu laiku. Mano testo rezultatas šiandien buvo teigiamas“, – parašė jis socialiniuose tinkluose vietos valdžios rinkimų, per kuriuos jis, kaip manoma, bus perrinktas, išvakarėse.

V. Kličko pridūrė, kad „jaučiasi gerai, tačiau turi izoliuotis“.

Buvęs pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas Kijevo mero pareigas eina nuo 2014 metų.

Ukrainoje sekmadienį renkami merai ir vietos tarybos, tačiau balsavimas nevyksta Rusijos aneksuotame Kryme ir šalies rytuose esančiuose regionuose, kuriuos kontroliuoja Rusijos remiami separatistai.

Naujausios apklausos rodo, jog V. Kličko gerokai lenkia savo varžovus.

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje patvirtinti iš viso 343 498 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o 6 391 užsikrėtęs asmuo mirė.

Ukrainoje vietos valdžios rinkimuose dalyvavusių rinkėjų keturių apklausų rezultatai rodo, kad valdančioji koalicija turėtų išsaugoti savo pozicijas vakarinėje ir centrinėje šalies dalyje, nepaisant gyventojų nusivylimo prezidento Petro Porošenkos vyriausybe.

Tuo tarpu šalies pietiniuose ir rytiniuose regionuose rinkėjai balsavo už Opozicijos bloką, sudarytą iš buvusio prorusiško prezidento, kuris buvo nuverstas 2014 metų pradžioje, partijos likučių.

Vyriausioji rinkimų komisija pranešė iki pirmadienio ryto suskaičiavusi tik 30 proc. rinkėjų balsų, o tai rodo, kad, kad ji susiduria su nemenku iššūkiu skaičiuodama daugiau nei 10 tūkst. 700 vietos tarybų narių ir merų rinkimų rezultatus.

Sekmadienį rinkimai įvyko visoje šalyje, išskyrus prorusiškų separatistų kontroliuojamus rytinius Donecko ir Luhansko regionus. Rytiniuose rajonuose, kuriuos atsikovojo vyriausybinės pajėgos, buvę separatistai kėlė savo kandidatūras kaip Opozicijos bloko atstovai.

P.Poroshenkos ir kitos koalicinės partijos po vietos rinkimų tikėjosi sustiprinti savo pozicijas, bet pasirodė, kad tai nėra lengvas uždavinys.

„Jėgų pasidalinimas rodo, kad šalis yra susiskaldžiusi“, – pareiškė politikos apžvalgininkas Volodymyras Fesenka.

Šie rinkimai yra ir tam tikras oligarchų galios testas, lig šiol jie buvo įpratę daryti įtaką rinkimams savo regionuose.

Mariupolyje, didžiausiame Azovo jūros uoste ir plieno pramonės centre, balsavimas sekmadienį žlugo dėl įtampos, kurią sukėlė turtingiausio Ukrainoje žmogaus Rinato Achmetovo įtaka, kai jo pramoniniai holdingai yra šio miesto ekonomikos pagrindas.

Vietinė rinkimų komisija atsisakė priimti balsalapius, kuriuos išspausdino Opozicijos bloką remiančio R.Achmetovo bendrovė.

Politiniai konfliktai privertė atidėti rinkimus dar dviejuose rytiniuose miestuose – Krasnoarmijske ir Svatove. Nauja rinkimų data dar nenurodyta.

Aktyvumas nesiekė 50 procentų

Mažiau negu pusė Ukrainos rinkėjų dalyvavo sekmadienį vykusiuose vietos valdžios rinkimuose, kuriuos temdė kaltinimai dėl sukčiavimo ir balsavimo atšaukimas strateginę reikšmę turinčiame Mariupolio uostamiestyje.

358 miestų merai ir tūkstančiai kitų vietos tarybų pareigūnų bus išrinkti per šį balsavimą, kuris nevyko prorusiškų separatistų kontroliuojamuose rytiniuose regionuose.

Ukrainos centrinė rinkimų komisija pirmadienį pranešė, kad rinkimuose dalyvavo beveik 13,8 mln. (46,62 proc.) iš 26,7 mln. balso teisę turinčių žmonių, o galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti šios savaitės viduryje.

Rinkimų komisijos anksti pirmadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad rinkėjai buvo aktyviausi šalies vakariniuose regionuose: daugiausiai balsavo Ternopolio (56,5 proc.) ir Lvovo (56,31 proc.) srityse.

Mažiausias rinkėjų aktyvumas buvo Donecko (31,65 proc.) ir Luhansko (35,27 proc.) srityse, kurių didžiąją dalį kontroliuoja separatistai.

Sostinėje Kijeve balsavo 41,87 proc., o Kijevo srityje – 49,83 proc. registruotų rinkėjų.

Pirmą kartą per Ukrainos istoriją miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 90 tūkst. rinkėjų, rinkimai vyksta dviem ratais, jeigu pirmajame nė vienas iš kandidatų negaus 50 proc. balsų. Tokių miestų, preliminariais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, yra maždaug 38; pirmiausia tai yra Kijevas ir sričių centrai.

Šie vietos valdžios rinkimai iš dalies laikomi prezidento Petro Porošenkos ir jo valdančiosios koalicijos darbo įvertinimu.

Prezidento nesugebėjimas suvaldyti nedidelės grupės oligarchų, kurie, kaip mano daugelis, galiausiai turi daugiausia svertų lemti šalies ateitį, smarkiai nusmukdė milijardieriaus konditerijos pramonės magnato P.Porošenkos populiarumą, kuris dabar yra daugiau nei perpus mažesnis nei tada, kai jis pernai gegužę tapo valstybės vadovu.

P.Porošenka kaltino prorusišką Opozicijos bloką rinkimų tvarkos pažeidimais, o balsavimas Mariupolio uostamiestyje buvo atšauktas.

„Kaip rodo mano informacija, buvo vykdomas kažkoks klastojimas, o mes tikrai to negalime leisti“, – sakė prezidentas sakė.

P.Porošenkos partijos „Solidarumas“ pareiškime sakoma, kad rinkimai Mariupolyje „buvo nutraukti ... dėl netinkamo rinkimų biuletenių parengimo, jų spausdinimo, skaičiaus kontrolės ir patikimo saugojimo nebuvimo“.

Kaip jau buvo pranešta, Mariupolio rinkimų komisija atsisakė priimti rinkimų biuletenius, atspausdintus laikraščio „Priazovskij rabočij“ spaustuvėje. Toks sprendimas buvo priimtas dėl rastų suplėšytų biuletenių, taip pat – dėl juose esančių klaidų.

500 tūkst. gyventojų turintis Mariupolis yra strategiškai svarbus miestas, kuris yra sausumos tiltas tarp promaskvietiškų separatistų regionų ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Donecko srities karinės ir civilinės administracijos vadovas Pavlo Žebrivskis sakė, kad pakartotiniai rinkimai Mariupolyje tikriausiai bus surengti lapkričio 15 dieną arba ateinantį sausį.

Dalis Mariupolio gyventojų anksčiau palaikė buvusią valdančiąją prorusišką Regionų partiją. Ta partija buvo paleista, kai jos lyderis prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas pernai vasarį per provakarietiškus Maidano protestus Kijeve ir pabėgo iš šalies.

Daugelis nuverstojo prezidento šalininkų dabar priklauso Opozicijos blokui ir kaltina valdančiąją koaliciją sustabdžius rinkimus, baiminantis pralaimėjimo.

Buvęs V.Janukovyčiaus sąjungininkas milijardierius Rinatas Achmetovas yra pagrindinis darbdavys Mariupolyje. Jo valdoma bendrovė taip pat išspausdino ir skandalo centre atsidūrusius balsalapius.

Tačiau tuo metu, kai energijos kainos buitiniams vartotojams sparčiai kyla, o infliacija perkopė 50 proc., daugelis Ukrainoje klausia, kas nutiko reformoms, kurias vykdyti buvo pažadėta prieš dvejus metus, po Maidano revoliucijos.

Konfliktas su separatistais nusinešė jau apie 8 tūkst. žmonių gyvybių, o dar per 1 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Šalis tebėra prislėgta išsikerojusios korupcijos ir didelio nedarbo. Pasaulio bankas nurodė, kad Ukrainos realus bendrasis vidaus produktas vien šiais metais sumažės 12 procentų.

Apklausos rodo, kad P.Porošenkos partija išlaiko nedidelę populiarumo persvarą tarp koalicijos partnerių, bet prezidento palaikymas blėsta. Tikėtina, kad tai iš dalies susiję su lėtu reformų tempu.

Premjero Arsenijaus Jaceniuko partijos palaikymas sumažėjo iki maždaug 1 proc., nors pernai ją palankiai vertino apie 20 proc. respondentų, todėl ji netgi neiškėlė savo kandidatų šiuose rinkimuose.

Rinkėjų demoralizaciją atspindėjo ir 132 partijos, kurios pagyrūniškais rinkimų šūkiais bei pasitelkusios spalvingus veikėjus stengiasi atkreipti žiniasklaidos dėmesį ir dalyvauti nesibaigiančiuose televizijos debatuose.

Opozicijos blokas, užgimęs iš nuverstos prorusiškos šalies vadovybės pelenų, išpuošė miestų gatves plakatais, kuriuose žadama „Gerovė ir Taika“.

Buvusi 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos lyderė Julija Tymošenko reikalauja „profesionalios armijos ir sąžiningų tarifų“.

Didžiausias politines audras išgyvenusiai ekspremjerei, kuri pasižymi karingu būdu ir vertinama itin prieštaringai, šįsyk turėtų pasisekti geriau nei per pastaruosius parlamento rinkimus spalį, kai jai teko tenkintis tik šešta vieta.

„Manau, kad jeigu „Batkivščinos“ rezultatai bus geri, Tymošenka gali prisijungti prie realios opozicijos ir pasitraukti iš koalicinės vyriausybės“, - pažymėjo Anatolijus Oktysiukas iš Tarptautinio politinių studijų centro Kijeve.

Lietuvos boksininkai sėkmingai kovojo Ukrainoje vykusiame tarptautiniame brolių Vitalijaus ir Vladimiro Kličko vardo turnyre ir apdovanojimus atsiėmė iš daugkartinio pasaulio profesionalų bokso čempiono Vitalijaus Kličko rankų.

Berdičevo mieste jau 17 kartą surengtame jaunimo iki 19 metų turnyre varžėsi boksininkai iš 9 valstybių - Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Kazachstano, Azerbaidžano, Armėnijos, Moldovos, Izraelio ir Rusijos Dagestano respublikos.

Pasak pranešimo, jaunieji Lietuvos boksininkai iškovojo keturis medalius - po vieną aukso ir sidabro bei du bronzos ir komandinėje rikiuotėje užėmė trečią vietą. Į priekį lietuviai praleido tik armėnus ir daugiausia medalių laimėjusius varžybų šeimininkus ukrainiečius.

Įspūdingą pergalę iškovojo Tomas Olberkis. Svorio kategorijos iki 91 kg finale lietuvis antrame raunde nokautavo ukrainietį Volodymyrą Polichovičių ir tapo turnyro čempionu. Pusfinalyje T. Olberkis taškais 2:1 nugalėjo kitą ukrainietį Olehą Danšyną, o ketvirtfinalyje pasiekė pergalę 2:1 prieš Europos jaunimo čempionato prizininką moldavą Kristį Konstantinovą.

Tai antras T. Olberkio laimėtas tokio rango tarptautinis jaunimo turnyras. Pernai T. Olberkis iškovojo auksą Vilniuje vykstančiame tradiciniame Dano Pozniako atminimo turnyre.

Svorio kategorijoje iki 75 kg sidabro medalį iškovojo Vytautas Balsys. Kelią iki finalo lietuvis prasiskynė iškovodamas įtikinamas pergales taškais 3:0 prieš Saidulą Kurbanovą iš Dagestano ir Aleksandrą Dmytrienko iš Ukrainos. Tačiau finale V. Balsį sustabdė ukrainietis Vladas Rolenka - turnyro šeimininkas laimėjo taškais 3:0.

Dar du lietuviai iškovojo bronzos medalius. Prizininkais tapo Dovydas Šernas (svorio kategorija +91 kg) ir Deividas Puodžiūnas (svorio kategorija iki 49 kg). Iš viso brolių Kličko vardo turnyre dalyvavo septyni Lietuvos boksininkai.

"Nesitikėjome iškovoti tiek daug medalių, todėl rezultatai maloniai nustebino netgi mus, trenerius. Aukso medalį lėmęs T. Olberkio nokautas finale tapo tikra turnyro puošmena. Svarbiausia, kad jaunieji boksininkai pasisėmė neįkainojamos patirties, nes turnyre dalyvavo geriausi šalių boksininkai, kurie rengiasi Europos čempionatui. Turnyre kovojo nemažai Europos jaunimo čempionato nugalėtojų ir prizininkų ir netgi pasaulio čempionai", - sakė treneris Stasys Balčiauskas.

Paskutinį kartą brolių Kličko vardo turnyre medalį iš lietuvių laimėjo Eimantas Stanionis. Šiais metais Europos čempionu tapęs E. Stanionis bronzą Berdičeve iškovojo 2012 metais.

Turnyro nugalėtojus ir prizininkus apdovanojo daugkartinis pasaulio profesionalų bokso čempionas Vitalijus Kličko. Karjerą dar tęsiantis jaunesnysis brolis Vladimiras Kličko negalėjo atvykti į turnyrą, nes rengiasi ginti pasaulio čempiono titulą spalio 24 dieną vyksiančioje kovoje su britu Tysonu Fury'iu.

Turnyre Berdičeve sportininkai ir sirgaliai galėjo pamatyti visus brolių Kličko iškovotus pasaulio čempionų diržus profesionalų ringuose. Broliai Kličko lankyti bokso treniruotes pradėjo Panevėžyje, kur tuo metu sovietinėje armijoje tarnavo jų tėvas.

Kijevo centre prie miesto administracijos pastato Kreščatike apie tūkstantis žmonių susirinko į akciją „Baltųjų nosinaičių maršas“, reikalaudami, kad meras Vitalijus Klyčko atsistatydintų.

Pasak naujienų agentūros „Interfax“ reporterio, akcijos dalyviai buvo dviejų kategorijų: daugiausia pensininkai ir apie 100 jaunų žmonių nuo 14 iki 18 metų amžiaus.

Dalyviai nesako, kas juos organizavo, o jaunimas tvirtino „atėję į ekskursiją“.

V.Klyčko šią akciją pavadino mėginimu destabilizuoti padėtį sostinėje.

„Tuo metu, kai Ukrainos rytuose tęsiasi karas, kai šalis kovoja už savo nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, kai Ukrainos miestuose rengiami teroro aktai, Kijeve tęsiasi mėginimai destabilizuoti padėtį. Juk nuo padėties sostinėje priklauso ir padėtis visoje valstybėje“, – kalbėjo V.Klyčko, komentuodamas tai, kad eismas Kreščatike užblokuotas automobiliais.

Pasak Kijevo gerbūvio ir aplinkosaugos departamento direktoriaus Dmytro Bilocerkiveco, akcijos dalyviams buvo mokami pinigai.

„Žmonės gavo po 30 grivinų už valandą. Koordinatoriams už atvestą žmogų pridėdavo dar po 5 grivinas už valandą, o grupių vyresniesiems – po 10. Už dalyvavimą mitinge vienam žmogui teko po 50 grivinų ( per pusantros valandos). Automobiliais užblokavusiems Kreščatiką teikė po 500 grivinų“, – sakė D.Bilocerkivecas.

Pasak jo, tarp organizatorių buvo pastebėti vadinamieji „tituškos“ iš Regionų partijos; buvo ir plakatų „Tokia Europa mums nereikalinga“. Visa tai labai panašu į Kremliaus skatinamą sabotažą. „Kam gi daugiau naudinga klibinti taikų Kijevą?“ – retoriškai klausė D.Bilocerkivecas.

„Baisu, kai prie sostinės merijos renka akciją su tokiais reikalavimais kaip – sumažinti benzino kainas, didinti algas ir pensijas, sustabdyti grivinos smukimą. Provokatoriai šiandien naudojasi sudėtinga ekonomine padėtimi Ukrainoje ir stengiasi panaudoti kijeviečius savo purvinuose žaidimuose“, – sakė meras V.Klyčko.

„Kaip sostinės meras, kuriam kijeviečiai patikėjo rūpintis miesto gyvybine veikla, aš daug kartų esu sakęs, kad darau ir darysiu viską, kad sostinėje būtų tvarka. Kreipiuosi į kijeviečius – raginu neleisti, kad būtumėt panaudojami provokacijose, kuriomis siekiama destabilizuoti padėtį Kijeve ir šalyje“, – pažymėjo V.Klyčko.

Kijevas ruošiasi sunkiai žiemai. Jau dabar akivaizdu, kad turimų dujų daugiabučių šildymui, kurių Ukrainos sostinėje daugiau nei 11 tūkstančių, nepakaks. Trečdalis kijeviečių ir taip jau kurį laiką gyvena be karšto vandens. Miestas alsuoja taupymo režimu. O sprendimas įsigyti individualius vandens šildymo katilus vos nepasibaigė komunaline katastrofa. Paaiškėjo, nusenusi elektros sistema nepajėgi atlaikyti šimtų tūkstančių katilų krūvio.
Tad, šąlant orams, Kijevas vos neliko ne tik be karšto vandens, bet ir be elektros tiekimo. Miesto vadovui Vitalijui Klyčko tai – bene sunkiausias mūšis nei lig šiol bet kuriame bokso ringe.

Pasaulio čempionas, kaip ir visa Ukrainos valdžia, atsidūrė tarsi tarp dviejų ugnių – Kijevo gyventojų, už kurių gerovę atsakingi, ir derybų su skeltanagiu, kuris nori nei daug nei mažai – visokeriopo nuolankumo ir nusižeminimo, o tai prilygsta laisvės kainai.

Tereikia priklaupti bei atgailaujant nulenkti galvą prieš didįjį brolį ir žiemą šalti neteks. Štai ir dilema – patogiai gyventi klūpant, be didesnės vilties vėl kada atsitiesti ar vis dėlto oriai kęsti nepriteklius ir kovoti už savo laisvę iki galo.

Panašiai teko rinktis ir mums 1990 metais, po to kai kovo 11-ąją buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, sovietų vadai už tokį "akibrokštą" mus sumanė pamokyti, paskelbdami Lietuvai ekonominę blokadą. Šiandien ją primena tik knygos pageltusiais, byrančiais lapais, tuo metu išleistos ant paties pigiausio laikraštinio popieriaus.

Vis dėlto Maskvos partinių šulų prognozės nepasitvirtino. Lietuva kažkokiu stebuklingu būdu mobilizavo vidines jėgas ir išgyveno. Ekstremaliomis sąlygomis įsijungė lig tol snaudę verslumo rezervai, galvose užgimė sprendimai, kaip išlikti.

Tai buvo šiandien taip dažnai keikiamas laukinio kapitalizmo priešaušris, kai aktyvūs žmonės rado būdų, kaip ir iš kur pasirūpinti degalais, kitomis būtiniausiomis gėrybėmis. Užsukto "kranelio" grėsmė subliūško dar 1990-ųjų rudenį. Lietuva tada išlaikė laisvės testą.
Ukrainos šis išbandymas dar laukia.

Ketvirtadienio vakarą iš Kijevo atskriejo gerų žinių -  Aukščiausioji Rada nusprendė atšaukti taip vadinamąją "Antiteroristinę operaciją". Saugumo daliniams uždrausta naudoti kovinius ginklus, milicininkai ir „Berkut“ daliniai privalės likti savo pozicijose. Nutarta nutraukti viešojo transporto ir komunikacijos kanalų blokadą. O Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė ES pasiuntiniams esąs nusiteikęs surengti šiais metais pirmalaikius rinkimus.

A.Merkel, B.Obama ir V.Putinas paragino Ukrainoje siekti „politinio sprendimo“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu paragino siekti neatidėliotino politinio sprendimo siekiant rasti išeitį iš Ukrainą krečiančios kruvinos krizės.

„Kanclerė ir prezidentai pasiekė susitarimą paraginti kaip galima greičiau siekti politinio Ukrainos krizės sprendimo ir užbaigti kraujo praliejimą“, - sako Vokietijos vyriausybė pranešime, kuris buvo išplatintas po telefoninių pokalbių tarp Vakarų lyderių ir V.Putino, nesutariančių dėl Ukrainos ateities.

A.Merkel paskambino abiem prezidentams ir pokalbio metu informavo juos apie derybas, kurias trys Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniai – Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos ministrai – vedė su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir opozicijos lyderiais.

V.Janukovyčius leido suprasti ES pasiuntiniams, kad jis esąs nusiteikęs surengti pirmalaikius rinkimus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) nurodė, kad per ES derybas Kijeve buvo žengtas didelis žingsnis siekiant išspręsti Ukrainos krizę.

„Pažanga buvo pasiekta, bet reikšmingi skirtumai liko“, - parašė R.Sikorskis, vienas iš trijų ES pasiuntinių Kijeve.

Baltieji rūmai išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad B.Obama ir A.Merkel „sutarė, jog kritiškai svarbu, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Europos Sąjunga artimiausiomis dienomis toliau palaikytų glaudų ryšį dėl žingsnių, kuriuos mes galime žengti siekdami paremti smurto nutraukimą ir politinio sprendimo, kuris atitiktų geriausius Ukrainos žmonių interesus, radimą.“

V.Janukovyčius nusiteikęs surengti pirmalaikius rinkimus

 Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė ES pasiuntiniams esąs nusiteikęs surengti šiais metais pirmalaikius rinkimus, pranešė ketvirtadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos diplomatijos vadovai anksčiau ketvirtadienį vedė derybas dėl dokumento, kuris „galbūt suteikia kažkokią viltį padėti įveikti smurto grandinę“, sakė D.Tuskas Varšuvoje.

„Be kitų dalykų, buvo sutarta su Janukovyčiumi, kad esama pasiryžimo surengti šiais metais pirmalaikius rinkimus, tiek prezidento, tiek parlamento“, - sakė D.Tuskas po derybų su Laurent'u Fabiusu (Loranu Fabiasu), Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku-Valteriu Šteinmejeriu) ir Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu).

D.Tuskas pridūrė, kad V.Janukovyčius esąs nusiteikęs suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę per artimiausias dešimt dienų ir priimti konstitucijos pataisas iki vasaros.

D.Tuskas sakė, jog opozicijos lyderiai dabar nagrinėja dokumento juodraštį, bet pridūrė, kad „iš tiesų sunku priimti šiuos pasiūlymus rimtai, kai jie pateikiami su prezidento Janukovyčiaus įsipareigojimu“.

ES pasiuntiniai keliais valandas vedė derybas su V.Janukovyčiumi ir su trimis pagrindiniais opozicijos lyderiais Kijeve, o vėliau ketvirtadienį ES nutarė skelbti draudimą keliauti ukrainiečiams, kurių „rankos suteptos krauju“, ir įšaldyti jų sąskaitas.

Ukrainos parlamente opozicija reikalauja vidaus reikalų ministro atstatydinimo

Kijeve vykstančiame neeiliniame Aukščiausiosios Rados posėdyje opozicija reikalauja, kad dar šiandien būtų nustatyta pirmalaikių prezidento rinkimų data, atstatydintas vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharąčenka bei pareikštas nepasitikėjimas generaliniu prokuroru Viktoru Pšonka.

Visa tai iš tribūnos pareiškė partijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) deputatas Oleksandras Turčynovas, pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNN.

Jis dar kartą primygtinai ragino parlamentą sugrąžinti 2004-ųjų konstituciją ir paskirti pirmalaikių prezidento rinkimų datą.

ES nutarė skelbti sankcijas ukrainiečiams, kurių „rankos kruvinos“

Europos Sąjunga ketvirtadienį nutarė skelbti draudimą keliauti ukrainiečiams, kurių „rankos suteptos krauju“, ir įšaldyti jų sąskaitas, pranešė Italijos užsienio reikalų ministrė Emma Bonino (Ema Bonino).

Ji pasakė, kad Ukrainos krizę svarsčiusių ES užsienio reikalų ministrų posėdyje Briuselyje sutarta, kad sankcijos bus paskelbtos „labai greitai, artimiausiomis valandomis“.

Pasak vieno ES diplomato, konkretus asmenų, kuriems taikytinos sankcijos, sąrašas bus sudaromas „priklausomai nuo konkrečių įvykių“. Sankcijos tikrai bus taikomos, sakė jis ir pridūrė, kad buvo „priimtas politinis įsipareigojimas sankcijoms“ ir tam pritarė visų 28 ES narių užsienio reikalų ministrai.

Į minimą sąrašą ketinama įtraukti asmenis, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą, perdėtą jėgos panaudojimą. Tokio sąrašo sudarymas turėtų prasidėti penktadienį, sakė šaltinis.

Kaip nurodo naujienų agentūra „Reuters“, sutarti apribojimai įsigalios artimiausiomis dienomis. Jie bus taikomi asmenims, įsakiusiems ar sumaniusiems smurto veiksmus Kijeve, kur žuvo daugiau kaip 60 žmonių.

Siūlymai uždrausti ginklų eksportą buvo atmesti.

„ES nusprendė skubiai įšaldyti sąskaitas ir uždrausti išduoti vizas asmenims, kurie atsakingi už smurtą ir perdėtą jėgos panaudojimą Kijeve“, – parašė savo paskyroje tinkle „Twitter“ Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas).

Anot E.Bonino, ES šalys taip pat sutarė pasiūlyti medicinos pagalbą ir vizas sužeistiesiems bei disidentams.

Sprendimas skelbti sankcijas priimtas suderinus su trimis dabar Kijeve esančiais ES pasiuntiniais – Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais: Laurent'u Fabiusu (Loranu Fabijusu), Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) ir Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu).

Minėti trys ministrai per kelias valandas Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi bei trimis opozicijos lyderiais.

Pasak ES diplomatų, ministrai Briuselyje taip pat susitarė sustabdyti kovos su riaušėmis įrangos eksportą į Ukrainą.

Kijevo valdžia: per susirėmimus šią savaitę žuvo 67 žmonės

Kijeve per dvi smurto bangas, iš kurių pirmoji kilo antradienį susirėmus protestuotojams ir riaušių milicijai, taip pat šį ketvirtadienį, žuvo mažiausiai 67 žmonės, pranešė Kijevo miesto administracija.

Iki ketvirtadienio popietės „į teismo medicinos ekspertizės biurą atvežti 67 lavonai“, sakoma miesto administracijos pranešime, kuriame pateikiamas didžiausias oficialus smurto aukų skaičius.

Tuo tarpu opozicijos medikai anksčiau skelbė kad 67 protestuotojai žuvo vien tik ketvirtadienį.

Anot Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), į greitosios medicinos pagalbos brigadas kreipėsi 117 žmonių, iš kurių 69 sunkios būklės asmenys buvo hospitalizuoti.

JAV yra „pasipiktinusios“, kad Ukrainos vyriausybės pajėgos šaudo į protestuotojus

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad yra „pasipiktinę“, jog Ukrainos pajėgos Kijeve po trumpų paliaubų nukreipė kovinius ginklus į protestuotojus.

Baltųjų rūmų atstovas Jay'us Carney'is (Džėjus Karnis) paragino vyriausybę atitraukti savo pajėgas nuo fronto linijų Ukrainos sostinėje. Vis tik atstovo pareiškime nenurodoma, kokių pasekmių gali tikėtis Kijevas, ignoravęs ankstesnius daugkartinius raginimus nutraukti smurtą.

„Mus papiktino vaizdai, kaip Ukrainos saugumo pajėgos iš automatinių ginklų šaudo į savo žmones“, – pareiškė J.Carney'is.

„Raginame prezidentą (Viktorą) Janukovyčių nedelsiant išvesti saugumo pajėgas iš Kijevo centro ir gerbti teisę į taikius protestus, taip pat raginame protestuotojus reikštis taikiai“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovo pareiškime.

J.Carney'is paragino Ukrainos kariuomenę nesikišti į šį konfliktą, kuris, pasak jo, turi būti sprendžiamas politinėmis priemonėmis. Atstovas taip pat sakė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkės sieks, kad atsakingi už smurtą atsakytų.

Trečiadienį B.Obama perspėjo Ukrainos vyriausybę dėl „pasekmių“, jeigu ji nenutrauks smurto prieš taikius protestuotojus.

JAV Valstybės departamentas anksčiau pranešė, kad uždraudė išduoti vizas maždaug 20 aukšto rango Ukrainos pareigūnų „prisidėjusių arba atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus ar kitaip nurodžiusių juos vykdyti“, ir pagrasino naujomis sankcijomis.

Tačiau ketvirtadienį kruvinas smurtas vėl atgijo, gatvėse vyko protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai.

Remiantis opozicijos medikų duomenimis, vien per ketvirtadienį, kuris tapo kruviniausia diena per visą Ukrainos nepriklausomybės laikotarpį, nuo šautinių žaizdų žuvo daugiau kaip 60 protestuotojų.

Sparčiai daugėja aukų

Ukrainos opozicijos duomenimis, Kijeve ketvirtadienį per protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo daugiau nei 60 žmonių, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo štabo medicinos tarnybos vadovas, opozicinės nacionalistų partijos „ Svoboda“ („Laisvė“) deputatas Sviatoslavas Chanenka.

Tuo tarpu Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad žuvusiųjų yra 35.

„Preliminariais duomenimis šiandien, 2014 metų vasario 20 dieną, iki 15 val. 20 min. žuvo daugiau nei 60 žmonių... Naudojamos paprastosios kovinės ir šarvamušės kulkos, šaudoma siekiant nužudyti. Daugiausia žuvusiųjų ir sužeistųjų – Instituto gatvėje prie Laisvės (buvusių Spalio) rūmų, viešbučio „Ukraina“, Michailovo gatvėje prie viešbučio „Kazackij“. Taip pat sunkiai į kaklą sužeista savanorė medikė“, – cituodama S.Chanenką pranešė „Svoboda“.

Parlamentaras taip pat nurodė, kad protestuotojams „pavyko mobilizuoti“ greitosios medicinos pagalbos tarnybą.

„Bendromis pastangomis mums ir greitosios pagalbos brigadoms pavyko užtikrinti sužeistųjų pervežimą į gydymo įstaigas. Mūsų mobiliosios brigados, medicinos punktai ir Raudonojo kryžiaus atstovai teikia pagalbą nuketėjusiems kovinių veiksmų zonoje. Medicininės pagalbos prašymų skaičius labai greitai auga, vyksta medikų mobilizavimas“, – sakė S.Chanenka.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) anksčiau oficialiai patvirtino septynių žmonių žūtį per susirėmimus ketvirtadienį priešpiet.

„Operatyviniais duomenimis, iš paaštrėjusių susirėmimų vietos Kijeve nuo 6 iki 12 val. vasario 20 dieną medicinos pagalbos iš greitosios medicinos pagalbos brigadų paprašė 60 žmonių; penki iš jų buvo hospitalizuoti, kitiems medicinos pagalba buvo suteikta vietoje. Mirė septyni žmonės, iš jų du – VRM pareigūnai“, – sakoma pranešime, išplatintame SAM tinklalapyje.

Taip pat nurodoma, kad nuo vasario 18 d. iki vasario 20 d. 12 val. į greitosios pagalbos medikus kreipėsi 505 nukentėjusieji, iš jų 292 buvo hospitalizuoti.

„Nuo susirėmimų pradžios iki šiol žuvo 35 žmonės, 9 iš jų – sveikatos apsaugos įstaigose“, – pažymima SAM pranešime.

„Youtube“ paviešintas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip Kijevo gatvėse apšaudomi skydais prisidengę protestuotojai. Kulkos skrieja ir į gulinčius sužeistuosius.

Ukrainos protestuotojai įkaitais paėmė 67 vidaus pajėgų pareigūnus

Ukrainos protestuotojai sostinėje įkaitais paėmė 67 vidaus pajėgų pareigūnus, ketvirtadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija.

Kiek anksčiau ministerija nurodė, kad riaušių policijos pajėgos „Berkut“ buvo apginkluotos koviniais ginklais, siekiant sutramdyti kruvinus protestus, per kuriuos nuo antradienio žuvo mažiausiai 50 žmonių.

„Siekiant išlaisvinti įkaitus, pareigūnai turi teisę panaudoti savo ginklus“, – sakoma ministerijos pareiškime, kuris skelbiamas jos svetainėje.

Pasigesta dar trijų vidaus reikalų pareigūnų, nurodoma jame.

Rusija siųs tarpininką į Ukrainą dalyvauti valdžios derybose su opozicija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Ukrainos vadovu Vladimiru Janukovyčiumi, ketvirtadienį pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Ukrainos iniciatyva įvyko prezidento Putino pokalbis su prezidentu Janukovyčiumi, kurio metu Ukrainos prezidentas pasiūlė Rusijos vadovui pasiųsti į Kijevą Rusijos atstovą, kuris kaip tarpininkas dalyvautų derybose su opozicija“, – informavo D.Peskovas.

Rusijos prezidento atstovas spaudai pranešė, kad „Putinas priėmė sprendimą siųsti su šia misija žmogaus teisių įgaliotinį Vladimirą Lukiną“.

„Kaip žinoma, Vladimiras Petrovičius (Lukinas) turi didžiulės patirties diplomatinėje tarnyboje, pasižymi pripažintu autoritetu tarp žmogaus teisių gynėjų, vadovavo stambiai opozicijos partijai“, – priminė D.Peskovas.

Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos ministrai lieka Kijeve tęsti derybų

Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai lieka Ukrainoje tęsti derybų, kaip išspręsti krizę, todėl jų nelaukiama atvyksiančių į Briuselį, kur ketvirtadienį šaukiamas ES užsienio reikalų ministrų posėdis, sakė diplomatiniai šaltiniai.

Šie trys ministrai po pirmojo derybų raundo tikisi, kad pavyks rasti kompromisą tarp Ukrainos prezidento ir opozicijos.

Anksčiau manyta, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos ministrai atskris į Briuselį ketvirtadienį, kad praneštų kolegoms apie derybas su Ukrainos vyriausybe ir opozicija. „Mes jų nebelaukiame“, – sakė vienas ES šaltinis Briuselyje.

ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) anksčiau sakė, kad buvo susisiekusi su šiais ministrais ir pažadėjo pranešti kitiems ministrams, ką tie trys sakė jai.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas), Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir jų Lenkijos kolega Radislawas Sikorskis (Radislavas Sikorskis) susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir vyksta į Europos Komisijos biurą Kijeve, pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Marcinas Wojciechowskis (Marcinas Voicechovskis) tinkle „Twitter“.

L.Fabiusas savo paskyroje „Twitter“ paskelbė, kad „po penkių valandų derybų su Viktoru Janukovyčiumi mes dar kartą ruošiamės susitikti su trimis opozicijos lyderiais“.

Pasak R.Sikorskio, derybos su ES pareigūnais vyko, siekiant „išanalizuoti pateiktus pasiūlymus“.

Sankcijas Ukrainai vadina „šantažu“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pasmerkė Ukrainos pareigūnams gresiančias sankcijas, kurios, anot jo, primena „šantažą“, Kijeve po naktį trukusių paliaubų atsinaujinus kruvinam smurtui.

„Europos Sąjunga ruošiasi aptarti sankcijų įvedimą Ukrainos valdžios atstovams, darydama tai praktiškai lygiagrečiai su eiline neprašyta misija Kijeve“, – sakė jis spaudos konferencijoje Bagdade.

„Kaip galima tikėtis, kad tavo paslaugų prireiks, jei iš esmės lygiagrečiai kylanti sankcijų grėsmė labai primena šantažą“, – pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas.

JAV Valstybės departamentas pranešė, kad uždraudė išduoti vizas maždaug 20 aukšto rango Ukrainos pareigūnų „prisidėjusių arba atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus ar kitaip nurodžiusių juos vykdyti“.

Vakarai ketina dar padidinti spaudimą Ukrainai ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kur bus svarstomos galimos ES sankcijos.

Prancūzija dar prieš susitikimą pareiškė, kad yra pasiruošusi pritarti sankcijoms, ypač toms, kurios bus taikomos atsakingiems už smurtą Ukrainoje asmenims.

Vokietija siūlo Ukrainos prezidentui tarpininkauti

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ketvirtadienį kalbėdamasi su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, paragino jį priimti Europos Sąjungos (ES), Berlyno ir kitų tarptautinių partnerių palaikymą derybose tarp Kijevo vyriausybės ir opozicijos, taip pat pasmerkė naujausią smurto protrūkį, nusinešusį mažiausiai 27 gyvybes, kai ES pasiuntiniai derybose su Ukrainos prezidentu tariasi, kaip išeiti iš krizės.

„Ji griežtai pasmerkė naujausią eskalavimą, – sakoma A.Merkel atstovo Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto) pranešime. – Mėginimas išlošti laiko tik dar labiau pakurstys konfliktą; jis susijęs su neprognozuojama rizika“.

Taip pat nurodoma, jog kanclerė ragina visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti smurtą ir laikytis sutartų paliaubų.

„Visos šalys turi nedelsdamos atsisakyti smurto ir laikytis sutartų paliaubų. Pagrindinė atsakomybė tenka vyriausybei“, – pabrėžia atstovas.

A.Merkel pasakė, kad „tik derybos su greitais ir akivaizdžiais rezultatais dėl vyriausybės formavimo ir konstitucinės reformos suteiktų galimybę tvariai išspręsti konfliktą“.

Pasak S.Seiberto, kanclerė pabrėžė „ES, Vokietijos ir kitų partnerių pasiryžimą paremti derybas tarp vyriausybės ir opozicijos“.

A.Merkel vėl pakartojo, kad „dėl smurto eskalavimo, ES šiandien tarsis dėl sankcijų“.

„Ekstremistai ir radikalai“ siekia sukurstyti pilietinį karą, sako Rusija

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos „ekstremistus ir radikalus“ siekiant sukurstyti pilietinį karą, kai opozicijos protestuotojai šturmavo milicijos užtvaras Kijevo centre, pažeisdami prezidento paskelbtas paliaubas.

Maskva palaiko derybas tarp Ukrainos vyriausybės ir opozicijos, mėginant išspręsti „šią krizę ir kartu kovoti su ekstremistais bei radikalais, kurie mėgina išprovokuoti pilietinį karą“, S.Lavrovas sakė per spaudos konferenciją Bagdade.

Kijevo meras pasitraukė iš valdančiosios partijos

Kijevo meras Volodymyras Makejenka ketvirtadienį pasitraukė iš prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdančiosios Regionų partijos, protestuodamas dėl kraujo praliejimo Ukrainos sostinėje, pareikalavusio dešimčių žmonių gyvybių.

„Tai, kas vyksta Ukrainos sostinėje, yra tragedija, – sakoma V.Makejenkos pranešime. – Nusprendžiau atsistatydinti iš Regionų partijos ir prisiimti asmeninę atsakomybę dėl gyvybių Kijevo mieste.“

Kijevo valstybinės administracijos vadovas taip pat davė nurodymą atnaujinti Kijevo metropoliteno darbą.

Anksčiau Kijevo tarybos nuolatinės komisijos transporto ir ryšių klausimais vadovas Dmytro Oleinikas pranešė, kad Kijevo metropolitenas darbą vėl pradės ketvirtadienį, vasario 20 dieną.

Pasak Ukrainos darbdavių federacijos atstovės spaudai, toks sprendimas priimtas Kijevo valstybinės administracijos susirinkime.

Pranešime taip pat nurodoma, kad vasario 19 dieną Kijevo tarybos nuolatinė komisija transporto ir ryšių klausimais neteisėtu pripažino administracijos nurodymą nedelsiant sustabdyti požeminių traukinių eismą ir rekomendavo atkurti normalų metropoliteno funkcionavimą.

V.Makejenkos vadovaujama Kijevo administracija nusprendė uždaryti miesto metropoliteną vasario 18 dieną maždaug 16 valandą, tokį sprendimą motyvuodama teroristinių išpuolių grėsme sostinėje, kur tebevyksta nuožmūs opozicijos protestuotojų ir jėgos struktūrų susirėmimai.

Ukrainai reikia ekonominės ir konstitucinės reformos, sako Van Rompuy

Europos Sąjunga (ES) reikalauja, kad Ukraina įvykdytų reformas, atitinkančias jos tautos reikalavimus, ketvirtadienį pareiškė Europos Taryba.

"Ilgalaikiame susitarime dėl politinės krizės Ukrainoje sprendimo gali būti numatytas konstitucinės reformos Ukrainoje įgyvendinimas, naujo ministrų kabineto formavimas ir pasiruošimas naujiems rinkimams", - sakoma Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy (Hermano Van Rompėjaus) pareiškime.

Dokumente taip pat pažymima, kad ES "ketina palaikyti ekonominių reformų Ukrainoje įgyvendinimą", konkrečiai, "bandydama įtikinti tarptautines finansines institucijas suteikti paramą Ukrainai".

Be to, ES neatsisako ketinimų "pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina tuo atveju, jeigu šalies valdžia pademonstruos savo ištikimybę laisvai, vieningai ir demokratiškai Ukrainai, o taip pat toms vertybėms, kuriomis remiasi asociacijos sutartis".

Pareiškime taip pat nurodoma, kad Briuselyje ketvirtadienį rengiamas neeilinis ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas dėl padėties Ukrainoje. Posėdis, kuriam pirmininkaus ES diplomatijos vadovė Cathrine Ashton (Ketrin Ašton), turėtų prasidėti 15 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.

Manoma, kad vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų bus sankcijų asmenims, atsakingiems už kruvinus susirėmimus Ukrainoje, įvedimas.

Ukrainos milicija patarė Kijevo gyventojams neiti į lauką

Ukrainos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį patarė Kijevo gyventojams neiti į lauką po naujų protestuotojų ir riaušių milicijos susirėmimų miesto centre.

„Geriausia šiuo metu apriboti naudojimąsi motorinėmis transporto priemonėmis ar paprasčiausiai neiti į lauką“, - paskelbė ministerija, atsakinga už dideles Ukrainos milicijos pajėgas.

„Šios saugumo priemonės yra būtinos, nes Kijevo gatves yra užėmę ginkluoti ir agresyvūs žmonės“, - sakoma ministerijos pareiškime.

Rusijos premjeras ragina Ukrainą nebūti skuduru kojoms valyti

Rusijai, kuri šią savaitę turi skirti pagalbos Ukrainai dalį - 2 mlrd. dolerių, reikia stiprios vyriausybės Kijeve, ketvirtadienį savo ministrų kabinetui sakė premjeras Dmitrijus Medvedevas.

„Mes, žinoma, bendradarbiavimą su partneriais ukrainiečiais pratęsime visomis kryptimis, dėl kurių tarėmės, (bet) tuo pačiu metu tam būtina, kad patys partneriai turėtų tonusą ir kad valdžia, kuri Ukrainoje dirba, būtų legitimi ir efektyvi, kad į tą valdžią, kaip į skudurą, kojų nesivalytų“, - pareiškė D.Medvedevas per Rusijos vyriausybės posėdį.

Kijeve ketvirtadienį atsinaujinus smurtui, kuris pareikalavo mažiausiai 26 gyvybių, D.Medvedevas tvirtino, jog Ukraina privalo „susitelkti tam, kad apgintų žmones, apgintų teisėsaugos struktūras, kurios saugo valstybės interesus ir gina tuos pačius žmones“.

„Tik tokiu atveju galima plėtoti visavertį ekonominį bendradarbiavimą“, - pažymėjo Rusijos premjeras.

Rusija „stengsis daryti viską, kad išpildytų tuos pažadus, kurie jiems buvo duoti“, sakė premjeras, tikriausiai turėdamas omenyje 15 mlrd. dolerių pagalbos paketą, kurį Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius užsitikrino gruodžio mėnesį, netrukus po to, kai atsisakė sutarties su Europos Sąjunga (ES) ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija.

Rusija jau yra skyrusi pirmąją, 3 mlrd. dolerių dalį. Pirmadienį Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pažadėjo dar 2 mlrd. dolerių „šią savaitę“.

Maskva gruodžio mėnesį taip pat sutiko sumažinti dujų kainas Ukrainai, kurios ekonomika yra priartėjusi prie bankroto.

Karingasis Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas ketvirtadienį turėjo atvykti į Kijevą su stambiai pramoninkais, bet atšaukė vizitą – priežastimi nurodydamas neramumus Kijeve.

V. Janukovyčius siūlo opozicijai pasirašyti konstitucinę sutartį

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius siūlo šalies politinėms jėgoms pasirašyti konstitucinį susitarimą, kuris galėtų padidinti pasitikėjimą tarp priešiškų stovyklų, nurodė valstybės vadovo administracijos viršininkas Andrijus Kliujevas.

Kaip praneša prezidentūros spaudos tarnyba, A.Kliujevas, duodamas kelių Europos žiniasklaidos kanalų žurnalistams, sakė, kad tokiame dokumente galėtų būti išdėstytos planuojamos konstitucijos reformos esminės nuostatos, taip pat aiškūs šalių įsipareigojimai. Tokią sutartį po jos pasirašymo galėtų patvirtinti Aukščiausioji Rada.

Pareigūnas pridūrė, kad V.Janukovyčius linkęs priimti opozicijos reikalavimus, todėl pritartų deryboms dėl konstitucijos pataisų ir prezidento galių apribojimo.

A.Kliujevas sakė, kad įstatymų leidybos procedūrų problemos neturėtų būti sprendžiamos gatvėse.

„Norint priimti konstitucijos pataisas, reikia surinkti 300 balsų (Aukščiausioje Radoje). Tai reiškia, kad be opozicijos nuomonės tai neįmanoma. Suprantama, kad reikia tartis, ieškoti bendro sutarimo ir kurti visiems priimtiną bendrą variantą, – sakė jis. – Deja, projekto, kuris tenkintų visas opozicijos jėgas, kol kas nėra. Bet kokiu atveju, reikia sėsti prie derybų stalo. Per dvi, daugiausiai tris savaites galima aptarti visą projektą ir balsuoti už jį, pasiuntus į Konstitucinį Teismą.“

Pasak A.Kliujevo, padėtis gatvėse, kur ketvirtadienį atsinaujino kruvini susirėmimai tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų, turėtų išblaivinti politikus.

„Politikai nieko neverti, jeigu tai vyksta gatvėse. Privalome visus ginčus perkelti į parlamentą. Tačiau šiuo klausimus reikia spręsti greitai“, – pabrėžė A.Kliujevas.

Anksčiau opozicijos pasiūlytą dokumentą jis vadino neteisėtu.

„Aukščiausiosios Rados nutarimu konstitucijos pakeisti negalima, – aiškino A.Kliujevas. – Konstituciją galima pakeisti tik įstatymu. Jo registracijai reikia 150 parašų. Tačiau buvo bandoma užregistruoti nutarimo (projektą). Taip elgtis negalima. Venecijos komisija buvo kategoriškai nusistačiusi prieš tokius neteisėtus mėginimus pakeisti pagrindinį įstatymą.“

Prezidento administracijos vadovas sakė, kad būtina laikytis procedūrų, numatančių du balsavimus parlamente.

„Pirmasis balsavimas – dėl projekto pateikimo Konstituciniam Teismui. Po to parlamentas turi atsižvelgti į Konstitucinio Teismo pastabas ir vėl balsuoti per tą pačią sesiją. Kitoje sesijoje (rugsėjį arba spalio pradžioje) – galutinai patvirtinti konstitucijos projektą 300 balsų dauguma“, – pažymėjo A.Kliujevas.

Pareigūnas pripažino, kad grįžimas prie konstitucijos 2004 metų redakcijos įmanomas, tačiau turi būti likti laikantis įstatymų numatytų procedūrų. Tačiau jis pažymėjo, jog 2004-aisiais priimtos konstitucijos modelis pasirodė esantis netobulas, nes lėmė nuolatinius prieštaravimus tarp prezidento ir premjero įgaliojimų.

A.Kliujevas sakė, kad valdantieji turi politinės valios priimti konstitucijos pataisas, tačiau tokia valia reikalinga opozicijai; taip pat būtina išaiškinti protestuotojams, jog konstitucijos reforma turi būti atlikta apgalvotai ir civilizuotai.

„Pagrindinis šalies įstatymas priimamas ilgam. Negalima keisti konstitucijos kiekvieną dieną“, – pabrėžė jis.

JAV pasiuntinys paragino skubiai nutraukti kraujo praliejimą

Kad Kijeve būtų nutrauktas kraujo liejimas, būtina skubiai sušaukti Ukrainos parlamento posėdį ir susitarti dėl politinės reformos, mano JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas (Džefris Pajetas).

„Lyderiai turi išvesti politikus iš gatvės. Ryžtingai palaikau Aukščiausiosios Rados sesijos sušaukimą šiandien. Vienintelė išeitis – susitarti dėl politinės reformos, sustabdyti kraujo liejimą“, - parašė jis „Twitter“.

Siūlo Rados vadovo atsistatydinimą ir skubų premjero išrinkimą

Ukrainos valdančiosios Regionų partijos parlamentaras Serhijus Tihipka mano, kad krizei šalyje sureguliuoti būtina skubiai žengti kai kuriuos žingsnius, tarp kurių būtų parlamento pirmininko Volodymyro Rybako atsistatydinimas ir premjero, kurį palaikytų visos frakcijos, išrinkimas.

„Prezidentas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas, einantysis premjero pareigas ir opozicijos lyderiai visiškai prarado situacijos šalyje kontrolę ir nesiūlo jokių sprendimų, kurie galėtų nuraminti šalį. Jų neveiklumas lemia priešpriešos didėjimą ir žmonių aukas. Būtini nedelsiami realūs žingsniai dėl krizės šalyje sureguliavimo, o ne derybų regimybė“, - ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje parašė S. Tihipka.

Vyriausybės pastatas evakuotas 

Aukšto rango pareigūnai ketvirtadienį buvo evakuoti iš pagrindinio Ukrainos vyriausybės pastato, esančio Kijevo centre, kur atsinaujino susirėmimai tarp opozicijos protestuotojų ir saugumo pajėgų.

„Šį rytą visi ministrų kabineto darbuotojai buvo evakuoti iš pastato. Toks buvo oficialus nurodymas“, – atstovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Kritikuoja planus paskelbti šaliai sankcijas

Galimas užsienio valstybių sankcijų įvedimas Ukrainos atžvilgiu kelia pavojų šaliai skilti į dvi dalis, mano prezidento administracijos vadovas Andrijus Kliujevas.

Komentuodamas ketinimus įvesti sankcijas Ukrainai, A.Kliujevas interviu Europos žurnalistams pareiškė: „Jeigu kas nors linki mūsų šaliai gera, tai reikia Ukrainai padėti. Jei (bus) įvestos sankcijos ir toliau sunkinama situacija, tai kyla pavojus šaliai skilti į dvi dalis. Todėl kad prasidėjo labai nuožmi priešprieša. O sankcijos panašios į benzino kanistro pylimą į liepsnojančią ugnį“.

Atsakydamas į klausimą apie galimus būdus Europos šalims padėti Ukrainai, jis akcentavo eurointegracijos tęsimo svarbą.

„Iš daugelio įvykių nesuprasi, kas teisus, kas kaltas. Antradienį mes labai daug kalbėjome su (partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderiu) Arsenijumi Jaceniuku ... Aptarėme visų įvykių chronologiją. Ir kai kurių įvykių priežasčių mes dar iki galo nesuprantame. Pavyzdžiui, agresijos sprogimo užvakar“, - sakė A.Kliujevas, kurį citavo jo spaudos tarnyba.

V. Janukovyčius susitiko su Prancūzijos, Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius susitiko su Prancūzijos, Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais, pranešė prezidento patarėja, Regionų partijos parlamentarė Ana German.

„Prezidento administracijoje prasidėjo susitikimas su Vakarų valstybių užsienio reikalų ministrais“, - ketvirtadienį sakė ji.

Pasak patarėjos, susitikime taip pat dalyvauja prezidento administracijos vadovas Andrijus Kliujevas ir Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Leonidas Kožara.

Anksčiau vienas Vakarų šalių pareigūnas pranešė, kad Kijeve viešintys trijų ES šalių diplomatijos vadovai atšaukė planuotą susitikimą su V.Janukovyčiumi dėl atsinaujinusio mirtino smurto Kijevo centre.

„Susitikimas neįvyko dėl saugumo priežasčių ir buvo atšauktas. Visas Kijevo centras nesaugus“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, įsiplieskus naujiems susirėmimams, per kuriuos žuvo mažiausiai per dešimt protestuotojų, o dar daug buvo sužeisti.

Žuvo vienas milicininkas, dar 29 sužeisti

Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad ketvirtadienį atsinaujinus susirėmimams su protestuotojais Kijevo centre žuvo vienas milicininkas, o dar 29 buvo sužeisti.

„29 milicininkai buvo sužeisti, o vienas mirė ligoninėje nuo šautinės žaizdos“, –sakė VRM atstovas Serhijus Burlakovas.

Komentuodamas padėtį sostinės centre, jis sakė, kad aktyvistai „šaudo iš automatinių ginklų ir snaiperių šautuvų“.

Tuo tarpu vienas „Interfax“ žurnalistas, esantis įvykių vietoje, sakė, kad ties viešbučiu „Kozackij“, esančio prie neramumu židiniu tapusios Nepriklausomybės aikštės (Maidano), ant žemės guli septynių žuvusiųjų kūnai.

Pasak įvykių liudininkų, visi jie žuvo nuo šautinių žaizdų.

Atšaukė susitikimą su Ukrainos lyderiu 

Ukrainoje viešintys trijų Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai atšaukė ketvirtadienį planuotą susitikimą su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi dėl atsinaujinusio mirtino smurto Kijevo centre, pranešė vienas Vakarų šalių pareigūnas.

„Susitikimas neįvyko dėl saugumo priežasčių ir buvo atšauktas. Visas Kijevo centras nesaugus“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, įsiplieskus naujiems susirėmimams, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas protestuotojas, o dar daug buvo sužeisti.

Ukrainos opozicijos lyderiai Arsenijus Jaceniukas iš „Batkyvščynos“ („Tėvynės“), Vitalijus Klyčko iš UDAR („Smūgio“) ir Olehas Tiagnybokas iš „Svobodos“ („Laisvės“) susitiko su Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), Laurent'u Fabiusu (Loranu Fabiusu) ir Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu).

„Ką tik baigėsi opozicijos lyderių susitikimas su Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrais“, - sakė A.Jaceniuko spaudos sekretorė Olha Lappo.

Pasak jos, jie aptarė būdus, kaip galima nutraukti kraujo liejimą ir tolesnį konflikto Ukrainoje eskalavimą.

„Vienintelis būdas tai padaryti yra sukurti demilitarizuotą zoną ir perkelti konfliktą iš gatvės į parlamentą“, - pabrėžė A.Jaceniukas.

Tuo tarpu UDAR lyderis V.Klyčko pareiškė, kad dėl to, kas dabar vyksta Kijevo centre, kalta valdžia, ir pabrėžė, kad vienintelis būdas sustabdyti kraujo liejimą yra „visiškas valdžios atsistatydinimas“.

„Buvo paskelbtos paliaubos. Pažeidė jas (milicijos specialiosios pajėgos) „Berkut“, kurios bandė sudeginti konservatoriją ... Po to paliaubos baigėsi“. - sakė V.Klyčko, kurį citavo jo spaudos sekretorė Oksana Zinovjeva.

UDAR lyderis taip pat pabrėžė, kad protestuotojai „taikiai prastovėjo (per) naktį, bet juos apgavo“.

Užėmė Spalio rūmus, Europos aikštę ir Hruševskio gatvę

Ukrainos opozicijos protestuotojai ketvirtadienį per naujus įnirtingus susirėmimus su saugumo pajėgomis Kijevo centre vėl užėmė vadinamuosius Spalio rūmus, kuriuose įsikūręs Tarptautinis kultūros ir meno centras.

Kalbėtojas ant scenos prašo aktyvistus būti budriais ir patikrinti, ar pastate nėra likę saugumo pajėgų narių.

Taip pat raginama pasiųsti opozicijos savisaugos brigados narius ginti užimtų Spalio rūmų.

Demonstrantai nustūmė milicijos pajėgas ir užėmė Europos aikštę bei Hruševskio gatvę, kur pradėjo statyti barikadas.

Pagrindiniame neramumų epicentre – Maidanu vadinamoje centrinėje Nepriklausomybės aikštėje – esama daug sužeistų aktyvistų, kurie neštuvais buvo išnešami iš aikštės ir automobiliais vežami į Kijevo merijos pastatą. Daugeliui nukentėjusiųjų sužalotos kojos ir galvos.

Kijevo centre jau 23 jėgos struktūrų darbuotojai nukentėjo nuo snaiperio, teigia VRM

Kijevo centre į Vidaus reikalų ministerijos pajėgų ir milicijos specialiųjų pajėgų „Berkut“ narius šaudo snaiperis, kaip manoma, iš konservatorijos pastato, ketvirtadienį ryte pranešė ministerija, kuri nurodė, kad sužeista jau daugiau kaip 20 teisėsaugos organų darbuotojų.

Vidaus reikalų ministerijos ryšių su visuomene valdyboje patikslino, kad sužeisti 23 jėgos struktūrų darbuotojai.

Anksčiau ministerijos spaudos tarnyba pranešė apie keturis sužeistus jėgos struktūrų darbuotojus.

Tarnybos duomenimis, pro konservatorijos, esančios Nepriklausomybės aikštėje, langus „taikantis šaudoma iš šaunamojo ginklo milicijos darbuotojų pusėn“.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija neigia savo vadovo atsistatydinimą

Ukrainos vidaus reikalų ministerijoje teigia, kad vidaus reikalų ministro pareigas einantis Vitalijus Zacharčenka yra darbo vietoje ir savo posto nepaliko.

„Ministras yra darbo vietoje. Tai netiesa (pranešimai apie atsistatydinimą)“, - ketvirtadienį sakė ministerijos ryšių su visuomene valdybos vadovas Serhijus Burlakovas.

Anksčiau kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad V.Zacharčenka parašė atsistatydinimo pareiškimą.

Kijeve protestuotojai stengiasi nustumti milicijos pareigūnus

Šimtai ginkluotų protestuotojų ketvirtadienį atakavo milicijos užtvaras Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, nors į kampą įspeistas patekęs šalies prezidentas trečiadienį vėlai vakare paskelbė paliaubas.

Protestuotojai nustūmė milicijos pareigūnus apie 200 metrų ir dabar kontroliuoja didžiąją dalį Maidanu vadinamos aikštės, kurią jie laikė užėmę nuo jau tris mėnesius Ukrainą krečiančios politinės krizės pradžios.

Policija šaudė guminėmis kulkomis, mėgindama atremti ataką, tuo tarpu protestuotojai svaidė į pareigūnus akmenis ir Molotovo kokteilius.

Per šiuos susirėmimus buvo sužeisti bent du žmonės: Maidano savanoriai medikai gaivino vieną nukentėjusį aktyvistą, o opozicijos „savigynos“ brigadų nariai vedė į savo štabą vieną sužeistą milicininką.

Šiuo metu protestuotojai metaliniais skydais ir kitokiais daiktais stiprina barikadą prie paminklo Kijevo įkūrėjams, taip pat ruošiasi Maidano gynybai, gamindami Molotovo kokteilius ir skaldydami grindinio trinkeles prie Centrinio pašto pastato.

Aikštėje tebėra įsitvirtinę opozicijos šalininkai iš Ukrainos provincijų; ten taip pat plūsta Kijevo gyventojai.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos diplomatijos vadovai atvyko į neramumų krečiamą Ukrainą

 Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas ketvirtadienio rytą atskrido į neramumų apimtos Ukrainos sostinę.

Kartu su juo į Kijevą atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis.

„Mano kelionės tikslas – sustabdyti kraujo liejimą“, – L.Fabiusas sakė kartu su juo skridusiems žurnalistams. Ministras pridūrė, kad su Ukrainos lyderiais nori aptarti politinius žingsnius, kurie vestų į pirmalaikius rinkimus, pranešė televizija.

Numatoma, kad Europos Sąjungos šalių ministrai susitiks su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir opozicijos lyderiais.

Maidane – vėl neramumai

Ukrainos prezidentas per naktį laikėsi pažado nešturmuoti Maidano, tačiau vidaus pajėgos yra užėmusios pozicijas šalia protestuotojų, o pastarieji parengę tūkstančius Molotovo kokteilių bei krūvas akmenų. Rytą laukiama tolimesnių V. Janukovyčiaus ir opozicijos atstovų derybų bei aukštų Europos Sąjungos diplomatų Ukrainoje.

Tuo metu JAV įvedė pirmąsias sankcijas 20-čiai Ukrainos pareigūnų, kuriuos laiko tiesiogiai atsakingais už žmonių žūtis Kijeve.

„Jei situacija buvo rami, tai dabar įtampa vėl kaista, padangos ir kokteiliai skraido į „Berkut“. Protestuotojai tikina, kad „Berkut“ visai neseniai tyčia padegė Kongresų rūmus: specialiai dūmines šaškes metė į pastatrą. Ir jis iš tiesų šiuo metu liepsnoja ir būtent toje vietoje šiuo metu vyksta gana intensyvus susirėmimas“, – iš Kijevo Nepriklausomybės aikštės sakė LRT korespondentas Girdrius Vitkauskas.

Nuo scenos žmonės raginami eiti į aikštės pakraštį padėti gintis, tačiau, pasak G. Vitkausko, kol kas neaišku, ar tai naujas „Berkut“ šturmas.

Pasak korespondento, Kijevo Nepriklausomybės aikštėje kalbinti žmonės nepasitiki V. Janukovyčiumi, taigi ir opozicijos susitarimais su juo.

Naktis buvo rami

„Ši naktis, palyginti su praėjusia, buvo iš tiesų rami: vienas kitas sprogimas, vienas kitas Molotovo kokteilis. Tačiau kalbant apie juos ir apskritai apie nuotaikas čia, Maidane, – Molotovo koktelių paruošta tūkstančiai, jei ne dešimtys tūkstančių, taip pat grindinio akmenų sukrautos krūvos. „Berkut“ kariai nesitraukia, jie stovi užimtose pozicijose, tačiau aktyvių veiksmų bent kol kas nebuvo“, – iš Kijevo ketvirtadienio rytą pranešė LRT televizijos korespondentas Giedrius Vitkauskas.

Dėl nepuoliko vėlai trečiadienio vakarą sutarta per prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos lyderių susitikimą.

„Tęsis derybos ir vilties teikia, kad jos turėtų įvykti visiškai netrukus – jau šįryt. Bent jau taip skelbia Ukrainos žiniasklaida“, – sakė G. Vitkauskas.

Tuo metu Maidane vidaus pajėgos vandens patrankomis stengiasi gesinti iš laužų sukurtą barikada, kurią sukūrė protestuotojai, o pastarieji jos degimą vis palaiko mesdami padegamuosius kokteilius.

„Maidanas yra pasirengęs gintis, tūkstančiai žmonių čia praleido visą naktį ir jų vis daugėja“, – teigė LRT korespondentas.

NATO ragina Ukraina neįtraukti armijos į šalį apėmusią krizę

NATO ketvirtadienį perspėjo Ukrainą neįtraukti savo armijos į žmonių gyvybių pareikalavusius susirėmimus tarp saugumo pajėgų ir prieš vyriausybę nusistačiusių protestuotojų, nes toks žingsnis sukeltų pavojų ryšiams su kariniu aljansu.

„Primygtinai raginu Ukrainos vyriausybę susilaikyti nuo tolesnio smurto, – sakoma NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) pranešime. – Jeigu kariuomenė imsis veiksmų prieš opoziciją, Ukrainos ryšiams su NATO bus smarkiai pakenkta.“

A.F.Rasmussenas atkartojo panašius raginimus, išsakytus JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), kuris nurodė, jog bus „pasekmių“, jeigu Ukrainoje būtų peržengta neleistina riba arba į krizę būtų įtraukta kariuomenė.

Krizė Ukrainoje tęsiasi jau tris mėnesius nuo Kijevo sprendimo atsisakyti seniai planuotos sutarties su Europos Sąjunga (ES), mainais į glaudesnius santykius su Rusija.

Milicijos specialiosios pajėgos antradienio vakarą šturmavo protestų stovyklą Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, o per įnirtingus susirėmimus sostinėje žuvo iš viso 26 žmonės.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius trečiadienį paskelbė planus pradėti didelio masto „antiteroristinę“ operaciją visoje šalyje, taip pat nušalino armijos vadą – įtakingą generolą, giriamą opozicijos dėl atsisakymo naudoti jėgą prieš žmones, išėjusius į gatves.
Tačiau į keblią padėtį patekęs lyderis siuntė prieštaringus signalus apie savo ketinimus, kai vėliau tą pačią dieną paskelbė paliaubas su opozicijos lyderiais.

Ukraina šiuo metu nesiekia tapti NATO nare, tačiau 1997 metais pasirašė sutartį dėl partnerystės su Aljansu.

NATO ir Kijevas bendradarbiaudavo įvairiose karinėse srityse. Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Ukraina dalyvavo NATO vadovaujamose operacijose ir misijose Balkanuose, o dabar šios šalies kariai yra NATO vadovaujamos misijos Afganistane dalis.

2013 metais Ukraina žadėjo pasiųsti vieną fregatą ir sraigtasparnį į NATO operaciją „Vandenyno skydas“ (Ocean Shield), kovojančią su piratavimu prie Somalio krantų.

JAV uždraudė išduoti vizas 20 aukštų Ukrainos pareigūnų

Jungtinės Valstijos uždraudė išduoti vizas 20 aukštų Ukrainos pareigūnų, kaltinamų represijomis prieš protestuotojus Kijeve, pareikalavusiomis žmonių gyvybių, trečiadienį nurodė vienas JAV diplomatas.

Šis sprendimas buvo priimtas reaguojant į įnirtingus susirėmimus gatvėse, per kuriuos antradienį žuvo 26 žmonės, o liepsnojančios barikados Kijevo istoriniame centre priminė vaizdus iš apokalipsės.

JAV diplomatas sakė keliems žurnalistams, kad Vašingtonas atsisakys išduoti vizas Ukrainos pareigūnams, „laikomiems atsakingais arba prisidėjusiais prie įsakymų arba kitaip vadovavusių žmogaus teisių pažeidimams, susijusiems su politinėmis represijomis Ukrainoje“.

Sausį Vašingtonas atšaukė vizas, išduotas Ukrainos lyderiams, laikomiems susijusiais su šalį apėmusiais politiniais neramumais.

„Šiandien įvedėme draudimo išduoti vizas statusą – panaikinome galimybę atvykti į Jungtines Valstijas pagal vizų įstatymą apie 20 ukrainiečių, kuriuos laikome atsakingus dėl veiksmų praeitą vakarą“, – pažymėjo JAV diplomatas.

„Tai reiškia, jog jeigu jie prašytų išduoti vizas, jos nebūtų suteiktos“, – paaiškino jis.

Diplomatas atsisakė įvardyti Ukrainos pareigūnus, kuriems bus taikoma ši sankcija.

B. Obama perspėjo dėl Ukrainos smurto „pasekmių“

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį perspėjo dėl smurto Ukrainoje „pasekmių“ ir sakė, jog laiko vyriausybę atsakinga už tai, kad jos žmonės galėtų protestuoti „nebijodami represijų“.

„Laikome visų pirma Ukrainos vyriausybę atsakinga dėl užtikrinimo, kad ji deramai elgtųsi su taikiais protestuotojais, kad Ukrainos žmonės galėtų rinktis ir laisvai kalbėtis apie savo interesus nebijodami represijų“, - lankydamasis Meksikoje sakė B.Obama.

„Noriu labai aiškiai pasakyti, mums galvojant apie šias kelias ateinančias dienas Ukrainoje, jog mes atidžiai stebėsime ir tikėsimės, kad Ukrainos vyriausybė demonstruos santūrumą ir nesigriebs smurto bendraudama su taikiais protestuotojais“, - sakė jis.

B.Obama nurodė, jog Vašingtonas taip pat tikisi, kad protestuotojai išliks taikūs po smurto Kijeve, pareikalavusio mažiausiai 26 gyvybių.

„Labai atidžiai stebėsime situaciją, pripažindami, kad, su mūsų partneriais Europoje ir tarptautine bendrija, bus pasekmių, jei žmonės peržengs liniją“, - sakė JAV lyderis.

„Tai apima ir užtikrinimą, kad Ukrainos kariškiai neįsikištų į tai, kas turėtų būti klausimai, kuriuos gali išspręsti civiliai žmonės“, - pridūrė jis.

Paskelbė „paliaubas“ su opozicija, iškilus ES sankcijų grėsmei

Ukrainos lyderis paskelbė „paliaubas“ su opozicija, ruošdamasis sunkiems pokalbiams su atvykstančiais Europos Sąjungos (ES) diplomatais dėl susirėmimų, pareikalavusių bent 26 žmonių gyvybių ir sukėlusių vyriausybei diplomatinės izoliacijos grėsmę.

Prezidentas Viktoras Janukovyčius trečiadienio vakarą reagavo į didėjantį spaudimą, paskelbdamas, jog pradeda tiesiogines derybas su opozicija, susitikęs prezidentūroje su trimis pagrindiniais prieš vyriausybę nukreipto judėjimo lyderiais prezidentūroje, esančioje visai šalie neramumų vietos.

V.Janukovyčius pasiuntė prieštaringų signalų, rodančių, kad vadovybė ieško atsakymų į didžiausią krizę šalyje nuo jos nepriklausomybės paskelbimo prieš daugiau nei du dešimtmečius.
Jis demonstravo nesvyruojantį ryžtą trečiadienio popietę, paskelbęs planus pradėti didelio masto „antiteroristinę“ operaciją visoje šalyje, taip pat nušalinęs armijos vadą – įtakingą generolą, giriamą opozicijos dėl atsisakymo naudoti jėgą prieš žmones, išėjusius į gatves.

Tačiau vėliau jis susitiko su trimis pagrindiniais protestų lyderiais ir pareiškė, kad kol kas nesiims jokių veiksmų prieš tuos, kas išėjo į gatves, protestuodami prieš jo valdymą.

„Šalys paskelbė paliaubas ir derybų proceso pradžią, siekdamos užbaigti kraujo liejimą (ir) stabilizuoti padėtį šalyje taikos visuomenėje labui“, – sakoma V.Janukovyčiaus pranešime, paskelbtame po derybų, kuriose dalyvavo protestų lyderis Vitalijus Klyčko.

Pastarasis charizmatiškas įstatymų leidėjas, buvęs pasaulio bokso čempionas, savo pranešime nurodė, kad V.Janukovyčius pažadėjo nesiųsti milicijos šturmuoti pagrindinės protestų aikštės.

„Iš esmės kalbame apie paliaubas, – sakė V.Klyčko. – Dabar pamatysime, ar po visų Vakarų grasinimų sankcijomis Janukovyčius ketina tesėti savo žodį.“